2019-05-08 Nr. AB-10682-3-61-3-04193-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1443-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04193-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 225 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. buvo laikomas kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, nors žodžiu prašė budinčio jį paskirti į nerūkančiųjų kamerą. 2017 m. gegužės 8 d. surašė skundą dėl jo laikymo su rūkančiais asmenimis, kurį Lukiškių TI-K darbuotoja atsisakė priimti, nurodydama pateikti prašymą. Dėl buvimo prirūkytoje patalpoje jam skaudėjo galvą ir skrandį, pykino, trūko gryno oro, teko kvėpuoti tabako dūmais, sutriko miegas. Dėl pablogėjusios sveikatos jis kreipėsi į Lukiškių TI-K gydytojus. Rūkantieji į prašymus mažiau rūkyti nereagavo, todėl kilo konfliktai. Pareiškėjas teigė, kad jis buvo netiesiogiai kankinamas, jautė pažeminimą, patyrė stresą, nerimą, įtampą, emocinį diskomfortą, pablogėjo jo bendravimo galimybės, jis buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, dėl to patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, o suimtieji (nuteistieji) į kameras skirstomi atsižvelgiant į žodinius ir rašytinius jų prašymus (taip pat į prašymus laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų asmenų), Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas. 2017 m. gegužės 8 d. pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu nelaikyti jo su rūkančiais asmenimis. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, išnagrinėję tokį pareiškėjo prašymą, 2017 m. gegužės 16 d. perkėlė jį į kamerą Nr. 255, kurioje pareiškėjas buvo laikomas kaip nerūkantis asmuo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 24 d. ir 2014 m. birželio 19 d. pageidavo būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis (b. l. 20, 21). 2017 m. gegužės 8 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas nelaikyti jo kartu su rūkančiaisiais. Lukiškių TI-K administracija pareiškėjo prašymą tenkino ir 2017 m. gegužės 16 d. perkėlė jį į kamerą Nr. 255, kurioje jis buvo laikomas kaip nerūkantis asmuo. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

7. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo skunde minimi sveikatos sutrikimai kilo dėl buvimo prirūkytoje patalpoje, nes iš ligos istorijos akivaizdu, kad jie kilo dėl anksčiau buvusių traumų ir lėtinės ligos paūmėjimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors pareiškėjas skunde minėjo galvos skausmus, sutrikusį miegą, tačiau dėl jų ginčo laikotarpiu į medikus nesikreipė.

III. 9. Pareiškėjas S. V. apeliaciniu skundu prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

10. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K nesilaikė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 palies 3 punkto, pagal kurį draudžiama rūkyti bendrose gyvenamosiose patalpose, kitose bendrose patalpose ir minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pareigos užtikrinti, kad darbuotojai, lankytojai ir klientai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjimai apie draudimą rūkyti. Pareiškėjas dėl teismo nustatytų aplinkybių, kad anksčiau pareiškėjas pageidavo būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, paaiškina, kad jis metė rūkyti nuo 2014 m. sausio mėnesio, pareiškėjas tuomet buvo laikomas kartu su nerūkančiais asmenimis, Lukiškių TI-K klaidina teismą. Pareiškėjas teigia, kad jam skrandžio skausmai buvo praėję ir atsinaujino dėl buvimo prirūkytoje patalpoje. Nurodo, kad Lukiškių TI-K specialiai jį laikė kartu su rūkančiais, tokie atvejai nuolat kartojasi.

11. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su juo nesutinka, atsiliepimas yra šabloniškas, klaidinantis teismą.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Atsakovo atstovas detalizuoja valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir cituoja su tuo susijusią teismų praktiką, nurodo, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Teigia, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta neteisėta valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, kitus išgyvenimus, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. jį laikant kartu su rūkančiais asmenimis.

15. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą nustatęs, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, kadangi pareiškėjas 2013 m. spalio 24 d. ir 2014 m. birželio 19 d. pageidavo būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, o atsižvelgusi į pareiškėjo 2017 m. gegužės 8 d. prašymą Lukiškių TI-K administracija 2017 m. gegužės 16 d. jį perkėlė į kitą kamerą, kurioje jis buvo laikomas kaip nerūkantis asmuo.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K nesilaikė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 palies 3 punkto 4 dalies nuostatų, taip pat teigia, kad jis metė rūkyti nuo 2014 m. sausio mėnesio ir kad jam skrandžio skausmai buvo praėję ir atsinaujino dėl buvimo prirūkytoje patalpoje.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

18. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje inter alia (lot. įskaitant, be kita ko) įtvirtintas draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius) visose sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose (1 p.), taip pat bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (3 p.). Šio straipsnio 4 dalis įtvirtina pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 7 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi Lukiškių TI-K administracija turėjo pareigą užtikrinti, kad nerūkantieji asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant dėl nerūkančių nuteistųjų laikymo kartu su rūkančiais, pripažįstama, jog tai pažeidžia Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies nuostatas, iš esmės įtvirtinančias nerūkančio asmens teisę į jo sveikatai saugią aplinką. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašant imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo ir pan. Pavyzdžiui, tokia informacija laikoma asmenų, atvykusių pirmą kartą į tardymo izoliatorių, apklausos anketa, pirminės gydytojų apžiūros metu paties pareiškėjo deklaruotas žalingas įprotis – rūkymas, skundai ar prašymai dėl laikymo kartu su (ne)rūkančiais asmenimis laivės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017 ir kt.).

20. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K, 2013 m. spalio 24 d. apklausos anketoje pats nurodė, jog nori gyvenamojoje kameroje būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis (b. l. 20), analogišką pageidavimą pareiškėjas išreiškė ir 2014 m. birželio 19 d. apklausos anketoje (b. l. 21), pirminės gydytojų apžiūros metu 2011 m. lapkričio 25 d. nurodė savo žalingą įprotį – rūko nedaug (b. l. 56). Byloje taip pat pateiktas pareiškėjo 2017 m. gegužės 8 d. prašymas nelaikyti jo kartu su rūkančiais asmenimis, nurodyta, kad pareiškėjas nerūko (b. l. 24). Lukiškių TI-K, tenkino šį pareiškėjo prašymą – 2017 m. gegužės 16 d. perkėlė jį į kitą kamerą, kurioje buvo laikomi nerūkantys asmenys (b. l. 23). Daugiau prašymų ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 16 d.) pareiškėjas neteikė (b. l. 22). Taigi, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas anksčiau rūkydavo ir 2013 m. spalio 24 d. bei 2014 m. birželio 19 d. raštu išreiškė norą gyvenamosiose kamerose būti laikomas su rūkančiais asmenimis. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad jis metė rūkyti nuo 2014 m. sausio mėnesio, toks teiginys vertintinas kritiškai, nes jis nesutampa su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – kaip minėta, pareiškėjas 2014 m. birželio 19 d. apklausos anketoje išreiškė norą būti laikomas su rūkančiais asmenimis (b. l. 21). Byloje pateikti duomenys patvirtinta, kad pareiškėjas prašymą nelaikyti jo kartu su rūkančiais asmenimis pateikė tik 2017 m. gegužės 8 d. Lukiškių TI-K atsižvelgė į šį pareiškėjo prašymą ir per protingą terminą (2017 m. gegužės 16 d.) perkėlė jį į kitą kamerą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, kad Lukiškių TI-K nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti pareiškėją nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių. Byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovo atstovas iki pareiškėjo 2017 m. gegužės 8 d. prašymo žinojo apie jo pageidavimą būti laikomu kartu su nerūkančiais asmenimis, nėra pagrindo konstatuoti, neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus. Taigi nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme.

21. Kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų. Atitinkamai dėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti (be kita ko, dėl žalos ir su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų) iš esmės nėra tikslinga pasisakyti.

22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Virginija Volskienė