Legislator Case Law & Legislation
a09f769e-c710-4157-bf15-e3e852f02522 AI generated

a09f769e-c710-4157-bf15-e3e852f02522 · Kauno apygardos teismas

Case Number a09f769e-c710-4157-bf15-e3e852f02522
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Gytis Večerskas              Baudž. bylos Nr. 1A-735-397/2015; Teisėjas Alvydas Rimkevičius                          Proceso Nr. 1-25-1-00663-2013-0                          Procesinio sprendimo kategorija:2.4.9; (S)              KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui, išteisintajam T.

Legislator headnote

AI generated

a09f769e-c710-4157-bf15-e3e852f02522 · Kauno apygardos teismas: Apgaulė reiÅ¡kiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis ir pan. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitÄ asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Gytis Večerskas              Baudž. bylos Nr. 1A-735-397/2015; Teisėjas Alvydas Rimkevičius                          Proceso Nr. 1-25-1-00663-2013-0                          Procesinio sprendimo kategorija:2.4.9; (S)              KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui, išteisintajam T.

T., gynėjui advokatui ArtÅ«rui Baužai, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo T. T. iÅ¡teisintas pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : T.

T. iÅ¡teisintas dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., kad jis 2013-04-11 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ valandÄ , kreipėsi į draudimo kompanijos AB (duomenys neskelbtini) žalų centrÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, su praÅ¡ymu atlyginti žalÄ dėl patirto eismo įvykio bei draudimo kompanijos AB (duomenys neskelbtini) žalų centro reikalavimu tÄ pačiÄ dienÄ surašė ir pateikė paaiÅ¡kinimÄ dėl patirto eismo įvykio, melagingai nurodydamas, kad 2013-04-10 eismo įvykio Juozapavičiaus prospekte, Kaune, metu vairuojant jam priklausantį automobilį MB E220, v.n. (duomenys neskelbtini) G.

S., vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį VW Transporter, v.n. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas kliudė ir apgadino jo automobilio MB E220, v.n. (duomenys neskelbtini) kairįjį Å¡onÄ , tokiu bÅ«du pasikėsino apgaule savo naudai įgyti iÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) 9400,15 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įtarus, kad nurodytos eismo įvykio aplinkybės ir padaryti automobilio MB E220, v.n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: deformuota priekinio kairiojo sparno priekinė dalis, nulaužti priekinio bamperio apdailos fragmentas kairiajame Å¡one ir ties Å¡ia vieta po plastiko apdaila esančios detalės fragmentas, į vidų įlenktos galinės kairės pusės durelės ir jose esantys įspaudai, kurie sudaro-du. lankus, braukimo žymės kairiojo slenksčio galinėje dalyje, suveikusios Å¡oninės oro pagalvės (užuolaidos), neatitinka tikrovės, draudimo bendrovė sustabdė žalos atlyginimo procedÅ«rÄ .Prokurorė savo apeliaciniame skunde prašė panaikinti 2015-06-05 Kauno apylinkės teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo T.

T. pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir skirti 20 MGL (753,2 Eur) dydžio baudÄ . Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl to, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , bei nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.Prokurorė savo apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas teisingai nurodė, kad dėl 2013-03-13 įvykio ikiteisminis tyrimas nebuvo atskirai atliekamas, T.

T. kaltinimas sukčiavimu dėl Å¡io epizodo pareikÅ¡tas nebuvo, tačiau, prokurorės nuomone, posėdyje 2013-03-13 eismo įvykio aplinkybės buvo analizuotos tiek, kiek jos, kaip Å¡alutiniai įrodymai, turėjo reikÅ¡mės kaltinimui T. T. dėl 2013-04-10 padarytos nusikalstamos veikos ir jų neįvertino nepagrįstai.Teismas taip pat nepagrįstai neįvertino liudytojo AB (duomenys neskelbtini) atstovo J. D. teisme duotų parodymų, kuriais jis patvirtino, kad T. T. siÅ«lė pinigus už geresnį draudimo iÅ¡mokos paskaičiavimÄ , įvertindamas tai kaip neiÅ¡siaiÅ¡kintÄ aplinkybę ir tuo grįsdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Teismas nepapgrįstai įvertino liudytojo G. S. parodymus kaip netikslius, prieÅ¡taraujančius eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotoms aplinkybėms. Analizuojant Å¡io liudytojo parodymus matyti, kad jis patvirtino, jog ne jis, o T. T. yra kaltas dėl 2013-04-10 autoįvykio, kadangi ne jo vairuojamas automobilis VW Transporter atsitrenkė į T. T. vairuojamÄ automobilį MB E220, o prieÅ¡ingai - T. T. vairuojamas automobilis MB E220 atsitrenkė į jo vairuojamÄ automobilį VW Transporter jam važiuojant tiesiai, planuojant sukti į kairę, į deÅ¡inę sukti net neketinant, ir į tÄ pusę nesimetant.

Be to, G. S. paaiÅ¡kino, kad dėl autoįvykio yra nekaltas, iÅ¡ karto po įvykio prisiėmė T. T. jam mestÄ kaltę dėl nežinojimo, dėl to, kad buvo sutrikęs, avarija jo gyvenime įvyko pirmÄ kartÄ , nors vairavimo stažas apie 30 metų ir nemokėjo pikldyti eismo įvykio deklaracijos. G. S. parodymai duoti bylos nagrinėjimo metu duoda pagrindÄ pagrįstai manyti, kad bÅ«tent T. T. tyčia sukėlė 2013-04-10 eismo įvykį, kad pagrįsti jau iki Å¡io įvykio ant savo automobilio buvusius sugadinimus ir už juos gauti draudimo iÅ¡mokÄ , ir patvirtina T.

T. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo.Prokurorės teigimu, byloje esantis vaizdo įraÅ¡as nepatvirtina tos aplinkybės, kad 2013-04-10 06.00 val. T. T. automobilis MB E220 buvo techniÅ¡kai tvarkingas, tačiau tuo pačiu ir neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip T. T. kaltę paneigiantis įrodymas. Prokurorės nuomone, teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, netinkamai įvertino 2013-09-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų V. V. ir V. M. pateiktÄ iÅ¡vadÄ .

Specialisto iÅ¡vadoje kategoriÅ¡kai nurodyta, kad automobilio MB E220 iÅ¡oriniai sugadinimai buvo padaryti ne kontakto metu su automobiliu VW Transporter ir tai paneigia kaltinamojo T. T. parodymus, kad visi jo nurodyti sugadinimai padaryti sÄ lyčio su automobiliu VW Transporter metu. Specialisto iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai pasakyta, kad tarp automobilių VW Transporter ir MB E220 buvusiu slystamojo pobÅ«džio kontaktu negalima paaiÅ¡kinti automobilio MB E220 kairiojo Å¡ono priekinėje dalyje esančių deformacijų-ženkliai į vidų įlenkto sparno priekinėje apatinėje dalyje, nulaužto bamperio apdailos fragmento ir detalės fragmento, esančių po bamperio plastiko apdaila, dėl kurių, tikėtina, suveikė Å¡oninės oro pagalvės (užuolaidos), nes minėtos deformacijos buvo padarytos kryptimi iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, taip pat negalima paaiÅ¡kinti priekinio kairiojo rÅ«ko žibinto sugadinimų, nes sugadinimai nepatenka į tiesioginio kontakto zonÄ , galinėse kairės pusės durelėse ties viduriu esančio įlenkimo į vidų, taip pat Å¡iose durelėse esančių įspaudų, kurie sudaro du lankus, braukimo žymių kairiojo slenksčio galinėje dalyje.

Specialistas V. V. patvirtino specialisto iÅ¡vadoje nurodytus teiginius. Kaltinamojo gynėjo praÅ¡ymu buvo atlikta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikta pagal jo praÅ¡ymÄ atlikto transporto trasologinio tyrimo iÅ¡vada, kuri iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktai iÅ¡vadai. Specialistas E. I. pateikė iÅ¡ dalies skirtingÄ , nei nurodė V. V., 2013-04-10 autoįvykio metu ant automobilio M E220 atsiradusių sužalojimų vertinimÄ . Teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad specialistas V.

V. kontraargumentuodamas E. I. pateiktÄ iÅ¡vadÄ , savo teiginių nepagrindė bei neapgynė. PrieÅ¡ingai, detaliai ir iÅ¡samiai analizuojant teisme duotus Å¡ių abiejų specialistų parodymus, matyti, kad V. V. savo iÅ¡vadoje duotus teiginius apklausos metu pagrindė bei iÅ¡samiai paaiÅ¡kino. Be to, turėtų bÅ«ti atsižvelgta ir į tai, kad specialistas E. I. tyrimÄ atliko tyrimo rezultatais suinteresuotos pusės pageidavimu. Teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, tinkamai, sistemingai neįvertino byloje įrodymų viseto, tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas, dėl ko iÅ¡teisinamojo nuosprendžio iÅ¡vados ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Sistemingai, iÅ¡samiai ir tinkamai iÅ¡nagrinėjus visus byloje esančius duomenis turėtų bÅ«ti laikoma, kad T. T. kaltė apgaule pasikėsinant gauti draudimo iÅ¡mokÄ yra byloje įrodyta.Kauno apygardos teisme gautas T. T. atsikirtimas į prokurorės apeliacinį skundÄ , kuriame iÅ¡teisintasis prašė prokurorės apliacinį skundÄ atmesti. Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , prokurorę, praÅ¡iusiÄ apeliacinį skundÄ patenkinti, iÅ¡teisintÄ jį ir jo gynėjÄ , praÅ¡iusius apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinio skundo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyręs visas bylos aplinkybes, priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstÄ ir motyvuotÄ nuosprendį, kuriame padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iÅ¡teisindamas T. T. pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pirmosios instancijos teismas BPK 20 str., 301 str. numatytų reikalavimų nepažeidė.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. T. buvo kaltinamas tuo, kad kreipėsi į draudimo bendrovę su praÅ¡ymu atlyginti žalÄ dėl patirto eismo įvykio bei draudimo kompanijos AB (duomenys neskelbtini) žalų centro reikalavimu tÄ pačiÄ dienÄ surašė ir pateikė paaiÅ¡kinimÄ dėl patirto eismo įvykio, melagingai nurodydamas, kad 2013-04-10 eismo įvykio Juozapavičiaus prospekte, Kaune, metu vairuojant jam priklausantį automobilį MB E220, v.n. (duomenys neskelbtini) G.

S., vairuodamas UAB „Kaminta“ priklausantį automobilį VW Transporter, v.n. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas kliudė ir apgadino jo automobilio MB E220, v.n. (duomenys neskelbtini) kairįjį Å¡onÄ , tokiu bÅ«du pasikėsino apgaule savo naudai įgyti iÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) 9400,15 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .Pagal BK 182 str. 1 d. sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės iÅ¡vengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę.

Apgaulė reiÅ¡kiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis ir pan. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitÄ asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis T. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-04-10 važiavo su jam priklausančiu apie 9 metų senumo automobiliu MB E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo Kauno „Akropolio“, apie 16 val. pajudėjo Juozapavičiaus g. ties „Šilo“ parduotuve ir pajuto smÅ«gį į jo automobilio kairį Å¡onÄ . Pajutus smÅ«gį jį sumėtė, jo automobilis ties priekinėmis durelėmis susikabino su kitu automobiliu WV Transporter, ties statramsčiu ir buvo padaryti įvykio vietoje konstatuoti automobilio sugadinimai, taip gavosi dėl to, kad krovininis automobilis pirmiausia atsitrenkė į jo automobilio priekinį sparnÄ , jį užkabino ir braukėsi per Å¡onÄ iki galinių durelių, tokiu bÅ«du buvo deformuota automobilio priekinio kairio sparno priekinė dalis, nulaužti priekinio bamperio apdailos fragmentai kairiame Å¡one, sugadintos abejos automobilio kairės pusės durelės. Nuo smÅ«gio iÅ¡siskleidė automobilio oro pagalvės, prieÅ¡ tai jos buvo tvarkingos.

Atskyrus automobilius, jis ir VW Transporter valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sustojo, jis iÅ¡kvietė policijÄ . Pildant deklaracijas paaiÅ¡kėjo, kad VW Transporter, priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), vairavo G. S.. Ä® įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai neatvyko, jie telefonu paklausė ar aiÅ¡kus įvykio kaltininkas, T. T. nurodė, kad aiÅ¡kus ir policija atsisakė važiuoti, nes abu avarijos dalyviai sutiko, kad avarijos kaltininkas G. S.. T. T. atrodė, kad WV Transporter vairuotojas rikiavosi, nes ten buvo nusukimas į deÅ¡inę, nors nepastebėjo, kad WV Transporter bÅ«tų rodęs posÅ«kį ir jis atsimušė į MB automobilį.

Jis policijai skambino iÅ¡ abonentinio numerio (duomenys neskelbtini)arba (duomenys neskelbtini) telefonu 112. IÅ¡ karto po įvykio taip pat pakvietė draugÄ P. M., kad nufotografuotų automobilį, nes policija nevažiavo, tačiau nuotraukos neiÅ¡liko. KitÄ dienÄ važiavo į draudimo bendrovę, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Važiavo su avarijÄ patyrusia maÅ¡ina prisirišęs tik bamperį, nes jis krito. Draudimas jam atsisakė mokėti iÅ¡mokÄ . Jam padaryta apie 9000 litų žala.

Automobilį MB E 220 įsigijo prieÅ¡ 2 metus, jis buvo po avarijos. Buvo sugadintas deÅ¡inys automobilio kampas ir deÅ¡inės durelės. Automobilį MB E 220 atsigabeno iÅ¡ Mažeikių savo traliuku prikabintu prie Audi. Vežant šį automobilį, įvyko avarija, kur į jo traliukÄ atsitrenkė kitas automobilis, automobilis MB E 220 buvo apgadintas. Buvo kviesta policija, greitoji pagalba. Draudimas dėl Å¡io įvykio jam buvo iÅ¡mokėjęs draudimo žalÄ apie 5000 litų arba 6000 litų (t.2, b.l. 179).

Po šio įvykio automobilį MB susiremontavo pats savo jėgomis, pirko įvairias detales, tačiau pirkimo čekių jau nebeturi ir pasiliko automobilį sau. Prieš autoįvykį 2013 metais balandžio mėnesį buvo dar vienas įvykis, tada jis su savo MB E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliu apie 7 val. ryto važiavo iš draugės, slidžiame kelyje priešpriešiais važiavęs automobilis „Renault Espace“ posūkyje trenkėsi į jo automobilį MB E 220, kurio metu buvo išmuštas automobilio MB E 220 ratas, apgadintas buferis.

Ä®vykis įvyko Kauno rajone, kai automobilis „Renault“ važiavo prieÅ¡prieÅ¡iais ir dideliu lanku darė posÅ«kį, ko pasekoje nesuvaldė savo „Renault“ ir atsitrenkė į jo automobilį. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad „Renault Espace“ priklausė A. V., vairavo M. U., kurį jis pažinojo, jis žino, kad Marijus nenorėjęs, kad A. V. sužinotų apie eismo įvykį, vėliau pakeitė sudaužytÄ automobilio „Renault Espace“ lempÄ nauja (t. 3 b.l. 23). Dėl Å¡io eismo įvykio policijos nekvietė, į draudimÄ nesikreipė, kadangi įvykio kaltininkas M.

U. iÅ¡ pradžių atlygino žalÄ grynais pinigais 2000 litų ir tik paskui M. U. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) draudimÄ . Kai atvyko (duomenys neskelbtini) draudimo atstovas apžiÅ«rėti „Renault Espace“, Å¡is automobilis buvo varomas į kiemÄ ir automobilis tada truputį rėmėsi į tvorÄ , nes jie patys su M. U. stÅ«mė automobilį. (duomenys neskelbtini) draudimo atstovui S. A. parašė, kad atsisako draudimo iÅ¡mokos, nes avarijos kaltininkas jam sumokėjo grynais. (duomenys neskelbtini) atstovas S. A. pasiÅ«lė apžiÅ«rėti automobilį, bet tuo pačiu nurodė, kad tai nebÅ«tina, jei jis atsisako draudiminės iÅ¡mokos, todėl automobilis MB E 220 liko neapžiÅ«rėtas, nors jis tikrai nebÅ«tų prieÅ¡taravęs jo apžiÅ«rai (t. 2, b.l. 176).

Po Å¡io įvykio, kai M. U. jam atlygino padarytÄ Å¾alÄ , savo MB E 220 T. T., kuris moka remontuoti automobilius, sutvarkė pats: perdažė buferį ir sutaisė Å¡akę, todėl iki 2013-04-10 eismo įvykio automobilis vėl buvo tvarkingas ir juo jis važinėdavo. Po 2013-04-10 įvykio jis kreipėsi į draudimÄ , neturėdamas tikslo apgauti draudimo, o tik gauti iÅ¡mokÄ . Po 2013 m. balandžio mėnesio įvykio, pridavus dokumentus, jam paskambino draudimo bendrovės atstovas ir prašė susitikti.

Susitiko Savanorių pr. tarpe nuo Aklųjų kombinato iki PC „Savas“. Susitikime buvo su draugu M. B.. Atstovas pasiÅ«lė sėstis į jo automobilį WV Polo, padavė popieriaus lapÄ ir liepė prisipažinti, kad jis kaltas dėl įvykio. Pagrasino, kad to nepadarius, jis gali nebaigti mokslų aukÅ¡tojoje mokykloje ir jie kreipsis į teismÄ . Automobilio po 2013-04-10 įvykio jis neremontavo, laikė nuosavo namo kieme, lauke, garaže, kol vyko ikiteisminis tyrimas ir kol byla nagrinėjama teisme, kad nepaÅ¡alinti avarijos pasekmių, todėl ekspertizę atlikęs ekspertas E. I. iÅ¡ Klaipėdos automobilį apžiÅ«rėjo realiai vietoje, tačiau ekspertai iÅ¡ Vilniaus jo automobilio apžiÅ«rėti nepageidavo.

Jis anksčiau yra turėjęs keletÄ eismo įvykių ne tik su Å¡iuo, bet ir su kitais automobiliais. Automobilis MB E 220 buvo draustas (duomenys neskelbtini), mano, kad draudikas nenori mokėti jam iÅ¡mokos, nes jau buvo nurašęs šį automobilį, kaip neremontuotinÄ . Neigia (duomenys neskelbtini) atstovui J. D. siÅ«lęs pinigus automobilio apžiÅ«ros metu. (t. 2, b.l. 145-147, 149), t. 3, b.l. 23). Eksperto ir specialisto apklausų metu nurodė, kad po bamperiu, po sparnu, variklio skyriuje esanti metalinė detalė yra nenulaužta, tos detalės yra tokia forma, ji nenulaužta, jis tai patvirtino parodydamas teismui kito analogiÅ¡ko automobilio detalę (t. 2, b.l. 175).

IÅ¡kilus problemoms dėl eismo įvykio, ikiteisminio tyrimo metu , jau po avarijos buvo praėję metai, nuvyko į (duomenys neskelbtini) centrÄ , kur iÅ¡siaiÅ¡kino dėl oro palvių sprogimo aplinkybių. (t. 3, b.l. 36-37).Prokurorė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nevertino 2013-03-13 eismo įvykio aplinkybių tiek kiek jos reikÅ¡mingos dėl Å¡ios T. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu tesiėjų kolegija nesutinka. Jokios aplinkybės, susijusios su 2013-03-13 įvykusiu eismo įvykiu, tirtos nebuvo.

Tai, kad apklausiamas kaltinamasis ar apklausiami liudytojai mini buvus 2013-03-13 eismo įvykį su dėl jo buvusiais T. T. ar liudytojų veiksmais, jokia apimtimi negali būti įrodomaisiais duomenimis (tiesioginiais ar netiesioginiais), įrodančiais T. T. kaltę jam šioje byloje inkriminuotu nusikaltimu. Tai gali būti vertinama tik kaip subjektyvios nuomonės, pasisakymai, manymai, keliantys pagrįstas abejones būtent šio bylos kontekste. Atmetamas kaip nepagrįstas prokurorės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevertino liudytojo J.

D. parodymų dėl tariamai jam siÅ«lyto neteisėto atlygio už „geresnį draudimo iÅ¡mokos paskaičiavimÄ â€œ. Kolegijos nuomone, kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio, teismas kaip tik nurodė, kad Å¡i aplinkybė, jei ji bÅ«tų neginčijamai nustatyta, bÅ«tų padėjusi teismui nustatyti tiesÄ Å¡ioje byloje. Tačiau, kÄ nurodo ir apylinkės teismas, negalima remtis vien liudytojo parodymais apie T. T. tariamai padarytÄ nusikaltimÄ - pasiÅ«lytÄ kyšį, apie kurį liudytojas J. D. neinformavo nei savo darbdavio, nei policijos, ir grįsti nuosprendį objektyviai neiÅ¡siaiÅ¡kinta aplinkybe, todėl teismas tai pagrįstai vertino kaltinamojo naudai.Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad nuosprendyje pateiktas kito eismo įvykio dalyvio liudytojo G.

S. parodymų įvardinimas netikslus, prieštaraujantis eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotoms aplinkybėms, ir turėjo įtakos teismo sprendimui dėl T. T. išteisinimo. Kolegijos nuomone, iš nuosprendžio konteksto aiškiai matyti, kad teismas atidžiai vertino šio liudytojo parodymus dėl paties eismo įvykio aplinkybių, liudytojas G. S. buvo apklausiamas ir papildomai. Nuosprendyje konstatuota, kad po pakartotinos šio liudytojo apklausos teismui kaip tik paaiškėjo, jog eismo įvykio deklaracijos kai kurie duomenys neatitinka faktinių aplinkybių, tačiau kaltinamojo netiksliai užpildyta deklaracija neturi jokio ryšio su eismo įvykio metu jo automobiliui MB E220 padarytais sugadinimais ir tai neduoda jokio pagrindo prokurorės skunde išdėstytam teiginiui, kad „liudytojo G.

S. parodymais abejoti nėra jokio pagrindo, ir jo parodymai duoda pagrindÄ pagrįstai manyti, kad bÅ«tent T. T. tyčia sukėlė 2013-04-10 eismo įvykį, kad pagrįsti jau iki Å¡io įvykio ant savo automobilio buvusius sugadinimus ir už juos gauti draudimo iÅ¡mokÄ â€œ. Pabrėžtina, kad Å¡iuo teiginiu prokurorė išėjo iÅ¡ kaltinimo ribų, kadangi kaltinamajame akte jokiais požymiais T. T. nebuvo suformuluotas kaltinimas tyčia sukėlus 2013-04-10 eismo įvykį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad I instancijos teismas į bylÄ pateikto 2013-04-10 vaizdo įraÅ¡o nevertino kaip T.

T. kaltę paneigiančio įrodymo, todėl svarstyti prokurorės skundo teiginius dėl vaizdo įraÅ¡e apraÅ¡omų aplinkybių ir tai vertinti kaip patikimai paneigiančiÄ ar patvirtinančiÄ kaltinimÄ aplinkybę, nėra pagrindo. Atmetamas kaip nepagrįstas prokurorės apeliacinio skundo motyvas, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų V. V. ir V. M. 2013-09-11 iÅ¡vada paneigia T. T. nurodytas aplinkybes apie aptariamÄ eismo įvykį, bei leidžia pagrįstai manyti, kad eismo įvykio iniciatorius buvo ne VW Transporter, o MB E220 automobilio vairuotojas.

Šioje dalyje, kolegijos nuomone, prokurorė pakartotinai išeina už kaltinimo ribų ir tai neturi nieko bendro su jos skundžiamame nuosprendyje išdėstytomis išvadomis dėl neįrodyto kaltinimo.Prokurorė savo apeliaciniames kunde nurodė, kad teisme apklaustas specialistas V. V., patvirtino specialisto išvadoje nurodytus teiginius, apklausos metu juos pagrindė bei išsamiai paaiškino. Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pažymėta, kad apklausiamas teisme ekspertas V. V. sutiko su tuo, kad išvados surašymo metu jam kilusios abejonės dėl tam tikro automobilio MB E220 mazgo bylos teisminio nagrinėjimo metu, po eksperto E. I. paaiškinimų, taip pat pateiktų papildomų duomenų ir paaiškinimų, abejonės buvo išsklaidytos.

Skunde teigiama, kad specialistas E. I. tyrimÄ atliko tyrimo rezultatais suinteresuotos pusės pageidavimu, todėl pirmiausia turėtų bÅ«ti vertinama LTEC specialistų dar ikiteisminio tyrimo metu pateikta iÅ¡vada. Å is teiginys atmetamas, kadangi teisėjų kolegija pažymi, kad nei vienas įrodymas negali bÅ«ti svaresnis už kitÄ , nes vertinama įrodymų visuma. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos Å¡alys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus, teismas yra neÅ¡aliÅ¡kas Å¡iuos vertinti, kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu.

Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms.

Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Pažymėtina ir tai, kad draudimo bendrovė, kurios praÅ¡ymu buvo inicijuotas bylos procesas, kilus abejonių dėl vienokių ar kitokių automobilio sugadinimų pagrįstumo, turėjo teisę atsisakyti dėl to iÅ¡mokėti draudimines iÅ¡mokas ir tai galėjo bÅ«ti sprendžiama ginÄÄ nagrinėjant civilinio proceso tvarka.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje buvo iÅ¡naudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime T.

T. nurodytų tyčinių veiksmų padarymÄ , abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos jo naudai, todėl laikydamasis Å¡ių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Apkaltinamasis nuosprendis negali remtis prielaidomis, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Prokurorės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o iÅ¡teisinamasis nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. n u t a r ė : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Gytis Večerskas Teisėjai                                                                 Dmitirijus Korsakovas                                                                  Viktoras PreikÅ¡as