a097655f-3c15-4e27-93f2-b3e1e2a03e6b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1714-566/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29177-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Skycop.com“ ieÅ¡kinį atsakovui Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ nurodydamas, kad atsakovas, 2018 m. lapkričio 27 d. vykdydamas skrydį FR1502 marÅ¡rutu Oslas – Vilnius, pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004) nuostatas.

Nurodytas skrydis buvo atidėtas ir keleiviai G. S. ir D. S. daugiau nei 3 valandas vėlavo pasiekti galutinę paskirties vietÄ . Sutrikdyto skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas keleiviams priklausančios kompensacijos dydis yra 1045,54 km, todėl atsakovas turi iÅ¡mokėti kiekvienam keleiviui po 250,00 Eur priklausančiÄ kompensacijÄ . IeÅ¡kovas nurodo, jog keleiviai savo reikalavimo teisę reikalavimo teisės perleidimo sutartimis perleido ieÅ¡kovui. 2018 m. lakpričio 29 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ elektroniniu paÅ¡tu ir pareikalavo iÅ¡mokėti kompensacijÄ bei pateikė atsakovui reikalavimo perleidimo sutartį.

Pažymėjo, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimÄ ir kad kompensacijÄ turi bÅ«ti pervedama ieÅ¡kovui, tačiau atsakovas prievolę įvykdė pradiniam kreditoriui. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 500,00 Eur kompensacijÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad 500,00 Eur kompensacija už sutrikdytÄ skrydį FR1502, marÅ¡rutu Oslas-Vilnius, buvo sumokėta keleiviams D.

S. ir G. S. 2018 m. gruodžio 19 d., t.y. atsakovas yra įvykdęs savo prievolę dėl kompensacijos sumokėjimo keleiviams iki ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų atsakovÄ tinkamai informavęs apie keleivių jam perleistÄ reikalavimÄ Ä¯ minėtÄ kompensacijÄ . Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas prie ieÅ¡kinio pridėjo tik pretenzijos tekstÄ , bet be jokių jos siuntimÄ elektroniniu paÅ¡tu atsakovui įrodančių duomenų.

Tai pat pažymėjo, kad jokio atsakovo patvirtinimo apie pretenzijos gavimÄ taip pat nepateikta, prie ieÅ¡kinio pridėtame atsakovo 2018-11-29 (18:55 val.) elektroniniame laiÅ¡ke nurodyta „Gerbiama S., D., Atsižvelgiant į paskutinį laiÅ¡kÄ mes jus informuojame, jog aÅ¡ persiunčiau jÅ«sų laiÅ¡kÄ aktualiam departamentui ir atsakymas jums bus atsiųstas artimiausiu laiku.<...>“, t.y., Å¡iame laiÅ¡ke atsakovas kreipiasi į vienÄ iÅ¡ keleivių – D. S.. Kitame elektroniniame laiÅ¡ke (2018-11-29, 18:56 val.) atsakovas tiesiog raÅ¡o, kad kliento paklausimas gautas, minėtam paklausimui suteikiama nuoroda – 597073, nurodoma, kad su siuntėju susisieks klientų aptarnavimo komanda, taigi jokių įrodymų tekste apie tai, kad atsakovas gavo bÅ«tent ieÅ¡kovo prie ieÅ¡kinio pridėtÄ pretenzijÄ ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2018 m. gruodžio 19 d. sumokėjo keleiviams 500 Eur kompensacijÄ už atidėtÄ skrydį, o byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas atsakovÄ prieÅ¡ tai bÅ«tų tinkamai informavęs apie keleivių jam perleistÄ reikalavimÄ Ä¯ minėtÄ kompensacijÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 500 Eur kompensacijos priteisimo nepagrįstas. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, jog Ryanair DAC Bendrosiomis vežimo sÄ lygomis ir nuostatomis (toliau - SÄ lygos), kurios yra sudėtinė vežimo sutarties tarp keleivių ir atsakovo dalis, yra numatyta supaprastinta tvarka keleiviui pateikti pretenzijÄ , nurodant, kad keleivis turi pateikti pretenzijÄ pats, tačiau 15.2.6 sÄ lygų punkte numatyta, jog visais atvejais, iÅ¡skyrus numatytus straipsniuose 15.2.4 ir 15.2.5, atsakovas nepriims praÅ¡ymų iÅ¡ trečiųjų Å¡alių, nebent bÅ«tų pridėti atitinkami dokumentai, aiÅ¡kiai rodantys, kad keleivis įgaliojo trečiÄ jÄ Å¡alį veikti jo vardu.

Pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų kreipęsis į atsakovÄ keleivių vardu. UAB „Skycop.com“ nėra keleivių atstovas, bet yra keleivių teisių, susijusių su kompensacija pagal ReglamentÄ 261/2004, perėmėjas, veikiantis savo vardu ir rizika, todėl bet koks jo kreipimasis į atsakovÄ nelaikytinas atitinkančiu SÄ lygas. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis reikÅ¡damas reikalavimÄ atsakovui dėl 500 Eur kompensacijos sumokėjimo remiasi ieÅ¡kovas, yra sudarytos pažeidžiant keleivių su atsakovu sudarytÄ vežimo sutartį.

Atsakovas nurodė, kad pagal SÄ lygas keleiviai neturėjo teisės savo reikalavimo teisės perleisti ieÅ¡kovui. Pagal SÄ lygų 15.4 punktÄ teisė į kompensacijÄ ar pinigų grÄ Å¾inimÄ galioja fiziniams asmenims, įtrauktiems į skrydžio registracijos registrÄ kaip papildomiems keleiviams ir/arba kartu keliaujančių grupių nariams, nepilnamečiams asmenims arba teisiÅ¡kai nekompetentingiems asmenims ir Å¡ių asmenų globėjams; visais kitais atvejais teisės į kompensacijÄ ar pinigų grÄ Å¾inimÄ perleidimas tretiesiems asmenims yra negalimas.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ ar dalį reikalavimo teisės kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai. SÄ lygose nustatytas draudimas perleisti reikalavimo teisę į kompensacijas pagal ReglamentÄ Nr. 261/2004, todėl Å¡is veiksmas kvalifikuotinas kaip sutarties nevykdymas CK 6.205 straipsnio 1 dalies prasme. IeÅ¡kovas neturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio dėl kompensacijos priteisimo, nes negalėjo įgyti Å¡ios teisės pagal keleivių ir atsakovo sudarytÄ vežimo sutartį ir jos sudėtinę dalį – SÄ lygas.

Atsakovas nurodė, kad SÄ lygose atsakovas ir keleiviai susitarė dėl iÅ¡imtinės Airijos teismų jurisdikcijos SÄ lygose nustatytais atvejais. SÄ lygų 2.4.2 punkte nurodoma, kad keleivis turi teisę kreiptis su ieÅ¡kiniu į savo vietinį teismÄ , tačiau Airijos teismams yra iÅ¡imtinai teismingi ginčai, susiję su Reglamento Nr. 261/2004 taikymu, jei nesilaikoma SÄ lygų 15.2.1–15.2.7 punktų reikalavimų, ir ginčai, nesusiję su vartotojų skundais. Keleivė nesikreipė į atsakovÄ dėl kompensacijos, t. y. nebuvo laikomasi SÄ lygų 15.2.1–15.2.7 punktų reikalavimų.

IeÅ¡kovas nelaikytinas keleivės atstovu, todėl jo kreipimasis nepripažintinas keleivio kreipimusi į atsakovÄ dėl kompensacijos. Be to, ieÅ¡kovo ir atsakovo nesieja vežimo santykiai, todėl ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį turėjo reikÅ¡ti Airijos teisme, kuris yra atsakovo buveinės valstybėje. Atsakovas pažymėjo, jog atsakovo registruota buveinė ir pagrindinė verslo vieta yra Airijoje ir tai, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo nesieja vežimo sutarties santykiai, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ kaip neteismingÄ Lietuvos teismams, teismui nusprendus, kad ieÅ¡kinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Trečiasis asmuo G. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog kompensacijÄ gavo iÅ¡ Ryanair DAC, todėl atsiskaityti su ieÅ¡kovu UAB „Skycop.com“ neturi pagrindo. Prašė ieÅ¡kinį atmesti. Trečiasis asmuo D. S. teismo posėdžio metu, nurodė, jog kompensacijÄ gavo iÅ¡ Ryanair DAC, todėl atsiskaityti su ieÅ¡kovu UAB „Skycop.com“ neturi pagrindo.

Prašė ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 27 d. skrydis FR1502 Oslas–Vilnius, kuriuo skrido keleiviai G. S. ir D. S. buvo atidėtas. Skrydis galutinę paskirties vietÄ pasiekė daugiau nei 3 valandas pavėlavęs. Numatytas sutrikdyto skrydžio atstumas – 1045,54 km. G. S. ir D. S. reikalavimo teisę dėl jiems priklausančios kompensacijos už atidėtÄ skrydį 2018 m. lapkričio 27 d. (G. S.) ir 2018 m. lapkričio 28 d.( D.

S.) reikalavimo perleidimo sutartimis perleido ieÅ¡kovui. Byloje pateikti atsakovo elektroniniai laiÅ¡kai (po pretenzijos pateikimo atsakovui), kuriuose nurodytas adresatas (kreipinys) keleivė D. S. bei bendro pobÅ«džio informacijÄ apie gautÄ pretenzijÄ ir jai suteiktÄ numerį 597073. Byloje taip pat pateiktas D. S. (el.p. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo susiraÅ¡inėjimas elektroniniais laiÅ¡kais, kuriuose D. S. atsakovui nurodė savo banko sÄ skaitos rekvizitus (vėliau patikslino, kadangi buvo nurodytas neteisingas IBAN sÄ skaitos numeris) kompensacijai pervesti.

Byloje pateiktas atsakovo 2018 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymas 500,00 Eur sumai, gavėjas D. S.. IÅ¡ byloje pateiktų ekrano nuotraukų, kuriose nurodytos Ryanair DAC pretenzijų platformos pildymo instrukcijos nustatyta, jog pretenzijas atsakovo platformoje gali pildyti tik fiziniais asmenys (keleiviai). Dėl jurisdikcijos. Atsakovas prašė palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismams, kadangi SÄ lygų 2.4.1 punkte nurodyta, kad vežimo sutarčiai ir SÄ lygoms taikytina Airijos teisė.

Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos SÄ jungos valstybėms narėms, yra nustatytos Reglamente (ES) Nr. 1215/2012. Pagal bendrÄ jÄ jurisdikcijos taisyklę, nustatytÄ Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti reiÅ¡kiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Pagal Reglamento 1215/2012 16 punktÄ , jurisdikcija turėtų bÅ«ti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamÄ jÄ (buveinės) vietÄ , bet ir pagal alternatyvų jurisdikcijos pagrindÄ , atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumÄ .

Pagal Reglamento 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles, nustatytas Reglamento 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsniuose. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas vadovaujantis specialiosiomis jurisdikcijos taisyklėmis. Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad bylose, kylančiose iš sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose.

Pagal Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo suformuotÄ Å¡ios normos taikymo praktikÄ , kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties Å¡alis, tiek lėktuvo iÅ¡vykimo, tiek atvykimo vieta turi bÅ«ti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikcijÄ nagrinėti reikalavimÄ dėl kompensacijos pagal Å¡iÄ vežimo sutartį ir ReglamentÄ Nr. 261/2004, kai ieÅ¡kovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimÄ kelti lėktuvo iÅ¡vykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (žr., pvz., Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimÄ byloje Nr. C-204/08;

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-757-852/2019). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , keleivio vežimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kurios silpnesnioji Å¡alis yra keleivis, esantis akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties Å¡alimi – vežėju. Keleivio vežimo sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, Å¡iai sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių – vartotojo – teisių apsaugÄ , taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo bÅ«du, naudojant standartines sutarčių sÄ lygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties Å¡alies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiÅ¡kia sutarties laisvės principo ribojimÄ .

Vienas iÅ¡ sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo kontrolė. Vartojimo sutarties sÄ lyga, nustatanti, jog ginčai, kylantys iÅ¡ tokios sutarties, sprendžiami vežėjo (stipresniosios sutarties Å¡alies) buveinės valstybės teismuose, apriboja vartotojo pasirinkimÄ ir įpareigoja jį bylinėtis paslaugos teikėjo valstybės teisme, ir taip pažeidžia Å¡alių teisių ir interesų pusiausvyrÄ vartotojo nenaudai, nepagrįstai suvaržo jo galimybę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, nes gali lemti neprotingus tokio kreipimosi į teismÄ kaÅ¡tus, ypač tais atvejais, kai kreipiamasi dėl palyginti nedidelės standartinės kompensacijos sumos.

Tokia vartojimo sutarties sÄ lyga atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatytus požymius ir laikytina nesÄ Å¾ininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017) Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad į vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo direktyvos prasme sudarytÄ sutartį iÅ¡ anksto pardavėjo ar tiekėjo įtraukta sÄ lyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi ir kuria nustatoma, kad visus su sutartimi susijusius ginčus turi spręsti teismas, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pardavėjo ar tiekėjo buveinė, atitinka visus kriterijus tam, jog pagal direktyvÄ jÄ bÅ«tų galima laikyti nesÄ Å¾ininga.

Tokia sÄ lyga nustatoma pareiga vartotojui paklusti teismo, kuris gali bÅ«ti labai toli nuo jo gyvenamosios vietos, iÅ¡imtinei jurisdikcijai ir tai gali apsunkinti jo atvykimÄ Ä¯ teismÄ . Tuo atveju, kai ginčas kyla dėl nedidelių pinigų sumų, vartotojo atvykimo į teismÄ iÅ¡laidos gali turėti atgrasantį poveikį ir dėl jų vartotojas gali atsisakyti pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme ar imtis gynybos. Aptariama sÄ lyga privalo bÅ«ti laikoma nesÄ Å¾ininga Direktyvos 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sutartyse su vartotojais 3 straipsnio prasme tiek, kiek ji dėl sÄ Å¾iningumo reikalavimo pažeidimo iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo nenaudai (sprendimas byloje Océano Grupo Editorial, 21, 22, 24 punktai, 2018 m. kovo 7 d. sprendimas bylose Nr. C-274/16, Nr. C-447/16, Nr. C-448/16).

Nagrinėjamu atveju lėktuvo atvykimo vieta yra Lietuva, todėl Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrosios įtraukos taikymo prasme Lietuva laikoma prievolės įvykdymo vieta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieÅ¡kinys yra teismingas Lietuvos teismams. (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-821-803/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-823/2020). Nustačius, kad pagal Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukÄ Å¡alių ginčas teismingas Lietuvos teismams, jo nagrinėjimui kompetentingo Lietuvos teismo klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos nacionalinę teisę, t. y.

CPK nuostatas, reglamentuojančias teismingumÄ . CPK 30 straipsnio 9 dalis nustato alternatyvaus teismingumo atvejį, kai ieÅ¡kinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietÄ . Nagrinėjamos bylos atveju sutarties įvykdymo vieta yra Vilniuje, todėl Å¡alių ginčas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Dėl reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo. Atsakovas, praÅ¡ydamas atmesti ieÅ¡kinį, taip pat ginčija ir ieÅ¡kovo reikalavimo teisę į atsakovÄ , remdamasis atsakovo ir keleivio pasiraÅ¡ytų SÄ lygų 15.4 punktu, kuriame įtvirtinta, kad teisės į kompensacijÄ ar pinigų grÄ Å¾inimÄ perleidimas tretiesiems asmenims negalimas;

Å¡is draudimas netaikomas tuo atveju, jei teisės perleidimas yra pagrįstas įstatymu. Atsakovo tvirtinimu, tai reiÅ¡kia, jog Å¡alys sutartyje susitarė dėl reikalavimo perleidimo draudimo ir tai yra leidžiama pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį. Kadangi keleivis pažeidė su atsakovu sudarytÄ sutartį ir nepaisydami draudimo, perleido reikalavimo teisę ieÅ¡kovui, ieÅ¡kovas neturi teisės reikÅ¡ti Å¡io ieÅ¡kinio ir reikalauti priteisti keleiviui priklausančios kompensacijos. Be to, anot atsakovo, keleivis dėl kompensacijos priteisimo privalėjo tiesiogiai kreiptis į atsakovÄ (SÄ lygų 15.2.2 punktas); atsakovas SÄ lygose buvo aiÅ¡kiai nurodęs, jog nepriims praÅ¡ymų iÅ¡ trečiųjų Å¡alių, jei kompensacijos reikalaujantis keleivis nepateikė praÅ¡ymo tiesiogiai atsakovui ir nesulaukė atsakymo (SÄ lygų 15.2.3 punktas); atsakovas nepriims praÅ¡ymų iÅ¡ trečiųjų Å¡alių, nebent bÅ«tų pridėti atitinkami dokumentai, aiÅ¡kiai rodantys, kad keleivis įgaliojo trečiÄ jÄ Å¡alį veikti jo vardu (SÄ lygų 15.2.6 punktas).

Atsakovo teigimu, Å¡ių SÄ lygų nuostatų tikslas yra apsaugoti keleivių interesus, iÅ¡vengti trečiųjų asmenų pagalbos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų bei ginčus spręsti taikiai. Teismas su tokia argumentacija nesutinka ir laiko jÄ nepagrįsta, kadangi ji neatitinka Reglamento Nr. 261/2004 tikslo – aukÅ¡tos vartotojų teisių apsaugos skrydžių atidėjimo (atÅ¡aukimo) atvejais. Reglamento 1 straipsnyje apibrėžti Reglamento tikslai ir nurodyta, kad Å¡is Reglamentas jame nurodytomis sÄ lygomis nustato minimalias keleivių teises, kai jų skrydis atÅ¡aukiamas (b punktas).

Kompensacijos pagal ReglamentÄ Nr. 261/2004 esmė yra standartinis, visiems keleiviams vienodas žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas, leidžiantis užtikrinti Å¡iuo Reglamentu siekiamÄ aukÅ¡tÄ oro transporto keleivių apsaugos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Reglamento Nr. 261/2004 preambulės nuostatomis pabrėžiama, kad siekiama užtikrinti aukÅ¡tÄ keleivių apsaugos lygį ir visokeriopai atsižvelgti į vartotojų apsaugos reikalavimus apskritai.

Vertintina ir jau minėtas vežimo sutarčių pripažinimas vartojimo sutartimis ir jų sÄ lygų aiÅ¡kinimas atsižvelgiant į tai, kad tokios sutartys įprastai sudaromos prisijungimo bÅ«du, keleiviui sutinkant su standartinės formos sutarties sÄ lygomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Reglamente Nr. 261/2004 nustatyto reguliavimo tikslÄ , paskirtį ir prigimtį, pripažintina, kad sutarties sÄ lygos, kurios panaikina ar suvaržo vartotojo teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo bÅ«dais, turi bÅ«ti pripažįstamos bloginančiomis Reglamente įtvirtintÄ vartotojų apsaugos standartÄ .

Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytos SÄ lygos apsunkina vartotojo (keleivio) galimybę ginti savo pažeistus interesus visomis teisėtomis priemonėmis, nes riboja jo teisę kreiptis pagalbos į profesionaliomis teikiamomis paslaugomis iÅ¡reikalaujant kompensacijas pagal ReglamentÄ užsiimančias įmones. Teismo vertinimu, toks ribojimas yra vartotojų padėties apsunkinimas, turint galvoje jų teisę pasirinkti pirkti kompensacijos iÅ¡reikalavimo paslaugas, nes Å¡iame procese vartotojas gali susidurti su kalbos barjeru ar/ir specifinių žinių bei laiko trÅ«kumu.

Pagal teisinį reglamentavimÄ keleiviai yra laisvi pretenzijas bei ieÅ¡kinius reikÅ¡ti patys arba pasirinkti bÅ«ti atstovaujami kitų asmenų ar įmonių, teikiančių profesionalias kompensacijų iÅ¡ieÅ¡kojimo paslaugas, o ginčo atveju nurodytos SÄ lygų nuostatos pažeidžia Reglamento Nr. 261/2004 tikslus ir imperatyvias nuostatas, draudžiančias apriboti ar apsunkinti keleivių teises į kompensacijÄ pagal ReglamentÄ (Reglamento Nr. 261/2004 15 straipsnio 1 dalis). Todėl keleivio įpareigojimas tiesiogiai pačiam kreiptis į atsakovÄ dėl kompensacijos ir atsisakymas pripažinti reikalavimÄ prieÅ¡ingu atveju, yra apribojimas, kurį draudžia nurodytos Reglamento nuostatos.

Pastebėtina ir tai, jog reikalavimo perleidimo forma atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų keliamus reikalavimus. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.101 straipsnio 3 dalis numato, kad leidžiama perleisti ir bÅ«simÄ reikalavimÄ . Å iame kontekste aktualus kasacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014 pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, jog kompensacijos pagal Reglamento 261/2004 7 straipsnio 1 dalį esmė yra standartinis, visiems keleiviams vienodas žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas, leidžiantis užtikrinti Å¡iuo Reglamentu siekiamÄ aukÅ¡tÄ oro transporto keleivių apsaugos lygį.

Todėl sutiktina su ieÅ¡kovu, kad keleiviams pagal ReglamentÄ Nr. 261/2004 priklausanti kompensacija nėra neatsiejamai susijusi su konkrečiu asmeniu, Å¡iuo atveju keleiviu, ir Å¡iuo atveju reikalavimo perleidimo sutartis laikytina teisėta ir atitinkančia įstatymų keliamus reikalavimus (CK 6.101 straipsnis) Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-583-601/2020). Be to, reikalavimo perleidimo sutartis nėra nuginčyta. Teismo vertinimu, keleiviai, pasinaudodami įstatymuose įtvirtinta teise, teisėtai perleido reikalavimo teisę į kompensacijÄ pagal ReglamentÄ Nr. 261/2004.

Atsižvelgiant į nurodyta, konstatuotina, kad atsakovo argumentai dėl SÄ lygose įtvirtintų apribojimų keleiviui perleisti reikalavimo teisę į kompensacijÄ ir netiesioginis įpareigojimas keleiviui pačiam reikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovui teisme, draudžiant reikalavimo teisių perleidimÄ , blogina vartotojo teises, lyginant su nustatytomis Reglamente Nr. 261/2004, riboja teisių įgyvendinimÄ , todėl tokios SÄ lygos negali bÅ«ti priežastis spręsti dėl ieÅ¡kovo reikalavimo teisės negaliojimo.

Dėl kompensacijos už atidėtÄ skrydį. Keleivio teisė gauti kompensacijÄ iÅ¡ oro vežėjo reglamentuojama Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atÅ¡aukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio ReglamentÄ (EEB) Nr. 295/91, 5, 7 ir 12 straipsnių. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktÄ , atÅ¡aukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensacijÄ , kuriÄ skrydį vykdantis vežėjas iÅ¡moka pagal 7 straipsnį, iÅ¡skyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus.

Pagal ReglamentÄ Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali bÅ«ti prilyginti atÅ¡auktų skrydžių keleiviams teisės į kompensacijÄ taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietÄ 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atÅ¡auktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sÄ lygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trÅ«kumai ir streikai ir kt.), kurių nebÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

Byloje ginčo nėra, kad skrydis buvo atidėtas ir keleiviai įgijo teisę iš oro vežėjo prašyti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos. Pagal Reglamento 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 Eur visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 Eur visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500–3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju.

Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikÅ¡mingÄ atstumÄ , pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kuriÄ keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atÅ¡aukimo atvyksta vėliau už tvarkaraÅ¡tyje numatytÄ laikÄ . SÄ voka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Oslo ir Vilniaus atstumas yra mažesnis nei 1500 km, mokėtinos kompensacijos dydžiui nustatyti taikytinas Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktas, pagal kurį keleiviams, priklauso 500,00 Eur dydžio kompensacija (du keleiviai po 250,00 Eur).

Atsakovas pripažino keleivių teisę į nurodyto dydžio kompensacijÄ bei iÅ¡mokėjo 2018 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymu 500,00 Eur kompensacijÄ keleivei D. S., tačiau ieÅ¡kovas vadovaudamasis 2018 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. lapkričio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimis praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 500,00 Eur kompensacijÄ , nurodydamas, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo sutartis ir mokėjimÄ turėjo atlikti ne į keleivės D. S. sÄ skaitÄ , o į ieÅ¡kovo.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iÅ¡ skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimÄ kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iÅ¡ prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytÄ bendrÄ jÄ taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties.

Tai reiÅ¡kia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimÄ nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali bÅ«ti blogesnė už buvusiÄ pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį praneÅ¡us.

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ . Taigi prievolės dalyviams esminę reikÅ¡mę turi praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimo faktÄ , nes nuo praneÅ¡imo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo Å¡io momento reikalavimo perleidimo faktÄ naujasis kreditorius gali panaudoti prieÅ¡ skolininkÄ .

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto praneÅ¡imo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir iÅ¡vengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-203-686/2017). Pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį skolininkas turi teisę reikÅ¡ti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ .

Å ioje teisės normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi įtakos skolininko gynybai nuo pareikÅ¡to reikalavimo, nes jis tebeturi teisę pareikÅ¡ti naujojo kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos bÅ«tų galėjęs panaudoti prieÅ¡ pradinį kreditorių iki to momento, kai gavo praneÅ¡imÄ apie reikalavimo teisės perleidimÄ , pavyzdžiui, ginčyti prievolę, iÅ¡ kurios atsirado reikalavimo teisė, reikalauti taikyti ieÅ¡kinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-203-686/2017).

Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovo pretenzija, kurios pagrindu ieÅ¡kovas įrodinėja, jog atsakovui buvo tinkamai praneÅ¡ta apie reikalavimo perleidimo sutartis, yra pateikta D. S. vardu. Be to, byloje pateikti įrodymai iÅ¡ kurių matyti, jog atsakovas Raynair DAC elektroniniais laiÅ¡kais susiraÅ¡inėja su keleive D. S. (el. p. (duomenys neskelbtini)), o ne su ieÅ¡kovu UAB „Skycop.com“. Pažymėtina ir tai, jog į bylÄ pateiktame susiraÅ¡inėjime nėra jokių nuorodų į reikalavimo perleidimo sutartis, be to pats kompensacijos iÅ¡mokėjimas atliktas į keleivės D.

S. asmeninę banko sÄ skaitÄ (D. S. patikslinus savo banko sÄ skaitos rekvizitus). Teismo vertinimu, pateiktų įrodymų visuma nepatvirtina ieÅ¡kovų nurodytų aplinkybių, jog apie reikalavimo perleidimo sutartis sudarytas su keleiviais D. S. ir G. S. atsakovas buvo informuotas tinkamai. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu teismas siÅ«lė Å¡alims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog civilinė byla nagrinėjama nuo 2019 m. spalio 18 d. ir tik po 6 mėnesių bylos nagrinėjimo teisme, teismui paskyrus bylos nagrinėjimÄ teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka 2020 m. balandžio 29 d. bei teismui nustačius terminÄ iki 2020 m. balandžio 24 d. papildomiems įrodymams pateikti, ieÅ¡kovai raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose užsimena apie ekspertizės paskyrimÄ , tačiau nenurodo galimo eksperto, praÅ¡omų užduoti klausimų bei ekspertizės apmokėjimo dydžio.

Teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ( pateikti paskutinę teismo nustatyto termino dienÄ ) pateiktas praÅ¡ymas dėl ekspertizės skyrimo, neatitinka tiek bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, tiek specialiųjų pareiÅ¡kimo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, įtvirtintų CPK, yra nekonkretus ir neabejotinai užvilkins bylos nagrinėjimÄ , todėl vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principais ieÅ¡kovo praÅ¡ymas skirti ekspertizę atmestinas.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas, kurio pagrindinė veikla yra tarpininkavimas iÅ¡ieÅ¡kant kompensacijas keleiviams už pavėluotus, atidėtus ar neįvykusius skrydžius, atstovaujamas profesionalaus teisininko bei bÅ«damas apdairus, turėjo visas galimybes nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2020 balandžio 24 d. surinkti įrodymus patvirtinančius, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo sutartis sudarytas su keleiviais D. S. ir G. S.. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog tinkamai informavo atsakovÄ apie reikalavimo perleidimo sutartis su keleiviais D.

S. ir G. S. bei į tai, jog atsakovas kompensacijÄ keleiviams yra iÅ¡mokėjęs, ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovo atžvilgiu atmestini. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Remiantis LR CPK 93 str. 1 d. – Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteistina 2397,36 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir 10 Eur vertimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 2407,36 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. (LR CPK 79 str., 93 str., 96 str. 98 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Ieškinį atmesti Priteisti atsakovui Ryanair DAC, j. a. k. 104547, iš ieškovo UAB „Skycop.com“, j. a. k. 304423851, 2407,36 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septynis eurus ir 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja [pasiraÅ¡yta elektroniniu paraÅ¡u] Diana Butrimienė