2K-399/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-399/2012

Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00411-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 9 d. nutarties.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžiu P. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš P. K. Š. V. priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 9 d. nutartimi nuteistojo P. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą,

n u s t a t ė :

P. K. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Š. V. sveikatą: 2010 m. gegužės 3 d., apie 00.00 val., apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Jonavoje, J. Basanavičiaus gatvėje, prie pastato Nr. 21, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų panaudojo fizinį smurtą prieš Š. V., t. y. kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajam Š. V. galvos sumušimą, odos nubrozdinimus kairiajame momenyje, dešiniajame kelyje, poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bylos įrodymų, taip padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio 1 dalies (tiesiogiai ištirti visus įrodymus), 331 straipsnio (nuosprendyje išdėstyti visus kaltei pagrįsti ar paneigti reikšmingus įrodymus) nuostatų pažeidimų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį, kurio išvados nepagrįstos ištirtais įrodymais, o tik prielaidomis bei spėjimais, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, liko nepašalinti prieštaravimai. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų, nepateikė motyvuotų išvadų (nutarties teiginiai itin lakoniški, trafaretiški, atkartojantys teismo nuosprendį), taigi bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Taip pat teismas neatliko įrodymų tyrimo (BPK 324 straipsnio 6 dalis) tam, kad būtų pašalinti pirmosios instancijos teismo padaryti BPK normų pažeidimai. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą (BPK 44 straipsnio 6 dalis), nes byloje esančias abejones bei prieštaravimus vertino jo nenaudai, nesiekė nustatyti byloje tiesą, t. y. visas reikšmingas aplinkybes – tiek kaltinamąjį teisinančias, tiek jo kaltę pagrindžiančias. Nurodyti teismų padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.

Kasatorius neigia, kad kilusio konflikto metu siekė priešpastatyti save aplinkiniams ir fizinį smurtą naudojo dėl chuliganiškų paskatų, taip pat nesutinka, jog Š. V. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad jis (kasatorius) dalyvavo kelių asmenų konflikte, tačiau, prieštaraudamas šiai, padarė kitą išvadą, jog Š. V. dėl chuliganiškų paskatų sumušė būtent jis. Apskritai bylos duomenys buvo vertinami nenuosekliai, t. y. Š. N., kuris, pasak liudytojų E. Š. ir D. L., dėl chuliganiškų paskatų naudojo prieš juos smurtą, patraukti baudžiamojon atsakomybėn duomenų nepakako, o jį (kasatorių) – pakako. Šie apeliacinio skundo argumentai visiškai neaptarti. Be to, apeliacinėje nutartyje nenurodyta, kokius jį (kasatorių) teisinančius įrodymus teismas ištyrė, nėra motyvų, paneigiančių apeliacinio skundo teiginius, kad jokie įrodymai (ar tai nukentėjusiojo ar kaltinamojo parodymai) negali būti vertinami kaip svaresni už kitus, taip pat neatsakyta į skundo argumentus apie tai, kad nukentėjusiojo ir liudytojų E. Š. bei D. L. parodymai yra prieštaringi, todėl turėjo būti vertinami kritiškai. Kasatorius nurodo, kad jam iš aptakių apeliacinės nutarties teiginių neaišku, kokios tos „objektyvios aplinkybės“, dėl kurių skyrėsi šių asmenų parodymai, nes teismas šio savo teiginio nekonkretizavo. Kasatoriui nesuprantama, kodėl būtent nukentėjusiojo, liudytojų E. Š. ir D. L. parodymus teismai vertino atlaidžiau, „nematydami“ juose esančių prieštaravimų. Nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs, reikėjo imtis priemonių prieštaravimams juose pašalinti –perskaityti visus jo parodymus ir papildomai apklausti ar atlikti kitus įrodymų tyrimo veiksmus, nes nukentėjusiojo parodymus teismai vertino kaip vienintelius absoliučiai patikimus ir jais rėmėsi nustatydami įvykio aplinkybes, suduotų smūgių skaičių ir pan. Kasatorius nurodo, kad apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas prieštaravimų nepašalino. Kasatoriaus įsitikinimu, taip ne tik pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, bet ir buvo pademonstruotas teismo šališkumas.

Be to, kasatorius nurodo, kad jam padarytų sužalojimų mastas, jų pobūdis rodo, jog smurtas prieš jį buvo intensyvesnis, nei smurtas, kurį patyrė nukentėjusysis. Tai, kasatoriaus nuomone, patvirtina buvus konfliktą tarp jo ir nukentėjusiojo, o ne chuliganiškas paskatas. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo jo aiškinimą, jog Š. V. kažkokiu daiktu, greičiausiai vamzdiniu raktu, sudavė jam iš nugaros pusės, o apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės neatliko įrodymų tyrimo. Taigi teismai šios aplinkybės netyrė, jo (kasatoriaus) aiškinimą apie smurto panaudojimą prieš jį įvertino kritiškai, nes to nepripažino nukentėjusysis. Kasatoriaus manymu, šiai aplinkybei išsiaiškinti buvo būtina kviesti teismo medicinos specialistą, juolab kad nukentėjusysis pripažino turėjęs automobilyje raktą ratų varžtams atsukti (beje, jis (kasatorius) šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nežinojo). Šios aplinkybės apeliacinėje nutartyje neaptartos, taigi jo kaltę paneigiančios aplinkybės motyvuotai nepaneigtos.

Kasatorius nurodo, kad jis teismuose kėlė klausimą dėl specialisto išvados Nr. G 1440/10(02), kurioje Š. V. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pagrįstumo. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios išvados visiškai neanalizavo, o apeliacinės instancijos teismas dėl skundo argumentų, kuriais buvo keliamos abejonės dėl Š. V. nedarbingumo laiko, motyvuotai nepasisakė, įrodymų tyrimo neatliko, nors yra akivaizdūs prieštaravimai. Specialisto išvadoje nurodoma, kad Š. V. nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatytas dėl galvos sumušimo.

Tačiau teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad, po įvykio Š. V. nuvykus į gydymo įstaigą, jam nebuvo konstatuota požymių, rodančių galvos sumušimą. Tiek medicinos dokumentuose, tiek specialisto išvadoje nurodoma, kad Š. V. nebuvo be sąmonės, atlikus pirminę apžiūrą jam konstatuota muštinė žaizda kairėje ausyje, jokių išreikštų neurologinių simptomų, rodančių buvus galvos sumušimą, nebuvo. Be to, kasatorius nurodo, kad Š. V., duodamas parodymus, buvo nenuoseklus: iš pradžių aiškino, kad po sužalojimo negalėjo dirbti ir pradėjo dirbti tik po dviejų savaičių, vėliau vis dėlto pripažino, kad 2010 m. gegužės 5 d. dirbo 4 valandas (tai patvirtina ir V.

Š. IĮ „Dutukas“ pažyma ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai), po to nuo 2010-05-06 iki 2010-05-14 įskaitytinai, t. y. 9 dienas nedirbo dėl ligos. Šių duomenų teismo medicinos ekspertė nevertino, t. y., ar tai būtų reikšminga nustatant sveikatos sutrikdymo mastą. Kasatorius nurodo, kad pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.1 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taisyklių 11, 12 punktuose nurodyta, kad teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą galima atlikti remiantis ir medicinos dokumentais.

Tuo atveju ekspertui reikia pateikti šių dokumentų originalus arba patvirtintas kopijas. Kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Taigi, kasatoriaus įsitikinimu, teismai turėjo imtis priemonių pašalinti prieštaravimus tarp specialisto išvadoje nurodytos sveikatos sutrikdymo trukmės (daugiau kaip 10 dienų) ir kitų teismams pateiktų duomenų, patvirtinančių, jog Š.

V. nedarbingas buvo mažiau kaip 10 dienų. Apeliacinės instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino. Kasatorius nurodo, kad netikslus sveikatos sutrikdymo masto nustatymas lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Jeigu būtų nustatyta, kad jis vis dėlto padarė Š. V. kūno sužalojimą, tai, kasatoriaus manymu, nebent nežymų (BK 140 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju apeliacinėje instancijoje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl proceso perėjimo iš valstybinio kaltinimo į privatų (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka ir būtų buvusi galimybė su nukentėjusiuoju susitaikyti ir bylą nutraukti.

Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė siūlo skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad teismo išvados pagrįstos ne spėjimais ir prielaidomis, kaip teigia kasatorius, bet teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kurie nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti. Kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos teismo išvados, iš esmės yra tie patys, kaip ir buvo nurodyti apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus ir padarė motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs įrodymus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino vadovaudamasis įstatymu ir P. K. pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Jo kaltė dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdžius Š. V. sveikatą įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų D. L., E. Š. parodymais, specialisto išvada, prie bylos pridėtu vaizdo įrašu, parodymų patikrinimo vietoje ir akistatų protokolais. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, rėmėsi tik D. L. ir E. Š. parodymais ir nepagrįstai nesirėmė Š. N. parodymais. Šis argumentas nepagrįstas, nes teismas nutartyje argumentavo, kodėl neturi pagrindo remtis Š. N. parodymais – jis pats teisiamajame posėdyje pripažino, kad negali atsiminti visų įvykio aplinkybių, be to, kolegija, kritiškai vertindama jo parodymus, atsižvelgė ir į tai, kad jis yra kasatoriaus draugas ir gali būti suinteresuotas jam padėti.

Specialisto išvadoje Nr. G 1440/10(02) konstatuota, kad Š. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo sveikata dėl galvos sumušimo buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų (nukentėjusiajam nedarbingumo lapelis išduotas nuo 2010-05-03 iki 2010-05-14. Tai, kad nedarbingumo laikotarpiu jis vieną dieną 4 valandas dirbo, nepaneigia, jog ir tą dieną jo sveikata buvo sutrikdyta). Savo išvadą ekspertė M. K. patvirtino pirmosios instancijos teisme.

Teismai pagrįstai pripažino, kad P. K. nesunkiai sutrikdė Š. V. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Įrodymų visuma leidžia teigti, kad P. K. priėjo prie automobilyje sėdinčio jam nepažįstamo Š. V., paprašė pridegti cigaretę. Nukentėjusiajam atsakius, kad jis nerūko, kasatorius, paėmęs už lango stiklo, pradėjo purtyti automobilį, o nukentėjusiajam išlipus iš automobilio, puolė jį kumščiais, suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų teismų praktikoje pripažįstama tada, kai tai daroma dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. P. K. prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą viešoje vietoje panaudojo be dingsties, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, siekdamas save jiems priešpastatyti, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasaciniame skunde nuteistasis ginčija teismo nustatytas faktines aplinkybes, teigia, kad teismo išvados pagrįstos prielaidomis bei spėjimais, neatitinka byloje esančių duomenų. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Susipažinusi su kasaciniu skundu ir bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde dėstomų faktų ir išvardytų BPK pažeidimų pagrindas yra ne objektyvūs bylos duomenys, bet nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad konflikte, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis, dalyvavo dvi priešingos grupės: iš vienos pusės – kaltinamasis P. K. ir liudytojas Š. N., iš kitos pusės – nukentėjusysis Š. V., liudytojai E. Š. ir D. L.. Konflikte dalyvavusių asmenų parodymai apie tai, kas įvyko, skyrėsi. Teismas, įvertinęs konflikto dalyvių parodymus ir jų nuoseklumą, parodymų patikrinimo vietoje bei akistatos protokolus, vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas konfliktas, turinį, liudytojos E. I. ir J. K., pagal iškvietimą atvykusių į įvykio vietą, parodymus, taip pat faktą, kad kaltinamasis ir jo draugas Š. N. buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio (2,26 ir 3,32 prom.), padarė išvadą, jog smurtauti pradėjo ir nukentėjusįjį pirmas puolė būtent P. K., kuris be jokios realios dingsties sudavė smūgius šiam į galvą. Nukentėjusiajam Š. V. padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumas nustatytas remiantis specialisto išvada Nr. G 1440/10(02) ir specialistės M. K. teisme duotais paaiškinimais, taip pat liudytojo A. U., atlikusio nukentėjusiojo medicininę apžiūrą iš karto po įvykio, parodymais. Teismas kruopščiai tyrė ir nuteistojo iškeltą versiją, kad jis su draugu tik bandė išskirti besistumdančius vyrą ir moterį ir dėl to patys buvo užpulti, tačiau atmetė ją kaip prieštaraujančią bylos duomenims. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą, patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų. Nenustatyta, kad teismai vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir argumentuotai paneigė nuteistojo teiginius, kad nukentėjusiajam nepagrįstai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kasatoriaus teiginiai, kad byloje įrodymai buvo vertinami nesilaikant įstatymo reikalavimų, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją, abejones bei prieštaravimus vertinant jo nenaudai, kad nuosprendyje neišdėstyti visi kaltei pagrįsti ar paneigti reikšmingi įrodymai ir nepašalinti prieštaravimai neatitinka bylos duomenų. Deklaratyvūs bei nepagrįsti yra ir teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo P. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Aldona Rakauskienė

Olegas Fedosiukas