2017-12-19 Nr. AB-24069-3-61-3-02593-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2939-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02593-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. Lukiškių TI-K jis buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, jis į teismą nesikreipė anksčiau dėl to, kad neturi teisinio išsilavinimo ir nesuprato, kad gali kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apie tokią galimybę jis sužinojo tik 2016 m. pradžioje.

3. Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti išlaidų atlyginimą, kurios patirtos parengus bylai reikalingų dokumentų kopijas.

4. Lukiškių TI-K prašė pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui padavė tik 2016 m. birželio 18 d., t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų veikęs protingai ir sąžiningai, būtų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki šios bylos iškėlimo, siekdamas ginti savo pažeistas teises. Pareiškėjo argumentus, kad senaties terminą skundui dėl žalos atlyginimo pateikti jis praleido dėl nežinojimo, kad gali kreiptis į teismą su tokio pobūdžio skundu (neturi teisinio išsilavinimo), teismas vertino kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, pareiškėjas šioje administracinėje byloje nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių buvimo. Todėl teismas taikė ieškinio senatį nagrinėjamoje byloje ir tuo pagrindu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K dokumentus į bylą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatavo, kad realių dokumentų kopijų rengimo išlaidų Lukiškių TI-K nepatyrė. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidų už dokumentų kopijų parengimą atlyginimas nėra priteisiamas, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Todėl teismas netenkino Lukiškių TI-K prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 8. Pareiškėjas padavė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

9. Pareiškėjas nurodo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nenumato jokio senaties termino. Pabrėžia, kad teisė nepatirti kankinimo yra absoliuti. Pareiškėjo teigimu, jis į teismą nesikreipė anksčiau dėl to, kad neturi teisinio išsilavinimo, nebuvo supažindintas su savo turimomis teisėmis. Be to, pareiškėjas teigia bijojęs kreiptis į teismą dėl jam galinčių kilti neigiamų pasekmių (jo kalinimo sąlygų pabloginimo, darbo netekimo, drausminių nuobaudų skyrimo, lygtinio paleidimo taikymo galimybės praradimo). Pareiškėjas prašo teismo vadovautis Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartyje baudžiamoje byloje Nr. 1S-860-579/2015 suformuluota praktika dėl senaties termino taikymo.

10. Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti išlaidų atlyginimą, kurios patirtos parengus bylai reikalingų dokumentų kopijas. Lukiškių TI-K teigia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju patyrė neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

12. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis).

13. Pareiškėjo nurodytoje Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartyje baudžiamoje byloje Nr. 1S-860-579/2015 pasisakyta dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytų procesinių terminų, bet ne dėl senaties instituto, taikytino šioje byloje. Todėl ši nutartis nagrinėjamai bylai yra neaktuali. Nacionaliniai teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikoje priimtais įstatymais, ieškinio senatį esant pagrindui gali taikyti.

14. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat pripažįsta, jog savaime nacionalinėje teisėje numatyta senatis nepažeidžia teisės kreiptis į teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis), šis teismas pripažįsta senaties instituto nustatymo nacionalinėje teisėje galimumą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93; 22095/93)).

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui padavė tik 2016 m. birželio 18 d. (b. l. 5), nors prašo atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. Taigi pareiškėjas padavė skundą, pasibaigus Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintam trejų metų ieškinio senaties terminui reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Lukiškių TI-K prašė taikyti ieškinio senatį nagrinėjamoje byloje.

16. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

17. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių, nuo jo paties valios nepriklausiusių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti galbūt savo pažeistas teises. Lietuvių kalba yra tinkamai paskelbti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys konkrečias laikymo laisvės atėmimo įstaigose sąlygas, įskaitant ir teisės aktus, reglamentuojančius minimalų vienam asmeniui turintį tekti kalinimo plotą, neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus, taip pat viešai skelbiama ir aktuali Lietuvos teismų praktika. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo argumentas, jog jis nežinojo apie savo pažeidžiamas teises, yra nepagrįstas. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas ieškinio senaties terminą praleido dėl baimės kreiptis į teismą, šis pareiškėjo argumentas nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių buvimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

18. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Nustačius, kad pareiškėjas padavė skundą ieškinio senaties terminui pasibaigus ir nėra svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, numatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir dėl to atmetė pareiškėjo skundą.

19. Byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K dokumentus į bylą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl realių dokumentų kopijų rengimo išlaidų Lukiškių TI-K nepatyrė. Be to, minėti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą (b. l. 6–7). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Lukiškių TI-K prašymo priteisti išlaidų atlyginimą dėl dokumentų kopijų bylai parengimo.

20. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė