a0b49ba2-cd36-4083-bb0b-ba4cdae69ca9 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Kęstutis Dargužis             Baudž. byla Nr. 1A-284-245-2014Teisėja Edita Dambrauskienė             Proceso Nr. 1-63-1-00431-2012-4             Procesinio sprendimo kategorijos:              1.2.4.8.2; 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Albino Antanaičio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Česienei, išteisintajam V.

Ž., gynėjui advokatui Vytautui Antanui Vilučiui, nukentėjusiajai J. V., nukentėjusiosios atstovui advokatui Arnoldui Blaževičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Jurgitos Česienės ir nukentėjusiosios J. V. apeliacinius skundus dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendžio, kuriuo:V. Ž. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 1d. (BPK 303 str. 5 d. 1 p.); civilinės ieÅ¡kovės J.

V. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas; nukentėjusiosios J. V. praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atmestas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : V. Ž. kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. rugsėjo 4 d. apie 22 val. 33 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), KaiÅ¡iadorių r., antro aukÅ¡to kambaryje, konflikto metu naudojo fizinį smurtÄ savo sugyventinės J. V. atžvilgiu - tempė jÄ už abiejų rankų, pargriovė ant grindų ir pats užgriuvo ant kairio jos Å¡ono visu savo svoriu - kÅ«nu ir keliais bei sudavė ne mažiau du smÅ«gius rankos kumščiu į galvos sritį, tokiu bÅ«du ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje padarė nukentėjusiajai J.

V. pakauÅ¡io sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to ponaginę kraujosruvÄ bei sukėlė Å«mų fizinį juosmens skausmÄ , taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendžiu V. Ž. iÅ¡teisintas iÅ¡ jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d., motyvuojant tuo, kad nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir praÅ¡o jį panaikinti, priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo pripažinti V.

Ž. kaltu, padarius BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., iÅ¡skyrus atvejus, kai reikia bÅ«ti darbe; vadovaujantis BK 67 str. 3 d. paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančioje programoje 3 mėn.; tenkinti visiÅ¡kai nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dėl 300 Lt turtinės žalos atlyginimo, civilinį ieÅ¡kinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies, sumažinant iki 5000 Lt, priteisti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiosios turėtas iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokėti.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog V. Ž. veiksmuose nėra BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, tai yra, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų konstatuoti, kad jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. V. sveikatÄ , sukėlė jai fizinį skausmÄ . Prokurorės nuomone, iÅ¡teisintojo kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta nukentėjusiosios J. V., liudytojų D. D., R. V., E. J. parodymais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Apeliantė nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklÅ«s, dėl ko jie turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. PrieÅ¡ingai, nukentėjusioji J. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ teisme davė nuoseklius parodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad ji buvo sužalota bÅ«tent V. Ž. 2012 m. rugsėjo 4 d., 22.33 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), KaiÅ¡iadorių r. antro aukÅ¡to kambaryje. Jos dukra E. J. telefoninio skambučio su mama metu girdėjo konfliktÄ tarp jos ir kaltinamojo, jai mama kitÄ dienÄ pasisakė, kad jis jÄ sužalojo.

Dar įvykio vietoje nukentėjusioji skambino policijai ir medicinos pagalbai, tai yra užfiksuota įvykio vietoje buvusio KaiÅ¡iadorių policijos pareigÅ«no 2012-09-05 tarnybiniame praneÅ¡ime. Savo sužalojimo aplinkybes nukentėjusioji nurodė apklausų metu, patvirtino teisiamojo posėdžio metu, kad V. Ž. namo antrame aukÅ¡te esančiame miegamajame griebė jÄ už rankų, tampė, pargriovė ant žemės, užgriuvęs Å¡okinėjo kojomis, o jai atsistojus – du kartus smogė J. V. į deÅ¡inį skruostÄ .

Akivaizdu, kad duodant parodymus teisme, praėjus nuo įvykio daugiau nei metams laiko, jos parodymuose gali bÅ«ti neatitikimų, tačiau tie neatitikimai nėra esminiai, iÅ¡ esmės jie sutampa. Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad tuo laiku, kuris atitinka konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios laikÄ , jai galėjo bÅ«ti padaryti iÅ¡vadoje konstatuoti sužalojimai, kas vertintina nežymiu sveikatos sutrikdymu, mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekoje – du į pakaušį, vienas – į pirÅ¡tÄ .

Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė Sigita Bielevičienė patvirtino specialisto iÅ¡vadÄ , dalyvavusi konflikte liudytoja D. D. parodė, kad ji matė, kaip namo antrame aukÅ¡te nukentėjusioji gulėjo ant grindų, o kaltinamasis buvo jÄ suėmęs už rankų riešų. Nors kaltinamasis tiek apklausų metu, tiek teisme neigė vartojęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurtÄ , o tik sugriebęs jÄ už rankų laikė, tačiau jo parodymai prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Todėl teismo padaryta iÅ¡vada, kad V. Ž. nepadarė BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, yra nepagrįsta, priimtinas naujas nuosprendis, pripažįstant jį kaltu dėl nukentėjusiosios J. V. sveikatos nežymaus sužalojimo. Kadangi bylos duomenimis yra nustatyta, kad jis padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pagrįstas ir tenkintinas yra nukentėjusiosios J. V. civilinis ieÅ¡kinys dėl 300 Lt turtinės žalos atlyginimo, o dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti mažintinas, atsižvelgiant į jai padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ , patirtos žalos pasekmes, patirtus nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, kaltinamojo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Protinga ir teisinga bÅ«tų 5000 Lt piniginė kompensacija. Taip pat atlygintinos nukentėjusiosios turėtos iÅ¡laidos teisinei pagalbai apmokėti, priteisiant iÅ¡ V. Ž.. Nukentėjusioji J. V. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir praÅ¡o jį panaikinti, priimti naujÄ nuosprendį, pripažinti V. Ž. kaltu pagal BK 140 str. 1 d., tenkinti pilnai jos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 300 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas. Nesuprantama, kodėl apylinkės teismas nusprendė, kad byloje nėra surinkta pakankamai nukentėjusiosios sužalojimÄ patvirtinančių įrodymų ir kad jÄ sužalojimo bÅ«tent V. Ž.. Aplinkybės, kad V. Ž. įvykusio konflikto metu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , neginčytinai buvo nustatytos teisiamajame posėdyje, tačiau apylinkės teismas visiÅ¡kai prieÅ¡ingai įvertino nustatytas aplinkybes ir grindė nuosprendį nepagrįstomis iÅ¡vadomis ir prielaidomis, o ne nustatytais faktais.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp nukentėjusiosios ir V. Ž. 2012-09-04 kilo konfliktas, kurio metu jai padarytas pakauÅ¡io sumuÅ¡imas, deÅ¡inės plaÅ¡takos ponaginė kraujosruva, sukeltas skausmas juosmens srityje, kad sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekoje ir tai kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Vertinant nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad sužalojimai padaryti kaltinamojo veiksmais. Tai, kad jis naudojo smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu, patvirtina liudytojų E. J., R.

V., D. D. parodymai, tačiau apylinkės teismas Å¡ių liudytojų parodymų nevertino. Pažymėtina, kad konfliktas įvyko artimoje aplinkoje, kad kaltinamasis, parsivesdamas į namus kitÄ moterį, prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ pirmiausiai panaudojo psichologinį smurtÄ , taip siekdamas jÄ pažeminti, sumenkinti, dėl ko nukentėjusioji, patyrusi psichologinį smurtÄ , bÅ«dama emocinio Å¡oko bÅ«senoje, pirminėse apklausose galėjo nuosekliai ir neatsiminti įvykio aplinkybių, natÅ«ralu, kad jos parodymai galėjo bÅ«ti nenuoseklÅ«s. BÅ«tina įvertinti ir tai, kad ji bandė taikytis su kaltinamuoju.

Å ioje byloje gausu ir netiesioginių įrodymų, kurie patvirtina fizinio skausmo sukėlimÄ J. V., tačiau apylinkės teismas apsiribojo vien formaliu tiesioginių jos sužalojimÄ patvirtinančių įrodymų įvertinimu, ir, neiÅ¡naudojęs visų priemonių ir neįvertinęs visų byloje esančių duomenų, padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl faktinių bylos aplinkybių, tuo nepagrįstai iÅ¡teisindamas V. Ž. iÅ¡ jam pareikÅ¡tų kaltinimų dėl J. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ , nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas prašė tenkinti nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ , iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas advokatas prašė prokurorės ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti. Prokurorės ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai atmestini.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir juos iÅ¡tyręs teisiamojo posėdžio metu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį V.

Ž. atžvilgiu. Kaip matyti iÅ¡ pateikto kaltinimo V. Ž. kaltinamas fizinio smurto savo sugyventinės J. V. atžvilgiu panaudojimu, kurio metu padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo V. Ž. iÅ¡teisintas iÅ¡ jam pareikÅ¡to kaltinimo, remiantis prokuratÅ«ros ir nukentėjusiosios apeliacinių skundų argumentais, pagrindo nėra. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Tai yra tyčinė nusikalstama veika. Nėra baudžiamosios atsakomybės be kaltės. Negalima baudžiamoji atsakomybė už padarinius, kilusius dėl asmens veikos, padarytos be kaltės. Kaltė yra asmens psichinis santykis su padaryta veika ir kilusiais padariniais. Pažymėtina, kad nėra kaltės bendrai. Kaltė turi formÄ ir turinį. Kaltės turinys, t. y. daromos veikos pavojingumo suvokimo laipsnis ir galimų padarinių numatyto ribos, gali bÅ«ti nevienodos. Pagal su BK 15 straipsnį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Vadinasi, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, bÅ«tina įrodyti subjektyviuosius Å¡io nusikaltimo požymius – tiesioginę ar netiesioginę tyčiÄ . Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sÄ moningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nagrinėjamoje byloje valstybiniam kaltintojui nepavyko surinkti nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių iÅ¡teisintojo V. Ž. kaltę turėjus tyčia nežymiai sutrikdyti nukentėjusiajai J.

V. sveikatÄ , vadinasi, BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis jo veikime nenustatyta. Tai yra, nenustatyta, kad J. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas yra bÅ«tent iÅ¡teisintojo V. Ž. tyčinių veiksmų pasekmė. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡teisintasis V. Ž. kaltu neprisipažino, teigė, kad prie jo priėjusi J. V. pirma trenkė jam į veidÄ â€“ sudavė vienÄ smÅ«gį į kairės pusės smilkinį, kad ji buvo konflikto iniciatorė. Nukentėjusioji J.

V. tokį savo elgesį paaiÅ¡kino tuo, kad išėjusi iÅ¡ kambario, virtuvėje pamatė Å¡eimininkaujančiÄ svetimÄ moterį, jausdama pažeminimÄ dėl V. Ž. į namus parsivestos svetimos moters, pliaukÅ¡telėjo V. Ž. per veidÄ . Liudytojas R. V. parodė, kad užėjęs į J. V. namus, matė, kaip J. V. sudavė antausį V. Ž., suprato, kad konfliktas vyksta dėl kitos moters. Liudytoja D. D. parodė, kad jai ir V. Ž. atsisėdus Å¡alia vienas kito svetainėje ant sofos, pribėgusi nukentėjusioji puolė jį muÅ¡ti – sudavė tris kartus kumščiais per galvÄ , metė stiklinę, kad V.

Ž. gynėsi – buvo užsidengęs veidÄ rankomis. Liudytoja E. J. parodė, kad įvykio dienÄ apie 21.30 val. jai telefonu paskambino mama, jai atsiliepus, ji nekalbėjo, iÅ¡girdo chaotiÅ¡kÄ triukÅ¡mÄ ir iÅ¡ to suprato, kad vyksta konfliktas. Atpažino mamos ir patėvio balsus. JÄ iÅ¡gÄ sdino iÅ¡girsta V. Ž. pasakyta frazė: “Na, aÅ¡ tau padarysiu“, ir tuo metu telefonas iÅ¡sijungė. Vėliau mama paskambino, paklausė pagalbos telefono numerio, vėl telefonÄ iÅ¡jungė. Vėliau perskambinusi paaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ V.

Ž. namo grįžo su svetima moterimi. Mamai papraÅ¡ius, kad jis su vieÅ¡nia iÅ¡vyktų, jis nepakluso, įvyko susistumdymas – mama pasakė, kad jÄ (mamÄ ) labai stipriai pastÅ«mė ir ji labai susitrenkė galvÄ , kad iÅ¡sikvietė med. pagalbÄ , policijÄ . Liudytojas V. L. patvirtino, kad jis su L. V. vyko į konflikto vietÄ dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau kuris kurį sužalojo, nematė. Liudytojas R. V. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 5 ar 6 d., jam paskambinęs V. Ž. pasakė, kad jis įklimpo į problemÄ , kad J.

V. iÅ¡kvietė policijÄ , nes jis parsivežė namo moterį nakvynei, norėdamas sukelti savo gyvenimo partnerei J. V. pavydÄ , kad jiems einant į miegamÄ jį, įvyko susistumdymas, kad jis „gavo į ausį“ nuo J.. Liudytoja V. G. patvirtino, kad tarp V. Ž. ir J. V. buvo tarpusavio nesutarimai, ji mėgino juos sutaikyti, tačiau nepavyko. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 2324/12(02) matyti, kad J. V. padaryta pakauÅ¡io sumuÅ¡imas, deÅ¡inės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to ponaginė kraujosruva. Diagnozuotas Å«mus juosmens skausmas nustatytas remiantis tiriamosios nusiskundimais, duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus nėra, todėl tai atskiru sužalojimu nevertinama.

Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje, t. y., J. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 18). Ekspertė S. Bielevičienė teisme paaiškino, kad išvadoje nurodyti sužalojimai J. V. galėjo būti padaryti griuvimo metu. Specialisto išvadoje Nr. G 2368/12(02) nurodoma, kad V. Ž. nustatyta kraujosruvos kaktos kairėje pereinant į kairio smilkinio sritį, kairiame žaste, kairiame dilbyje, nubrozdinimai kairiame dilbyje, t.y. V. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b. l. 42-43).

IÅ¡ paminėtų įrodymų visumos aiÅ¡ku, kad konflikto metu, kurio iniciatorė buvo J. V., sužalojimus patyrė abu – tiek nukentėjusioji, tiek iÅ¡teisintasis. V. Ž. parsiveždamas į namus kitÄ moterį (D. D.), sudarė sÄ lygas sukelti J. V. nepasitenkinimÄ , tačiau byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad pastarasis tai darė tyčia, kad kiltų dėl to konfliktas ir juo metu galėtų panaudoti fizinį smurtÄ . IÅ¡ nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad konflikto iniciatorė buvo pati J.

V.. Taip pat tiriamoje baudžiamojoje byloje nenuginčijamai nustatyta, kad smÅ«gį V. Ž. pirmoji sudavė J. V.. Duomenų, kad V. Ž. bÅ«tų turėjęs iÅ¡ankstinę tyčiÄ ir siekęs sužaloti nukentėjusiÄ jÄ , kaltinimas nepateikė. Konflikto pradžioje nuo J. V. panaudoto smurto pirma nukentėjo V. Ž.. Jis stengėsi konflikto iÅ¡vengti, laikė J. V. už rankų. Be to, J. V. nepasitenkino panaudotais smurto veiksmais V. Ž. atžvilgiu pirmame Å¡io namo aukÅ¡te ir toliau persekiojo V.

Ž.. Kaip parodė ir pati nukentėjusioji, V. Ž. ir D. D. pakilus į antrÄ namo aukÅ¡tÄ , ji juos nusivijo, pasipiktinusi, kad svetima moteris ketina patekti į jos miegamÄ jį, ir susistumdymo metu parkrito. SusistumdymÄ matė D. D., kuri teisme patvirtino, kad nukentėjusioji nukrito užkliuvusi, o ne nuo V. Ž. pastÅ«mimo. Jis tik neleido jai prisiartinti prie D. D., tačiau nestÅ«mė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme V. Ž. paaiÅ¡kino analogiÅ¡kai, kad J. V. veržėsi į miegamÄ jį ir, neiÅ¡laikiusi pusiausvyros, pargriuvo, jam suduotÄ smÅ«gį patvirtino ir specialisto iÅ¡vada.

Tačiau nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje parodė, kad V. Ž. jai smogė du kartus į deÅ¡inį skruostÄ , teisme ji tai patvirtino, tačiau specialisto iÅ¡vadoje smÅ«gių pėdsakų jos veide nefiksuojama. Tai verčia abejoti nukentėjusiosios objektyvumu, kad jos atžvilgiu buvo panaudotas smurtas. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, iÅ¡teisintojo ir nukentėjusiosios jėgų santykis, atliktų veiksmų pobÅ«dis, tai, kad abiem nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, patvirtina, jog konfliktas tarp J.

V. ir V. Ž. buvo abipusis, jo metu abu asmenys veikė tyčia, taigi, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad V. Ž. turėjo tyčiÄ sužaloti J. V.. IÅ¡teisintojo, liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai apie konflikto eigÄ ir jos bÅ«senÄ po to, iÅ¡teisintojo veiksmų pobÅ«dis, specialisto iÅ¡vados dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo leidžia pagrįstai manyti, kad konflikto, kurio metu nukentėjo ir pati, iniciatorė buvo J. V., kad V. Ž. tyčia į jos sveikatos sutrikdymÄ nukreipta nebuvo, prieÅ¡ingai, jis gynėsi nuo jos smurto, stengdamasis sulaikyti už rankų riešų.

Daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, jog V. Ž. tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. V. sveikatÄ , sukėlė jai fizinį skausmÄ ir padarė kaltinime nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Tuo pagrindu atmetami prokurorės ir nukentėjusiosios apeliacinių skundų argumentai, kad iÅ¡teisintojo kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta nukentėjusiosios J.

V., liudytojų D. D., R. V., E. J. parodymais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Nenuginčijamų įrodymų, kad V. Ž. siekė sutrikdyti J. V. sveikatÄ ir to norėjo arba siekė sutrikdyti jai sveikatÄ ir nors nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido specialisto iÅ¡vadoje nurodytiems padariniams atsirasti, nėra. Nesant subjektyviojo BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymio (tyčios) V. Ž. veiksmuose, baudžiamoji atsakomybė jam pagal minėtÄ straipsnį negalima, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iÅ¡ Å¡io kaltinimo jis iÅ¡teisintas pagrįstai.

Pažymėtina, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, jų tarpusavio ryšį ir kaip visumÄ . Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytos teismo iÅ¡vados dėl V. Ž. iÅ¡teisinimo, iÅ¡teisinimo pagrindai apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Konstatuojama, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylos duomenis ir BPK 20 straipsnio bei 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nepažeidė.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013).

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grįstas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes. BPK 44 str. 6 d. įtvirtinta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Å i nuostata iÅ¡reiÅ¡kia nekaltumo prezumpcijÄ . Nekaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principÄ , kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamÄ jÄ bylÄ , bÅ«tų vertinamos kaltinamojo naudai.

Teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis bÅ«tų grįstas teisiamajame posėdyje neiÅ¡nagrinėtais įrodymais. Apylinkės teismas teisingai įvertino iÅ¡kilusias abejones iÅ¡teisintojo naudai, atsižvelgė į nekaltumo prezumpcijos reikalavimÄ , kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamÄ jÄ bylÄ , vertinamos kaltinamojo naudai, ir priėmė teisingÄ sprendimÄ , nenustatęs tyčinių veiksmų, V. Ž. pagal BK 140 str. 1 d. iÅ¡teisinti.Dėl to, kad V.

Ž. iÅ¡teisintas, kadangi jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių, nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J. V. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas pagrįstai. J. V., jeigu ji mano, kad buvo pažeistos jos teisės ir ji dėl to patyrė turtinės ar neturtinės žalos, gali kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka dėl jai padarytos žalos atlyginimo.Nukentėjusioji prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmetamas, kadangi pagal BPK 106 str. 2 d. bylinėjimosi iÅ¡laidos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos tik priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį ir tik iÅ¡ nuteisto asmens.

Å ioje byloje priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, todėl iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti iÅ¡ V. Ž. negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos. Sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmetamas, todėl priteisti nukentėjusiajai proceso iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme pagrindo nėra.Visa tai įvertinus, daroma iÅ¡vada, jog prokuratÅ«ros ir nukentėjusiosios apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti pagal apeliacinių skundų argumentus įstatyminio pagrindo nėra, todėl jis lieka galioti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : nukentėjusiosios J.

V. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Česienės apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas              Kęstutis Dargužis Teisėjai                 Albinas Antanaitis              Algirdas Jaliniauskas