a0965753-62a8-4e9b-b888-c98d65b6207c · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-202/2015 Proceso Nr. 1-06-1-01070-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.2.7., 1.2.19.4. (N) (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,teisėjų Kęstučio Jucio ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš,nuteistajam G.

N.,nuteistojo gynėjui advokatui Zenonui Juknevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL (26 000 Lt) (7 530 Eur) dydžio bauda; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt) (3 750 Eur) dydžio bauda.

             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 200 MGL (26 000 Lt) (7 530 Eur) dydžio bauda.             IÅ¡ G. N. priteista civiliam ieÅ¡kovui VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ – 200 000 Lt (57 924 Eur) turtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :              G. N. nuteistas už tai, kad bÅ«damas VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi (paskirtu 2012-08-02 LR ŽŪM ministro Kazio Starkevičiaus įsakymu Nr. 3P-90), t. y. bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pagal VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, patvirtintų 2012-05-07 visuotiniame dalininkų susirinkime, IX dalies „Direktorius“ 9.4. punkto „Įstaigos direktorius atsako už: 9.4.1.

Ä®staigos turto efektyvų naudojimÄ ir apsaugÄ â€œ, pagal VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto 2012-05-31 VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame dalininkų susirinkime, 7 punkto „Direktorius, vykdydamas savo funkcijas, atsako už“ 7.2 papunktį „Įstaigos turto apsaugÄ bei efektyvų jo panaudojimÄ â€œ, t. y. bÅ«damas atsakingas už VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , pagal VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, patvirtintų 2012-05-07 visuotiniame dalininkų susirinkime, IX dalies „Direktorius“ 9.2. papunktį „Įstaigos direktorius organizuoja Ä®staigos veiklÄ ir veikia Ä®staigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais ir Å¡iais įstatais“ ir pagal 2013-09-09 naudojimosi interneto linija sutartį Nr. IL-2-5233096-0-1, bÅ«damas VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB bankas, valdytoju, turėdamas teisę valdyti įstaigos pinigines lėšas, t. y. užimamų pareigų pagrindu turėdamas savo žinioje VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ ir turėdamas teisę veikti VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ vardu, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, be jokio teisinio pagrindo iÅ¡ VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB bankas, 2013-09-19 mokėjimo pavedimu Nr. 1 pervedė 100 000 Lt, 2013-09-20 mokėjimo pavedimu Nr. 3 pervedė 100 000 Lt, 2013-09-20 mokėjimo pavedimu Nr. 4 pervedė 100 000 Lt, jo žinioje buvusias VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas, į (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DNB bankas.

Å iais savo veiksmais G. N., piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 300 000 Lt, padarydamas VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ didelės 300 000 Lt turtinės žalos.Apeliaciniame skunde nuteistasis G. N. nurodo, jog nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, neiÅ¡tirti nuteistÄ jį teisinantys įrodymai. Apelianto nuomone nėra įrodyta jo tyčia dėl turto iÅ¡Å¡vaistymo.Nuteistasis neneigia, jog VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 300 000 Lt pervedė (duomenys neskelbtini) (toliau – XXX), tačiau nesutinka, kad tokiais veiksmais piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir iÅ¡Å¡vaistė didelės vertės svetimÄ VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ turtÄ .

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių VÄ® Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – NMA) dokumentų matyti, kad XXX atlikti vieÅ¡ieji pirkimai pripažinti tinkamais, už XXX įgyvendintÄ projektÄ NMA įsipareigojo pervesti lėšas, kurios buvo didesnės negu 300 000 Lt. Apelianto nuomone, NMA įsipareigojimas XXX reiÅ¡kė, kad laikinai XXX paskolintos lėšos bus grÄ Å¾intos (liudytojos A. V. parodymai). Nurodyta aplinkybė neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis neturėjo tyčios iÅ¡Å¡vaistyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties, nes neįrodyta subjektyvinė pusė.Nuteistasis nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog jis suvokė, kad veiksmai yra pavojingi, numatė, kad dėl jų gali atsirasti didelė žala.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme nebuvo atkreiptas dėmesys į apelianto paaiÅ¡kinimÄ , kad NMA, nenurodžiusi jokių priežasčių ir motyvų, sustabdė teisėtai XXX priklausančių lėšų iÅ¡mokėjimÄ , kurias iÅ¡mokėti buvo įsipareigojusi iki G. N. padarant lėšų pervedimÄ . VisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus aplinkybes ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertinus priežastis, dėl kurių NMA sustabdė XXX priklausančių pagal realizuotÄ projektÄ lėšų mokėjimÄ , teismas nebÅ«tų turėjęs pagrindo teigti, kad jis suvokė ir numatė, kad dėl VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančių lėšų laikino paskolinimo XXX, gali atsirasti didelė žala, ir nors nenorėjo tokių padarinių, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Apeliantas teigia, kad tokia iÅ¡vada yra tik prielaida, nepagrįsta bylos įrodymais. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas neanalizavo ir nuosprendyje nepasisakė nė dėl vieno jo į bylÄ pateikto NMA dokumento. Minėti dokumentai patvirtina, kad NMA garantavo paskolintų lėšų grÄ Å¾inimÄ .Nuteistojo nuomone, nėra pagrįstas ir nuosprendžio teiginys, kad jo veiksmai buvo savanaudiÅ¡ko pobÅ«džio. Be to, teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies imperatyvinės nuostatos įrodymų vertinimÄ pagrįsti iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, nagrinėjo tik jį kaltinančius įrodymus, tačiau nebuvo iÅ¡nagrinėti nuteistojo ir jo gynėjo pateikti teisinantys įrodymai, atsisakyta apklausti svarbius liudytojus.

Nuteistasis nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad jis be jokio teisinio pagrindo XXX paskolino VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ lėšas. VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatų IX skyriaus 9.3.3 bei 9.4.1 punktai leido jam sudaryti sandorius, numatė atsakomybę už įstaigos turto efektyvų naudojimÄ ir apsaugÄ . Liudytoja A. V. parodė, kad pervedimai buvo paskola ir su didesnėmis palÅ«kanoms nei mokėdavo bankai. Tai reiÅ¡kia, kad skolinant lėšas buvo užtikrintas efektyvesnis VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ turto panaudojimas.

Visus VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ ir XXX tarpusavio įsipareigojimus sustabdė neteisėtas NMA atsisakymas iÅ¡mokėti XXX priklausančias Europos SÄ jungos lėšas.?Ä®vertinus tai, kad VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančios lėšos – 200 000 Lt yra saugomos NMA sÄ skaitoje, todėl jos nėra iÅ¡Å¡vaistytos. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. N. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nesant jo veiksmuose minėtų nusikaltimų sudėties.Atsikirtime į nuteistojo apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius A.

M. nurodo, jog teismas pagrįstai rėmėsi byloje surinktų ir nuosprendyje aptartų duomenų visetu, teismo iÅ¡vados pagrįstos patikimais įrodymais, tinkamai įvertinus jų tarpusavio ryšį ir loginę sekÄ . Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog nuteistasis teisme prisipažino bendrais veiksmais iÅ¡ VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos pervedęs į XXX sÄ skaitÄ pinigines lėšas, nepaneigia, o tik patvirtina padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Atsikirtime taip pat nesutinkama su apelianto skundo argumentu, kad VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatų 9.3.3 bei 9.4.1 punktai leido G. N. sudaryti sandorius, ir pritaria teismo iÅ¡vadai, kad nuteistasis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir virÅ¡ijo savo įgaliojimus, nes neturėjo teisės sudarinėti tokių sandorių su XXX. Nesutinkama ir su apelianto skundo teiginiu, kad piniginėms lėšoms esant NMA sÄ skaitose, jos nėra iÅ¡Å¡vaistytos, kadangi lėšų iÅ¡Å¡vaistymas atsirado tuo metu kai jos buvo be teisinio pagrindo pervestos į XXX sÄ skaitÄ ir negrÄ Å¾intos.Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas atsikirtime praÅ¡o nuteistojo G.

N. apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras – atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas visas jos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, tinkamai įvertino iÅ¡nagrinėtus įrodymus ir pagrįstai pripažino nuteistÄ jį G.

N. kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nenurodomi argumentai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, tačiau iÅ¡ apeliaciniame skunde suformuluoto praÅ¡ymo matosi, kad apeliantas praÅ¡o panaikinti visÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Apeliacinis teismas skundžiamÄ nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su byloje atliktu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to kaltininkui nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį baudžiamojo proceso įstatymo taikymo aspektu kolegija konstatuoja, kad byloje įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl G. N. kaltumo padarius jam inkriminuotus nusikaltimus padarė tiesiogiai teisiamojo posėdžio metu ištyręs byloje surinktus įrodymus, kurie buvo vertinami tiek kiekvienas atskirai, nesuteikiant nė vienam iš jų prioriteto, tiek jų visuma ir tik po to buvo daromos atitinkamos išvados, priimami sprendimai dėl nuteistojo gynėjo prašymų tenkinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio galima spręsti, kad G. N. parodymus, kad jis turėjo teisę skolinti pinigus, kad jam suteiktų įgaliojimų nepažeidė, žalos įmonei nepadarė, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Taigi apeliacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis iÅ¡vadomis, nesant argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas apeliacinės instancijos teismui priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Skundžiamu nuosprendžiu G. N. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 300 000 Lt, padarydamas Å¡iai bendrovei 300 000 Lt (86 886 Eur) turtinę žalÄ .Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.

BK 184 straipsnyje nustatyti specialaus subjekto požymiai, t. y. už svetimo turto pasisavinimÄ atsako tik toks asmuo, kuriam svetimas turtas yra patikėtas arba yra jo žinioje. Å ioje byloje teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad G. N. kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir užimamų pareigų pagrindu turėjo savo žinioje VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ turtÄ . Taip pat neabejotinai nustatyta, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis G.

N. atliko tris mokėjimus, kuriais pavedimu per bankÄ iÅ¡ VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos į (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ pervedė iÅ¡ viso 300 000 Lt. Pats nuteistasis G. N. pripažįsta pervedęs (duomenys neskelbtini) 300 000 Lt, tačiau nesutinka, kad tokiais veiksmais piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir iÅ¡Å¡vaistė didelės vertės svetimÄ VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ turtÄ . Svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims.

Taigi labai svarbus turto iÅ¡Å¡vaistymo požymis yra atliktų veiksmų neteisėtumas, kuris reiÅ¡kiasi tuo, kad kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais. Pagal VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ įstatų IX dalies 9.4.1. papunktį, pareigybės apraÅ¡ymo 7.2. papunktį, įstaigos direktorius atsako už įstaigos turto efektyvų naudojimÄ ir apsaugÄ . Bylos duomenimis, G. N., bÅ«damas VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ lėšas – 300 000 Lt, be jokio teisinio pagrindo pervedė (duomenys neskelbtini).

VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. N. atliktas įmonės lėšų perdavimas trečiajam asmeniui, pažeidžiant kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, neteisėtai pasinaudojant jam suteikta teise veikti VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, yra neteisėtas svetimo turto perleidimas trečiajam asmeniui. Å ios iÅ¡vados nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, kad VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatų 9.3.3. bei 9.4.1. punktai leido G. N. sudaryti sandorius, numatė atsakomybę už įstaigos turto efektyvų naudojimÄ ir apsaugÄ .

Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė yra tai, kad G. N. 300 000 Lt pervedė pinigus be jokio teisinio pagrindo, t. y. tarp VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta jokia sutartis, patvirtinanti faktinius vienos ar kitos Å¡alies turtinius įsipareigojimus ir sutarties vykdymo sÄ lygas, aiÅ¡kiai pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus dėl įstaigos piniginių lėšų valdymo. BÅ«tent tuo reiÅ¡kėsi G. N. atliktų veiksmų neteisėtumas. Nors nuteistasis tokį pinigų pervedimÄ Ä¯vardina kaip buvusiÄ paskolÄ , toks jo aiÅ¡kinimas neatitinka objektyvių bylos aplinkybių ir yra paneigtas kitais bylos įrodymais.

Kaip minėta, jokia paskolos sutartis tarp G. N. vadovaujamos VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) sudaryta nebuvo. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“, reaguodama į (duomenys neskelbtini) garantinį raÅ¡tÄ dėl neva suteiktos paskolos apmokėjimo, 2013-12-11 raÅ¡tu Nr. K-259 ir 2013-12-13 raÅ¡tu Nr. 267 informavo (duomenys neskelbtini) bei VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini) dalininkus, kad ji (VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“) su (duomenys neskelbtini) nėra sudariusi susitarimų dėl lėšų skolinimo ir/ ar palÅ«kanų mokėjimo ir tokios veiklos neturi teisės vykdyti (1 t. 83, 123 b. l.).

Atkreiptinas dėmesys, jog garantinį raÅ¡tÄ dėl neva (duomenys neskelbtini) suteiktos paskolos grÄ Å¾inimo pasirašė pats G. N. po to, kai buvo atleistas iÅ¡ VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir 2013-12-10 buvo iÅ¡rinktas (duomenys neskelbtini) tarybos pirmininku. Tuo tarpu dar 2013-12-05 G. N. raÅ¡tu Nr. K-254 informavo (duomenys neskelbtini), kad 2013-09-19 ir 2013-09-20 pavedimams atlikti VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinių įsipareigojimų neturėjo, o neteisingai pervestus pinigus – 300 000 Lt – prašė pervesti į VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ (1 t. 81 b. l.).

Akivaizdu, kad pats nuteistasis pripažino, jog lėšos buvo pervestos be pagrindo, taigi apelianto versija, jog tai buvo paskola, vertintina kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar suÅ¡velninti savo teisinę padėtį.Tvirtindamas neturėjęs tyčios iÅ¡Å¡vaistyti turtÄ , nuteistasis akcentuoja tai, kad VÄ® Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra (duomenys neskelbtini) atliktus vieÅ¡uosius pirkimus pripažino tinkamais ir įsipareigojo pervesti lėšas. Pasak apelianto, Å¡is įsipareigojimas reiÅ¡kė, kad (duomenys neskelbtini) laikinai paskolintos lėšos bus grÄ Å¾intos.

Tokio apelianto teiginio nepatvirtina tiek skunde minimi dokumentai, tiek kiti byloje surinkti įrodymai. IÅ¡ apelianto nurodytos iÅ¡vados iÅ¡ tiesų matyti, jog Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra 2013-01-22 informavo (duomenys neskelbtini), kad, įvertinusi pateiktus supaprastinto atviro konkurso dėl Å«kininkų mokymo paslaugų pirkimo dokumentus, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, turinčių įtakos pirkimo rezultatams, nenustatė, todėl pirkimÄ laikė atliktu tinkamai (2 t. 132 b. l.), tačiau akivaizdu, jog atliktų pirkimų įvertinimas nereiÅ¡kia įsipareigojimo pervesti lėšas.

Paramos suteikimo sÄ lygos iÅ¡mokant paramos lėšas yra numatytos Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros ir (duomenys neskelbtini) 2010-02-04 sudarytoje paramos sutartyje Nr. 1PM-PV-09-1-001316, kurioje nurodyta, kad Å¡alims susitarus dėl paramos mokėjimo tvarkos, paramos gavėjas ((duomenys neskelbtini)) įsipareigojo pateikti Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai mokėjimų praÅ¡ymus iki 2010-05-16, 2010-10-16, 2011-01-16 ir 2011-08-16, o pagal 2013-08-23 susitarimÄ Nr. 12 dėl 2010 m. vasario 4 d. paramos sutarties Nr. 1PM-PV-09-1-001316 pakeitimo – iki 2013-08-23 ir 2013-09-21 (2 t. 105-123, 130, 131 b. l.).

Tuo tarpu Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra įsipareigojo ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo tinkamo mokėjimo praÅ¡ymo dokumentų gavimo dienos, įvertinusi mokėjimo praÅ¡ymÄ , pateiktus dokumentus ir sutartinių įsipareigojimų įvykdymÄ bei priėmusi sprendimÄ dėl jo apmokėjimo, privalėjo parengti pinigų užsakymo paraiÅ¡kÄ ir teikti Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijai, o gavusi lėšas, per penkias darbo dienas jas pervesti (duomenys neskelbtini). Sutartyje taip pat nurodyta, jog Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra turėjo teisę inicijuoti sutarties nutraukimÄ ir (arba) paramos ar jos dalies grÄ Å¾inimÄ ir (arba) paramos neteikimÄ ir (arba) sustabdyti paramos iÅ¡mokėjimÄ ir (arba) sumažinti paramÄ esant sutartyje numatytoms sÄ lygoms.

Taigi, iÅ¡ aptartos sutarties matyti, jog netgi Å¡alių pasiraÅ¡yta paramos sutartis ir joje sutarta paramos iÅ¡mokėjimo tvarka negarantavo paramos gavėjui ((duomenys neskelbtini)), kad pagal pateiktus mokėjimo praÅ¡ymus bus iÅ¡mokėta parama. Svarbu pažymėti, jog (duomenys neskelbtini) paskutiniu mokėjimo praÅ¡ymu, t. y. 2013-08-23, prašė iÅ¡mokėti paramÄ viso 268 136,38 Lt sumai (2 t. 124-129 b. l.), t. y. 31 863,62 Lt mažiau nei G. N. pervedė (duomenys neskelbtini). Taigi apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, jog tariami Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros įsipareigojimai (duomenys neskelbtini) buvo didesni ir reiÅ¡kė, kad laikinai paskolintos lėšos bus grÄ Å¾intos.

Priešingai – iš aptartų duomenų matyti, jog G. N. pervesta (duomenys neskelbtini) suma yra didesnė nei tariamas Nacionalinės mokėjimo agentūros įsipareigojimas (duomenys neskelbtini).Nuteistojo skunde visiškai nepagrįstai teigiama, jog visus VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus sustabdė neteisėtas Nacionalinės mokėjimo agentūros atsisakymas išmokėti (duomenys neskelbtini) priklausančias lėšas. Visų pirma pažymėtina tai, kad tarp VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių įsipareigojimų – nei teisiniu, nei turtiniu aspektais.

Be to, Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros sprendimo sustabdyti mokėjimo praÅ¡ymo nagrinėjimÄ ir (arba) paramos lėšų iÅ¡mokėjimÄ pagrįstumas yra sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenys), tačiau, apelianto vertinimu net ir nepagrįstas Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros sprendimas sustabdyti pateikto mokėjimo praÅ¡ymÄ , nedaro teisėtais G. N. veiksmų VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ turto atžvilgiu. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog turto iÅ¡Å¡vaistymo sudėtis yra materiali ir tai lemia Å¡ios veikos baigtumo momentÄ .

Turto iÅ¡Å¡vaistymas yra baigtas atsiradus BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams – savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtÄ ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai). Å ioje byloje nustatyta, jog G. N. 2013-09-19 mokėjimo pavedimu Nr. 1 pervedė 100 000 Lt, 2013-09-20 mokėjimo pavedimu Nr. 3 pervedė 100 000 Lt, 2013-09-20 mokėjimo pavedimu Nr. 4 pervedė 100 000 Lt jo žinioje buvusias VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas į (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ .

Apeliantas atlikto pinigų pervedimo neneigia. Taigi tas faktas, kad Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra teisėtai ar neteisėtai sustabdė lėšų iÅ¡mokėjimÄ , o ir su tuo susijusių dokumentų vertinimas, nuteistojo veiksmų neteisėtumo ir kaltės nepanaikina, nes veikos baigtumo momentas siejamas su turto perleidimu trečiajam asmeniui (Å¡iuo atveju – piniginių lėšų į (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ ) momentu. Minėta, jog BK 184 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materiali, taigi pripažįstama, kad bÅ«tinasis jos požymis yra turtinės žalos padarymas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad tokios žalos nebuvo padaryta. VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)” priklausę 300 000 Lt be jokio teisinio pagrindo buvo perduoti trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini). VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)” dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų patyrė žalos, taigi atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su G. N. veiksmais – piniginių lėšų perdavimu trečiajam asmeniui. Ir nors 100 000 Lt VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)” buvo grÄ Å¾inti, tačiau teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kaltininkui pasisavinus ar iÅ¡Å¡vaisčius turtÄ ar turtinę teisę ir vėliau šį turtÄ ar turtinę teisę ar jų ekvivalentÄ grÄ Å¾inus, baudžiamosios atsakomybės pagrindai už Å¡ias veikas neiÅ¡nyksta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-430/2013).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagal kurį 100 000 Lt grÄ Å¾inimas laikytinas žalos padengimu, bet ne aplinkybe, neigiančia turtinės žalos padarymÄ . Apelianto teiginys, jog VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančios lėšos – 200 000 Lt sumai yra neiÅ¡Å¡vaistytos, nes saugomos Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros sÄ skaitoje, visiÅ¡kai nepagrįstas ir atmestinas. Bylos duomenimis Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra jokių įsipareigojimų VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ niekada neturėjo.

Jei ir buvo Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros sÄ skaitoje kokios nors lėšos, tai reikalavimo teisę į jas galėjo turėti tik (duomenys neskelbtini). Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros sÄ skaitoje nebuvo ir (duomenys neskelbtini) mokėtinų lėšų, kadangi Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra paramos lėšas paramos gavėjui ((duomenys neskelbtini)) galėjo pervesti tik gavusi jas iÅ¡ Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos. Byloje nėra duomenų, kad Žemės Å«kio ministerija pervedė Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai (duomenys neskelbtini) mokėtinas lėšas, prieÅ¡ingai – bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerija nepriėmė (duomenys neskelbtini) pateiktų siÅ«lymų dėl paraiÅ¡kų finansavimo (2 t. 77 b. l.), taip sustabdydama ir Lietuvos mokėtinų lėšų pervedimÄ Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios iÅ¡Å¡vaistyti svetimÄ turtÄ .

Turto iÅ¡Å¡vaistymas gali bÅ«ti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Turto iÅ¡Å¡vaistymo atveju, esant tiesioginei tyčiai, kaltininkas supranta, kad neteisėtai neatlygintinai perleidžia jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį svetimÄ turtÄ tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas jo valdytojas neteks turto ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai, suvokdamas tokį veikos pavojingumÄ ir numatydamas turtinę žalÄ , kaltininkas nors ir nenori žalos atsiradimo, tačiau sÄ moningai leidžia jai kilti.

Pažymėtina, kad kaltė apjungia du tarpusavyje glaudžiai susijusius procesus – intelektualinį ir valinį. Intelektualinis tyčios elementas yra bendras tiek tiesioginei, tiek netiesioginei tyčiai. Jis susijęs su veikos pavojingumo suvokimu, aplinkybių, sudarančių nusikaltimo objektyviÄ jÄ pusę, supratimu. BÅ«tent valiniame elemente yra pagrindinis tiesioginės ir netiesioginės tyčios skirtumas. Jei asmuo, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , nori pavojingų pasekmių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jei nenori, bet sÄ moningai leidžia joms atsirasti, veikia netiesiogine tyčia.

Bylos duomenys patvirtina, kad G. N. be jokio teisinio pagrindo pervesdamas (duomenys neskelbtini) VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)” priklausančius 300 000 Lt, suvokė, kad veikė nesilaikydamas VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)” įstatų IX dalies 9.4. punkto, 9.2. papunkčio bei VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7 punkto nuostatų, prieÅ¡ingai įmonės bei jos dalininkų interesams, tai suvokdamas, numatė, kad dėl to įmonė gali patirti turtinės žalos, ir nors to nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido Å¡iai žalai atsirasti.

Byloje nėra įrodymų, kad G. N. siekė padaryti turtinės žalos VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)”, tačiau nustatyta, kad jis veikė be realaus teisinio pagrindimo, finansinių garantijų bei dalininkų pritarimo, taip sÄ moningai neteisėtai, neatlygintinai trečiajam asmeniui perleido jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ .Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad G. N. veiksmuose yra visi ir jam inkriminuoto BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Kadangi BK 228 straipsnyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2007, 2K-64/2013).Piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, požymis – didelė žala yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad G. N. savo veiksmais sukėlė BK 228 straipsnyje numatytus padarinius. BK 228 straipsnio dispozicija neapibrėžia ir nepateikia universalių kriterijų didelės žalos požymiui konstatuoti, todėl, kaip minėta, kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžiama individualiai. Antra vertus, iÅ¡ susiformavusios teismų praktikos galima teigti, kad sprendžiant šį klausimÄ atsižvelgiama į tai, koks kaltininko veiksmų pobÅ«dis, kokiais teisės aktais ir kokie jais nustatyti reikalavimai, principai yra pažeidžiami, kokia jų reikÅ¡mė teisinėje valstybės sistemoje, kokia kaltininko einamų pareigų svarba, rezonansas visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaka valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti iš esmės žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-335/2013). Visuma nagrinėjamos bylos aplinkybių, kurias įvertino teismas, rodo, kad teismo padarytos išvados nustatant piktnaudžiavimo padarinius atitinka minėtus vertinimo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad akivaizdžiai neteisėti, tarnybos esmei ir turiniui prieštaraujantys, savanaudiško pobūdžio nuteistojo veiksmai, kurių jis neturėjo teisės atlikti, vertintini kaip pažeidžiantys Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.

Nesilaikymas įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, tiksliau – kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, suponuoja valstybės institucijų veiklos tam tikrose srityse neteisėtumÄ , ypač kai neteisėtus aktyvius veiksmus padarė vieÅ¡osios įmonės vadovas, o tai negali nediskredituoti institucijos prestižo ir yra nesuderinama su valstybės interesais. Nuteistojo G. N. veiksmai, jų pobÅ«dis einamų pareigų kontekste, leido teismui konstatuoti, kad dėl jo prieÅ¡ingo tarnybos interesams veikimo buvo pažemintas įmonės autoritetas, valstybės tarnautojo vardas ir dėl to didelę žalÄ patyrė valstybė (padaryta neturtinio pobÅ«džio žala jos interesams).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad padaryta didelė žala ir tuo, kad G. N. iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 300 000 Lt, padarydamas Å¡iai bendrovei 200 000 Lt (57 924 Eur) turtinę žalÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes daryti kitokias iÅ¡vadas nėra pagrindo.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes BK 184 straipsnio 2 dalis, BK 228 straipsnio 1 dalis G.

N. padarytoms veikoms pritaikytos teisingai, todėl tenkinti apeliacinio skundo praÅ¡ymÄ iÅ¡teisinti jį dėl didelės vertės svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymo ir piktnaudžiavimo nėra teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              nuteistojo G. N. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                           Valdimaras Bavėjanas Teisėjai                                                                                                        Kęstutis Jucys                                                                                                                      Linas Å iukÅ¡ta