a0a631ab-aff4-4457-85da-e43f5246f4ac · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-537-290/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17601-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Editos Dambrauskienės, Kęstučio Dargužio ir Jurgio KiÅ¡kio (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Evelinai Dzenytei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Å ukiui, asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ G.

R., jo gynėjui advokatui Povilui Jegorovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. R., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, perduodant jį laiduotojos L.

R. atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminÄ ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu, G. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 1 metams bei 10 MGL dydžio, t.y. 376,60 Eur įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , paskirtÄ Ä¯mokÄ sumokant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Automobilį „Hyunday Santa Fe“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį G. R., nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta palikti G. R.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : G. R. atleistas pagal laidavimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2017 m. vasario 6 d. apie 16.22 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.15 % (promilės) etilo alkoholio.Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras skundžia šį Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendį, praÅ¡o jį pakeisti ir uždrausti G.

R. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metams bei paskirti turto konfiskavimÄ ir konfiskuoti automobilį „Hyunday Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nuosprendyje nemotyvavo kodėl skiria minimalų, o ne maksimalų teisės vairuoti atėmimo terminÄ . Teigiama, kad jei G. R. kraujyje bÅ«tų nustatytas mažesnis nei 1,5 promilės alkoholio kiekis, tuomet jam grėstų administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį.

Tokio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 1 200 Eur iki 1 400 Eur, taip pat yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 3 iki 5 metų. Be to, už šį administracinį nusižengimÄ gali bÅ«ti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Vadinasi, BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumas turėtų bÅ«ti įvertintas ne tik griežtesne, nei už panaÅ¡ius nusižengimus ANK atitinkamame straipsnyje numatyta, sankcija, bet ir griežtesnėmis, ar bent jau maksimaliai griežčiausiomis, baudžiamojo poveikio priemonėmis.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas minimalų teisės vairuoti atėmimo terminÄ pagal BK 68 straipsnio nuostatas, todėl tokiu bÅ«du yra pažeidžiamas konstitucinio proporcingumo principas ir baudžiamojo poveikio priemonė tampa neadekvačiai Å¡velnesnė, nei ta, kuri bÅ«tų už administracinį nusižengimÄ , dėl ko Å¡iuo atveju mano esant pagrindui skirti maksimalų 3 metų baudžiamojo poveikio priemonės ­â€“ teisės vairuoti atėmimo terminÄ .Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo nustatė, kad automobilis „Hyunday Santa Fe“ laikytinas ne nusikalstamos veikos padarymo priemone, bet pa­didinto pavojaus Å¡altiniu, kurio vairavimas, asmeniui esant blaiviam ir turinčiam specialiÄ teisę juo naudotis, nėra draudžiamas įstatymo, todėl sprendė, kad tiriamu atveju transporto priemonės konfiskavimas yra negalimas.

Prokuroro manymu, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios in­stancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus neabejotina, kad G. R. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, yra ne tik ga­limas, bet ir bÅ«tinas. PrieÅ¡ingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straips­nio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , turimÄ turtÄ â€“ automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų atitinkamÄ nuomonę apie asmens nebaudžiamumÄ bei sudarytų prielaidÄ atsirasti nepagarbai baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sÄ lygas pakartotiniam tokio asmens nusi­kalstamumui, tokiu bÅ«du neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, pobÅ«džio.

Prokuroro manymu, abejonių, jog automobilis Å¡iuo atveju atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sÄ vokÄ BK 72 straipsnio prasme – nekyla. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus ne tik nusikalstamos veikos padarymo priemonės iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijÄ . Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ be transporto priemonės asmuo negalima, kadangi Å¡i veika gali bÅ«ti padaryta tik panaudojant kelių trans­porto priemonę.

Taigi siekiant užkirsti keliÄ galimam pakartotiniam G. R. nusikalsta­mumui, jam priklausanti transporto priemonė turi bÅ«ti konfiskuojama.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Mindaugas Å ukys apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleistas G. R. ir jo gynėjas advokatas Povilas Jegorovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma paduotame apeliaciniame skunde.

Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).Apeliaciniu skundu veikos kvalifikavimo, kaltės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertins.

Prokuroras nesutinka tik su G. R. paskirtomis ar nepaskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, jų dydžiu. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , dėl ko G. R. pagrįstai buvo neskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 metų trukmės teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas.Dėl teisės vairuoti atėmimo termino Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Å iame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tame tarpe ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones), tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ , teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad G. R. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jo trukme – uždraudimu vairuoti transporto priemones 1 metams, praÅ¡ant taikyti maksimalų uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminÄ â€“ 3 metus.Prokuroro apeliaciniame skunde pateikiama ANK 423 straipsnio 4 dalies, pagal kuriÄ , už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų, ir BK 68 straipsnio 2 dalies, pagal kuriÄ , teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų, lyginamoji analizė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prokuroras klaidingai nurodo ANK 423 straipsnio nuostatas, kadangi jame įtvirtinta situacija, kada apsvaigusio asmens vairuojamas automobilis pažeidžiant KET ir sukeliant dėl to asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto apgadinimÄ . Å iuo atveju byloje nurodyta tik kad G. R. nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į Å¡laitÄ . Byloje duomenų apie tai, kad padaryta žala Å¡laitui, kelio sankasai ir pan.

– nėra. Ä®vykio metu apgadintas automobilis, tačiau jis priklauso G. R., todėl nėra Å¡io ANK straipsnio objektas ir pateikiama situacija turėtų bÅ«ti vertinama pagal ANK 422 straipsnio nuostatas, kurios numato vairuoti teisės atėmimÄ nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi vadovautis prokuroro skunde pateikiamais samprotavimais ir palyginimais – keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. R. nustatytÄ baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminÄ , teisinio pagrindo nėra.

Å is klausimas privalo bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu. Ä®vertinus aukščiau minėtas aplinkybes, apibÅ«dinančias G. R. asmenybę ir turinčias reikÅ¡mės bausmei bei baudžiamojo poveikio priemonėms skirti, jam buvo paskirta minimalios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti ir Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Taigi, teismas, spręsdamas asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , taip pat gali neapsiriboti siÅ«lomu teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminu, t. y. gali jį sutrumpinti, arba jo visai neskirti, jeigu to, įvertinus bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, padaryto nusižengimo pobÅ«dį, pavojingumÄ bei pasekmes, reikalauja teisingumo ir protingumo principai.Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 1 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

Tiek paskiriant Å¡iÄ priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, apibÅ«dinančios G. R. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumÄ ir jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. R. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas.

Aukštesnysis teismas neabejoja, kad neteisėti G. R. veiksmai sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėti G. R. veiksmai žalos nepadarė, kaip jau minėta – eismo įvykio metu buvo tik apgadinta pačiam G. R. priklausanti transporto priemonė. Be to, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė.

Tai reiÅ¡kia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali bÅ«ti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Å iuo atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos G. R. pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailisi, yra teisiamas pirmÄ kartÄ . Nors teisę vairuoti transporto priemones jis įgijo ne vėliau kaip 1998 m. (b. l. 29-31), tačiau administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimu baustas tik kelis kartus (b. l. 26-28).

Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė G. R. 1 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminÄ ir objektyvaus pagrindo tokį terminÄ vertinti kaip aiÅ¡kiai per trumpÄ â€“ nėra.Dėl transporto priemonės konfiskavimoApeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ be transporto priemonės asmuo negali, kadangi Å¡i veika gali bÅ«ti padaryta tik panaudojant kelių trans­porto priemonę, taigi, siekiant užkirsti keliÄ galimam pakartotiniam asmens nusikalsta­mumui, jam priklausanti transporto priemonė turi bÅ«ti konfiskuota.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kur nurodyta, kad pagal KonstitucijÄ nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobÅ«džio, dėl padarytų teisei prieÅ¡ingų veikų ir (arba) dėl visuomenei bÅ«tino ir konstituciÅ¡kai pagrįsto poreikio, tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: ji gali bÅ«ti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei bÅ«tinus konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; turi bÅ«ti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei bÅ«tinus ir konstituciÅ¡kai pagrįstus tikslus (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015).

Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Å iuose nutarimuose nėra iÅ¡skirta ar suskirstyta, kokios poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržančios asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, o kalbama apskritai apie visas valstybės nustatomos poveikio priemones, tiek imperatyvias, tiek ir alternatyvias. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi pozicijos, kad, konfiskuojant asmens turtÄ , radikaliai apribojama ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumÄ , todėl įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo bÅ«tina, be kita ko, vadovautis ŽTK protokolo Nr. 11 straipsnio nuostatomis ir EŽTT praktika dėl jų aiÅ¡kinimo, kurioje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304/2016).AukÅ¡tesnysis teismas, vertindamas BK 72 straipsnyje iÅ¡dėstytas imperatyvias nuostatas, kuriose nurodoma, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, prieÅ¡ingai nei pirmosios instancijos teismas, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje transporto priemonė – automobilis „Hyunday Santa Fe“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuriÄ vairavo neblaivus G. R., kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kas užtraukė jam baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi bÅ«ti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad skiriant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi bÅ«ti iÅ¡laikytas pagrįstas proporcingumas tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebÅ«tų užkrauta individuali ir pernelyg didelė naÅ¡ta.

Kaip jau buvo minėta, dėl padarytos nusikalstamos veikos G. R. prisipažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, anksčiau neteistas, per beveik 20 metų vairavimo staÅ¾Ä už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas tik kelis kartus, vedęs, turi mažametį vaikÄ , charakterizuojamas iÅ¡skirtinai teigiamai, rÅ«pinasi senyvo amžiaus ligotais tėvais, todėl manytina, kad automobilis jam yra ne prabangos daiktas, o bÅ«tina susisiekimo priemonė, todėl automobilio konfiskavimas Å¡ioje byloje prieÅ¡tarautų proporcingumo principui.

Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados iÅ¡ esmės atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas Å¡iuo atveju pritaikytas tinkamai, G. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės individualizuotos teisingai, nepažeidžiant baudžiamajame kodekse įtvirtintų nuostatų.Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas apylinkės nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, kad jį keisti apeliacinio skundo motyvais jokio pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                    n u t a r ė : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mindaugo Å ukio apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai :              Edita Dambrauskienė Kęstutis Dargužis Jurgis KiÅ¡kis