2017-12-20 Nr. AB-24140-3-62-3-00855-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2761-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00855-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 200 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2005 m. spalio mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio buvo kalinamas Alytaus PN sekcijoje Nr. 5-1, neužtikrinant teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos. Tvirtino, kad gyvenamųjų patalpų plotas buvo 40-45 kv. m, jose gyveno 20 žmonių, be to, gyvenamosios patalpos plotą mažino joje buvę baldai ir inventorius. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą. Kalinimo sąlygas Alytaus PN pareiškėjas prilygino nežmoniškoms, kankinančioms, žiaurioms.

3. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno 5 būrio 1 miegamajame, kuriame vienam nuteistajam tekęs gyvenamasis plotas buvo 2,22 kv. m. Pažymėjo, kad visą kalėjimo laikotarpį pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, kur dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti po bendrabučio ir lokalinio sektoriaus teritoriją. Pažymėjo, jog Alytaus PN visos patalpos ne kartą buvo tikrintos Alytaus visuomenės sveikatos centro, tačiau pažeidimų nenustatyta. Bendrabučio tipo miegamieji vėdinami per langus, juose palaikoma higienos reikalavimus atitinkanti temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir dirbtinė apšvieta. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus PN administraciją, Alytaus visuomenės sveikatos priežiūros centrą ar kitas kompetentingas institucijas nesikreipė. Negalima tvirtinti, kad pareiškėjo susirgimai buvo sąlygoti netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų bei jam padarytos neturtinės žalos. Prašė taikyti ieškinio senatį.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė A. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašė taikyti pareiškėjo reikalavimui trejų metų ieškinio senaties institutą. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalie, 1.127 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis. Pabrėžė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2005 m. spalio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. Teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios.

Skunde pareiškėjas nurodė, jog dėl jo pažeistų teisių jis jautė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą. Teismo nuomone, jausdamas tokias pasekmes, pareiškėjas turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Teismo nuomone, pareiškėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kalinimo sąlygas, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sąlygų į Alytaus PN administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Alytaus PN administracijos, be to, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 2005 m. spalio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn.) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2016 m. gegužės 19 d., todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2005 m. spalio 25 d. iki 2013 m. gegužės 18 d. pareikšti. Teismas pažymėjo, kad argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, gavęs atsiliepimą į skundą (kuriame prašoma taikyti sutrumpintą ieškinio senatį) neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nenurodė ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių, nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.

Atsakovo atstovo prašymas tenkintas, pareiškėjo reikalavimui taikytas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2005 m. spalio 25 d. iki 2013 m. gegužės 18 d. šiuo pagrindu atmestas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminą laikyta, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. gegužės 19 d.

7. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 111. 1. punkte nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas patalpos plotas, todėl laikyta, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. viso bendro patalpos ploto. Pastebėta, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. kalėjo 5 būrio 1 miegamajame. Šio miegamojo gyvenamasis plotas yra 44,58 kv. m., jame įrengta 20 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 2,23 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovo atstovo pateikti duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, jos plotą ir jose kalėjusių asmenų skaičių iš esmės atitiko pareiškėjo skunde nurodytus duomenis, jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. gegužės 18 d., pareiškėjui atliekant bausmę Alytaus PN 5 būrio 1 miegamajame, nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, spręsta, kad gyvenamosiose patalpose buvusių baldų užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.

8. Teismo nuomone, tokio pobūdžio ligomis, kuriomis vertinamuoju laikotarpiu sirgo pareiškėjas, serga ir laisvėje esantys asmenys, be to, šių susirgimų pareiškėjas skunde nesiejo su gyvenamojo ploto normos pažeidimo keliamais neigiamais padariniais, todėl priežastinio ryšio tarp netinkamų kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) ir pareiškėjo sveikatos sutrikimų nenustatyta. Daryta išvada, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, jų pablogėjimą kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

9. Byloje nustatyta, kad mažesnio nei teisės aktuose nustatytas ploto gyvenamosiose patalpose gyveno tris metus, gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai (trūko 0,90 kv. m), tačiau nagrinėjamu atveju akcentuotos bausmės atlikimo Alytaus PN bendrosios sąlygos. Pareiškėjas nurodytą kalinimo laiką gyveno bendrabučio tipo patalpose, turėjo judėjimo laisvę po bendro naudojimo patalpas, lokalinio sektoriaus teritoriją, taip pat galėjo sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti biblioteką, koplytėlę, užsiimti kita leistina veikla. Įvertinus bylos duomenis, daryta išvada, jog pareiškėjo buvimas gyvenamojoje patalpoje buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Teismo nuomone, pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė, galimybė dalyvauti užimtumo programoje, užsiimti sportine, kūrybine ar pan. veikla galėjo kompensuoti jam tekusį gyvenamojo ploto trūkumą. Akivaizdu, kad tik nuo pareiškėjo valios priklausė jo buvimo gyvenamosiose patalpose trukmė.

10. Į bylą pateikti Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtino, kad Alytaus PN atitiktis higienos normų reikalavimams yra tikrinama, pažeidimų nenustatyta. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad bendrabučio tipo miegamieji vėdinami per langus, juose palaikoma higienos reikalavimus atitinkanti temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir dirbtinė apšvieta. Pareiškėjas šių atsakovo atstovo nurodytų aplinkybių neginčijo, todėl laikyta, kad pareiškėjo gyvenamosios patalpos atitiko higienos normų reikalavimus.

11. Pažymėta, kad byloje nebuvo duomenų, kad Alytaus PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, taip pat, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, perkėlimo į kitas gyvenamąsias patalpas pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, kad jo sveikatos būklė jam būnant Alytaus PN vertinamuoju laikotarpiu būtų ženkliai pablogėjusi.

12. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį sąlygomis.

13. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. A. L. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, pareiškėjui sukeltus nepatogumus, bendrąsias kalinimo sąlygas Alytaus PN, nesant duomenų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, kad pareiškėjas dėl per mažo ploto keliamų nepatogumų kreipėsi į Alytaus PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, taip pat nesant duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas 1 200 Eur ir ši suma priteista iš atsakovo.

III. 14. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantys Alytaus pataisos namai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą dalyje, kuria pareiškėjui priteisiama 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Nurodo, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė.

16. Pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjui ploto trūkumą kompensavo Alytaus pataisos namų režimas: jis galėjo laisvai judėti pataisos namų teritorijoje, lankyti biblioteką, koplyčią, mokyklą, dirbti pataisos namuose. Šioje byloje 3 kv. m vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas buvo atsitiktiniais laikotarpiais. Pirmosios instancijos teismas akcentavo tik ploto trūkumą, o kitų bloginančių kalinimo sąlygas aplinkybių nebuvo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo A. L. galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimui dėl laikotarpio nuo 2005 m. spalio 25 d. iki 2013 m. gegužės 18 d. taikė ieškinio senaties institutą, o dėl likusio periodo konstatavo, kad visą laiką nuo 2013 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. pareiškėjui atliekant bausmę Alytaus PN jam nebuvo užtikrinta teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, ir nusprendė, kad 1 200 Eur dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

19. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, kuris nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, ir teigia, kad pareiškėjas neįrodė žalos jam padarymo fakto ir dydžio, o nustatytas ploto trūkumas buvo tik atskirais laikotarpiais bei kompensuotas kitomis sąlygomis Alytaus PN.

20. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

21. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

22. Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN 5 būrio 1 miegamajame, kuris yra 44,58 kv. m ploto ir įrengta 20 miegamųjų vietų, taigi, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 2,23 kv. m (b. l. 10). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo laikotarpiu visus 3 metus pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN gyvenamojoje patalpoje sąlygomis, neatitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkto nuostatos, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

23. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė būti laikomam gyvenamosiose patalpose, atitinkančiose teisės aktų reikalavimus dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto, dėl ko pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnis). Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo pagrįstų argumentų ir nepateikia jokių papildomų duomenų, kurie paneigtų šias pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

24. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika, pagal kurią ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-336/2012 ir kt.)

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodinėjimo standartų laikėsi, kadangi, kaip minėta, materialiojo teisinio pobūdžio faktą – neturtinės žalos, pasireiškusios fiziniais nepatogumais, papildomu diskomfortu, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimu, pareiškėjui padarymą, grindė tokiais faktiniais duomenimis, kaip kad pareiškėjo laikymo sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, keliamų vienam asmeniui kameroje tenkančiam plotui. Taigi tai sudarė pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui galėjo kilti atitinkamos neigiamos pasekmės. Šiuo aspektu atsakovas nepagrindė, kodėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus nepatogumus.

26. Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p., 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, jog pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

27. Pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2014).

28. Pažymėtina, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad nustatytas žymus ploto pažeidimas, trukęs ilgą laiką (nustatyta, kad pareiškėjas nepertraukiamą 3 metų laikotarpį buvo laikomas Alytaus PN gyvenamojoje patalpoje, kurioje jam teko tik 2,23 kv. m ploto), į kitas reikšmingas žalos atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo aplinkybes, vertintina, jog tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 1 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis ir yra tinkamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti.

30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė