2020-10-14 Nr. AB-19016-3-61-3-01376-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-52-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01376-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-3179-816/2019 pagal pareiškėjo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei J. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Švenčionių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės J. K. (toliau – ir atsakovė) 162,88 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

2. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovei Švenčionių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė yra įtraukta į pareiškėjo tvarkomą vietinės rinkliavos mokėtojų registrą. Atsakovei kasmet buvo teikiami mokėjimo pranešimai apie vietinės rinkliavos mokėjimą, tačiau ji nemokėjo vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

3. Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės J. K. 162,88 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

5. Teismas nurodė, kad byloje sprendžiama dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, priteisimo iš atsakovės J. K..

6. Teismas nustatė, kad atsakovė Savivaldybėje ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teise valdė, naudojosi ir disponavo nekilnojamuoju turto objektu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis nurodoma gyvenamoji. Pareiškėjas atsakovei išsiuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus dėl 162,88 Eur susidariusios skolos atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Iki šiol duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą, nėra.

7. Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 3 straipsniu, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, Savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T-221 patvirtintais Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) ir Tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-32 patvirtintu Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą administravimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas).

8. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nurodė, kad atitinkamo dydžio vietinės rinkliavos mokėjimas yra privalomas visiems asmenims, turintiems ar valdantiems nekilnojamą turtą Savivaldybės teritorijoje. Nagrinėjamu atveju atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis gyvenamosios paskirties turtas Švenčionių rajone, t. y. pareiškėjo veiklos teritorijoje, todėl atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja.

9. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoja, t. y., kad ginčo laikotarpiu aptariamu nekilnojamojo turto objektu nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtoja, ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovės J. K. 162,88 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., laikė pagrįstu, todėl tenkino.

III. 10. Atsakovė J. K. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį).

11. Atsakovė nurodo, kad teismas įvertino tai, jog ji yra deklaravusi išvykimą gyventi į užsienio šalį, todėl, nepavykus teismo siunčiamų procesinių dokumentų įteikti paštu žinomu Lietuvoje adresu pagal jos nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto buvimo vietą ar kitais žinomais adresais, įteiktini jie specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt patalpinant viešą pranešimą (ABTĮ 72 str. 3 d., 74 str. 5 d.).

12. Teigia, kad faktą apie išvykimą gyventi į (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro tarnyboje registravo nuo 2004 m. liepos 13 d., t. y., administracinė byla buvo pradėta prieš atsakovę jai jau beveik 15 metų nuolat gyvenant (duomenys neskelbtini). Ginčui aktualiu laikotarpiu vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta nuo 2013 m. sausio 31 d., t. y., atsakovei beveik dešimt metų nuolat gyvenant (duomenys neskelbtini). Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, o Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos 2013 m. birželio 21 d. įsakymu, t. y., atsakovei beveik devynis metų gyvenant (duomenys neskelbtini). Naujoji tvarka, nustatanti tiek vietinės rinkliavos mokėjimą, tiek elektroninę teismų sistemą įsigaliojo atsakovei daugelį metų nebegyvenant Lietuvoje.

13. Atsakovės nuomone, objektyviai suprantama, kad asmuo būdamas nesusijęs su Lietuva nuolatine gyvenamąja vieta, apie ką buvo išviešinta informacija Gyventojų registro tarnyboje, nežinodamas apie prievolę mokėti vietinę rinkliavą, juo labiau, apie iškeltą administracinę bylą, neturėjo pareigos domėtis viešais bylų skelbimais www.teismai.lt, ypač jei socialinis asmens gyvenimas yra tvarkingas ir nuoseklus. Nurodo, kad jos duktė ir vaikaitis taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), ji neturi artimų ryšių Lietuvoje. Teigia, kad turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), už kurį paskaičiuota vietinė rinkliava ir įsiskolinimas, įsigijo 2004 m. vasario 11 d., t. y., prieš išvykimą į (duomenys neskelbtini), kuomet dar nebuvo nustatyta prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą.

14. Atsakovė nurodo, kad nuo 2004 m. liepos 13 d. negyvena Lietuvoje, turtu nesinaudoja, neturi atliekų, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ignitis“ pažyma patvirtina, jog objektui (duomenys neskelbtini). nebuvo tiekiama elektros energija laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 12 d. Atsakovės atstovė kreipėsi į UAB „Pabradės komunalinis ūkis“, kuris tiekia vandenį (duomenys neskelbtini) miesteliui, ir gavo atsakymą elektroniniu paštu, jog nėra sudaryta sutartis dėl vandens tiekimo adresu: (duomenys neskelbtini).

15. Atsakovė neneigia, kad turi pareigą mokėti pastoviąją rinkliavos dedamąją dalį, tačiau mano, kad jai neturi būti skaičiuojama kintamoji rinkliavos dedamoji dalis. Aplinkybės, kad atsakovė nebuvo atliekų turėtoja teismo sprendimo priėmimo metu ir periodu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., egzistavo tiek sprendimo priėmimo metu (administracinės bylos iškėlimo metu), tiek rinkliavos skaičiavimo (įsiskolinimo susidarymo) metu. Tai reiškia, jog prieš atsakovę buvo neteisingai taikytas įstatymas ir nepagrįstai priteista vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji dalis, kas reiškia, jog buvo pažeistos materialiosios teisės normos. Juo labiau, atsakovė negalėjo teismui pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad nesinaudojo nekilnojamojo turto objektu ir nebuvo atliekų tvarkytoja, nes net nežinojo apie prieš ją pradėtą administracinės teisenos procesą. Iš pareiškėjo teiktų pareiškimo/prašymo priedų – sąskaitų už vietinės rinkliavos mokesčius net ne visose yra nurodyta kintamoji dedamoji rinkliavos dalis, todėl atsakovė neturi galimybės atsikirsti – tiksliai suskaičiuoti, kokia dalis sudaro būtent kintamąją rinkliavos dalį, kas taip pat pripažintina jos teisių pažeidimu. Juo labiau, yra nustatytos savivaldybės lengvatos, kuriomis atsakovei net nebuvo pasiūlyta pasinaudoti, nors ji turi teisę jomis pasinaudoti, o buvo pradėtas teismo procesas, apie kurį objektyviai atsakovė neturėjo galimybių sužinoti dėl aukščiau nurodytų priežasčių.

16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, atsakovė teigia, kad procesas administracinėje byloje Nr. eI-3179-816/2019 turi būti atnaujintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

17. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovės prašymą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-55-552/2018). Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo, taip pat yra pažymėjęs, kad bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02).

19. Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-86-492/2019).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovė siekia atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-3179-816/2019 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu.

21. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis LVAT praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y., kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., LVAT 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-119/2009; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-153/2009; 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010). Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010; 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-49/2014; 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

22. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018). Teismo padarytas esminis (akivaizdus) materialiosios teisės normų pažeidimas taip pat gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas ir panašūs atvejai (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-31-662/2018; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-62-492/2018).

23. Atsakovė prašymą atnaujinti procesą byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu grindžia aplinkybe, kad nagrinėjamu atveju jos atžvilgiu neteisingai taikytos materialiosios teisės normos, reguliuojančios vietinės rinkliavos mokėjimą, nepagrįstai priteista vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji dalis, t. y. buvo padarytas akivaizdus ir esminis materialiosios teisės normos pažeidimas ją taikant, turėjęs įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Be to, ne visose sąskaitose už vietinę rinkliavą yra nurodyta kintamoji dedamoji rinkliavos dalis, todėl atsakovė neturi galimybės atsikirsti – tiksliai suskaičiuoti, kokia dalis sudaro būtent kintamąją rinkliavos dalį, tai taip pat pripažintina jos teisių pažeidimu.

24. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad atsakovė Švenčionių rajono savivaldybėje ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teise valdė, naudojosi ir disponavo nekilnojamuoju turto objektu, esančiu adresu(duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atsakovei jos deklaruotu adresu: (duomenys neskelbtini), išsiuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus dėl 162,88 Eur susidariusios skolos, tačiau atsakovė susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo nėra sumokėjusi.

25. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T-17, 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T-221 patvirtintais Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais ir Savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-32 patvirtintu Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą administravimo tvarkos aprašu, sprendė, kad atitinkamo dydžio vietinės rinkliavos mokėjimas yra privalomas visiems asmenims, turintiems ar valdantiems nekilnojamą turtą Savivaldybės teritorijoje. Nagrinėjamu atveju, kadangi atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis gyvenamosios paskirties turtas Švenčionių rajone, atsakovė, remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo ir Rinkliavų įstatymo nuostatų prasme, laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja.

26. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės prašyme atnaujinti procesą nurodytus argumentus, byloje esančius įrodymus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, rėmėsi šiam ginčui nagrinėti aktualiomis Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, nustatančios vietinės rinkliavos sąvoką, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, kuriame nustatyta teisė savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, 12 straipsnio 1–2 punktų, nustatančių, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, nuostatomis, LVAT praktika, suformuota bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, taip pat Nuostatų bei Aprašo nuostatomis.

27. Švenčionių rajono savivaldybės taryba 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T-221 patvirtino Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurių 30 punkte numatyta, kad Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims nustatoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš Pastoviosios ir Kintamosios rinkliavos dedamųjų. Šių Nuostatų 31 punkte numatyta, kad pastoviąją rinkliavos dedamąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, išskyrus Nuostatų 21.2 punkte nustatytais atvejais. Kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas ne didesniu kaip 300 metrų atstumu nuo savininkui priklausančio nekilnojamojo turto objekto (Nuostatų 32 p.). Pagal Nuostatų 33 punktą, kintamosios rinkliavos dedamosios dalies nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesniu kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus imamos.

28. Taigi kaip matyti iš minėtų Nuostatų nuostatų, Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems savininkams nustatyta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastovios ir kintamos rinkliavos dedamųjų. Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai, o kintamąją – tie, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga.

29. Atsakovė prašymą atnaujinti procesą byloje grindė aplinkybe, kad apskaičiuojant jai mokėtiną vietinę rinkliavą ir pirmosios instancijos teismui ją priteisiant, neteisingai buvo taikytos teisės aktų (Nuostatų) nuostatos, nustatančios kintamosios rinkliavos dedamosios dalį, kadangi ji nuo 2004 m. yra išvykusi į (duomenys neskelbtini) ir turimu nekilnojamuoju turtu nesinaudoja, jai komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga nėra teikiama, todėl ir kintamoji rinkliavos dalis apskaičiuota ir priteista nepagrįstai.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei apskaičiuota ir pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma – 162,88 Eur, susidariusi laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Kaip pagrįstai prašyme atnaujinti procesą nurodo atsakovė, pareiškėjas vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimuose nenurodė, kokią dalį rinkliavos sudaro pastovioji, kokią – kintamoji, dalys. Tiek iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo, tiek ir iš atsakovei skirtų pranešimų dėl vietinės rinkliavos mokėjimo (išskyrus 2016 m. liepos–2017 m. gruodžio mėn.) nėra aišku, kokią gi pareiškėjo prašomos priteisti vietinės rinkliavos sumos dalį sudaro pastovioji, o kokią – kintamoji – dalys.

31. Kaip jau buvo minėta, pagal Nuostatų 32 punktą, kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2004 m. liepos 13 d. yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas sprendime priteisdamas pareiškėjui iš atsakovės 162,88 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą, nurodytų aplinkybių nevertino, šiuo aspektu netaikė materialinių teisės normų, įtvirtintų Nuostatų 32 punkte. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą dėl netinkamų teisės aktų (Nuostatų) taikymo. Taip pat pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netikrino duomenų apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą Gyventojų registre, nepavykus įteikti atsakovei šaukimo ir procesinių dokumentų jos turimo nekilnojamojo turto adresu, atsakovę apie paskirtą teismo posėdį informavo viešo paskelbimo būdu.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės prašyme atnaujinti procesą išdėstytus argumentus, byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas spręsti, jog pirmosios instancijos teismo sprendime buvo padarytas materialiosios normos aiškinimo ir / ar taikymo pažeidimas, kurio akivaizdumą suponuoja anksčiau nurodyti argumentai.

33. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas spręsti dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padaryto materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, todėl ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu atsakovės prašymas atnaujinti procesą tenkinamas ir procesas administracinėje byloje Nr. eI-3179-816/2019 atnaujinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 162 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės J. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-3179-816/2019 tenkinti.

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-3179-816/2019 pagal pareiškėjo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei J. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Administracinę bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė