a0a3cc7c-98fb-408b-a120-e031b8feacc3 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. eB2-1491-254/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00708-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.11. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus praÅ¡ymÄ dėl uždarosios akcinės bendrovės „Frondita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys V.

B., Ž. M., P. L., G. V., S. L., J. R., K. S. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. n u s t a t ė : bankrutavusios UAB „Frondita“ kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas UAB „Frondita“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu. PraÅ¡ymÄ grindžia tuo, kad atsakovės veikla buvo perkelta į kitÄ susijusiÄ Ä¯monę (Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Nurodo, kad UAB „Reditus amnis“ ir BUAB „Frondita“ sieja analogiÅ¡ka veikla, turtas, tie patys vadovai (iÅ¡skyrus akcininkę), darbuotojai, ta pati veiklos vykdymo vieta – Taikos pr. 4, Kaunas.

PareiÅ¡kėjo nuomone, tyčinis įmonės bankrotas pripažintinas ir tuo pagrindu, kad nemokumo administratorius kreditoriams pateikė informacijÄ , kad jokio turto BUAB „Frondita“ neturi. Tačiau yra žinoma, kad antstolis, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ BUAB „Raviluta“, už skolÄ UAB „Frondita“ perdavė stakles. Bendrovės finansiniuose dokumentuose tai neatsispindi. Pažymi, kad kreditorius VSDFV Kauno skyrius 2018-12-27 sprendimu Nr. VIA-SP2F-102 UAB „Raviluta“ turtui iki 2023-12-27 nustatė priverstinį įkeitimÄ â€“ gręžimo staklėms OPTIMAT (duomenys neskelbtini) inventoriaus Nr. 07, kurių vertė įkeitimo metu buvo nustatyta 18 720 Eur, šį priverstinį įkeitimÄ Ä¯registravo VÄ® Registrų centro Hipotekos registre 2018-12-28.

UAB „Raviluta” buvęs vadovas nurodytÄ turtÄ priėmė saugoti bei pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad yra įspėtas apie atsakomybę už sprendime turtui nustatytų apribojimų pažeidimus, tačiau Å¡io turto neiÅ¡saugojo ir BUAB “Raviluta” bankroto administratorei neperdavė. Manytina, kad tai tos pačios staklės, kurios buvo perduotos UAB „Fronditai“. UAB „Frondita“ buvo UAB „Raviluta“ apskaitÄ tvarkantis juridinis asmuo, įgaliotas asmuo – G. V.. UAB ”Raviluta” 2021-01-13 iÅ¡registruota iÅ¡ JAR pasibaigus bankroto procedÅ«rai (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

PareiÅ¡kėjui kilo abejonės dėl 2018-12-03 transporto priemonės Honda CRV pirkimo–pardavimo sandorio pagrįstumo, t. y. pareiÅ¡kėjas mano, jog Å¡io sandorio suma buvo aiÅ¡kiai per maža ir Å¡is automobilis buvo parduotas, siekiant iÅ¡vengti darbuotojams neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo. Tikėtina, kad automobilis buvo parduotas, kai prasidėjo teisminiai ginčai tarp darbuotojų ir UAB „Frondita“ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (civilinė byla Nr. e2-187-615/2019) ir Å¡iam turtui galėjo bÅ«ti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, skolos grÄ Å¾inimui užtikrinti.

Todėl pareiÅ¡kėjo nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad buvo sudarytas nuostolingas, ekonomiÅ¡kai nenaudingas įmonei sandoris (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas). VSDFV Kauno skyrius nurodo, jog BUAB „Frondita“ įsipareigojimai 2019-05-20 buvo 64 576,00 Eur, o 2019-10-15 mokėtinos sumos sudarė 52 125 Eur, todėl daro prielaidÄ , jog galėjo bÅ«ti pažeistos pirmos ir antros eilės kreditorių teisės. Be to, pažeidžiant 1 ir 2 eilės kreditorių reikalavimus, 2019-05-10 BUAB „Frondita“ akcininkei ir vyr. buhalterei G.

V. buvo išmokėti 4135 Eur. Dėl šių aplinkybių VSDFV mano, jog buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). VSDFV nurodo, jog apyvartos žiniaraštyje laikotarpiu 2019-05-01 – 2020-05-20 nurodytos beviltiškos skolos 34 944,57 Eur sumai, iš kurių 30 091,52 Eur buvo išmokėta BUAB „Frondita“ atskaitingam asmeniui – buvusiam direktoriui, kuris, būdamas skolingas bendrovei, mirė, jokio turto nepaliko, įpėdinių taip pat nėra, todėl jo skola buvo pripažinta kaip beviltiška.

Tačiau tuo metu, kai atskaitingam asmeniui buvo iÅ¡mokėtos pirmiau nurodytos sumos, skola valstybės biudžetui nuolat augo. VSDFV Kauno skyriaus 2019-06-19 teiktas kreditorinis reikalavimas, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ne teismo tvarka, sudarė 1414,75 Eur (neatleisti 6 darbuotojai), 2021-01-05 Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintas patikslintas 13 856,31 Eur kreditorinis reikalavimas bei 2020-06-26 patvirtintas VSDFV Alytaus skyriaus 13813,19 Eur kreditorinis reikalavimas, kuris susidarė dėl lėšų pervedimo darbuotojams iÅ¡ Garantinio fondo.

VMI prie FM 2019-06-04 pateiktas kreditorinis reikalavimas, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ne teismo tvarka – 2488,06 Eur, 2019-07-02 patikslintas kreditorinis reikalavimas sudarė 13141,32 Eur, t. y. toks pat, kaip ir iÅ¡kėlus bankroto bylÄ teisme. Bankroto byloje nei vienas paslaugų tiekėjas ar buhalterinių paslaugų gavėjas nėra pateikęs kreditorinio reikalavimo. VSDFV prie FM nuomone, sudarant 2018 m. finansinę atskaitomybę tyčia buvo padarytos klaidos tam, kad 2019 m. bÅ«tų galima iÅ¡sikelti neteisminį bankrotÄ .

Netinkamai tvarkyta atsakovės buhalterinė apskaita (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). VĮ Registrų centrui UAB „Frondita“ balansai už 2016, 2017, 2018 metus pateikti nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų. Darbuotojų teigimu, tuo metu teisme buvo nagrinėjamos civilinės bylos dėl neišmokėto darbo užmokesčio. 2016 metų balansas VĮ Registrų centras buvo pateiktas 2019-10-25, jau įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo. Išanalizavus pateiktų balansų duomenis nustatyta, kad skiriasi balansų 2016-12-31, 2017-12-31, 2018-12-31 likučiai.

Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sÄ raÅ¡e nurodyta 11 sutarčių, tačiau buvusios darbuotojos žino, kad prieÅ¡ keliant bankroto bylÄ ne teismo tvarka, pagal sutartis bendrovė teikė paslaugas apie 30 įmonių (pirkėjų žiniaraÅ¡tis 241 už laikotarpį 2019-01-01 – 2019-04-30). Bendrovės sudarytų sutarčių su paslaugų tiekėjais sÄ raÅ¡e nėra sutarčių su fiziniais asmenimis dėl patalpų ir garažo nuomos (VÄ® Registrų centro duomenimis, patalpų, adresu Taikos pr. 4, Kaune, nuomos sutartis baigėsi 2017-06-25), tačiau pateiktuose dokumentuose nurodytos nuomos sÄ naudos 2019-05-20 sudarė 6 259,90 Eur.

IÅ¡ pateiktų dokumentų taip pat nustatyta, kad buvo sumokėtas 176,00 Eur nekilnojamo turto mokestis, nors bendrovė nekilnojamo turto neturi. Atsiliepimu į praÅ¡ymÄ atsakovės nemokumo administratorė UAB „Reniva“ sutiko su kreditoriaus (pareiÅ¡kėjo) iÅ¡dėstyta pozicija ir nurodė, kad pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyti argumentai atitinka LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todėl nemokumo administratorius praÅ¡o teismo pripažinti UAB „Frondita“ bankrotÄ tyčiniu.

Suinteresuotas asmuo kreditorė Ž. M. (buvusi atsakovės darbuotoja) praÅ¡o teismo pripažinti atsakovės bankrotÄ tyčiniu. Nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio mėn. kreditorei nutraukus darbo sutartį su UAB Frondita ir pastarÄ jai neatsiskaičius su darbuotoja, 2018 m. spalio 22 d. ji atsakovei pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį. Direktorius P. L. pareiÅ¡kė, kad jei bylÄ laimės kreditorė, jis iÅ¡kels UAB „Frondita“ bankrotÄ ir ji nieko negaus, Å¡iuos žodžius paminėjo ir teismo posėdyje. 2019 m. balandžio 25 d.

Kauno apylinkės teismas visiÅ¡kai patenkino ieÅ¡kinį dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio. Kol neįsiteisėjo teismo sprendimas, UAB „Frondita“ vadovai direktorius P. L. ir akcininkė (tiesioginė bendrovės vadovė) G. V. ėmėsi veiksmų iÅ¡kelti UAB „Frondita“ neteisminį bankrotÄ . 2019 m. gegužės 2 d. buvo įkurta UAB „Reditus amnis”, reg. adresas (duomenys neskelbtini) (akcininkės G. V. gyv. vieta), veiklos sritis ta pati kaip ir atsakovės – buhalterinių paslaugų teikimas ir antspaudų gamyba/pardavimas, veiklos vykdymo vieta su visu materialiniu turtu – Taikos pr.4, Kaunas.

Palaipsniui buvo perkelti darbuotojai iÅ¡ UAB „Frondita“ į UAB „Reditus amnis“, apie 30 sutarčių, sudarytų su buhalterinių paslaugų pirkėjais, buvo tiesiog perkelta į naujÄ Ä¯monę. UAB „Frondita“ vadovai tęsia veiklÄ tik kitu pavadinimu – UAB „Reditus amnis“, žlugdant pirmtakę įmonę, paliekant ir auginant skolas ir kreditorinius įsipareigojimus. Pažymi, jog UAB „Frondita“ akcininkė G. V. buvo ir UAB „Frondita“ finansininkė, todėl buvo paprasčiau UAB „Frondita“ finansinius dokumentus suruoÅ¡ti/pritaikyti neteisminiam UAB „Frondita“ bankrotui.

Vien tai, kad 2019 metais sudarant metines finansines ataskaitas nebuvo atstatytas ilgalaikio turto nusidėvėjimas (perleisto leng. automobilio savikaina į sÄ naudas nuraÅ¡yta du kartus), kuris ženkliai lėmė 2019 m. susidariusį nuostolį, rodo nesÄ Å¾iningÄ veikÄ . NesÄ Å¾iningÄ /netvarkingÄ buhalterinių dokumentų tvarkymÄ rodo ir metinių finansinių ataskaitų nesutapimai (nėra tęstinumo), greičiausiai dėl to, kad perdarinėti atbuline data ir kelis kartus. Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos nesilaikant terminų.

Be to, buvo padaryta ir daugiau nuostolingų sandorių: IT pardavimas ženkliai žemesne rinkos kaina, brangių staklių perleidimas ir prekių, skirtų perparduoti perleidimas be piniginių lėšų gavimo, nuraÅ¡ant į nuostolį debitorinius įsipareigojimus, pirmoje eilėje iÅ¡simokant kreditorinius įsipareigojimus susijusiems asmenims (tikėtina, priskaičiuotas atbuline data, kad iÅ¡siimti likusias lėšas), įdarbinant naujÄ darbuotojÄ (po neteisminio bankroto iÅ¡sikėlimo) ir neatleidžiant dirbančių, taip didinant įsipareigojimus.

Suinteresuotas asmuo kreditorė V. B. (buvusi atsakovės darbuotoja) su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu sutinka, praÅ¡o atsakovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Nurodo, kad kilus ginčui dėl jai neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, nutraukus darbo sutartį su UAB „Frondita“, Darbo ginčų komisijoje direktorius pagrasino, kad jeigu teisme ji laimės bylÄ dėl neiÅ¡mokėto atlyginimo, jis iÅ¡kels bankrotÄ UAB „Frondita“. Tokiu tikslu jis suklastojo 2018 metų finansines ataskaitas, parodė 28 875,0 Eur nuostolį ir 2019 m. balandžio 20 d. iÅ¡sikėlė neteisminį bankrotÄ . 2019 m. balandžio 25 d.

Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo. 2019 m. balandžio 29 d. buvo įsteigta nauja įmonė UAB „Reditus amnis“, kuri užsiima ta pačia kaip atsakovės veikla ir UAB „Frondita“ verslas perkeltas į naujÄ Ä¯monę. Pažymi, kad UAB „Frondita“ tiesioginis vadovas buvo ne direktorius P. L., o vienintelė akcininkė G. V. (P. L. mama). Ji buvo ir UAB „Frondita“ finansininkė, sudarinėjusiu finansines ataskaitas, kurios VÄ® Registrų centrui buvo pateiktos gerokai pavėluotai.

Suinteresuoti asmenys P. L. ir G. V. atsiliepimu į praÅ¡ymÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad nepagrįstai pareiÅ¡kėjas tvirtina, kad atsakovės veikla buvo perkelta į kitÄ Ä¯monę. VSDFV neteisingai nurodo, jog UAB „Reditus amnis“ ir BUAB „Frondita“ yra tie patys vadovai. IeÅ¡kinyje nurodyta, jog UAB „Reditus amnis“ direktorė yra S. L., o BUAB „Frondita“ vadovas buvo P. L., be to skiriasi ir akcininkai. Nors VSDFV teigia, jog BUAB „Frondita“ turtas, t. y. interneto svetainė, buhalterinės apskaitos programos licencija, kompiutrerinė technika ir kt., atiteko UAB „Reditus amnis“, tačiau nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Be to, VSDFV nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad UAB „Reditus amnis“ perėmė UAB „Frondita“ nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo sÄ lygas, nors tokia sÄ lyga yra bÅ«tina tyčinio bankroto nustatymui. Nors VSDFV įrodinėja, jog antstolis, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ BUAB „Raviluta“, už skolÄ BUAB „Frondita“ perdavė stakles, tačiau BUAB „Frondita“ nemokumo administratorius kreditoriams pateikė informacijÄ , kad jokio turto BUAB „Frondita“ neturi.

Įmonės turtas atsispindi įmonės balanse. VSDFV pareiškime nurodo, jog BUAB „Frondita“ finansiniuose dokumentuose neva perduotos staklės nenurodytos, tačiau pačių finansinių dokumentų teisingumo VSDFV neginčija. Pažymi, kad transporto priemonė Honda CRV buvo parduota iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Frondita“. Patys darbuotojai, kurių teises neva pažeidė šis sandoris jo niekada neginčijo. VSDFV nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog sandoris buvo sudarytas siekiant išvengti prievolės kreditoriams.

Nors VSDFV teigia, jog buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad įmonė turėjo kitų neginčytinai mokėtinų sumų. Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeisdamas mokėjimų eiliÅ¡kumÄ bendrovės vadovas tyčia siekė iÅ¡vengti atsiskaitymų su kitais kreditoriais, esmingai bloginti įmonės turtinę padėtį ir sukelti įmonės bankrotÄ . Nagrinėjamu atveju BUAB „Frondita“ įsipareigojimų skirtumas tarp 2019-05-20 ir 2019-10-15 sudarė 12451,00 Eur, tokia suma negali bÅ«ti laikoma esminė įmonės turto dalimi.

PareiÅ¡kėjas nepagrindė ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio. Nepagrįstas pareiÅ¡kimo argumentas, kad buvo netinkamai tvarkomi įmonės finansinės apskaitos dokumentai. VSDFV nurodo, jog apyvartos žiniaraÅ¡tyje laikotarpiu 2019-05-01 – 2020-05-20 nurodytos beviltiÅ¡kos skolos 34944,57 Eur sumai, iÅ¡ kurių 30091,52 Eur yra susijusiam asmeniui iÅ¡duoti ir negrÄ Å¾inti, nėra ir skaičiuotų palÅ«kanų. Pažymi, jog Å¡i suma buvo iÅ¡mokėta BUAB „Frondita“ atskaitingam asmeniui – buvusiam direktoriui, kuris bÅ«damas skolingas bendrovei mirė, jokio turto nepaliko, įpėdinių taip pat nėra, todėl jo skola buvo pripažinta kaip beviltiÅ¡ka.

Be to, VSDFV teigia, jog sudarant 2018 m. finansinę atskaitomybę tyčia buvo padarytos klaidos tam, kad 2019 m. bÅ«tų galima iÅ¡sikelti neteisminį bankrotÄ , tačiau nepateikė jokių duomenų, kad dėl nustatyto netinkamo BUAB „Frondita“ buhalterinės apskaitos vedimo negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Pripažįsta, kad netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali bÅ«ti taikoma teisinė atsakomybė, tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ .

Tuo tarpu, Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu, jei yra pakankamai duomenų iÅ¡vadai, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-476-330/2018, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-702-823/2018).

Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju VSDFV nepagrindė, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ BUAB „Frondita“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM (toliau – VMI prie FM) atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o teismo nustačius, kad įmonė buvo prie bankroto privesta tyčia, pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu. Nurodo, kad VMI prie FM 2020-07-10 raÅ¡tu Nr. RNA-17811 tuo metu buvusio bendrovės nemokumo administratoriaus UAB „Start Invest“ buvo papraÅ¡yta pateikti informacijÄ ir paaiÅ¡kinimus, siekiant nustatyti galimo bendrovės tyčinio bankroto požymius.

Administratoriaus 2020-08-13 raÅ¡tu buvo pateiktas atsakymas, kuriame nebuvo iÅ¡samiai atsakyta į VMI prie FM raÅ¡te iÅ¡dėstytus klausimus. Buvusio administratoriaus UAB „Start Invest“ pateiktoje 2020-01-10 informacijoje pirmajam bendrovės kreditorių susirinkimui buvo nurodyta, kad „Įmonės vadovas, vykdydamas Nemokumo administratoriaus įsakymÄ , nepraleisdamas teismo nustatyto termino, perdavė nemokumo administratoriui Ä®monės dokumentus bei Ä®monės antspaudÄ â€œ. Naujasis bendrovės nemokumo administratorius UAB „Reniva“, pradėjęs administruoti bankrutuojančiÄ UAB „Frondita“, 2021-05-11 pateikė sÄ raÅ¡Ä dokumentų buvusiam bendrovės vadovui, kurie administratoriaus manymu nebuvo periimti ankstesnio administratoriaus, ar buvęs vadovas nebuvo jų pateikęs ankstesniam administratoriui (UAB „Reniva“ informacija 2021-05-27 kreditorių susirinkimui).

Taigi, tikėtina, kad ankstesnis bendrovės nemokumo administratorius bendrovės kreditoriams teikė netikrÄ informacijÄ , taip galimai siekdamas nuslėpti bendrovės tyčinio bankroto požymius atitinkančiÄ informacijÄ . PareiÅ¡kimas tenkinamas iÅ¡ dalies Dėl taikytino teisinio reglamentavimo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANÄ®, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®) su visais pakeitimais ir papildymais (JANÄ® 153 straipsnis). JANÄ® 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams Å¡io įstatymo (JANÄ®) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nuostatas, reguliuojančias:

1) atlygį nemokumo administratoriui;

2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ ;

3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei;

4) kreditorių balsavimÄ dėl restruktÅ«rizavimo plano;

5) nemokumo administratoriaus skyrimÄ bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytoms iÅ¡imtims taikomas Ä®BÄ®. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobÅ«džio. Todėl sÄ lygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobÅ«džio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Vadinasi, praÅ¡ymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi bÅ«ti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laikÄ . Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausiuose iÅ¡aiÅ¡kinimuose dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimui taikytino teisinio reglamentavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32–33 punktai, 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 51 punktas).

Nagrinėjamu atveju, bendrovės bankroto procedÅ«ra inicijuota galiojant Ä®BÄ® nuostatoms, UAB „Frondita“ bankroto byla iÅ¡kelta Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi, t. y, iki JANÄ® įsigaliojimo. Be to, veiksmai, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl BUAB „Frondita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant ĮBÄ® nuostatoms, nors pareiÅ¡kimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas po JANÄ® įsigaliojimo, tačiau klausimas dėl UAB „Frondita“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręstinas taikant Ä®BÄ® numatytÄ teisinį reguliavimÄ .

Dėl tyčinio bankroto požymių Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalis). Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iÅ¡ Å¡ioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, Å¡io straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sÄ lygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas.

Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki.

Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiÅ¡kai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryÅ¡io tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryÅ¡ys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymÄ ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Nagrinėjamu atveju BUAB „Frondita“ bankrotÄ praÅ¡oma pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktuose, bei 3 dalies 1 pirmame punkte nurodytais pagrindais. Dėl įmonės nemokumo Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi UAB „Frondita“ iÅ¡kelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-358-254/2021).

Sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , teismas, vertindamas paskutinio įmonės balanso duomenis, nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. balanso duomenimis bendrovė turėjo turto už 4 489 Eur (224 Eur atsargos, 3 723 Eur – gautinos sumos), tuo tarpu pradelsti finansiniai įsipareigojimai – 47 437 Eur. Bendrovė per paskutinį ataskaitinį laikotarpį patyrė 71 619 Eur nuostolių. Atsakovės vadovas pats pripažino, jog bendrovė yra nemoki. Pastebėtina ir tai, kad bendrovės valdymo organai bei kreditoriai buvo inicijavę bendrovei neteisminį bankrotÄ .

Kreditorių 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu bendrovei buvo iÅ¡keltas neteisminis bankrotas. Nors Å¡is nutarimas Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1710-638/2019 buvo panaikintas dėl procedÅ«rinių pažeidimų, iÅ¡ esmės Å¡ios aplinkybės patvirtina ne kÄ kitÄ , kaip bendrovės nemokumo faktÄ . IÅ¡ UAB „Frondita“ balanso, sudaryto už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, duomenų matyti, kad įmonės turimo turto vertė siekė 56 235 Eur, tarp jų 49 295 Eur sudarė per vienerius metus gautinos sumos.

Nevertinant gautinų sumų, įmonė realiai 2018 m. pabaigoje turėjo tik 6 940 Eur turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 27 565 Eur (visi įsipareigojimai buvo trumpalaikiai). Įmonė 2018 m. dirbo nuostolingai. VMI prie LR FM pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokestinė nepriemoka susidarė ir pradėjo kauptis nuo 2016 m. lapkričio 25 d. Įmonė turėjo darbo užmokesčio skolų darbuotojams nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-187-615/2019 buvo konstatuota, kad kreditorei V.

B., vien neišmokėtas darbo užmokestis sudarė 919,46 Eur, kompensacija už nepanaudotas atostogas – 1809,91 Eur, o kreditorei Ž. M. vien neišmokėtas darbo užmokestis sudarė 841,45 Eur, kompensacija už nepanaudotas atostogas – 1058,97 Eur, kai abi šios kreditorės darbo santykius su atsakove nutraukė 2018 m. rugpjūčio 20 d. Atsakovė šių kreditorių reikalavimus, tarp jų ir kitas teismo priteistas sumas, apskaitė kaip pradelstus tik 2019 m. spalio 15 d. apyvartos žiniaraštyje Nr. 6351.

Todėl vien balanso už 2018 m. duomenimis yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė buvo nemoki vėliausiai nuo 2018 m. gruodžio 31 d. (27 565 Eur + 919,46 Eur + 1809,91 Eur + 841, 45 Eur + 1058,97 Eur = 32 221,79 Eur; 56 235 Eur : 2 = 28 117,50 Eur). Dėl nuostolingų ar ekonomiÅ¡kai nenaudingų sandorių sudarymo Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sprendimai.

Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ tam, jog bÅ«tų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotÄ , nėra bÅ«tina nustatyti vien tik konkretų veiksmÄ ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotÄ .

Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumÄ , įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumÄ . Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

PareiÅ¡kėjo nuomone, nuostolingu ir ekonomiÅ¡kai nenaudingu įmonei sandoriu laikytinas 2018-12-03 transporto priemonės Honda CRV pirkimo–pardavimo sandoris. PareiÅ¡kėjas mano, kad Å¡io sandorio suma buvo aiÅ¡kiai per maža ir Å¡is automobilis buvo parduotas, siekiant iÅ¡vengti darbuotojams neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo. IÅ¡ nemokumo administratoriaus pateiktų įrodymų, susijusių su minėto automobilio įsigijimo ir pardavimo aplinkybėmis (DOK-25607), nustatyta, kad transporto priemonės Honda CRV pirmosios registracijos data 2009 m. kovo 3 d. 2014 m. kovo 14 d.

Turto perdavimo lizingo gavėjo nuosavybės aktu minėta transporto priemonė buvo perduota iÅ¡ lizingo davėjo UAB „NORDEA FIFANCE LITHUANIA“ UAB Frondita“, pastarajai pilnai įvykdžius savo įsipareigojimus pagal lizingo sutartį. IÅ¡ byloje nemokumo administratoriaus pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Serija FRO Nr. 11578 matyti, kad minėtas automobilis 2018 m. gruodžio 3 d. buvo parduotas A. B. už 2000 Eur sumÄ , tačiau apmokėjimo dokumentų tarp įmonės finansinių dokumentų nėra pateikta.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2020 m. birželio 10 d. pardavimo skelbimuose analogiÅ¡ko automobilio kaina nurodyta 8890 Eur, taigi, pardavimo metu minėto automobilio pardavimo rinkos vertė galėjo bÅ«ti bent 4 kartus didesnė negu jis buvo parduotas, kas įrodo, kad buvo sudarytas įmonei nenaudingas sandoris. Nors tretieji asmenys P. L. ir G. V. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad minėtas sandoris nebuvo ginčijamas, nemokumo administratorius 2021 m. lapkričio 4 d. teismui pateiktame praneÅ¡ime dėl informacijos pateikimo nurodė, kad administratorius yra iniciavęs civilinę bylÄ Kauno apylinkės teisme dėl žalos atlyginimo (civ. b.

Nr. e2-16532-713/2021), dėl bendrovei sudaryto nenaudingo sandorio, parduodant automobilį Honda CRV. Byla šiuo metu dar nėra išnagrinėta. Kartu nemokumo administratorius patvirtino, kad automobilis buvo parduotas tuo metu, kai bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams: kreditoriui VMI prie LR FM pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokestinė nepriemoka susidarė ir pradėjo kauptis nuo 2016-11-25, kuri 2019 m. spalio 24 d. sudarė 13 141,32 Eur;

2) kreditorėms Ž. M. ir V. B. kreditorinis įsipareigojimas susidarė ir pradėjo kauptis nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio. Pastebėtina, kad aplinkybę, jog kreditorės nenaudingu įvardintas sandoris iÅ¡ tiesų yra naudingas bendrovei, turėjo įrodinėti bÅ«tent įmonės vadovai, priėmę sprendimus dėl tokio sandorio sudarymo (CPK 178 straipsnis). Jie nenurodė, kad tarp įmonės dokumentų yra duomenų, kurie galėjo objektyviai įtakoti automobilio vertės sumažėjimÄ , ar įrodymų, kad prieÅ¡ sudarant sandorį buvo renkami duomenys apie Å¡ios transporto priemonės rinkos vertę, kad bÅ«tų sudarytas įmonei naudingas sandoris.

Å is sandoris buvo sudarytas 2018 m. gruodžio 3 d., t. y. tuo metu, kai įmonė susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, įmonė turėjo darbo užmokesčio skolų darbuotojams (nuo 2018 m. rugpjūčio mėn.), VMI prie LR FM pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokestinė nepriemoka susidarė ir pradėjo kauptis nuo 2016 m. lapkričio 25 d., kuri 2019 m. spalio 24 d. sudarė 13 141,32 Eur. Atsakovė pati kėlė neteisminio bankroto bylÄ , pripažindama, kad įmonė nemoki (2019 m. gegužės 20 d.).

Todėl Å¡io įmonės turto pardavimas tokia kaina, kuri nurodyta sutartyje, buvo įmonei nenaudingas sandoris, jis sumažino kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ įmonės turto, kas atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytÄ tyčinio bankroto požymį. Dėl atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ pažeidžiančių mokėjimų Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

PareiÅ¡kėjas tyčinio bankroto požymius įžvelgia ir tame, kad nors nustatyta, jog iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , įmonė jokio turto neturi, tačiau pareiÅ¡kėjo duomenimis, antstolis, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ BUAB „Raviluta“, už skolÄ UAB „Frondita“ perdavė stakles. Bendrovės finansiniuose dokumentuose tai neatsispindi. Pažymi, kad kreditorius VSDFV Kauno skyrius 2018-12-27 sprendimu Nr. VIA-SP2F-102 UAB „Raviluta“ turtui iki 2023-12-27 nustatė priverstinį įkeitimÄ â€“ gręžimo staklėms OPTIMAT (duomenys neskelbtini) inventoriaus Nr. 07, kurių vertė įkeitimo metu buvo nustatyta 18 720 Eur, šį priverstinį įkeitimÄ Ä¯registravo VÄ® Registrų centro Hipotekos registre 2018-12-28.

UAB „Raviluta” buvęs vadovas nurodytÄ turtÄ priėmė saugoti bei pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad yra įspėtas apie atsakomybę už sprendime turtui nustatytų apribojimų pažeidimus, tačiau Å¡io turto neiÅ¡saugojo ir BUAB „Raviluta” bankroto administratorei neperdavė. PareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡ios staklės buvo perduotos UAB „Frondita“, kuri buvo UAB „Raviluta“ (2021-01-13 iÅ¡registruota iÅ¡ JAR pasibaigus bankroto procedÅ«rai) apskaitÄ tvarkantis juridinis asmuo, tačiau UAB „Frondita“ Å¡io turto neturi.

IÅ¡ nemokumo administratoriaus į bylÄ pateikto antstolės R. S. 2019 m. sausio 3 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto nustatyta, kad minėtos staklės buvo perduotos UAB „Frondita“. Turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akte staklių vertė nurodyta 18 000 Eur. IÅ¡ pateiktos byloje 2019 m. sausio 28 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Serija FRO Nr. 11674 turinio matyti, kad staklės buvo parduotos UAB „Kastytis“ už 12 100 Eur. IÅ¡ nemokumo administratoriaus pateikto atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad 2019 m. sausio 28 d.

UAB „Kastytis“ UAB „Frondita“ pervedė 10 000 Eur, o likusiÄ dalį, t. y. 2100 Eur, sumokėjo grynaisiais pagal kasos pajamų orderį Serija Nr. FR0439. Minėtos staklės įmonės finansinės apskaitos dokumentuose neatsispindi, to nepaneigė nei atsakovės vadovas, nei įmonės finansininkė. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad už turto (staklių) pardavimÄ gautos lėšos nebuvo panaudotos atsiskaityti nei su įmonės kreditoriais, nei padengti įsiskolinamus įmonės darbuotojams.

Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad įmonės veikla buvo organizuota taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos. Todėl teismo vertinimu, Å¡iuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog nustatytos aplinkybės atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytÄ tyčinio bankroto požymį. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti Å¡ia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. CK 6.9301 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintÄ imperatyvÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę, bÅ«tina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikÅ¡tų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi bÅ«ti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sÄ lygai, atliko mokėjimÄ pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ , t. y. turi bÅ«ti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas.

Tik esant Å¡ių dviejų sÄ lygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali bÅ«ti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018; 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019). Atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ , bet yra sÄ Å¾iningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklÄ , atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla).

Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-324-915/2017). UAB „Frondita“ įsipareigojimai 2019-05-20 buvo 64 576,00 Eur, 2019-10-15 mokėtinos sumos sudarė 52 125 Eur, skirtumas – 12 451 Eur.

Pastebėtina, kad iÅ¡ kartu su pareiÅ¡kimu pateikto 2019 m. gegužės 20 d. UAB „Frondita“ kreditorių susirinkimo registracijos lapo turinio (įmonės rengtas kreditorių sÄ raÅ¡as 2019 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimui (pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo priedas) nustatytina, jog tuo metu įmonė buvo skolinga trečios eilės kreditoriams – UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Echo stamp“, UAB „Orgsis“, UAB „Polistampa“ ir UAB „Verslo idėjų partneriai“.

Bendra skola Å¡iems kreditoriams siekė 1623,96 Eur. UAB „Frondita“ bankroto bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtinus įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä bei vienas Å¡is trečios eilės kreditorius nepareiÅ¡kė kreditorinio reikalavimo, kas teikia pagrindÄ manyti, kad jų reikalavimai buvo patenkinti, nepatenkinus VMI prie FM kreditorinio reikalavimo. Taip pat nustatyta, kad prieÅ¡ pat keliant neteisminio bankroto bylÄ (2019-05-20), UAB „Frondita“ jau esant nemokiai nuo 2018 m. gruodžio 31 d., akcininkei ir vyr. buhalterei G.

V. 2019-05-10 grynaisiais buvo iÅ¡mokėta 4135 Eur 3 eilės kreditorinio reikalavimo (Apyv. žin. 44861). Nors tretieji asmenys P. L. ir G. V. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ Å¡ioje dalyje nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad tuo laikotarpiu įmonė turėjo kitų neginčytinai mokėtinų sumų, tačiau kaip jau minėta, VMI prie LR FM pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokestinė nepriemoka susidarė ir pradėjo kauptis nuo 2016-11-25, kuri 2019 m. spalio 24 d. sudarė 13 141,32 Eur, VSDFV Kauno skyriaus 2019-06-19 teiktas kreditorinis reikalavimas jau sudarė 1 414,75 Eur (neatleisti 6 darbuotojai).

Šie reikalavimai iki bankroto bylos iškėlimo tik augo: 2021-01-05 Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintas patikslintas 13 856,31 Eur kreditorinis reikalavimas bei 2020-06-26 patvirtintas VSDFV Alytaus skyriaus 13 813,19 Eur kreditorinis reikalavimas, kuris susidarė dėl lėšų pervedimo darbuotojams iš Garantinio fondo (CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat kreditorėms Ž. M. ir V. B. kreditorinis įsipareigojimas susidarė ir pradėjo kauptis nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio, nesumokėtos sumos Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu buvo priteistos iš UAB „Frondita“ darbuotojoms.

Pastebėtina, kad UAB „Frondita“ apyvartos žiniaraÅ¡tyje 6351 nurodyta, kad 2019 m. gegužės 20 d. įmonės skola darbuotojoms V. B. sudarė 10 565,83 Eur, o Ž. M. – 21 240,03 Eur (CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustačius minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, sutiktina su pareiÅ¡kėju, kad nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės yra pakankamos iÅ¡vadai, jog atliktais mokėjimais buvo pažeistos pirmos ir antros eilės kreditorių teisės, todėl yra pagrindas konstatuoti atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimÄ .

Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atlikti mokėjimai buvo nulemti siekio gaivinti jau faktiÅ¡kai nemokios bendrovės veiklÄ , t. y. atsiskaitymai nebuvo susiję su įmonės veiklos tęstinumÄ lemiančiais kreditoriais ar skirti bendrovei bÅ«tinoms paslaugoms, taigi negali bÅ«ti pateisinami. Pažymėtina, kad dėl tokių veiksmų sumažėjo įmonės galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Frondita“ veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ buvo apribotos, o vykdant atsiskaitymus buvo nesilaikoma CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintos tvarkos.

Atsižvelgiant į tai, BUAB „Frondita“ bankrotas pripažintinas tyčiniu ir Ä®BÄ® 20 straipsnio2 dalies 4 punkto pagrindu. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto kriterijaus PareiÅ¡kėjos nuomone, Å¡iuo atveju netinkamai tvarkyta atsakovės buhalterinė apskaita, todėl tokie veiksmai atitinka tyčinio bankroto požymį, numatytÄ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Å iame kontekste pažymėtina, kad viena iÅ¡ bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis Å¡altinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rÅ«pestingai su juridinio asmens turtu apima pareigÄ tinkamai vesti turto apskaitÄ , teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat iÅ¡saugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytÄ laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neiÅ¡saugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, siekiant pripažinti bankrotÄ tyčiniu, neprivalo bÅ«ti atskirai nustatytas ryÅ¡ys tarp Å¡ių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitÄ arba neiÅ¡saugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas bÅ«tų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimÄ neįmanomÄ bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

Vis dėlto kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimas lemia bankroto pripažinimÄ tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Toks negalėjimas turi bÅ«ti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklÄ galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trÅ«kstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad VÄ® Registrų centrui UAB „Frondita“ balansai už 2016, 2017, 2018 metus, pateikti nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų. 2016 metų balansas VÄ® Registrų centrui buvo pateiktas 2019-10-25, jau įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IÅ¡analizavus pateiktų balansų duomenis, nustatyta, kad skiriasi balansų, sudarytų 2016-12-31, 2017-12-31, 2018-12-31 likučiai. Kaip teisingai nurodo pareiÅ¡kėjas, buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sÄ raÅ¡e nurodyta 11 sutarčių, tačiau pagal sutartis bendrovė teikė paslaugas apie 30-čiai įmonių (pirkėjų žiniaraÅ¡tis 241 už laikotarpį 2019-01-01 – 2019-04-30).

Bendrovės sudarytų sutarčių su paslaugų tiekėjais sÄ raÅ¡e, nėra sutarčių su fiziniais asmenimis dėl patalpų ir garažo nuomos (VÄ® Registrų centro duomenimis, patalpų, adresu Taikos pr. 4, Kaune, nuomos sutartis baigėsi 2017-06-25), tačiau pateiktuose dokumentuose nurodytos nuomos sÄ naudos 2019-05-20 sudarė 6259,90 Eur. IÅ¡ pateiktų dokumentų taip pat nustatyta, kad buvo sumokėtas 176 Eur nekilnojamo turto mokestis, nors bendrovė nekilnojamo turto neturi. VSDFV teigia, jog sudarant 2018 m. finansinę atskaitomybę tyčia buvo padarytos klaidos tam, kad 2019 m. bÅ«tų galima iÅ¡sikelti neteisminį bankrotÄ .

Nustačius aptartas aplinkybes, sutiktina su pareiÅ¡kėju, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, tačiau vien dėl to negalima daryti iÅ¡vados, kad dėl konstatuotų pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Todėl Å¡ioje dalyje teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtino tyčinio bankroto požymio. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio Preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitÄ Ä¯monę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklÄ vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į Å¡iÄ Ä¯monę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys (Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Esminis Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytÄ prezumpcijÄ charakterizuojantis požymis yra tas, jog vieno Å«kio subjekto veikla perkeliama kitiems Å«kio subjektams, tarp kurių ar tarp kurių valdymo organų egzistuoja sÄ sajumas (pvz., kai veikla perkeliama į nuo skolininko juridinio asmens atskirtÄ Ä¯monę (naujai įkurtÄ Ä¯monę), kai veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys) tokiu bÅ«du, kad visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla pereina kitai (susijusiai) įmonei.

Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitÄ , veikiančiÄ ar naujai įsteigtÄ Ä¯monę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita bÅ«tina sÄ lyga Å¡ios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-445-330/2018; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018; 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-381/2020).

PareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovės UAB „Frondita“ veikla buvo perkelta į kitÄ susijusiÄ Ä¯monę UAB „Reditus amnis“ (Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Nurodo, kad UAB „Reditus amnis“ ir BUAB „Frondita“ sieja analogiÅ¡ka veikla, tie patys vadovai (iÅ¡skyrus akcininkę), darbuotojai, veiklos vieta – Taikos pr. 4, Kaunas, tinklalapis, klientai, turtas. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Frondita“ įregistruota 1992-09-22, veikla – buhalterinių paslaugų teikimas, registracijos adresas:

Taikos pr. 4, Kaunas. Nuo 2015-02-17 iki 2015-06-08 bendrovės vadove buvo G. V., nuo 2015-06-08 iki 2019-05-20 P. L.. Bendrovės vienintele akcininke nuo 2013-05-21 buvo G. V.. Pareiškėjo duomenimis, bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Frondita“ dirbo: S. L., G. V., P. L. – tarpusavyje susiję artimais giminystės ryšiais (P. L. G. V. sūnus, Samanta L. P. L. žmona bei G. V. marti), R. J. R., V. Ž., K. S.. UAB „Frondita“ paslaugas teikė iki 2019-04-20, kol buvo nutraukta paskutinė sutartis, tačiau 2019-10-15 bendrovėje tuo metu tebedirbo 6 darbuotojai.

Tuo tarpu UAB „Reditus amnis“ (juridinio asmens kodas 305151518, juridinių asmenų registre įregistruota 2019-05-02, registracijos adresas: Tulpių g. 15, Karmėlava, Kauno r. (G. V. gyvenamoji vieta)). UAB „Reditus amnis“ direktorė – S. L., apskaitÄ tvarkantis asmuo – G. V.. PareiÅ¡kėjo duomenimis, kiti darbuotojai: R. J. R. ir K. S. (priimta 2019-05-20). UAB „Reditus amnis“ dirba penki darbuotojai, keturi įdarbinti 2019 metų gegužės mėnesį, P. L. (UAB “Frondita” buvęs direktorius) įdarbintas 2021 metais balandžio mėnesį.

Veiklos rÅ«Å¡is – apskaitos, buhalterijos ir audito veikla, konsultacijos mokesčių klausimais. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad minėtų įmonių vadovai ir akcininkai nesutampa. Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti UAB „Frondita“ veiklos perkėlimÄ Ä¯ UAB „Reditus amnis“. Pažymėtina, kad joks teisės aktas Lietuvos Respublikoje fiziniam ar juridiniam asmeniui nedraudžia steigti ir turėti po kelis juridinius asmenis ar turėti darbo santykių su keliais juridiniais asmenimis.

Todėl tai, kad buvo įsteigta UAB „Reditus amnis“, kurioje pradėjo dirbti tie patys darbuotojai, kurie dirbo UAB „Frondita“, nereiÅ¡kia veiklos ir turto perkėlimo iÅ¡ UAB „Frondita“ į UAB „Reditus amnis“, tuo labiau, kad 2019 m. gegužės 20 d. UAB „Frondita“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla ne teismine tvarka. Nors abi įmonės vykdė panaÅ¡iÄ veiklÄ (teikė apskaitos paslaugas), tačiau Å¡i aplinkybė nėra esminė ir lemiama, ir nesudaro pagrindo spręsti apie veiklos perkėlimÄ .

Nors pareiÅ¡kėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad turtas, naudojantis tomis pačiomis patalpomis ir dirbant tiems patiems darbuotojams, galimai atiteko UAB „Reditus amnis“, kadangi interneto svetainė, buhalterinės apskaitos programos licencija, t. y. „Frondita“ intelektinis (nematerialus) turtas bei kompiuterinė technika, perleistos prekės, skirtos perparduoti (antspaudų rankenelės) įsigytos prieÅ¡ pat neteisminį bankroto iÅ¡kėlimÄ , byloje nėra įrodymų, kad UAB „Reditus amnis“ bÅ«tų perėmusi UAB „Frondita“ turtÄ .

Be to, nėra duomenų, kad UAB „Reditus amnis“ bÅ«tų perėmusi UAB „Fordita“ nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises. Nustačius minėtas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad UAB „Frondita“ vadovai bÅ«tų siekę visus skolinius įsipareigojimus palikti Å¡ioje įmonėje, o vykdytÄ veiklÄ perkelti kitai (susijusiai) bendrovei UAB „Reditus amnis“. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog bendrovės veikla buvo perkelta į kitÄ Ä¯monę, tokiu bÅ«du eliminuojant bendrovės kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ jos turto.

Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtino tyčinio bankroto požymio. Dėl bylos procesinės baigties Ä®monės bankrotas turėtų bÅ«ti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotÄ lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iÅ¡ esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Teismas sprendžia, kad įmonė buvo privesta prie bankroto sÄ moningai blogai jÄ valdant – sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalis) ir tuo buvo pabloginta įmonės finansinė padėtis.

Priimant sprendimus atsiskaityti su kreditoriais nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintos tvarkos, kiti kreditoriai prarado galimybę nukreipti savo reikalavimus į tÄ turtÄ . Ä® bylÄ pateiktų įrodymų visuma patvirtina egzistuojant tyčinio atsakovės bankroto požymius, numatytus Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose, todėl yra pagrindas pripažinti UAB „Frondita” bankrotÄ tyčiniu. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, n u t a r i a: pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Frondita“ (į. k. 133455152, buveinės adresas:

Taikos pr. 4, Kaunas) bankrotÄ tyčiniu. Ä®pareigoti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Frondita“ bankroto administratorių apie priimtÄ nutartį informuoti bendrovės kreditorius. Ä®siteisėjus Å¡iai nutarčiai, apie tyčinio bankroto iÅ¡kėlimÄ praneÅ¡ti Kauno apygardos prokuratÅ«rai ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iÅ¡siunčiant Å¡ios nutarties nuoraÅ¡Ä . Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėja Dalė Burdulienė