a0aba50f-adbb-423a-9ced-c14446c425e1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3646-764/2015Proceso Nr. 3-61-3-02122-2014-1  Procesinio sprendimo kategorija 9.1.; 9.2.1.4; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui Rimantui Smolskiui ir atsakovės atstovui Tomui Karosui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Dokeda“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo nustatė: PareiÅ¡kėja UAB „Dokeda“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–11), praÅ¡ydama panaikinti:

1) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2013-09-17 sprendimÄ Nr. (04.7.2)-K3-210;

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2013-11-18 sprendimÄ Nr. 69-146;

3) Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – Komisija) 2014-02-12 sprendimÄ Nr. S-43-(7-249/2013).Pagrįsdama savo reikalavimus pareiÅ¡kėja nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai pripažino, jog ji, L. V. iÅ¡mokėtÄ 64 970 Lt sumÄ nepagrįstai priskyrė leidžiamiems atskaitymams, o ne A klasės iÅ¡mokoms, ir taip pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMÄ®) 22 str. 1, 2 d., 23 ir 24 str. nuostatas, todėl neteisėtai apskaičiavo Bendrovei 9 746 Lt pelno mokestį (toliau – PM) ir 15 593 Lt gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) ir su juo susijusias delspinigių bei baudos sumas.

Komisija pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir nurodė, kad Bendrovė turi sumokėti ne 9 746 Lt, o 9 508 Lt PM. PareiÅ¡kėjos teigimu, ginčijami mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimai yra neteisėti, todėl naikintini. Mokesčių administratoriui buvo pateikti visi reikiami įrodymai, patvirtinantys L. V. iÅ¡mokėtų sumų pagrįstumÄ ir jos, kaip individualiÄ veiklÄ vykdančio asmens, vykdytÄ naujų interneto paslaugų vartotojų paieÅ¡kos bei įmonės reklamos veiklÄ , tačiau jie nebuvo tinkamai įvertinti.

Visi Bendrovės pateikti įrodymai bei paaiÅ¡kinimai buvo įvertinti kaip jos pasirinkta gynybinė pozicija ir atmesti. Bendrovė neturi nei teisės, nei pareigos kontroliuoti individualiÄ veiklÄ vykdančių subjektų, nustatyti jų veiklos metodų, iÅ¡duoti darbuotojo pažymėjimÄ . Mokesčių administratorius neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi su L. V. pagal priėmimo-perdavimo aktus ir sutarčių Å¡alys viena kitai pretenzijų neturi. Su L. V. buvo pasiraÅ¡ytos 9 atskiros paslaugų teikimo sutartys, nes taip buvo siekiama kontroliuoti, kokie rezultatai pasiekiami kiekvienos naujos reklaminės kampanijos metu.

L. V. vartojimo sutarčių su naujais klientais nesudarydavo, nors tai buvo nustatyta pasirašytoje sutartyje, nes Bendrovė nebuvo išdavusi jai įgaliojimo. Nepaisant to, ji privalėjo vykdyti kitus sutartyse nustatytus įsipareigojimus ir tai darė. Pagrindinis L. V. veiklos tikslas buvo ne sutarčių su vartotojais sudarymas, o vartotojų paieška ir reklaminės medžiagos platinimas. Sutartys su naujais klientais tiek anksčiau, tiek ir dabar yra pasirašomos išimtinai Bendrovės klientų aptarnavimo centruose.

L. V. surastų klientų skaičių patvirtina paslaugų pardavimo aktai su klientų sÄ raÅ¡ais. Mokesčių administratorius nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovės vadovo ir L. V. paaiÅ¡kinimuose dėl klientų paieÅ¡kos yra esminių skirtumų. Tiek Bendrovės vadovas, tiek ir L. V. teigė, kad pastaroji pateikdavo Bendrovei sÄ raÅ¡us (telefonu), kuriuos Bendrovė techniÅ¡kai paruoÅ¡davo ir po to suderindavo Bendrovės vadovo ir L. V. paraÅ¡ais. Ä®takos iÅ¡vadai, kad L. V. teikė sutartyse nurodytas paslaugas, nedaro ir tai, kad sutartis su klientais pasiraÅ¡ydavo Bendrovės marketingo vadovas A.

V., buvęs L. V. sutuoktinis. DarbÄ Ä¯monėje jis pradėjo dar 2004 metais, t. y. gerokai anksčiau nei paslaugas pradėjo teikti L. V.. L. V. pagrįstai nurodė, kad veikla buvo nutraukta 2008 metų lapkričio mėnesį, nors Bendrovė su ja atsiskaitė 2008 metų gruodžio mėnesį. Mokesčių administratoriaus atlikta 27 naujų klientų (iÅ¡ 250 nurodytų priėmimo-perdavimo aktuose) apklausa, nepatvirtina iÅ¡vados, kad L. V. vykdyta veikla neturėjo įtakos sutarčių pasiraÅ¡ymui.

Bendrovė neturėjo galimybės įvertinti mokesčių administratoriaus klientams pateiktų klausimų, todėl 2013 metų spalio mėnesį pati atliko apklausas, kurių metu dalis klientų patvirtino, kad sutartis su Bendrove pasiraÅ¡yti įtakojo pardavimo atstovas ar reklaminės skrajutės. IÅ¡ L. V. veiklos Bendrovė turėjo akivaizdžiÄ ekonominę naudÄ , nes sutartis su Bendrove sudarė apie 250 klientų, Bendrovės apyvarta iÅ¡ jų per tris metus buvo apie 400 000 Lt, o L. V. iÅ¡mokėta tik 64 970 Lt suma.

PareiÅ¡kėja niekaip neįtakojo L. V. paaiÅ¡kinimų, tačiau dėl trumpo pastabų pateikimo Kauno AVMI termino, nusprendė paaiÅ¡kinimus pateikti tiesiogiai mokesčių administratoriui, o ne siųsti paÅ¡tu. Mokesčių administratorius, siekdamas perkelti mokestinę prievolę Bendrovei, turėtų vadovautis turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principu, tačiau Å¡iuo atveju tai yra neįmanoma, nes Bendrovė priskirdama L. V. iÅ¡mokėtas sumas B klasės pajamoms neturėjo tikslo gauti mokestinę naudÄ , nepadarė žalos biudžetui, neiÅ¡kreipė ir neslėpė jokių aplinkybių, siekė maksimalios ekonominės naudos, nevengė mokėti GPM.

Net ir taikant Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. nuostatas, nesumokėtas GPM turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas iÅ¡ asmens, gavusio mokestinę naudÄ , bet ne Bendrovės. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad nors Bendrovė neturi atsakovės reikalaujamų įrodymų apie L. V. jai teiktas paslaugas, turėtų bÅ«ti vadovaujamasi turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principu.Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 60–63) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime pažymėjo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Bendrovė nepagrįstai 2008 metais L. V. iÅ¡mokėtÄ 64 970 Lt sumÄ priskyrė leidžiamiems atskaitymams, nes nurodyta pinigų suma turėjo bÅ«ti deklaruota kaip su darbo santykiais ar jų esme atitinkančiais santykiais nesusijusios A klasės iÅ¡mokos, nuo kurių skaičiuojamas GPM, Privalomojo sveikatos draudimo įmokos (toliau – PSDÄ®). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad, nors su L. V., kaip individualia veikla besiverčiančiu asmeniu, buvo sudarytos 8 sutartys dėl naujų interneto vartotojų paieÅ¡kos, įrodymų apie tai, kad L.

V. veikla buvo susijusi su Bendrovės apmokestinama veikla ir jos ekonomine nauda, nėra. Visas sutartis su naujais interneto vartotojais sudarė įgalioti Bendrovės darbuotojai, L. V. nebuvo duota sutarčių blankų, Inspekcijai nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad L. V. perdavė Bendrovei naujų vartotojų sÄ raÅ¡us. Atlikus operatyvų patikrinimÄ , buvo apklausti 27 asmenys, iÅ¡ kurių nei vienas nenurodė, kad sutarties sudarymÄ bÅ«tų įtakojęs tarpininkas ar agentas. Pateikti paslaugų pardavimo ataskaitos-aktai nelaikytini pakankamais įrodymais, nes neįrodo tikrojo operacijos turinio, t. y., kad                          L.

V. teikė Bendrovei naujo interneto vartotojų paieÅ¡kos paslaugas. Bendrovės atliktos apklausos duomenys taip pat nepatvirtina L. V. veiklos, nes buvo apklausti tik 27 vartotojai, iÅ¡ 12 pateiktų anketų tik keturiose nurodoma, kad, prieÅ¡ sudarydami sutartį, jie bendravo su tarpininku, be to vienas vartotojas teigė, kad tarpininkas buvo vyras. Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Byloje keliamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų, kuriais Bendrovei nustatyta prievolė sumokėti GPM ir PM bei su jais susijusias sumas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad Kauno AVMI atliko Bendrovės mokestinį patikrinimÄ dėl 2008–2009 metais sumokėtų GPM, Ä®mokų į Garantinį fondÄ , VSDÄ®, Privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir PM teisingumo ir surašė 2013-07-18 patikrinimo aktÄ Nr. AU16-15, kuriame, inter alia, konstatavo, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMÄ®) 17 str. 1 d. nuostatas, nes nepagrįstai į 2008 metų leidžiamus atskaitymus įtraukė L. V. iÅ¡mokėtÄ 64 970 Lt sumÄ , kuri priskiriama gyventojo A klasės pajamoms, taip pat pažeidė GPMÄ® 22 str. 1 d., 23 str. ir 24 str. nuostatas, nes nedeklaravo, neiÅ¡skaitė ir nesumokėjo GPM nuo nurodytos sumos.

Atsižvelgiant į tai, apskaičiavo Bendrovei 15 593 Lt GPM ir 9 746 Lt PM (Komisijos bylos t. I,             l. 74–81).Pareiškėja 2013-08-20 Kauno AVMI pateikė pastabas „Dėl patikrinimo akto Nr. AU16-15“, kuriose prašė netvirtinti akto nuostatų dėl papildomai apskaičiuotų 15 593 Lt GPM ir 9 746 Lt PM sumų (Komisijos bylos t. I, l. 64–68).Kauno AVMI 2013-09-17 sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-210 ir 2013-10-01 sprendimu                   Nr. (04.7.2)-K3-217 „Dėl Kauno AVMI 2013-09-17 sprendime Nr. (04.7.2)-K3-210 padarytų klaidų ištaisymo“ (Komisijos bylos t.

I, l. 51–57, 58–60) patvirtino 2013-07-18 patikrinimo aktÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. AU16-15 ir apskaičiavo Bendrovei, inter alia, 15 593 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 9 508 Lt PM, 10 464 Lt GPM delspinigių, 4 258 Lt PM delspinigių ir skyrė 1 360 Lt GPM baudÄ bei 951 Lt PM baudÄ . IÅ¡ dalies nesutikdama su Kauno AVMI 2013-09-17 sprendimu, Bendrovė padavė skundÄ Inspekcijai, kuriame prašė panaikinti Kauno AVMI sprendimo dalį, kuria dėl L.

V. teiktų paslaugų Bendrovei papildomai apskaičiuota 15 593 Lt GPM ir 9 746 Lt PM sumos bei apskaičiuoti delspinigiai bei skirtos baudos (Komisijos bylos t. I, l. 26–32).Inspekcija 2013-11-18 sprendimu Nr. 69-146 pareiÅ¡kėjos skundo netenkino ir patvirtino Bendrovei apskaičiuotas 15 593 Lt GPM, 9 746 Lt PM, 10 464 Lt GPM delspinigių, 4 258 Lt PM delspinigių ir 1 560 Lt GPM baudos bei 951 Lt PM baudos sumas (Komisijos bylos t. I, l. 22–25). Bendrovė su skundu kreipėsi į KomisijÄ (Komisijos bylos t. I, l. 1–12), praÅ¡ydama panaikinti Inspekcijos 2013-11-18 sprendimÄ Nr. 69-146, kuriuo Bendrovei dėl L.

V. teiktų paslaugų papildomai apskaičiuota 15 593 Lt GPM ir 9 746 Lt PM sumos bei apskaičiuoti delspinigiai bei skirtos baudos.IÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , Komisija 2014-02-12 sprendimu Nr. S-43(7-249/2013) dėl padarytos aritmetinės klaidos iÅ¡ dalies pakeitė Inspekcijos 2013-11-18 sprendimÄ Nr. 69-146 ir nurodė, kad realiai Bendrovei buvo apskaičiuota ne 9 746 Lt PM, bet 9 508 Lt PM suma (Komisijos bylos t. II, l. 213–225). PareiÅ¡kėja nesutinka su nurodytais mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimais, todėl praÅ¡o teismÄ juos panaikinti (b. l. 1–11).IÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo turinio ir ginčijamų sprendimų matyti, kad ginčas byloje yra keliamas dėl to, ar Bendrovės 2008 metais L.

V. iÅ¡mokėta 64 970 Lt suma gali bÅ«ti priskirta leidžiamiems atskaitymams pagal PMÄ® 17 str. 1 d. nuostatas, ar, prieÅ¡ingai, kaip konstatavo mokesčių administratorius, Å¡i suma priskirtina A klasės pajamoms, nuo kurių Bendrovė turėjo pareigÄ deklaruoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti GPM. Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. nustatyta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiÅ¡kai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sÄ naudos, bÅ«tinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu Å¡is įstatymas nenustato ko kita.Nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėja su L.

V. sudarė 9 sutartis (Komisijos bylos t. II, l. 90–108), pagal kurias L. V., kaip individualia veikla besiverčiantis asmuo, įsipareigojo savo lėšomis ir iniciatyva, UAB „Dokeda“ vardu ieÅ¡koti naujų interneto paslaugų vartotojų ir sudaryti su jais sutartis, o Bendrovė – priimti sudarytas naujų interneto vartotojų sutartis ir sumokėti vykdytojui atlyginimÄ už interneto vartotojų suradimÄ . Vykdytojas įsipareigojo tinkamai užpildytas sutartis savalaikiai pristatyti užsakovui.

O užsakovas iÅ¡duoti sutarčių blankus ir priimti sutartis bei apmokėti vykdytojui už surastus naujus interneto paslaugų vartotojus. Nurodytose sutartyse taip pat buvo nurodytos atsiskaitymo sÄ lygos ir tvarka, nustatyta užsakovo mokamos sumos dydis. Remiantis nurodytomis sutartimis ir į bylÄ pateiktais Paslaugų pardavimo ataskaitomis-aktais (Komisijos bylos t. II, l. 90–108), UAB „Dokeda“ kasos iÅ¡laidų orderiais (Komisijos bylos t. II, l. 115–144) Bendrovė L. V. 2008 metais už suteiktas paslaugas iÅ¡mokėjo 64 970 Lt sumÄ .

Kita vertus, įvertinęs byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ ir pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, teismas sutinka su mokesčių administratoriaus nustatytomis aplinkybėmis, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie L. V. vykdytÄ naujų interneto paslaugų vartotojų paieÅ¡kÄ . Nėra pateikta nei viena L. V. Bendrovės vardu sudaryta Interneto paslaugų tiekimo sutartis. Pati pareiÅ¡kėja patvirtino, kad L. V. sutarčių su vartotojais nesudarydavo, nes sutartys buvo pasiraÅ¡omos iÅ¡imtinai Bendrovės klientų aptarnavimo centruose.

PareiÅ¡kėja taip pat patvirtino, kad L. V. nebuvo iÅ¡duoti sutarčių blankai. Mokesčių administratoriaus atlikta dalies interneto paslaugų vartotojų, su kuriais Bendrovė sutartis sudarė ginčui aktualiu metu, apklausa patvirtina, kad sutarčių sudarymÄ nulėmė ne prekybos agento ar tarpininko veiksmai, bet pačių jų iniciatyva, kitų asmenų rekomendacijos ar reklaminės skrajutės (Komisijos bylos t. I, l. 86, 89, 93, 96, 105, 108, 111, 118, 122, 127, 130, 137, 140, 141, 148, 155, 161, 164, 167, 170, 173, 176, 179, 186, 193, 196, t.

II, l. 3, 9, 24, 30, 33, 36, 39, 46, 53, 56). Be to, keli vartotojai teigė, kad sutartys buvo sudarytos ne 2008 metais, bet anksčiau (Komisijos bylos t. I, l. 89, 96, 105). Vadinasi, nurodyti vartotojai nebuvo nauji interneto paslaugų vartotojai. PaaiÅ¡kindama, vykdytos veiklos aplinkybes, L. V. nurodė, kad naujų interneto paslaugų vartotojų ieÅ¡kodavo tiesiogiai bendraudama su jais, taip pat platindama reklaminę medžiagÄ , duomenis apie naujai surastus vartotojus telefonu praneÅ¡davo Bendrovės administratorei ir Å¡ių duomenų pagrindu su jais bÅ«davo sudaromos sutartys bei suraÅ¡omi Paslaugų pardavimo ataskaitos-aktai, pagal kuriuos Bendrovė su ja atsiskaitydavo (Komisijos bylos I t., l. 69–70, 86).

Sistemiškai vertinant L. V. ir mokesčių administratoriaus apklaustų asmenų paaiškinimus, darytina išvada, kad L. V. paaiškinimai negali būti vertinami kaip atitinkantys tikrovę, nes nei vienas iš nurodytų asmenų nenurodė, kad būtent L. V. įtakojo sudaryti interneto paslaugų tiekimo sutartis su pareiškėja. Be to, L. V. paaiškinimai prieštarauja Bendrovės teiginiams, kad dalis vartotojų sutartis sudarė gavę                        L.

V. iÅ¡platintÄ reklaminę medžiagÄ . Tokiu atveju L. V. nebÅ«tų žinomi naujų vartotojų duomenys, todėl ji negalėtų jų perduoti Bendrovei. PareiÅ¡kėjos atlikta klientų, iÅ¡ kurių keturi nurodė, kad kontaktavo su tarpininku, apklausa, taip pat nepatvirtina fakto, kad L. V. realiai vykdė naujų interneto vartotojų paieÅ¡kÄ , už kÄ Bendrovė jai ir sumokėjo ginčo sumÄ . Vienas iÅ¡ apklaustų asmenų nurodė, kad į jo namus buvo atėjęs Bendrovės darbuotojas (Komisijos bylos t.

I, l. 33), tačiau L. V. nebuvo įmonės darbuotoja. IÅ¡ kitų trijų asmenų paaiÅ¡kinimų (Komisijos bylos t. I, l. 34–36) taip pat nėra aiÅ¡ku, kas ir kokiu bÅ«du bendravo su apklaustais klientais. Be to, nors Bendrovė teigia, kad tuo metu naujų vartotojų paieÅ¡kÄ vykdė tik L. V., viena iÅ¡ Kauno AVMI apklaustų vartotojų nurodė, kad į jos namus buvo atvykęs agentas, bet vyras, o ne moteris (Komisijos bylos t. II, l. 27). Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, ir tai, kad Bendrovė su L.

V. sudarė ne reklamos skleidimo sutartis, bet sutartis, pagal kurias L. V. turėjo sudaryti interneto paslaugų teikimo sutartis su naujais vartotojais ir perduoti jas Bendrovei, o Bendrovė įsipareigojo Å¡ias sutartis priimti ir pagal jas atsiskaityti su L. V., tokios sutartys realiai nebuvo sudarytos, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius ir Komisija pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad Bendrovės pateikti duomenys nepatvirtina L. V. suteiktų paslaugų fakto ir apimties. Tai, kad Bendrovė su L. V. yra atsiskaičiusi ir tarp Å¡alių nėra jokių ginčų, taip pat nepatvirtina, kad L.

V. realiai suteikė paslaugas, už kurias jai buvo sumokėta. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 2 d. nuostatas, Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Teismui pateiktas pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas nė objektyviais faktiniais duomenimis, kurie leidžia nustatyti                     L.

V. suteiktų paslaugų faktÄ ar apimtis, bet bendro pobÅ«džio teiginiais apie įmonės gautÄ ekonominę naudÄ ir mokesčių administratoriaus iÅ¡vadų nelogiÅ¡kumÄ . PareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstyti argumentai apie jos pasirinktÄ rinkodaros bÅ«dÄ ir susiklosčiusiÄ ilgametę praktikÄ , nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad nėra jokių realių duomenų apie L. V. suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 64 970 Lt sumÄ mokesčių administratorius pagrįstai pripažino nesusijusia su Bendrovės veikla ir nepriskirtinÄ leidžiamiems atskaitymams, todėl pagrįstai nuo Å¡ios sumos apskaičiavimo PM, PM delspinigius ir skyrė PM baudÄ .

Pagal GPMĮ 22 str. 2 d. 1 p., A klasės pajamoms priskiriamos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, bei šiame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat šiame punkte nenurodytas pajamas iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Gyventojo A klasės pajamoms priskiriamas pajamas apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti privalo mokestį išskaičiuojantys asmenys (GPMĮ 23 str. 1 d.).

Mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, iÅ¡skaičiuotÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas (GPMÄ® 24 str. 1 d.).Ginčui aktualiu laikotarpiu asmenų pajamos buvo apmokestinamos 15 ir 24 procentų GPM tarifu. Pajamų apmokestinamų 15 procentų GPM tarifu baigtinis sÄ raÅ¡as nustatytas GPMÄ® 6 str. 2 d., visoms jame nenurodytoms pajamoms taikytinas 24 procentų GPM tarifas.Nustatyta, kad L.

V. Bendrovė iÅ¡mokėjo 64 970 Lt dydžio nenustatytos rÅ«Å¡ies pajamas, todėl vadovaujantis GPMÄ® 6 str. nuostatomis nurodyta pajamų suma apmokestintina 2008 metais galiojusiu 24 procentų GPM tarifu. KÄ ir padarė mokesčių administratorius. Dėl apskaičiuotų GPM sumos, GPM delspinigių ir GPM baudos dydžio ginčo byloje nėra.Teismas taip pat nesutinka, kad norint perkvalifikuoti ginčo pajamas iÅ¡ B į A klasės, turėjo bÅ«ti taikomos MAÄ® 69 str. 1 d. nuostatos, t. y. nustatyta, kad pareiÅ¡kėja turėjo tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , padarė žalÄ biudžetui, iÅ¡kreipė ir nuslėpė aplinkybes, siekė maksimalios ekonominės naudos, vengė mokėti GPM.MAÄ® 69 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .

Å iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjos mokestinės naudos, todėl mokesčių administratorius neprivalėjo atkurti slepiamų ar iÅ¡kreiptų aplinkybių. Kaip nustatyta, Bendrovės iÅ¡mokėta 64 970 Lt suma nebuvo susijusi su pareiÅ¡kėjos veikla, todėl pagal PMÄ® įstatymo 17 str. 1 d. nepriskirtina leidžiamiems atskaitymams, o kvalifikuotina kaip A klasės pajamos, nuo kurių Bendrovei pagal GPMÄ® nuostatas kilo pareiga apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti GPM.Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti remiantis Bendrovės skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir               129 str. teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjos UAB „Dokeda“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                              Egidija Puzinskaitė