a0b4ceee-bcb5-4b25-ba5a-abe49aaabe62 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrBylos Nr. e2-1114-905/2020 Proceso Nr. 2-68-3-22343-2019-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.5 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius, teismo posėdžio sekretorė ArÅ«nė Bernatonytė, dalyvaujant ieÅ¡kovei A. K. ir jos atstovui advokatui ArtÅ«rui Cibulskui, atsakovei S. K., trečiajam asmeniui V. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

K. ieÅ¡kinį atsakovei S. K. dėl įpareigojimo sudaryti sÄ lygas atlikti artezinio gręžinio kadastrinius matavimus, tretieji asmenys L. K., V. K., valstybės įmonė Registrų centras ir akcinė bendrovė SEB bankas. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka IeÅ¡kovė prašė įpareigoti atsakovę įleisti VĮ Registrų centro įgaliotus asmenis į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), ir sudaryti sÄ lygas atlikti ten esančio artezinio gręžinio kadastrinius matavimus.

Anot ieÅ¡kovės, teismo sprendimu jai pripažintos dalinės nuosavybės teisės į 3/64 dalis nurodyto gręžinio ir ji nori atlikti gręžinio kadastrinius matavimus bei įregistruoti savo nuosavybės teises į šį turtÄ , tačiau to nepavyksta atlikti, nes atsakovė, kaip žemės sklypo savininkė, nesudaro tam sÄ lygų. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji naudojasi ir miesto vandentiekiu, tačiau gręžinio vanduo reikalingas laistymui. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovės nurodoma gręžinio bÅ«klė neturi reikÅ¡mės ieÅ¡kinio reikalavimams, be to, intervencija į sklypÄ (atliekant matavimus) bÅ«tų minimali ir nepažeistų banko, kuriam įkeistas atsakovės žemės sklypas, teisių ar teisėtų interesų.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovė trukdo jai naudotis gręžiniu, todėl atsakovė siekia formalizuoti savo turimas nuosavybės teises. Tretieji asmenys L. K. ir V. K. iÅ¡ esmės palaikė ieÅ¡kovės argumentus ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Anot atsakovės, gręžinys yra pasenęs ir sugedęs, jo vertė nulinė, todėl atsakovė ketina gręžinį paÅ¡alinti. Be to, atsakovės teigimu, jai neleidžiama nieko daryti su žemės sklypu be banko, kuriam įkeistas žemės sklypas, sutikimo.

Atsakovė pažymėjo, kad prie gręžinio buvo prisijungta be jos žinios ir naudojantis juo neatsiskaitinėta už tam sunaudotÄ elektrÄ . IeÅ¡kinio patenkinimo atveju bÅ«tų užprogramuojama daugiau bylų-ginčų tarp Å¡alių. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašė ieÅ¡kinį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra ir nedalyvaujant trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo AB SEB bankas savo procesinės pozicijos neiÅ¡reiÅ¡kė. Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-12611-933/2017, ieÅ¡kovei pripažinta dalinės nuosavybės teisė į 3/64 dalis gręžinio (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (el. b. p. 5-14).

Byloje nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad nurodytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso atsakovei; Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys (p. 160; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Civilinio kodekso 4.2 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai; nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali bÅ«ti perkeliami iÅ¡ vienos vietos į kitÄ nepakeitus jų paskirties ir iÅ¡ esmės nesumažinus jų vertės. Vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis ir atsižvelgdamas į tai, kad vandens gręžinys pagal savo prigimtį nėra kilnojamas, taip pat į tai, kad vandens gręžinys, kaip su žemės sklypu susijęs daiktas, negali bÅ«ti perkeliamas iÅ¡ vienos vietos į kitÄ nepakeitus jo paskirties ir iÅ¡ esmės nesumažinus jo vertės, teismas vandens gręžinį vertina kaip nekilnojamÄ jį daiktÄ .

Civilinio kodekso 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimÄ nustato teisės aktai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi bÅ«ti registruojami vieÅ¡ame registre.

Nurodytos teisės normos patvirtina ieÅ¡kovės, kaip vandens gręžinio bendraturtės, ne tik teisę, bet kartu ir pareigÄ savo dalinės nuosavybės teisę į vandens gręžinį, t. y. į nekilnojamÄ jį turtÄ , įregistruoti vieÅ¡ame registre (CK 4.253 straipsnio 2 dalis). Ä® bylÄ pateiktas trečiojo asmens VĮ Registrų centro 2018 m. lapkričio 19 d. raÅ¡tas (p. 15), teismo vertinimu, pakankamai patvirtina ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovė nesudaro sÄ lygų atlikti jos žemės sklype esančio artezinio gręžinio kadastrinių matavimų.

Tokių ieÅ¡kovės argumentų iÅ¡ esmės neneigė ir atsakovė. Pabrėžtina, kad Å¡ioje byloje nagrinėjami tik ieÅ¡kinio reikalavimai dėl sudarymo sÄ lygų atlikti gręžinio kadastrinius matavimus, kurie, ieÅ¡kovės teigimu, reikalingi jos nuosavybės teisių į gręžinį įregistravimui, t. y. Civilinio kodekso 4.253 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos ieÅ¡kovės pareigos įvykdymui. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų atlikimas ir (arba) nekilnojamojo daikto ar su nekilnojamuoju daiktu susijusio juridinio fakto įregistravimas nėra įstatymų saistomas ar ribojamas atitinkamo nekilnojamojo daikto funkcionalumo, naudojimo ar nesinaudojimo juo sÄ lygomis-aplinkybėmis, t. y. atitinkami įregistravimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami nepriklausomai nuo to, ar savininkas faktiÅ¡kai-realiai naudojasi nekilnojamuoju daiktu ir pan.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ioje byloje neturi teisinės reikÅ¡mės aplinkybės, susijusios su gręžinio funkcionalumu, jo bÅ«kle ir (arba) verte, naudojimosi juo tvarka. Darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamos ieÅ¡kovės teisės įgyvendinimui (o kartu ir Civilinio kodekso 4.253 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos įvykdymui) neturi teisinės reikÅ¡mės atsakovės nurodomi argumentai, kuriais apeliuojama į gręžinio bÅ«klę (negalimumÄ naudotis gręžiniu), naudojimosi gręžiniu tvarkos nebuvimÄ , taip pat į ieÅ¡kovės galimybę naudotis kitu vandentiekiu.

Nors atsakovė ir teigė, jog ji negali veiksmų, susijusių su žemės sklypu, atlikinėti be banko, kuriam įkeistas žemės sklypas, sutikimo-pritarimo, tačiau į bylÄ Ä¯trauktas trečiasis asmuo AB SEB bankas savo prieÅ¡taravimų ieÅ¡kinio reikalavimams nenurodė. Nors atsakovė posėdžio metu ir prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tačiau nenurodė jokių argumentų ar aplinkybių, patvirtinančių, kad Å¡is terminas bÅ«tų praleistas (nuo kada senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ir kada jis pasibaigė), todėl teismas šį atsakovės argumentÄ -praÅ¡ymÄ vertina kaip deklaratyvų-neįrodytÄ (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumÄ , teismas atsakovės atsikirtimus atmeta kaip nepagrįstus. Nenustačius aplinkybių, kliudančių ar juolab uždraudžiančių ieÅ¡kovei įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teises (juolab įvykdyti įstatyme įtvirtintÄ pareigÄ ) atlikti dalinės nuosavybės teisėmis valdomo gręžinio kadastrinius matavimus tikslu įregistruoti gręžinį ir (arba) nuosavybės teises vieÅ¡ajame registre, ieÅ¡kinys tenkinamas. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Kodekso 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei atlyginamos pagal Å¡io Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ieÅ¡kovė buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (p. 3, 4).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai, ir vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, valstybei iÅ¡ atsakovės priteisiama 75 Eur žyminio mokesčio ir 10,61 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å i 85,61 Eur suma įmokėtina į atitinkamÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 5660. Be to, valstybei iÅ¡ atsakovės priteisiama 351 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (p. 151); Å¡i suma įmokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Teismo iÅ¡vada IeÅ¡kinį tenkinti. Ä®pareigoti atsakovę S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įleisti valstybės įmonės Registrų centro įgaliotus asmenis į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), ir sudaryti sÄ lygas atlikti ten esančio artezinio gręžinio (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 85,61 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus 61 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 351 (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ ) Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Vitalijus Abramovičius