a098a67e-e385-4160-83c0-51720fba32eb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-453-992/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29621-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; (S) 1.2.4.6.2.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.1.; 2.1.16.1.9.; 2.3.6.4.5.2. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Å elmienė, sekretoriaujant Eglei Gurskajai, dalyvaujant prokurorams V. J., J. S., kaltinamajam R. P., nukentėjusiajai I. M., vertėjai S. M., nedalyvaujant civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis, nevedęs, neteistas (teistumas iÅ¡nykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : R. P. nežymiai sutrikdė Å¡eimos nario sveikatÄ . Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis:

R. P. 2021 m. rugpjūčio 28 d., apie 4 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,03 prom. girtumas), konflikto metu koridoriuje užlaužė savo seseriai I. M. deÅ¡inę rankÄ už nugaros, įstÅ«mė jÄ Ä¯ kambarį, deÅ¡ine ranka sugriebė nukentėjusiajai už kaklo ir jÄ smaugė, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste, kairiame žaste bei dilbyje, vertinamu nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais R.

P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, sutiko duoti parodymus. Kaltinamasis parodė, kad gyvena kartu su motina, seserimi ir sesers vaiku, tarpusavio santykiai normalÅ«s, konfliktai namuose nėra dažni. Kaltinime nuodytu laiku sesuo parėjo į namus, jis su ja susipyko ir konflikto metu užlaužęs I. rankÄ , įstÅ«mė jÄ Ä¯ kambarį, po to, kiek pamena, jÄ nugriovė ant grindų, kadangi ji spardėsi, tačiau jos nesmaugė.

Prisimena, kad konflikto metu buvo atėjusi motina ir sesers vaikas, kuris sakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Atvykę policijos pareigÅ«nai nustatė, kad jis [kaltinamasis] yra neblaivus. Pripažįsta, kad buvo iÅ¡gėręs, tačiau nedaug, įvykius atsimena. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis parodė, kad gali bÅ«ti, jog netyčia spaudė seserį pečiu, tačiau kuriÄ vietÄ spaudė, nepamena. Norėjo tokiu bÅ«du nuraminti seserį, kadangi ji draskėsi, o jis nenorėjo, kad jam apdraskytų veidÄ .

Supranta, kad tokiais veiksmais sukėlė seseriai fizinį skausmÄ . Jie susitaikė, jokių konfliktų tarp jų daugiau nebuvo. Pripažįsta, kad ligonių kasos patyrė žalÄ dėl sesers gydymo, sutinka Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti. Jo pajamos siekia apie 600 eurų per mėnesį, todėl per porÄ mėnesių ligonių kasų civilinį ieÅ¡kinį galėtų atlyginti. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus. Nukentėjusioji I. M. parodė, kad 4 val. ryto nusprendė pavedžioti Å¡unį, kai grįžo namo, brolis su motina nemiegojo.

Brolis puolė jÄ , užlaužęs rankÄ pastÅ«mė į kambarį. Ji nukrito ant lovos. Brolis iÅ¡laužė duris, jie parkrito ant grindų ir jis koja ar ranka užspaudė jÄ , nuo to spaudimo jai pasidarė silpna. Galvojo, kad apalps. Prabudusiam savo sÅ«nui, kuris gyvena su ja viename kambaryje, liepė kviesti medikus. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusioji parodė, kad užlaužęs rankÄ brolis jÄ stipriai griebė. Jai prieÅ¡inantis, norėdamas jÄ nuraminti, pradėjo smaugti.

Ji buvo iÅ¡gėrusi vienÄ skardinę alaus. Atvažiavusiems pareigÅ«nams jos sÅ«nus rodė nuotraukÄ , kurioje užfiksuotas jos brolis, pargriovęs jÄ ant žemės. Ä®vykio rytÄ buvo daug emocijų, vėliau brolis jos atsiprašė, jie abu susitaikė, ikiteisminio tyrimo metu pareikÅ¡to civilinį ieÅ¡kinį atsisako, atsisakymo pasekmes supranta. Nukentėjusioji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus. Liudytojas L. S. parodė, kad dirba kriminalinėje policijoje ir gerai pamena situacijÄ , kadangi po įvykio kaltinamasis bandė su juo susisiekti per Messenger programėlę, prašė susitikti ir pasikalbėti apie įvykį.

Parašęs, kad jau buvo apklaustas, šį asmenį užblokavo. Atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ , prie laiptinės durų juos pasitiko jaunuolis, kuris paaiÅ¡kino, kad bute jo mamÄ muÅ¡a mamos brolis. Teigė matęs, kaip muÅ¡a, nurodė, kad mamai kilo grėsmė. Bute moteris parodė brolį, kuris jÄ sumušė. Ant moters kÅ«no matėsi paraudimai. Vyras neneigė prieÅ¡ seserį vartojęs smurtÄ . Nurodė, kad seserį numetė ant sofos ir spaudė, bet neigė smÅ«giavęs. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad įvykis buvo paryčiais, apie 3-5 val. ryto., asmenys buvo apsvaigę.

Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus patvirtina. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. S. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 28 d., apie 4 val., buvo gautas praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykusius pareigÅ«nus prie laiptinės pasitiko R. M., kuris nurodė, kad bute jo dėdė smaugė jo motinÄ , ji Å¡iuo metu yra labai silpna, galimai praradusi sÄ monę. Prie buto durų iÅ¡girdo didelį triukÅ¡mÄ , ginčus ir grumtynių garsus.

Atidarę duris koridoriuje pamatė I. M. ir R. P.. I. M. nurodė, kad jai reikalinga medicinos pagalba, kadangi jos brolis konflikto metu jÄ smaugė rankomis, o po to paguldęs jÄ ant sofos smaugė kojos keliu, taip sukeldamas fizinį skausmÄ . Nurodė, kad dėl tokių R. P. veiksmų ji Å¡iuo metu nejaučia savo deÅ¡inės rankos. I. M. deÅ¡inė ranka buvo pamėlusi, o ant kaklo matėsi paraudimas. R. P. nurodė, kad jis smaugė seserį tik rankomis, kadangi sesuo galimai smurtavo prieÅ¡ motinÄ (65 - 67 b. l.).

L. R. M. teismui parodė, kad visų aplinkybių tiksliai neprisimena, tarp mamos ir dėdės įvyko muÅ¡tynės. Atsibudęs apie pirmÄ valandÄ nakties pamatė dėdę, kuris stÅ«mė mamÄ Ä¯ kambarį, mama prieÅ¡inosi. Kiek pamena, dėdė mamÄ prispaudė prie grindų. Jis nuėjo pažadinti senelės. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad neatsimena, kas tiksliai kvietė policijÄ : jis ar senelė, gana dažnai dėl kivirčų Å¡eimoje kviečia policijos pareigÅ«nus, tai įprastas dalykas.

Pagarsinus R. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodymus patvirtino, parodė, kad įvykio nuotraukas galbÅ«t yra iÅ¡saugojęs telefone. Kiek pamena, fotografavo, kaip dėdė keliu buvo prispaudęs mamÄ prie žemės. Byloje (61 b. l.) yra užfiksuota konflikto pradžia, kai dėdė stumia mamÄ ant lovos: mama ant grindų, o ant virÅ¡aus – dėdė. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad gyvena su motina I.

M., senele D. J. K. ir dėde R. P.. 2021 m. rugpjūčio 27 d., apie 4 val., miegodamas iÅ¡girdo garsiai kalbant motinÄ ir dėdę. Suprato, kad tarp jų kilo konfliktas, nes mama grįžo iÅ¡gėrusi alkoholio. Tokie žodiniai konfliktai vyksta ne pirmÄ kartÄ , jo dėdė R. P. nuolat kabinėjasi prie Å¡eimos narių dėl įvairiausių smulkmenų. Netrukus į kambarį atėjo motina, girdėjo, kaip ji užrakino duris. Gulėdamas lovoje pamatė, kaip į kambarį iÅ¡laužęs duris įbėgo R.

P. ir staigiai pastÅ«mė jo mamÄ , dėl to ji nugriuvo ant grindų. R. P. iÅ¡ karto nubėgo į virtuvę, atsikėlusi motina atsisėdo ant lovos. Jo manymu, R. P. iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario, nes iÅ¡girdo, kad į virtuvę atėjo senelė D. J. K.. Netrukus į kambarį vėl įbėgęs R. P. pribėgo prie motinos, nustÅ«mė jÄ nuo lovos ant grindų, po to dėdė deÅ¡inės kojos keliu spaudė motinai kaklÄ . Motina paprašė jo [R. M.] kviesti policijÄ , atrodė, kad ji tuoj praras sÄ monę.

Jis iÅ¡kvietė policijÄ ir išėjo į laukÄ laukti pareigÅ«nų. Atvykę policijos pareigÅ«nai dėdę sulaikė, o motina buvo iÅ¡vežta į ligoninę (56-58 b. l.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 82 straipsnio 2 dalies pagrindu, liudytoja D. J. K. teisme duoti parodymus atsisakė. I. M. 2021 m. rugpjūčio 28 d. protokole – pareiÅ¡kime nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d., apie 4.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos brolis R. P., konflikto metu, deÅ¡ine ranka jÄ smaugė, paguldė jÄ ant grindų ir deÅ¡inės kojos keliu prispaudė kaklÄ , tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ , dėl kurio ji turi broliui pretenzijų (6 b. l.).

BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuota, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d., 04.10 val., gautas praneÅ¡imas (pranešėjas R. M.) apie tai, kad pranešėjo mamÄ sumušė dėdė, suduodamas moteriai per galvÄ . Konfliktas tęsiasi, fone girdisi barnis. Papildomai nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d., apie 4.00 val., bute (duomenys neskelbtini). konflikto metu, deÅ¡ine ranka pradėjo smaugti savo seserį I. M.. Paguldęs moterį ant sofos, deÅ¡inės kojos keliu spaudė jai kaklÄ . Tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmÄ (17-18 b. l.). 2021 m. rugpjūčio 28 d.

įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – buto apžiūra. Prie apžiūros protokolo pateiktos fotonuotraukos (19-20, 21-24 b. l.). 2021 m. rugsėjo 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pareigūnų uniformų kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašuose užfiksuoti kaltinamojo, nukentėjusiosios ir pareigūnų pokalbiai (25-26 b. l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2260/2021 (01) konstatuota, kad I.

M. nustatytos poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, kairiame žaste bei dilbyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. rugpjūčio 28 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ . Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais (33-35 b. l.). VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios medicinos centro Skubios pagalbos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 28 d.

E025 ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡yme (toliau – ir Ambulatorinis apraÅ¡ymas), pateiktas I. M. bÅ«klės įvertinimas, kur nurodyta, kad apžiÅ«rint aiÅ¡kios iÅ¡orinės patologijos nesimato. Palpuojanti skausminga deÅ¡inė kaklo pusė; deÅ¡inės rankos palpacija neskausminga; nurodo hipestezijÄ pagal C6 deÅ¡inėje. Sunkiai kelia ir atveda deÅ¡inę rankÄ . PasyvÅ«s judesiai laisvi, neriboti ir neskausmingi (43 b. l.). 2021 m. rugpjūčio 28 d. savarankiÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R.

M. pateikė tris fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas R. P. (59, 60 b. l.). IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) buvo gautas 2021 m. rugpjūčio 8 d., 07.07 val., įvykusio telefoninio pokalbio garso įraÅ¡o iÅ¡klotinė, iÅ¡ kurios matyti, kad į BPC skambinantis vyras kviečia policijos pareigÅ«nus atvykti adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad mamos brolis sumušė mamÄ , „prismaugė taip, kad ji beveik nebejautė kÅ«no“ (72-74 b. l.). Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėties bÅ«tinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtÄ pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi bÅ«ti siejamas artimos giminystės ar Å¡eimyniniais santykiais. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R.

P., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ I. M., sukėlė jai fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ . Nagrinėjamu atveju byloje nekyla abejonių, kad R. P. naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ I. M., to iÅ¡ esmės neneigė ir pats kaltinamasis nurodydamas, kad užlaužęs rankÄ stÅ«mė seserį į kambarį, po to nugriovė jÄ ant grindų. Pripažino, kad seserį spaudė pečiu, tačiau kategoriÅ¡kai neigė jam kaltinime inkriminuotÄ aplinkybę, jog įvykio metu jis smaugė I.

M.. Faktinę aplinkybę, kad R. P. sugriebęs nukentėjusiajai už kaklo jÄ smaugė, nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu įvardijo tiek pati nukentėjusioji, tiek ir liudytojas R. M.. I. M. viso proceso metu teigė, kad be kitų jos atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų, konflikto metu jai prieÅ¡inantis, R. P. pradėjo jÄ smaugti. Pokalbio metu bendraudama su į įvykio vietÄ atvykusiais policijos pareigÅ«nais, aiÅ¡kindama įvykio aplinkybes, I. M. nurodė, kad iÅ¡laužęs kambario duris brolis pradėjo jÄ smaugti, užspaudė arterijÄ .

Å io pakalbio metu, kuris užfiksuotas policijos pareigÅ«nų uniformų kameromis, nukentėjusioji ne kartÄ pažymėjo aplinkybę, jog R. P. jÄ smaugė (25-26 b. l.). Liudytojas R. M. taip pat teigė matęs, kaip R. P. laikė prispaudęs mamÄ prie grindų ir spaudė jai kaklÄ . Liudytojo teigimu, jis manė, kad nuo tokių kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusioji praras sÄ monę. Analizuojant Å¡io liudytojo parodymus matyti, kad jie iÅ¡ esmės nesikeitė viso proceso metu ir buvo nuoseklÅ«s. S. B. pagalbos centro telefonu ir kviesdamas policijos pareigÅ«nus R.

M. nurodė, kad jo motinÄ užpuolė mamos brolis ir „prismaugė taip, kad ji beveik nebejautė kÅ«no“ (74 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu, kitÄ dienÄ po įvykio, duodamas parodymus, liudytojas taip pat tvirtino, jog dėdė deÅ¡inės kojos keliu spaudė motinai kaklÄ (56-58 b. l.). Vertinant tai, kad R. M. buvo tiesioginis Å¡io įvykio dalyvis, kadangi su nukentėjusiÄ ja buvo viename kambaryje ir matė R. P. smurtinius veiksmus prieÅ¡ I. M., teismas neturi jokio objektyvais pagrindo netikėti Å¡io liudytojo parodymais, be to, liudytojas teisme parodymus davė bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ .

Pagal praneÅ¡imÄ atvykęs policijos pareigÅ«nas L. S. teisme patvirtinto, kad įvykio vietoje juos pasitiko jaunuolis, kuris nurodė, kad bute jo mamÄ muÅ¡a dėdė [R. P.]. Užėjus į butÄ moteris nurodė brolį, kuris jÄ sumušė. Liudytojo teigimu, ant moters kÅ«no matėsi paraudimai. Tai, kad nukentėjusiajai ant kaklo buvo nustatytas sužalojimas - pulpuojanti skausminga deÅ¡inė kaklo pusė, užfiksuota ir Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡yme (49 b. l.). Tai patvirtina, kad konflikto metu buvo R.

P. rankų fizinis kontaktas su nukentėjusiosios kaklu, nuo kurio jai ant kaklo atsirado sužalojimai. IÅ¡ liudytojo R. M., taip pat nukentėjusiosios parodymų, bei byloje užfiksuotų aplinkybių matyti, kad R. P. buvo užspaudęs nukentėjusiÄ jÄ keliu, tačiau sistemiÅ¡kai analizuojant byloje pateiktus duomenis konstatuotina, kad pats smaugimo veiksmas buvo atliktas rankomis. Nukentėjusiosios I. M., taip pat liudytojų R. M. bei L. S. nurodytos aplinkybės apie R. P. atliktus smaugimo veiksmus I. M. atžvilgiu, taip pat Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymas, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje, pareigÅ«nų uniformų kamerų vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokole, I.

M. protokole – pareiÅ¡kime užfiksuoti duomenys, kad R. P. ranka smaugė savo seserį, patvirtina I. M. padartytų sužalojimų mechanizmÄ : kad kaltinamasis prispaudęs nukentėjusiÄ jÄ keliu, deÅ¡ine ranka sugriebęs už kaklo jÄ smaugė. Analizuojant kaltinamojo teisme pateiktÄ pozicijÄ dėl kaltinime jam pareikÅ¡tų smaugimo veiksmų, kuriuos jis atliko prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , pažymėtina, kad R. P. teiginius, kad jis tik laikė nugriovęs I. M. ant grindų, tačiau jos nesmaugė, paneigia ne tik nuoseklÅ«s nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, bet ir pareigÅ«nų uniformų kameromis užfiksuotas policijos pareigÅ«nų ir kaltinamojo pokalbis, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad bendraudamas su policijos pareigÅ«nais iÅ¡ karto po įvykio kaltinamasis nurodė smaugęs savo sesę (25-26 b. l.).

Teismo vertinimu, tai ne tik parodo kaltinamojo nenuosekliÄ pozicijÄ aiÅ¡kinant įvykio aplinkybes, bet ir patvirtina jo siekį suÅ¡velninti savo padėtį nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje. Skirtingai nei kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios I. M., liudytojų R. M. bei L. S. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, esminės detalės sutapo, nesiskyrė, nukentėjusiosios bei liudytojų aplinkybes patvirtinto ir kiti byloje pateikti ir aptarti raÅ¡ytiniai įrodymai, todėl teismas neturi jokio pagrindo Å¡iais parodymais netikėti.

Kitų I. M. sukeltų sužalojimų R. P. iš esmės neneigė, juos neginčytinai patvirtino ir Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios medicinos centro Skubios pagalbos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 28 d. E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymas bei specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad I. M. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame žaste bei dilbyje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindo abejoti byloje pateiktais medicininiais dokumentais bei specialisto išvada.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobÅ«dis, nukentėjusiajai padaryto sužalojimo lokalizacija ir mechanizmas neleidžia abejoti tuo, kad R. P. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad nukentėjusiajai gali bÅ«ti nežymiai sutrikdyta sveikata bei sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. P. ir I. M. yra brolis ir sesuo, jie gyvena tame pačiame bute, t. y. jie yra Å¡eimos nariai. Pripažintina, kad R. P. smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narį, o tai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės Už BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bylÄ nagrinėjanti teisme nustatyta nebuvo. Kaltinamojo R. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 parodymų duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 28 d., 4.52 val., R. P. nustatytas 1,03 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę R. P., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal nusikalstamų veikų kategorijÄ , padaryta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams.

Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalykÄ . Tiriant kaltinamojo R. P. asmenybę nustatyta, kad jis dirba ir gauna nuolatines pajamas, neteistas (teistumas iÅ¡nykęs), baustas administracine tvarka, dauguma nusižengimų susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti R.

P. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių bylÄ nagrinėjant teisme nustatyta nebuvo, į tai, kad R. P. atsiprašė nukentėjusiosios su ja susitaikė, jis nėra teistas, nėra linkęs nusikalsti ir nėra pavojingas visuomenei, ir mano, kad R.

P. skirtina 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant R. P. viso bausmės atlikimo metu tęsti darbÄ , o jį praradus per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ Ä¯sidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Prokurorė baigiamosios kalbos metu prašė teismo R. P. skirti įpareigojimus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei visÄ laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. M.. Kadangi kaltinamasis anksčiau nėra teistas už smurtinius veiksmus prieÅ¡ I.

M., taip pat nenustatyta R. P. smurto atvejų prieš kitus asmenis (ne šeimos narius), be to, iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios duotų parodymų matyti, kad jie susitaikė, kaltinamasis atsiprašė I. M. ir jie toliau gyvena taikiai, sesuo pasitiki broliu, darytina išvada, kad prokurorės prašomi įpareigojimai šiuo konkrečiu atveju būtų pertekliniai ir neproporcingi, todėl, teismo vertinimu, jų skirti netikslinga. Dėl civilinio ieškinio. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Nukentėjusioji I. M. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 2 d. byloje pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį, dėl jai nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo. 2021 m. rugsėjo 2 d., nutarimu I.

M. pripažinta civiline ieÅ¡kove (49, 50 b. l.). BylÄ nagrinėjant teisme nukentėjusioji civilinio ieÅ¡kinio atsisakė. Nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas, kreipęsis į teismÄ , turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako ieÅ¡kinio. Esant tokioms aplinkybėms, procesas dėl I. M. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas. Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 172,58 eurų žalos atlyginimo (79-84). 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl jis laikomas pagrįstu ir iÅ¡ kaltinamojo priteistina 172,58 eurų žala nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 ir 6.263 straipsniai). Dėl tolesnio kardomosios priemonės taikymo R. P. buvo sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d., 5.23 val., iki 2021 m. rugpjūčio 28 d., 14.12 val. (vienÄ dienÄ ). Laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laikÄ (98, 125 b. l.).

R. P. skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina. Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikÅ¡mės baudžiamajai bylai nagrinėti, kitų klausimų Kompaktinį diskÄ , saugomÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-453-992/2022, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiÅ«ros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti R. P. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu tęsti darbÄ , jį praradus įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į R.

P. skirtÄ bausmę įskaityti vienÄ laikino sulaikymo parÄ , jÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. K. R. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti. I. R. P., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, jam gali bÅ«ti skiriama papildomų įpareigojimų ar draudimų, intensyvi priežiÅ«ra arba laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti keičiama areÅ¡tu.

Priimti nukentėjusiosios I. M. civilinio ieÅ¡kinio atsisakymÄ ir procesÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ R. P. civilinio ieÅ¡kovo naudai 172,58 E. I. M. gydymo iÅ¡laidų atlyginimui. Kompaktinį diskÄ , saugomÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-453-992/2022, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Viktorija Šelmienė