a0a27892-eaa3-4bf0-b2c4-0846dd47cdff · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1451-450/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00912-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2.1.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ata Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Linoja“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai „Regnum“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , Teismas n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Linoja“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai (toliau - VÅ¡Ä®) „Regnum“. Nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių, yra skolinga ieÅ¡kovei 13 063,08 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakė VÅ¡Ä® „Regnum“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

3. Teismas iÅ¡ atsakovės pateiktų balanso duomenų ataskaitiniam 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui nustatė, kad VÅ¡Ä® „Regnum“ turi 194 750 Eur vertės ilgalaikio turto, kÄ patvirtina pateikti Nekilnojamojo turto registro 2019 m. liepos 16 d. iÅ¡raÅ¡ai Nr. 10/135814 ir Nr. 1/25243. Ä®skaitant trumpalaikį turtÄ , įmonė iÅ¡ viso turi 205 865 Eur vertės turto. Mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudaro 209 692 Eur, tačiau trumpalaikiai įsipareigojimai yra tik 23 810 Eur, nes 185 882 Eur dydžio kreditas yra suteiktas iki 2032 m. rugsėjo 12 d., kÄ patvirtina pateikta 2017 m. rugsėjo 12 d.

Kredito sutartis. Teismas sprendė, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, nors bendrovė turi neįvykdytų prievolių, tačiau nėra duomenų, kad įmonė veiklos nevykdo, įsiskolinimai yra palaipsniui dengiami, todėl pagrindo bankroto bylos iÅ¡kėlimui nenustatė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. IeÅ¡kovė UAB „Linoja“ atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – iÅ¡kelti atsakovei bankroto bylÄ ; netenkinus pirmojo reikalavimo – perduoti klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Už finansinės atskaitomybės dokumentų parengimÄ yra atsakinga iÅ¡imtinai atsakovė, kas suteikia pagrindÄ abejoti pateikto balanso objektyvumu. Be to, atlikus vieÅ¡Ä juridinių asmenų paieÅ¡kÄ , matyti, kad atsakovė niekada neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. 4.2. Atsakovės 1 000 Eur mokėjimas, atliktas ne iÅ¡ atsakovės atsiskaitomosios sÄ skaitos ieÅ¡kovei, nepatvirtina jos įsipareigojimų vykdymo, o rodo, kad ji neturi pakankamai lėšų savo įsipareigojimams vykdyti.

Atsakovės atsiskaitomoji banko sÄ skaita yra areÅ¡tuota. 4.3. Atsakovės nekilnojamasis turtas yra areÅ¡tuotas keliais areÅ¡tais, kas rodo jos negebėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais ir patvirtina, jog atsakovės mokumas yra kvestionuotinas. Atsakovė savo mokumÄ grindžia vien tuo, kad turi vertingo nekilnojamojo turto, tačiau Å¡is turtas yra įkeistas kredito unijai „Mano unija“, t. y. atsakovė disponuoti turtu negali. 4.4. Atsakovė nepaisė teismo nustatytų atsiliepimo bei dokumentų pateikimo terminų, dokumentus pateikė likus dienai iki teismo posėdžio, todėl ieÅ¡kovė neturėjo galimybės įvertinti pateiktų dokumentų ir papildyti savo pareiÅ¡kimo.

Teismas taip pat neturėjo pakankamai laiko susipažinti su atsakovės pateiktais dokumentais ir tinkamai juos įvertinti, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neišsami.

5. Atsakovė VÅ¡Ä® „Regnum“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ ; skirti ieÅ¡kovei 4 000 Eur baudÄ už akivaizdžiai nepagrįsto ir piktnaudžiaujant teise pareiÅ¡kimo bei atskirojo skundo pateikimÄ , 50 proc. baudos skiriant atsakovei; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais: 5.1. Å iuo atveju bÅ«tent ieÅ¡kovė turi pareigÄ Ä¯rodinėti, kad pateiktas balansas yra neobjektyvus.

Be to, atsakovė be balanso pateikė ir veiklos ataskaitas. Vien tas faktas, kad atsakovė Juridinių asmenų registrui nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, niekaip negali patvirtinti jos nemokumo ir bÅ«tinybės inicijuoti bankroto bylÄ . 5.2. IeÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės į 11 063,08 Eur sumÄ , nes atsakovės atstovė su ieÅ¡kove susitarė, kad visas įsiskolinimas bus padengtas iki 2020 m. sausio 1 d. ir ieÅ¡kovės atstovas su tuo sutiko. Aplinkybę, kad atsakovė tinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus atsiskaityti su ieÅ¡kove, patvirtina tai, kad negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties nutraukimo dienai atsakovės skola buvo 23 589,43 Eur, tačiau pati ieÅ¡kovė nurodo, kad Å¡iai dienai skolos suma yra 13 063,08 Eur.

Å iuo metu skolos suma yra 11 063,08 Eur, nes atsakovė 2019 m. gegužės 23 d. pervedė 2 000 Eur, o 2019 m. liepos 31 d. – 1 000 Eur. 5.3. IeÅ¡kovė remiasi neegzistuojančios skolos įregistravimo faktu turto areÅ¡to aktų registre, nes atsakovės 12 068 Eur įsiskolinimas ieÅ¡kovei yra įvykdytas. Atsakovė taip pat vykdo 32 877,05 Eur įsiskolinimÄ uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gembinė“, skolos likutis yra 2 246,27 Eur. 5.4. Nėra pagrindo teigti, kad kredito unija „Mano unija“ galėtų už 205 000 Eur kredito sumÄ perimti ženkliai didesnės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ VÄ® Registrų centro vidutinės rinkos vertės pagal unikalų numerį duomenys patvirtina, jog vien atsakovei priklausančio gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 2019 m. sausio 1 d. yra 484 000 Eur. 5.5.

IeÅ¡kovė tiek pateikdama pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir atskirÄ jį skundÄ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas sukelti atsakovei nepatogumus, daryti spaudimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atsakovei kelti bankroto bylÄ . Ginčijamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribų, t. y. pagal atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.

Pagrindo peržengti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl naujų įrodymų ir papildomų paaiÅ¡kinimų priėmimo 2. IeÅ¡kovė UAB „Linoja“ su atskiruoju skundu pateikė 2019 m. rugpjūčio 27 d. iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Turto areÅ¡to aktų registro apie atsakovę VÅ¡Ä® „Regnum“.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai, esant poreikiui, gali naudoti duomenis tiek iš teismų informacinės sistemos, tiek ir iš kitų registrų, todėl ieškovės pateikto naujo įrodymo prijungimo klausimas nespręstinas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

3. Atsakovė VÅ¡Ä® „Regnum“ kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė naujus įrodymus – 2019 m. gegužės 23 d. mokėjimo pavedimo kopijÄ 2 000 Eur sumai; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. teismo įsakymo kopijÄ ; 2018 m. spalio 1 d. paprastojo vekselio ir 2019 m. kovo 25 d. vykdomojo įraÅ¡o kopijas; 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo kopijÄ ; elektroninio susiraÅ¡inėjimo su antstolio R.

V. padėjėja kopijÄ ; antstolio V. M. padėjėjo elektroninio laiÅ¡ko kopijÄ ; gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 2019 m. sausio 1 d. kopijÄ . Minėta, kad teismas, esant poreikiui, gali naudoti duomenis tiek iÅ¡ teismų informacinės sistemos, tiek ir iÅ¡ kitų registrų, todėl atsakovės pateiktų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. teismo įsakymo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 2019 m. sausio 1 d. kopijų prijungimo klausimas nespręstinas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

4. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės piktnaudžiavimÄ Ä¯rodymų teikimo teise ir vertindamas, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinio proceso neužvilkins, priima apeliantės pateiktus likusius naujus įrodymus, nurodytus nutarties 8 punkte, kuriuos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

5. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. spalio 3 d. gauti apeliantės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. Pagal CPK 323 straipsnį draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, bet koks atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos. Å iuo atveju apeliantė pateikė procesinį dokumentÄ , pavadintÄ â€žraÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai“, kurie savo turiniu yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas.

Kadangi tokiu bÅ«du keisti atskirojo skundo turinį Å¡ioje proceso stadijoje apeliacinį procesÄ reglamentuojančios nuostatos tiesiogiai draudžia, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės UAB „Linoja“ pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Dėl atsisakymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ teisėtumo ir pagrįstumo 6. Ä®statymas numato griežtas bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygas bei įpareigoja teismÄ nuodugniai iÅ¡tirti įmonės, kuriai siekiama iÅ¡kelti bankroto bylÄ , finansinę padėtį.

Kaip ne kartÄ teismų praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) normas bankrotas yra vienas iÅ¡ rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumÄ ir paÅ¡alinti iÅ¡ rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto paÅ¡alinimas iÅ¡ rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Todėl bankroto procedÅ«ros turėtų bÅ«ti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Ä®BÄ® įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindus.

Tai reiÅ¡kia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi bÅ«ti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama tik tuomet, kai teismui, iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).

7. Bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalis). Klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti sprendžiamas ne vien formaliai taikant Ä®BÄ® nuostatas dėl (ne) mokumo, bet atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes turi bÅ«ti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybės: kokį turtÄ Ä¯monė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklÄ , ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio Å¡ios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams ir pan. Taigi, įmonės nemokumas nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės Å«kinės–komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau iÅ¡likti aktyviu rinkos dalyviu.

8. Nepaisant to, jog bankroto bylos turi vieÅ¡Ä jį interesÄ , sprendžiant pareiÅ¡kimo dėl pagrindo įmonei iÅ¡kelti bankroto bylÄ , yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei klausimÄ , mokumo pagrindimo naÅ¡ta perkeliama įmonei, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ (CPK 12, 178 straipsniai, Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kuriÄ mokumo pagrindimo naÅ¡ta perkeliama įmonei, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2525-241/2018). Kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

9. Apeliantė nesutikimÄ su skundžiama nutartimi iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įmonės mokumÄ ir atsisakydamas kelti bankroto bylÄ , itin formaliai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai įvertino atsakovės finansinius dokumentus, kuriuos parengė iÅ¡imtinai pati atsakovė, kas suteikia pagrindÄ abejoti pateiktų duomenų teisingumu. IÅ¡ atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikto 2019 m. liepos 31 d. balanso duomenų matyti, kad VÅ¡Ä® „Regnum“ priklausančio turto vertė yra 205 000 Eur, kurį visÄ sudaro ilgalaikis turtas – 205 000 Eur (pastatai ir statiniai).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 325/1018 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurie yra įkeisti hipotekos teise kredito unijai „Mano unija“. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. liepos 16 d. išraše atsakovei priklausančio gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė nurodyta 399 000 Eur, o 2019 m. sausio 1 d. namo vidutinė rinkos vertė nurodyta 484 000 Eur.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti 2019 m. liepos 31 d. balanso duomenimis apie atsakovės turtÄ . Pažymėtina, jog už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys; Å«kio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiančiam asmeniui (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).

Å iuo atveju 2019 m. liepos 31 d. balansas nebuvo pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, tačiau yra pasiraÅ¡ytas direktorės R. D.. Taigi, už minėtame balanse esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus suraÅ¡iusi ir pasiraÅ¡iusi atsakovės vadovė. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami VÅ¡Ä® „Regnum“ Å«kinių operacijų teisėtumo ir įmonės vadovės atsakomybės už teisingos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ klausimai.

Bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei stadijoje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2019 m. liepos 31 d. balanso duomenis, susijusius su atsakovės turtu, sprendžia, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovės nurodytas turto vertes jos pateiktame balanse (CPK 178 straipsnis). 10. 2019 m. liepos 31 d. balanso duomenimis, atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 27 922 Eur. IÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o matyti, kad atsakovė nurodo, kad yra skolinga ieÅ¡kovei 12 063,43 Eur;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (toliau - VSDFV) – 1 817,02 Eur; Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) – 2 218,38 Eur; uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ – 1 147,91 Eur; antstoliui R. K. – 1 080,60 Eur ir Vilniaus miesto Statybų ir teritorijų planavimo inspekcijai – 300 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovė turi ir daugiau kreditorių, kurių nenurodė kreditorių sÄ raÅ¡e: uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Juris LT“, kuriai iÅ¡ieÅ¡koma suma yra 2 435,29 Eur; uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Ignitis“, skola – 307,17 Eur;

VMI iÅ¡ieÅ¡koma suma nurodoma 3 638,35 Eur; UAB „Gembinė“, kuriai iÅ¡ieÅ¡koma skola nurodyta 32 419,55 Eur, tačiau atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė antstolio padėjėjo elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame nurodoma, jog likusi iÅ¡ieÅ¡koti suma UAB „Gembinė“ sudaro 2 246,27 Eur. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė VÅ¡Ä® „Regnum“ apeliantei 2019 m. gegužės 23 d. pervedė 2 000 Eur, o 2019 m. liepos 31 d. – 1 000 Eur.

Nors apeliantė nurodo, kad 1 000 Eur pavedimas yra atliktas ne iÅ¡ atsakovės sÄ skaitos, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės neturi teisinės reikÅ¡mės. Apeliantė neginčija fakto, kad 1 000 Eur pavedimÄ gavo bei, kad jis yra skirtas padengti bÅ«tent atsakovės įsiskolinimui ieÅ¡kovei. IÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamų VMI duomenų matyti, kad apeliantės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma 2019 m. spalio 3 d. sudaro 5 908,03 Eur.

VieÅ¡ai prieinamais duomenimis, bendrovė įsiskolinimo Sodrai neturi. Taigi, apibendrinus minėtus duomenis, atsakovės pradelstos skolos sudaro ne mažiau kaip 27 305,72 Eur. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bendrovės pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai yra mažesni už pusę įmonės turto balansinės vertės, nepaisant to, kad kai kurių kreditorinių įsiskolinimų ir nenurodyta kreditorių sÄ raÅ¡e.

11. Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). VieÅ¡ai prieinamais VSDFV duomenimis, Å¡iuo metu bendrovėje dirba 4 apdrausti asmenys. Be to, atsakovė pateikė mokėjimo nurodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad ji siekia atsiskaityti tiek su ieÅ¡kove, tiek ir su UAB „Gembinė“. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neabejotinai rodo atsakovės pastangas atsiskaityti su ieÅ¡kove ir kitais kreditoriais bei atsiskaitymų sutrikimų laikinumÄ . Tokioje situacijoje bankroto bylos iÅ¡kėlimas neatitiktų nemokumo teisės reabilitacinio tikslo, prieÅ¡tarautų įmonės darbuotojų bei pačios valstybės interesams, nes iÅ¡ rinkos bÅ«tų paÅ¡alintas Å«kinę komercinę veiklÄ vykdantis, darbo vietas sukÅ«ręs bei mokesčius valstybei mokantis Å«kio subjektas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog byloje nėra nustatyti pagrindai kelti bankroto bylÄ VÅ¡Ä® „Regnum“. IeÅ¡kovė, siekdama patenkinti savo reikalavimus atsakovės atžvilgiu, tai gali įgyvendinti ne įmonės skolų kolektyvinio iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«du, bet taikant įstatyme numatytas individualaus skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo priemones. Juo labiau kad iÅ¡ atsakovės pateikto Å¡alių elektroninio susiraÅ¡inėjimo matyti, jog atsakovė siekia su apeliante susitarti taikiai ir suderinti skolos grÄ Å¾inimo grafikÄ .

13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus, kad atsakovei procesinius dokumentus pateikus dienai iki paskirto teismo posėdžio, ji neturėjo galimybių juos įvertinti ir galimai papildyti savo pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovei pateikus atsiliepimÄ ir kartu su juo raÅ¡ytinius įrodymus, ieÅ¡kovė neprašė pirmosios instancijos teismo atidėti teismo posėdį tikslu jai susipažinti su atsakovės pateiktais procesiniais dokumentais.

Taigi pirmosios instancijos teismas, iÅ¡sprendęs bankroto bylos kėlimo klausimÄ paskirtame teismo posėdyje, ieÅ¡kovės procesinių teisių nepažeidė. Be to, ieÅ¡kovei buvo suteikta teisė pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo kelti bankroto bylÄ skųsti atskiruoju skundu aukÅ¡tesnės instancijos teismui. TokiÄ savo teisę ieÅ¡kovė realizavo ir ji nebuvo niekaip apribota. Dėl praÅ¡ymo skirti apeliantei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis 14. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius.

Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

15. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesÄ Å¾iningas elgesys, negali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

16. Atsakovė VÅ¡Ä® „Regnum“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant atsakovės VÅ¡Ä® „Regnum“ naudai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien nepagrįsto pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar atskirojo skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti apeliantei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Tai, kad apeliantė pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei ir skundė pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo atsakovei iÅ¡kelti bankroto bylÄ savaime nėra laikoma nesÄ Å¾iningu elgesiu, o yra teisės kreiptis į teismÄ realizavimas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovės finansinė padėtis neatitinka Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje numatytos nemokumo sampratos, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Atmetus ieÅ¡kovės UAB „Linoja“ atskirÄ jį skundÄ , teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯gijo atsakovė VÅ¡Ä® „Regnum“, todėl jos naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 750 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis) Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai „Regnum“ iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Linoja“ 750 Eur (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėja Asta Radzevičienė