a0963b6f-63eb-4c8f-89bf-d17b0d0b4b7a · Panevėžio apygardos teismas

Pirmos instancijos teismo teisėjaPirmosios instancijos teismo teisėja             Civilinė byla Nr. 2A-346-280/2014Virginija Svirplienė             Proceso Nr. 2-08-3-06433-2013-5             Procesinio sprendimo kategorija:             11.9.10.4; 121.14; 121.21 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS n U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 30 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,kolegijos teisėjų:

Laimanto MisiÅ«no, Margaritos Dzelzienės,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-171-452/2014 pagal ieÅ¡kovės R. S. ieÅ¡kinį atsakovui Panevėžio rajono socialinių paslaugų centrui, trečiajam asmeniui Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, dėl neteisėtos darbo sutarties nutraukimo vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos iÅ¡ieÅ¡kojimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė R. S. pateikė ieÅ¡kinį, kurį patikslinusi, prašė pripažinti neteisėtu Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus 2013-08-19 įsakymÄ dėl darbo sutarties Nr. P-48 nutraukimo ir jį panaikinti; įpareigoti atsakovÄ atnaujinti darbo santykius ir sudaryti su ja neterminuotÄ darbo sutartį ankstesnėmis darbo sÄ lygomis; priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo 300 Lt turtinę ir 10 000 Lt neturtinę žalÄ .

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2013-08-19 įsakymu Nr. P-48 nuo 2013-08-20 buvo atleista iÅ¡ darbo Panevėžio rajono socialinių paslaugų centre pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 136 str. 1 d. 4 p. Pagal neterminuotÄ darbo sutartį ji dirbo bendrosios praktikos slaugytoja Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre. Vėliau pareigybės pavadinimas pakeistas į socialinės darbuotojos ir įmonė reorganizuota į Panevėžio rajono socialinių paslaugų centrÄ . VisÄ laikÄ dirbo gerai, buvo ne kartÄ skatinama piniginėmis premijomis.

Atostogų metu susirgo ir ilgÄ laikÄ gydėsi. 2013-06-17 jai buvo nustatytas 45 procentų nedarbingumas ir iÅ¡duota tai patvirtinanti Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0733883, pagal kuriÄ pamaininis darbas nebuvo uždraustas. Apie nustatytÄ nedarbingumo lygį iÅ¡ karto informavo darbdavio vadovÄ . Grįžusi po ligos, parašė praÅ¡ymus dėl neiÅ¡naudotų ir kasmetinių atostogų suteikimo nuo 2013-06-18 iki 2013-08-19. Atostogų metu buvo darbdavys buvo reorganizuotas, tačiau apie tai ji nebuvo informuota ir toliau liko dirbti savo pareigose (duomenys neskelbtini) padalinyje. 2013-08-20 paskambinęs padalinio vadovas pranešė, kad ieÅ¡kovė yra atleista iÅ¡ darbo ir tÄ pačiÄ dienÄ supažindino su atleidimo įsakymu.

Dėl neteisėto atleidimo kreipėsi į Darbo inspekcijÄ ir tik prasidėjus teismo procesui paskambinęs direktorius pasiÅ«lė darbÄ 0,25 etato (duomenys neskelbtini) senelių globos namuose, kurio ji atsisakė, nes yra per toli ir nepatogu važinėti. Darbo sutartis buvo nutraukta nepagrįstai dėl Å¡ių pažeidimų: darbingumo lygio pažymos iÅ¡vadoje dirbti pamaininį darbÄ socialinio darbuotojo padėjėja jai neuždrausta; turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta kompensacija už 4 mėnesius; apie sumažėjusį darbingumÄ darbdaviui buvo žinoma dar iki 2013-06-19 ir todėl jau tada jis turėjo galimybę atleisti iÅ¡ darbo;

įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo pasiraÅ¡ytas direktoriaus vardu; įsakymas pasiraÅ¡ytas ir paskelbtas ieÅ¡kovei atostogaujant; darbo sutartis nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai, nepasiÅ«lius kito lengvesnio darbo; darbdaviui draudžiama nutraukti darbo sutartį be jokių motyvų, argumentų ir įrodymų, kad darbuotojas nesusitvarkė su jam pavestomis darbo užduotimis; niekas neprašė atsiskaityti ar pasiraÅ¡yti materialinio turto perdavimo-priėmimo aktÄ . Neteisėtai nutraukus darbo sutartį pablogėjo sveikata, reikėjo pirkti vaistus, daryti kÅ«nÄ ir dvasiÄ stiprinančias procedÅ«ras, dėl ko turėjo 300 Lt iÅ¡laidas.

Dėl darbdavio neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė stiprų psichologinį sukrėtimÄ , įtampÄ , stresÄ , emocinę depresijÄ , kitokius dvasinius iÅ¡gyvenimus, paÅ«mėjo liga, pasikeitė bendradarbių požiÅ«ris kaip į nepatikimÄ ir nevertÄ partnerystės, po atleidimo pablogėjo dalykinė reputacija, nebegauna darbo pasiÅ«lymų, todėl prašė priteisti neturtinę žalÄ . Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir pripažino Panevėžio rajono socialinio paslaugų centro 2013 m. rugpjūčio 19 d.

įsakymÄ Nr. P-48 dėl R. S. atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu ir nustatė, kad R. S. ir Panevėžio rajono socialinio paslaugų centro darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisė iÅ¡ Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro R. S. 7 661,50 Lt iÅ¡mokÄ už visÄ pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, skaičiuojant nuo 1 455,685 Lt atlyginimo vidurkio, 500 Lt neturtinę žalÄ , kitas ieÅ¡kinio dalis atmetė, priteisė iÅ¡ Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro 300 Lt atstovavimo iÅ¡laidas R.

S. ir 245 Lt žyminį mokestį, 22 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas valstybei. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės dirbtas slaugytojos darbas (vėliau pervadintas į socialinio darbuotojo padėjėjo pareigybę) buvo susijęs su darbu naktimis, kÄ patvirtina darbo sutartis ir į bylÄ pateikti darbo grafikai, todėl yra pagrindas pripažinti, kad Tarnybos iÅ¡vadoje nurodytas veiksnys, draudžiantis R. S. dirbti naktinį darbÄ yra vienas iÅ¡ jos atliekamo darbo funkcijų, sutartų darbo sutartyje, kurių jai neleidžiama atlikti.

Atsakovas, atsižvelgdamas į Å¡ias iÅ¡vadas, atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, tačiau byloje nėra duomenų, kad prieÅ¡ atleidžiant ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, jai siÅ«lytas jos sveikatÄ atitinkantis darbas, tačiau pastaroji atsisakė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nėra duomenų, kad darbdavys bÅ«tų dėjęs maksimaliais pastangas neįgalia tapusiÄ ieÅ¡kovę perkelti į kitÄ darbÄ ir taip bent iÅ¡ dalies kompensuoti darbuotojo sveikatos praradimÄ , kad realiai darbuotojo perkelti į kitÄ darbÄ nebuvo galimybės, todėl konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ yra pagrįstas.

Teismas įvertinęs ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes, jai nustatytÄ dalinį darbingumÄ (55 proc.) ir galėjimÄ dirbti ribotÄ laikÄ (tik dienomis) bei atsižvelgiant į pačios ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad jai reikalinga slaugyti neveiksnų asmenį, kurio globėja paskirta teismo sprendimu, sprendė, kad yra pagrindas teismui taikyti DK 297 straipsnio 4 dalį, t.y. priteisti kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , negrÄ Å¾inant jos į darbÄ . Nagrinėdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ , teismas įvertino ieÅ¡kovės pateiktus vaistų receptus, VÅ¡Ä® Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro procedÅ«rų, kurias skyrė gydytoja, grafikÄ ir apmokėjimo už jas kvitus, ir nurodė, kad negali vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, jog Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos, susijusios su žalos atsiradimu nagrinėjamoje byloje ir atsakovas yra kaltas dėl jų atsiradimo.

Teismas sutiko kad neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo galėjo sukelti ieÅ¡kovei iÅ¡gyvenimus, kurie turėjo neigiamos įtakos ieÅ¡kovės emocinei ir dvasinei bÅ«klei, tačiau pažymėjo, kad nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pasikeitusį bendradarbių požiÅ«rį į ieÅ¡kovę, jos dalykinės reputacijos pablogėjimÄ ar darbo pasiÅ«lymų praradimÄ . Atsižvelgęs į tai, kad neturtinės žalos atlyginimu siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes, įvertinęs byloje esančius įrodymus, suformuotÄ teisminę praktikÄ , teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 500 Lt neturtinės žalos.

IeÅ¡kovė R. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo R. S. – ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė nurodė ginčijanti tik sprendimo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas visiÅ¡kai nesigilino į ieÅ¡kovės pateiktus dokumentus, neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės niekas neinformavo apie reorganizacijÄ , su ja buvo elgiamasi grubiai, Å¡aukiama, įžeidinėjama kolegų akivaizdoje.

Apeliantė labai iÅ¡gyveno dėl darbo netekties, tai turėjo neigiamos įtakos jos emocinei, dvasinei ir fizinei bÅ«klei. Teismas nevertino Gydytojų konsultacinės komisijos medicininio pažymėjimo, patvirtinančio ieÅ¡kovei prasidėjusius galvos skausmus. Teismas neatkreipė dėmesio, kad net 8 ieÅ¡kovės kolegės sutiko liudyti prieÅ¡ jÄ , nors iki tol ieÅ¡kovė jokių konfliktų su Å¡iomis darbuotojomis neturėjo. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog darbovietėje buvo sunku dirbti, nes buvo nuolat keičiami darbo, atostogų grafikai, atgalinėmis datomis pasiraÅ¡inėjami įsakymai.

IeÅ¡kovei iki pensijos likus 4 mėnesiams, ieÅ¡kovės manymu, ji nebegaus jokio kito darbo, dėl to jos finansinė bÅ«klė yra prasta. IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti jos pirmosios instancijos teisme patirtas 700 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidas, kurias patvirtinančių kvitų pirmosios instancijos teisme negalėjo pateikti. Atsakovas Panevėžio rajono socialinių paslaugų centras atsiliepimu praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-27 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovas nurodė, kad negalima konstatuoti, jog ieÅ¡kovės patiriamus galvos skausmus sukėlė bÅ«tent darbo netekimas.

Å iuos negalavimus galėjo sukelti ir kiti veiksniai, pvz., ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klė iki nutraukiant darbo sutartį. IeÅ¡kovei 2013-06-17 iÅ¡duotoje darbingumo lygio pažymoje nurodyta diagnozė – klasterinis galvos skausmo sindromas ir bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovei nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. IeÅ¡kovės neinformavimas apie reorganizavimÄ neturi jokios teisinės reikÅ¡mės sprendžiant darbo sutarties nutraukimÄ ar neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Apeliantė neįrodė savo teiginio, kad atleidimas iÅ¡ darbo prieÅ¡iÅ¡kai prieÅ¡ jÄ nuteikė bendradarbes ar pablogino jos dalykinę reputacijÄ .

IeÅ¡kovė nurodo, kad jos finansinė padėtis yra prasta, tačiau pirmosios instancijos teismas kompensavo turtinius ieÅ¡kovės praradimus priteisdamas iÅ¡mokÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Be to, ieÅ¡kovei atsakovas pasiÅ«lė kitÄ darbo vietÄ , kurios ieÅ¡kovė atsisakė. Atsakovas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos nepateikė teisinių paslaugų sutarties ir pinigų priėmimo kvito, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo Å¡ių iÅ¡laidų priteisti.

IeÅ¡kovė turėjo galimybę kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo, tačiau to nepadarė. Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti 300 Lt turtinę žalÄ bei reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ tenkintas iÅ¡ dalies, sprendimo dalių dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu bei iÅ¡mokos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisimo apeliantė neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pasisako apeliacinio skundo ribose.IeÅ¡kovė prašė priteisti 300 Lt turtinės žalos bei 10 000 Lt neturtinės žalos.

R. S. nurodė, kad dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ieÅ¡kovei pablogėjo sveikata, teko pirkti specialių vaistų, darytis kÅ«nÄ ir dvasiÄ stiprinančias procedÅ«ras ir dėl to ieÅ¡kovė patyrė 300 Lt iÅ¡laidas. Patirtoms iÅ¡laidoms įrodyti ieÅ¡kovė pateikė VÅ¡Ä® Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro ligonio lapus su R. S. paskirtomis procedÅ«romis klasterinio (sutelkto) galvos skausmo sindromui, stuburo osteochondrozei gydyti, gydytojo iÅ¡raÅ¡ytus receptus (T. 1, b. l. 133-138).

Darbdavio padaryta turtinė žala darbuotojui yra atlyginama pagal bendrÄ sias CK teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę ir žalos dydžio paskaičiavimÄ , bei specialiÄ sias DK teisės normas, reglamentuojančias darbdavio materialinę atsakomybę (DK 245-249 str., CK 6.245 str.-6.255 str.). CK 6.247 str. numato, jog atlyginami tik tokie nuostoliai (žala), kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, jog jos turėtos iÅ¡laidos procedÅ«roms bei vaistams buvo patirtos bÅ«tent dėl atsakovo Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro veiksmų jÄ neteisėtai atleidžiant iÅ¡ darbo. IÅ¡ byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡laidas patyrė klasterinio (sutelkto) galvos skausmo sindromo bei stuburo osteochondrozės gydymui. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovei dar iki jos atleidimo iÅ¡ darbo 2013-08-19 buvo diagnozuotas klasterinio (sutelkto) galvos skausmo sindromas (T. 1, b. l. 16), o stuburo osteochondrozė yra stuburo tarpslankstelinių kremzlių liga, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog neteisėtas ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ užimtų pareigų bÅ«tų sÄ lygojęs ieÅ¡kovės sveikatos problemas, dėl kurių ieÅ¡kovė turėjo 300 Lt iÅ¡laidų.

Nenustačius priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, į Å¡iuos ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus gali bÅ«ti atsižvelgta sprendžiant neturtinės žalos priteisimo klausimÄ . DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ , kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

Konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimÄ teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimÄ bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 10 000 Lt žalÄ tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 500 Lt sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Apeliantė nurodo, kad jos patirtiems dvasiniams iÅ¡gyvenimams ir fiziniam skausmui atlyginti Å¡i suma yra per maža, o teismas nevertino visų pateiktų įrodymų ir neatsižvelgė į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. R. S. pateiktame VÅ¡Ä® Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos 2013-09-18 iÅ¡duotame medicininiame pažymėjime (T. 1, b. l. 131) nurodyta, jog ieÅ¡kovė serga ligomis, kurios pagal TLK-10 sistemÄ turi G44.0 (klasteriniai galvos skausmai), R52.9 (skausmas), B58 (toksoplazmozė), G44.2 (įtampos tipo galvos skausmas) kodus, tačiau Å¡is pažymėjimas nepatvirtina, kad iÅ¡vardintas ligas sukėlė atsakovo neteisėti veiksmai ieÅ¡kovę atleidžiant iÅ¡ darbo, t. y. nėra priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų bei neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo galėjo ieÅ¡kovei sukelti neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovei iki senatvės pensijos buvo likę tik 11 mėnesių, tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei priteisė iÅ¡mokÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo priėmimo ir iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, konstatuotina, jog priteista 500 Lt neturtinė žala yra pakankama atlyginti ieÅ¡kovės patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl netekto pajamų Å¡altinio.

R. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad prieÅ¡ ieÅ¡kovę nusistatė bendradarbės ir sutiko liudyti teisme. Apeliantei paaiÅ¡kintina, kad asmens liudijimas teisme negali bÅ«ti laikomas kolegų prieÅ¡iÅ¡kumo įrodymu, kadangi liudytojai paprastai papasakoja jiems žinomas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, nepriklausomai nuo to, kuri bylos Å¡alis juos kviečia ir kuriai Å¡aliai toks liudijimas palankus. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog pablogėjo jos dalykinė reputacija, tačiau Å¡iai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, be to, ieÅ¡kovės atleidimo pagrindas (darbuotojas pagal medicininę iÅ¡vadÄ nebegali eiti pareigų dėl sveikatos bÅ«klės) nėra diskredituojantis, taigi, neturintis įtakos jos reputacijai, nelemiantis neigiamos aplinkinių nuomonės, todėl teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju pažeidimo pripažinimas ir pažeistų teisių apgynimas, pripažįstant atleidimÄ neteisėtu ir priteisiant kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei 500 Lt neturtinės žalos yra pakankama satisfakcija.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad darbovietėje nuolat buvo daromas psichologinis spaudimas ir buvo sudėtinga dirbti, tačiau Å¡ios aplinkybės nėra susijusios su neteisėtu ieÅ¡kovės atleidimu ir neįrodo neturtinės žalos dėl tokio atleidimo padarymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, teisingai vadovavosi įstatyme ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, todėl apeliantės argumentai dėl netinkamai nustatyto žalos dydžio atmestini.IeÅ¡kovė prašė priteisti 700 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias ji patyrė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau neturėjo galimybės pateikti tai patvirtinančių įrodymų.

R. S. kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2013-08-27 Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitÄ 200 Lt už skundo darbo ginčo komisijai suraÅ¡ymÄ bei 2013-09-15 Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitÄ 500 Lt sumai už ieÅ¡kinio teismui dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo suraÅ¡ymÄ (T. 2, b. l. 6). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 98 str. dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui turi pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ ir iÅ¡laidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, prieÅ¡ingu atveju iÅ¡laidos nepriteisiamos.

Pirmosios instancijos teisme byla iÅ¡ esmės buvo iÅ¡nagrinėta 2014 m. sausio 9 d. (T. 1, b. l. 178), ieÅ¡kovė iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų iki to laiko nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo Å¡ias iÅ¡laidas priteisti bylÄ nagrinėdamas apeliacine tvarka. CPK 314 str. numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Kadangi ieÅ¡kovė turėjo galimybę Å¡iuos įrodymus iÅ¡sireikalauti iÅ¡ jai teisinę pagalbÄ teikusio asmens ir pateikti teismui bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas atsisako įrodymus (2013-08-27 Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitÄ bei 2013-09-15 Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitÄ ) priimti ir grÄ Å¾ina juos ieÅ¡kovei. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus bei aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .GrÄ Å¾inti R. S. kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus - 2013-08-27 Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitÄ bei 2013-09-15 Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitÄ . Teisėjų kolegija             Margarita Dzelzienė              Laimantas MisiÅ«nas              Laimutė Sankauskaitė