Legislator Case Law & Legislation
a09a38b2-0832-4fca-b1bf-7435c4c35dd8 AI generated

a09a38b2-0832-4fca-b1bf-7435c4c35dd8 · Alytaus apylinkės teismas

Case Number a09a38b2-0832-4fca-b1bf-7435c4c35dd8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir jos atstovui advokatui Jonui Zenevičiui, suinteresuoto asmens Veisiejų socialinės globos namų atstovei advokatei Renatai Cibulskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl teismo sprendimo, kuriuo I. I. buvo pripa­Å¾in­ta neveiksnia, peržiÅ«rėjimo pagal pareiÅ¡kėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­­linės paramos skyriaus pareiÅ¡kimÄ , suinteresuoti asmenys I. I., I. V., Veisiejų socialinės globos namai ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Veisiejų socialinės globos namai.

Legislator headnote

AI generated

a09a38b2-0832-4fca-b1bf-7435c4c35dd8 · Alytaus apylinkės teismas: pripažinta neveiksnia (e. b. T 1, b. l. 11-12), o to paties teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-74-547/2005 jai nustatyta globa bei globėja paskirta mama J. B. (e. b. T 1, b. l. 13-14). Gobėja J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. T 1, b. l. 24). Nagrinėjant minėtÄ civilinę bylÄ I. I. buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė ir iÅ¡ Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad jai konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė Å¡izofrenija, epizodinė eiga su progresuojančiu defektu ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas, dėl kurių ir ji negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti (civilinės bylos Nr. 2-11-02/2004 b. l. 28-29).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-7437-780/2018; Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00501-2018-1; Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.4; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.5. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 23 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėjas RamÅ«nas Å arka, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus atstovei Rimai Å ukienei, suinteresuotam asmeniui I.

I. ir jos atstovui advokatui Jonui Zenevičiui, suinteresuoto asmens Veisiejų socialinės globos namų atstovei advokatei Renatai Cibulskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl teismo sprendimo, kuriuo I. I. buvo pripa­Å¾in­ta neveiksnia, peržiÅ«rėjimo pagal pareiÅ¡kėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­­linės paramos skyriaus pareiÅ¡kimÄ , suinteresuoti asmenys I. I., I. V., Veisiejų socialinės globos namai ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Veisiejų socialinės globos namai.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas praÅ¡o peržiÅ«rėti Varėnos rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-11-02/2004, kuriuo I. I. pripažinta neveiksnia, ir pripažinti ribotai veiksnia turtinių santykių srityje - asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimo, sumokėjimo už komunalines paslaugas ir pan.) bei asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgÅ«džių srityje (tinkama gyvenamojo bÅ«sto priežiÅ«ra ir pan.);

Å¡eimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžiÄ - auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimo sudaryti darbo sutartį, atitinkančiÄ jo galimybes, poreikius ir pan.), taip pat pripažinti neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandorių ir pan.); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandorių ir pan.); paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimo, testamento sudarymo ir kt.); dalyvavimo Å«kinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir pan.) bei asmeninių neturtinių santykių srityje - sveikatos priežiÅ«ros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų įvertinimo ir pan.).

Taip pat praÅ¡oma paskirti neveiksnia (ribotai veiksnia) tam tikrose srityse pripažintos I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) globėju Veisiejų socialinės globos namų administracijÄ ir nustatyti jos gyvenamÄ jÄ vietÄ Veisiejų socialinės globos namuose, adresu Ryto g. 15, Kailinių k., Veisiejų sen., 67336 Lazdijų r. sav. PareiÅ¡kimo reikalavimas grindžiamas Å¡iais argumentais. Neveiksnia pripažintai I. I. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pagal uždarosios akcinės bendrovės „Lazdijų sveikatos centras“ pateiktÄ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä I.

I. yra pripažinta paranoidinės Å¡izofrenijos (F20.0) diagnozė, pagal dabartinę jos psichinės sveikatos bÅ«klę tikslinga pripažinti jÄ neveiksnia turtiniuose bei medikamentinio gydymo srityse, iÅ¡ dalies veiksnia neturtiniuose santykiuose bei disponuojant savo reikmėms bÅ«tinomis piniginėmis lėšomis. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad I. I. žino savo vardÄ , pavardę, gimimo datÄ , bendrauja su artimaisiais, orientuojasi aplinkoje ir laike, mėgsta skaityti knygas, klausyti radijÄ . Tačiau mokesčių reikÅ¡mės ji nesuvokia, maisto produktų gali įsigyti tik su kitų pagalba.

Maisto pati negamina, tačiau jį pasiimti gali. Ji nesugeba savarankiÅ¡kai suprasti sutarčių informacijos, priimti sprendimo, savarankiÅ¡kai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo. Savo gyvenamÄ ja aplinka, asmenine higiena gali pasirÅ«pinti tik su kitų asmenų pagalba. Kad serga protine liga I. I. nesuvokia, savarankiÅ¡kai gydymo įstaigose nesilanko. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad I. I. globėja mama J. B. (duomenys neskelbtini), o Veisiejų socialinės globos namų administracija nuo 2018 m. vasario 26 d. vykdo I.

I. globos funkcijas. Todėl I. I. reikalingas globėjas, galintis tinkamai įgyvendinti, apsaugoti ir apginti jo teises ir teisėtus interesus. Globėju tikslinga paskirti minėtos įstaigos administracijÄ , kuri sutinka bÅ«ti I. I. globėja, nes jos dukra globėja tapti nesutinka. Suinteresuotas asmuo Veisiejų socialinės globos namai su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu sutinka. Atstovė paaiÅ¡kino, kad I. I. nuo 2018-02-26 gyvena globos namuose. Jos sveikatos bÅ«klė yra pagerėjusi, todėl ne visose srityse tikslingÄ jÄ pripažinti neveiksnia.

Kai kuriose srityse ji gali su kito asmens pagalba priimti sprendimus ir gali būti pripažįstama ribotai veiksnia. Smulkius sandorius su kito asmens pagalba I. I. gali sudaryti, nes jis žino ko jai reikia nusipirkti ir pati pasako tai darbuotojams, tačiau pati neapsipirkinėja, mokesčių niekada nėra mokėjusi. Sudėtingesnių turtinių santykių ji nesuvokia, nes įgūdžiai ir gebėjimai šiose srityse jau atrofavęsi, todėl šiose srityse ji neveiksni. Sveikatos srityje jai reikia nuolat vartoti vaistus, kuriuos jai kasdien paduoda medicinos darbuotojai.

I. I. dukra nesutinka bÅ«ti jos globėja, todėl Veisiejų socialinės globos namai sutinka tapti globėju. Suinteresuoto asmens I. I. advokatas Jonas Zenevičius sutinka su pareiÅ¡kėjo patikslintais reikalavimais, nes jo atstovaujamosios sveikata pagerėjo ir pareiÅ¡kėjo nurodytose srityse ji iÅ¡ dalies gali savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti savimi. Tačiau jai reikalingas nuolatinis gydymas, o paÅ«mėjus ligai ji gali nesiorientuoti, todėl jai reikalinga globa. Taip pat bÅ«tina paskirti siÅ«lomÄ globėjÄ , nes po motinos mirties I.

I. liko be globėjo. Suinteresuotas asmuo I. I. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji gyvena Veisiejų globos namuose, nes mirė motina. Kodėl anksčiau gyveno su motina, o ne savarankiÅ¡kai paaiÅ¡kinti negalėjo. Sutinka ir toliau gyventi globos namuose, sutinka, kad jos globėju bÅ«tų paskirti globos namai. Ji patvirtino, kad kasdien geria vaistus, kuriuos duoda gydytojai. PaaiÅ¡kino, kad gauna 256 Eur pensijÄ , iÅ¡ kurios apie 30 Eur ji gali iÅ¡leisti parduotuvėje. Kam panaudojama likusi dalis jos pensijos negalėjo pasakyti.

Ji pati nieko neperka, tik pasako darbuotojams ko jai nupirki. Perkamų maisto produktų kainų pasakyti negalėjo. PaaiÅ¡kino, kad jos kambarį sutvarko darbuotojai. Kas yra lizingas I. I. nežino, paaiÅ¡kinti negalėjo. Paklausta ar galėtų už gaunamÄ pensija nusipirkti 1 000 Eur kainuojantį televizorių atsakė, kad negalėtų, nes pensija mažesnė. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-02/2004 I.

I. pripažinta neveiksnia (e. b. T 1, b. l. 11-12), o to paties teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-74-547/2005 jai nustatyta globa bei globėja paskirta mama J. B. (e. b. T 1, b. l. 13-14). Gobėja J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. T 1, b. l. 24). Nagrinėjant minėtÄ civilinę bylÄ I. I. buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė ir iÅ¡ Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad jai konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė Å¡izofrenija, epizodinė eiga su progresuojančiu defektu ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas, dėl kurių ir ji negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti (civilinės bylos Nr. 2-11-02/2004 b. l. 28-29).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo (Å¡is įstatymas, iÅ¡skyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi bÅ«ti peržiÅ«rėti per dvejus metus nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismÄ turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas.

Jei per vienerius metus nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos Å¡ioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiÅ«rėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismÄ turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga. Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimÄ , įvertinus tai, kad globėja per vienerius metus nesikreipė į teismÄ dėl teismo sprendimo, kuriuo jos globotinė I.

I. buvo pripažinta neveiksnia, peržiÅ«rėjimo, pareiÅ¡kėjas pagrįstai kreipėsi į teismÄ , siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose I. I. yra neveiksni, kuriose ribotai veiksni ar visiÅ¡kai veiksni. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 str. 1 d. numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos bÅ«klė ir dėl Å¡io sveikatos pagerėjimo jis gali visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ar juos valdyti, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priima sprendimÄ panaikinti pirmiau priimtÄ savo sprendimÄ ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimÄ neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimÄ ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Teismas, nagrinėdamas Å¡iame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimÄ , kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Teismas, peržiÅ«rėjęs sprendimÄ pripažinti asmenį neveiksniu, gali pakeisti peržiÅ«rimÄ teismo sprendimÄ ir nustatyti naujÄ sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sÄ raÅ¡Ä ir sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sÄ raÅ¡Ä (CPK 469 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Teismo psichiatrinės ekspertizės metu ankstesnėje byloje buvo nustatyta, kad:

I. I. serga Å¡izofrenija, labai greitai progresavo totalÅ«s mÄ stymo, emocijų bei valios sutrikimai, socialinė ir darbinė dezadaptacija, ji besaikiai piktnaudžiauja alkoholiu ir nevartojai jai skirtų vaistų, nėra jokios kritikos savo elgesiui, ligai, bÅ«senai, alkoholis iÅ¡provokuoja ligos paÅ«mėjimÄ , dėl kritikos ligos atžvilgiu nebuvimo nevartoja jai skirto palaikomojo gydymo (civilinės bylos Nr. 2-11-02/2004 b. l. 28-29). Å ioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog I. I. pasveiko ar jos psichinė bÅ«klė iÅ¡ esmės pasikeitė.

Byloje pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „Lazdijų sveikatos centras“ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad I. I. yra pripažinta paranoidinės Å¡izofrenijos (F20.0) diagnozė ir pagal dabartinę jos psichinės sveikatos bÅ«klę tikslinga pripažinti jÄ neveiksnia turtiniuose bei medikamentinio gydymo srityse, iÅ¡ dalies veiksnia neturtiniuose santykiuose bei disponuojant savo reikmėms bÅ«tinomis piniginėmis lėšomis (e. b. T 1, b. l. 15). Byloje nesant jokių duomenų apie neveiksnia pripažintos I.

I. pasveikimÄ ar sveikatos bÅ«klės esminį pagerėjimÄ teismas neskyrė pakartotinės ekspertizės ir remiasi paminėta ekspertizės iÅ¡vada, pateikta Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11-02/2004 (CPK 469 str. 1 d.). IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančios pažymos dėl specialiųjų poreikių nustatymo matyti, kad I. I. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (e. b. T 1, b. l. 9). IÅ¡ darbingumo lygio pažymos matyti, kad jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (e. b.

T 1, b. l. 10). Ä® bylÄ pateikta 2018-18-07 VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo iÅ¡vada Nr. SPCVI-19 dėl I. I. gebėjimo pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, iÅ¡ kurios matyti, kad I. I. žino savo vardÄ , pavardę, gimimo datÄ , bendrauja su artimaisiais, orientuojasi aplinkoje ir laike, mėgsta skaityti knygas, klausyti radijÄ , tačiau mokesčių reikÅ¡mės ji nesuvokia, maisto produktų gali įsigyti tik su kitų pagalba. Maisto pati negamina, tačiau jį pasiimti gali.

Ji nesugeba savarankiÅ¡kai suprasti sutarčių informacijos, priimti sprendimo, savarankiÅ¡kai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo. Savo gyvenamÄ ja aplinka, asmenine higiena gali pasirÅ«pinti tik su kitų asmenų pagalba. Ji nesuvokia, kad serga protine liga, savarankiÅ¡kai gydymo įstaigose nesilanko (e. b. T 1, b. l. 16-20). Liudytoja apklausta Veisiejų socialinės globos namų socialinė darbuotoja E. J. paaiÅ¡kino, kad I. I. kai kuriose srityse yra iÅ¡ dalies savarankiÅ¡ka ir su pagalba gali priimti sprendimus.

Patvirtino, kad I. I. žino ko ji nori nusipirkti ir pasako darbuotojams, tačiau nežino tikslių kainų, negalėtų teisingai suskaičiuoti grÄ Å¾os, todėl jai reikalinga pagalba apsiperkant. Sudėtingesnių turtinių santykių ji nesuvokia ir negalėtų savarankiÅ¡kai juose dalyvauti. Savitvarkos srityje ji suvokia poreikį rÅ«pintis savimi, pasako kada reikia pakeisti sauskelnes, tačiau pati savimi pasirÅ«pinti negali dėl fizinės sveikatos, todėl jai reikalinga pagalba. Sveikatos srityje ji nesupranta savo ligos, vaistus geria todėl, kad žino, jog taip reikia, bet nesuvokia dėl kokios ligos.

SavarankiÅ¡kai vaistų kasdien ji negertų dar ir dėl to, kad gali pamirÅ¡ti. Jos atmintis nėra gera. Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad neveiksnia pripažintos I. I. sveiktos bÅ«klė iÅ¡ esmės nepagerėjo ir ji nepasveiko. Jai diagnozuojama ta pati psichinė liga, todėl pripažinti jÄ visiÅ¡kai veiksnia nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jos interesų, ji nesugebėtų gyventi savarankiÅ¡kai, nesugebėtų adekvačiai vertinti aplinkÄ ir savo galimybes ir dėl to galėtų pakenkti savo interesams, tinkamai nepatenkinti savo poreikių.

Srityse, kuriose reikia priimti sprendimus įvertinus galimÄ priimamų sprendimų rizikÄ , ir kuriose reikia sugebėti numatyti galimas neigiamas savo sprendimų pasekmes, I. I. dėl savo sveikatos bÅ«klės savo veiksmų reikÅ¡mės suprasti negali, todėl negali gyventi visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, nes nesugebant adekvačiai vertinti aplinkos ir savo galimybių, ji gali pakenti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdama neadekvačius, neprognozuojamus sprendimus. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimÄ , teismo sprendimas pripažinti I.

I. neveiksnia keistinas ir nustatytinas sričių, kuriose ji pripažįstama neveiksnia, sÄ raÅ¡as, ir sričių, kuriose ji pripažįstama ribotai veiksnia, sÄ raÅ¡as. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi bÅ«ti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumÄ visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi bÅ«ti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir bÅ«ti iÅ¡rinktiems, t. y. asmenų veiksnumas Å¡iose srityse apskritai neturi bÅ«ti ribojamas.

Taip pat nurodoma, kad neturi bÅ«ti ribojama asmenų teisė į Å¡eimÄ , teisė sudaryti santuokÄ . Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip Å¡eimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali bÅ«ti pripažįstamas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiÅ¡kia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutÄ yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovÄ . Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos bÅ«klės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali bÅ«ti įgyvendintos per atstovÄ , ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuokÄ , rinkimų teisė), jos ir neturėtų bÅ«ti ribojamos.

Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios. Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad I. I. psichikos sutrikimas reikalauja nuolatinio, kasdieninio gydymo, o jos sveikatos būklė ne tik negerėja, bet dėl fizinės sveikatos būsenos tik blogėja (ji negali judėti be vežimėlio), taip pat atsižvelgiant į tai, kad jai nustatytas tik 35 procentų darbingumas, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jai nėra aktualus, nes dirbti ji iš esmės negali dėl riboto darbingumo ir psichikos sutrikimo pobūdžio.

Todėl pripažinti jÄ neveiksnia Å¡ioje srityje, kuri jai nėra aktuali, ir kurioje jai nekyla jokių pavojų nepripažinus jos neveiksnia, nėra bÅ«tinybės. Riboti I. I. veiksnumÄ Å¡eimos ir politinių santykių srityse prieÅ¡tarautų minėto Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali bÅ«ti įgyvendintos per atstovÄ â€“ globėjÄ , todėl globa Å¡iose srityse ir neprasminga, ir nepateisinamai varžytų Å¡ias neįgaliojo asmens asmenines neturines teises.

Taip pat nėra prasmės riboti I. I. veiksnumÄ gebėjimo bÅ«ti globėju (rÅ«pintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad Å¡ioje srityje ji galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jos veiksnumas nebÅ«tų apribotas. Asmens tinkamumÄ eiti globėjo ar rÅ«pintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad I.

I. pagal savo sveiktos bÅ«klę galėtų bÅ«ti paskirta kito asmens globėja (rÅ«pintoja) ar notaro patvirtina sutartimi bÅ«tų paskirta pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze. Tuo tarpu vienoje turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, bei vienoje asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgÅ«džių, I. I. pripažintina ribotai veiksnia, nes nustatyta, kad visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai ji negali patenkinti savo poreikių Å¡iose srityse, tačiau padedant globėjui ji galėtų tÄ daryti, nes su pagalba moka racionaliai naudotis nedidelėmis pinigų sumomis, sugeba suvokti ir padedama kito asmens pasirÅ«pinti savo higiena, fiziniais poreikiais.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad I. I. gali disponuoti nedidele suma, kuri jai lieka iÅ¡ jos netekto darbingumo pensijos, tačiau jos pačios interesais reikia padėti jai susivokti kainose ir kontroliuoti pinigų apskaitÄ , nes ji nežino tikslių įsigyjamų daiktų kainų, negali tiksliai suskaičiuoti grÄ Å¾os. Taip pat yra poreikis padėti I. I. ir savitvarkos srityje, nes nustatyta, kad ji dar ir dėl fizinės sveikatos savarankiÅ¡kai negali tinkamai pasirÅ«pinti savo aplinka ir higiena, tačiau suvokia, kad tÄ daryti reikia ir žino, kada reikia papraÅ¡yti pagalbos Å¡ioje srityje.

Å iose srityse I. I. pakanka ir rÅ«pintojo sutikimo smulkiems sandoriams bei pagalbai buityje (CK 3.240 straipsnio 3 dalis), todėl pripažinti jÄ visiÅ¡kai neveiksnia Å¡iose srityse nėra bÅ«tinybės, pakanka nustatyti ribotÄ veiksnumÄ . Kitose turtinių santykių srityse ir sveikatos priežiÅ«ros srityje I. I. pripažintina neveiksnia, nes nesuvokdama savo veiksmų reikÅ¡mės ir negalėdama jų valdyti ji gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių.

Dėl savo psichikos sutrikimo I. I. negali suvokti didesnių ir ilgalaikių finansinių įsipareigojimų pasekmių ir rizikos. IÅ¡ jos paaiÅ¡kinimų matyti, kad ji nežino Å¡iuolaikinių finansavimo galimybių ir jų veikimo principų, todėl su turimu psichikos sutrikimu ji negali savarankiÅ¡kai dalyvauti jokiuose sutartiniuose ir sudėtingesniuose prievoliniuose turtiniuose santykiuose. I. I. paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ji nežino kas yra lizingas, nesuvokia galimybės įsigyti brangesnį daiktÄ nesumokant visos kainos iÅ¡ karto, todėl ji negali adekvačiai įvertinti savo finansinių galimybių, negali teisingai suvokti finansinių įsipareigojimų svarbos ir rizikos.

Sudėtingesnius sandorius ir turtinius klausimus jos interesais turėtų spręsti globėjas (CK 3.240 straipsnio 2 dalis), o ne pati I. I., kuriai tÄ daryti trukdo jos psichikos liga. Sveikatos priežiÅ«ros srityje I. I. taip pat negali savarankiÅ¡kai patenkinti bÅ«tinų savo poreikių bei įgyvendinti savo teisų be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiÅ«ros, nes nesuvokia savo psichinės sveiktos bÅ«klės ir įtakos jos sprendimų priėmimui. IÅ¡ teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad ji nėra kritiÅ¡ka savo sveikatos bÅ«klei, vaistų pati nevartodavo, o gydymas su nustatyta diagnoze yra reikalingas nuolat dėl ligos paÅ«mėjimo rizikos nustojus vartoti vaistus.

Todėl jos interesais jos sveikata ir toliau turi rÅ«pintis globėjas, kuris užtikrins bÅ«tinÄ nuolatinį gydymÄ , nuo kurio priklauso ir I. I. psichinės sveikatos bÅ«klė. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiÅ«rint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turėtų bÅ«ti peržiÅ«rimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiÅ«rėjimÄ reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiÅ«rėjus teismo sprendimÄ savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rÅ«pyba.

PeržiÅ«rėjus teismo sprendimÄ , kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naujÄ sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sÄ raÅ¡Ä , anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau iÅ¡lieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nuÅ¡alinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka. Tačiau Å¡iuo atveju I. I. globėja yra mirusi, o ankstesne teismo nutartimi nustatyta globa nėra pasibaigusi ir ji yra toliau bÅ«tina, nes I.

I. ir toliau pripažįstama neveiksnia tam tikrose srityse. Todėl jai skirtinas kitas globėjas, nes ji negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti atitinkamose srityse, kuriose jos interesais turi pasirūpinti globėjas (CK 3.242, 3.277 straipsniai). Suinteresuotas asmuo Veisiejų socialinės globos namai sutinka būti globėju, nuo 2018-02-26 tinkamai rūpinasi I. I., kitų asmenų, norinčių būti globėjais nėra, todėl ši institucija skirtina I. I. globėju (CK 3.242 straipsnio 4 dalis).

Skirti I. I. atskirÄ rÅ«pintojÄ tose srityse, kuriose ji pripažįstama ribotai veiksnia, nėra reikalinga, nes ji turi globėjÄ tose srityse, kuriose yra neveiksni, o CK 2.11 straipsnio 2 dalis numato, kad neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti su globėjo sutikimu ir Å¡iais atvejais neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens sandorių sudarymui mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens sandorių sudarymÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad I. I. globėjas po teismo sprendimo peržiÅ«rėjimo atitinkamose srityse veiks ir kaip globėjas atitinkamose srityse, ir kaip rÅ«pintojas kitose nustatytose srityse. PraÅ¡ymas nustatyti I. I. gyvenamÄ jÄ vietÄ Veisiejų socialinės globos namuose atmestinas kaip perteklinis, nes to nenumato CK trečios knygos VII dalies ir CPK XXX skyriaus normos, reglamentuojančios pilnamečių asmenų globos ir rÅ«pybos nustatymÄ . Å ios teisės normos numato tik nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymÄ teismo sprendimu, kai nustatoma vaiko globa ar rÅ«pyba.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-11-02/2004, kuriuo I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia. Pripažinti I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiÄ Ryto g. 15, Kailinių k., Veisiejų sen., 67336 Lazdijų r. sav., neveiksnia Å¡iose srityse: - turtinių santykių srityse:

1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu;

2) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo;

3) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo;

4) paveldėjimo teisiniai santykiai;

5) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; - asmeninių neturtinių santykių srityse:

1) sveikatos priežiÅ«ros sritis. Pripažinti I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiÄ Ryto g. 15, Kailinių k., Veisiejų sen., 67336 Lazdijų r. sav., ribotai neveiksnia Å¡iose srityse: - turtinių santykių srityse:

1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; - asmeninių neturtinių santykių srityse:

1) savitvarkos įgÅ«džių srityje. Paskirti I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios Ryto g. 15, Kailinių k., Veisiejų Å¡en., 67336 Lazdijų r. sav., globėju Veisiejų socialinės globos namus, kodas 188720212, Ryto g. 15, Kailinių k., Veisiejų sen., 67336 Lazdijų r. sav. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus. Teisėjas RamÅ«nas Å arka