2021-01-27 Nr. AB-1929-3-61-3-02249-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-153-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02249-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 31

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos transporto saugos administracija) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gargždų geležinkelis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. 1V-541 „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ 2018 m. lapkričio 19 d. skundo“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba netinkamai įvertino jo pateiktus įrodymus, neišanalizavo argumentų dėl Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. VSE-206 „Neskirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų 2018-2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui UAB „Gargždų geležinkelis“ “(toliau – ir Sprendimas) turinio neatitikimo individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų, esmines pajėgumų skyrimo funkcijas vykdančio subjekto nepriklausomumo, prioriteto taisyklės taikymo bei procedūrinių pažeidimų įtakos Sprendimo priėmimui, o tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto Įsakymo priėmimą. Pareiškėjas nesutikimą su Įsakymu grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 6 d. Administracijai pateikė paraišką Nr. 88 skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prekiniams, ūkiniams traukiniams (toliau – ir Paraiška), kuria prašė skirti pajėgumus šiems traukinio maršrutams: „Lietuvos Respublikos valstybės siena - Stasylos arba Kena - Vaidotai - Radviliškis - Klaipėda - Draugystė“ ir „Draugystė - Klaipėda - Radviliškis - Vaidotai - Stasylos arba Kena - Lietuvos Respublikos siena“, traukinių kursavimui viso 2018-2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio (toliau – ir tvarkaraštis) galiojimo laikotarpiu kasdien po 7 traukinius per parą į abi puses, t. y. iš viso 14 traukinių per parą krovininiais traukiniais Paraiškoje nurodytu laiku. Paraiška atitiko jai keliamus reikalavimus, todėl Administracija ją persiuntė akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ techniniam vertinimui, o taip pat tvarkaraščio parengimui. AB „Lietuvos geležinkeliai“ traktavo Paraišką kaip paraišką su alternatyviais maršrutais, ko pasėkoje į tvarkaraštį įtraukė ne visus prašytus pajėgumus. Dėl šios priežasties pareiškėjui sudarytos kliūtys lygiomis galimybėmis su kitais pareiškėjais dalyvauti pajėgumų skyrimo procese;

2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 611 patvirtintų Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 21 punktu ir Viešosios geležinkelių infrastruktūros 2018-2019 m. tinklo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4.3.1. papunkčiu, AB „Lietuvos geležinkeliai“ turėjo pateikti pareiškėjui 2019 m. tvarkaraščio projektą (išrašus su nurodytais visais Paraiška prašytais pajėgumais) iki 2018 m. liepos 8 d., tačiau to nepadarė iki 2018 m. liepos 28 d. (atsiuntė raštą be tvarkaraščio projekto), todėl neturėjo galimybės pateikti savo pastabų ar pasiūlymų. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. informavo, kad vienvaldiškai nusprendė, kuriuos prašytus Paraiška pajėgumus įtraukti į tvarkaraštį, taip pat nepateikė pareiškėjui reikalingos informacijos;

2.3. AB „Lietuvos geležinkeliai“ neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą, sumažinimo galimybę perkelti planuotas krovinių vežimo apimtis, krovinių vežimą nukreipiant kitais maršrutais viešąja geležinkelių infrastruktūra, atitinkamai pareiškėjui prašant AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodyti visus laisvus pajėgumus, kuriuos būtų galima numatyti tvarkaraštyje periodiniam krovinių vežimui. Toks sprendimas būtų leidęs sumažinti galimą neigiamą ekonominį poveikį pareiškėjui ir konkurencijai geležinkelio transporto rinkoje tuo atveju, jei jam būtų neskirti Paraiška prašyti pajėgumai. Tik po to, kai AB „Lietuvos geležinkeliai“ užbaigė paraiškų derinimą, 2018 m. spalio 5 d. pateikė tvarkaraščio projekto išrašą bei patvirtino, kad ankstesniuose raštuose buvo pateikta netiksli informacija. Atitinkamai, pareiškėjas tik 2018 m. spalio 5 d. gavęs tvarkaraščio projektą ir patikslintą informaciją apie su Paraiška prašytais pajėgumais neva konfliktuojančius kitų vežėjų pajėgumus, objektyviai negalėjo jos panaudoti paraiškų derinimo procese, kuris, anot AB „Lietuvos geležinkeliai“, vyko nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d.;

2.4. Pajėgumų skyrimo procesas buvo vykdytas nesilaikant terminų ir procedūrų, todėl siekdamas apginti pažeistas teises pareiškėjas pateikė skundą Tarnybai, kuri iš esmės pripažino, jog infrastruktūros valdytojas padarė daug pažeidimų, tačiau šie pažeidimai neturėjo lemiamos įtakos sprendimo dėl pajėgumų priėmimui, t. y. Tarnyba netinkamai įvertino atliktų pažeidimų svarbą ir reikšmę, taip pat netinkamai vertino kitus pareiškėjo pateiktus įrodymus;

2.5. Sprendimas dėl pajėgumų prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 daliai, nes buvo vadovaujamasi tik prioriteto taisykle ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018 m. spalio 5 d. ir 2018 m. spalio 10 d. raštais, jų nepateikiant ir Sprendime neišdėstant jų turinio. Nors Sprendime buvo nukreipiama į Administracijos svetainėje nurodytą informaciją apie tai, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys „Plungė-Šalteikiai“, „Livintai-Gaižiūnai“, „Viduklė-Tauragė“ yra perpildytos, tačiau dėl pajėgumų nebuvo pateikti tokį sprendimą nulėmę objektyvūs duomenys (faktai), lėmę konkretų prioriteto taisyklės taikymo rezultatą, nėra aišku kaip buvo pritaikyta prioriteto taisyklė, ar ją taikant Administracija naudojo faktinius duomenis ir, jei naudojo, ar skaičiavimus atliko teisingai;

2.6. Tarnyba Įsakyme konstatavo, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nustatytų individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, nes: jame „nebuvo nurodytos konkrečios aplinkybės, dėl kurių buvo nuspręsta atitinkamus pajėgumus perpildytose infrastruktūros dalyse skirti kitoms geležinkelio įmonėms (vežėjams); iš Sprendime pateiktos informacijos pareiškėjas negalėjo aiškiai nustatyti, kaip jo atžvilgiu pritaikyta prioriteto taisyklė; nebuvo nurodyta, per kiek laiko šis Administracijos sprendimas gali būti apskųstas Tarnybai ir teismui. Tačiau nors Tarnyba pripažino šio individualaus administracinio teisės akto neatitikimą VAĮ 8 straipsnio 1 daliai, ji sprendė, jog pajėgumų pareiškėjui neskyrus dėl neesminių procedūrinių pažeidimų, Sprendimas neturėtų būti naikinamas;

2.7. Tarnyba konstatavo, jog pažeidimai buvo padaryti ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ pažeidė skaidrumo, lygiateisiškumo principus, taip pat sukūrė savo veiksmais diskriminacines sąlygas pareiškėjo atžvilgiu, tačiau nusprendė, jog šie pažeidimai neturėjo lemiamos įtakos Sprendimo priėmimui. Tarnybos padaryta išvada yra nepagrįsta ir prieštaraujanti pačios Tarnybos Įsakyme išdėstytiems motyvams, t. y., nors ir buvo teisingai nuspręsta, jog pareiškėjui nebuvo laiku pateikiama svarbi informacija ir sudaromos objektyvios ir lygiavertės su kitais pareiškėjais galimybės dalyvauti pajėgumų skyrimo procese, tai nebuvo pripažinta pakankamai reikšmingomis aplinkybėmis;

2.8. AB „Lietuvos geležinkeliai“ atlikti procedūriniai pažeidimai buvo esminiai ir užkertantys kelią pareiškėjui lygiateisiškai su kitais pareiškėjais dalyvauti visame paraiškų vertinimo, derinimo bei pajėgumų skyrimo procese, pareiškėjas objektyviai negalėjo įgyvendinti savo teisių dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ vienvaldiškų veiksmų, galimai piktnaudžiaujant savo padėtimi, Tarnyba neįsigilino į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, ko pasekoje padarė klaidingas ir nepagrįstas išvadas dėl infrastruktūros valdytojo nepriklausomumo ir jo galėjimo dalyvauti pajėgumų skyrimo procese.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Tarnyba, įvertinusi Sprendimą, Įsakyme konstatavo, kad: jame buvo nurodyta tik tai, kad pareiškėjui neskiriami pajėgumai ir Administracija priima sprendimą taikydama Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę, t. y. Sprendime nebuvo nurodytos konkrečios aplinkybės, dėl kurių buvo nuspręsta atitinkamus pajėgumus perpildytos viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyse skirti kitoms geležinkelio įmonėms (vežėjams); iš Sprendime pateiktos informacijos pareiškėjas negalėjo aiškiai nustatyti, kaip jo atžvilgiu buvo pritaikyta prioriteto taisyklė; nebuvo nurodyta, per kiek laiko Sprendimas gali būti apskųstas Tarnybai ir teismui. Tarnyba Įsakyme konstatavo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, nes jame nėra argumentuojama, kaip pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikyta prioriteto taisyklė, ir atsižvelgiant į tai, laikytinas neišsamiu, tačiau nesuko su pareiškėju, jog toks pažeidimas laikytinas esminiu ir sudarantis pagrindą naikinti Sprendimą. Nepaisant to, jog priimant Sprendimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, tačiau jie nelaikytini esminiais ir nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą ir įpareigoti Administraciją priimti naują sprendimą, nes pareiškėjas iš esmės galėjo suvokti (suprasti) Sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą. Be to Tarnyba konstatavo, kad pajėgumai pareiškėjui neskirti pagrįstai;

3.2. Nors viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiksmai neatitiko dalies Taisyklėse nustatytų reikalavimų, valdytojo pateikta informacija, reikalinga sprendimui dėl pajėgumų skyrimo priimti, nebūtų buvusi kitokia net ir valdytojui pajėgumų skyrimo proceso metu viską atlikus taip, kaip to reikalauja Taisyklės (dėl tokių priežasčių kaip perpildytos infrastruktūros dalys Kužiai-Klaipėda, Radviliškis-Pagėgiai, Radviliškis-Rokiškis, Kaišiadorys-Radviliškis, antrojo pareiškėjo nenoro atsisakyti pajėgumų ar peržiūrėti pageidaujamų traukinių periodiškumą, antrojo ir trečiojo pareiškėjo informacijos, reikalingos atlikti visų pareiškėjų galimų patirti suvaržymų, įskaitant ekonominį poveikį, vertinimui, nepateikimo), t. y. dėl perpildytos infrastruktūros dalyse Kužiai-Klaipėda, Radviliškis-Pagėgiai, Radviliškis-Rokiškis, Kaišiadorys-Radviliškis galutinis rezultatas nebūtų pasikeitęs – visi pareiškėjo Paraiška prašyti pajėgumai nebūtų skirti;

3.3. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) 24 straipsnio 6 punktas numato, kad valdytojas atlieka paraiškų techninį vertinimą ir jį pateikia Administracijai, o Kodekso 7 straipsnio 3 dalies 5 punktas numato, kad Administracija skiria pajėgumus pareiškėjams. Tarnyba nustatė, kad valdytojas atliko pareiškėjo Paraiškos techninį vertinimą, o Administracija priėmė Sprendimą. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba konstatavo, kad pajėgumų skyrimo procesą atliko tokią teisę turintys subjektai. Teisės aktuose (Kodekse, Taisyklėse) aiškiai reglamentuojama pajėgumų skyrimo tvarka ir sąlygos, nes sprendimą dėl pajėgumų skyrimo priima Administracija, pajėgumai turėtų būti skiriami vadovaujantis Taisyklių 4 punkte nurodytais principais, užtikrinant nediskriminacinę prieigą prie infrastruktūros, kaip tai numato Kodekso 4 straipsnio 1 punktas. Tarnyba, nustačiusi, kad šie subjektai vykdė jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, nagrinėdama pareiškėjo skundą toliau vertino šių subjektų veiksmus ir (ar) neveikimą pajėgumų skyrimo proceso metu;

3.4. Vadovaujantis Kodekso 7 straipsnio 3 dalies 5 punktu ir 29 straipsnio 1 dalimi, geležinkelių transporto eismo saugos institucija (Administracija) skiria pajėgumus geležinkelio įmonėms (vežėjams), o vadovaujantis Kodekso 24 straipsnio 6 punktu, valdytojas atlieka paraiškų techninį vertinimą ir jį pateikia Administracijai. Kodekso 29 straipsnio 6 dalies pagrindu veiksmus, kuriuos pareiškėjas priskiria esminėms pajėgumų skyrimo funkcijoms (dalyvavimas rengiant tarnybinį traukinių tvarkaraštį, nustatant konkrečių traukinio linijų buvimą ar vertinimą, paraiškų derinimo procedūrą, įskaitant ekonominio poveikio vertinimą), Taisyklės aiškiai ir nedviprasmiškai paveda atlikti valdytojui (Taisyklių 21, 24–26, 28, 29, 31, 39 punktai), todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad valdytojas neturėjo teisės atlikti šiuos veiksmus;

3.5. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Tarnyba neatsižvelgė į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (toliau – ir Direktyva), ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje pripažintus infrastruktūros valdytojo nepriklausomumui keliamus reikalavimus. Šiuo atveju yra reikšmingos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio nuostatos ir ESTT praktika Direktyvos nuostatų taikymo kontekste. Direktyvos nuostatos buvo perkeltos Kodekso 3, 4, 41, 7, 11, 14, 23, 24, 25, 28, 29 straipsnių, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 61, 71 straipsniais, ketvirtuoju skirsniu įstatymu Nr. XII-2488. Nors pareiškėjas teigia, kad Direktyvos nuostatos dalyje dėl pajėgumų skyrimo yra įgyvendintos netinkamai, o Taisyklių nuostatos, suteikiančios valdytojui teisę dalyvauti esminėse pajėgumų skyrimo procedūrose (rengti tarnybinį traukinių tvarkaraštį, vykdyti paraiškų derinimo procedūrą, konstatuoti infrastruktūros dalį perpildyta, atlikti ekonominį vertinimą), prieštarauja Direktyvos 7 straipsnio nuostatoms, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, nėra jokių kompetentingų institucijų sprendimų, kuriuose šis prieštaravimas būtų konstatuotas, kad Direktyva perkelta neteisingai;

3.6. Nesutinkama, kad Tarnyba neteisingai taikė prioriteto taisyklę, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 355 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 611 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 355) 2 punkte aiškiai nurodyta, kad šio nutarimo 1.2 papunktis taikomas skiriant pajėgumus 2018 m. gruodžio 9 d. įsigaliosiančio 2018-2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir vėlesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais. Todėl Tarnyba Įsakyme konstatavo, kad valdytojas ir Administracija, vykdydami pajėgumų skyrimo procedūrą, pagrįstai vadovavosi nuo 2018 m. balandžio 17 d. galiojančia Taisyklių 28 punkte nurodyta prioriteto taisykle. Be kita ko, nesant duomenų, kad Nutarimo Nr. 355 įsigaliojimas būtų ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka ar pripažintas negaliojančiu, nėra jokio teisinio pagrindo netaikyti šios Taisyklių redakcijos, kurios taikymo tvarka aiškiai nurodyta;

3.7. Skundžiamas Įsakymas priimtas teisėtai ir pagrįstai, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos bei atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotas taisykles.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą iš esmės išdėstė analogiškus argumentus kaip ir Tarnyba, paaiškindamas, kad viešosios geležinkelių infrastruktūrose valdytojas įgyvendino visus Taisyklėse nustatytus reikalavimus, atitinkamai užtikrino paraiškas skirti pajėgumus tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu pateikusiems pareiškėjams vienodas teises. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėju, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ rengiant tvarkaraštį, kas apima konkrečių linijų buvimo nustatymą ir įvertinimą, bei vedant paraiškų derinimo procedūras, veikė interesų konflikte ir taip pažeidė šių procedūrų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo reikalavimus, nes šie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Trečiasis suinteresuotas atsiliepime į skundą iš esmės išdėstė analogiškus argumentus kaip Tarnyba ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, paaiškindamas, kad vadovavosi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, kuris nėra pakeistas ar pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, todėl nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad esmines pajėgumų skyrimo funkcijas vykdė tokios teisės neturintis subjektas – infrastruktūros valdytojas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Gargždų geležinkelis“ skundą.

9. Teismas iš bylos duomenų nustatė:

9.1. Pareiškėjas, kaip geležinkelio įmonė (vežėjas), siekdamas vykdyti krovinių vežimą geležinkelių transportu, 2018 m. balandžio 6 d. Administracijai pateikė Paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2018-2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Pareiškėjas prašė skirti pajėgumus šiems traukinio maršrutams: „Lietuvos Respublikos valstybės siena - Stasylos arba Kena - Vaidotai - Radviliškis - Klaipėda - Draugystė“ ir „Draugystė - Klaipėda - Radviliškis - Vaidotai - Stasylos arba Kena - Lietuvos Respublikos siena“, traukinių kursavimui viso tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu kasdien po 7 traukinius per parą į abi puses, t. y. iš viso 14 traukinių per parą krovininiais traukiniais Paraiškoje nurodytu laiku;

9.2. Paraiškas tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui pateikė 5 pareiškėjai ir AB „Lietuvos geležinkeliai“;

9.3. Administracija pareiškėjų paraiškas persiuntė AB „Lietuvos geležinkeliai“ techniniam vertinimui ir tvarkaraščio parengimui. AB „Lietuvos geležinkeliai“ parengė tvarkaraščio projektą, kurį 2018 m. liepos 24 d. raštu pateikė Administracijai, o šio projekto atitinkamus išrašus – paraiškas pateikusiems pareiškėjams. AB „Lietuvos geležinkeliai“ rašte Nr. 2(DI)-631 Administracijai paaiškino, kad dėl riboto pralaidumo infrastruktūros dalyse Kužiai-Klaipėda, Radviliškis-Pagėgiai, Radviliškis-Rokiškis, Kaišiadorys-Radviliškis nėra galimybės numatyti visų pareiškėjų prašomų pajėgumų tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, taip pat paaiškino, kad naudoti pajėgumus kitu metu nėra galimybių, nes maksimalus traukinių maršrutų pralaidumas minėtose infrastruktūros dalyse yra pasiektas. Vadovaudamasi Taisyklių 7 punktu Administracija paprašė skirti rezervinius pajėgumus (po 2 traukinio linijas) paskutinės minutės paraiškoms tenkinti dėl remonto įmonių pravažiavimo infrastruktūros dalyse Kužiai-Klaipėda, Radviliškis-Pagėgiai, Radviliškis-Rokiškis, Kaišiadorys-Radviliškis;

9.4. Pareiškėjas raštu kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ teigdamas, kad raštu Nr. 2(DI)-630 nebuvo pateiktas tvarkaraščio projektas, t. y. nenurodytas traukinių važiavimas prašytam maršrutui nuo Stasylų geležinkelio stoties iki Draugystės geležinkelio stoties ir atgal nuo Draugystės geležinkelio stoties iki Kenos geležinkelio stoties, nepateikti paaiškinimai, pateiktas ne pilnas tvarkaraščio projektas, informacija pateikta pavėluotai. Prašė ne vėliau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. pateikti pilną tvarkaraščio projektą arba jo išrašą su Paraiškoje nurodytais pajėgumais, paaiškinti, kodėl 2018-2019 m. projektas buvo pateiktas ne Taisyklėse nustatytais terminais ir kaip bus vykdomas paraiškų derinimas, nurodyti Paraiška prašomų traukinio linijų pralaidumą (traukiniais per parą);

9.5. AB „Lietuvos geležinkeliai“ raštu Nr. 2(DI)-732 pareiškėjui paaiškino, kad pagal Taisyklių 21 punktą ji pareiškėjams privalo pateikti tik tvarkaraščio projekto išrašus, o ne visą projektą ir bet kokią papildomą informaciją. Pažymėjo, kad Paraiškoje pajėgumus vertino kaip alternatyvius pageidavimus ir tvarkaraščio projekte turėjo būti numatytas maršrutas Lietuvos Respublikos valstybės siena-Stasylos arba maršrutas Kena-Vaidotai-Radviliškis-Klaipėda-Draugystė (atitinkamai maršrutas Draugystė-KIaipėda-Radviliškis-Vaidotai-Stasylos arba maršrutas Kena-Lietuvos Respublikos valstybės siena). Todėl projekte atvaizdavo tuos pajėgumus, kuriuos buvo galima numatyti, laikė, kad pateiktas projekto išrašas apėmė visus pareiškėjui galimus skirti pajėgumus. Papildomai informavo, kad šiame etape neturi galimybės patikslinti 2018-2019 m. projekto, o pareiškėjo pastabos bus įvertintos kitame pajėgumų skyrimo procedūrų vykdymo etape, t. y. gavus pastabas ir pasiūlymus pagal Taisyklių 23 punktą. Pažymėjo, kad nors 2018-2019 m. projektas buvo pateiktas vėliau nei Taisyklės to reikalauja, tai nesutrumpino prašymų, pastabų ir (ar) pasiūlymų dėl projekto pagal Taisyklių 23 punktą pateikimo termino, teigė, kad paraiškų derinimo procedūras atliks, pateikdamas Taisyklių 26 punkte nurodytą informaciją ir vertindamas pareiškėjų galimus patirti suvaržymus, įskaitant ekonominį poveikį pagal Taisyklių 29 punktą, atsisakė pateikti pareiškėjo prašomą informaciją apie traukinio linijų pralaidumą;

9.6. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 187 kreipėsi į Administraciją dėl nepagrįstų ir neteisėtų valdytojo veiksmų, teigdamas, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepateikė pareiškėjui tvarkaraščio projekto iki 2018 m. liepos 8 d., vienvaldiškai nusprendė, kokius pajėgumus galima suteikti pareiškėjui ir juos įtraukė į 2018-2019 m. projektą, atsisakė pakoreguoti 2018-2019 m. projektą, paprašė įpareigoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ pakoreguoti 2018-2019 m. projektą ir jį pateikti pareiškėjui, taip pat nurodyti Paraiška prašomų traukinio linijų pralaidumą (traukiniais per parą);

9.7. Po pastabų pateikimo tvarkaraščio projektui termino pabaigos (2018 m. rugpjūčio 26 d.), AB „Lietuvos geležinkeliai“, iš pareiškėjų ir Administracijos gavusi pastabas ir pasiūlymus 2018-2019 m. projektui, pradėjo paraiškų derinimą, t. y. raštu kreipėsi į pareiškėjus informuodamas, kad: 1) pradedamas paraiškų derinimas, kuris bus vykdomas raštu; 2) pareiškėjų paraiškose tam tikri prašomi pajėgumai yra nesuderinami (konfliktuoja) su kitų pareiškėjų pateiktose paraiškose prašomais pajėgumais; 3) valdytojas negali pateikti informacijos, kokie pajėgumai yra numatomi skirti pareiškėjams pagal jų prašomus pajėgumus perpildytos infrastruktūros dalyse Kužiai-Klaipėda, Radviliškis-Pagėgiai, Radviliškis-Rokiškis ir Kaišiadorys-Radviliškis; 4) dėl perpildytos infrastruktūros dalių nėra galimybės pasiūlyti pareiškėjams kitų pajėgumų, nei tuos, kurie buvo nurodyti jų paraiškose; 5) valdytojas, siekdamas užtikrinti Taisyklių 24 punkto reikalavimų laikymąsi, prašo per 3 darbo dienas nuo šių raštų gavimo dienos informuoti jį, ar pareiškėjai sutiktų, kad būtų sumažintas pajėgumų, dėl kurių vyksta paraiškų derinimas, skaičius (mažinant traukinių periodiškumą) ir (ar) planuotų atsisakyti šių pajėgumų; 6) apie kitų pareiškėjų tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui prašomus pajėgumus, kurie konfliktuoja su pareiškėjo prašomais pajėgumais;

9.8. Tik du (įskaitant pareiškėjo raštą Nr. 192) iš trijų pareiškėjų, atsakydami į AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018 m. rugpjūčio 29 d. siųstus raštus, sutiko peržiūrėti traukinių periodiškumą bei nurodė, kad visiškai atsisakyti pajėgumų, dėl kurių vyksta paraiškų derinimas, neplanuoja, t. y. vienas pareiškėjas nesutiko peržiūrėti traukinių periodiškumo ar atsisakyti pageidaujamų pajėgumų, dėl kurių vyko paraiškų derinimas;

9.9. Administracija raštu Nr. 15B-4051 pareiškėjui paaiškino, kad į tvarkaraščio projektą neįtraukti pareiškėjo Paraiška prašomi pajėgumai, nes pateiktame projekte yra atvaizduota tik tam tikra prašomų pajėgumų atkarpa, todėl paprašė AB „Lietuvos geležinkelių“ įvertinti ir į derybas įtraukti pareiškėjo prašomus pajėgumus, teigė, kad informaciją apie pareiškėjo Paraiška prašomų traukinio linijų pralaidumą galėtų suteikti AB „Lietuvos geležinkeliai“;

9.10. AB „Lietuvos geležinkeliai“ raštais Nr. 2(DI)-837, Nr. 2(DI)-840, Nr. 2(DI)-836 informavo pareiškėjus, kad paraiškų derinimas yra baigtas, nes nėra galimybės patenkinti visų paraiškų tam tikrose infrastruktūros dalyse (tose dalyse neužtenka pajėgumų) ir ne visi pareiškėjai, dalyvavę paraiškų derinimo procese, sutiko, kad būtų pakeistas traukinių, kuriems važiuoti prašomi pajėgumai yra tie pajėgumai, dėl kurių kyla nesutarimai, periodiškumas ar prašomų pajėgumų, dėl kurių skyrimo kyla nesutarimai, atsisakyti;

9.11. AB „Lietuvos geležinkeliai“ informavo pareiškėjus, kad paraiškų derinimas yra baigtas, raštu Nr. 2(DI)-849 apie tai informavo Administraciją ir papildomai pateikė informaciją, kad infrastruktūra tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui yra perpildyta šiose dalyse: Radviliškis-Pagėgiai (tarpstotyje Viduklė-Tauragė), Kaišiadorys-Radviliškis (tarpstotyje Livintai-Gaižiūnai), Kužiai-Klaipėda (tarpstotyje Plungė-Šateikiai), Rokiškis-Radviliškis (tarpstotyje Šeduva-Gustonys). Todėl Administracija savo interneto svetainėje 2018 m. rugsėjo 25 d. paskelbė šią informaciją, nurodydama, kurios infrastruktūros dalys yra skelbiamos perpildytomis tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui;

9.12. Pareiškėjas raštu Nr. 202 kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Administraciją, papildomai paaiškindamas, ką valdytojas atliko netinkamai rengdamas tvarkaraščio projektą ir atlikdamas paraiškų derinimą, t. y. rengiant projektą nebuvo įvykdyta Administracijos ir valdytojo pareiga pateikti pareiškėjams projektą ir atlikti paraiškų derinimą taip, kaip numato galiojantys teisės aktai, paprašė užtikrinti, kad priimant sprendimą dėl pajėgumų skyrimo visos teisės aktais numatytos procedūros būtų įvykdytos tinkamai, suteikiant pareiškėjui galimybę realiai įgyvendinti jam teisės aktais garantuojamas teises;

9.13. Administracija 2018 m. spalio 2 d. raštu Nr. 15B-4316 kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ su prašymu pateikti papildomą informaciją, pastabas ir papildymus dėl tvarkaraščio sudarymo ir pageidaujamų pajėgumų atvaizdavimo;

9.14. AB „Lietuvos geležinkeliai“ raštu Nr. 2(DI)-896 Administracijai pateikė papildomą informaciją, pagal pareiškėjų pastabas patikslintą tvarkaraščio projektą, bei gautus raštą Nr. 2(DL)-426 ir raštą Nr. 2(DK)-1331. Papildomai AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018 m. spalio 5 d. raštu Nr. 2(DI)-891 ir 2018 m. spalio 5 d. raštu Nr. 2(DI)-890 informavo penktąjį ir trečiąjį pareiškėjus, kad valdytojas atsižvelgė tik į tas jų teiktas pastabas, kurios neturėjo įtakos kitų pareiškėjų prašomiems pajėgumams. Taip pat AB „Lietuvos geležinkeliai“ raštu Nr. 2(DI)-889 informavo pareiškėją, kad atsižvelgė į jo teiktas pastabas dėl pajėgumų atvaizdavimo ir į paraiškų derinimą įtraukė Paraiška prašytus pajėgumus, paaiškino, kurie pareiškėjo prašyti pajėgumai konfliktavo su kitų pareiškėjų pajėgumais ir pažymėjo, kad ekonominio poveikio pareiškėjams vertinimo atlikti nebuvo galimybių, nes pareiškėjai atsisakė pateikti arba nepateikė reikiamos informacijos;

9.15. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018 m. spalio 12 d. visiems pareiškėjams raštu pateikė informaciją apie atliktą vertinimą, kokią įtaką pareiškėjams turės, kad atitinkami pajėgumai bus skirti infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti;

9.16. Administracija Sprendimu neskyrė pareiškėjui visų jo Paraiškoje prašytų pajėgumų tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, paaiškindama, kad prašomų pajėgumų nėra, nes tam tikros infrastruktūros dalys yra perpildytos ir, pritaikius Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę, pajėgumai buvo skirti kitoms geležinkelio įmonėms (vežėjams), konstatavo, kad derinimo procedūra buvo atlikta pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teisėtų interesų nepažeidė;

9.17. Pareiškėjas kreipėsi į Tarnyba su skundu, kuriame prašė pakeisti Administracijos Sprendimą, įpareigojant priimti sprendimą dėl Paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prašyto traukinio maršruto traukinių kursavimui viso tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu kasdien po 7 traukinius per parą į abi puses, t. y. iš viso 14 traukinių per parą krovininiais traukiniais Paraiškoje nurodytu laiku;

9.18. Tarnyba 2019 m. gegužės 21 d. Įsakymu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavusi, kad prašomų pajėgumų nėra, nes tam tikros infrastruktūros dalys yra perpildytos ir pritaikius Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę, pajėgumai buvo skirti kitoms geležinkelio įmonėms (vežėjams), derinimo procedūra buvo atlikta pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teisėtų interesų nepažeidė.

10. Teismas, akcentuodamas Kodekso 7 straipsnio 3 dalies 5 punkte ir šio straipsnio 4 dalyje, 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 24 straipsnio 6 punkte, 29 straipsnio 1 ir 6 dalyse, Taisyklių 2.4 papunktyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pabrėžė, kad Taisyklėse apibrėžiama pajėgumų techninio vertinimo funkcija, priešingai nei teigia pareiškėjas, apima ne tik paraiškose dėl pajėgumų skyrimo nurodytų traukinių techninių charakteristikų vertinimą. Atsižvelgus į Taisyklių 21, 24–26, 28–29 ir 31 punktais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui suteikiamas funkcijas, šios funkcijos yra pajėgumų techninio vertinimo funkcijos sudėtinė dalis, todėl nėra pagrindo teigti, kad atlikdama šiuos veiksmus AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdė pajėgumų skyrimo procedūrą. Pareiškėjo skunde pateikiamas pajėgumų skyrimo funkcijos apibrėžimas neatitinka Taisyklių nuostatų, todėl yra neteisingas. Tarnyba, priimdama skundžiamą Įsakymą, tinkamai aiškino pajėgumų vertinimo funkciją. Nei Kodeksas, nei Taisyklės nepateikia pajėgumų skyrimo funkcijos apibrėžimo, tačiau, pajėgumų skyrimo funkcija neapima tų veiksmų, kuriuos Taisyklės priskiria atlikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui.

11. Teismas, vadovaudamasis Kodekso 29 straipsnio 6 dalimi, pažymėjo, kad Kodeksas reglamentuoja, jog detalesnę pajėgumų skyrimo procedūrą įtvirtina būtent Taisyklės, Kodekse nėra pateikta pajėgumų techninio vertinimo apibrėžimo, todėl įvertinus Kodekso ir Taisyklių nuostatas, aiškiai matyti, kad pajėgumų skyrimo funkciją atlieka geležinkelių transporto eismo saugos institucija – Administracija, techninį vertinimą atlieka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas AB „Lietuvos geležinkeliai“, o rinkos reguliuotoja yra Tarnyba. AB „Lietuvos geležinkeliai“ funkcijos yra pagalbinės, lemiamą sprendimą dėl pajėgumų skyrimo priima Administracija, o ginčus sprendžia Tarnyba.

12. Teismui nekilo abejonių dėl galimų Taisyklių prieštaravimų Kodeksui, Taisyklės yra suderintos su Kodekso nuostatomis, jos turi būti taikomos kartu. Teismas, vadovaudamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsniu, ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais direktyvos veikimo valstybėse narėse aspektu, pažymėjo, kad 2016 m. birželio 23 d. Kodekso 3, 4, 41, 7, 11, 14, 23, 24, 25, 28, 29 straipsnių, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 61, 71 straipsniais, ketvirtuoju skirsniu įstatymu Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į nacionalinę teisę. Teismas nenustatė, kad priimant Įsakymą įstatymų nustatyta tvarka būtų pripažinta, jog šis perkėlimas buvo netinkamas, todėl Tarnyba pagrįstai tiesiogiai netaikė Direktyvos nuostatų. Teismui nekylo abejonių dėl Direktyvos perkėlimo tinkamumo. Teismas, konstatavęs, kad Direktyva į Kodeksą yra perkelta tinkamai, o Taisyklės Kodeksui neprieštarauja, sprendė, jog nėra pagrindo teigti, jog Taisyklės prieštarauja Direktyvai.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja Administracijos kompetenciją teisingai apskaičiuoti važiavimų atitinkamu maršrutu skaičių ir pritaikyti prioriteto taisyklę, nes nepaisant prioriteto taisyklės pritaikymo aprašymo išsamumo dėl pajėgumų, t. y. nedetalizuojant infrastruktūros valdytojo raštų turinio, pajėgumų skyrimo procedūros rezultatai ir prioriteto taisyklės pritaikymas negalėtų būti kitoks nei yra įtvirtintas Taisyklių 28 punkte. Todėl pareiškėjo prašomi pajėgumai ruožuose Radviliškis-Pagėgiai (tarpstotyje Viduklė-Tauragė), Kaišiadorys-Radviliškis (tarpstotyje Livintai-Gaižiūnai) ir Kužiai-Klaipėda (tarpstotyje Plungė-Šateikiai) negali būtų skirti, nes to nenumato Taisyklių 28 punkte numatyta prioriteto taisyklė, pagal kurią pajėgumai turėjo būti ir buvo skirti kitai geležinkelio įmonei. Teismas vertino, kad Administracija, priimdama sprendimą dėl pajėgumų skyrimo ar neskyrimo, privalo vadovautis Taisyklių nuostatomis bei faktiniais duomenimis. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateiktos informacijos apie paraiškų derinimo procedūras ir tokio derinimo rezultatus pagrįstumu bei teisėtumu nėra pagrindo abejoti. Todėl Administracija, siekdama užtikrinti pareiškėjų ir remonto įmonių komercinių ar profesinių paslapčių apsaugą, sprendime dėl pajėgumų skyrimo konkrečiam pareiškėjui, negali nurodyti duomenų, susijusių su kitų pareiškėjų pateiktomis paraiškomis, jų vertinimo ir pajėgumų skyrimo (neskyrimo) rezultatais.

14. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas prioriteto taisyklę, siekė aiškiai apibrėžtų tikslų – pirmiausia užtikrinti viešąjį interesą pajėgumus skiriant keleivių vežimo tarptautiniais ir vietiniais maršrutais paslaugoms teikti, o skiriant geležinkelio pajėgumus krovinių vežimo veiklai – siekti maksimaliai efektyvaus viešosios geležinkelių infrastruktūros išnaudojimo. Todėl, jeigu keli vežėjai pajėgumus planuoja naudoti tiek pat dienų, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui ar remonto įmonei, kurie pateikė paraišką skirti daugiau važiavimų atitinkamu maršrutu, nes būtent toks diferencijuotas reglamentavimas gali užtikrinti efektyvų viešosios geležinkelių infrastruktūros išnaudojimą. Todėl diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Prie diskriminacinių ribojimų nepriskiriami ir specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos, kai jų nustatymas būna susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais. Nutarimo 2 punkte aiškiai nurodyta, kad Nutarimo Nr. 355 1.2 papunktis taikomas skiriant pajėgumus 2018 m. gruodžio 9 d. įsigaliosiančio 2018-2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir vėlesniais tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais.

15. Teismas vertino, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Administracija, vykdydami pajėgumų skyrimo procedūrą, o Tarnyba nagrinėdama pareiškėjo skundą, pagrįstai vadovavosi nuo 2018 m. balandžio 17 d. galiojančia Taisyklių 28 punkte nurodyta prioriteto taisykle, todėl pareiškėjo teisė į tinkamą nediskriminacinę prieigą prie geležinkelių infrastruktūros nebuvo pažeista, AB „Lietuvos geležinkeliai“ pajėgumų skyrimo funkcijos neatliko, todėl Įsakymo dalis, kurioje konstatuota, kad pajėgumų skyrimo procesą atliko tokią teisę turintys subjektai yra teisėta ir pagrįsta, teisinio pagrindo ją panaikinti nėra.

16. Teismas, akcentuodamas Kodekso 24 straipsnio 7 punkto, Taisyklių 40 ir 67 punktų, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.121 straipsnio 2 dalies nuostatas, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju paskutinė diena paraiškoms pateikti buvo 2018 m. balandžio 9 d., todėl Tarnyba pagrįstai nustatė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė 2018-2019 m. tinklo nuostatus savo interneto svetainėje 2017 m. gruodžio 9 d.

17. Teismas, įvertinęs 2018-2019 m. tinklo nuostatų turinį, sutiko, kad juose esanti informacija neatitiko tikslumo ir išsamumo kriterijų, nes nebuvo nurodyta pajėgumų skyrimo tvarka, tinklo nuostatai nebuvo nuolat atnaujinami ar keičiami, kad būtų galima naudotis prieigos prie infrastruktūros teisėmis. Tinklo nuostatuose pagal Taisyklių 68.3.5 papunktį turėtų būti nurodoma informacija apie pajėgumų ypatumus ir bet kurie su jų naudojimu susiję apribojimai. Teismas pažymėjo, kad 2018-2019 m. tinklo nuostatuose informacija apie planuojamus infrastruktūros pajėgumų apribojimus nebuvo nurodyta, o vietoj to buvo pateikta informacija, kad apie planuojamus infrastruktūros pajėgumų apribojimus galima sužinoti pateikus valdytojui laisvos formos paraišką. Visgi šie trūkumai neturėjo įtakos Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui, tai aiškiai Įsakyme pažymėjo Tarnyba, konstatuodama, kad dėl šių trūkumų nėra pagrindo naikinti Sprendimo.

18. Teismas, atsižvelgdamas į Taisyklių 31 punkto nuostatą, pažymėjo, kad paraiškų derinimas buvo baigtas 2018 m. rugsėjo 19 d., valdytojui nepavykus patenkinti visų paraiškų tam tikrose infrastruktūros dalyse, nes pajėgumų tose dalyse neužtenka, t. y. infrastruktūra dalyse Kužiai-Klaipėda, Radviliškis-Pagėgiai, Radviliškis-Rokiškis, Kaišiadorys-Radviliškis buvo perpildyta, o paraiškų derinimo metu antrasis pareiškėjas atsisakė peržiūrėti pageidaujamų traukinių periodiškumą ar jų atsisakyti. Todėl AB „Lietuvos geležinkeliai“, laikydamasi Taisyklių 31 punkte nustatyto termino, per 3 darbo dienas iki 2018 m. rugsėjo 21 d. informavo Administraciją apie nustatytas perpildytas infrastruktūros dalis. Administracija, vadovaudamasi Taisyklių 31 punkte nustatytais reikalavimais, savo interneto svetainėje paskelbė perpildytas infrastruktūros dalis tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui.

19. Teismas nurodė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ tik po paraiškų derinimo etapo pabaigos raštu Nr. 889 informavo pareiškėją apie Paraiškoje atvaizduotą tvarkaraščio projektą, nurodydamas informaciją apie susikertančius pareiškėjo pajėgumus, kurią turėjo pateikti paraiškų derinimo metu. Taigi AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmai neatitiko dalies Taisyklėse nustatytų reikalavimų, jos pateikta informacija, reikalinga Administracijos sprendimui dėl pajėgumų skyrimo priimti, nebūtų buvusi kitokia net ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ pajėgumų skyrimo proceso metu viską atlikus taip, kaip to reikalauja Taisyklės (tokios priežastys kaip perpildytos infrastruktūros dalys Kužiai-Klaipėda, Radviliškis-Pagėgiai, Radviliškis-Rokiškis, Kaišiadorys-Radviliškis, antrojo pareiškėjo nenoro atsisakyti pajėgumų ar peržiūrėti pageidaujamų traukinių periodiškumą, antrojo ir trečiojo pareiškėjo informacijos, reikalingos atlikti visų pareiškėjų galimų patirti suvaržymų, įskaitant ekonominį poveikį, vertinimui, nepateikimo). AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmų neatitikimai Taisyklių reikalavimams nėra esminiai procedūriniai pažeidimai, galėję turėti įtakos ginčijamo Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui.

20. Teismas, įvertinęs AB „Lietuvos geležinkeliai“, Administracijos sprendimus, Tarnybos Įsakymo turinį, pažymėjo, kad Tarnyba Įsakyme pagrįstai pareiškėjui paaiškino, kad alternatyvių pajėgumų pasiūlyti nėra galimybės, nes infrastruktūros dalis tarpstotyje Viduklė-Tauragė buvo perpildyta, o šioje infrastruktūros dalyje skyrimui suformuoti pajėgumai turėjo būti skirti antrajam ir trečiajam pareiškėjams, o ne būti siūlomi pareiškėjui kaip alternatyvūs pajėgumai Paraiškoje prašytiems pajėgumams. Taip pat pareiškėjas prašė į vykdomas derybas dėl tarpusavyje konfliktuojančių pajėgumų įtraukti ir pareiškėjo prašomus pajėgumus įvertinant tai, kad jo Paraiškoje prašomų pajėgumų maršrutuose Draugystė-Valstybės siena su Baltarusija ir Valstybės siena su Baltarusija-Draugystė tam tikruose ruožuose yra pasiekti maksimalūs ruožų pralaidumai. AB „Lietuvos geležinkeliai“ informavo pareiškėją, kad atsižvelgė į pastabas dėl Paraiškoje nurodytų alternatyvių maršrutų supratimo ir juos įtraukė į paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo procedūrą. Todėl Tarnyba Įsakyme pagrįstai pažymėjo, kad pagal Taisyklių 35 punktą Administracija per 6 mėnesius nuo Taisyklių 5 punkte nurodyto paraiškų pateikimo termino pabaigos privalėjo priimti sprendimą skirti pajėgumus arba jų neskirti ir pagrįstai konstatavo, kad Administracija Sprendimą priėmė nesilaikydama Taisyklių 35 punkte nustatytų terminų, t. y. turėjo priimti 2018 m. spalio 9 d., o priėmė 2018 m. spalio 22 d., nes AB „Lietuvos geležinkeliai“ vėlai pateikė reikiamą informaciją sprendimams dėl pajėgumų skyrimo priimti, kuri buvo nepakankama ir dar turėjo būti patikslinta Administracijos prašymu. Tarnyba pažymėjo, kad, nors Administracija Sprendimą priėmė 13 dienų vėliau nei numato Taisyklių 35 punktas, toks sprendimo dėl Paraiškos priėmimo termino praleidimas nėra esminis procedūrinis pažeidimas, su kuriuo galėtų būti siejamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Šis pažeidimas negali būti pagrindu naikinti ginčijamą sprendimą.

21. Teismas, įvertinęs ginčijamo Įsakymo turinį, vertino, kad pagal Kodekso, Taisyklių nuostatas Tarnyba, atmesdama pareiškėjo skundą neskirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų tvarkaraščio galiojimo metu, nurodant jo priežastis, teisės aktų nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas. Šiuo atveju pareiškėjui buvo pateiktas individualus administracinis aktas (Įsakymas), pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės motyvuotos. Pareiškėjas realizavo pažeistų teisių gynybą, pateikė skundą teismui dėl Įsakymo. Todėl ginčijamas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

22. Teismas priėjo prie išvados, kad Tarnyba iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą.

23. Teismas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies pagrindu netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 24. Pareiškėjas UAB „Gargždų geležinkelis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Teismas neįsigilino į ESTT praktiką, pagal kurią Direktyvoje įstaigoms ar įmonėms, kurios pačios teikia geležinkelio transporto paslaugas, numatytas draudimas skirstyti pajėgumus apima ir visus parengiamuosius darbus prieš priimant sprendimus, susijusius su esminėmis funkcijomis. Todėl AB „Lietuvos geležinkeliai“, dalyvaudama rengiant tvarkaraštį, kas apima konkrečių linijų buvimo nustatymą ir įvertinimą, bei vesdama paraiškų derinimo procedūras, veikė interesų konflikte ir taip pažeidė šių procedūrų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo reikalavimus;

24.2. ESTT yra konstatuota, kad nepriklausomumo reikalavimų neatitinkančiam infrastruktūros valdytojui negalima pavesti ir techninių įgyvendinimo tyrimų, reikalingų nagrinėjant prašymus skirti traukinio linijas, nes šie tyrimai susiję su turimų laisvų traukinio linijų nustatymu bei įvertinimu. Ši ESTT praktika pagrindžia, kad Kodekso 24 straipsnio 1 dalies 6 punktas negali būtų aiškinamas ir taikomas plečiamai, t. y. Taisyklėse negalima infrastruktūros valdytojui pavesti ne tik techninio vertinimo funkcijos, bet ir funkcijas, susijusias su traukinio linijų buvimo nustatymu ir įvertinimu, juolab visų esminių pajėgumų skyrimo procesų, kaip tvarkaraščio sudarymas, konsultacijų dėl jo vedimas, konfliktuojančių paraiškų derinimas, įskaitant alternatyvių pajėgumų siūlymo teisę ir t. t. Vien tik lemiamo sprendimo dėl pajėgumų skyrimo priskyrimas Administracijai, kai visos iki šio sprendimo priėmimo atliekamos funkcijos pavedamos nepriklausomumo reikalavimų neatitinkančiam infratruktūros valdytojui, nelaikytinas tinkamu Direktyvos 7 straipsnio reikalavimų įgyvendinimu. Jei infrastruktūros valdytojas yra priklausomas nuo kurios nors geležinkelio įmonės, tai esmines infrastruktūros ir paslaugų mokesčių įvedimo, nustatymo ir surinkimo, o taip pat pajėgumų paskirstymo funkcijas vykdo nepriklausoma apmokestinimo ir paskirstymo įstaiga (Direktyvos 7 str. 2, 3 d.);

24.3. Infrastruktūros valdytojas yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ struktūrinis padalinys, vykdantis teisės aktų nustatytas infrastruktūros valdytojo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad krovinių bei keleivių vežimo direkcijos taip pat buvo AB „Lietuvos geležinkeliai“ struktūriniai padaliniai, infrastruktūros valdytojas veikė interesų konflikte, tokiu būdu neatitikdamas nepriklausomumo reikalavimų;

24.4. Nors pagal Kodeksą ir Taisykles Administracija priima sprendimą dėl konkrečių pajėgumų skyrimo pareiškėjui, tačiau iš esmės visą pajėgumų skyrimo procesą vykdo AB „Lietuvos geležinkeliai“, o tai nesuderinama su Direktyvos reikalavimais bei ESTT praktika. AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarinėja tvarkaraščio projektą, vykdo paraiškų derinimo procesą, sprendžia konfliktuojančių pajėgumų klausimus ir siūlo alternatyvius pajėgumus pareiškėjams. Toks infrastruktūros valdytojo vaidmuo pajėgumų skirstymo procese negali būti vertinamas kaip pagalbinis, kadangi būtent infrastruktūros valdytojas iš esmės veda visą pajėgumų skyrimo procesą. Administracija tik priima galutinį sprendimą dėl pajėgumų skyrimo. Nacionaliniai teisės aktai neapibrėžia, kaip Administracija atlieka infrastruktūros valdytojo pateiktų duomenų vertinimą ir ar apskritai jį vykdo. Tai leidžia daryti išvadą, jog Administracija remiasi vien AB „Lietuvos geležinkeliai“, t. y. interesų konflikte veikiančio subjekto, pateiktais duomenimis, niekaip jų netikrindama ir tik formaliai jų pagrindu priimdama sprendimą dėl pajėgumų skyrimo konkrečiai geležinkelio įmonei;

24.5. Sisteminė teisės aktų analizė patvirtina, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ nulemia, kam galės būti skirti pajėgumai, pati nusprendžia kurios geležinkelio linijos yra perpildytos, remdamasi niekur neskelbiamais ir neviešinamais kriterijais. Paskelbus atitinkamas geležinkelio linijas perpildytomis ir prasidėjus derybų procesui, būtent AB „Lietuvos geležinkeliai“ teisės aktuose įtvirtinta pareiga yra vesti derybas su pareiškėjais, siekiant suderinti visas pateiktas paraiškas. AB „Lietuvos geležinkeliai“ tiesioginis dalyvavimas turi esminę reikšmę Administracijai sprendžiant, ar skirti konkrečius pajėgumus pareiškėjui. AB „Lietuvos geležinkeliai“ atlieka aktyvius ir esminę reikšmę turinčius veiksmus pajėgumų skyrimo procese. Lietuva yra Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybė narė, kuri privalo laikytis ES teisės aktų reikalavimų ir atitinkamai atsižvelgti į ESTT praktiką, kuri draudžia nepriklausomumo reikalavimų neatitinkančiam subjektui dalyvauti pajėgumų skirstymo procese;

24.6. Negali būti traktuojama, jog prioriteto taisyklė, diskriminuojanti privačias geležinkelio įmones bei pažeidžianti teisėtų lūkesčių principą, gali užtikrinti viešąjį interesą bei maksimaliai efektyvų geležinkelių infrastruktūros panaudojimą. Įstatymo leidėjo siekis, kad geležinkelių infrastruktūra būtų maksimaliai išnaudota, negali prieštarauti reikalavimui užtikrinti nediskriminacines sąlygas. Taikant prioriteto taisyklę, įtvirtintą Taisyklių 28 punkto redakcijoje, galiojusioje paraiškų skirti pajėgumus tvarkaraščiui pateikimo metu, Paraiškos atžvilgiu būtų gautas skirtingas rezultatas. Toks Taisyklių taikymas atgal laike (t. y. vėliau priimtas teisės aktas taikytas procedūroms, prasidėjusioms pagal iki tol galiojusį teisinį reguliavimą) pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius ir jo teisę į skaidrią ir nediskriminacinę prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros;

24.7. Prioriteto taisyklė, kai pajėgumai suteikiami vežėjui, kuris veža daugiau dienų arba atlieka daugiau važiavimų, negali būti traktuojami kaip užtikrinantys nediskriminavimo principą. Ši taisyklė nepagrįstai suteikia pranašumą būtent AB „Lietuvos geležinkeliai“, kadangi nauji vežėjai, siekiantys ateiti į geležinkelių transporto rinką, nėra pajėgūs atlikti daugiau važiavimų ar vežti daugiau dienų nei AB „Lietuvos geležinkeliai“. Tai reiškia, jog visais atvejais, esant perpildytai infrastruktūrai ir Administracijai taikant prioriteto taisyklę, pajėgumai bus skirti AB „Lietuvos geležinkeliai“. Toks pajėgumų skyrimas yra visiškai neproporcingas ir diskriminuojantis, turint omenyje, jog į geležinkelių rinką siekiančiam ateiti vežėjui būtų sunku pralenkti ilgametę patirtį sukaupusią ir gausų klientų ratą subūrusią AB „Lietuvos geležinkeliai“;

24.8. Vadovaujantis Direktyvos 39 straipsnio 1 dalimi ir Kodekso 4 straipsnio 1 dalimi, negalima traktuoti, kad ginčo santykiams taikyta prioriteto taisyklė gali užtikrinti pozityvius ir visuomeniškai reikšmingus tikslus, be to, kad dėl pajėgumų skyrimo besikreipę subjektai gali būti vertinami kaip vienodais požymiais pasižyminčios asmenų grupės. AB „Lietuvos geležinkeliai“ rinkoje užima kur kas pranašesnę poziciją už kitas, dar tik bandančias į rinką ateiti geležinkelio įmones, todėl tokia prioriteto taisyklė suteikia pranašumą AB „Lietuvos geležinkeliai“;

24.9. Taisyklių 28 punkte nustatytas kriterijus automatiškai suteikiantis prioritetą daugiau važiavimų atitinkamu traukinio maršrutu užsakiusiam pareiškėjui, yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Taisyklių 4 punktu, nes diskriminuoja privatų vežėją, nacionalinio vežėjo (dominuojančio geležinkelio transporto paslaugų rinkoje) atžvilgiu. Be to, tokia taisyklė prieštarauja ir Direktyvos reikalavimams (10 str. 1 d. 1 p., 39 str. 1 d.). Taisyklių 28 punkte įtvirtinta prioriteto taisyklė pažeidė pareiškėjo interesus ir sudarė nelygiavertes sąlygas geležinkelių transporto rinkoje įmonėms, siekiančioms gauti prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros;

24.10. Pareiškėjui pateikus Paraišką, AB „Lietuvos geležinkeliai“ neteisingai ją traktavo kaip paraišką su alternatyviais maršrutais, todėl į tvarkaraštį įtraukė ne visus paraiškėjo prašytus pajėgumus. Nors pareiškėjas informavo infrastruktūros valdytoją apie jo padarytą klaidą, tačiau ši nebuvo ištaisyta laiku ir to pasėkoje pareiškėjo teisės lygiavertiškai su kitais pareiškėjais dalyvauti pajėgumų skyrimo procese buvo apribotos. Teismas šios aplinkybės nevertino, todėl nepagrįstai konstatavo, jog infrastruktūros valdytojo veiksmai neturėjo esminės reikšmės neteisėto Administracijos Sprendimo dėl pajėgumų skyrimo priėmimui;

24.11. Pareiškėjui nebuvo pateiktas tvarkaraščio išrašas, kai tuo tarpu kiti pareiškėjai galėjo su šia informacija susipažinti. Dėl netinkamai tvarkaraštyje atvaizduotų Paraiška prašytų pajėgumų jam buvo užkirstas kelias dalyvauti paraiškų derinimo procese lygiais pagrindais su kitais pareiškėjais;

24.12. Tinklo nuostatai yra vienintelis dokumentas (leidinys), pagal kurį pareiškėjai gali susipažinti su jiems aktualia informacija. AB „Lietuvos geležinkeliai“ paprašius pateikti išsamesnę informaciją apie infrastruktūros pralaidumą, infrastruktūros valdytojas nepateikė jokių duomenų, nurodydamas tik bendro pobūdžio informaciją, nepaaiškinančią, kokiais pagrindais ir kokiais kriterijais remiantis atitinkamos geležinkelio linijos buvo pripažintos perpildytomis. Pareiškėjui negalint susipažinti su jam aktualia ir net būtina informacija, buvo pažeistos jo teisės ir atitinkamai nesilaikoma Direktyvos 34 konstatuojamosios dalies;

24.13. Pajėgumų skyrimo procesas nebuvo vykdomas sklandžiai, o priešingai, AB „Lietuvos geležinkeliai“ atžvilgiu buvo padaryta aibė procedūrinių pažeidimų, kurie lėmė, jog viso proceso metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ neturėjo pakankamai informacijos ir negalėjo tinkamais būdais ginti savo teisių. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias lygiavertiškais ir nediskriminaciniais pagrindais dalyvauti su kitais pareiškėjas pajėgumų skyrimo procese, t. y. nustatytais terminais gauti visą reikiamą informaciją, realiai derinti paraišką su infrastruktūros valdytoju ir siekti paraiškos patenkinimo. Atsižvelgiant į tai, kad procedūrinių pažeidimų gausa pakenkė pareiškėjui gauti visą būtiną informaciją, lygiavertiškai dalyvauti su kitais pareiškėjais paraiškų derinimo procese, vertintina, jog procedūriniai pažeidimai turėjo lemiamą reikšmę ir sudaro savarankišką Administracijos Sprendimo panaikinimo pagrindą;

24.14. Sprendimas dėl pajėgumų skyrimo prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai, nes jis motyvuojamas tik prioriteto taisykle ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018 m. spalio 5 d. ir 2018 m. spalio 10 d. raštais, jų nepateikiant ir Sprendime neišdėstant jų turinio. Nors Sprendime buvo nukreipiama į Administracijos svetainėje nurodytą informaciją, tačiau nebuvo pateikti tokį sprendimą nulėmę objektyvūs duomenys (faktai), lėmę konkretų prioriteto taisyklės taikymo rezultatą. Atitinkamai iš Sprendimo nėra aišku, kaip buvo pritaikyta prioriteto taisyklė, ar ją taikant Administracija naudojo faktinius duomenis ir, jei naudojo, ar skaičiavimus atliko teisingai. Be to, Sprendimas buvo priimtas nesilaikant Taisyklių 35 straipsnyje įtvirtintų terminų;

24.15. Būtent tinkamas infrastruktūros valdytojo bendradarbiavimas su pareiškėjais, susidariusių neaiškumų sprendimas ar paties infrastruktūros valdytojo klaidų geranoriškas ištaisymas, laikymasis terminų ir kitų teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų yra esminės aplinkybės, sudarančios sąlygas teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui. Administracijos Sprendimo neatitikimas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams yra esminis pažeidimas, trukdantis pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl sudarantis savarankišką Sprendimo panaikinimo pagrindą.

25. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą, pritardamas skundžiamo teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, iš esmės analogiškais pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, papildomai akcentuodamas, kad teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, pagal kuriuos, be kita ko, viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl priimtas toks sprendimas ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo. Konkrečiu atveju pareiškėjas realizavo pažeistų teisių gynybą, pateikė skundą teismui, o tai, be kita ko, tik patvirtina, kad jis iš esmės galėjo suvokti (suprasti) priimto Sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą, todėl naikinti jį remiantis vien jo neišsamumu nėra pagrindo. Tiek valdytojas, tiek Administracija, vykdydami pajėgumų skyrimo procedūrą, pagrįstai vadovavosi atskiro procesinio veiksmo atlikimo metu galiojusia teisės aktų nuostata – nuo 2018 m. balandžio 17 d. galiojančia Taisyklių 28 punkte nurodyta prioriteto taisykle, o pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo teisėti lūkesčiai buvo pažeisti.

26. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Įsakymas priimtas teisėtai ir pagrįstai bei laikantis teisės aktų reikalavimų ir atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotas taisykles, o teismas tinkamai išnagrinėjo skunde nurodytas aplinkybes.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į apeliacinį skundą, pritardamas skundžiamo teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, iš esmės analogiškais pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, akcentuodamas:

27.1. Tiek Administracija, tiek viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas atliko tuos veiksmus, kurie jiems pavesta atlikti Kodeksu ir Taisyklėmis. Visus sprendimus turėjo priimti ir priėmė Administracija, o viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas atliko tik pagalbines funkcijas. Atsižvelgus į tai, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiksmai buvo atlikti vadovaujantis Kodekso ir Taisyklių reikalavimais, o pajėgumų skyrimo funkcijas vykdė Administracija, pareiškėjo vertinimas, kad infrastruktūros valdytojas pajėgumų skyrimo procese atlieka tik pagalbinę funkciją, yra nepagrįsta. Atsakovo išvada, kad pajėgumų skyrimo procesą atliko tokią teisę turintys subjektai yra teisinga ir pagrista teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis;

27.2. Tai, kad Taisyklių pakeitimas įsigaliojo po paraiškų skirti pajėgumus termino, nurodyto Taisyklių 5 punkte, nepažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos principo Taisyklių 21 punkto, Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 297 15.5 papunkčio kontekste. Net ir tuo atveju, jeigu Taisyklių pakeitimas būtų įsigalioję iki paraiškų skirti pajėgumus termino pabaigos, tai nebūtų pakeitę pajėgumų skyrimo tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu procedūrų vykdymo rezultatų pareiškėjo atžvilgiu, kadangi pareiškėjas prašė pajėgumų prekiniams, o ne keleiviniams traukiniams, atitinkamai pareiškėjo Paraiška konfliktavo su kitais pareiškėjais, prašiusiais pajėgumu prekiniams traukiniams, o ne su pareiškėjais, prašiusiais pajėgumu keleiviniams traukiniams. Taisyklių pakeitimas, kuris buvo grindžiamas viešojo intereso apsauga, patvirtina Taisyklių pakeitimo įsigaliojimo suderinamumą su teisėtų lūkesčių apsaugos principu ir Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Kodekso 12 straipsnio 1 dalimi;

27.3. Faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad visos Taisyklėse nustatytos procedūros, kurių vykdymas priskirtas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, buvo vykdomos vienoda tvarka ir terminais ir taip, kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas šį vykdymą suprato iš Taisyklėse nustatyto reglamentavimo. Tačiau dėl žmogiškojo faktoriaus šių procedūrų vykdymo metu buvo padaryta klaidų. Nepaisant to, padaryti procedūriniai pažeidimai nėra esminiai, galėję turėti įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes, be kita ko, valdytojo informacija, reikalinga Administracijai sprendimui dėl pajėgumų skyrimo priimti nebūtų buvusi kitokia net ir valdytojui pajėgumų skyrimo proceso metu viską atlikus taip, kaip to reikalauja Taisyklės. Pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė, kaip konkrečiai šie pažeidimai turėjo įtakos Sprendimo priėmimui;

27.4. Pareiškėjo vertinimas, kad vien tik lemiamo sprendimo dėl pajėgumų skyrimo priskyrimas Administracijai, kai visos iki šio sprendimo priėmimo atliekamos funkcijos pavedamos nepriklausomumo reikalavimų neatitinkančiam infrastruktūros valdytojui, nelaikytinas tinkamu Direktyvos 7 straipsnio reikalavimų įgyvendinimu, prieštarauja ESTT suformuotai praktikai;

27.5. Taisyklių 32 punktas nereikalauja, kad priimant sprendimą dėl pajėgumų skyrimo ar atsisakymo juos priimti turi būti vertinamas viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimo perpildyta teisėtumas. Sprendime buvo nurodyta pajėgumų neskyrimo pareiškėjui priežastis, atitinkanti Taisyklių 32 punkto reikalavimus. Be to, pagal Taisyklių 31 punkto reikalavimus viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimas perpildyta yra priskirtas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo kompetencijai. Sprendimą skirti pajėgumus ar jų neskirti nulemia faktinis geležinkelių linijų pralaidumas, su juo susietas viešosios geležinkelių infrastruktūros paskelbimo perpildyta faktas, kuris nepriklauso nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veikimo ar neveikimo;

27.6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas įgyvendino visus Taisyklėse nustatytus reikalavimus, atitinkamai užtikrino paraiškas skirti pajėgumus tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu pateikusiems pareiškėjams vienodas teises.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, akcentuodamas:

28.1. Taisyklių 21–26, 28–29, 31 ir 39 punktuose numatytos funkcijos, kurias pajėgumų skyrimo procese įgaliotas atlikti infrastruktūros valdytojas, negali būti vertinamos kaip esminės pajėgumų skyrimo funkcijos, nes vadovaujantis Direktyvos 7 straipsniu tokios funkcijos yra tik sprendimų dėl pajėgumų paskirstymo priėmimas ir sprendimų dėl infrastruktūros apmokestinimo priėmimas, kurias teisės aktais įgaliota atlikti tik Administracija. Infrastruktūros valdytojo atliekamos funkcijos – pajėgumų techninio vertinimo sudėtinės dalys, be kurių nebūtų įmanomas galutinio sprendimo dėl pajėgumų skyrimo priėmimas. Įstatymų leidėjas šias funkcijas priskyrė infrastruktūros valdytojo kompetencijai, nes pagal jų pobūdį tai yra funkcijos, kurias turi ir gali atlikti tik infrastruktūros valdytojas, disponuojantis atitinkama informacija savo veiklos srityje;

28.2. Kodeksas ir Taisyklės buvo notifikuotos Europos Komisijai kaip Direktyvą perkeliantys ir įgyvendinantys nacionaliniai teisės aktai. Pradėtų pažeidimo procedūrų dėl Direktyvos netinkamo perkėlimo nėra, todėl pajėgumų skyrimą reglamentuojantys nacionaliniai teisės aktai laikytini galiojančiais ir teisingais;

28.3. Nagrinėjamu atveju viešojo intereso užtikrinimas buvo prioritetinis individualių geležinkelio vežėjų interesų atžvilgiu, atitinkamai nulėmęs Taisyklių 28 punkto įsigaliojimo datą ir taikymą skiriant pajėgumus 2018-2019 m. laikotarpiu. Pareiškėjas negali remtis tuo, kad jis pagrįstai tikėjosi, jog jo Paraiškos atžvilgiu bus taikoma prioriteto taisyklė, įtvirtinta Taisyklių 28 punkto redakcijoje, galiojusioje jam teikiant Paraišką, taip pat ir dėl to, kad apie keičiamą teisinį reglamentavimą yra paskelbiama viešai;

28.4. Įstatymų leidėjas, nustatydamas prioriteto taisyklę, siekė aiškiai apibrėžtų tikslų –užtikrinti viešąjį interesą ir siekti maksimaliai efektyvaus viešosios geležinkelių infrastruktūros išnaudojimo. Todėl, jeigu keli vežėjai pajėgumus planuoja naudoti tiek pat dienų, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui, kuris pateikė paraišką skirti daugiau važiavimų atitinkamu maršrutu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais prie diskriminacinių ribojimų nepriskiriami specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos, kai jų nustatymas būna susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais;

28.5. Nagrinėjamu atveju padaryti procedūriniai pažeidimai negalėjo turėti lemiamos įtakos sprendimo dėl pajėgumų priėmimui, todėl negali būti vertinami kaip sudarantys savarankišką pagrindą Sprendimo naikinimui;

28.6. Administracijos Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus; nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, faktiniai duomenys, dėl kurių pajėgumai pareiškėjui nebuvo skirti. Administracija, priimdama Sprendimą, vadovavosi infrastruktūros valdytojo pateikta informacija;

28.7. Nepaisant prioriteto taisyklės pritaikymo, t. y. nedetalizuojant infrastruktūros valdytojo raštų, pajėgumų skyrimo procedūros rezultatai ir prioriteto taisyklės pritaikymas negalėtų būti kitoks nei yra įtvirtintas Taisyklių 28 punkte;

28.8. Administracija, priimdama sprendimą dėl pajėgumų skyrimo ar neskyrimo, privalo vadovautis Taisyklių nuostatomis bei faktiniais duomenimis, t. y. infrastuktūros valdytojo pateikiama informacija, kurios pagrįstumu bei teisėtumu neturi pagrindo abejoti. Taip pat Administracija, siekdama užtikrinti pareiškėjų komercinių ar profesinių paslapčių apsaugą, sprendime dėl pajėgumų skyrimo konkrečiam pareiškėjui negali nurodyti duomenų, susijusių su kitų pareiškėjų pateiktomis paraiškomis, jų vertinimo ir pajėgumų skyrimo (neskyrimo) rezultatais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. ABTĮ 140 straipsni 2 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, be kita ko, patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 6 d. Administracijai pateikė Parašką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2018-2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Administracija 2018 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. VSE-206 išsprendė Paraišką ir nusprendė neskirti pareiškėjui viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų 2018-2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos sprendimu, jį apskundė Tarnybai. Tarnyba pareiškėjo skundą išnagrinėjo vadovaudamasi Kodekso 71 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 553 patvirtintu Geležinkelio transporto rinkos reguliuotojo gautų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas).

31. Ginčui aktualios redakcijos (suvestinės redakcijos nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d.) Kodekso 7 straipsnio 4 dalis nustatė, kad Tarnyba yra geležinkelių transporto rinkos reguliuotoja. Pagal Kodekso 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą rinkos reguliuotojui pavesta savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų, kuriuos privalo parengti ir paskelbti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis ir užmokesčių už pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka. Konkreti skundų nagrinėjimo tvarka nustatyta Apraše.

32. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, įvertinusi Kodekso 7 straipsnio 4 dalies ir 71 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, taip pat Apraše reglamentuotą skundų nagrinėjimo tvarką, daro išvadą, kad sprendžiant pareiškėjo pateiktą skundą Tarnyba veikė kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (šią aplinkybę nurodo ir pats pareiškėjas savo skundo 17 punkte). Todėl nagrinėjant pareiškėjo skundą administraciniame teisme taikytinos ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios ginčų sprendimo tvarką, kai teismui skundžiamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas.

33. ABTĮ 28 straipsnio 3 dalis nustato, kad apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.

34. Nagrinėjamoje byloje ši procesinė norma buvo pažeista ir ginčo šalių procesinė padėtis buvo nustatyta neteisingai. Pagal ABTĮ 28 straipsnio 3 dalies nuostatas atsakovu nagrinėjamoje byloje turėjo būti Administracija, o ne išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija – Tarnyba. Pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesinaudojo ABTĮ 53 straipsnyje numatytomis priemonėmis dėl netinkamos ginčo šalies pakeitimo.

35. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimą dėl kurio administracinė byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 146 straipsnio 1 dalis).

36. Nagrinėjant bylą iš naujo ir tinkamai pakeitus ginčo šalis, tikslinga pareiškėjui pasiūlyti atitinkamai koreguoti ir savo skundo reikalavimus.

37. Nustačius proceso teisės pažeidimą, dėl kurios pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, ir dėl ko byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo kolegija plačiau dėl ginčo esmes nepasisako.

38. Kadangi nagrinėjamoje byloje dėl ginčo esmės sprendimas nėra priimtas, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 146 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė