2016-05-12 Nr. AB-10640-3-61-3-03912-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-808-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03912-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. (R. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. P. 2014 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Teisingumo ministeriją panaikinti Teisingumo ministerijos 2014 m. liepos 28 d. raštą (sprendimą) ir išnagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą (b. l. 1–4, 10–13).

Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. liepos 7 d. Teisingumo ministerijai pateikė skundą dėl antstolės B. Palavinskienės kontoros padėjėjos Z. L. 2014 m. gegužės 19 d. patvarkymo Nr. B-227833 ir antstolės B. Palavinskienės 2014 m. birželio 17 d. patvarkymo Nr. B-237104 vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/00599/LYD/V. Pažymėjo, kad pareiškėjas ir jo brolis E. P. (P.) yra mirusios motinos paveldėtojai. R. P. savo dalį paveldėto turto priėmė, o jo brolis „(duomenys neskelbtini)“ mirė. Po pastarojo mirties, jo turtą paveldėjo vaikai D.

P. ir R. P.-Ž., kurie paveldimą turtą priėmė pagal 2012 m. gruodžio 17 d. apyrašą. 2013 m. sausio 17 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi D. P. ir R. P.-Ž. paveldėjimo teises padovanojo R. P.. Priimdamas paveldėjimo teises, pastarasis apie brolio skolas nieko nežinojo, nes tos pačios datos paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu jis buvo apdovanotas tik 26/100 buto dalimi. Brolis jam apie skolas nieko nesakė, o 2013 m. sausio 17 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartyje teigiama, kad jokių apribojimų šiai teisei nėra.

Paveldėjimo ir dovanojimo dokumentus įformino notaras A. R. ir antstolė B. Palavinskienė. 2014 m. gegužės 23 d. gautas antstolės B. Palavinskienės kontoros antstolės padėjėjos raštas vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/00599/LYD/V su priedais, tarp kurių 2014 m. gegužės 19 d. patvarkymas Nr. B-227833, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Nr. 2-37994-734/2013 skolininkas E. P. pakeičiamas jo teisių perėmėju R. P.. Šiuo patvarkymu R. P. įpareigotas per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos atvykti į antstolių kontorą ir raštu pateikti detalią informaciją apie paveldėtą ir jam priklausantį turtą – butą, esantį „(duomenys neskelbtini)“.

Patvarkymą pareiškėjo atstovė apskundė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, tačiau 2014 m. birželio 17 d. patvarkymu antstolė B. Palavinskienė atsisakė nagrinėti 2014 m. birželio 9 d. skundą ir jį grąžino. Tvirtino, kad antstolė B. Palavinskienė neįvykdė įstatymų reikalavimų ir prisiėmė sau teismo funkcijas, o patvarkymą priėmė nesilaikydama Civilinio proceso kodekso 510 straipsnyje nustatyto penkių darbo dienų termino. Antstolė, palikusi skundą nenagrinėtą, privalėjo jį persiųsti teismui, tačiau, nepaisydama įstatymo reikalavimo, savavališkai to nepadariusi, sąmoningai pažeidė teisės aktus ir viršijo savo įgaliojimus.

Skunde tvirtino, kad 2014 m. gegužės 23 d. gautas antstolės padėjėjos Z. L. 2014 m. gegužės 19 d. patvarkymas Nr. 227833 dėl šalies pakeitimo vykdymo byloje Nr. 0I71/10/00599/PAK/V yra neteisėtas, nes Civilinio proceso kodekso 613 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Vadovaujantis šia nuostata, antstolės padėjėjos patvarkymas yra neteisėtas, nes jį surašė neturintis tokios teisės asmuo, ant antstolės B. Palavinskienės blanko ir neteisėtai panaudojęs antstolio antspaudą su valstybės herbu bei šį dokumentą panaudojo.

Antstolė B. Palavinskienė yra atsakinga už bet kokio dokumento surašymą jos vardu. Antstolę B. Palavinskienę pavaduojančio antstolio A. N. 2013 m. rugsėjo 16 d. pareiškime dėl asmens pakeitimo vykdymo procese nurodyta, kad 2012 m. gruodžio 17 d. antstolė B. Palavinskienė 2012 m. lapkričio 13 d. notaro A. R. vykdomuoju pavedimu sudarė E. P. Paveldimo turto apyrašą Nr. 0171/I2/07076/V, kuriuo paveldėtojams sukurtas įstatyminis įpareigojimas. Pareiškėjo atstovės manymu, kad taip pat kaip ir E. P. vaikams (įpėdiniams), taip ir turto apyrašą sudariusiai antstolei B.

Palavinskienei, buvo žinomos visos palikėjo E. P. skolos, apie ką ji privalėjo informuoti R. P.. Neatlikus šios pareigos, 2014 m. gegužės 19 d. patvarkymas Nr. B-227833 sudarytas neteisėtai. Taigi, Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro notaro A. R. patvirtinta paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis yra neteisėta. Antstolė B. Palavinskienė, pradėdama vykdymo veiksmus, nepatikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdymo veiksmams pradėti ir aplaidžiai pateikė didesnius reikalavimus nei nustato įstatymai ir vykdymo dokumentai. Pažymėjo, kad iš skundžiamo Teisingumo ministerijos rašto neįmanoma atspėti, apie kuriuos įstatymus bei nutarimus rašoma, tačiau nei vienas iš jų negali prieštarauti Civilinio proceso kodekso normoms.

Viceministras nustatė antstolės B. Palavinskienės neteisėtą veiksmą (atsisakymą priimti skundą) ir privalėjo šį faktą įvertinti. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Teisingumo ministerijos atsakyme nėra rezoliucinės dalies, todėl skundas yra neišnagrinėtas, į klausimus nėra atsakyta.

Atsakovas Teisingumo ministerija teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 27–29) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad inicijuoti drausminės atsakomybės taikymą antstolei B. Palavinskienei dėl skunde išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo. Nurodė, jog pagal Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalį Teisingumo ministerija ir Antstolių rūmai gali antstoliui iškelti drausmės bylą dėl jo procesinės teisės normų pažeidimų, tik jei šie buvo konstatuoti teismo sprendime. Kadangi pareiškėjas informacijos dėl antstolės B. Palavinskienės procesinės teisės normų pažeidimų konstatavimo teismo sprendimu nepateikė, Teisingumo ministerija neturėjo pagrįstos priežasties antstolei kelti drausmės bylą. Teisingumo ministerija, atsisakydama iškelti drausmės bylą antstoliui, niekaip nedarė įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, kuriuos gina administraciniai teismai. Taip pat iš pareiškėjo kreipimosi į Teisingumo ministeriją dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei B. Palavinskienei ir iš pateikto patikslinto skundo teismui nėra aišku, kaip drausmės bylos iškėlimas arba atsisakymo ją iškelti įtakotų pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Kadangi skundžiamu Teisingumo ministerijos raštu pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai nebuvo pažeisti, nėra teisinio pagrindo patenkinti skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad R. P. 2014 m. liepos 7 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją su skundu, kuriame prašė: 1) patikrinti antstolės B. Palavinskienės veiksmus vykdomojoje byloje; 2) dėl antstolės B. Palavinskienės veiksmų duoti nurodymus atitinkamoms valstybės institucijoms; 3) patraukti antstolę B. Palvinskienę atsakomybėn (b. l. 32–34). Skunde, be kita ko, pažymėjo, kad vykdymo procese iškilusius klausimus turėjo išspręsti antstolė B. Palavinskienė, o ne jos padėjėja Z. L.. Esant būtinybei, prašė pateiktą skundą persiųsti nagrinėjimui Specialiųjų tyrimų tarnybai. Teisingumo ministerijos 2014 m. liepos 22 d. raštu Nr. (1.23)7R-5199 pareiškėjui išaiškinta, kad antstolio procesinė veiklos kontrolė yra vykdoma teismo ir tik teismas gali spręsti, ar buvo pažeistos Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios antstolių procesinių sprendimų priėmimo tvarką, taip pat tai, ar šiais sprendimais nėra pažeidžiamos suinteresuotų asmenų teisės (b. l. 30–31). Taip pat pažymėta, kad Antstolių įstatymas neriboja galimybės antstolio padėjėjui, turinčiam rašytinį antstolio įgaliojimą, priimti patvarkymus. Nurodoma, kad, įvertinus pareiškėjo skundo aplinkybes bei vadovaujantis Antstolių įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, nėra pagrindo iškelti drausmės bylą antstolei B. Palavinskienei.

Teismas pažymėjo, kad Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė už šio įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai. Pagal Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.

Sistemiškai aiškindamas aptartas Antstolių įstatymo nuostatas teismas darė išvadą, kad teisingumo ministras antstoliui drausmės bylą gali iškelti tik dėl tokių antstolio pažeidimų, kurie: 1) nepriskirtini antstolio profesinei veiklai; 2) susiję vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu; 3) susiję su antstolio profesine veikla ir teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai.

R. P. Teisingumo ministerijai pateiktas skundas patvirtina, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su antstolės B. Palavinskienės 2014 m. birželio 17 d. patvarkymu, taip pat su antstolės padėjėjos Z. L. 2014 m. gegužės 19 d. patvarkymu, t. y. iš esmės keliamas ginčas dėl antstolės ir jos padėjėjos procesinių veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo (b. l. 32–34). Pažymėta, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui ir tokie ginčai nagrinėtini Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje numatyta ypatingosios teisenos tvarka.

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog R. P. 2014 m. liepos 7 d. skundo padavimo Teisingumo ministerijai metu minėtų antstolės bei jos padėjėjos patvarkymų teisėtumas bei pagrįstumas teismine tvarka nebuvo paneigtas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažinta, kad aptarta teisinė bei faktinė situacija neatitinka Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant antstoliui privalo būti iškelta drausmės byla. Todėl skundžiamu Teismingumo ministerijos 2014 m. liepos 22 d. raštu pareiškėjui pagrįstai išaiškinta, kad antstolei B. Palavinskienei iškelti drausmės bylą nėra pagrindo.

Teisingumo ministerijos 2014 m. liepos 22 d. raštu (sprendimu) pareiškėjui iš esmės išsamiai atsakyta į jo 2014 m. liepos 7 d. pateiktą skundą, minėtas aktas pagrįstas ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, taigi atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą laikytas išvestiniu, todėl teismui konstatavus, kad skundžiamas aktas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nenagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, taip pažeisdamas ABTĮ 86 straipsnio 3 dalį atsakyti į visus pagrindinius pareiškėjo reikalavimus. Mano, kad teisingumo ministras turi diskrecijos teisę spręsti dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui. Tvirtina, kad antstolė B. Palavinskienė pažeidė pareiškėjo skunde nurodytas Civilinio proceso kodekso nuostatas, Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas. Antstolių įstatymo 13 straipsnyje nenumatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų veiklos principų pažeidimai būtų konstatuoti teismo sprendimu. Tai reiškia, kad teismas išnagrinėjo bylą nevisiškai, nagrinėjamą klausimą įvertino remdamasis vien tik atsakovo pozicija.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl jo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Laikosi atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos. Nurodo, kad remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nesutiko su teisingumo ministerijos atsakymu į skundą dėl antstolės B. Palavinskienės ir jos padėjėjos procesinių veiksmų, siekė, kad antstolei būtų iškelta drausmės byla.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu į Teisingumo ministeriją, prašydamas patikrinti antstolės B. Palavinskienės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/00599/LYD/V; dėl antstolės B. Palavinskienės veiksmų duoti nurodymus atitinkamoms valstybės institucijoms; patraukti antstolę B. Palavinskienę atsakomybėn. Pareiškėjas skunde nurodė, jo manymu, neteisėtus antstolės B. Palavinskienės ir jos padėjėjos procesinius veiksmus, atliktus vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/00599/LYD/V.

Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2014 m. liepos 28 d. raštu „Dėl antstolio veiksmų vertinimo“ pareiškėjui atsakė, jog antstolio procesinių veiksmų kontrolę atlieka teismas, nurodė, kad nesant teismo sprendimo, kuriuo būtų konstatuoti antstolio padaryti proceso teisės normų pažeidimai, nėra pagrindo antstolio drausminei atsakomybei kilti.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti Teisingumo ministerijos 2014 m. liepos 28 d. sprendimą, taip pat įpareigoti Teisingumo ministeriją išnagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas mano, kad ministerija netinkamai išnagrinėjo jo skundą, netinkamai taikė antstolių veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės) yra patvirtintos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875. Nagrinėjant asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba vadovaujantis šiais teisės aktais priimti kiti teisės aktai (VAĮ 14 str. 2 d.).

Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių Nr. 875 redakcijos, patvirtintos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 892, 41–41.4 punktai nustatė, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu. Teisingumo ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatų), patvirtintų Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851, 8.32. punkte numatyta, kad ministerija teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad būtų atsakyta į juose keliamus klausimus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atsakovui dėl antstolio veiksmų laikytinas kreipimusi, į kurį per Taisyklėse nustatytus terminus turėjo būti atsakyta laisvos formos raštu. Pareiškėjo skundas nėra sietinas su atsakovo Teisingumo ministerijos sukeliamais jam teisėtų interesų ir teisių pažeidimais, nes tokiais pažeidimais jis nurodo antstolės B. Palavinskienės veiksmus vykdomojoje byloje. Nuostatų 8.10. punktu ministerijos funkcijoms yra priskirta teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti antstolių darbą, apibendrinti ir analizuoti antstolių veiklos statistiką. Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisingumo ministras (arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas) gali iškelti antstoliui drausmės bylą. Tai teisės aktais nustatyta teisingumo ministro kompetencija, kurią realizuodamas jis turi diskreciją priimti tam tikrą sprendimą, tačiau šis sprendimas, kaip jau buvo minėta, nedaro poveikio pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, neturi įtakos vykdymo proceso eigai ir jo metu priimamiems sprendimas. Tuo pačiu tai reiškia, kad ginčo administracinėje byloje ribos turėtų neperžengti gintinų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, taigi teisingumo ministro diskrecijai priskiriamų sprendimų priėmimas – buvo pagrindas iškelti antstoliui drausminę bylą ar jo nebuvo, ar pagrįstai drausmės procedūra nebuvo inicijuota – nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką.

Įvertinusi ginčijamo atsakovo 2014 liepos 28 d. rašto „Dėl antstolio veiksmų vertinimo“ turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad juo pareiškėjui buvo pakankamai išsamiai atsakyta į 2014 m. liepos 7 d. pateiktame skunde keliamus klausimus, atsakymas pateiktas per teisės aktuose numatytus terminus, todėl jį naikinti ir įpareigoti pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo nėra pagrindo. Kaip teisingai nurodė ministerija, antstolio procesinių veiksmų kontrolę atlieka bendrosios kompetencijos teismas. Civilinio proceso kodekso 594 straipsnis numato, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Skundai dėl antstolių veiksmų nagrinėjami Civilinio proceso kodekso 510-513 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi darytina išvada, kad ministerija, taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo argumentus dėl antstolės B. Palavinskienės ir jos padėjėjos procesinių veiksmų teisėtumo ir jų nevertino, kadangi tai nepatenka į ministerijos ir administracinio teismo kompetencijos ribas. Ginčijamame rašte pareiškėjui taip pat išaiškinta teisės aktuose įtvirtinta drausminės atsakomybės taikymo antstoliams tvarka ir pagrindai. Pagrįstai nurodyta, kad nesant teismo sprendimo, kuriuo būtų konstatuotas antstolio procesinės veiklos pažeidimas, nebuvo pagrindo svarstyti antstolio drausminės procedūros inicijavimo klausimą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su skundo nagrinėjimo rezultatu, t. y. gauto atsakymo turiniu, nesudaro pagrindo konstatuoti jo teisės į skundo objektyvų ir nešališką nagrinėjimą teisės aktų nustatyta apimtimi pažeidimą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, jas įvertino, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. P. (R. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė