Legislator Case Law & Legislation
a0b0bc0a-49cd-474d-a1ed-73bb732b562d AI generated

a0b0bc0a-49cd-474d-a1ed-73bb732b562d · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a0b0bc0a-49cd-474d-a1ed-73bb732b562d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: IeÅ¡kovas AAS „Gjensidige Baltic“ patikslintu ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 3939,89 Lt, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2013-06-20 įvyko eismo įvykis, kurio metu I. G., neblaivus vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį „Opel Astra“, valst.

Legislator headnote

AI generated

a0b0bc0a-49cd-474d-a1ed-73bb732b562d · Vilniaus apygardos teismas: Palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , ieÅ¡kovas bÅ«tų priverstas su tuo pačiu ieÅ¡kiniu į teismÄ kreiptis antrÄ kartÄ , ir dėl to visi patirtų papildomas sÄ naudas. Be to, pateikus teismui naujÄ ieÅ¡kinį, kiltų ieÅ¡kinio senaties termino taikymo/atnaujinimo klausimas, kas galimai užkirstų keliÄ ieÅ¡kinio patenkinimui. Atsakovė T. G. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-2346-392/2014(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20143-2014-6)             Procesinio sprendimo kategorija: 119.5.; 122.2.; 122.3.; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. lapkričio 17 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ (toliau - AAS „Gjensidige Baltic“), atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-27636-595/2014 pagal ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovei T.

G. dėl iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: IeÅ¡kovas AAS „Gjensidige Baltic“ patikslintu ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 3939,89 Lt, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2013-06-20 įvyko eismo įvykis, kurio metu I. G., neblaivus vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį „Opel Astra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutrikdė Å¡io automobilio keleivės sveikatÄ . Vilniaus apskrities VPK duomenimis, dėl eismo įvykio ir žalos atsiradimo kaltas I. G. Gyventojų registro duomenimis, pastarasis 2013-11-25 mirė. Transporto priemonės „Renault Espace“ valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“, todėl ieÅ¡kovas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos sumokėjo 3 939,89 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas pažymėjo, kad draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, jog už žalos padarymÄ atsakingas asmuo jÄ grÄ Å¾intų, jeigu transporto priemonę, kuria buvo padaryta žala, vairavo neblaivus.

Eismo įvykio metu transporto priemonė nuosavybės teise priklausė I. G. ir T. G. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog, bÅ«dama automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke, leido jį valdyti apsvaigusiam nuo alkoholio asmeniui. Pagal CK 6.270 str. 1 d. transporto priemonės valdytojas privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , nepaisant jo kaltės.Atsakovė T. G. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2013-06-20 17:55 val. Žalgirio g./Giedraičių g., Vilniuje, atsakovės sÅ«nui, I. G., vairuojant automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, kaip ir pats ieÅ¡kovas nurodė, eismo įvykį ir iÅ¡ jo atsiradusias pasekmes sukėlė bÅ«tent I. G., o ne atsakovė. LR įstatymuose įtvirtinta, kad iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ draudikui grÄ Å¾inti privalo už žalÄ atsakingas asmuo, t. y. dėl padarytos žalos atsako transporto priemonę vairavęs asmuo.

Atsakovė akcentavo, kad nebuvo nurodyto eismo įvykio dalyvė, bei atkreipė dėmesį į tai, kad automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) niekada nevairavo. Jo liudijime aiškiai nurodyta, kad valdytoju ir naudotoju yra būtent I. G. Šis asmuo 2013-11-25 mirė. Sutartį dėl civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ieškovas sudarė būtent su I. G., taigi pastarasis ir prisiėmė visas iš nurodytos draudimo sutarties kylančias eismo įvykio pasekmes. Nepaisant to, kad atsakovė - automobilio „Renault Espace“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, nuo pat jo įregistravimo momento automobilis neterminuotam laikui buvo perduotas kitam asmeniui, I. G. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovo teiginys, kad ji leido nurodytÄ automobilį valdyti apsvaigusiam nuo alkoholio asmeniui, yra ne tik klaidingas, bet ir neatitinkantis tikrovės. Be to, nėra aiÅ¡ku, kuo remdamasis ieÅ¡kovas taip teigė, todėl Å¡is ieÅ¡kovo teiginys yra abstraktaus pobÅ«džio ir klaidinantis. Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, nurodydamas, jog transporto priemonės valdytojas privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , nepaisant jo kaltės, iÅ¡kreipė CK 6.270 str. 1 d., nes joje kalbama apie asmenį, kurio veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams.

Be to, atsižvelgiant į tai, Å¡i teisės norma Å¡iuo atveju atsakovės atžvilgiu netaikytina, nes ji su automobiliu „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-06-20 17:55 val. nevykdė ir nevykdo jokios veiklos.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ , kadangi jis neatvyko į parengiamÄ jį teismo posėdį, kai apie posėdį jam buvo praneÅ¡ta tinkamai, ir nepateikė jokių neatvykimÄ pateisinančių įrodymų ar praÅ¡ymų bylos nagrinėjimÄ atidėti (CPK 246 str. 1 d.).IeÅ¡kovas AAS „Gjensidige Baltic“ atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, nepagrįstai vadovavosi CPK 246 str., o ne CPK 230 str., kuriame įtvirtintos teisės normos yra specialiosios CPK 246 str. atžvilgiu. Pagal CPK 230 str. 3 d., teismas gali palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu į parengiamÄ jį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi Å¡alys, kurioms apie posėdį yra tinkamai praneÅ¡ta. Tačiau nagrinėjamu atveju į parengiamÄ jį teismo posėdį neatvyko tik ieÅ¡kovas.

Apeliantas pažymėjo, jog teismas nekonstatavo jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad apeliantas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, tik formaliai nurodė, jog ieÅ¡kovas neatvyko be svarbių priežasčių. Tačiau CPK 3 str. 1 d. įpareigoja teismÄ teisės normomis vadovautis ne vien tik formaliai, juo labiau, kad ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , vadovaujantis CPK 230 str. 3 d., yra teismo teisė, o ne pareiga. Palikdamas ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , teismas neatsižvelgė į CPK 2 str. numatytÄ civilinio proceso tikslÄ â€“ kuo greičiau atkurti taikÄ tarp ginčo Å¡alių, į tai, kad, siekiant iÅ¡spręsti ginÄÄ , iÅ¡naudota daug resursų ir laiko.

Palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , ieÅ¡kovas bÅ«tų priverstas su tuo pačiu ieÅ¡kiniu į teismÄ kreiptis antrÄ kartÄ , ir dėl to visi patirtų papildomas sÄ naudas. Be to, pateikus teismui naujÄ ieÅ¡kinį, kiltų ieÅ¡kinio senaties termino taikymo/atnaujinimo klausimas, kas galimai užkirstų keliÄ ieÅ¡kinio patenkinimui. Atsakovė T. G. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė pažymėjo, kad, priimdamas ginčijamÄ nutartį, teismas nepažeidė CPK 329 str. 2 d. ir 3 d., kuriose numatyti sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindai. Å aukimas į parengiamÄ jį teismo posėdį per EPP ieÅ¡kovui 2014-08-18 buvo įteiktas tinkamai. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovo teiginys, kad teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 246 str. 1 d., o ne CPK 230 str. 3 d., yra klaidinantis ir paremtas ne formuojama teismų praktika, o subjektyvia apelianto nuomone, siekiant pakeisti Å¡ių teisės normų turinį bei tikrÄ jÄ prasmę.

Akcentuodamas CPK 230 str. 3 d., apeliantas bando įrodyti, kad tik viena teisės norma, t. y. CPK 230 str. 3 d., numato galimybę parengiamojo teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Å is straipsnis turi keturias dalis. Be to, CPK 230 str. 3 d. nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikoma, kadangi į 2014-09-10 paskirtÄ parengiamÄ jį teismo posėdį kita Å¡alis, t. y. atsakovė, buvo atvykusi. CPK 230 str. 4 d. aiÅ¡kiai nurodyta, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrÄ sias bylų nagrinėjimo pirmoje instancijoje taisykles.

Taigi teismas turėjo teisę taikyti CPK 246 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-12 konsultacija Nr. A3-8350, Lietuvos apeliacinio teismo 2007-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-774/2007, 2007-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-833/2007). Toks nurodytų teisės normų santykio aiškinimas yra išdėstytas Lietuvos apeliacinio teismo 2007-12-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-833/2007, taip pat 2014-07-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1195/2014. Apelianto teiginys, kad CPK 230 str. įtvirtintos teisės normos yra specialiosios CPK 246 str. atžvilgiu, yra ne tik klaidingas, bet ir neatitinka CPK 230 str. 4 d., kuri yra nukreipiančioji.

Taigi CPK 246 str. 1 d. inter alia gali bÅ«ti taikoma ir parengiamojo teismo posėdžio metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-833/2007, 2010-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-166/2010). CPK 230 str. 3 d. nėra ir negali bÅ«ti traktuojama kaip imperatyvi, nes Å¡i teisės norma suteikia teismui diskrecijos teisę nuspręsti, ar palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . Tai yra pripažinęs ir pats apeliantas. IÅ¡ CPK 296 str. 1 d., reglamentuojančios palikimo ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ pagrindus, galima spręsti, kad ji nėra specialioji bendrųjų nuostatų atžvilgiu.

Norint pasiekti CPK 2 str. numatytÄ civilinio proceso tikslÄ â€“ kuo greičiau atkurti taikÄ tarp ginčo Å¡alių -, įstatymas bendrÄ jÄ pareigÄ siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta operatyviai, nustato ne tik teismui, bet ir proceso Å¡alims. Å i pareiga detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, taip pat ir CPK 7 str. Jo 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas ne tik sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis, bet ir bÅ«ti rÅ«pestingam bei rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu. Tai reiÅ¡kia, jog Å¡i nuostata yra privaloma ir pačiam ieÅ¡kovui, tačiau jis jos nesilaikė.

Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad pats apeliantas procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs bÅ«tent per elektroninio ryÅ¡io priemones – tokiu bÅ«du, kokiu jam buvo įteiktas Å¡aukimas į parengiamÄ jį teismo posėdį. Atsakovės teigimu, apelianto argumentÄ , kad nagrinėjamu atveju teismas nekonstatavo jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog apeliantas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ir tik formaliai nurodė, jog ieÅ¡kovas neatvyko be svarbių priežasčių, paneigia teismo nurodytos aplinkybės, kad, nors Å¡aukimas į parengiamÄ jį teismo posėdį ieÅ¡kovui buvo įteiktas tinkamai, tačiau jis į posėdį neatvyko, nepateikė jokių praneÅ¡imų dėl neatvykimo, jokių neatvykimÄ pateisinančių raÅ¡ytinių įrodymų ar praÅ¡ymų bylos nagrinėjimÄ atidėti.

Akivaizdu, kad apeliantas sÄ moningai siekia vilkinti šį teismo procesÄ . IeÅ¡kovui atstovauja juristas, taigi pasekmės, be svarbių ir objektyvių priežasčių neatvykus į posėdį, jam žinomos. NagrinėjamÄ bylÄ inicijavo apeliantas ir pats neatvyko į posėdį. IeÅ¡kovas buvo informuotas ne tik apie posėdį, bet ir apie neatvykimo į jį pasekmes, numatytas CPK 246 str., 230 str. Ne teismas, o pats apeliantas pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus, kadangi, žinodamas apie paskirtÄ parengiamÄ jį teismo posėdį, beveik per mėnesį laiko teismui nepranešė apie neatvykimÄ , nepateikė neatvykimÄ pateisinančių dokumentų bei praÅ¡ymo bylos nagrinėjimÄ atidėti.

Apeliantas Å¡iuos principus aiÅ¡kina tik sau palankia prasme. IeÅ¡kovas nurodė, kad teismas turi pareigÄ siekti bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, tačiau ir pati Å¡alis turi pareigÄ rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu bei sÄ Å¾iningai naudotis savo teisėmis. Apeliantas nesilaikė CPK 8 str. numatytų reikalavimų. IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad jis neatsisakys savo ketinimo apginti pažeistas teises, dėl ko teismas turės atlikti pakartotines procedÅ«ras, nesudaro pagrindo konstatuoti proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principų pažeidimo, kadangi Å¡iuo atveju bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės nebuvo pradėtas, ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas pasirengimo stadijoje bÅ«tent dėl apelianto kaltės. Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį (CPK 263 str. 1 d.).Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas, atsakovei nepraÅ¡ant priimti sprendimo už akių, paliko ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , kadangi jis neatvyko į parengiamÄ jį teismo posėdį, kai apie posėdį ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta tinkamai, ir neinformavo teismo apie neatvykimÄ bei nepateikė jokių neatvykimÄ pateisinančių įrodymų ar praÅ¡ymų bylos nagrinėjimÄ atidėti.IeÅ¡kovo atskirasis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 246 str., o ne CPK 230 str., kuriame įtvirtintos teisės normos yra specialiosios CPK 246 str. atžvilgiu.

Pagal CPK 230 str. 3 d., teismas gali palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu į parengiamÄ jį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi Å¡alys, kurioms apie posėdį yra tinkamai praneÅ¡ta. Tačiau nagrinėjamu atveju į parengiamÄ jį teismo posėdį neatvyko tik ieÅ¡kovas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-07-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1195/2014 yra nurodęs, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrÄ sias bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 str. 4 d.).

Pagal CPK bendrÄ sias nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieÅ¡kovui, kuriam tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , teismas gali priimti vienÄ iÅ¡ Å¡ių procesinių sprendimų - arba atidėti bylos nagrinėjimÄ (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.), arba palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jei nebuvo ieÅ¡kovo praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimÄ už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). CPK 246 str. 1 d. nustato, kad teismas palieka ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , kai ieÅ¡kovas, neprašęs nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ , arba teismas nepripažįsta ieÅ¡kovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas nepraÅ¡o priimti sprendimo už akių.

Remiantis iÅ¡dėstytomis teisės normomis, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ apelianto teiginį, kad, neatvykus į teismo posėdį ieÅ¡kovui, t. y. tik vienai iÅ¡ Å¡alių, teismas neturėjo pagrindo vadovautis bendrÄ ja CPK 246 str. 1 d. nuostata ir palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ .Byloje nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi buvo paskirtas 2014 m. rugsėjo 10 d. 10:30 val. TÄ pačiÄ dienÄ , 2014-08-18, t. y. esant beveik mėnesiui iki posėdžio, per EPP apeliantui buvo įteiktas Å¡aukimas su jame nurodomomis neatvykimo į parengiamÄ jį teismo posėdį pasekmėmis (CPK 246 str., 230 str.).

Apeliantas neneigia aplinkybių, kad į nurodytÄ posėdį neatvyko, iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis, nepateikė jokių neatvykimÄ pateisinančių dokumentų bei neprašė atidėti bylos nagrinėjimÄ . Tokiu atveju, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, Å¡ioje situacijoje teismas turėjo tris procesinio sprendimo variantus, t. y. atidėti bylos nagrinėjimÄ (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.), palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jei nebuvo ieÅ¡kovo praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimÄ už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaujantis CPK 246 str. 1 d., bylos nagrinėjimÄ galima atidėti esant dviem sÄ lygoms, t. y. ieÅ¡kovas ar jo atstovas praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ ir neatvykimÄ pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį nėra galimybės atvykti, pradžios, ir teismas ieÅ¡kovo neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog bylos nagrinėjimÄ atidėti nebuvo pagrindo ir, į posėdį atvykusiai atsakovei kartu su savo atstove priimti sprendimo ieÅ¡kovui už akių nepraÅ¡ant, o praÅ¡ant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , teismas turėjo teisę palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ .

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatvykimo į 2014 m. rugsėjo 10 d. 10:30 val. Vilniaus miesto apylinkes teisme vykusį parengiamÄ jį teismo posėdį priežasčių apeliantas nenurodė ir atskirajame skunde bei kartu su Å¡iuo procesiniu dokumentu nepateikė jokių neatvykimÄ pateisinančių dokumentų.             Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ teisėtai bei pagrįstai, ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).Å ioje nutartyje neaptarti ieÅ¡kovo atskirojo skundo argumentai skundžiamos nutarties pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Atmetus ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ , atsakovei priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos.

IÅ¡ teismui pateiktos 2014-09-30 sÄ skaitos už teisines paslaugas Nr. 09130 (b. l.

70) ir 2014-09-30 pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 506874 (b. l.

69) matyti, kad atsakovė advokatui sumokėjo 1 000 Lt. Tačiau atsižvelgiant į procesinio dokumento sudėtingumÄ , priteistina bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų suma mažintina iki 600 Lt.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas nutarė:                        IeÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , atskirÄ jį skundÄ atmesti.                       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .             Priteisti atsakovei T.

G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 600 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.                        Teisėjas                                                                                                 Virginijus Kairevičius