a0986698-d4a9-4c97-ae2b-e6f19c967864 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-240-813/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05222-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.5.4.1; 1.2.6.1.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 Kauno apygardos teismas N u o s p r e n d i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Sonatai Kuskienei, nuteistojo D.

M. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nuteistojo A. P. gynėjui advokatui Donatui Ramanauskui, nuteistojo E. J. gynėjui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui, nuteistojo P. S. gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. M. gynėjo advokato Dariaus Karabino, nuteistojo A. P., nuteistojo P. S. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės, nuteistojo E. J. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismo) 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D.

M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams; pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. P. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant P. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu, bei nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. IÅ¡ D. M., A. P., I. P., E. F., P. S. ir E. J. solidariai priteista 85,94 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinės ieÅ¡kovės Kauno teritorinės ligonių kasos naudai ir 2 000 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieÅ¡kovui R.

S.. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistos ir I. P., E. F., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. M., E. J., A. P. nuteisti už tai, kad 2018 m. sausio 30 d. naktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kelio (duomenys neskelbtini) 21,800 kilometre, prie autobusų stotelės, veikdami bendrai, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia jėga užlaužė R. S. rankas ir tokiu bÅ«du jį prievarta įsodino į D. M. vairuojamÄ automobilį „VW Polo“ ir parvežę į (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamÄ jį namÄ , ten prievarta jį laikė; 1.1 Be to, D.

M., E. J., A. P. nuteisti už tai, kad toliau tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , o P. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 30 d. naktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose adresu: (duomenys neskelbtini), bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje kartu ir su I. P., E. F., rankomis ir kojomis tyčia sudavė ne mažiau devynis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas R. S., tuo padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kaktoje, nosyje, deÅ¡iniame skruoste – akies apatiniame voke, antakiuose, kairės akies apatiniame voke, virÅ¡ugalvyje, poodines kraujosruvas akių vokuose, skruostuose, kairiame smilkinyje – ausyje – žande, kairiame žaste, pogleivinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies obuolyje, nosies kaulų lūžimÄ , tokiu bÅ«du R.

S. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ ; 1.2 Be to, D. M. nuteistas už tai, kad toliau tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2018 m. sausio 30 d. naktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose adresu: (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, laikydamas rankose du virtuvinius peilius, žodžiu grasino R. S. nupjauti lytinius organus, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

2. Nuteistojo D. M. gynėjas advokatas Darius Karabinas apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti 2019 m. gruodžio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį perkvalifikuojant D. M. įvykdytÄ veikÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį; D. M. dėl veikų, numatytų BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisinti; suÅ¡velninti D. M. paskirtÄ 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskiriant mažesnį bausmės terminÄ . 2.1.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad iÅ¡ D. M. ir kitų nuteistųjų parodymų matyti, kad tarp D. M., kitų nuteistųjų ir nukentėjusiojo R. S. kilo konfliktas dėl dingusio alaus, cigarečių, vėliau dėl iÅ¡kviestų policijos pareigÅ«nų. D. M. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam dėl kilusio konflikto, o ne dėl noro pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekio pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos.

Iš bylos duomenų matyti, kad praktiškai visi 2018 m. sausio 30 d. vakarėlio dalyviai buvo patraukti atsakomybėn. Tokiu būdu byloje nėra nustatyta asmenų, kurie būtų pasipiktinę nederamu D. M. elgesiu. Be to, smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojami patalpose t. y. I. P. priklausančiuose namuose. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų, o šiuo atveju konflikto vieta – gyvenamasis namas, negali būti laikomas kaip viešoji vieta, kadangi neatitinka viešosios vietos apibrėžimo.

Todėl D. M. veiksmai galėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o perkvalifikavus jo veiksmus į BK 138 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į bendrÄ sias bausmių skyrimo taisykles, turėtų bÅ«ti mažinama paskirta bausmė. 2.2. Apelianto įsitikinimu, jo ginamojo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 146 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Apklausiant D. M. ir kitus nuteistuosius, jie visi tvirtino, kad nukentėjusysis nebuvo niekaip suvaržytas, suriÅ¡tas, kad namas, kuriame buvo vakarojama, buvo neužrakintas.

R. S. turėjo galimybę iÅ¡eiti į laukÄ , atlikti gamtinius reikalus. Tas faktas, kad pats nukentėjusysis kartu su nuteistaisiais vartojo alkoholinius gėrimus, eidavo parÅ«kyti, parodo, kad jis realiai neturėjo noro iÅ¡eiti iÅ¡ I. P. namų. LogiÅ¡kai paaiÅ¡kinti įvykių sekos nesugebėjo ir teisminio nagrinėjimo metu. Tai parodo, kad nukentėjusysis buvo visiÅ¡kai neblaivus, galėjo netinkamai įvertinti esančiÄ situacijÄ , o nustatytas smurto naudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu, sietinas su kilusiu konfliktu dėl dingusio alaus ir cigarečių, o ne dėl siekio per prievartÄ laikyti R.

S. namuose. 2.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad D. M. apklausiamas teisme savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad peilius turėjo, kadangi pjaustė lašinius, bet R. S. negrasino. Jis tik E. J. iš peilių pasidaręs žirkles pasakė, kad už tokius darbus reikia iškastruoti. Nukentėjusysis tai girdėjo, nes buvo netoli. 2018 m. vasario 1 d. apklausoje D. M. nurodė, kad po fizinio smurto įsiutęs ant R.

S. dėl alaus, cigarečių vagystės, policijos iÅ¡kvietimo pasiėmė du virtuvinius peilius, imituodamas žirkles, galÄ sdamas peilius sakė R. S., jog iÅ¡pjaus jam lytinius organus. Teisme apklausiant kitus kaltinamuosius jie parodė, kad D. M. sakydamas frazes, susijusias su peilių panaudojimu, juokėsi. Buvo aiÅ¡ku, kad jis juokauja. Gynėjo nuomone, nors žodžiu ir buvo iÅ¡sakytos frazės su grasinimu sužaloti, tačiau jos buvo iÅ¡sakytos juoko forma, nebuvo pagrindo manyti, kad rankose laikomi peiliai galėtų bÅ«ti panaudoti.

3. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o iÅ¡samiai, objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir paskirti Å¡velnesnę bausmę. 3.1. Apeliantas teigia, kad su jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu nesutinka, kadangi R. S. nei fizinio, nei psichologinio smurto nenaudojo, jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė. Jis tikina, kad ikiteisminis tyrimas buvo nenuoseklus, neiÅ¡samus, pavirÅ¡utiniÅ¡kas. PareigÅ«nai pirmosios apklausos metu jo atžvilgiu naudojo psichologinį spaudimÄ . Parodymų davimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai suraÅ¡ytus parodymus liepė pasiraÅ¡yti net nedavę paskaityti.

Apklausa vyko be advokato, o tai pažeidžia tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), tiek Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas. 3.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į nukentėjusiojo R. S. teisme duotus parodymus, kurie kardinaliai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu buvo neišsamūs, nenuoseklūs. Duodamas parodymus teisme, jis nurodė naujas aplinkybes, kurios prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu nurodytoms aplinkybėms.

O tai, anot nuteistojo, leidžia manyti, kad R. S. melavo teismui, kad jis prisidėjo prie pastarojo atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų. Kad jis nusikalstamų veikų R. S. atžvilgiu neįvykdė, patvirtina kiti nuteistieji ir liudininkai.

4. Nuteistojo P. S. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį, P. S. veiksmus perkvalifikuojant iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 140 straipsnio 1 dalį, o netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, juos perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį. 4.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , vertino įrodymus, byloje esančių abejonių nepaÅ¡alino, jų, kaip to reikalauja nekaltumo prezumpcija, netraktavo nuteistojo naudai, kas turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui, nuosprendžio motyvus grindė kasacinėmis nutartimis, kuriose nustatytos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių. 4.2.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistųjų nurodytos konflikto priežastys faktiškai sutampa. Konfliktas tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų kilo dėl asmeninių priežasčių, kuomet buvo pasigęsta alkoholio ir cigarečių ir jų dingimu buvo apkaltintas R. S.. Nukentėjusysis R. S. pripažino, kad jis buvo paėmęs cigaretę, tačiau neigė paėmęs cigarečių pakelį ir alų, teigdamas, kad I. P. ir kiti nuteistieji galėjo apsiskaičiuoti. Nuteistasis P. S. nurodė, kad jis pasigedo cigarečių pakelio, o kadangi R.

S. iki tol jam buvo nepažįstamas asmuo, bei esant kitų nuteistųjų įtarimams, kad tai galėjo padaryti bÅ«tent R. S., jis dėl cigarečių vagystės užsipuolė pastarÄ jį ir jam sudavė kelis smÅ«gius. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistųjų nusikalstamus veiksmus lėmė ne, kaip nustatė teismas, chuliganiÅ¡kos paskatos, o labai aiÅ¡kios ir nuteistiesiems atrodžiusios gana svarios (dingęs bendrai suvartoti įgytas alkoholis ir cigaretės) asmeninės priežastys.

Analizuodama tolimesnę įvykių eigÄ , gynėja nurodo, kad iÅ¡ bylos matyti, jog I. P. iÅ¡ nukentėjusiojo R. S. paėmė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir pažadėjo grÄ Å¾inti, kai jis atiduos dingusius daiktus. R. S. tada pasiÅ¡alino ir grįžo su policijos pareigÅ«nais, kuriuos iÅ¡kvietė norėdamas atgauti iÅ¡ jo paimtÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Kai nukentėjusysis su policijos pareigÅ«nais iÅ¡vyko, nuteistieji D. M., A. P., E. F. ir E. J. parsivežė R. S. ir toliau gėrė, o po to sukonfliktavo dėl R.

S. iškviestų policijos pareigūnų, dėl ko prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas smurtas. Tai yra, nuteistieji prieš nukentėjusįjį smurtavo kerštaudami. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad tarp sugėrovų - nukentėjusiojo ir nuteistųjų iš pradžių kilo asmeninis tarpusavio konfliktas dėl dingusio alaus ir cigarečių, o vėliau dėl nuteistųjų pyktį sukėlusių R. S. veiksmų - pareigūnų iškvietimo. Tad nei viena nurodyta smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu priežastis pagal savo turinį nelaikytina chuliganiškomis paskatomis. 4.3.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad išgertuvės vyko privačioje valdoje, kas reiškia, kad nuteistieji, veikdami bendrai prieš nukentėjusįjį, privačioje valdoje negalėjo pademonstruoti aiškaus visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimo, siekio pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamo požiūrio į juos, nes privačioje valdoje, išskyrus sugėrovus, jokių kitų asmenų nebuvo. Teismas visiškai nepasisakė, kuo konkrečiai pasireiškė visuomenės negerbimas, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, niekinamo požiūrio į aplinkinius demonstravimas.

Tai, kad sveikatos sutrikdymo veiksmai atlikti privačioje valdoje nekvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ rodo ir teismų praktika. 4.4. Apibendrindama Å¡iuos skundo argumentus, apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir dėl to paskyrė neteisingÄ bausmę. 4.5. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nuteistojo P. S. kaltė pagrįsta prieÅ¡taringais ir nenuosekliais nukentėjusiojo R. S. parodymais. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotų parodymų nebuvo galima suprasti įvykio aplinkybių, nukentėjusysis nesiorientavo laike.

Teisme aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes paaiÅ¡kėjo, kad nukentėjusysis P. namuose girtavo ne vienÄ naktį, t. y., atvažiavęs sausio 28 d. vakare girtavo per naktį, po to sausio 29 d. vartojo alkoholinius gėrimus ir tos dienos vakare nurodo kilus konfliktui tarp jo ir nuteistųjų. Apeliantės ginamasis P. S. nurodė, kad jis nuėjo pas I. P. į namus atsigerti ir tÄ dienÄ atvažiavo R. S.. P. S. pas P. namuose buvo iki vidurnakčio, nes kai jis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam, jo draugė V. T. jį iÅ¡sivedė.

Pas P. buvo užėjęs kitos dienos ryte, buvo trumpai. Kad P. S. prie vidurnaktį išėjo į namus, patvirtino visi nuteistieji bei nukentėjusysis, kuris nurodė, kad prieÅ¡ iÅ¡eidamas P. S. jam sudavė į veidÄ . Be to, nukentėjusysis nurodė, kad visi kiti nuteistieji prieÅ¡ jį smurtauti pradėjo praėjus pusvalandžiui po to, kai smÅ«gius jam sudavė P. S.. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nurodė, kad apeliantės ginamasis prieÅ¡ iÅ¡eidamas jam su kėde sudavė per galvÄ , dėl ko iÅ¡kilo gumbas, darytina iÅ¡vada, kad vėliau P. S. kitiems nuteistiesiems naudojant smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį nedalyvavo, kas reiÅ¡kia, kad jis be pagrindo pripažintas kaltu bendrai veikdamas padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam. 4.6.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo padaryta iÅ¡vada, kad P. S. turėjo dalyvauti iÅ¡gertuvėse atsižvelgus į tai, jog A. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tik V. T. tai iÅ¡eidavo, tai ateidavo, yra nepagrįsta jokiais kitais byloje surinktais įrodymais. Liudytojai po P. S. išėjimo nenurodė jokių aplinkybių dėl jo sugrįžimo į P. namus, jis neminimas įvykio dalyvių jokiuose vėlesniuose veiksmuose, tame tarpe ir nukentėjusiojo parsivežime. Nors nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad P. S. grįžo, tačiau jis nenurodė nei kada, nei kokioms aplinkybėms esant jis grįžo, ikiteisminio tyrimo metu duomenų apie P. S. sugrįžimÄ nukentėjusysis nenurodė. 4.7.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2018 m. sausio 30 d. apklausiamas liudytoju, nukentėjusysis, įvardinęs nuteistuosius, iÅ¡skyrus P. S., su kuriais gėrė P. namuose, nurodė, kad ten buvo dar vienas vaikinas – 28 metų amžiaus, Å¡viesių plaukų, smulkaus kÅ«no sudėjimo. 2018 m. vasario 1 d. apklausos metus vėl iÅ¡vardino iÅ¡gertuvėse dalyvavusius asmenis, iÅ¡skyrus P. S., ir nurodė, kad buvo dar vienas asmuo. 2018 m. kovo 12 d. nurodė, kad P. S., kurio pavardę jis sužinojo iÅ¡ tyrėjos, Å¡iai parodžius jo nuotraukÄ , jį mušė kartu su kitais kaltinamaisiais, kai jis buvo parsivežtas antrÄ kartÄ , tačiau teigė nematęs, kas kiek smÅ«gių jam sudavė.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad P. namuose iÅ¡gertuvėse dalyvavo ir dar vienas asmuo – P. M., tačiau nukentėjusysis nurodo, kad Å¡is jo nemušė, kai tuo tarpu I. P. nurodo šį asmenį taip pat dalyvavus naudojant smurtÄ prieÅ¡ R. S., be to, P. M. su kitais važiavo parsivežti R. S. Å¡iam pirmÄ kartÄ pasiÅ¡alinus. 4.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam padarytas dėl nosies kaulo lūžių. Pasak nukentėjusiojo, Å¡is sužalojimas jam buvo padarytas po to, kai jis per prievartÄ buvo parvežtas į P. namus, po to, kai iÅ¡ jų iÅ¡vyko su policijos pareigÅ«nais.

Tai yra, Å¡is sveikatos Å¡is sveikatos sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas tuo metu, kai P. S. jau buvo išėjęs iÅ¡ P. namų ir naudojant smurtÄ prieÅ¡ R. S. nedalyvavo. Kaip jau nurodyta, P. S. neneigia sudavęs du smÅ«gius nukentėjusiajam R. S., tačiau tai padarė ne bendrai veikdamas, o vienas, po to, kai paaiÅ¡kėjo kad dingo jo cigaretės, ir jų vagyste buvo apkaltintas nukentėjusysis. P. S. sudavus du smÅ«gius nukentėjusiajam, jo draugę V. T. jį iÅ¡sivedė, todėl P. S. turi atsakyti tik už tuos veiksmus, kuriuos padarė.

Kadangi nukentėjusysis R. S. nurodė, kad nosis jam buvo sulaužyta sausio 30 d. paryčiais, byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡skyrus nenuoseklius nukentėjusiojo parodymus, kad padarant šį sužalojimÄ bendrai su kitais nuteistaisiais dalyvavo P. S., jis baudžiamojon atsakomybėn trauktinas tik už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Perkvalifikavus P. S. veiksmus į BK 140 straipsnio 1 dalį, keistina nuosprendžio dalis dėl solidarios neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant iÅ¡ P. S. nukentėjusiajam R.

S. 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

5. Nuteistojo E. J. gynėjas advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį E. J. atžvilgiu arba pakeisti skundžiamÄ nuosprendį bei suÅ¡velninti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę ir, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti bausmės vykdymÄ 5.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. J. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nurodoma, kad teismas visiÅ¡kai neaptarė, nesvarstė ginčytinų aplinkybių, jog 2018 m. sausio 30 d.

R. S. skunde - pareiÅ¡kime nurodė kitus asmenis, kurie smurtavo, mušė jį, tačiau visiÅ¡kai nenurodė jam pažįstamo E. J.. 2018 m. sausio 30 d. liudytojo apklausos protokole R. S. sukonkretino įvykio aplinkybes nurodydamas, kaip prieÅ¡ jį vartojo fizinį smurtÄ kiti asmenys, bet E. J. nenurodė. PaaiÅ¡kino, kad automobiliu jį atsivežė atgal ir liepė važiuoti, įsisodino kiti asmenys, automobilyje buvęs E. J. jokių veiksmų neatliko. R. S. buvo apklaustas dar du kartus, jis aiÅ¡kiai nurodė, kokius konkrečius smurtinius veiksmus atliko kiti asmenys, tačiau nieko detalesnio nenurodė apie E. J., tepaminėjęs, kad mušė ir Å¡is. 5.2.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neaptarė R. S. asmenybės, neatsižvelgė į tai, kad jis dažnai girtauja, nėra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, nesuabejojo ar iÅ¡ties juo galima pilnai pasitikėti, ypač kai jis nieko konkretaus nepaaiÅ¡kino apie E. J. veiksmus. Vertinant prieÅ¡taringus R. S. paaiÅ¡kinimus, nuosprendyje neaptarta tai, kad jis nutylėjo savo nedraugiÅ¡kus, neteisėtus veiksmus iÅ¡gertuvių metu, dėl ko ir atsirado kitų asmenų nepasitenkinimas, kilo konfliktas, kurio metu jis patyrė fizinį smurtÄ .

Nuosprendyje neatriboti pirminiai įvykiai dėl nedraugiškų, neteisėtų R. S. veiksmų bei paskesni įvykiai. 5.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo D. M. apklausoje buvo užuomina apie tai, kad R. S. mušė visi, tame tarpe ir E. J., tačiau teisminio nagrinėjimo metu D. M. nuosekliai paaiškino, kad E. J. tikrai nemušė R. S., kad pats D. M. net neatsimena ar važiavo su juo automobilyje ir E. J., bet tariamai nevažiavusi E. F., tačiau ji ir kiti tvirtina priešingai, kad būtent ji važiavusi automobiliu, kuomet grįžo su R.

S.. Teismų praktika pažymi, kad itin atidžiai privaloma vertinti paaiškinimus asmenų, kurie patys atliko nusikalstamus veiksmus, kuomet siekdami sušvelninti savo atsakomybę jie gali apkalbėti kitus asmenis. Atitinkamai pats D. M. pripažino ir kiti asmenys patvirtino šį buvus vienu iš iniciatorių. 5.4. Apelianto tvirtinimu, teismas visiškai nieko nepasisakė apie tai, kad liudytojas P. M., I. P., E. F. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad E. J. net nevažiavo parsivežti R.

S., kad E. J. nemušė R. S., tai nuosekliai aiÅ¡kino ir A. P.. Jie patvirtino, jog E. J. net paėmė iÅ¡ kito asmens peilius bei padėjo saugiau. IÅ¡ bylos aplinkybių aiÅ¡ku, kad E. J., bÅ«damas pas P., visiÅ¡kai niekur automobilyje nevažiavęs, nei parsivežti R. S., nei nusipirkti, atsivežti alaus. Byloje inkriminuojamos nusikalstamos veikos bendrininkų grupėje, tačiau teismas privalėjo individualizuoti kiekvieno dalyvio veiksmus, motyvus, tikslus, tik paskui grupei asmenų kvalifikuoti bendrininkavimÄ bei kuo konkrečiai tai pasireiÅ¡kė.

E. J. atžvilgiu to nebuvo padaryta, o nepadaryta todėl, kad jis fiziÅ¡kai nesmurtavo ir neatėmė laisvės R. S.. E. J. neturėjo jokio prieÅ¡iÅ¡kumo, nebuvo motyvų, nekonfliktavo su R. S., neatėmė laisvės. E. J., kaip ir liudytojas P. M., atvyko vėliau ir iÅ¡vyko anksčiau, nei kiti iÅ¡gertuvėse ilgokai dalyvavę asmenys. 5.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamame įvykyje nėra BK 146 straipsnio 2 dalies sudėties. R. S. atvyko į pobÅ«vį, girtavo su kitais asmenimis, paskui kilo konfliktas, patyrė fizinį smurtÄ .

Vėliau su kitais asmenimis grįžęs į pobÅ«vį vėl girtavo, vėl patyrė fizinį smurtÄ , tačiau jam laisvė per prievartÄ nebuvo atimta, jis nebuvo vežamas per prievartÄ ir nebuvo laikomas gyvenamojoje patalpoje prieÅ¡ savo valiÄ . Patalpos buvo nerakintos, jis laisvai vaikščiodavo į kiemÄ parÅ«kyti. Apklausti liudytojai, Å¡alia gyvenantys kaimynai paaiÅ¡kino, kad negirdėjo ir nematė nieko įtartino, o tuomet, kai asmuo paprašė telefono, davė paskambinti, asmuo nesiskundė nei sumuÅ¡imu, nei laisvės atėmimu, tik telefono praradimu.

Pirminiame skunde pareiÅ¡kime ir apklausoje R. S. visiÅ¡kai nesiskundė, kad jį bÅ«tų laikę kiti asmenys prieÅ¡ Å¡io valiÄ , per prievartÄ . R. S. pats norėjo girtauti, vartojo alkoholį kartu su kitais. Svarbu tai, kad E. J. Å¡is kaltinimas visiÅ¡kai nepagrįstas, neįrodytas. IÅ¡ties E. J. irgi dalyvavo pobÅ«vyje, vartojo alkoholį, tačiau jis tyčia neatėmė laisvės R. S. ir nebendrininkavo. 5.6. Apelianto įsitikinimu, E. J. bausmė paskirta neteisingai, aiÅ¡kiai per griežta, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas, Å¡velninant bausmę, trumpinant trukmę, taip pat taikant BK 75 straipsnį atidedant bausmės vykdymÄ .

Apylinkės teismas nepakankamai įvertino faktines aplinkybes, kad E. J. ir P. M. atvyko vėliausiai bei iÅ¡vyko pirmiausiai, kad E. J. buvo vienas iÅ¡ blaiviausių ir atsimena bei matė esmines aplinkybes. E. J. buvo apkalbėtas girto R. S., kad tariamai ir E. J. smurtavo, sudavė jam smÅ«gį, tačiau R. S. visiÅ¡kai nepaaiÅ¡kino konkrečių aplinkybių kodėl, kada, kur, kaip. Skiriant bausmę neatsižvelgta į E. J. itin ramų ir minimalų dalyvavimÄ pobÅ«vyje. Nors E. J. anksčiau teistas, tačiau nėra pavojingas recidyvistas.

Teistas ne už smurtinius nusikaltimus, tai buvo kelios vagystės ir neatsargus nusikaltimas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino asmenybės, selektyviai atrinko kelias neigiamas aplinkybes, tačiau ignoravo reikÅ¡mingus duomenis, teigiamÄ charakterizavimÄ iÅ¡ darbovietės, kad asmuo dirba ir gauna legalias pajamas, gyvena Å¡eimyniÅ¡kai ir augina bei rÅ«pinasi mažamečiu vaiku. Nagrinėjamas įvykis buvo prieÅ¡ beveik du metus, per šį laikotarpį E. J. vertintinas tik teigiamai, jis neketina daryti naujų nusikalstamų veikų, yra pakankamai pagrindo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ .

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Nuteistojo D. M. gynėjo advokato Dariaus Karabino, nuteistojo A. P., nuteistojo P. S. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės, nuteistojo E. J. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

7. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarkÄ nustato BPK XXV skyriaus normos. BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal Å¡ias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos nevirÅ¡ijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių Å¡io Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Taigi, esant minėtoms sÄ lygoms, teismas gali iÅ¡plėsti skundo nagrinėjimo ribas. Dėl A. P., P. S. ir E. J. kaltės nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo R. S. sveikatÄ 8. Ä®vertinusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino D.

M., A. P., P. S., E. J., o taip ir apeliacinių skundų nepateikusias I. P. bei E. F., kaltais nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo R. S. sveikatÄ .

9. Nuteistieji D. M., I. P. ir E. F. neneigia, kad smurtavo nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu ir savo veiksmais kartu su kitais nuteistaisiais sutrikdė pastarojo sveikatÄ , todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, dėl jų kaltės plačiau nepasisako. Tuo tarpu nuteistieji A. P., E. J. iÅ¡vis neigia atlikę kokius nors smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, o nuteistasis P. S. tvirtina, kad jis su kitais nuteistaisiais nebendrininkavo, kadangi smÅ«gius nukentėjusiajam sudavė dar iki tol, kol visi kiti nuteistieji ėmė muÅ¡ti R.

S.. Tuo metu, kai R. S. buvo muÅ¡amas kitų nuteistųjų, jis tikina iÅ¡vis nebuvęs P. namuose, todėl turi atsakyti tik už savo paties veiksmais R. S. padarytÄ sužalojimÄ , t. y., jo veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad visi nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. S. sveikatÄ . Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl nuteistųjų nukentėjusiajam sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistųjų versijas.

Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantai, nereiškia, kad teismas, vertindamas įrodymus, padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

10. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2018 m. sausio 29 d. – sausio 30 d. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės, kurių metu buvo sumuštas nukentėjusysis R. S.. Specialisto išvadoje Nr. G 43/2018 (10) konstatuota, kad R. S. padaryti odos nubrozdinimai kaktoje, nosyje, dešiniame skruoste – akies apatiniame voke, antakiuose, kairės akies apatiniame voke, viršugalvyje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, skruostuose, kairiame smilkinyje – ausyje – žande, kairiame žaste, pogleivinė kraujosruva dešinės akies obuolyje, nosies kaulų lūžimas.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, koja, kokiais nors aplinkos daiktais, mažiausiai devynių smÅ«gių ar trauminių poveikių pasėkoje. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (1 t., b. l. 69–70). Ginčas kyla dėl to, ar prie nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo prisidėjo ir A. P., E. J. bei P. S.. Likusieji nuteistieji neneigia smurtavę R. S. atžvilgiu ir savo bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdę pastarojo sveikatÄ .

Teisėjų kolegija pritaria apeliantų teiginiams, jog vien faktas, kad įvykio metu A. P., E. J., P. S. buvo įvykio vietoje, jų kaltės neįrodo, tačiau Å¡iuo atveju A. P. ir E. J. nebuvo tik pasyvÅ«s stebėtojai, jie kartu su bendrininkais tyčia smurtavo R. S. atžvilgiu. P. S. taip pat dalyvavo prieÅ¡ nukentėjusįjį atliekant nusikalstamus veiksmus, todėl nėra pagrindo sutikti su jo teiginiu, kad sudavęs vienÄ smÅ«gį, išėjo namo ir atėjo tik ryte, kai R. S. jau buvo sumuÅ¡tas.

Nuteistųjų A. P., E. J. ir P. S. versijÄ dėl to, kad jie nėra kalti dėl R. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, teisėjų kolegija atmeta, jÄ vertina kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos pripažino kaltais nesunkiai sutrikdžius R. S. sveikatÄ veikiant bendrininkų grupe.

11. Kad nukentėjusiojo R. S. sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta visų nuteistųjų bendrais veiksmais, visų pirma, patvirtina jo paties parodymai. Nors nukentėjusysis, duodamas parodymus, atsakinėdamas į visų nuteistųjų gynėjų klausimus, painiojosi laike ir vietoje, tačiau pastebėtina, kad visų apklausų metu jis kategoriškai tvirtino, kad išgertuvių metu buvo sumuštas, įvardijo tuos pačius jo atžvilgiu smurtavusius asmenis – D. M., I. P., A. P., E. J., P. S. ir E. F.. Nukentėjusysis tvirtino, kad visi šie asmenys aptariamu laikotarpiu jį mušė.

Nors jo parodymų patikimumÄ bandoma sumenkinti argumentuojant tuo, jog įvykio metu jis buvo neblaivus, tačiau pastebėtina, kad 2018 m. sausio 30 d. 12.31 val. jam buvo nustatytas vos 0,49 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 20). Liudytojas V. K. parodė, kad apie 6 val. pas jį į namus buvo atėjęs nukentėjusysis ir prašė telefono iÅ¡kviesti policijÄ , kadangi iÅ¡ jo atėmė telefonÄ ir mušė. Tuo metu nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas, bet jis negriuvinėjo. Policijos duomenų bazės ROIK iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad 2018 m. sausio 30 d. 5.43 val. gautas R.

S. praneÅ¡imas apie tai, kad I. P. savo namuose jį sumušė ir atėmė telefonÄ . Patikrinimo metu telefonas R. S. buvo grÄ Å¾intas. IÅ¡raÅ¡e taip pat nurodyta, kad ant R. S. veido ir rankų matėsi nubrozdinimai (1 t., b. l. 9-11). To, kad nukentėjusysis bÅ«tų buvęs smarkiai apgirtęs, neužfiksuota nei minėtame ROIK iÅ¡raÅ¡e, nei į įvykio vietÄ pagal R. S. pirminį iÅ¡kvietimÄ vykusio pareigÅ«no M. B. parodymuose. Ä®vertinus Å¡iuo duomenis nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusysis tuo metu, kai prieÅ¡ jį buvo atliekami nusikalstami veiksmai, buvo tiek neblaivus, jog nebÅ«tų galėjęs prisiminti su juo atliekamų veiksmų ir prieÅ¡ jį smurtavusių asmenų, juolab, kad kaip ir minėta, visų apklausų metu jis gana detaliai atpasakojo įvykio detales, sekÄ , konkrečiai įvardijo konflikto priežastis, jį muÅ¡usius asmenis.

Pastebėtina, kad jis buvo apklaustas iÅ¡kart po įvykio, sekančiÄ dienÄ po įvykio savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotose parodymuose esantys netikslumai dėl tikslaus laiko, kada jo atžvilgiu buvo smurtaujama, dėl prieÅ¡ jį suduotų smÅ«gių eiliÅ¡kumo ir to, kas kiek smÅ«gių sudavė, visiÅ¡kai nepaneigia fakto, kad visi nuteistieji, veikdami bendrai nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ . Nukentėjusysis teisme kategoriÅ¡kai patvirtino, kad tikrai jį mušė visi nuteistieji (D.

M., A. P., E. J., I. P., A. P., E. F.), parodymų patikrinimo vietoje metu jis nurodė vietas, kuriose buvo muÅ¡amas, kur jam buvo grasinama. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis galėtų apkalbėti nuteistuosius. Nei su vienu iÅ¡ jų jo santykiai anksčiau nebuvo konfliktiÅ¡ki, su dalimi jų iki iÅ¡gertuvių nebuvo pažįstamas, kÄ patvirtino ir patys nuteistieji. Todėl nėra jokio logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, kodėl nukentėjusysis, tvirtindamas, kad P. namuose jį mušė visi nuteistieji, bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , galėtų juos apkalbėti, apkaltinti nebÅ«to nusikaltimo padarymu.

Nukentėjusysis taip pat kategoriškai paneigė nuteistųjų teiginius, kad jį mušė P. M.. Jis aiškino, kad pastarasis, priešingai, bandė jį užstoti. Pats P. M. taip pat neigė mušęs nukentėjusįjį, to nenurodė ir nuteistoji E. F.. Tad nuteistųjų I. P., E. J., taip pat nuteistųjų A. P., D. M. vėlesnių apklausų metu parodymai dėl to, kad R. S. mušė P. M. neatitinka tikrovės, o tai leidžia abejoti jų teisme duotų parodymų nuoširdumu. Todėl teisėjų kolegija kaip patikimus ir teisingus vertina nuteistųjų D.

M. bei A. P. ikiteisminio tyrimo pirmosios apklausos metu, kuri buvo netrukus po įvykio, duotus parodymus, kurių nuteistieji dar neturėjo galimybių suderinti. Kad jų parodymai buvo derinami, akivaizdžiai matyti įvertinus I. P. ir P. S. parodymus.

12. Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi bÅ«ti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustatęs BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigÅ«nus (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiÅ«rėti daiktus.

Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus.

Taigi, kaltinamojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-689/2019).

13. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė būtent sugretindamas visų kaltinamųjų parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tokiu būdu buvo nustatyta, kurie kaltinamieji ir dėl kokių priežasčių keitė savo parodymus, juos derino prie kitų kaltinamųjų parodymų ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas išsamiai aptarė visų bendrininkų parodymus ir teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nuteistųjų parodymai viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl jų laikyti patikimais, nekeliančiais abejonių, nėra pagrindo.

14. Kalbant apie nuteistųjų parodymus, pastebėtina, kad šie yra prieštaringi, nesutampa tarpusavyje ir kito viso proceso metu. Apklausiami pirmosios instancijos teisme nuteistieji D. M., A. P. atsisakė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuose pripažino savo kaltę dėl smurtavimo R. S. atžvilgiu ir kur nurodė, kad jie visi mušė nukentėjusįjį, tačiau parodymų pakeitimo aplinkybių logiškai paaiškinti negalėjo. Nėra pagrindo sutikti su nuteistųjų teiginiais, kad jų pirminius parodymus (pastarieji buvo duoti praėjus dviem dienoms po įvykio) užrašė policijos pareigūnai taip, kaip norėjo ir kad jie buvo verčiami pasirašyti po apklausos protokolais.

Å iuos jų teiginius paneigė liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas A. B.. Duomenų, patvirtinančių tokius nuteistųjų teiginius, byloje nėra, nuteistieji dėl neva jiems daryto neteisėto poveikio nesiskundė, nerašė skundų prokuratÅ«rai ar kitoms institucijoms, vėlesnes apklausas atlikusiai tyrėjai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisė turėti gynėjÄ ikiteisminio tyrimo metu buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, tačiau jo buvo atsisakyta, tad nuteistojo A. P. teiginiai apie pažeistÄ teisę į gynybÄ yra nepagrįsti.

Pastebėtina, kad nuteistosios E. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iÅ¡ esmės atitiko nuteistųjų A. P. ir D. M. pirmuosius ikiteisminio tyrimo parodymus. Å ios apklausos metu ji paaiÅ¡kino, kad girtavo visi, tiek ir P. S.. Ateidavo ir iÅ¡eidavo tik pastarojo mergina V. T.. E. F. aiÅ¡kino, kad nukentėjusiajam tikrai sudavė P. S., I. P., D. M. ir ji pati. R. S. buvo prakirstas antakis. Kadangi ne visÄ laikÄ buvo toje vietoje, kur buvo muÅ¡amas R. S., kas dar jo atžvilgiu smurtavo, nežino. Liudytoja policijos pareigÅ«nė L.

A. paaiÅ¡kino, kad apklausų metu parodymai buvo duodami laisva valia. E. F. labai nuoÅ¡irdžiai davė parodymus, gailėjosi susidėjusi su tokia kompanija. Teisme E. F. nurodė, kad neprisimena aptariamo įvykio aplinkybių, o pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus ėmė tvirtinti, kad ir tuo metu ji nieko neprisiminė ir viskÄ tik spėliojo. Teisėjų kolegija netiki tokiu jos aiÅ¡kinimu, kadangi, kaip minėta, E. F. apklausÄ atlikusi policijos tyrėja L. A. paaiÅ¡kino, kad parodymus pastaroji davė labai nuoÅ¡irdžiai.

Be to, ši liudytoja nurodė, kad apklausos yra filmuojamos, tad joks poveikis ir parodymų iškraipymas yra negalimi. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimu vadovautis E. F. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jie daugelyje aplinkybių atitinka nukentėjusiojo parodymus, o taip pat ir nuteistųjų D. M. ir A. P. ikiteisminio tyrimo metu pirmųjų apklausų metu duotus parodymus. Dėl nurodytų priežasčių tikima ir D. M. bei A. P. ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu duotais parodymais, kurie iš esmės neprieštarauja ir patvirtina nukentėjusiojo viso proceso metu duotus parodymus.

15. Vertinant nuteistojo P. S. parodymus, pastebėtina, kad jie taip pat nebuvo nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino, kad iÅ¡gertuvėse pas P. nedalyvavo. Ä®vykio iÅ¡vakarėse jis buvo atėjęs pas kaimynus P. parÅ«kyti. Kadangi R. S. paėmė jo cigarečių pakelį ir ėjo laukan, jis pastarÄ jį pasivijęs nestipriai įspyrė į užpakalį. Po to jis išėjo namo ir atėjęs tik sekančios dienos rytÄ kieme pamatė sumuÅ¡tÄ R. S.. Teisme jis jau aiÅ¡kino, kad buvo nuėjęs pas P., kur jau buvo R.

S., D. M., E. F., A. P. ir I. P. bei jo draugė V. T., atsigerti alaus. R. S. buvo apkaltintas dėl dingusio alaus ir cigaretės. Jis pirmas trenkė R. S. į antakį ir įspyrė į užpakalį. Tai pamačiusi V. T., iÅ¡sivedė jį namo. Tuo metu R. S. daugiau niekas nemušė. Po to į P. namus jis atėjo tik rytojaus dienÄ ir pamatė kieme sumuÅ¡tÄ R. S., tačiau kas tai padarė, nežino. Nors P. S. parodymus tvirtino ir nuteistoji I. P., tačiau teisėjų kolegija jos parodymais netiki, kadangi jie akivaizdžiai suderinti su P. S. parodymais, be to prieÅ¡tarauja pirminiams A.

P., D. M. parodymams, nukentėjusiojo ir E. F. parodymams. Pirminės apklausos metu ji tvirtino, kad P. S. praskėlė antakį ir išėjo. Sekančios apklausos metu, kuri vyko jau po P. S. apklausos, kurios metu jis tikino, kad buvo atėjęs tik parÅ«kyti, ji taip pat ėmė tvirtinti, kad P. S. buvo atėjęs tik parÅ«kyti, o po to užsuko ryte. Teisme ji jau tvirtino savo pirmosios apklausos metu duotus parodymus, o P. S. taip pat ėmė tvirtinti sudavęs R. S. ir išėjęs. Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistojo teisės laisvai rinktis gynybos taktikÄ ir keisti parodymus, tačiau aptartas P. S. parodymų nenuoseklumas sudaro pagrindÄ nuteistojo parodymus vertinti kaip nepatikimus, juolab, kad juos paneigia kiti anksčiau paminėti įrodymai.

Nors apeliaciniame skunde tikinama, kad P. S. po suduoto smūgio išsivedė draugė V. T., tačiau pastebėtina, kad nukentėjusysis nurodė, jog kai P. S. atėjo su moterimi, jis buvo neilgai, tačiau vėliau atėjo vienas ir tada jis jau buvo ilgai. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad nukentėjusysis, duodamas parodymus apie P. S., jį maišo su kitu asmeniu. Nors ikiteisminio tyrimo metu jo atpažinimas ir nebuvo atliekamas pagal BPK reikalavimus, tačiau nukentėjusysis nurodė gerai įsidėmėjęs jį mušusius asmenis, teisminio nagrinėjimo metu, duodamas parodymus apie P. S., jis ranka parodė būtent į jį.

Atsižvelgus į tokius nukentėjusiojo parodymus, be to, juos sugretinus su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y., E. F. parodymais, nuteistųjų A. P. ir D. M. ikiteisminio tyrimo metu pirminių apklausų metu duotais parodymais, daroma iÅ¡vada, kad P. S. veikė kartu su kitais nuteistaisiais, nors ir nebuvo su jais susitaręs, tačiau konkliudentinais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė pritarimÄ kitų nuteistųjų veiksmams ir dėl to yra pagrįstai pripažintas kaltu nesunkiai sutrikdęs R. S. sveikatÄ veikdamas bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais.

16. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BÅ«tinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nebÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-403/2012, 2K-300-699/2015 ir kt.) 17.

Å ioje byloje, kaip ir minėta, nuteistųjų susitarimas reiÅ¡kėsi konkliudentiniais veiksmais. Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad E. J., A. P. ir P. S. nebuvo atlikę jokių tokio pobÅ«džio veiksmų, byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad savo elgesiu jie pritarė kitų Å¡ioje byloje nuteistų asmenų neteisėtiems veiksmams – fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojimui ir taip iÅ¡reiÅ¡kė savo tikrÄ jÄ valiÄ . Jie suvokė, kad dalyvauja nusikaltimo padaryme ir sÄ moningai pasirinko bÅ«tent tokį elgesio variantÄ â€“ kartu su kitais nuteistaisiais prisijungė prie nukentėjusiojo žalojimo ir nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatÄ .

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiÅ¡kai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytÄ pavojingos veikos požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-403/2012, 2K-300-699/2015 ir kt.). Nustačius asmenų susitarimÄ veikti bendrai, jų suvokimÄ , kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis).

Taigi nagrinėjamoje byloje yra pagrįstai nustatyta, kad nusikalstamas veikas nuteistieji įvykdė veikdami bendrininkų grupe.

18. Ä®vertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nuteistųjų E. J., A. P., P. S. kaltės nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatÄ nustatymo, tačiau pritardama apeliantų argumentams, pažymi, kad pripažindamas juos, o taip pat ir D. M. bei apeliacinių skundų nepateikusias E. F. ir I. P. kaltais pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ kvalifikuodamas jų veiksmus pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

Dėl nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ 19. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiÅ¡kų paskatų – nustatymas. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pažymėjęs, kad chuliganiÅ¡kos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013).

ChuliganiÅ¡kos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiÅ¡kinančios priežastys.

20. IÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nuteistieji fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojo dėl kilusių asmeninių nesutarimų ir kerÅ¡to, o ne dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kaip kad nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Pastebėtina, kad nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ , nenurodyta, kad nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Kaip matyti iÅ¡ nuteistųjų ir nukentėjusiojo parodymų, konfliktas tarp sugėrovų, vakarėlio dalyvių pirmiausia kilo dėl to, kad buvo pasigesta cigarečių bei alaus ir jų dingimu buvo apkaltintas R.

S.. Dėl to jam buvo suduota, o be to, I. P. iÅ¡ jo paėmė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Siekdamas atgauti telefonÄ , R. S. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus ir su jų pagalba atgavo savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , be to, policijos pareigÅ«nų buvo iÅ¡vežtas iÅ¡ P. namo. Tokie R. S. veiksmai sukėlė nuteistųjų pyktį ir Å¡ie nusprendė jam atkerÅ¡yti, pastarÄ jį pamokyti. R. S. prievarta buvo parvežtas į P. namus, kur jo atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas, iÅ¡sakomi grasinimai.

Taigi smurtinius R. S. atžvilgiu nukreiptus veiksmus sÄ lygojo labai aiÅ¡kios ir nuteistiesiems atrodžiusios gana svarios asmeninės priežastys – dingęs alus ir cigaretės, nepasitenkinimas policijos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimu, pyktis dėl Å¡io poelgio. Tad nei viena nurodyta smurto panaudojimo priežastis pagal savo turinį nelaikytina chuliganiÅ¡komis paskatomis. Be to, iÅ¡gertuvės vyko, konfliktas kilo privačioje valdoje – P. gyvenamajame name. Jokie paÅ¡aliniai asmenys nematė R. S. atžvilgiu atliekamų smurtinių veiksmų.

Atsižvelgus į visa tai, kas paminėta, daroma iÅ¡vada, kad nuteistųjų veiksmai nesudaro BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytos nusikaltimo sudėties. Apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, D. M., A. P., E. J., P. S., I. P. ir E. F. (pastarosios apeliacinių skundų nepateikė, tačiau baudžiamasis įstatymas netinkamai taikytas ir jų atžvilgiu, todėl Å¡i teisės taikymo klaida turi bÅ«ti iÅ¡taisyta), nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavęs pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl visų nuteistųjų veika perkvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, atitinkamai Å¡velninamos ir visiems nuteistiesiems (net ir apeliacinių skundų nepateikusioms I.

P. ir E. F.) paskirtos bausmės. Dėl BK 146 straipsnio 2 dalies taikymo 21. Skundžiamu nuosprendžiu D. M., A. P. ir E. J. pripažinti kaltais ir dėl neteisėto R. S. laisvės atėmimo panaudojant fizinį smurtÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas D. M., A. P. ir E. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl pastarųjų kaltės padarius jiems inkriminuotÄ BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

Nuteistųjų kaltė pagrįsta teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant D. M.. A. P. ir E. J. kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

Apeliacinių skundų motyvai, kuriais siekiama nuteistųjų iÅ¡teisinimo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. D. M., A. P. ir E. J. kaltę dėl neteisėto R. S. laisvės atėmimo panaudojant fizinį smurtÄ , neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nuteistųjų versija, kad nukentėjusysis laisvai galėjo iÅ¡eiti, paneigta byloje esančių įrodymų visuma.

Teismas D. M., A. P. ir E. J. kaltę dėl BK 146 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, tačiau vertino jų visumÄ , ir pripažino, jog Å¡ių duomenų pakanka nuteistųjų atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visetas patvirtina, kad nuteistieji D. M., A. P. ir E. J. aktyviai dalyvavo nukentėjusiajam neteisėtai atimant laisvę panaudojant fizinį smurtÄ .

22. Kaip jau ir minėta anksčiau, nuteistųjų parodymai dėl aptariamo įvykio aplinkybių viso proceso metu kito, buvo prieÅ¡taringi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi tik toje dalyje, kiek jie atitiko kitus byloje esančius įrodymus. D. M. ir A. P. teisme neigė prievarta parvežę R. S. į P. namus, teigė, kad jis savo noru įsėdo į automobilį. E. J. iÅ¡vis neigė, kad vyko kartu su jais parsivežti R. S., kÄ tvirtino ir I. P., tačiau Å¡iuos jų teiginius paneigia minėtoje dalyje nuoseklÅ«s nukentėjusiojo parodymai.

Jis viso proceso metu tvirtino, kad jis buvo jėga, sugriebus už rankų įsodintas į automobilį ir parvežtas į P. namus. Tai padarė D. M., E. J. ir A. P.. D. M. ir A. P. pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu taip pat pripažino Å¡iÄ aplinkybę, tačiau vėliau ėmė neigti. Kaltę buvo bandoma perkelti P. M., nors pastarasis ir nukentėjusysis neigė, jog Å¡is bÅ«tų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus. Nors teigiama, kad R. S., parvežus jį į P. namus, ten prievarta nebuvo laikomas ir galėjo bet kada iÅ¡eiti, tačiau jis pats tikino, kad iÅ¡eiti jam nebuvo leidžiama.

Kad jis kada panorėjęs negalėjo iÅ¡eiti, be nukentėjusiojo parodymų patvirtina ir liudytojų J. K. ir P. M. parodymai. Å ių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, jų parodymai neprieÅ¡taringi, todėl pirmosios instancijos teismas jais pagrįstai vadovavosi spręsdamas A. J., D. M. bei A. P. kaltės pagal BK 146 straipsnio 2 dalį klausimÄ . Liudytoja J. K. paaiÅ¡kino, kad ryte apie 8 val. girdėjo triukÅ¡mÄ pas P. ir matė, kad nukentėjusysis bėgo link gyvenvietės Å¡aukdamasis pagalbos.

Jį nusivijo A. P., I. P. bei D. M.. Už keleto minučių D. M. ir A. P. jį grubiai suėmę už atlapo partempė į namÄ , kur dar kurį laikÄ buvo girdimas triukÅ¡mas. Liudytojas P. M. nurodė, kad nors durys ir nebuvo užrakintos, tačiau buvo sakoma žodžiais, kad iÅ¡eiti negalima.

23. Remdamasi anksčiau iÅ¡dėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistieji D. M., A. P., E. J. betarpiÅ¡kai realizavo visus jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 146 straipsnio 2 dalyje, požymius, todėl naikinti skundžiamÄ nuosprendį ir juos iÅ¡teisinti, kaip to praÅ¡oma apeliaciniais skundais, nėra pagrindo. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

Dėl BK 145 straipsnio 1 dalies taikymo 24. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ . Pagal teismų praktikÄ grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai.

Ä®statymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas grasinimas, taigi jis gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raÅ¡tu, pasitelkiant elektronines ryÅ¡io priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015).

Grasinimas turi bÅ«ti realus. Sprendžiant klausimÄ apie grasinimo realumÄ , paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010).

25. Å ios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimÄ iÅ¡sako ar iÅ¡reiÅ¡kia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali bÅ«ti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo bÅ«senos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali bÅ«ti įvairÅ«s (kerÅ¡tas, chuliganiÅ¡kos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi.

26. Pagal šioje byloje teismo nustatytas aplinkybes D. M., rankose laikydamas du virtuvinius peilius, grasino nukentėjusiajam nupjauti lytinius organus. Nors nuteistasis teisme tvirtino, kad tai buvo išsakyta juokais, tačiau ikiteisminio tyrimo metu teigė priešingai. I. P. ir A. P. apie tai aiškino, jog peiliai buvo juokais demonstruojami, kad ir pats R. S. juokėsi iš D. M. frazės, kad dabar bus kastruojamas. Kadangi minėtų asmenų parodymai kito viso proceso metu, be to, atsižvelgus į tai, kad juos visus sieja artimi santykiai – D.

M. yra I. P. brolis, teisėjų kolegija netiki jų parodymais, kad minėtas grasinimas buvo išsakomas juokais ir vadovaujasi nukentėjusiojo parodymais, kad jis tikėjo, jog grasinimas buvo realus. Teisėjų kolegija neįtikinami skamba teiginiai, kad asmuo po to, kai buvo apkaltintas paėmęs alų ir cigaretes, susilaukęs dėl to priekaištų ir net smūgių, prievarta įsodintas į automobilį ir parvežtas į sugėrovų namus, ten būdamas jų visų mušamas, juoktųsi dėl jam demonstruojamų peilių ir grasinimų nupjauti lytinius organus.

Be to, nukentėjusysis paaiškino, kad žinojo, jog D. M. išgėręs yra agresyvus, neprognozuojamas. Pastebėtina, kad D. M. du paskutiniai teistumai yra būtent už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus. Tad šios aplinkybės patvirtina, kad alkoholio vartojimas iššaukia jo smurtinį elgesį ir nukentėjusysis būdamas su juo pažįstamas tai žinojo, juolab, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esantys duomenys patvirtina, kad paskutinio smurtinio nusikaltimo prieš sugyventinę ir jos mažametį sūnų liudytoju buvo pats R.

S.. Atsižvelgus į tai, kas paminėta, daroma iÅ¡vada, kad nukentėjusysis D. M. veiksmus suvokė kaip realiÄ grėsmę savo gyvybei ar sveikatai. Esant aptartoms aplinkybėms, panaudojus peilius, grasinimas galėjo bÅ«ti lengvai įgyvendintas, sunkiai sutrikdant žmogaus sveikatÄ ar net atimant jam gyvybę. Tokį bauginimÄ peiliais ir iÅ¡sakytus žodžius teismas pagrįstai įvertino kaip realų grasinimÄ sunkiai sutrikdyti sveikatÄ ar nužudyti.

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatęs ir nuosprendyje iÅ¡dėstęs visus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius D. M. veikos, nurodytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymius, baudžiamÄ jį įstatymÄ jam pritaikė tinkamai. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių 28. Perkvalifikavus nuteistųjų D. M., A. P., E. J.. P. S., I. P., E. F. veiksmus dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ naujo sprendžiamas klausimas dėl jiems skiriamų bausmių už Å¡iÄ jų įvykdytÄ veikÄ .

29. Bausmė D. M. skiriama atsižvelgus į apylinkės teismo nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kurios nėra ginčijamos, t. y., kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; veika padaryta veikiant bendrininkų grupe ir nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas. D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgiama į pirmosios instancijos teismo, o taip pat ir apeliacinės instancijos teismo nustatytas D.

M. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: ne kartÄ teistas, taip pat ir už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus, baustas administracine tvarka. Pastebėtina, kad Å¡iuo metu jau yra įsiteisėjęs ir jo atžvilgiu 2019 m. spalio 11 d. priimtas nuosprendis, kuriuo D. M. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už 2019 m. vasario 1 d. įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nors yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirbo, piktnaudžiauja alkoholiu vartojimu. Å ios paminėtos aplinkybės itin neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, patvirtina jau susiformavusias antivisuomenines jo nuostatas veikti prieÅ¡ingai teisės normoms, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų.

Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, taip pat į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už trijų tyčinių nusikaltimų, kurie priskiriami nesunkių (po perkvalifikavimo) nusikaltimų kategorijai, padarymÄ , teisėjų kolegijos nuomone, D. M. turi bÅ«ti skiriama BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis Å¡iek tiek didesnis nei sankcijos vidurkis. BÅ«tent Å¡i bausmės rÅ«Å¡is ir jos trukmė turės teigiamÄ Ä¯takÄ nusikaltimÄ padariusio asmens resocializacijai ir atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Paminėta bausmė bendrintina su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis taikant apylinkės teismo parinktÄ bausmių bendrinimo bÅ«dÄ â€“ bausmes apimant.

30. Bausmė A. P. skiriama atsižvelgus į apylinkės teismo nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kurios nėra ginčijamos, t. y., kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; veika padaryta veikiant bendrininkų grupe ir nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas. A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgiama į pirmosios instancijos teismo, o taip pat ir apeliacinės instancijos teismo nustatytas A.

P. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: jis eilę kartų teistas, taip pat ir už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus, baustas administracine tvarka. Nusikalstamas veikas, taip pat ir smurtinio pobÅ«džio (smurtas artimoje aplinkoje), jis vykdė ne tik iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, bet ir po to (priimti dar trys apkaltinamieji nuosprendžiai, vienas jų neįsiteisėjęs). Nors yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirbo, piktnaudžiauja alkoholio vartojimu. Å ios paminėtos aplinkybės itin neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, patvirtina jau susiformavusias antivisuomenines jo nuostatas veikti prieÅ¡ingai teisės normoms, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų.

Nusikalstamų veikų padarymo metu A. P. buvo vedęs, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenims Å¡iuo metu teisme nagrinėjama santuokos nutraukimo byla. Turi nepilnamečių iÅ¡laikytinių. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, taip pat į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už dviejų tyčinių nusikaltimų, kurie priskiriami nesunkių (po perkvalifikavimo) nusikaltimų kategorijai padarymÄ , teisėjų kolegijos nuomone, A. P. turi bÅ«ti skiriama BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis Å¡iek tiek didesnis nei sankcijos vidurkis.

BÅ«tent Å¡i bausmės rÅ«Å¡is ir jos trukmė turės teigiamÄ Ä¯takÄ nusikaltimÄ padariusio asmens resocializacijai ir atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Paminėta bausmė bendrintina su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį paskirta bausme taikant apylinkės teismo parinktÄ bausmių bendrinimo bÅ«dÄ â€“ bausmes apimant. Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo Å¡velninti pagal BK 146 straipsnio 2 dalį A. P. paskirtos bausmės. Už BK 146 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta.

31. Bausmė E. J. skiriama atsižvelgus į apylinkės teismo nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y., kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; veika padaryta veikiant bendrininkų grupe ir nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas. E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgiama į pirmosios instancijos teismo nustatytas E. J. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: jis ne kartÄ teistas, baustas administracine tvarka, tačiau už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus nuteistas pirmÄ kartÄ .

Jo kriminalinėje istorijoje dominuoja turtinio pobÅ«džio nusikaltimai ir transporto priemonių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kas paneigia apelianto teiginį apie teigiamÄ nuteistojo elgesį po aptariamo įvykio. Å ios aplinkybės neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, patvirtina jau susiformavusias antivisuomenines jo nuostatas veikti prieÅ¡ingai teisės normoms, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų.

Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, taip pat į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už dviejų tyčinių nusikaltimų, kurie priskiriami nesunkių (po perkvalifikavimo) nusikaltimų kategorijai, padarymÄ , teisėjų kolegijos nuomone, E. J. turi bÅ«ti skiriama BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui. BÅ«tent Å¡i bausmės rÅ«Å¡is ir jos trukmė turės teigiamÄ Ä¯takÄ nusikaltimÄ padariusio asmens resocializacijai ir atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Paminėta bausmė bendrintina su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį paskirta bausme taikant apylinkės teismo parinktÄ bausmių bendrinimo bÅ«dÄ â€“ bausmes apimant. Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo Å¡velninti pagal BK 146 straipsnio 2 dalį E. J. paskirtos bausmės. Už BK 146 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamas Å¡eimyniÅ¡kas E. J. gyvenimo bÅ«do, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu santuoka nutraukta bÅ«tent dėl jo kaltės, t. y., nesirÅ«pinimo Å¡eima.

Nors apeliantas teigia, kad E. J. yra dirbantis ir gauna legalias pajamas, tačiau SODROS duomenimis su UAB „R.“ sudaryta darbo sutartis tęsėsi tik iki 2020 m. sausio 20 d. Negana to, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis E. J. pasislėpė iÅ¡vykdamas į užsienį nuo jam paskutiniu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės. Tad visos Å¡ios paminėtos aplinkybės paneigia apelianto teiginius apie tinkamÄ E. J. elgesį ir socialiai priimtinÄ gyvenimo bÅ«dÄ ir neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis E. J., bÅ«damas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymo taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

32. Bausmė P. S. skiriama atsižvelgus į apylinkės teismo nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. P. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgiama į pirmosios instancijos teismo nustatytas P. S. asmenybę iš esmės teigiamai charakterizuojančias aplinkybes: jis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas 2016 m., dirba.

Jis nuteistas už vieno nesunkaus (po perkvalifikavimo) nusikalimo padarymÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų galima spręsti, kad nusikaltimas padarytas atsitiktinai, deramai neįvertinus savo veiksmų pavojingumo ir galinčių kilti pasekmių, spontaniÅ¡kai prisijungus prie visų sugėrovų neteisėtų veiksmų. Sisteminis BK nuostatų aiÅ¡kinimas rodo bÅ«tinybę atsakingai ir itin atsargiai skirti griežtas laisvės atėmimo bausmes asmenims, kurie anksčiau nėra teisti. Laisvės apribojimas leidžia kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje žymiai produktyviau, neardant jų socialinių ir ekonominių ryÅ¡ių, mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes P. S., kaip pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui, skiriama Å¡velniausia BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausme kartu su tikslingais ir į P. S. asmenybę orientuotais draudimais ir įsipareigojimais bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, padarytas teigiamas poveikis P. S., užtikrintos realios galimybė jam pasitaisyti.

33. Bausmė E. F. skiriama atsižvelgus į apylinkės teismo nustatytas jos atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. E. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Taip pat atsižvelgiama į pirmosios instancijos teismo nustatytas E. F. asmenybę iÅ¡ esmės teigiamai charakterizuojančias aplinkybes: ji labai jauno amžiaus, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta.

Ji padarė vienÄ nesunkų (po perkvalifikavimo) nusikaltimÄ . Nėra duomenų, kad po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo ji bÅ«tų padariusi naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų. Nuteistoji kritiÅ¡kai įvertino savo elgesį, siekė taikytis su nukentėjusiuoju, tačiau pastarasis jai neatleido. IÅ¡ byloje esančių duomenų galima spręsti, kad nusikaltimas padarytas atsitiktinai, deramai neįvertinus savo veiksmų pavojingumo ir galinčių kilti pasekmių, spontaniÅ¡kai prisijungus prie visų sugėrovų neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, E. F., kaip pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui, skiriama Å¡velniausia BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė bus pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

34. Bausmė I. P. skiriama atsižvelgus į apylinkės teismo nustatytas jos atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe ir kad nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistė. I. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Taip pat atsižvelgiama į pirmosios instancijos teismo nustatytas I. P. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: ji anksčiau teista du kartus, bausta administracine tvarka.

Ji padarė vienÄ nesunkų (po perkvalifikavimo) nusikaltimÄ . Nėra duomenų, kad po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo ji bÅ«tų padariusi naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų. Anksčiau jai nebuvo skiriamos su laisvės atėmimu susijusios bausmės. I. P. viena augina tris mažamečius vaikus, teisme nagrinėjama santuokos nutraukimo su nuteistuoju A. P. byla. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, taip pat į tai kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, nepadėtų ugdyti žmogaus ir nepaÅ¡alintų neteisėto elgesio priežasčių, o galimai atvirkščiai – neigiamai paveiktų nuteistosios bei jos mažamečių vaikų tolimesnį gyvenimÄ , požiÅ«rį į teisę ir moralės normas ir tuo grindžiamus visuomeninius santykius, I.

P. skiriama švelniausia BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausme kartu su tikslingais ir į I. P. asmenybę orientuotais draudimais ir įsipareigojimais bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, bus padarytas teigiamas poveikis I. P. ir užtikrintos realios galimybės pasitaisyti, o taip pat nebus pažeisti ir jos mažamečių vaikų interesai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo D. M. gynėjo advokato Dariaus Karabino, nuteistojo A. P., nuteistojo P. S. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės ir nuteistojo E. J. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo D. M. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, D. M. subendrintos už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtÄ 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę ir Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu D.

M. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams. Nuteistojo A. P. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 10 (deÅ¡imt) mėnesių. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, A. P. subendrintos už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtÄ 1 (vienerių) metų 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu A.

P. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį paskirtÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 10 (deÅ¡imt) mėnesių. Nuteistojo E. J. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, E. J. subendrintos už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtÄ 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu E. J. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį paskirtÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Nuteistojo P. S. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant visÄ laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba netekus darbo bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu. Nuteistosios I. P. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant visÄ laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų; pirmuosius 9 (devynis) laisvės apribojimo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuteistosios E. F. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visÄ laisvės apribojimo laikotarpį dirbti, netekus darbo bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje arba mokytis; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas Giedraitis Darius Kantaravičius Nerijus Meilutis