a0a60b2c-bddf-41db-9d23-786ed5aceb85 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

         Civiline byla Nr. 2-170-637/2011                                                    (Proceso Nr. 2-06-3-07579-2010-2)                                   Procesinio sprendimo kategorija 113.1.; 113.8.;                                                                                         114.9.3.; 116.1.                                                                                                         (S)                           KLAIPEDOS MIESTO APYLINKES TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 19 d.Klaipeda Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Audrone Gaižutiene, sekretoriaujant Irenai Janutienei, dalyvaujant ieškovui V.

M., atsakovo Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipedos teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriaus atstovui T. Š., treciajam asmeniui A. S., treciojo asmens Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui T. T., treciojo asmens Neringos savivaldybes administracijos atstovui R. V., žodinio proceso tvarka išnagrinejusi civiline byla pagal ieškovo V. M. ieškini atsakovui Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipedos teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriui, tretieji asmenys - Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcija, Neringos savivaldybes administracija, A.

S., M. S., N. L., n u s t a t e: ieškovas V. M. kreipesi i teisma su ieškiniu atsakovui Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipedos teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriui, ji patikslines, prašo panaikinti atsakovo 2010-04-14 reikalavima Nr. (16.19)-2D-3916 „Del V. M. savavališkos statybos padariniu šalinimo“ ir priteisti bylinejimosi išlaidas, kuriuo reikalaujama per šešis menesius nuo reikalavimo gavimo dienos nugriauti nuosavybes teise ieškovui priklausancio garažo, esancio (duomenys neskelbtini), antstata.

Ieškovas paaiškino, kad garažo boksa su antstatu pirko 2006 m. Jis yra vienas iš 32 sublokuotu garažu boksu, esanciu tuo adresu, 29 iš ju turi antstatus. Garažai pastatyti 1979 m. – 1980 m. Antstatai atsakovo žiniomis pastatyti apie 1980 m. – 1981 m., taciau tik keletas garažu savininku iteisino šiuos antstatus. Garažas su buitinemis patalpomis buvo rekonstruoti pagal brežinius, patvirtintus Neringos vyr. architekto A. Z.. Atsakovas paaiškino, kad antstatus galima laikyti savavališka statyba, taciau jos iteisinti niekada nesieke, sieke tik rekonstruoti.

Nuo 2006 m. jis rupinosi viso garažu komplekso rekonstrukcija, surinkes garažu savininku parašus, kreipesi i Neringos savivaldybe del garažu rekonstrukcijos projekto organizavimo ir igyvendinimo. Neringos savivaldybes sutikimu ir lešomis šioms patalpoms yra irengti inžinieriniai tinklai, ivesti vandentiekio ir nuoteku vamzdynai, pritaikyti naudotis ne tik ieškovui, bet ir kitiems patalpu savininkams. Antstatas nera pastatytas kaip atskiras statinys, kaip objektas, tai yra sublokuotu patalpu – garažu komplektas, virš kuriu yra irengtos sublokuotos buitines patalpos, pritaikytos gyvenimui.

Statyba buvo vykdoma ukio budu, puses plytu storio sienos tarp garažu antstatu buvo irengtos už bendras statytoju lešas ir yra bendra daline nuosavybe. Mano, kad prašomas panaikinti reikalavimas buvo priimtas skubota tvarka prieš tai neivertinus reikalavimo ivykdymo galimybiu. Kadangi sienu storis yra puses plytos, griauti antstata dalinant sienas pusiau yra fiziškai neimanoma, butu padaryta žala tretiesiems asmenims. Nurode, kad 2010-05-12 kreipesi raštu i atsakova, prašydamas spresti visu garažo boksu problema kompleksiškai bei panaikinti formaliai priimta neimanoma ivykdyti reikalavima.

Mano, kad jam turi buti leista parengti statinio projekta ir gauti statybos leidima. Paaiškino, kad teisme nagrinejant byla pasikeitus Statybos istatymui, numatanciam galimybe iteisinti savavališkas statybas jame numatytais atvejais ir tvarka, del antstatu iteisinimo nesikreipe, nes teigia, kad del instituciju neveikimo ir ilgo sprendimu priemimo tai neišspres problemos, tik atitolins jos sprendima. Architekte J. N. taiso rekonstrukcijos projektus pagal Kuršiu Nerijos nacionalinio parko direkcijos nurodymus, taciau Neringos savivaldybe nesutaria su Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcija, šis procesas tesiasi jau daug metu.A.

V. teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipedos teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriaus atstovas teismo posedžio metu paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos istatymo (Žin., 1996, Nr. 55-2127, 2009, Nr. 144-6352) 23 straipsniu, statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudetingu statiniu statyba (nesudetingu statiniu saraša tvirtina Vyriausybes igaliota institucija), taip pat statinio paprastaji remonta. Statinio statybai be tokio leidimo pripažistama savavališka.

Statinio rekonstrukcija yra viena iš statybos rušiu (Statybos istatymo 2 str. 18 d., Statybos techninio reglamento „STR 1.01.08:2002 Statinio statybos rušys“ 7 d.). Pagal šio reglamento 9 p. antstatu plotu suma neturi buti didesne kaip dešimt procentu už tokiu pat budu apskaiciuota statinio, prie kurio jis pristatomas, plotu suma. Savavališkos statybos akto, kuriuo pagrindu priimtas prašomas panaikinti reikalavimas, 8 punkte nurodyta, kad virš garažo irengto antstato bendras plotas 26 kv. m., o savavališkos statybos sustabdymo akto 7.3. punkte nurodyta, kad antstatas pastatytas virš 22 kv. m. ploto garažo.

Atsakovui priimant administracini sprendima del savavališkos statybos padariniu šalinimo po Statybos istatymo pakeitimo istatymo, isigaliojusio nuo 2006-10-31, nebeliko juridinio pagrindo iteisinti savavališka statyba. Todel, vadovaudamasis statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padariniu šalinimas“ (žin., 2007, Nr. 53-2055) reikalavimais, taip pat Statybos istatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsakovas prieme skundžiama reikalavima del savavališkos statybos padariniu šalinimo.

Statybos istatymo 28 straipsnio 2 dalis numate tik du valstybine priežiura atliekancios institucijos alternatyvius budus, priimamus šalinant savavališkos statybos padarinius: pareikalauti iš statytojo per nustatyta termina savo lešomis likviduoti savavališkos statybos padarinius; kreiptis i teisma, jeigu nepriimamas pirmas sprendimas. Prašomas panaikinti reikalavimas yra pateiktas vadovaujantis imperatyviomis teises normomis, todel jis yra teisetas ir negali buti panaikintas. Nurode, kad aplinkybes del projektiniu pasiulymu atsakovui nežinomos, taciau reikalavimo panaikinti negali, nes nenumatyta tokia procedura.

Nurode, kad nauja Statybos istatymo pakeitimu redakcija, isigaliojusi nuo 2010-10-01 neturi jokios itakos atsakovui, jo pozicijai šioje byloje. Atsakovas, atlikdamas savo funkcijas, vadovavosi tuo metu galiojanciais teises aktais. Isigaliojus naujai Statybos istatymo pakeitimu redakcijai, galimybe iteisinti antstata yra, tam netrukdo reikalavimas nugriauti, taciau, kaip matyti, ieškovas ta galimybe bylos nagrinejimo metu nera pasinaudojes. Ieškovui paaiškino, kad galima pratesti skundžiamo reikalavimo termina ir daugiau nei devyniems menesiams, trims menesiams gali pratesti atsakovas, del ilgesnio termino reikia kreiptis i teisma.

Tik nepavykus suderinti reiketu nugriauti. Prašo ieškini atmesti. Treciasis asmuo Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas teismo posedžio metu paaiškino, kad atsakovo raštas surašytas teisetai, nepažeidžiant istatymu bei teises aktu reikalavimu. Prašomas panaikinti dokumentas ipareigojo ivykdyti statybos istatymo reikalavimus. Ieškovas gali vykdyti objekto, esancio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija pagal jam išduotas salygas, esant suderintam garažu pastatu išvaizdos sutvarkymo projektui.

Valstybes institucijos ne karta buvo išaiškinusios atsakovui, kokiu teisiniu pagrindu gali buti rekonstruotas nurodytas antstatas, nurodydamos atitinkamus teises aktus bei istatymu reikalavimus. Architektes J. N. pateiki projektiniai sprendiniai prieštarauja teises aktams – Lietuvos Respublikos saugomu teritoriju istatymui, Generaliniam teritorijos planui, detaliajam projektui, todel tretysis asmuo ju netvirtina. Taciau paaiškino, kad tai netrukdo pavieniams savininkas, tarp ju ir ieškovui, parengti individualu projekta, toki patvirtinus, galetu buti tvirtinami ir kitu tuo adresu esanciu garažu antstatu projektai.

Treciasis asmuo Neringos savivaldybes administracija sutinka su ieškovo reikalavimu ir prašo ji patenkinti. Teismo posedyje paaiškino, kad Neringos savivaldybes tarybos 2001 m. rugsejo 5 d. sprendimu Nr. 152 buvo patvirtintas teritorijos (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuriam esami statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), neprieštarauja. Nurode, kad 2007 m. Neringos savivaldybe parenge projektini pasiulyma del pastatu, esanciu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, taciau pasiulymo nederino Kuršiu Nerijos nacionalinio parko direkcija, pateike pastabas, i kurias atsižvelgiant projektiniai pasiulymai tikslinami.

Treciasis asmuo A. S. teismo posedyje paaiškino, kas su ieškiniu sutinka, nugriovus ieškovui priklausanti antstata, bus pažeistos jos teises, kadangi ieškovo ir treciojo asmens antstatai turi viena bendra siena.Treciasis asmuo M. S. pateike atsiliepime i ieškini nurode, kad su ieškovo reikalavimu sutinka, prašo ji patenkinti, kadangi ieškovo statinys – garažo antstatas neprieštarauja Neringos savivaldybes tarybos 2001 m. rugsejo 5 d. sprendimui Nr. 152. Be to, nugriovus ieškovui priklausanti antstata, bus pažeistos jos teises, kadangi ieškovo ir treciojo asmens antstatai turi iena bendra siena.

Treciasis asmuo N. L. atsiliepimo i ieškini nepateike, teismo posedyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai jam iteikti tinkamai.             Ieškinys atmestinas (Statybos istatymo 28 straipsnis, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-492/2008, 2010 gruodžio 28 d. nutartis civilineje byloje 3K-3-566/2010, 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilineje byloje 3K-3-143/2010, Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimas „Del Kuršiu Nerijos nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“).

           Ištyrus byloje esancius rašytinius irodymus, nustatyta, kad garažo esancio (duomenys neskelbtini), savininkas yra ieškovas (I tomas, b.l. 7,19). Iš 2010-03-23 pasitarimo del galimai savavališkai pastatytu/ rekonstruotu statiniu Kuršiu nerijoje posedžio, kuriam pirmininkavo Klaipedos teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyrius, protokolo matyti, kad pasitarime dalyvaujant taip pat Klaipedos miesto savivaldybei ir Kuršiu nacionalinio parko direkcijai, prieita vieningos nuomones, jog pažeidejai ((duomenys neskelbtini)) privalo pašalinti savavališkos statybos padarinius (I tomas, b.l. 88-89). 2010-04-14 Klaipedos teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriaus vedeja V.

M., vadovaudamasi Statybos istatymo 28 str. 2 d. 1 p., atsižvelgdama i 2010-02-18 savavališkos statybos akta Nr. SSA-100-100218-00029, suraše reikalavima Nr. (16.19)-2D-3916 „Del V. M. savavališkos statybos padariniu šalinimo“ per šešis menesius nuo reikalavimo gavimo dienos savo lešomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pastatyta garažo antstata ir sutvarkyti statybviete adresu (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 20). 2010-05-10 ieškovas V. M. kreipesi i atsakova, prašydamas ištirti visu garažu antstatu neteiseta statyba ir šia problema spresti kompleksiškai (I tomas, b.l. 21-22).

Dar 2006-07-24 ieškovas V. M. kreipesi i Neringos miesto savivaldybe, prašydamas organizuoti garažu rekonstrukcijos tipinio projekto parengima bei jo igyvendinima (I tomas, b.l. 84). Kuršiu nacionaline parko direkcija nepritare architektes J. N. 2008-02-07 pateiktiems projektiniams pasiulymams del architekturiniu sprendimu reikalavimu, išdestytu 2008-19-16 rašte Nr. S1-(1.11/2)-846 (I tomas, b. l. 87). Iš 2010-10-26 Kuršiu Nerijos nacionalinio parko direkcijos atsakymo i architektes 2010-10-21 pateikta projekta matyti, kad kaip trukumas ivardijamas antstato plotas (didesnis nei garažo), kadangi pastato naudojimo paskirtis nustatoma pagal didžiausio bendro patalpos ploto paskirti, be to, prieštarauja Saugomu teritoriju planavimo 13 str., keistini kiti architekturiniai sprendimai (I tomas, b.l. 115).

VI „Registru centras“ pažyma patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra keturi garažu savininkai, iteisine buitines patalpas virš garažu (I tomas, b.l. 130 str.). Ieškovo pateiktoje Tvarkomuju paveldosaugos darbu ekspertes N. Ž. 2010-12-18 specialiojoje ekspertizeje pateikta išvada, kad reikalavimas nugriauti tik vieno garažo bokso Nr. 22 antstata yra neivykdomas, nes jis turi bendras sienas su priblokuotu kaimynu garažu antstatais, ant šiu sienu paremtos stogo konstrukcijos, kaimyniniu garažu savininkai nera gave reikalavimo nugriauti savo garažu antstatus.

Nepatvirtinus visu garažu boksu kompleksines tvarkymo koncepcijos, reikalavimas nugriauti tik viena statini yra nieko neišsprendžiantis (I tomas, b.l. 133-135). 2011-01-18 atsakovo atsakymu ieškovui išaiškinta teise kreiptis i savivaldybes administracijos direktoriu ar jo igaliota šios institucijos tarnautoja su prašymu išduoti statyba leidžianti dokumenta. Taip pat nurodyta, kad jeigu bus vykdomas reikalavimas del nugriovimo, nugriovimo darbai tures buti vykdomi taip, kad nebutu pažeistos treciuju asmenu teises (I tomas, b. l . 147 -148).

Iš Klaipedos miesto savivaldybes 2001-10-05 sprendimu, pritarus Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcijai, patvirtinto teritorijos (duomenys neskelbtini), detalaus plano, matyti, kad galimos garažu užstatymo ribos, garažu boksus siuloma rekonstruoti pagal vieninga architekturini sprendima, numatant galimybe mansardose irengti 5 m. aukšcio iki karnizo ir 7 m. iki kraigo. Stogai šlaitiniai, dangai siuloma naudoti metalines cerpes (I tomas, b. l. 172-178). Iš Kuršiu nerijos nacionalinio parko generalinio plano architekturines – planines dalies medžiagos matyti, kad numatyta Neringos miesto valdybos lešomis parengti garažu pastatu išvaizdos sutvarkymo projekta, pašalinti savavališkai irengtus pastatu elementus, suvienodinti išores apdailos medžiagas, stogus suvienodinti apdengiant raudonomis cerpemis, siulyti Neringos miesto valdybai imtis jai priklausanciu priemoniu projektui igyvendinti, kad butu sutvarkyti atsakingoje vietoje esantys blogos išvaizdos garažu statiniai (I tomas, b.l . 180-181).

Valstybines saugomu teritoriju tarnyba prie aplinkos ministerijos 2011-02-19 rašte Nr. V3-7.8.-280 ieškovui nurode, kad Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) nagrinejamoje teritorijoje numato komunalines – ukines ir technines – inžinierines paskirties teritorija. Tekstiniuose sprendiniuose nurodyta, kad tai individualiu automobiliu garažai ir parkingas. Generalinis planas nenumato, kad virš garažu turetu buti irengtos buitines ar apgyvendinimui skirtos patalpos (I tomas, b.l. 184-185).

              Byloje kilo gincas del atsakovo, valstybine statybos priežiura vykdancios institucijos, reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti garažo bokso, esancio adresu (duomenys neskelbtini), antstata - panaikinimo.             Vadovaujantis CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktais, Statybos istatymu ir kitais statyba reglamentuojanciais teises aktais, statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos budu ar esamo daikto rekonstrukcija. Statinys turi buti pastatytas taip, kad nekeltu pavojaus žmonems, jo architektura atitiktu statinio paskirti, kraštovaizdi ir kitus teises aktuose itvirtintus reikalavimus.

            Ieškovo paaiškinimais garažo boksa jis pirko 2006 m. su pastatytu antstatu, kodel jis nebuvo iteisintas nežino. Ieškovo teigimu antstatas pastatytas apie 1980 m. – 1981 m., statyba buvo vykdoma ukio budu pagal žodini leidima, garažas su buitinemis patalpomis buvo rekonstruoti pagal brežinius, patvirtintus Neringos vyr. architekto A. Z., taciau i byla jokiu su statyba susijusiu duomenu ieškovas nepateike, todel šie argumentai yra neirodyti. Teismo posedyje jis negincijo, kad antstatas yra pastatytas savavališkai.

Sprendžiant klausima del reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo neturi reikšmes ieškovo nurodyta aplinkybe, kad jis nesieke antstato isiteisinti, - tik ji rekonstruoti. Statinio rekonstravimas yra statybos rušis, kuri atlikta be galiojancio statyba leidžiancio dokumento arba turint galiojanti statyba leidžianti dokumenta, taciau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius laikoma savavališka (Statybos istatymo 2 straipsnio 18, 71 p.). Byloje antstato statyba kvalifikuotina kaip savavališka.              Pagrindiniai argumentai kuriais ieškovas grindžia savo prašyma - atsakovo reikalavimas yra tik formaliai priimtas ir realiai neivykdomas, kadangi nurodytu adresu yra sublokuoti garažu boksai ir tokiu pat budu pastatyti ju antstatai, t.y. ieškovo antstatas turi viena galine ir dvi šonines puses plytos storio sienas su treciais asmenimis M.

S., N. L. ir A. S. ant kuriu laikosi stogai, todel griaunant ieškovui priklausanti antstata bus pažeisti treciu asmenu interesai ir teises. Ieškovo manymu problema turi buti sprendžiama kompleksiškai. Taip pat nurodo, kad tuo paciu adresu yra keli iteisinti antstatai, o jam reikalavimas nugriauti pareikštas po to, kai kreipesi i Neringos savivaldybe del leidimo rekonstruoti garaža.                Šie ieškovo argumentai atmestini, kaip nepagristi. Atsakovas nurode, kad reikalavimas galioja ir turi buti ivykdytas nepažeidžiant treciuju asmenu teisiu (b.l. 147-148).

Teismui nera pagrindo abejoti valstybine statybos priežiura atliekancia institucija. Ieškovas nepateike jokiu su statyba susijusiu dokumentu, kuriu pagrindu teismas galetu daryti kitokia išvada. Šalys turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovo pateikta Tvarkomuju paveldosaugos darbu ekspertes N. Ž. 2010-12-18 specialioji ekspertize (b.l. 133-135) nera teismui privaloma ir teismo vertinama pagal vidini isitikinima, pagrista visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esanciu irodymu ištyrimu. Pateikta Specialioji ekspertize yra abstrakti, joje nepateikta konkreciu faktu bei duomenu, neatlikta detaliu paskaiciavimu, todel ji nepatvirtina, kad atsakovo reikalavimas yra neivykdomas.

Kitu duomenu, leidžianciu daryti priešinga išvada, byloje nera. Aplinkybe, kad toje pacioje teritorijoje yra keli iteisinti antstatai, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiama reikalavima, juolab, kad byloje nera jokiu duomenu apie ju statyba ir iteisinima. Teises aktai nenumato, kad neteisetos statybos padariniu šalinimas turetu buti sprendžiamas kompleksiškai. Pažymetina, kad priimant byloje sprendima, savavališkos statybos aktai surašyti ir tretiesiems asmenims A. S. ir M. S. (b.l. 193-194).              Esant nustatytoms aplinkybems atsakovas, kaip valstybine statybos priežiura atliekanti institucija, pagristai, vadovaudamasis istatymo 28 straipsniu (2009 m. lapkricio 19 d. redakcija) „Savavališkos statybos padariniu šalinimas“ suraše savavališkos statybos akta.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas jam nepraneše apie savavališkos statybos patikrinima vietoje, taciau tokios pareigos atsakovui nei Statybos istatymas, nei kiti teises aktai, reglamentuojantys statybos santykius, nenumate. Teises aktuose nera ir pareigos sublokuotu statiniu savavališkos statybos klausima spresti bendrai. Statybos istatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte itvirtinta pareiga Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigunui, atliekanciam statybos valstybine priežiura, nustacius savavališka statyba nedelsiant surašyti savavališkos statybos akta.

                Gincijamo administracinio pobudžio akto priemimo metu (2010-04-14) pagal Statybos istatymo 28 straipsnio (2009 m. lapkricio 19 d. redakcija) 2 dali statybos valstybine priežiura atliekancios institucijos, išnagrinejusios savavališkos statybos akta, galejo priimti viena iš dvieju sprendimu: pareikalauti iš statytojo nugriauti arba pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatyta statini (jo dali) ir sutvarkyti statybviete. Statytojui, pažeidusiam teises aktu reikalavimus, per nustatyta termina neivykdžius kompetentingu instituciju nurodytu reikalavimu, šios institucijos pagal Statybos istatymo 28 straipsnio 3 dali privalejo kreiptis i teisma del ipareigojimu vykdymo.

Teismas, spresdamas del kompetentingu instituciju skirtu ipareigojimu vykdymo ir siekdamas užtikrinti šiu ipareigojimu pagristumo ir teisetumo kontrole, konstataves teises aktu reikalavimus pažeidžiancios statybos fakta, negalejo priimti kitokio sprendimo, nei Statybos istatymo 28 straipsnio (2009 m. lapkricio 19 d. redakcija) 2 dalyje itvirtinti galimi kompetentingu instituciju sprendimai, t. y. galejo tik patvirtinti sprendima savavališkai pastatyta statini nugriauti arba ji reikiamai pertvarkyti (dali statinio nugriauti, perstatyti ir pan.) bei ipareigoti vykdyti toki sprendima (CK 4.103 straipsnio 2006 m. spalio 17 d. redakcija).               Bylos nagrinejimo metu ir sprendimo priemimo metu istatymu leidejas 2010 m. liepos 2 d. prieme Statybos istatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsniu pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir istatymo papildymo 281 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu istatyma, kuris isigaliojo 2010 m. spalio 1 d. (su tam tikromis išimtimis).

Remiantis šiais teises aktais gincijamas teisinis reguliavimas byloje nagrinejamu aspektu pakito iš esmes.               Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2008 m. spalio 21 d. nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-492/2008 bei 2010 gruodžio 28 d. nutartyje civilineje byloje 3K-3-566/2010 išaiškino, kad savavališkos statybos padariniams šalinti taikytini istatymai, galiojantys savavališkos statybos padariniu šalinimo metu, todel teismas priimdamas byloje sprendima vadovaujasi jo priemimo metu galiojanciais teises aktais.

                Vadovaujantis Statybos istatymo 28 straipsnio 2 dalimi (2010 m. liepos 2 d. redakcija) Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal Statybos istatymo jai priskirta kompetencija išnagrineja savavališkos statybos fakta ir ne veliau kaip per menesi nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito Statybos istatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo lešomis pašalinti savavališkos statybos padarinius:

1) nugriauti statini ir sutvarkyti statybviete;

2) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu butina, sutvarkyti statybviete;

3) atstatyti (atkurti) nugriauta kulturos paveldo statini (jo dali) arba statini (jo dali), del kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu butina, sutvarkyti statybviete.             Vadovaujantis Statybos istatymo 28 straipsnio 3 dalimi (2010 m. liepos 2 d. redakcija), Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos priemusi reikalavima pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustato 6 menesiu termina reikalavime nurodydama, kad Statybos istatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teise kreiptis i Statybos istatymo 23 straipsnyje nurodytus statyba leidžiancius dokumentus išduodancius subjektus del statyba leidžiancio dokumento išdavimo Statybos istatymo ir kitu teises aktu nustatyta tvarka.

Taigi, asmuo, kuriam pateikti Statybos istatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, turi teise parengti projektine dokumentacija teises aktu nustatyta tvarka, gauti statyba leidžianti dokumenta tais atvejais, kai žemes sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojancius detaliuosius teritoriju planavimo ar kitus istatymais jiems prilygintus teritoriju planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritoriju planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomu teritoriju apsaugos teises aktu reikalavimams.

Jeigu asmuo per nustatyta reikalavimo ivykdymo termina gauna statyba leidžianti dokumenta, šio dokumento teises aktu nustatyta tvarka patvirtinta kopija jis pateikia Valstybinei teritoriju planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri ne veliau kaip per 3 darbo dienas panaikina asmeniui pateikta reikalavima. Jeigu asmuo per nustatyta reikalavimo ivykdymo termina šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neivykdo ar negauna statyba leidžiancio dokumento, Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos del ipareigojimo vykdyti reikalavima ne veliau kaip per menesi nuo ipareigojimo termino pabaigos kreipiasi i teisma.

              Net ir isigaliojus naujai Statybos istatymo redakcijai, atsakovui, nustacius savavališka statyba, butu pagrindas, vadovaujantis šio istatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu, priimti toki pati reikalavima – nugriauti statini ir sutvarkyti statybviete.              Taip pat konstatuotina, kad bylos nagrinejimo metu ir sprendimo priemimo metu pasikeitus teisiniam reglamentavimui, istatymas suteike teise esant tam tikriems atvejams iteisinti savavališka statyba (rekonstruoti antstata).

Galimybe šia teise pasinaudoti ieškovui atsakovas išaiškino teismo posedžio metu, bei raštu (b.l. 147-148). Pagal byloje esancius duomenis ieškovas istatymo numatyta teise nepasinaudojo. Teismo posedžio metu paaiškino, kad nemato reikalo kreiptis istatymo nustatyta tvarka, nes tai problemos neišspres, tik nukels problemos sprendima. Teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka. Treciasis asmuo Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas teismo posedyje patvirtino, kad Neringos savivaldybes samdomos architektes parengti sprendiniai prieštarauja 1994 m. patvirtintai Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui), pagal kuria turi buti sutvarkyta garažu išvaizda, Saugomu teritoriju istatymui bei kitiems normatyviniams statybos dokumentams, todel tik suderinus garažo išvaizdos plana su teises aktais, pritartu projekto patvirtinimui.

Pažymetina, kad ir Lietuvos Aukšciausiasis teismas civilineje byloje Nr. 3K-3-143/2010 yra išaiškines, kad bet kokie sprendiniai turi neprieštarauti Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) negali buti laikoma rekomendacinio pobudžio teritoriju planavimo dokumentu ir yra privalomojo pobudžio. Kad sprendžiant klausima del galimybes rekonstruoti statini – antstata - turi buti vadovaujamasi Kuršiu nerijos nacionalinio parko schema (generaliniu planu) nurode ir Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie aplinkos ministerijos (b.l. 184 -186).

           Treciasis asmuo Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas teismo posedyje taip pat nurode, kad projektas nebutinai turi buti parengtas visiems garažams bendras, gali buti parengtas individualus projektas, kuri patvirtinus, i ji butu atsižvelgiama tvirtinant kitu garažu projektus. Todel ieškovo argumentas, kad valstybes institucijos ir toliau vilkins ginco išsprendima atmestinas, kaip nepagristas. Juolab, kad Statybos istatymo 28 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos reikalavimo ivykdymo termina, jeigu yra svarbiu priežasciu, asmens prašymu gali viena karta pratesti 3 menesiams.

Del reikalavimo vykdymo termino pratesimo ilgesniam laikotarpiui ar del atsisakymo ji pratesti asmuo gali kreiptis i teisma. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su proceduromis (atliekamomis siekiant iteisinti savavališka statyba pagal Statybos straipsnio 4 dalies nuostatas – projektines dokumentacijos pakeitimo ir kitu reikalingu dokumentu gavimo ar pertvarkymo), kuriu trukmei asmuo negali daryti itakos.           Atsižvelgiant i istatymini reglamentavima iki kreipimosi i teisma ir sprendimo priemimo metu, ieškovui negincijant savavališkos statybos akto, darytina išvada, jog atsakovas pagristai prieme prašoma panaikinti reikalavima del savavališkos statybos padariniu šalinimo, todel nera pagrindo ji panaikinti, vadovaudamasis Statybos istatymo 28 straipsniu, teismas ieškini atmeta.             Ieškini atmetus, atsakovui iš ieškovo bylinejimosi išlaidos nepriteistinos, nes byloje nera pateikta duomenu apie ju turejima.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., n u s p r e n d ž i a: ieškovo V. M. ieškini atmesti.Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo ir paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per Klaipedos miesto apylinkes teisma.              Teiseja                                                                                                                              Audrone Gaižutiene