2021-08-11 Nr. AB-15637-3-62-3-01458-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-349-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01458-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas), 140 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. atliko bausmę Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Alytaus PN) 7 lokaliniame sektoriuje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, patalpos plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas. Gyvenamosiose patalpose buvo parazitų, graužikų, netinkamas dirbtinis apšvietimas, ventiliacija, todėl buvo drėgna, veisėsi pelėsis, žiemos metu gyvenamosiose patalpose buvo šalta, grindys išlūžinėjusios. Neužteko bendro naudojimo sanitarinio mazgo įrenginių, dėl to kilo nepatogumų laukiant eilėse. Alytaus PN jis gyveno virš metalo mechaninio apdirbimo cecho (toliau – ir cechas), kuriame buvo atliekami darbai naudojant dujų balionus ir balionus su angliarūgšte, naudojami suvirinimo aparatai, todėl jo gyvybei ir sveikatai buvo nuolat keliamas pavojus. Buvo kilęs gaisras, tačiau pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, kad nuteistieji būtų evakuoti iš patalpos, nors dūmai kilo į jų gyvenamąsias patalpas. Kilnojimo svarmenys yra įrengti tik lauke esančiuose kiemeliuose, o viduje nėra įrengtos sporto salės su kilnojamais svarmenimis. Minėtos kalinimo sąlygos sukėlė nepatogumus, sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, skausmus, depresiją, nepilnavertiškumo jausmą. Pareiškėjas prašė netaikyti senaties termino.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir taikyti trejų metų senaties terminą. Atsakovo atstovas nurodė, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta. Bendrabučio tipo patalpose nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas (toliau – ir NVSC) ne kartą tikrino pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus, o patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Pataisos namų administracija neturi duomenų, kad 7 lokalinio sektoriaus nuteistieji būtų neturėję galimybės pasinaudoti sanitariniu mazgu, todėl argumentai, kad dėl didelio skaičiaus žmonių trūkdavo unitazų ir praustuvų yra atmestini. Visuose sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė ventiliacija. Alytaus PN esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normoje nustatytus reikalavimus. Pataisos namai yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos darbų atlikimo. Šios įmonės paslaugomis pataisos namai naudojasi reguliariai. Alytaus PN 8 būryje jokių balionų, skirtų susvirinimo darbams atlikti, nėra, angliarūgštės balionai sandėliuojami tik 7 lokaliniame sektoriuje atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje ir atsinešami į dirbtuves tik darbams atlikti. Dirbtuvės, kuriose vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, jos įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir virš jų nuteistieji negyvena. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jis konkrečiai neįvardijo atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas nenurodė, kuo yra grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė.

5. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, tokių aplinkybių nenustatęs ex officio (pagal pareigas), atsižvelgęs į atsakovo atstovo prašymą, taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2016 m. liepos 17 d. atmetė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.). Teismas sprendė, jog byloje yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

6. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktą, kuris nustato, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m, pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, o kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, vienam asmeniui tenkantį plotą teismas skaičiavo konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į 8 būrį (7 lokalinis sektorius – darbo zonoje dirbantys nuteistieji), 4 miegamąjį (ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuris yra 36,25 kv. m ploto, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, o esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,29 kv. m. Nors pareiškėjas teigė, kad patalpos buvo perpildytos, kadangi jose nuolat gyveno 14 nuteistųjų, tačiau, teismo vertinimu, savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, nenurodė asmenų vardų ir pavardžių, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti bylos medžiaga. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui minimalaus ploto norma buvo užtikrinta.

7. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl bendrabučio tipo patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams (buvo netinkamas dirbtinis apšvietimas, netinkama oro temperatūra, veisėsi parazitai, graužikai, netinkama vėdinimo sistema, todėl kaupėsi drėgmė, pelėsis, grindys sulūžusios), teismas aptarė Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 14, 16, 17 punktus, analizavo byloje esančius NVSC patikrinimo aktus ir priėjo prie išvados, kad jie paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl patalpose buvusių vizualiai matomų pelėsių, netinkamo vėdinimo gyvenamosiose patalpose ir sanitariniuose mazguose. Teismas pažymėjo, kad NVSC patikrinimo aktuose konstatuojama, kad patalpų valymui skirtas inventorius, skiriamos valymo priemonės, patalpas valo patys nuteistieji, todėl tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios.

8. Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, apšvietimą, grindų būklę ginčo laikotarpiu, tačiau teismas vertino, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, patalpose netinkama temperatūra, apšvietimas, grindų būklė. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais apie gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, apšvietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais rėmėsi. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, o taip pat ir tiesiogiai NVSC, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad oro temperatūra, apšvietimas neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Teismas vertino, jog pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.

9. Teismas sprendė, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl buitinių parazitų, kenkėjų plitimo gyvenamosiose patalpose, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Alytaus PN aktyviai veikė, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu.

10. Dėl per mažo sanitarinių įrenginių kiekio, teismas aptarė Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.) (toliau – ir Aprūpinimo inventoriumi normos) ir nustatė, kad 6, 8 ir 13 būrių (7 lokalinio sektoriaus) sanitariniame mazge įrengtos 9 prausimosi vietos (praustuvai), 6 unitazai ir 1 pisuaras. Ginčo laikotarpiu gyveno iki 156 nuteistųjų. 7 lokalinis sektorius yra gamybinėje zonoje ir dauguma nuteistųjų yra dirbantys valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“, ir jie sanitarinius mazgus, praustuvus ir dušus turi savo darbo vietoje. Įvertinęs būriuose laikytų nuteistųjų skaičių ir sanitariniuose mazguose įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių, teismas priėjo prie išvados, kad unitazų, pisuarų, praustuvių skaičius ne visą ginčo laikotarpį atitiko Aprūpinimo inventoriumi normose nustatytus reikalavimus (sanitarinių įrenginių nuteistiesiems trūko), dėl ko pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų dėl eilių prie sanitarinių mazgų. Tačiau teismui nenustačius duomenų, jog pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų ar dušinės, pareiškėjai nesikreipus į atsakovą dėl patiriamų nepatogumų, naudojantis sanitariniu mazgu, dušine, teismas sprendė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (nepakankamo aprūpinimo inventoriumi (sanitariniais įrenginiais)) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentus šioje dalyje atmetė.

11. Teisės aktams nenustačius sporto salės įrengimo pataisos namuose, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog kilnojimo svarmenys įrengti tik lauke esančiuose kiemeliuose.

12. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodytų duomenų, jog pareiškėjo gyvenamoji patalpa nebuvo įrengta virš cecho, teisingumu.

13. Iš į bylą pateikto Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašto nustatyta, kad ginčo laikotarpiu 2017 m. balandžio 9 d. gamybiniame pastate degė 2x2 ploto patalpa. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog 8 būryje būtų kilęs gaisras, skundų pareiškėjas administracijai dėl kilusio gaisro neteikė, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl kilusio gaisro atmetė.

14. Teismas nurodė, kad likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.

15. Teismas, nenustatęs žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), sprendė, jog valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

III. 16. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 140 000 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti.

17. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nesigilino į byloje pateiktus įrodymus, o visą įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui, buvo šališkas, tam tikrus skundo teiginius nepagrįstai laikė pertekliniais ir jų neanalizavo.

17.2. Vertindamas skundo argumentus dėl minimalaus gyvenamojo ploto, teismas rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktos kompiuterinės programos „Įskaita“ duomenimis, nors administracinių teismų praktikoje minėta programa nevertinama kaip įrodymas. Analogiškoje administracinėje byloje (Nr. I-3530-428/2016) teismas vertino, kad iš minėtos programos duomenų negalima nustatyti, kada duomenys apie ginčo patalpoje įrengtų gyvenamųjų vietų skaičių buvo įvesti, kokio laikotarpio duomenys yra teismui pateikti. Todėl darytina išvada, kad iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų negalima nustatyti, jog pareiškėjo bausmės atlikimo metu ginčo patalpoje buvo 11 miegamųjų vietų. Pareiškėjui nuo 2016 m. sausio 30 d. iki 2018 m. vasario 2 d. teko 2,46 kv. m ir trūko 0,63 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpoje. 14 asmenų, gyvenusių nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. patalpoje, kurios plotas – 36,25 kv. m, teko tik 2,58 kv. m ir bendrai trūko 7,2 kv. m.

17.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi pozicijos, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Skundžiamoje patalpoje buvo naudojamos spintelės, kurių kiekviena užėmė po 0,40 kv. m ploto. Iš viso buvo 7 spintelės, po vieną dviem patalpos gyventojams. Atsakovo atstovas galėjo ir turėjo pateikti teismui skundžiamos patalpos nuotraukas su joje įrengtomis miegamosiomis vietomis ir baldais, tačiau to nepadarė, todėl nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. nebuvo užtikrinta teisė į minimalų gyvenamąjį plotą.

17.4. Bendrame bendrabučio tualete yra įrengti tik 7 įrenginiai fiziologiniams poreikiams tenkinti – 6 klozetai ir vienas pisuaras – 156 asmenims. Aprūpinimo inventoriumi normose nurodyta, kad klozetas arba pisuaras skiriamas 15 asmenų, taigi trūko 13 įrenginių, o tai kėlė problemas (barniai, eilės, stumdymaisi) kiekvieną rytą, nes laikytis dienotvarkės yra privaloma, o nusiprausti ir fiziologiniams poreikiams patenkinti skiriama 10 min. Atsakovo atstovas situaciją žinojo, tačiau nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. nebuvo padidintas sanitarinių įrenginių skaičius.

17.5. Dėl išlūžusių grindų ir pelėsio dviejuose patalpos kampuose teismas rėmėsi NVSC patikrinimo aktais, tačiau neįvertino teismui Alytaus PN teikto 2019 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. 8-9624 „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – ir Raštas), kuriuo informuojama, kad Alytaus PN neturi duomenų apie NVSC vykdytus patikrinimus būtent 7 lokaliniame sektoriuje. Ventiliacija per atvirą langą yra įmanoma tik tada, kai ceche nėra dirbama ir neįjungiami įrengimai. Patalpoje juntama didelė drėgmė, pelėsio neįmanoma išnaikinti, o pastarasis kenkia sveikatai, cecho keliamas triukšmas neatitinka higienos normų reikalavimų, skundžiamos patalpos yra cecho 2 aukšte, dirbtinis apšvietimas netinkamas.

17.6. Nesutiktina su teismo išvada dėl buitinių parazitų nebuvimo, nes Rašte informuojama, kad nėra galimybės pateikti Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo, kadangi visos patalpos, esančios darbo zonos teritorijoje, taip pat 7 lokalinio sektoriaus gyvenamosios patalpos priklauso VĮ „Mūsų amatai“, o ne Alytaus PN, Alytaus PN neturi duomenų apie NVSC vykdytus patikrinimus 7 lokaliniame sektoriuje. Iš teismui pateiktos 2016 m. gruodžio 27 d. paslaugų pirkimo sutarties Nr. 157 deratizacijos ir dezinfekcijos darbams atlikti Priedo Nr. 1 matyti, kad Alytaus PN nebuvo nupirkusi minėtos paslaugos VĮ „Mūsų amatai“ priklausančiam pastatui, nuteistųjų bendrabučiui, esančiam darbo zonos teritorijoje. Teismas nurodė, jog yra darbų registracijos žurnalas, kuriame užfiksuoti atlikti deratizacijos ir dezinsekcijos darbai 7 lokalinio sektoriaus bendrabutyje, kuriems paslauga nenupirkta.

17.7. Nesuprantamas teismo sprendime pateiktas aplinkybių, susijusių su 2017 m. balandžio 9 d. gaisru, vertinimas. Gaisras tądien kilo vakare, sekmadienį, degė brigadininko darbo patalpa. Taigi degė cechas, o ne 8 būrio patalpos, gaisro židinys – po nuteistųjų bendrabučiu. Niekas nežinojo, kokio dydžio tas gaisras, taigi nebuvo garantijos, kad jis neišplis į 2 aukštą. Atsakovo atstovas nepriėmė sprendimo evakuoti bendrabučio gyventojus, neišleido jų į lauką, nors privalėjo tą padaryti.

17.8. Teismas nepasisakė dėl ceche naudojamų balionų eksploatacijos teisėtumo ir leistinumo pastate, kurio 2 aukšte yra gyvenamasis bendrabutis su nuteistaisiais. Visi atsakovo atstovo teiginiai neturėjo būti patvirtinti, atsakovo atstovas nepateikė balionų su angliarūgšte, deguonies ir propano dujų saugojimo sandėlio įrodymų. Taip pat galėjo ir turėjo būti pateiktas cecho planas su pažymėta vieta, kur yra atliekami suvirinimo darbai, o tai pagrįstų atsakovo atstovo teiginius, jog suvirinimo darbai ceche atliekami kažkur kitur, o ne po bendrabučio patalpomis, esančiomis 2 aukšte.

17.9. Teismas nenagrinėjo argumentų, susijusių su tuo, ar teisėtai virš cecho gamybinių patalpų įrengtos gyvenamosios patalpos. 7 lokalinio sektoriaus bendrabutis įrengtas neteisėtai gamybinio pastato 2 aukšte. Dėl darbo ceche pobūdžio bet kada gali kilti gaisras. Šios aplinkybės, kaip ir argumentai dėl ceche eksploatuojamo suslėgto oro gamybos kompresoriaus, buvo išdėstytos atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą, todėl turėjo būti traktuojamos kaip skundo papildymas, tačiau teismas to nepadarė.

17.10. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovo neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo ne vienkartiniai, o tęsėsi ilgus metus nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d., nagrinėjamoje byloje neturėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas.

18. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta teismui, tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių objektyvių įrodymų nepateikė, nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 140 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui A. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį už kalinimą Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo pretenzijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis, pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2016 m. liepos 17 d. (įskaitytinai), atlyginimą taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą, ir skundą atmetė.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylą, įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui, nepagrįstai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas prašo priteisti jam iš atsakovo 140 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93). Taigi pagal EŽTT jurisprudenciją nėra draudžiama taikyti nacionaliniuose valstybių teisės aktuose įtvirtintą ieškinio (skundo) senaties terminą.

24. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

25. Pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017).

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis Alytaus PN nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d, tačiau skundą teismui išsiuntė 2019 m. liepos 17 d. (b. l. 3), t. y. žymiai praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą.

27. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

28. LVAT praktikoje pažymėta, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

29. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytus atsakovo atstovo pažeidimus, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, akivaizdu, kad jo nurodomų pažeidimų metu jis žinojo ir turėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas visą laiką žinojo apie patirtą neturtinę žalą ir nebuvo jokių kliūčių kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, byloje esant atsakovo atstovo prašymui ir ex officio nenustatęs svarbių aplinkybių ieškinio senaties terminui atnaujinti, taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2012 m. liepos 3 d., ir nagrinėjo pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d.

30. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl jam tekusio gyvenamojo ploto, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į 8 būrį (7 lokalinis sektorius – darbo zonoje dirbantys nuteistieji), 4 miegamąjį (bendrabučio tipo), kuris yra 36,25 kv. m ploto, jame įrengta 11 miegamųjų vietų. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas teigė, jog patalpos buvo perpildytos, kadangi jose nuolat gyveno 14 nuteistųjų (b. l. 43), tačiau pareiškėjas savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, nenurodė asmenų vardų ir pavardžių, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti bylos medžiaga.

31. Vadovaujantis EŽTT ir LVAT praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08); LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Alytaus PN buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2535-492/2018).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, susipažinęs su Alytaus PN atsiliepimu, pateikė pirmosios instancijos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus (atsikirtimą į Alytaus PN atsiliepimą), kuriame, be kita ko, nurodė, kad įrašai kompiuterio pagalba spausdintoje lentelėje apie 8 būrio miegamųjų patalpų plotą ir juose esančių miegamųjų vietų skaičių nepagrįsti, kadangi nėra datos, už kurį laikotarpį pateikiami duomenys. Pareiškėjo vertinimu, Alytaus PN pateikė teismui einamųjų (2019 m.) metų duomenis dėl lovų skaičiaus (b. l. 43). Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 29 d. raštu (b. l. 68) kreipėsi į atsakovo atstovą, prašydamas, be kita ko, pateikti ginčo patalpų priešgaisrinės evakuacijos plano kopiją, iš kurios būtų matyti patalpų plotai, tačiau neprašė atsakovo atstovo patikslinti informacijos apie miegamųjų vietų skaičių, todėl nepagrįstai pareiškėjo argumentus šiuo aspektu atmetė. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Alytaus PN pateiktais kompiuterinės sistemos duomenimis, kuriuose nėra nurodyta, kada ši informacija minėtoje kompiuterinėje sistemoje buvo tikrinta, taip pat iš pateiktos informacijos nėra aišku, kokio laikotarpio duomenis ji atspindi, t. y. ar ji rodo informaciją, esančią tikrinimo kompiuterinėje sistemoje metu, ar informaciją, buvusią ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d.).

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuos pareiškėjo ir Alytaus PN pateiktos informacijos prieštaravimus pirmosios instancijos teismas privalėjo pašalinti, nes nuo to, ar pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitais 10 asmenų, ar su daugiau asmenų, tiesiogiai priklauso tai, kiek pareiškėjui teko gyvenamojo ploto. Šių aplinkybių neišsiaiškinus, neįmanoma nustatyti, ar Alytaus PN nepažeidė reikalavimo suteikti pareiškėjui minimalų 3,1 kv. m gyvenamąjį plotą, įtvirtintą Taisyklių 111.1 punkte. Pažymėtina, jog tokios pozicijos buvo laikomasi ir LVAT 2018 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2978-261/2018, 2020 m. kovo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-519-442/2020, 2021 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-617-822/2021.

34. Į pareiškėjo argumentus, susijusius su gyvenamojoje patalpoje esančių baldų plotu, pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti nagrinėdamas pareiškėjo nusiskundimus dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo iš naujo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog baldų ir kitų įrenginių užimamas patalpos plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, tačiau ne konstatuojant atsakovo atstovo padarytus teisės pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-424-1062/2021).

35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad unitazų, pisuarų, praustuvių skaičius ne visą ginčo laikotarpį atitiko Aprūpinimo inventoriumi normose nustatytus reikalavimus (sanitarinių įrenginių nuteistiesiems trūko), tačiau nenustatęs, jog dėl nepakankamo aprūpinimo inventoriumi (sanitariniais įrenginiais) pareiškėjui atsirado kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, pareiškėjo argumentus šiuo aspektu atmetė. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su tokia pirmosios instancijos teismo išvada grindžia įtempta dienotvarke, tačiau byloje nesant duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovo atstovą dėl patiriamų nepatogumų naudojantis sanitariniais įrenginiais, pirmosios instancijos teismo išvada lieka nepaneigta.

36. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, susijusius su Raštu, kuriuo informuojama, kad Alytaus PN neturi duomenų apie NVSC vykdytus patikrinimus būtent 7 lokaliniame sektoriuje, teisėjų kolegija pažymi, jog Raštu buvo teikiama informacija pagal pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 29 d. raštą, kuriuo atsakovo atstovas, be kita ko, buvo įpareigotas pateikti NVSC patikrinimo aktus dėl įrengtų gyvenamųjų patalpų virš cecho, iš kurių būtų matyti, ar buvo nustatytas padidėjęs triukšmingumas, vibracija, jeigu tokių aktų nebuvo, apie tai teismui atsakyti raštu. Rašte, be kita ko, buvo nurodyta ir tai, kad paskutinis patikrinimas vykdytas 2018 m. gruodžio 21 d., tuomet NVSC pateikė patikrinimo aktą, kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas, akto Nr. PA-9545, išvadoje NVSC pažeidimų kamerų tipo patalpose nenustatė (aktas pateiktas prie atsiliepimo). Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl patalpų neatitikties higienos normų reikalavimams, pagrįstai analizavo ne tik NVSC 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktą, bet ir byloje esantį NVSC 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą, bei atsižvelgęs į juose pateiktą informaciją pagrįstai atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nekonstatavo. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, kurio netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būryje, kreipėsi į atsakovo atstovo administraciją dėl galimybės būti perkeltam į kitą būrį ar lokalinį sektorių, į kitas kompetentingas institucijas (NVSC) dėl galimų higienos normų pažeidimų, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmetami.

37. Byloje esanti pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 157 (toliau – ir Sutartis), 2016 m. gruodžio 27 d. sudaryta tarp UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ ir Alytaus PN, patvirtina, kad pardavėjas (UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“) įsipareigoja parduoti, o pirkėjas (Alytaus PN) įsigyti deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugas pagal poreikį ir sumokėti už jas (Sutarties 1 p.) (b. l. 25–26). Sutarties Priedas Nr. 1 (b. l. 27) numato objekto patalpų pavadinimus, kuriems deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugos buvo įsigytos, t. y.: deratizacija vieną kartą per mėnesį Alytaus PN, dezinsekcija – gyvenamosiose patalpose tris kartus per mėnesį: 1) gyvenamosios patalpos; 2) sandėlis; 3) pasimatymų kambariai; 4) pusiaukelės namai; 5) baudos izoliatorius; 6) sandėlis; 7) buitinės patalpos. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į 8 būrio 4 miegamąjį, taigi į gyvenamąsias patalpas, kurios patenka į Sutarties objektą. (duomenys neskelbtini). Byloje esantys darbų registracijos žurnalai įrodo Sutarties tinkamą vykdymą, taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog darbų registracijos žurnale užfiksuoti atlikti deratizacijos ir dezinsekcijos darbai 7 lokalinio sektoriaus bendrabutyje, kuriems paslauga nenupirkta, nepagrįsti.

38. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjui neužtikrintų saugių kalinimo sąlygų, kadangi jam teko gyventi virš cecho, visiškai LVAT formuojamą praktiką dėl 7 lokalinio sektoriaus patalpų įrengimo (žr., pvz., 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1600-1062/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1564-520/2020; kt.). Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jokių papildomų duomenų nepareikalavo iš atsakovo atstovo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nesant byloje jokių išskirtinių aplinkybių šiuo aspektu, nebuvo jokio pagrindo reikalauti iš atsakovo atstovo pateikti kokius nors papildomus dokumentus. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde, pateikdamas duomenis apie cecho įrengimus, jų nesieja su konkrečiomis pareiškėjui jau kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, o tik su galimybe tokios pasekmėms kilti ateityje.

39. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su gaisru, atsakovo atstovo nepriimtu sprendimu evakuoti bendrabučio gyventojus, neišleidimu jų į lauką, nors privalėjo tą padaryti, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas šių teiginių konkrečiai nesusieja su būtent jam padaryta neturtine žala, nedetalizuoja, kur tuo metu buvo pareiškėjas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl jos veiksmų kilus gaisrui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos pareiškėjo teiginius kaip deklaratyvius ir nesudarančius pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo.

40. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto 8 būrio 4 miegamajame ginčo laikotarpiu, todėl ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas šią bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto, ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas