2021-10-06 Nr. AB-24263-3-64-3-01547-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2648-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01547-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjai A. P. ir A. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (16.29)PN-616 įvykdymo terminą iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims sprendimus administracinėse bylose Nr. A-3429-261/2020 ir Nr. A-4399-438/2020.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad Inspekcija 2019 m. liepos 12 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (16.29)PN-616. Pareiškėjai 2020 m. sausio 2 d. parašė prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija 2020 m. sausio 12 d. sprendimu prašymą patenkino, privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė. Privalomajame nurodyme ir sprendime pratęsti terminą nurodyta, kad šiuos dokumentus galima apskųsti teismui per vieną mėnesį nuo jų gavimo. Pareiškėjai skųsti jų negalėjo, nes termino pratęsimai pareiškėjams palankūs, kadangi laukė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų administracinėse bylose Nr. A-3429-362/2020 ir Nr. A-4399-438/2020 dėl valstybinės žemės išsipirkimo, tuomet priestatas, dėl kurio nugriovimo buvo surašytas privalomasis nurodymas, būtų pareiškėjų asmenine nuosavybės teise valdomoje žemėje. Taip pat pareiškėjai teigė laukę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nutarties dėl statinio (kanalizuoto griovio) statybos deklaracijos patvirtinimo, nes dėl biurokrato, piktnaudžiaujančio tarnybine padėtimi, kaltės negali išsipirkti kanalizuoto griovio. Nesant įregistruotų Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, teisiškai ir praktiškai negalima spręsti klausimo, ar priestatas yra pastatytas ant nedidelės dalies valstybinės žemės, o didžioji priestato dalis yra ant asmenine nuosavybės teise valdomos pareiškėjų žemės.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė administracinę bylą nutraukti.

4. Inspekcija nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjai A. P. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (16.29) PN-616 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kurį nurodyta įvykdyti iki 2020 m. sausio 11 d. Pareiškėjos prašymu, Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, 2020 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. RE-8, kuriuo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2020 m. liepos 11 d.

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos numato Inspekcijos teisę ne daugiau kaip vieną kartą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ne ilgesniam laikui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme ir jeigu asmuo raštu kreipėsi į Inspekciją iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nėra numatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Teismas galėtų spręsti klausimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, jeigu tokia teisė teismui būtų suteikta įstatymais, tačiau nei Priežiūros įstatymas, nei kiti įstatymai šiuo atveju tokios galimybės nenustato.

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodyta, kad privalomajame nurodyme, surašytame statybos patikrinimo metu nustačius teisės aktų pažeidimus, nustatytas ne ilgesnis nei 6 mėnesių terminas gali būti pratęstas tik pačios Inspekcijos ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir gali būti pratęstas tik vieną kartą. Tai reiškia, kad privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai.

Kadangi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai, todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.).

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjai A. P. Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (16.29) PN-616, kuriuo nurodė nugriauti I grupės nesudėtingąjį statinį – pagalbinio ūkio paskirties 2,70 m. aukščio, 3,47 m. ilgio ir 2,40 m. pločio priestatą, pastatytą valstybinėje žemėje prie sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2020 m. sausio 11 d. Inspekcija, atsižvelgdama į pareiškėjos 2020 m. sausio 6 d. prašymą, pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2020 m. liepos 11 d. Pareiškėjai dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 11 d., t. y. pasibaigus pratęstam reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminui (pratęstas iki 2020 m. liepos 11 d.).

7. Teismas, pasisakydamas dėl Inspekcijos argumento, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog Privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai, pažymėjo, kad Priežiūros įstatymas, kaip ir bet kuris teisės aktas, yra vientisas teisės aktas, kurio teisinės nuostatos sudaro vientisą sistemą. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje be kita ko nustatyta, kad jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Teismas konstatavo, kad asmenys, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 punktu, dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo turi teisę kreiptis į teismą.

8. Teismas, įvertinęs Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalies nuostatas, ir nustatęs, kad pareiškėjai su prašymu į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs reikalavimo įvykdymo terminas, atsižvelgęs į tai, jog įstatymo leidėjas nenumatė galimybės teismui atnaujinti termino, nevertino ar pareiškėjų nurodytos priežastys dėl termino pratęsimo yra laikytinos svarbiomis priežastimis, t. y. ar jos laikomos priežastimis, susijusiomis su procedūromis, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos, ir skundą atmetė.

III. 9. Pareiškėjai A. P. ir A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo, dėl Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalies prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 1 straipsniui sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

10. Pareiškėjai nurodo, kad prašė pirmosios instancijos teismo prijungti prie bylos antstolio 2020 m. lapkričio 24 d. patvarkymą atsisakyti patenkinti skundą dėl antstolio procesinių veiksmų. Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos minėtą dokumentą ir užkirto galimybę įrodyti, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes klastoja dokumentus. Iš patvarkymo pareiškėjai sužinojo, kad 2020 m. liepos 16 d. buvo surašytas Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus patikrinimo aktas Nr. (16.29)RE-266, kuriuo konstatuota, jog nurodymas neįvykdytas, todėl perduotas antstoliui vykdyti priverstinai. Pareiškėjų nuomone, minėtas aktas suklastotas, nes jokio patikrinimo negalėjo būti, kadangi jie apie tai nebuvo informuoti. Todėl buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymas.

11. Pareiškėjai teigia, kad yra kreipęsi į teismą dėl NŽT rašto apskundimo, taip pat dėl atsisakymo išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus, ėmėsi aktyvių veiksmų dėl kanalizuoto žemės sklypo privatizavimo, ant kurio stovi dalis jų statinių, ėmėsi priemonių įvykdyti privalomąjį nurodymą, tačiau negali objektyviai įtakoti procedūrų, nes NŽT darbuotojai nusistatę priešiškai, siekia susidoroti.

12. Pareiškėjai nurodo, kad 2020 m. sausio 12 d. Inspekcija pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, pareiškėjai šio Inspekcijos sprendimo neskundė, nes tikėjosi, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus priimti sprendimai administracinėse bylose Nr. A-811-261/2021 ir Nr. A-1531-438/2021 dėl valstybinės žemės, kuri yra kanalizuota pareiškėjų lėšomis, išsipirkimo ir ginčo objektas – priestatas – būtų asmenine nuosavybe pareiškėjams priklausančioje žemėje. Nesant žemės sklypo kadastrinių matavimų, negalima spręsti, ant kokio dydžio žemės sklypo dalies yra pareiškėjų priestatas, todėl neaišku, kodėl pareiškėjai turi nugriauti priestato dalį, stovinčią ant jų žemės. Vykdomoji byla yra sustabdyta kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

13. Pareiškėjai pažymi, kad Priežiūros įstatymo 9 straipsnio 6 ir 9 dalys neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 5, 7 ir 8 punktų reikalavimų. Priežiūros įstatymo 9 straipsnyje nėra nurodyta, kada pažeidėjas gali kreiptis į teismą dėl įvykdymo termino pratęsimo, todėl tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 3 daliai ir 110 straipsniui. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalis, nenumatanti pažeidėjui galimybės kreiptis dėl įvykdymo termino pratęsimo teisme ir termino, kada kreiptis į teismą, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsniui.

14. Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo, ar šiuo atveju pareiškėjų pastatytu priestatu galėtų būti pažeidžiamos kitų asmenų teisės ar viešasis interesas, ar pastato nugriovimas būtų proporcinga priemonė, atmesdamas skundą, paneigė pareiškėjų nuosavybės teisę dėl formalių priežasčių.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Inspekcija nurodo, kad, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo nuostatomis, vieną kartą – iki 2020 m. liepos 11 d. – pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pareiškėja A. P. Privalomojo nurodymo per nustatytą apskundimo terminą neskundė, su jame nustatytu įpareigojimu sutiko, todėl privalėjo nustatytu terminu jį įvykdyti. Suėjus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Inspekcija, nustačiusi, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, šį 2020 m. liepos 27 d. perdavė antstoliui vykdyti priverstinai. Pareiškėjų prašytas prijungti prie bylos antstolio patvarkymas nėra susijęs su ginčo dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti. Pareiškėjų argumentai, susiję su valstybinės žemės sklypo matavimo darbais taip pat nesusiję su ginčo dalyku šioje byloje. Inspekcija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nėra, tačiau laikosi pozicijos, kad administracinė byla turėjo būti nutraukta. Pareiškėjų įvykdyta statyba valstybinėje žemėje yra pripažinta neteisėta, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, todėl Privalomasis nurodymas surašytas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu ir teisė į Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimą įgyvendinama vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi. Šiuo atveju nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjimo dalykas – pareiškėjų prašymo pratęsti Inspekcijos surašyto Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus termino pagrįstumas.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjai į teismą, prašydami pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs Privalomojo reikalavimo įvykdymo terminas, o teisės aktai nenumatė galimybės teismui atnaujinti termino.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-802-442/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1518-602/2020).

20. Byloje nustatyta, kad Privalomasis nurodymas priimtas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, todėl pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriame nenustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Šiuo atveju netaikytinos Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančios galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminio pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.

21. Pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalį, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 6 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo, įvykdo iš dalies ar netinkamai, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

22. Vadovaujantis minėta Priežiūros įstatymo nuostata, matyti, kad privalomasis nurodymas, kuris tinkamai per numatytą terminą yra neįvykdytas, priverstinai gali būti įgyvendintas tik perdavus jį antstoliui. Tais atvejais, kai dėl privalomojo nurodymo teisėtumo yra kilęs ginčas, kuris yra sprendžiamas iškėlus bylą teisme, privalomasis nurodymas antstoliui gali būti perduotas tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo privalomasis nurodymas pripažintas teisėtu ir pagrįstu arba po teismo, nagrinėjančio privalomojo nurodymo teisėtumo bylą, nustatytų papildomų privalomojo nurodymo įvykdymo terminų, jei tokie terminai iki teismo sprendimo priėmimo jau būtų pasibaigę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-645-822/2018; 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-836-492/2017).

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sistemiškai aiškinant Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas, bei atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, konstatuota, kad teismo kompetencijai yra priskirta spręsti klausimus dėl privalomųjų nurodymų, surašytų Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimo tik tokiu atveju, jei teisme yra ginčijamas privalomojo nurodymo teisėtumas, arba jei yra ginčijamas Inspekcijos sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo vykdymo termino (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-810-520/2020).

24. Nagrinėjamu atveju Privalomasis nurodymas surašytas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, pareiškėjai byloje neginčijo privalomojo nurodymo teisėtumo, Inspekcijos sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nustatyta tvarka iki 2020 m. liepos 11 d., be to, pareiškėjai į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi jau pasibaigus minėtam terminui – 2020 m. rugpjūčio 11 d. todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas nagrinėti teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-415/2020).

25. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Priežiūros įstatymo 11 straipsnio nuostatas ir išnagrinėjo administracinių teismų jurisdikcijai nepriskirtiną bylą. Tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą, kuris, tenkinant apeliacinį skundą iš dalies, yra naikintinas, administracinė byla nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

26. Esant pagrindui bylą nutraukti, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui. Pažymėtina, kad pareiškėjų teiginiai dėl nurodytų Priežiūros įstatymo nuostatų, kuriose nustatytos procedūrinio pobūdžio taisyklės, prieštaravimo Konstitucijos 23 straipsniui ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsniui, reglamentuojančiose nuosavybės teisės apsaugą, taip pat kitoms Konstitucijos nuostatoms, yra deklaratyvūs ir neargumentuoti, jie nesudaro pagrindo suabejoti Priežiūros įstatymo nuostatų atitikimu Konstitucijai.

27. Pareiškėja A. P., teikdama skundą pirmosios instancijos teismui bei apeliacinį skundą, iš viso sumokėjo 35 Eur dydžio žyminį mokestį. Žyminis mokestis pareiškėjai grąžintinas ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų A. P. ir A. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo nutraukti.

Grąžinti pareiškėjai A. P. sumokėtą 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė