2021-06-30 Nr. AB-13779-3-63-3-00161-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2002-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00161-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. U. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. U. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 16S-473-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei I. M.“, kuriuo pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1970 ha žemės, atlyginant pinigais (311,74 Eur) (toliau – ir Sprendimas) bei Tarnybą įpareigoti I. M. atkurti nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį – 0,1970 ha žemės plotą – natūra ir atnaujinti terminą pareiškėjai pakeisti valią dėl atlyginimo būdo bei prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų. L. U. taip pat prašė pripažinti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti (Sprendimas nebuvo įteiktas per įstatyme nustatytą terminą).

2. Pareiškėja paaiškino, kad Palangos miesto valdybai 1991 m. gruodžio 17 d. buvo paduotas prašymas dėl nuosavybės teisių į A. D. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir kad ji yra A. D. dukters I. M., t. y. vienos iš pretendenčių į nuosavybės teisių atkūrimą, anūkė bei turto paveldėtoja. Sprendimu mirusiai I. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. D. nekilnojamojo turto dalį – 0,1970 ha žemės, atlyginant pinigais.

3. L. U. teigė, kad Tarnyba Sprendimo nepagrindė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnyje nustatytais pagrindais, kuriems esant, nuosavybės teisės į žemę neatkuriamos natūra, o žemė yra išperkama. Nurodė, kad Tarnybos Palangos skyriaus darbuotojai pareiškėjai žodžiu paaiškino, jog nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių į žemę natūra, kadangi nėra laisvų žemės plotų.

4. L. U. pažymėjo, kad Palangos miesto ekspertų komisijos dokumentams, įrodantiems žemės nuosavybės teisę, nagrinėti pasiūlyme–išvadoje minėta komisija nutarė, jog Palangos mieste pakanka žemės buvusio savininko A. D. 4,28 ha žemės nuosavybės teisėms atkurti. Akcentavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra jokių duomenų, kada ir kaip ekspertų konstatuota situacija pasikeitė.

5. Remdamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, pareiškėja nurodė, kad atsakovas jos neinformavo apie tai, jog nėra galimybės nuosavybės teisių į likusią žemės dalį atkurti natūra ir teigė, kad Tarnyba 2012 m. vasario 21 d. rašte Nr. 16SD-(14.16.104.)-613 I. M. informavo apie galimybę pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais, apie tai žemėtvarkos skyriui iki 2012 m. birželio 1 d. pateikiant atitinkamą prašymą, tačiau tokio pretendentės prašymo nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra.

6. L. U. nuomone, Tarnybos 2012 m. vasario 21 d. rašto turinys suponuoja išvadą, kad tik jeigu pretendentas nori keisti valią, ją turi išreikšti raštu iki nustatyto termino, o jeigu nenori keisti, nieko daryti neprivalo. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad minėtame rašte nebuvo nurodytos pasekmės, kad jeigu pretendentas nereaguos, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdą institucija pakeis savo nuožiūra.

7. Pareiškėja akcentavo, kad atsakovas jos neinformavo, jog nuosavybės teisių į likusią žemės dalį natūra negalima atkurti ir nepateikė jokių tai galinčių patvirtinti objektyvių duomenų bei nepasiūlė pateikti prašymo dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, tiesiog priėmė Sprendimą; atsakovas siūlė keisti valią tik 2012 m. vasario 21 d., tačiau po priimtų Atkūrimo įstatymo pakeitimų jos keisti nesiūlė, nors sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimtas tik 2019 m. gruodžio mėnesį.

8. L. U. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) I. M. buvo 85 metų amžiaus, sunkiai sirgo ir tais pačiais metais mirė.

9. Pareiškėja akcentavo, kad nustačius aplinkybę, jog nuosavybės teisės natūra į žemės dalį nebegali būti atkurtos, jai turėtų būti atnaujintas terminas pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, kadangi jis buvo praleistas dėl netinkamo atsakovo pareigų vykdymo. L. U. nuomone, Tarnybos veiksmai neatitiko viešojo administravimo ir gero administravimo (atsakingo valdymo) principų.

10. Skundo reikalavimą pareiškėja grindė Atkūrimo įstatymo nuostatų pažeidimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika.

11. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Tarnyba paaiškino, kad 1991 m. gruodžio 17 d. pilietė A. V. Palangos žemės reformos tarnybai pateikė bendrą pretendentų prašymą grąžinti žemę ir nurodė pretendentus – V., M. bei K. – bei pažymėjo, kad pageidauja susigrąžinti buvusio savininko A. D. žemę turėtoje vietoje, pagal administracinį teritorinį suskirstymą iki 1940 m. liepos 22 d. buvusią (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad pagal buvusio savininko A. D. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus, 2008 m. rugsėjo 25 d. buvo parengta pažyma Nr. 1176 „Dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų“, nurodant, kad buvęs savininkas A. D. iki 1940 m. nacionalizacijos dabartinėje Palangos miesto teritorijoje (buvusioje (duomenys neskelbtini)) valdė 4,28 ha žemės ir pretendentė (buvusio savininko A. D. dukra) I. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,8560 ha žemės. Nuosavybės teisės I. M. buvo atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 2324, atkuriant nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,2000 ha žemės, neatlygintinai perduodant nuosavybėn 0,2000 ha žemės sklypą prie valdomų pastatų, esantį (duomenys neskelbtini) (namų valda), Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 2513, grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,4590 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 1,8065 ha) turėtoje vietoje, esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė). Tarnybos 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 16S-473-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei I. M.“ minėtam asmeniui buvo atkurtos nuosavybės teisės už likusią 0,1970 ha negrąžintą žemės sklypo dalį atlyginant pinigais.

13. Atsakovas nurodė, kad L. U. po pretendentės I. M. mirties (duomenys neskelbtini) į Tarnybą nesikreipė ir nėra pateikusi dokumentų, patvirtinančių jos paveldėjimo teisę, ji taip pat nepateikė pretendentės I. M. mirties faktą įrodančių dokumentų. Tarnyba nurodė, kad jos specialistai patikrino informaciją valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų bei Nekilnojamojo turto registruose ir nustatė, kad pretendentės I. M. turtinių teisių paveldėtojai yra S. R. bei V. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir jo teisių paveldėtojos yra L. U. bei D. M..

14. Tarnyba pažymėjo, kad priimdama Sprendimą, vadovavosi 1991 m. gruodžio 17 d. pateiktame prašyme išreikšta valia, kurios nei pretendentė I. M., nei kiti tokią teisę turėję asmenys nepakeitė. Nurodė, kad I. M. 2012 m. vasario 21 d. rašte buvo pasiūlyta pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, tačiau nurodyta galimybe pretendentė nepasinaudojo. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnybos Palangos skyriaus 2014 m. lapkričio 3 d. rašte Nr. 16SD-(14.16.104.)-1537 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ buvusio savininko pretendentai bei paveldėtojai buvo informuoti apie galimybę pareikšti / pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą žemę; pretendentės I. M. adresatų sąraše nebuvo, kadangi apie jos teisių perėmėjus Tarnybos Palangos skyrius duomenų neturėjo. Atsakovas nurodė, kad L. U. nesikreipė į instituciją ir nepateikė dokumentų, reikalingų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai, o informacija apie Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2019 m. vasario 1 d., kuriame buvo numatyta galimybė piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, buvo viešai paskelbta visose žiniasklaidos priemonėse, Tarnybos bei jos teritoriniuose skyriuose ir institucijos internetinėje svetainėje, todėl atsakovas atskirais raštiškais pranešimais piliečių apie tai neinformavo. Tarnyba teigė, kad pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ji savo veiksmais siekė nuosavybės teisių atkūrimo ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjos L. U. skundą atmetė.

16. Svarstydamas pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas nustatė, jog ji Sprendimą gavo 2020 m. sausio 14 d., o atsakovo atstovė pripažino, kad būtent tą dieną L. U. buvo įteiktas Sprendimas. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos skundas teismui buvo paduotas 2020 m. vasario 12 d., teismas padarė išvadą, kad jo padavimo terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, nebuvo praleistas.

17. Teismas nustatė, kad Tarnybos Palangos skyriuje buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko A. D. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytus 4,5 ha žemės ir viena iš pretendenčių buvo I. M. (mirusi (duomenys neskelbtini)). Pagal Atkūrimo įstatymą, I. M. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,8560 ha žemės; mirties momentu liko neišspręsta jos prašymo atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią žemės valdos dalį – 0,1970 ha žemės. Sprendime buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į I. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1970 ha žemės, atlyginant pinigais (311,74 Eur).

18. Teismas pažymėjo, kad L. U. į teismą kreipėsi kaip asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas Sprendimas, teisių paveldėtoja. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis; palikimas yra universalus teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams, tai reiškia, jog įpėdiniams pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos, taip pat ir teisė atkurti nuosavybės teises (Atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d.); palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes, t. y. perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tais atvejais, kai palikimo atsiradimo metu palikėjui dar nėra atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (palikimo atsiradimo metu nėra palikėjo nuosavybės teisės į žemę, tačiau egzistuoja jo teisė atkurti nuosavybės teises, kuri yra paveldima), įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pavyzdžiui, pareiškimų atitinkamoms tarnyboms padavimas, kreipimasis dėl teisių įforminimo, dokumentų, reikalingų joms įforminti, užvesti ar dalyvauti bylose, kuriose būtų priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, teikimas ir panašiai) teismo gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nėra nustatyta palikimo priėmimo būdų išimčių, kai paveldima ši teisė, todėl taip pat gali būti priimama pradedant faktiškai ją valdyti. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teisių į žemę atkūrimo I. M. procesas nebuvo pasibaigęs, todėl L. U. teisė ir teisinis suinteresuotumas ginčyti Sprendimą kyla iš I. M. teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

19. Teismas pažymėjo, kad prielaidos pakeisti valiai dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę yra nustatytos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje, kurio 3 dalyje (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.) buvo įtvirtinta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo <...> Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Teismas pažymėjo, kad nuo 2012 m. vasario 1 d. ši nuostata buvo pakeista, nustatant, kad kai piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d., atitinkamai teisės akto redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., 21 str. 4 d.; teisės akto redakcijos, galiojančios nuo 2014 m. lapkričio 1 d., 21 str. 5 d.).

Be to, nuo 2012 m. vasario 1 d. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnis buvo papildytas 4 dalimi, kuri nustatė galimybę piliečiams iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2014 lapkričio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d.).

Nuo 2019 m. vasario 1 d. minėta nuostata buvo pakeista, pakeičiant galimybės pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo terminą iki 2019 m. birželio 1 d. Teismas pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje yra nurodytas specialus naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, išnyksta galimybė įgyvendinti teisės akte nustatytą subjektinę teisę, o naikinamieji terminai negali būti atnaujinami. Tai reiškia, jog prašymas dėl valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo galėjo būti paduotas tik iki 2019 m. birželio 1 d. Teismas akcentavo, kad pagal minėtą teisinį reguliavimą, valios dėl atlyginimo būdo pakeitimas ir prašymas atlyginti už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje yra numatytas kaip piliečio teisė, o ne pareiga.

Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Piliečiams neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jiems nedalyvaujant.

20. Teismas nustatė, kad pasikeitus Atkūrimo įstatymo 21 straipsniui, Tarnybos Palangos žemėtvarkos skyrius pretendentus į buvusio savininko A. D. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytus 4,5 ha žemės 2012 m. vasario 21 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104)-613 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ informavo apie jų teisę pakeisti valią dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę iki 2012 m. birželio 1 d. Duomenų, kad iki 2012 m. birželio 1 d. I. M. pakeitė valią dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę, byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad po I. M. mirties jos turtinių teisių perėmėjai kreipėsi į atsakovą dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę pakeitimo.

21. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reguliuojančius įstatymus, pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams, o pakankamai ilga įstatymuose nustatyta šio termino trukmė savaime suponavo galimybę pareiškėjams elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą – t. y. įvairiais būdais gauti nuosavybės teisėms atkurti būtiną informaciją, pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei kitus nuosavybės teisėms atkurti būtinus dokumentus. Teismas nurodė, kad L. U. nepateikė duomenų, jog po I. M. mirties (duomenys neskelbtini) Tarnybos Palangos skyriui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ji yra I. M. teisių perėmėja ir kad ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į I. M. priklausančių nuosavybės teisių atkūrimą.

22. Teismas pažymėjo, kad pagal Palangos miesto pirmojo notarų biuro notarės A. B. išduotą įgaliojimą, nuo 2006 m. liepos 5 d. I. M. tvarkyti dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemę, esančią Palangos mieste, buvo pavedusi S. R., todėl ji galėjo būti tinkamai atstovaujama, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog pagal Palangos miesto ekspertų komisijos išvadą, Palangos mieste pakanka žemės buvusio savininko A. D. 4,28 ha žemės nuosavybės teisei atkurti, paneigia Tarnybos 2012 m. vasario 21 d. rašte Nr. 16SD-(14.16.104)-613 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ nurodytos aplinkybės apie galimybę pakeisti valią dėl atlyginimo būdo už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę, kadangi nėra galimybės atkurti natūra, todėl 2012 m. pretendentei I. M. turėjo būti žinoma aplinkybė, jog likusi negrąžinta A. D. žemė Palangoje yra valstybės išperkama ir negali būti grąžinama natūra. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pretendentė I. M. ar jos įgaliota atstovė S. R. šią aplinkybę būtų ginčijusios.

23. Teismas nurodė, kad Tarnyba, priimdama Sprendimą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl ji yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų, iš kurio išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Aptaręs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas akcentavo, kad Sprendimo priėmimo metu Tarnyba neturėjo duomenų apie valios, išreikštos 1991 m. gruodžio 17 d. prašyme, pakeitimą, pretendentė I. M. ar jos įgaliota S. R. neginčijo aplinkybės, kad likusi negrąžinta žemė yra valstybės išperkama ir negali būti grąžinama natūra, pareiškėja Tarnybos Palangos skyriui nepateikė dokumentų, patvirtinančių apie I. M. teisių perėmimą ir kad ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į I. M. nuosavybės teisių atkūrimą.

24. Teismas sutiko su atsakovo atliktu faktinių bei teisinių aplinkybių vertinimu ir sprendė, kad Tarnybos veiksmai atitiko viešojo administravimo ir gero administravimo (atsakingo valdymo) principus, o Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame yra aiškiai suformuluotos nustatytos ir suteikiamos teisės, todėl Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, o priešingi L. U. argumentai yra nepagrįsti.

25. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, ginčo teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus ir teismų praktiką, teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skunde nurodytais motyvais jo nėra pagrindo naikinti. Netenkinęs reikalavimo panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teismas netenkino iš išvestinų L. U. skundo reikalavimų.

III. 26. Pareiškėja L. U. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjos skundą tenkinti.

27. Apeliacinį skundą L. U. iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Pareiškėjos nuomone, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis buvo priimtas pažeidus teisės normas bei nukrypus nuo teismų praktikos.

28. L. U. teigia, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, jog ji nepateikė duomenų, kad po I. M. mirties (duomenys neskelbtini) Tarnybos Palangos skyriui pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog yra I. M. teisių perėmėja, turėtų prasmės tik tuo atveju, jeigu Tarnybos Palangos skyrius pateiktų duomenis, kad apie tai, jog nebėra galimybės nuosavybės teisių į žemę atkurti natūra, informavo I. M. įgaliotinę S. R. arba kitus A. D. įpėdinius. Be to, Tarnybos Palangos skyrius, pareiškėjai išsiųsdamas ginčijama sprendimą, teisės perėmimo dokumentų nepasigedo. L. U. pažymi, kad Tarnybos Palangos skyrius ir po to kai 2012 m. pretendentams išsiųsdavo siūlymus dėl atkūrimo būdo pakeitimo, dar atkurdavo nuosavybės teises natūra, todėl pats siūlymas neturėjo prasmės, kadangi pretendentai, sutikę pakeisti būdą, natūra žemės nebebūtų atgavę, nors tokia galimybė objektyviai buvo, tai patvirtino vėlesni atkūrimo atvejai, t. y. 2012 m. siūlymas pakeisti valią turėtų būti vertinamas tik kaip pretendentų klaidinimas, o ne informavimas, jog nuosavybės teisių natūra atkurti nebegalima.

29. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

30. Atsakovas pažymi, kad palaiko atsiliepime į L. U. skundą išdėstytą poziciją. Akcentuoja, kad teisiniuose santykiuose egzistuoja teisių ir pareigų vienovė, įpareigojanti ne tik viešojo administravimo subjektą tarnauti žmonėms, bet ir pačiam žmogui veikti už įstatymais apibrėžtų klausimų sprendimą laiku bei tinkamai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.); kiekvienas asmuo, kaip teisinių santykių dalyvis, teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas; tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, taip pat įpareigoja ir patį asmenį veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią siekiamam tikslui. Tarnybos nuomone, asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, turi būti atidūs ir rūpestingi, aktyviai dalyvauti teikiant rašytinius įrodymus institucijai ir domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procedūra.

31. Atsakovas pažymi, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pagal nuosavybės teisių atkūrimą reguliuojančius įstatymus, pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, taip pat domėtis ir gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą, tenka patiems pretendentams, todėl nežinojimas apie teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau visos ir teisingos informacijos negavo dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių. Tarnyba akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, jei nėra galimybės grąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra, teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą. Atsakovas nurodo, kad įstatymų nuostata, jog jeigu negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių gynimo principams neprieštarauja, kadangi teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą; teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui.

32. Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Pareiškėja byloje ginčija atsakovo sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei I. M., kuriuo pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1970 ha žemės, atlyginant pinigais, nurodydama, kad nėra teisinio pagrindo 0,1970 ha žemės plotą priskirti prie natūra negrąžinamos valstybės išperkamos žemės, prašo Tarnybą įpareigoti I. M. atkurti nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį – 0,1970 ha žemės plotą – natūra, o taip pat atnaujinti terminą pareiškėjai pakeisti valią dėl atlyginimo būdo bei prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų.

34. Šios Nutarties 17–23 punktuose nurodytos visos svarbios šiam ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ir aktuali teisė, taikytina ginčo teisiniams santykiams.

35. Teisėjų kolegija byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pasisako dėl pagrindinių teisinių aspektų, kurie yra teisinis pagrindas atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.

35.1. L. U. į teismą kreipėsi kaip asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas Sprendimas, teisių paveldėtoja.

35.2. Vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsniu, Tarnybos Palangos žemėtvarkos skyrius pretendentus į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko A. D. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytus 4,5 ha žemės 2012 m. vasario 21 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104)-613 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ informavo apie jų teisę pakeisti valią dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę iki 2012 m. birželio 1 d.

35.3. Byloje nėra įrodymų, kad 2012 m. birželio 1 d. I. M. pakeitė valią dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę, taip pat nėra įrodymų, kad po I. M. mirties pareiškėja, kaip jos turtinių teisių paveldėtoja, kreipėsi į atsakovą dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę pakeitimo.

35.4. Tarnybos 2012 m. vasario 21 d. raštas Nr. 16SD-(14.16.104)-613 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“, kuriame nurodytos aplinkybės apie galimybę pakeisti valią dėl atlyginimo būdo už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę, kadangi nėra galimybės atkurti natūra, reikšmingas ir tuo aspektu, kad juo remiantis, yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog jau 2012 m. pačiai pretendentei I. M., kurios teisių perėmėja paveldėjimo būdu yra pareiškėja, todėl jai tenka visi teisiniai padariniai, kylantys iš mirusiosios atliktų veiksmų (neveikimo) nuosavybės teisių atkūrimo procese, turėjo būti žinoma aplinkybė, jog likusi negrąžinta A. D. žemė Palangoje yra valstybės išperkama ir negali būti grąžinama natūra. Byloje nėra įrodymų, kad pretendentė I. M. ar jos įgaliota atstovė S. R. šią aplinkybę įstatymų nustatyta tvarka būtų ginčijusios.

35.5. Nurodytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas suponuoja, kad pareiškėja jos nurodytais pagrindais ginčyti 0,1970 ha žemės ploto priskyrimo prie natūra negrąžinamos valstybės išperkamos žemės neturi teisinio pagrindo, nes šia teise įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka nepasinaudojo pati pretendentė I. M..

35.6. Pasisakydama dėl teisės pareiškėjai pakeisti valią dėl atlyginimo būdo bei prašyti už valstybės išperkamą žemę, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatytas naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, pasibaigia teisė, įgyvendinama pareikštine forma, keisti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę atlyginimo būdą. Prašymas dėl valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo galėjo būti paduotas iki 2019 m. birželio 1 d.

35.7. Pareiškėja šios teisės iki įstatyme nustatyto termino pabaigos neįgyvendino. Pasibaigus nurodytam terminui, pasibaigė ir pati teisė.

36. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

37. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. U. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius