2016-02-19 Nr. AB-3887 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3056-662/2016

Procesinio sprendimo kategorija 3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui H. D. V.,

jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos atstovei Anai Daugienei,

vertėjui N. T. H.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečio H. D. V. administracinėje byloje (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius teikime prašė sulaikyti H. D. V. (toliau – ir užsienietis) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) 6 mėnesiams, iki jis įstatymų nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

Teikime nurodoma, kad Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnybos pareigūnai 2014 m. liepos 23 d. Kalvarijos–Budzisko kontaktiniame punkte Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Lazdijų rinktinės pareigūnams perdavė Lenkijos Respublikos teritorijoje sulaikytą neteisėtai iš Lietuvos Respublikos atvykusį asmenį, prisistačiusį (duomenys neskelbtini) piliečiu X. X. C., gim. (duomenys neskelbtini) Sulaikymo metu dokumentų, patvirtinančių asmens tapatybę ir suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, jis neturėjo. VSAT Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos 2014 m. liepos 23 d. sprendimu X. X. C. sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val., o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimu – Užsieniečių registracijos centre 6 mėnesiams, t. y. ne ilgiau kaip iki 2015 m. sausio 24 d. Sulaikymo terminas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimu pratęstas iki 2015 m. balandžio 24 d., 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu – iki 2015 m. liepos 24 d., 2015 m. liepos 17 d. sprendimu – iki 2015 m. spalio 24 d., o 2015 m. spalio 21 d. sprendimu – iki 2016 m. sausio 24 d. 2014 m. rugpjūčio 15 d. X. X. C. pakeitė savo anketinius duomenis ir prisistatė H. D. V., gim. (duomenys neskelbtini) Užsieniečių registracijos centras į Lietuvos Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje tarpininkauti (duomenys neskelbtini) ambasadai Lenkijos Respublikoje dėl grįžimo į (duomenys neskelbtini) pažymėjimo išdavimo H. D. V. (X. X. C.) kreipėsi 2014 m. liepos 29 d., 2014 m. lapkričio 17 d., 2015 m. kovo 6 d., 2015 m. kovo 19 d. ir 2015 m. birželio 16 d., tačiau iki šiol atsakymo negavo. 2015 m. kovo 16 d. į Užsieniečių registracijos centrą atsiųsta H. D. V. 2010 m. liepos 21 d. išduota (duomenys neskelbtini) tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta H. D. V. gimimo data – (duomenys neskelbtini)

VRIS-CDB naršyklėje, pagal nacionalinius duomenis (Gyventojų registre ir Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybiniame registre), duomenų apie H. D. V. gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jam išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ir paiešką nėra. VSAT Informacinės sistemos duomenimis, H. D. V. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nevyko. Užsieniečių registro ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Prieglobsčio reikalų skyriaus duomenimis, H. D. V. nėra pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2016 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-3)1U-14 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. D. V. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“. Sprendimo vykdymas pavestas Užsieniečių registracijos centrui.

H. D. V., suėjus 18 mėnesių terminui, 2016 m. sausio 24 d. buvo paleistas iš sulaikymo ir 2016 m. sausio 26 d. atvyko į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – ir Migracijos valdyba). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad H. D. V. Lietuvos Respublikoje yra neturėdamas kelionės dokumento, Šengeno ar nacionalinės vizos arba leidimo gyventi, yra priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, sprendimo vykdymas nėra sustabdytas, išsiuntimą pavesta vykdyti Užsieniečių registracijos centrui. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai 2016 m. sausio 27 d. H. D. V. sulaikė 48 valandoms.

II. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. sprendimu sulaikė asmenį, prisistatantį (duomenys neskelbtini) piliečiu H. D. V., ir patalpino jį Užsieniečių registracijos centre, iki kol įstatymų nustatyta tvarka jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau nei šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 27 d.

Teismas konstatavo, kad H. D. V. į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai, kadangi jis neturi galiojančių Šengeno valstybių ar Lietuvos Respublikos vizų. Teismas nurodė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bylos duomenys patvirtina, kad asmuo buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iš viso 18 mėnesių, t. y. maksimalų Įstatymo 113 straipsnyje numatytą užsieniečio sulaikymo terminą, todėl buvo paleistas. Tačiau jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. Teismas nurodė Įstatymo 118 straipsnio 11 dalį. Bylos duomenimis, atsakymo iš (duomenys neskelbtini) dėl tarpininkavimo grąžinti asmenį nėra gauta, taigi šiuo atveju nėra pagrindo nesulaikyti asmens, kurio buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas. Be to, asmuo neturi jo tapatybę patvirtinančio dokumento. Įvertinta ir tai, kad asmuo nėra pateikęs prašymo suteikti prieglobstį, neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, pragyvenimo šaltinio, taip pat giminių ar pažįstamų Lietuvos Respublikoje, buvo sulaikytas, kai, neteisėtai patekęs į Lietuvos Respubliką, bandė neteisėtai patekti į Lenkijos Respubliką, todėl yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietis išvyks iš Lietuvos Respublikos, taip dar kartą pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus. Taikyti alternatyvias sulaikymui priemones pagrindo nėra.

III. Užsienietis (duomenys neskelbtini) pilietis H. D. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Migracijos valdybos teikimo netenkinti.

Apeliaciniame skunde, visų pirma, paaiškina, kad UTPĮ 114 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos priimti ir (arba) įvykdyti (UTPĮ 113 str. 2 d.), atitinkamai reiškia, jog toks sulaikymas turi trukti kuo trumpiau, tačiau visais atvejais ne ilgiau nei UTPĮ 114 straipsnio 5 dalyje nustatytas maksimalus 18 mėnesių sulaikymo terminas. Suėjus šiam 18 mėnesių maksimaliam sulaikymo terminui, užsienietis turi būti paleistas iš sulaikymo vietos nedelsiant (UTPĮ 119 str. 2 d.). Užsienietis vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. N858-90/2014 ir pažymi, jog, vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi, suėjus maksimaliam 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminui, jis privalo būti nedelsiant paleistas (Įstatymo 119 str. 2 d.), išskyrus atvejus, kai užsienietis gali būti sulaikytas kitų įstatymų pagrindu.

Nagrinėjamai bylai taip pat yra aktualios 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115) 15 straipsnio 4–6 dalyse esančios nuostatos, kurios yra perkeltos į UTPĮ 114 straipsnį. Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog paaiškėjus, kad dėl teisinių ar kitokių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės išsiųsti arba 1 dalyje nustatytų aplinkybių nebesama, sulaikymas tampa nebepateisinamas ir atitinkamas asmuo nedelsiant paleidžiamas. Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog sulaikymas trunka tol, kol tenkinamos 1 dalyje nustatytos sąlygos ir jis yra būtinas siekiant užtikrinti sėkmingą išsiuntimą. Kiekviena valstybė narė nustato sulaikymo laikotarpio ribą, kuri negali viršyti šešių mėnesių. Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 6 dalyje atitinkamai nustatyta, jog valstybės narės negali pratęsti 5 dalyje nurodyto laikotarpio, tačiau laikantis nacionalinės teisės gali pratęsti ribotam laikotarpiui, neviršijančiam dar dvylikos mėnesių, tais atvejais, kai tikėtina, jog, nepaisant visų jų pagrįstų pastangų, išsiuntimo procedūra užtruks ilgiau dėl to, kad: a) suinteresuotasis trečiosios šalies pilietis nepakankamai bendradarbiauja, arba b) vėluojama gauti reikiamus dokumentus iš trečiųjų šalių. Užsienietis taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu C-357/09 Said Shamilovich Kadzoev (Huchbarov) ir pažymi, kad Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 6 dalis jokiais atvejais neleidžia viršyti šioje nuostatoje įtvirtinto maksimalaus termino; Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 4 ir 6 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pasibaigus šioje direktyvoje numatytam maksimaliam sulaikymo terminui jos neleidžia nepaleisti suinteresuotojo asmens nedelsiant, motyvuojant, kad jis neturi galiojančių dokumentų, elgiasi agresyviai ir neturi nei nuosavų pragyvenimo lėšų, nei būsto, nei valstybės narės šiam tikslui suteiktos paramos.

Atsižvelgiant į tai, jog užsieniečio sulaikymo terminas 2016 m. sausio 24 d. pasiekė maksimalią leistiną 18 mėnesių sulaikymo termino ribą, nei Migracijos departamento 2016 m. sausio 21 d. sprendimas, nei kuri kita teismo sprendime įvardinta aplinkybė nesuteikė pagrindo nei šio termino pratęsti, nei tuo labiau pakartotinai sulaikyti užsienietį UTPĮ nustatytais pagrindais, pradedant skaičiuoti maksimalų leistiną 18 mėnesių sulaikymo terminą iš naujo. Mano, jog yra tikėtina, kad atsakymas iš (duomenys neskelbtini) dėl tarpininkavimo grąžinti užsienietį ir toliau nebus gautas, atsižvelgiant į tai, jog iki šiol yra neatsakyta į tris ankstesnius prašymus. Tai atitinkamai reiškia, jog palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, Užsieniečių registracijos centras, negavęs reikiamo atsakymo iš (duomenys neskelbtini) institucijų, ir toliau galės kreiptis dėl minėto termino pratęsimo, kol vėl bus pasiektas maksimalus 18 mėnesių sulaikymo terminas, o jam suėjus, vėl kreiptis dėl užsieniečio pakartotinio sulaikymo, ir taip vis iš naujo. Užsieniečio sulaikymo terminas tampa visiškai neapibrėžtas laike ir tokiu būdu pažeidžia ne tik galiojantį teisinį reglamentavimą bei teisminę jo aiškinimo ir taikymo praktiką, bet ir užsieniečio pamatinę teisę į laisvę. Toks valstybinių institucijų veiklos neefektyvumas, išnaudojus maksimalius tam leistinus terminus, negali būti toliau pateisinamas ir laikomas pagrindu jo teisės į laisvę suvaržymui. Priešingai nei konstatavo teismas, užsienietis yra linkęs bendradarbiauti su Migracijos departamento pareigūnais, neketina išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir tokiu būdu slėptis ar vengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba atsiliepimu į užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pažymi, kad Migracijos valdyba įvertino susiklosčiusią situaciją, jog dėl objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, o užsienietis neturi tinkamo asmens dokumento, pragyvenimo lėšų, būsto, valstybė šiuo tikslu negalės suteikti paramos, be to, jis neturi teisės dirbti, ir kreipėsi su teikimu sulaikyti užsienietį. Migracijos departamentas 2016 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-3)2U-4 „Sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (15/5-3)1U-14 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. D. V. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ iki asmeniui bus gautas grįžimo į (duomenys neskelbtini) dokumentas. Nurodo Įstatymo 132 straipsnį ir mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju keliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Migracijos valdybos teikimas tenkintas ir užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, iki kol įstatymų nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau nei šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 27 d., teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad atsižvelgiant į tai, jog 2016 m. sausio 25 d. suėjo 18 mėnesių terminas, kuomet užsienietis buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, užsienietis buvo išleistas iš Užsieniečių registracijos centro.

2016 m. sausio 26 d. užsienietis atvyko į Migracijos valdybą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų 2016 m. sausio 27 d. buvo sulaikytas 48 valandoms.

Migracijos valdyba 2016 m. sausio 27 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre 6 mėnesiams, iki jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos tuo pagrindu, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neturėdamas kelionės dokumento, Šengeno ar nacionalinės vizos arba leidimo gyventi, yra priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, sprendimo vykdymas nėra sustabdytas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sulaikymą Užsieniečių registracijos centre užsieniečiui skyrė vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taip pat įvertinta ir tai, kad užsienietis nėra pateikęs prašymo suteikti prieglobstį, neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, pragyvenimo šaltinio, taip pat giminių ar pažįstamų Lietuvos Respublikoje, buvo sulaikytas, kai neteisėtai patekęs į Lietuvos Respubliką bandė neteisėtai patekti į Lenkijos Respubliką, todėl yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietis išvyks iš Lietuvos Respublikos.

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. N858-90/2014, kuriuo vadovaujamasi apeliaciniame skunde, konstatavo, jog Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje (pagal 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo redakciją Nr. XII-2080 nuo 2015 m. gruodžio 1 d. šis reglamentavimas įtvirtintas Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje) yra įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių sulaikymo terminas, į kurį patenka 6 mėnesių terminas, kai užsienietis gali būti sulaikytas 113 straipsnyje numatytais pagrindais, ir šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 12 mėnesių tik egzistuojant 114 straipsnio 4 dalyje numatytoms sąlygoms, kai vyksta procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo ir (ar) yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį. Šie Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyti maksimalūs sulaikymo terminai turi būti pradėti skaičiuoti nuo užsieniečio faktinio sulaikymo momento. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nėra nustatytas pagrindas sulaikyti užsienietį ilgesniam nei 18 mėnesių laikotarpiui. Todėl, vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi, suėjus maksimaliam 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminui, jis privalo būti nedelsiant paleistas (Įstatymo 119 str. 2 d.), išskyrus atvejus, kai užsienietis gali būti sulaikytas kitų įstatymų pagrindu. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad jei įstatymų leidėjas ketino Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatytus maksimalius sulaikymo terminus diferencijuoti, skaičiuojant juos atskirai prieglobsčio prašytojams ar kitais užsieniečio sulaikymo pagrindų atvejais, jis turėjo tai padaryti aiškiai ir nedviprasmiškai. Teismas savo nuožiūra negali pratęsti Įstatyme eksplicitiškai įtvirtintų maksimalių sulaikymo terminų.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Direktyvos 2008/115 15 straipsnis reglamentuoja trečiosios šalies piliečio, kuriam taikoma grąžinimo tvarka, sulaikymą. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta: „Sulaikymas trunka tol, kol tenkinamos 1 dalyje nustatytos sąlygos ir jis yra būtinas siekiant užtikrinti sėkmingą išsiuntimą. Kiekviena valstybė narė nustato sulaikymo laikotarpio ribą, kuri negali viršyti šešių mėnesių.“ To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės negali pratęsti 5 dalyje nurodyto laikotarpio, išskyrus kai laikydamosi nacionalinės teisės gali pratęsti ribotam laikotarpiui, neviršijančiam dar dvylikos mėnesių, tais atvejais, kai tikėtina, jog nepaisant visų jų pagrįstų pastangų, išsiuntimo procedūra užtruks ilgiau dėl to, kad: a) suinteresuotasis trečiosios šalies pilietis nepakankamai bendradarbiauja, arba b) vėluojama gauti reikiamus dokumentus iš trečiųjų šalių. Tos pačios direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Ši direktyva nepažeidžia valstybių narių teisės priimti ar taikyti palankesnes nuostatas asmenims, kuriems ji yra taikoma, jei tokios nuostatos neprieštarauja šiai direktyvai.“ 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvos 2005/85/EB, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, (toliau – ir Direktyva 2005/85) 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikomas, valstybės narės užtikrina greito teisminio svarstymo galimybę“. Šioje direktyvoje nėra nustatytas konkretus maksimalus prieglobsčio prašytojo sulaikymo terminas. Tos pačios direktyvos 5 straipsnyje nustatyta: „Valstybės narės gali nustatyti arba ir toliau taikyti palankesnius reikalavimus pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkai, tiek, kiek tie reikalavimai neprieštarauja šiai direktyvai.“ 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/9/EB, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, (toliau – ir Direktyva 2003/9) 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta: „Kai yra tikslinga, pavyzdžiui, dėl teisinių priežasčių arba viešosios tvarkos sumetimais, valstybės narės nacionalinės teisės aktuose nustatyta tvarka gali izoliuoti prieglobsčio prašytoją tam tikroje konkrečioje vietoje.“ Šioje direktyvoje taip pat nėra nustatytas konkretus maksimalus prieglobsčio prašytojo sulaikymo terminas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. N858-90/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad Direktyvos 2008/115, 2003/9 ir 2005/85 nedraudžia valstybėms narėms nustatyti palankesnių nuostatų asmenims, jei jos neprieštarauja šioms direktyvoms (Direktyvos 2005/85 5 str., Direktyvos 2008/115 4 str. 3 d., Direktyvos 2003/9 4 str. ir 15 konstatuojamoji dalis). Be to, Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga valstybėms narėms nustatyti sulaikymo laikotarpio ribas, neviršijančias nurodytų terminų, t. y. valstybės narės gali pasirinkti įtvirtinti ir trumpesnius nei nurodyta sulaikymo terminus. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas pasirinko įtvirtinti palankesnes sąlygas užsieniečiams nei tai būtų galima padaryti pagal Direktyvas 2005/85 ir 2008/115, nustatydamas 18 mėnesių trukmės galimą ilgiausią užsieniečio sulaikymo laikotarpį, kai vyksta procedūra dėl jo išsiuntimo, į kurį patenka 6 mėnesių terminas, kai užsienietį galima sulaikyti ne tik pagrindais, susijusiais su išsiuntimu, bet ir kitais Įstatymo 113 straipsnyje nustatytais pagrindais. Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, toks reglamentavimas yra suderinamas su minėtomis direktyvomis, kadangi nustatyti terminai neviršija Direktyvos 2008/115 15 straipsnyje įtvirtintų maksimalių sulaikymo terminų.

Bylos duomenimis patvirtinta, jog Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre 6 mėnesiams, t. y. ne ilgiau kaip iki 2015 m. sausio 24 d. Sulaikymo terminas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimu pratęstas iki 2015 m. balandžio 24 d., 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu – iki 2015 m. liepos 24 d., 2015 m. liepos 17 d. sprendimu – iki 2015 m. spalio 24 d., o 2015 m. spalio 21 d. sprendimu – iki 2016 m. sausio 24 d. 2016 m. sausio 24 d. suėjo 18 mėn. terminas, kuomet užsienietis buvo sulaikytas, dėl to iš Užsieniečių registracijos centro jis buvo paleistas. Užsienietis 2016 m. sausio 26 d. atvyko į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą ir 2016 m. sausio 27 d. buvo sulaikytas 48 valandoms. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu užsieniečiui buvo skirtas sulaikymas Užsieniečių registracijos centre 6 mėn. (užsieniečio (X. X. C.) H. D. V. asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 10, 16–17, 31–32, 34, 36–37, 39–40, 62, 63–64, 66–67).

Migracijos departamentas 2016 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-3)1U-14 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. D. V. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ , o 2016 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-3)2U-4 „Sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (15/5-3)1U-14 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. D. V. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ iki asmeniui bus gautas grįžimo į (duomenys neskelbtini) dokumentas.

Kaip pažymėta anksčiau, Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje (anksčiau – 4 d.) nustatyti maksimalūs sulaikymo terminai turi būti pradėti skaičiuoti nuo užsieniečio faktinio sulaikymo momento, t. y. šiuo atveju nuo 2014 m. liepos 23 d., kuomet užsienietis VSAT Lazdijų rinktinės Kalvarijų užkardos sienos kontrolės skyriaus sprendimu buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje (anksčiau – 4 d.) nėra nustatytas pagrindas sulaikyti užsienietį ilgesniam nei 18 mėnesių laikotarpiui, taigi suėjus maksimaliam 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminui, jis privalėjo būti nedelsiant paleistas (Įstatymo 119 str. 2 d.), išskyrus atvejus, kai užsienietis gali būti sulaikytas kitų įstatymų pagrindu. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant skundžiamą sprendimą sulaikyti užsienietį, maksimalus 18 mėnesių terminas jį sulaikyti, numatytas Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje, jau buvo suėjęs. Užsienietį 2016 m. sausio 24 d. paleidus iš Užsieniečių registracijos centro ir 2016 m. sausio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnams pakartotinai jį sulaikius, iš naujo pradėti skaičiuoti Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatyto termino, jį pratęsti ar pakartotinai sulaikyti užsienietį nebuvo pagrindo. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su užsieniečio apeliacinio skundo motyvais, jog atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio sulaikymo terminas 2016 m. sausio 24 d. pasiekė maksimalią leistiną 18 mėnesių sulaikymo termino ribą, šiuo atveju nei Migracijos departamento 2016 m. sausio 14 d. sprendimas, nei kuri kita aplinkybė nesuteikė pagrindo nei sulaikymo termino pratęsti, nei pakartotinai sulaikyti užsienietį, pradedant skaičiuoti maksimalų leistiną 18 mėnesių sulaikymo terminą iš naujo. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog užsienietis galėjo būti sulaikytas kitų įstatymų pagrindu, dėl to spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, suėjus maksimaliam 18 mėnesių Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatytam terminui sulaikyti užsienietį, pakartotinai skyrė jam sulaikymą Užsieniečių registracijos centre.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame 2016 m. sausio 28 d. sprendime netinkamai aiškino ir pritaikė Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, todėl šis sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – 2016 m. sausio 27 d. Migracijos valdybos teikimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį H. D. V. netenkinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 143 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio H. D. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – netenkinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2016 m. sausio 27 d. teikimo sulaikyti asmenį, prisistatantį (duomenys neskelbtini) piliečiu H. D. V., gim. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre 6 mėnesiams, iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan