Legislator Case Law & Legislation
2013-10-02 Nr. AB-5606-3-64-3-00603-2013-1 AI generated

2013-10-02 Nr. AB-5606-3-64-3-00603-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-10-02 Nr. AB-5606-3-64-3-00603-2013-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-828-257/2013 pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. Š. ir P. B. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2013-10-02 Nr. AB-5606-3-64-3-00603-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja skunde nurodė, kad ginčijamu Sprendimu atsakovui R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teigė, jog iki nuosavybės teisių atkūrimo priimti teritorijų planavimo dokumentai ir kiti dokumentai patvirtina, kad iki pareiškėjos sodybos per šiuo metu atsakovo P. B. valdomą žemės sklypą, kurį šis įsigijo iš atsakovo R. Š., yra nurodytas kelias. Tvirtino, jog esant tokiai situacijai grąžintas atsakovui R. Š. žemės sklypas turėjo būti pripažintas valstybės išperkamu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS492-658/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00603-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 61.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-828-257/2013 pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. Š. ir P. B. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja G. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2-6), prašydama panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimą Nr.31-8935 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti kreipimosi į teismą terminą, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Nurodė, jog skundžiamą Sprendimą jos atstovas gavo 2013 m. kovo 14 d. ir iš karto su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, kuris 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, konstatavęs, jog praleistas skundo padavimo terminas. Šią aplinkybę pareiškėja prašė pripažinti svarbia ir objektyviai sutrukdžiusia pateikti skundą laiku.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ginčijamu Sprendimu atsakovui R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teigė, jog iki nuosavybės teisių atkūrimo priimti teritorijų planavimo dokumentai ir kiti dokumentai patvirtina, kad iki pareiškėjos sodybos per šiuo metu atsakovo P. B. valdomą žemės sklypą, kurį šis įsigijo iš atsakovo R. Š., yra nurodytas kelias. Tvirtino, jog esant tokiai situacijai grąžintas atsakovui R. Š. žemės sklypas turėjo būti pripažintas valstybės išperkamu.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė atsiliepimą (b. l. 34-37), kuriame nurodė, kad apie skundžiamą Sprendimą, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės R. Š. į P. ir E. Š. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – 14,40 ha ploto žemės, gražinant natūrą 13,51 ha žemės, G. K. buvo informuota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. spalio 3 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.104.)-1649 „Dėl kelio“, 2012 m. spalio 24 d. raštu Nr. 31SS-(14.31.45.)-574 „Dėl kelio“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 1SD-(7.3)-2904 „Dėl G.

K. prašymo nagrinėjimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2013 m. sausio 4 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.104)-70. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. spalio 3 d. rašte Nr. 31SD-(14.31.104.) -1649 „Dėl kelio“ pareiškėjai buvo suteikta informacija apie priimtą ir pareiškėjos skundžiamą Šiaulių apskrities viršininko sprendimą bei apie tai, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisių atkūrimo byloje (nuosavybės teisės atkurtos R.

Š. grąžinant žemę buvusioje vietoje) esančiame žemės sklypo plane ir abrise 4 metrų pločio kelias yra pažymėtas tik nuo kelio Kuzavinė – Gražuoliai – Normančiai iki minėtame žemės sklype įsiterpusios G. Č. sodybos (dabartinė savininkė E. L. S.), o kelio atkarpa tarp pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir E. L. S. namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nei bendrojo naudojimo keliu nei kelio servitutu žemės sklypo plane nėra pažymėta. Tokia informacija pareiškėjai buvo pateikta ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. lSD-(7.3)-2904 „Dėl G.

K. prašymo nagrinėjimo“. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2013 m. sausio 4 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.104)-70 pareiškėjos atstovas advokatas Žydrūnas Rupšys taip pat buvo informuotas, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privatizavimo byloje (Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 31-8935 nuosavybės teisės į šį žemės sklypą buvo atkurtos R. Š.), esančiuose žemės sklypo plane bei žemės valdos ribų paženklinimo abrise, kelias nuo G.

K. sodybos iki bendro naudojimo kelio Kuzavinė – Gražuoliai – Normančiai, R. Š. priklausančio žemės sklypo dalyje, nepažymėtas. Su šiuo raštu advokatui Žydrūnui Rupšiui buvo pateikti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusio R. Š., planas ir žemės valdos (sklypo Nr. 101) ribų paženklinimo abrisas. Nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktą informaciją pareiškėja žinojo dar 2012 m. spalio mėnesį, tačiau skundą administraciniam teismui pareiškėja pateikė tik 2013 m. gegužės 9 d.

Tinkamai gindama savo teises dėl skundžiamo Šiaulių apskrities viršininko sprendimo panaikinimo pareiškėja galėjo laiku surinkti reikiamus, su skundžiamu administraciniu aktu susijusius dokumentus, ir per įstatymo nustatytą terminą teismui pateikti skundą, tačiau ji to nepadarė. Su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 31-8935 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui R. Š.“ panaikinimo, paduoti, pareiškėja nepateikia jokių dokumentų, patvirtinančių, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atakovas P. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė neatnaujinti pareiškėjai G. K. skundo padavimo termino.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi (b. l. 57-61) atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti.

Įvertinęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus pateiktų rašytinių įrodymų turinį, teismas sprendė, jog Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimas Nr.31-8935 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui R. Š.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės R. Š. į P. ir E. Š. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – 14,40 ha žemės, grąžinant natūra 13,51 ha žemės, G. K. įteiktas nebuvo, tačiau apie tai, kad nurodytas sprendimas buvo priimtas bei tai, jog minėtu sprendimu žemės sklypas buvo sugrąžintas natūra R. Š., jai buvo pranešta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. spalio 3 d. raštu Nr.31D-(14.31.104.)-1649 „Dėl kelio“, 2012 m. spalio 24 d. raštu Nr.31SS-(14.3145.)-574 „Dėl kelio“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr.1SD-(7.3)-2904 „Dėl G. K. prašymo nagrinėjimo“.

Teismas sprendė, jog pareiškėja su informacija, reikalinga spręsti, kokią įtaką 1999 m. vasario 12 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr.31-8935 turi jos teisėms bei teisėtiems interesams, ir būtina teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti susipažino ne vėliau kaip 2012 m. spalio 3 d., t. y. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus rašto Nr.31SD-(14.31.104)-1649, kuriame nurodoma, jog 1999 m. vasario 12 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr.31-8935 žemės sklypas, esantis iš esmės tarp G. K. sodybos ir minėto žvyrkelio, buvo sugrąžintas natūra R. Š..

Teismas konstatavo, jog pareiškėja per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą nesikreipė dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimo Nr.31-8935 panaikinimo į Šiaulių apygardos administracinį teismą. Darė išvadą, jog pareiškėja į Šiaulių apygardos administracinį teismą nesikreipė dėl subjektyvių priežasčių. Jokių objektyvių priežasčių ar veiksnių, sukliudžiusių per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytą terminą efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise ir pateikti skundą dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimo Nr.31-8935 panaikinimo pareiškėja nenurodė. Pareiškėja nepateikė neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jiems laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus sutrukdė kokios nors objektyvios aplinkybės, kurios teismo galėtų būti pripažintos svarbiomis.

II. Pareiškėja G. K. padavė atskirąjį skundą (b. l. 63-67), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą spręsti teismui iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, kad kartu su Tarnybos Šiaulių skyriaus 2012 m. spalio 3 d. raštu Nr.31D-(14.31.104.)-1649 pareiškėjai nebuvo pateiktas skundžiamas Sprendimas, žemės sklypo planas, abrisas ir kiti dokumentai, kurių pagrindu būtų galima spręsti, ar skundžiamu Sprendimu sugrąžintame žemės sklype yra pažymėtas vientisas kelias ir kokio jis ilgio bei pločio. Teigia, jog Tarnybos 2012 m. gruodžio 12 d. rašte Nr.1SD-(7.3)-2904 nurodyta, kad rengiant Šiaulių rajono Kužių kadastro vietovės žemėtvarkos projektą buvo netinkamai suprojektuotas vietinės reikšmės kelių tinklas, tačiau pareiškėjai nebuvo pateiktas Šiaulių rajono Kužių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas ir jį patvirtinantis Šiaulių apskrities viršininko įsakymas, neišaiškinta kaip situacija susijusi su Vilniaus apskrities viršininko administracija. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos rašte Nr. SG-254(8.9) ir atsakovo 2013 m. sausio 4 d. rašte Nr. 31SD-(14.31.104.)-70) pateikiama informacija, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo byloje esančiame žemės sklypo plane, parengtame 2003 m. gruodžio 23 d. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto neteisingai ir neteisėtai įbraižytas bendro naudojimo kelias, besitęsiantis už šio sklypo ribų. Raštuose nurodytų aplinkybių visuma, pasak pareiškėjos, patvirtina, kad skirtinguose planuose yra skirtingai nurodytos aplinkybės dėl kelio, todėl siekdama išsiaiškinti kokiu pagrindu ir kokioje vietoje buvo pažymėtas kelias ir, ar jis egzistuoja privatizavimo byloje, ar buvo dokumentuose neteisėtai panaikintas, pareiškėja kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti skundžiamą Sprendimą bei kitus dokumentus. Tik gavusi Sprendimą bei kitus prašytus pateikti dokumentus ir palyginusi visuose gautuose dokumentuose esančius duomenis pareiškėja sužinojo apie savo galimai pažeistas teises. Pabrėžė, jog pareiškėja buvo rūpestinga ir atidi, nedelsdama ėmėsi veiksmų, siekdama gauti visus reikalingus dokumentus. Gavusi visus reikiamus duomenis, pareiškėja iš karto kreipėsi į teismą, tačiau jos skundą buvo atsiakyta priimti. Pareiškėja akcentuoja, jog skundžiamą nutartį priėmė teisėjų kolegija, kurios sudėtyje yra teisėjas V. Stankevičius, atsisakęs priimti prieš tai teiktą pareiškėjos skundą, todėl šis teisėjas nebegalėjo antrą kartą spręsti pareiškėjos skundo priėmimo klausimo.

Atsakovas Tarnyba su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, palaikantis savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo.

Atsakovas P. B. nurodė sutinkantis su Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartimi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas tenkinamas.

Pažymėtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė. Konstitucinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Asmens procesinės subjektinės teisės kreiptis į teismą prielaidos yra įtvirtintos ABTĮ 37 straipsnyje. Viena iš jų yra skundo (prašymo) padavimas per įstatymo nustatytą terminą. Teismas atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, numatanti, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu.

Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data). Teismas, esant pagrindui manyti, kad skundo padavimo terminas yra praleistas, gali įpareigoti šalis pateikti šios aplinkybės išsiaiškinimui reikšmingus įrodymus.

Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju teismas nesiėmė reikiamų priemonių, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su skundo padavimo terminu.

Byloje yra advokato Žydrūno Rupšio prašymas Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjui, kuriame nurodoma, jog pareiškėja gavo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo. Advokatas prašo pateikti informaciją apie tai kokie kadastriniai matavimai yra keičiami ir kitą su kadastriniais matavimais susijusią informaciją (b. l. 39). Minėto prašymo pagrindu pareiškėjai buvo teikiami atsakymai, kuriuos skundžiamoje nutartyje mini teismas. Nurodyti duomenys leidžia teisėjų kolegijai daryti prielaidą, jog apie savo galimai pažeistas teises pareiškėja sužinojo iš 2012 m. lapkričio 26 d. Tarnybos rašto, tačiau šis dokumentas į bylą nėra pateiktas, jo turinys teismo nebuvo įvertintas. Nebuvo vertintos kitos svarbios su 2012 m. lapkričio 26 d. Tarnybos rašto priėmimu susijusios aplinkybės. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju teismas nesiėmė reikiamų priemonių, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su skundo padavimo terminu ir aplinkybes, reikšmingas sprendžiant prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Pareiškėjos argumentas dėl teisėjo V. Stankevičiaus šališkumo teisėjų kolegijos nepripažintinas pagrįstu, kadangi pagal ABTĮ 46 straipsnio 4 dalį teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai tą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jeigu jis dalyvavo nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutarimą, nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės. Šiuo atveju byla pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. Š. ir P. B. iš esmės išspręsta nebuvo, todėl nebuvo pagrindo teisėjo V. Stankevičiaus nušalinimui ar nusišalinimui.

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, objektyviai jų neištyrė, todėl jo 2013 m. gegužės 31 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą patenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė