2022-04-20 Nr. AB-9444-4-69-3-00084-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2241-815/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00084-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjams A. A. H. R., A. H. R. R., jų atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,

vertėjaujant Ingridai Nasvytei, Fras Omer,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. A. H. R., A. H. R. R., L. A. A. R., R. A. A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. A. H. R., A. H. R. R., L. A. A. R., R. A. A. R. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimų panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai A. A. H. R., A. H. R. R. ir nepilnamečiai, atstovaujami tėvų, L. A. A. R., R. A. A. R. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 20 d. sprendimų Nr. 22S59336, Nr. 22S59474, Nr. 22S59465, Nr. 22S59759 (toliau – ir Sprendimai) dalį dėl pareiškėjų laikinojo apgyvendinimo ir taikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėjus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Skunde pareiškėjai nurodė, kad nesutiko su Sprendimais dalyje dėl jų apgyvendinimo sąlygų, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei nurodė, jog pareiškėja A. H. R. R. buvo nėščia, o laisvės apribojimai taikomi mažamečių vaikų atžvilgiu. Jų teigimu, jie buvo pateikę savo asmens dokumentų originalus, taigi jų asmenybės buvo nustatytos, taip pat sprendime buvo nepagrįstai nurodyta, jog užsieniečiai nebendradarbiauja su valstybės institucijomis, taigi, jų vertinimu, nebuvo nei vieno pagrįsto argumento taikyti užsieniečių atžvilgiu griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę, ribojančią jų teises. Jie teigė, jog jiems taikomas laikinasis apgyvendinimas de facto laikytinas sulaikymu, tokiu būdu juos ribojant labiau nei to reikalauja siekiami tikslai.

3. Pareiškėjai tvirtino, jog nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, jie bendradarbiauja su pareigūnais ir nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, su artimųjų pagalba turi galimybę patys pilnai apsirūpinti. Jie nurodė, kad prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas ne dėl jų kaltės, o įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau pareiškėjų teises varžančiomis priemonėmis, todėl prašė taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėjus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, arba kitą Įstatyme numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjų argumentais ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 11 d. (A. H. R. R., R. A. A. R. ir L. A. A. R.) ir 2021 m. rugsėjo 3 d. (A. A. H. R.), galutinis sprendimas dėl jų prieglobsčio prašymo nebuvo priimtas per 6 mėnesius, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimus dėl pareiškėjų įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

6. Atsiliepime nurodė, kad nustatyta, jog pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Pareiškėjai su savimi neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybes, ir jų nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, pateikė tik asmens dokumentų kopijas mobiliajame telefone, kurių nebuvo įmanoma patikrinti. Pareiškėjai nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, siekdami klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Pareiškėjai iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), vėliau ir į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Departamento vertinimu, ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjams pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgęs į tai, Departamentas teigė, jog pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjų A. A. H. R., A. H. R. R., L. A. A. R., R. A. A. R. skundą atmetė.

8. Teismas konstatavo, kad Departamentas pagrįstai apgyvendino pareiškėjus laikinojo apgyvendinimo teritorijoje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o skundžiami Departamento Sprendimai priimti teisėtai ir pagrįstai.

9. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko be kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jų tapatybę. Teismo vertinimu, minėtos galimai pareiškėjų asmens dokumentų nuotraukos negali būti vertintinos kaip jų asmens dokumentai, nes nėra galimybės patikrinti jų autentiškumo. Pareiškėjai turėjo galimybę kartu su savimi pasiimti jų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, jie nenurodė aplinkybių, dėl kurių negali pateikti savo asmens dokumentų originalų. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog Departamentas Sprendimuose pagrįstai nustatė, jog pareiškėjai neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir jie nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jų asmens tapatybę ir (ar) pilietybę.

10. Teismas teigė, jog pareiškėjams taikomas apgyvendinimas laikinojo apgyvendinimo vietoje nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, nėra prilyginama sulaikymui. Taip pat konstatavo, jog pagrįstai manytina, kad pareiškėjai, siekdami išvengti jų galimo grąžinimo į jų kilmės valstybę, gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos.

11. Teismas sutiko su pareiškėjų argumentu, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 straipsnio 1 dalis), tačiau pažymėjo, kad minėta teisės norma reglamentuoja teismo teisę, o ne pareigą. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau jų tapatybės nenustatytos, jie nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nurodė skirtingas aplinkybes.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėja A. H. R. R. su mažamečiais vaikais ir kūdikiu vertintini kaip pažeidžiami asmenys, kuriems netaikytinos tokios priemonės kaip sulaikymas, tačiau pareiškėjams taikomas apgyvendinimas laikinojo apgyvendinimo vietoje nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nelaikytina sulaikymu.

III. 13. Pareiškėjai A. A. H. R., A. H. R. R., L. A. A. R., R. A. A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėjus Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba kitą alternatyvią sulaikymui priemonę.

14. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo, jog jokių duomenų apie tai, kad jie klaidintų institucijas ar patys atliktų kokius nors nesąžiningus veiksmus, byloje nėra, o jų atvykimo į Lietuvą aplinkybės taip pat negali būti vertinamos kaip nebendradarbiavimas, nes jos neaktualios ginčui. Pareiškėjai nurodo, kad jie ilgą laiką buvo apgyvendinti nežmoniškomis sąlygomis prieš gimstant kūdikiui, vėliau perkelti į Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centrą. Byloje, nėra nei vieno pagrįsto atsakovo argumento taikyti griežčiausią priemonę – apgyvendinimą laikinojo apgyvendinimo vietoje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

15. Pareiškėjai nesutinka su atsakovo vertinimu, jog mažamečiai vaikai nebendradarbiavo. Sprendimai kiekvieno šeimos nario atžvilgiu buvo priimti atskirai, t. y. kiekvieno iš vaikų atveju atsakovas nurodė tas pačias faktines aplinkybes, akcentuodamas neteisėtą sienos kirtimą, neteisėtą atvykimą, asmens dokumentų nepateikimą.

16. Pareiškėjai pažymi, jog jau ilgą laiką yra sulaikyti ir gyvena nežmoniškomis sąlygomis, nors tam nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo, o atsakovo Sprendimai pažeidžia reikalavimus, įtvirtintus tarptautinės teisės normose, prieglobsčio prašytojų atžvilgiu.

17. Pareiškėjai akcentuoja, kad atsakovas patvirtino, jog pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, todėl tai iš esmės reiškia, kad jie bendradarbiauja su pareigūnais ir nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų. Jie nurodo, jog pareiškėjai nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento buvo sulaikyti, tokiu būdu neleidžiant užmegzti socialinių ar ekonominių santykių. Jie turi finansines galimybes su šeimos narių pagalba apsirūpinti.

18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų skundą atmesti.

19. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai su savimi neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybes, ir jų nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Visos šeimos – pareiškėjų asmens dokumentų kopijas mobiliajame telefone – pareiškėjai (A. A. H. R. ir A. H. R. R.) pateikė tik prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, tačiau originalių dokumentų nepateikė, todėl neįmanoma nustatyti, ar nuotraukose pavaizduoti tikri dokumentai. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjai nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdami klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Šios aplinkybės, Departamento vertinimu, suponuoja galimybę, kad pareiškėjai gali pasislėpti.

20. Departamentas pažymi, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. sausio 20 d. sprendimų Nr. 22S59336, Nr. 22S59474, Nr. 22S59465, Nr. 22S59759, kuriais nuspręsta įleisti pareiškėjus į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties ir juos apgyvendinti laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Departamento Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 punktu (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja).

22. Bylos duomenimis, Departamentas 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 21M41982 nesuteikė pareiškėjams prieglobsčio, pareiškėjai sprendimą apskundė ikiteismine tvarka, buvo priimtas naujas sprendimas Nr. 22M10298, kurį apskundė teismui. Šiuo metu prieglobsčio prašymas nėra išspręstas, todėl pareiškėjai laikomi turinčiais prieglobsčio prašytojų statusą.

23. Pareiškėjai buvo sulaikyti VSAT pareigūnų, kai neteisėtai pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, jie nepateikė asmens dokumentų, pateikė tik kopijas mobiliajame telefone, todėl buvo nenustatyta jų tapatybė. Prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyti pareigūnų.

24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjų skundą, konstatavo, jog Departamentas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, todėl pareiškėjų skundą atmetė.

25. Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2– 4, 6–9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 str. 10 d.), tačiau taikomos, Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

26. Įstatymo 1407 straipsnio, reglamentuojančio X2 skyriaus taikymą, 1 dalis nustato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o 3 dalis – kad kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

27. Įstatymo 1408 straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato: prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 str. 3 d.); jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 str. 5 d.); jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 1408 str. 6 d.); jeigu Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 str. 8 d.); skundas dėl Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 str. 8 d.).

28. Taigi pagal aptartą teisinį reguliavimą, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjams nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjai nėra sulaikyti. Atsižvelgiant į pareiškėjų nurodytų aplinkybių visumą, skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo pagrindo konstatuoti, kad dėl tam tikrų išimtinių aplinkybių jiems turėtų būti pritaikyta kita apgyvendinimo priemonė.

30. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nepateikė originalių asmens tapatybės dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai nustatė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis šia norma teisėtai priėmė ginčijamus Sprendimus.

31. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų argumentus apie jų apgyvendinimo sąlygas, pažymi, kad pareiškėjų šeima gyvena atskirai nuo kitų užsieniečių, pareiškėjai gali judėti visoje apgyvendinimo teritorijoje, su apgyvendinimo vietos darbuotojų palyda gali išeiti apsipirkti. Konkrečių apgyvendinimo sąlygų, jų trūkumų pareiškėjai įrodymais neapibūdino, atsakovas ir teisėjų kolegija jų įvertinti negalėjo. Pabrėžtina, kad ginčą dėl apgyvendinimo sąlygų pareiškėjai gali inicijuoti atskirame teisminiame procese.

32. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo netenkintas pareiškėjų prašymas skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. A. H. R., A. H. R. R., L. A. A. R., R. A. A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Alenas Piesliakas

Ernestas Spruogis