a09c0075-ba8e-4502-adc3-abde0fdb20da · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-2804-345/2015Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00097-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos:44.2.4.1., 44.2.4.2., 99.1.5., 99.9., 121.14., 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės,raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių J.

T. ir S. T. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-527-213/2015 pagal ieÅ¡kovių J. T. ir S. T. ieÅ¡kinį atsakovui V. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovės J. T. ir S. T. (toliau tekste – ieÅ¡kovės) prašė priteisti iÅ¡ atsakovo S. T. naudai 461,65 Eur turtinės žalos, 2 000,00 Eur neturtinės žalos ir J. T. naudai 40,87 Eur turtinės žalos ir 1 700,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad 2013 m. gegužės 8 d. ieÅ¡kovėms iÅ¡vedus pavedžioti Å¡unį, jas užpuolė atsakovui priklausantis Å¡uo, kuris apkandžiojo jas ir S. T. Å¡unį. Turtinė žala susidarė iÅ¡ iÅ¡laidų už vaistus ir pagalbines priemones, už teismo medicinos eksperto paslaugas, už kurÄ vykstant į greitosios pagalbos priėmimo skyrių ir pas teismo medicinos ekspertus, taip pat už Å¡uns gydymÄ veterinarijos klinikoje. Taip pat nurodė, kad patyrė didelį iÅ¡gÄ stį, stresÄ , fizinį skausmÄ , nepatogumus, iÅ¡gyvenimus dėl likusių randų ant rankų, pasijuto pažemintos dėl atsakovo elgesio, pasireiÅ¡kusiu abejingumu, neatsipraÅ¡ymu, vengimu susitikti, o S. T. papildomai patyrė iÅ¡gÄ sti ir neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl jos augintinio sunkios traumas, operavimo ir gydymo.

Atsakovas V. A. (toliau tekste – atsakovas) su pareikštais reikalavimais dėl žalos atlyginimo sutiko iš dalies. Nurodė, kad jo šuo yra ramaus būdo, pabėgo iš aptvertos namo teritorijos atsakovo mažamečiam vaikui netyčia atvėrus vartus, o pabėgęs norėjo tik pažaisti su ieškovių vedžiojamu šunimi. Ieškovės iš dalies pačios kaltos dėl įvykio, kadangi pačios išprovokavo šuns agresyvų elgesį, ieškovių vedžiojamas šuo buvo be pavadžio, dėl ko po įvykio negalėjo greitai surasti nukentėjusio šuns ir pasunkėjo jo gydymas.

Atsakovas bandė tartis su ieškovių šeima dėl taikaus ginčo sprendimo, tačiau jam atsisakius sumokėti prašomus 10 000 Lt, derybos nutrūko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. A. ieškovės S. T. naudai 598,73 Eur turtinės ir neturtinės žalos. Priteisė iš atsakovo V. A. ieškovės J. T. naudai 130,21 Eur turtinės ir neturtinės žalos. Priteisė iš ieškovės S. T. atsakovo V.

A. naudai 62,59 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės J. T. atsakovo V. A. naudai 158,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė solidariai iÅ¡ S. T. ir J. T. valstybės naudai 4,49 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei S. T. 5,85 Eur sumos žyminį mokestį.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vyresniojo tyrėjo 2013 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 87N-2586633-13 atsakovas nubaustas 600 Lt bauda už netinkamÄ gyvÅ«nų priežiÅ«rÄ , kuri lėmė žalos asmens sveikatai ir turtui atsiradimÄ , atsakovÄ pripažino kaltu dėl to, kad neįvykdė pareigos laikyti Å¡unį taip, kad jis nekeltų grėsmės aplinkiniams ir jų turtui.

Nurodė, kad nėra žinoma, kaip atsakovo Å¡uo elgtųsi už savo namų teritorijos sutikęs kitus Å¡unis, o teiginiai jog atsakovo Å¡uo buvo provokuojamas pulti ir kad ieÅ¡kovių Å¡uo buvo vedamas be pavadžio, paremti tik įvykio nemačiusių atsakovo ir jo žmonos spėlionėmis, todėl visiÅ¡kai tenkino ieÅ¡kinio reikalavimus dėl S. T. Å¡uns gydymo iÅ¡laidų priteisimo ir kitas iÅ¡laidas susijusias su ieÅ¡kovių sveikatos sutrikdymu, taip pat dalinai tenkino kuro iÅ¡laidas, tai daliai, kuria pateiktas pagrįstumÄ Ä¯rodantis čekis.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovių patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, kad S. T., kuriai priklauso Å¡uo patirti iÅ¡gyvenimai buvo didesni nei J. T., aplinkybę, kad nėra duomenų apie jų iÅ¡gyvenimų iÅ¡liekamÄ jį poveikį, tai, kad atsakovo tyčia pasireiÅ¡kia neapdairiu elgesiu, ieÅ¡kovės J. T. patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 100 Eur suma, o ieÅ¡kovės S. T. – 200 Eur suma. Bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė proporcingai praÅ¡omai ir tenkintai ieÅ¡kinio daliai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovės J.

T. ir S. T. praÅ¡o pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimÄ priteisiant papildomai iÅ¡ atsakovo Vitalijaus A. S. T. naudai 69,92 Eur turtinės žalos, 800,00 Eur neturtinės žalos ir J. T. naudai 10,66 Eur turtinės žalos ir 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas pirmosios instancijos teisme.Nurodo, kad neiÅ¡saugojo atsiskaitymo už kurÄ Äekių, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nepatyrė iÅ¡laidų kelionėms.

Patirtas kelionių iÅ¡laidas patvirtino liudytojas J. T., kuris automobiliu vežė jas į greitosios pagalbos skyrių, pas teismo ekspertus, vežiojo Å¡unį į veterinarijos gydyklÄ , taip pat atsiskaitymo už veterinarines paslaugas kvitai, raÅ¡ytiniai įrodymai, jog bÅ«tent nurodytu metu joms buvo suteikta medicininė pagalba bei atlikti eksperto (specialisto) tyrimai, lankantis Å¡iose įstaigose Vilniuje.Nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, nurodo, kad Å¡uns įkandimai, dėl to patirti sveikatos sutrikdymai bÅ«na labai skausmingi, sunkiai gyjantis, taip pat skausmingi skiepai nuo pasiutligės, dėl to patyrė didelį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ , didelius nepatogumus, baimė Å¡unims iÅ¡liks visÄ gyvenimÄ .Nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimo reikalavimÄ (jo dydį) negalima vertinti, kaip ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯ kurį turi bÅ«ti atsižvelgiama paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kovių apeliacinį skundÄ nesutinka su ieÅ¡kovių apeliaciniu skundu, praÅ¡o atmesti visus J.

T. ir S. T. reikalavimus, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad J. T. ir S. T. reikalavimai dėl kuro iÅ¡laidų kelionėms į veterinarijos klinikÄ , važiuojant į greitosios pagalbos priėmimo skyrių bei pas teismo medicinos ekspertus nepagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Nurodo, kad J. T. ir S. T. sveikatos sužalojimai teismo medicinos specialisto vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai sugijo ir yra beveik nematomi, minėtas įvykis niekaip nepaveiks jų tolesnio gyvenimo, svarbi aplinkybė, kad neturtinė žala buvo padaryta dėl neatsargumo.

Nurodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes ieÅ¡kinio suma nustatoma bylose dėl pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal ieÅ¡komÄ sumÄ , o J. T. ir S. T. savo ieÅ¡kinyje pačios įvardijo ieÅ¡komÄ sumÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamoje byloje šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. gegužės 8 d. atsakovo šuo, pabėgęs iš aptvertos teritorijos, apkandžiojo ieškovės S. T.

Å¡unį bei pačias ieÅ¡kovės. Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio priteisimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.267 straipsnio 1 dalį naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iÅ¡ jo pabėgusių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ .

Dėl turtinės žalos J. T. ir S. T. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė 52,26 Eur sumos už kuro iÅ¡laidas S. T. Å¡uns vežiojimui iÅ¡ Lentvario į veterinarijos gydyklÄ UAB „Greitoji žirafa“, esančiÄ Vilniuje, Žemynos g. 2B, taip pat nepagrįstai atmestas reikalavimas dėl S. T. 3,70 Eur ir J. T. 17,63 Eur iÅ¡laidų važiuojant į greitosios pagalbos priėmimo skyrių ir pas teismo medicinos ekspertus, nors visi įrodymai liudija tokių iÅ¡laidų buvimÄ .Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Remiantis CPK 178 straipsniu, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).Nagrinėjamos byloje apeliantės nurodo, kad kuro iÅ¡laidas už kelionės patvirtina liudytojo J.

T. paaiÅ¡kinimai, atsiskaitymai už veterinarijos paslaugas kvitai, raÅ¡ytiniai įrodymai, jog bÅ«tent nurodytu metu apeliantėms buvo suteikta medicininė pagalba bei atlikti eksperto (specialisto) tyrimai. Teisėju kolegija sutinka, kad minėtoms kelionėms apeliantės turėjo patirti ir patyrė iÅ¡laidų. PraÅ¡omai priteisti sumai pagrįsti apeliantės pateikė 2013 m. gegužės 23 d. kvitÄ už kurÄ 28,22 Eur sumai, tačiau neįrodo, kad bÅ«tent už Å¡iÄ sumÄ Ä¯sigyto kuro nepakako kelionių atstumams įveikti.

Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kokia transporto priemone apeliantės keliavo, nėra pateikta įrodymų apie transporto priemonės kuro sÄ naudas, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kad jų iÅ¡leistos 28,22 Eur sumos nepakako ir jos patyrė didesnę žalÄ .Teisėju kolegija pažymi, kad tiek apeliantes, tiek sužalotÄ apeliantės S. T. Å¡unį vežiojo J. T., todėl darytina iÅ¡vada, kad jeigu iÅ¡laidos kurui galimai virÅ¡ijo 28,22 Eur sumÄ , tai apeliantės J.

T. ir S. T. Å¡ių iÅ¡laidų nepatytrė.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino tik tÄ dalį reikalavimų dėl turtinės žalos priteisimo, kuri buvo įrodyta mokėjimo kvitais. Dėl neturtinės žalos Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu ir praÅ¡o jį padidinti.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Kita vertus, įstatymo numatyta pinigine satisfakcija siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį bei fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

Neturtinės žalos dydis iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau Å¡ioje teisės normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus.

Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato bÅ«tinybę ne tik užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ ir proporcingumo principo laikymÄ si, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesÄ , įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situacijÄ , jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimÄ gali bÅ«ti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualÅ«s, todėl, remdamasis tokiais vidiniais iÅ¡gyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobÅ«džio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį.

Vis dėlto, teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobÅ«dį pagal protingo žmogaus etalonÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta byloje I. M. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-417/2013).Teisėjų kolegija sutinka su apeliančių argumentu, kad Å¡uns įkandimai, dėl to patirti sveikatos sutrikdymai bÅ«na labai skausmingi, sunkiai gyja, dėl ko apeliantės patyrė didėlį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ , kad nebuvo malonu stebėti, kaip atsakovo Å¡uo draskė S. T.

Å¡unį, kad įvykis sukėlė didelį iÅ¡gÄ sti, neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ . Ar baimė Å¡unims iÅ¡liks visÄ gyvenimÄ , gali paaiÅ¡kėti tik ateityje. IÅ¡ kitos pusės, S. T. Å¡uo pasveiko, apeliančių patirti sveikatos sutrikimai nėra sunkus, teismo medicinos specialisto vertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, sutinkant su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , nėra duomenų apie ilgalaikius ieÅ¡kovių sveikatos sutrikimo padarinius ateityje, Å¡uns įkandimo randai užgijo ir nėra nustatyta, kad ieÅ¡kovėms keltu didėlį diskomfortÄ .

Remiantis bylos duomenimis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino žalÄ padariusio asmens, atsakovo, kaltę kaip nerÅ«pestingumÄ ir nepakankamÄ atsargumÄ , nesant atsakovo tyčios, dėl ko toks atsakovo elgesys nėra neturtinės žalos dydį didinantis veiksnys.Apeliantės nurodo, kad atsakovas neįrodinėjo savo sunkios turtinės padėties, o Å¡ia aplinkybė nesirėmė ir teismas sprendime, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turtinė atsakovo padėtis nėra svarbus kriterijus vertinant neturtinės žalos atlyginimo dydį visų pirma dėl to, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, esminę reikÅ¡mę suteikiant pažeistos vertybės pobÅ«džiui ir kilusiems padariniams, ypač atsižvelgus į tai, kad atsakovas jau buvo nubaustas 600 Lt bauda už netinkamÄ gyvÅ«nų priežiÅ«rÄ , kuri lėmė žalos asmens sveikatai ir turtui atsiradimÄ .Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija įvertinusi visas bylos aplinkybės, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apeliantėms priteisė pagrįstÄ ir proporcingÄ patirtiems sužalojimams, skausmui, neigiamiems iÅ¡gyvenimams ir patirtam stresui neturtinę žalÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Apeliantės nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo dydį negalima vertinti, kaip ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯ kurį turi bÅ«ti atsižvelgiama paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas.CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims taisyklė, pagal kuriÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principÄ â€žpralaimėjęs moka“.

Kitiems atvejams, kai patenkinti ne visi ieÅ¡kinio reikalavimai, bendroji bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklė nustatyta CPK 93 straipsnio 2 dalyje. Pagal nurodytÄ straipsnį, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ä®statymo nenustatyta, kokiu konkrečiu santykiu ir proporcija turi bÅ«ti nustatomas priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis. Å i teisės spraga užpildoma teismams taikant teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei vadovaujantis Å¡ių teisės normų taikymo suformuota teismų praktika.Pažymėtina, kad kasacinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo paskirstant tarp Å¡alių priteisiamas bylinėjimosi iÅ¡laidas atsižvelgia į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas taisykles (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-686/2015; 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).Apeliantės nurodo, kad neturtinės žalos dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip iÅ¡ anksto žinomas ir nustatytas, nes neturtinę žalÄ nustato teismas, todėl apeliantės ieÅ¡kinyje tik formaliai nurodė tariamai patirtÄ neturtinę žalÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad nors neturtinės žalos dydis negali bÅ«ti žinomas ir nustatytas kol teismas jo nenustato, tačiau bÅ«tent asmuo patyręs neturtinę žalÄ , prieÅ¡ kreipiantis su ieÅ¡kiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi įvertinti ar tikrai tokiÄ Å¾alÄ patyrė ir objektyviai įvertinti kilusios žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ .

Akivaizdu, kad nepagrįstai praÅ¡ant per didelės neturtinės žalos dydžio priteisimo, toks reikalavimas nebus pilnai patenkintas ir teks atlyginti didesnę dalį kitos Å¡alies bylinėjimosi iÅ¡laidų.Ä®vertinusi pirmos instancijos teismo skaičiavimus nustatant bylinėjimosi iÅ¡laidas, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių paskirstytos vadovaujantis CPK normų reikalavimais ir nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos.Ä®vertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Atsakovas praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ apeliančių atsakovo naudai 1 000,00 Eur už teisines paslaugas Vilniaus apygardos teisme ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau - Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, jog, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti inter alia į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį dalyvavimÄ toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius.

Rekomendacijų 7, 8.9 punktuose nustatyta, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už apeliacinį skundÄ yra 2,5 Lietuvos statistiko departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame procese nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai ir parengti apeliacinį skundÄ nereikėjo specialių žinių, atsakovui Å¡ios bylos apeliaciniame procese atstovavo ta pati advokatė, kuri atstovavo atsakovÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.9 nustatytÄ rekomenduojamÄ priteisti maksimalų užmokesčio (atlyginimo) už apeliacinio skundo parengimÄ dydį, konstatuoja esant pagrindÄ sumažinti atsakovo praÅ¡omÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ ir priteisti jam solidariai iÅ¡ apeliančių 300 Eur.Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. sprendimu grÄ Å¾ino apeliantei S. T. 5,85 Eur sumos žyminį mokestį.

Apeliantės prašė įskaityti 5,85 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Remiantis CPK 80 straipsnio 1, 4, 7 dalimis, mokėtino žyminio mokesčio suma yra 2 Eur. Atsižvelgiant į tai apeliantei S. T. grÄ Å¾intina 3,85 Eur be pagrindo sumokėto žyminio mokesčio (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui V.

A. solidariai iÅ¡ apeliančių A. R. ir A. U. 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Apeliantei S. T. vietoj 5,85 Eur žyminio mokesčio grÄ Å¾inti 3,85 Eur sumos žyminį mokestį. Teisėjai                                                                                                                     Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                   Asta Radzevičienė Alma Urbanavičienė