a0940a77-d2bd-4a5b-acf2-00fd9e09a0f6 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-616/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11069-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1; 1.2.3.1.2.8; 1.2.4.6.1; 1.2.20.7; 1.2.26.2; 2.1.16.2.17; 2.3.2.2.13; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorams Arūnui Vereniui, Dainorai Miliūtei, nuteistajam D.

B. ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui, nuteistajam V. G. ir jo gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei, nuteistajam D. R. ir jo gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieÅ¡kovėms J. M., G. V., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro (toliau – ir skyriaus prokuroras), nuteistojo D. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 10 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-11-07 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 237 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant nuteistajam įpareigojimus: bÅ«ti namuose pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 22 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei 140 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 237 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant nuteistajam įpareigojimus: bÅ«ti namuose pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 22 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir 140 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. D. B., V. G. ir D. R. pagal BK 284 straipsnį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš D. B. priteista: Ž. R. 1651 Eur ir U. V. 18 600 Eur, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki jos pilnametystės paskiriant jos įstatyminę atstovę J. M., turtinei žalai atlyginti bei G. V., Ž. R., J. M. ir U. V., jos lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki jos pilnametystės paskiriant jos įstatyminę atstovę J. M., kiekvienai po 20 000 neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. D. B. (toliau – ir D. B.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017-03-05 apie 1.30 val., tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), susitaręs su V.

G. (toliau – ir V. G.) ir D. R. (toliau – ir D. R.) iÅ¡varyti G. V. (toliau – ir G. V.) iÅ¡ J. M. (toliau – ir J. M.) priklausančio kiemo ir panaudoti jo atžvilgiu fizinį smurtÄ , veikdami kartu, tyčia bendrais veiksmais rankomis, kojomis, metaline grandine ir tuščiaviduriu metaliniu vamzdžiu suduodami G. V. mažiausiai tris smÅ«gius į veidÄ , padarė Å¡iam kraujosruvas po lÅ«pų gleivine ir dvi pavirÅ¡ines odos žaizdeles, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, po ko, tęsdamas veikÄ , peržengdamas susitarimo su V.

G. ir D. R. ribas, tyčia vienÄ kartÄ smogė peiliu G. V. į pilvÄ , padarydamas Å¡iam durtinę–pjautinę priekinės pilvo sienos žaizdÄ su aortos perpjovimu, dėl ko, įvykus Å«miam vidiniam nukraujavimui, G. V. įvykio vietoje mirė, tuo bÅ«du jis tyčia nužudė G. V.

2. V. G. ir D. R. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 237 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017-03-05, laikotarpyje nuo 2 val. iki 3.30 val., tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, veikdami kartu su D. B., sužinoję apie D. B. padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ â€“ G. V. nužudymÄ , iÅ¡ anksto nepažadėję D. B. paslėpti Å¡io nusikaltimo pėdsakus, bendrais su D. B. veiksmais, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia įkėlė G. V. lavonÄ Ä¯ tuo metu V. G. naudoto automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, Å¡iuo automobiliu nuvežė G. V. lavonÄ Ä¯ apleistÄ vietovę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir paslėpė G. V. lavonÄ , įmesdami jį į vandens rezervuaro Å¡ulinį, tuo bÅ«du paslėpė padaryto labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus.

3. V. G., D. R. ir D. B. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 284 straipsnį, t. y. jie buvo kaltinami tuo, kad 2017-03-05 apie 1.30 val., tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, ignoruodami visuomenėje priimtas elgesio taisykles, iš anksto susitarę, dėl mažareikšmės dingsties – dėl prieš tai įvykusio G. V. ir J.

M. konflikto – panaudodami G. V. atžvilgiu fizinį smurtÄ , veikdami kartu, tyčia bendrais veiksmais rankomis, kojomis, metaline grandine ir tuščiaviduriu metaliniu vamzdžiu suduodami G. V. mažiausiai tris smÅ«gius į veidÄ , padarė Å¡iam kraujosruvas po lÅ«pų gleivine ir dvi pavirÅ¡ines odos žaizdeles, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, po ko, D. B., peržengdamas susitarimo su jais ribas, tyčia vienÄ kartÄ smogė peiliu G. V. į pilvÄ , padarydamas Å¡iam durtinę–pjautinę priekinės pilvo sienos žaizdÄ su aortos perpjovimu, dėl ko, įvykus Å«miam vidiniam nukraujavimui, G.

V. įvykio vietoje mirė, tuo bÅ«du jie įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos D. B., V. G. ir D. R. iÅ¡teisinti, pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). II. Apeliacinių skundų argumentai 4. Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o:

Kauno apygardos teismo 2018-11-22 nuosprendžio dalį, kuria D. B., V. G. ir D. R. iÅ¡teisinti pagal BK 284 straipsnį, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ , apkaltinamÄ jį nuosprendį: - V. G. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, V. G. paskirtÄ bausmę pagal BK 284 straipsnį subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du su bausme, paskirta pagal BK 237 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metams 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; - D.

R. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, D. R. paskirtÄ bausmę pagal BK 284 straipsnį subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du su bausme, skirta pagal BK 237 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metams 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; - D. B. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria D. B. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, pakeisti: D. B. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir skirti 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktÄ , D. B. pagal BK 284 straipsnį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 14 metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, D. B. paskirtÄ subendrintÄ bausmę subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du su Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-11-07 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 14 metų 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje yra nurodytas nepagrįstas sprendimas – D.

B., V. G. ir D. R. išteisinti pagal BK 184 straipsnį (turto iššvaistymas), nes tokio nusikaltimo padarymu jie nebuvo kaltinami. 4.2. Nuteistieji D. B., V. G. ir D. R. nepagrįstai išteisinti pagal BK 284 straipsnį. Teismo išvada, kad viešoje vietoje – sodyboje niekas nematė, kaip buvo mušamas G. V., todėl nebuvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, neatitinka bylos aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad įvykio vietoje buvo nuteistieji, nukentėjusysis ir liudytoja J.

M. Liudytojos J. M. parodymai dėl aptariamų aplinkybių yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taraujantys bylos medžiagai. Teismas nepaneigė nuteistojo D. B. parodymų, kad prasidėjus smurtiniams veiksmams prieÅ¡ G. V., J. M. stovėjo pravėrusi gyvenamojo namo duris. Nuteistasis V. G. teisme parodė, kad smurtas prieÅ¡ G. V. pradėjo iÅ¡ karto, kai tik jie atėjo į sodybÄ . Byloje nustatyta, kad J. M. patyrusi iÅ¡gÄ stį dėl tokių veiksmų, žodžiais ramino nuteistuosius. Nuteistasis D. R. teisme parodė, kad sodyboje vykusios muÅ¡tynės truko apie 5-10 minučių, o nuteistasis D.

B. teisme parodė, kad Å¡ių muÅ¡tynių metu visi nuteistieji rėkavo, triukÅ¡mavo, keikėsi. Byloje nustatyti telekomunikacijų įvykių duomenys patvirtina, kad įvykiui artimu laiku, 2017-03-05 nuo 1.13 val. iki 2.32 val. J. M. keletÄ kartų telefonu kalbėjosi arba bandė susisiekti su V. G. ir D. R. Tokie bylos įrodymai paneigia liudytojos J. M. parodymus, kad ji nematė nuteistųjų smurtinių veiksmų prieÅ¡ G. V., negirdėjo jokio triukÅ¡mo ir ramiai miegojo. Byloje nustatyta, kad nuteistieji V.

G., D. R. nukentėjusįjį G. V. pažinojo tik iÅ¡ matymo, o nuteistasis D. B. – nepažinojo, taip pat nustatyta, kad nuteistieji ir nukentėjusysis G. V. jokių tarpusavio santykių (nesutarimų, konfliktų) neturėjo, įvykio metu fizinio smurto veiksmus prieÅ¡ G. V. atliko dėl menkavertės dingsties – dėl prieÅ¡ tai tarp G. V. ir J. M. įvykusio konflikto. Tokie nuteistųjų veiksmai pagal teismų praktikÄ vertintini kaip aiÅ¡kiai demonstruojantys nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdantys visuomenės tvarkÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-572-139/2015).

Nuteistieji teisme pripažino savo kaltę dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo ir patvirtino, kad atvirai į įvykio vietÄ nusinešė nusikaltimo įrankius (V. G. ‑ metalinę grandinėlę, D. R. ‑ tuščiavidurį metalinį vamzdį), tarpusavyje bendrais bruožais aptarė fizinio smurto panaudojimo galimybę, sÄ moningai ignoruodami visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nebandydami susidariusiÄ situacijÄ iÅ¡spręsti taikiai, vieÅ¡oje vietoje, rėkaudami ir keikdamiesi, atliko fizinio smurto veiksmus, kurie sukėlė G.

V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokių aplinkybių visuma įrodo, kad nuteistieji suvokė, kad tokiu įžūliu veikimu demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai ir norėjo taip veikti. Todėl visų nuteistųjų veiksmuose yra BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis. 4.3. Byloje nustatytos ir teismo nepaneigtos kaltinime nurodytos aplinkybės, kad D. B., V. G. ir D. R. tyčia, bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ G. V. ir padarė jam kÅ«no sužalojimus, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl teismas privalėjo spręsti nuteistųjų atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį klausimÄ .

Tačiau teismas to nepadarė, nors kaltinamajame akte pateiktame vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo veikos apraÅ¡yme nežymaus sveikatos sutrikdymo nusikaltimo sudėtį sudarantys požymiai yra aiÅ¡kiai nurodyti. 4.4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ ir bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ kad D. B. G. V. nužudė ne dėl mažareikÅ¡mės dingsties, bet dėl kitų motyvų, kurie lieka nenustatyti, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , perkvalifikuodamas D.

B. veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto (nužudymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų) į BK 129 straipsnio 1 dalį (nužudymas). Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistieji V. G., D. R. nukentėjusįjį G. V. pažinojo tik iÅ¡ matymo, o nuteistasis D. B. jo iÅ¡ viso nepažinojo. Taip pat byloje nustatyta, kad nuteistieji ir nukentėjusysis G. V. jokių tarpusavio santykių, nesutarimų, konfliktų ar kitokių asmeninio pobÅ«džio paskatų smurtauti neturėjo; fizinio smurto veiksmus prieÅ¡ G.

V. atliko dėl menkavertės dingsties (prieš tai tarp G. V. ir J. M. įvykusio konflikto), tokio fizinio smurto panaudojimo metu nuteistasis, veikdamas dėl tų pačių paskatų, ignoruodamas visuomenėje priimtas elgesio taisykles, peržengdamas susitarimo su V. G. ir D. R. ribas, tyčia, dėl menkavertės dingsties padarė G. V. kūno sužalojimus, dėl kurių pastarasis įvykio vietoje mirė. Nuteistojo D. B. chuliganiškas vidines paskatas atskleidžia jo paties nuteistojo duoti parodymai dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir objektyviai nustatytos įvykio aplinkybės. 4.5.

Pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam D. B. apie galimybę jo veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį nepranešė, tuo pažeidė BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatas ir dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo (nuteistojo) D. B. teisės. 4.6. Apeliantas, remdamasis byloje nustatytomis, nuteistųjų bausmių skyrimui reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, praÅ¡o nuteistajam D. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 284 straipsnį bei nuteistiesiems V.

G. ir D. R. pagal BK 284 straipsnį skirti bausmes, artimas baudžiamojo įstatymo sankcijose nurodytiems bausmės vidurkiams.

5. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o jį iÅ¡teisinti arba skirti jam Å¡velnesnę bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Jis mušė G. V., tačiau jo nenužudė ir nematė, kas jį nužudė. Jis G. V. mušė tik rankomis ir kojomis, jokio įrankio nenaudojo. G. V. metaline grandine mušė ir ja smaugti bandė V. G., o D. R. mušė G. V. su metaliniu vamzdžiu. Jie visi supratę, kad G. V. negyvas, G. V. kÅ«nÄ Ä¯kėlė į automobilio bagažinę ir nuvežę į apleistÄ vietovę, įmetė į vandens rezervuarÄ . 5.2.

Nuteistieji V. G. ir D. R., siekdami išvengti atsakomybės, jį apkalbėjo. V. G. ir D. R., būdami nesuimti, galėjo suderinti savo parodymus tarpusavyje ir su liudytojais. Byloje apklausti liudytojai davė V. G. ir D. R. palankius parodymus, nes visi jie yra arba jų draugai, arba bendradarbiai. Apie jo asmenybę ir elgesį liudiję Ž. Š. ir Č. O. davė neteisingus parodymus. Teisme nebuvo apklausta jo motina. Kauno TI kameroje daryti jo pokalbių įrašai negali būti pripažinti leistinais įrodymais. 5.3.

Apygardos teismas paskyrė per griežtÄ bausmę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis už sunkų nusikaltimÄ teisiamas pirmÄ kartÄ , labai gailisi, kad slėpė žmogaus lavonÄ . Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis G. V. taip pat elgėsi neteisingai, nes jis mušė senyvo amžiaus J. M., reikalavo iÅ¡ jos pinigų, grasino susidorojimu. Toks G. V. elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip mažareikÅ¡mis konfliktas.

6. Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, o nuteistojo D. B. apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusiosios J. M. ir G. V. prašė Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo D. B. apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis D. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo D. B. apeliacinį skundÄ tenkinti, o Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistieji V.

G. ir D. R. bei jų gynėjos prašė Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Dėl D. B., V. G. ir D. R. iÅ¡teisinimo pagal BK 284 straipsnį 7. Prokuroro apeliaciniame skunde praÅ¡oma D. B., V. G. ir D. R. nuteisti pagal BK 284 straipsnį. Taip pat prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas D.

B., V. G. ir D. R. pagal BK 284 straipsnį, nesvarstė klausimo dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas).

8. Pagal BK 284 straipsnį vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas yra tada, kai asmuo vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Kvalifikuojant veikÄ svarbu tiksliai nustatyti kaltės turinį. Kaltininkas turi suvokti, kad jis savo veiksmais pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį. VieÅ¡oje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnio) požymių.

9. Byloje nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta J. M. sodybos kieme, t. y. vieÅ¡oje vietoje. Taip pat byloje nustatyta, kad nuteistieji D. B., V. G. ir D. R. nukentėjusiojo G. V. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , t. y. veikdami kartu, tyčia bendrais veiksmais rankomis, kojomis, metaline grandine ir tuščiaviduriu metaliniu vamzdžiu sudavė G. V. mažiausiai tris smÅ«gius į veidÄ , padarė Å¡iam kraujosruvas po lÅ«pų gleivine ir dvi pavirÅ¡ines odos žaizdeles, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Aplinkybė, kad veika padaryta vieÅ¡oje vietoje, dar nėra pakankamas pagrindas veikai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Nors nusikaltimo padarymo motyvas neįtakoja padarytos veikos kvalifikavimo, t. y. vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas gali bÅ«ti padaromas ir asmeniniais motyvais, ir iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tačiau bÅ«tina nustatyti, kad veika padaryta pažeidžiant vieÅ¡Ä jÄ rimtį ar tvarkÄ ir dėl veikos kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ar visuomenės rimtis.

10. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad grumtynės tarp trijų nuteistųjų ir nukentėjusiojo G. V. įvyko apie 1.30 val., t. y. nakties metu, kai žmonės paprastai jau miega. Liudytoja J. M. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jokio triukÅ¡mo kieme negirdėjo, buvo tylu, ramu, visi namiÅ¡kiai jau miegojo, nei vienas iÅ¡ jų nebuvo atsikėlęs. D. B., V. G. ir D. R. atėjus į jos kiemÄ , liudytoja taip pat nuėjo miegoti. Vėliau liudytoja J. M., V. G. praÅ¡ymu, nuneÅ¡dama benzino bakelį po kriauÅ¡e, kieme nieko nematė, nes kiemas nebuvo apÅ¡viestas.

Å alia liudytojos namo stovintis kitas namas yra tuščias, ten niekas negyvena, o kaimynai gyvena toli. AnalogiÅ¡kus parodymus liudytoja davė ir pirmosios instancijos teisme. Liudytoja J. M. pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose parodė, kad D. B., V. G. ir D. R. tik pažįsta, tačiau su jais nėra draugai, o D. B. iÅ¡ viso matė tik kelis kartus. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad liudytoja J. M. bÅ«tų suinteresuota duoti D. B., V. G. ir D. R. atžvilgiu palankius parodymus, siekdama jiems padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės arba jÄ suÅ¡velninti.

Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais liudytojos J. M. parodymais, duotais pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Be to, nuteistasis V. G. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad grumtynių metu tarpusavyje nesikalbėjo ir niekas nerėkė. Nuteistasis D. R. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad pašalinių žmonių aplink nebuvo, jie triukšmo nesukėlė. Nuteistieji V. G. ir D. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad be J. M. jokių kitų žmonių nematė.

11. Vienintelė liudytoja J. M., kurios kieme įvyko muÅ¡tinės, dėl ko buvo nužudytas žmogus, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose kategoriÅ¡kai neigė girdėjusi bet kokį triukÅ¡mÄ ar mačiusi muÅ¡tynes.

12. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Byloje nenustačius, kad įvykį bÅ«tų stebėję ar girdėję paÅ¡aliniai asmenys, jog žmonėms buvo sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, kilo sumaiÅ¡tis, buvo nutrauktas žmonių poilsis – ir nenustačius kitų aplinkybių, kurios leistų pripažinti realų vieÅ¡osios tvarkos ar rimties sutrikdymÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog D.

B., V. G. ir D. R. nesutrikdė viešosios tvarkos ir rimties, yra teisinga. Byloje nenustatytas būtinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymis – pavojingos veikos padarinys. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo 13. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas nuteistuosius D. B., V. G. ir D. R. pagal BK 284 straipsnį, nesvarstė, ar nuteistųjų veiksmuose nėra kito jiems inkriminuoto nusikaltimo požymių, t. y. nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės klausimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas).

Apeliacinės instancijos teisme prokurorė prašė nuteistųjų veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas). Nukentėjusioji G. V., mirusio G. V. motina, apeliacinės instancijos teisme reikalavo, kad bÅ«tų tęsiamas procesas visų trijų nuteistųjų atžvilgiu dėl G. V. padarytų sužalojimų (BPK 167 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ dėl D. B., V. G. ir D. R. veiksmų, nežymiai sužalojant G. V., n u s t a t ė: V. G., D. R. ir D. B. 2017-03-05 apie 1.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudojo G. V. atžvilgiu fizinį smurtÄ , veikdami kartu, tyčia bendrais veiksmais rankomis, kojomis, metaline grandine ir tuščiaviduriu metaliniu vamzdžiu suduodami G. V. mažiausiai tris smÅ«gius į veidÄ , padarė Å¡iam kraujosruvas po lÅ«pų gleivine ir dvi pavirÅ¡ines odos žaizdeles, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. V. G. ir D. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

15. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiami ne tik esant prokuroro ir nukentėjusiojo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, bet ir teismo iniciatyva, be to, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio proceso metu. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali bÅ«ti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali bÅ«ti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sÄ lygų ir tvarkos.

16. BK 140 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius). Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ , tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ . Å is nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

17. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ .

18. Pagal teismų praktikÄ tais atvejais, kai nukentėjusiajam smÅ«gius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smÅ«gių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi bÅ«ti traukiami pagal tÄ patį BK straipsnį, dalį ar punktÄ . Apie kiekvieno bendrininko tyčiÄ gali bÅ«ti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimÄ dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamÄ veikÄ . Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (į kurias žmogaus kÅ«no dalis (organus) yra smÅ«giuojama), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt.

19. Nuteistieji D. B., V. G. ir D. R. buvo kaltinami pagal BK 284 straipsnį. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, nuteistiesiems bei jų gynėjams, taip pat kitiems proceso dalyviams buvo iÅ¡ anksto praneÅ¡ta apie galimÄ nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas užtikrino teisę žinoti kaltinimÄ bei suteikė nuteistiesiems ir jų gynėjams galimybę apsiginti nuo naujo kaltinimo.

20. Nuteistasis D. B. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad ne vienÄ kartÄ nukentėjusiajam sudavė į veidÄ bei jam įspyrė iÅ¡ kojos. Nuteistasis D. B. nurodė, kad D. R. ir V. G. taip pat nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ . AnalogiÅ¡kus parodymus nuteistasis D. B. davė ir pirmosios instancijos teisme.

21. Nuteistasis V. G. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nenorėjo padaryti nukentėjusiajam kÅ«no sužalojimų. Pripažino, kad laikė rankose metalinę grandinėlę nuo raktų, tačiau nežino, ar sudavė ja nukentėjusiajam smÅ«gius. Nuteistasis V. G. pirmosios instancijos teisme davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, papildomai nurodydamas, kad visi trys nuteistieji susigrÅ«mė su nukentėjusiuoju. V. G. buvo kelis kartus užsimojęs grandinėle, norėdamas ja suduoti nukentėjusiajam per kojas, tačiau nežino, ar pataikė ir kur pataikė. D. R. buvo vienÄ kartÄ užsimojęs Å¡epečio kotu.

22. Nuteistasis D. R. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad turėjo su savimi metalinę lazdÄ nuo Å¡luotos, buvo užsimojęs ja suduoti nukentėjusiajam, tačiau nežino, ar pataikė nukentėjusiajam, nes buvo tamsu. Nuteistasis D. R. pirmosios instancijos teisme davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, papildomai nurodydamas, kad visi trys nuteistieji užpuolė nukentėjusįjį.

23. Nors nuteistieji V. G. ir D. R. neigia padarę nukentėjusiajam G. V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau pripažino, kad visi trys nuteistieji susigrÅ«mė su nukentėjusiuoju G. V. ir naudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtÄ . Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje iÅ¡nagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis.

24. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 331/2017(02) matyti, jog be mirtino sunkaus kūno sužalojimo – durtinės-pjautinės priekinės pilvo sienelės kiauryminės žaizdos su aortos perpjovimu, nukentėjusiajam G. V. buvo padaryti ir paviršiniai sužalojimai, neturėję įtakos mirčiai, veido minkštuosiuose audiniuose – kraujosruvos po lūpų gleivine bei dvi paviršinės odos žaizdelės smakre, kurie atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Specialisto išvadoje nurodyta, kad kraujosruvos padarytos maždaug tuo pat metu kaip ir sužalojimas pilve; labiausiai tikėtina, kad kraujosruvos lūpų pogleivyje galėjo išsivystyti nuo vieno poveikio (smūgio) kietu buku daiktu į lūpas, o odos žaizdelės smakre padarytos greičiausiai dviem poveikiais aštriabriauniu daiktu. Sužalojimai veide (bent jau kraujosruvos lūpose) padarytos kietu buku daiktu, o odos žaizdeles smakre galėjo būti padarytos ir peiliu (t. 2, b. l. 12-17).

25. Nuteistieji D. B., V. G. ir D. R. parodė, kad jie nebuvo konkrečiai žodžiu susitarę, kokius veiksmus atliks nukentėjusiojo atžvilgiu, nuteistieji norėjo tik iÅ¡varyti G. V. iÅ¡ J. M. sodybos kiemo. Nuteistieji nesitarė, kad nužudys nukentėjusįjį G. V., nuteistasis D. R. nurodė, jog tam nebuvo ir jokio pagrindo, apie tai net negalvojo. Tačiau iÅ¡ nuteistųjų konkliudentinių veiksmų, o bÅ«tent, kad eidami į J. M. sodybÄ jie pasiėmė ir smurtui naudoti skirtus įrankius, t. y.

V. G. pasiėmė metalinę grandinėlę, D. R. – metalinį Å¡luotos kotÄ , o D. B. su savimi nešėsi „sulankstomÄ â€œ peilį, matyti, kad jie buvo sutarę prieÅ¡ nukentėjusįjį G. V. panaudoti fizinį smurtÄ . Nuvykus pas J. M. ir radus kieme G. V., spardantį duris, visi trys nuteistieji spontaniÅ¡kai ėmė vartoti nukentėjusiojo G. V. atžvilgiu fizinį smurtÄ ; susistumdymas tęsėsi apie 15-20 minučių (nustatyta iÅ¡ nuteistojo V. G. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme).

Jo metu D. B., peržengdamas susitarimo ribas, tyčia vienÄ kartÄ smogė peiliu G. V. į pilvÄ ir taip tyčia jį nužudė. Nukentėjusiojo G. V. sunkų sveikatos sutrikdymÄ ir mirtį sukėlė bÅ«tent D. B. dÅ«ris peiliu į pilvÄ , o ne kitų bendrininkų ‑ V. G. ir D. R. smurtinių veiksmų visuma.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad visi trys nuteistieji – D. B., V. G. ir D. R. veikė kartu, savo konkliudentiniais veiksmais pritardami vienas kito smurtiniams veiksmams (iki tol, kol D. B. dÅ«rė nukentėjusiajam G. V. peiliu į pilvÄ ), t. y. veikė bendra tyčia. Jie tiek patys suduodami smÅ«gius nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas, tiek matydami vienas kito smurtÄ ir veiksmus, pritarė tokiems vieni kitų veiksmams (iÅ¡skyrus peilio panaudojimÄ ), jų nestabdė, nesistengė suteikti nukentėjusiajam pagalbos, vadinasi, suvokė bendrais veiksmais daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl to kils padariniai, bet jų nedetalizavo.

Tarp nuteistųjų bendrai atliktų tyčinių veiksmų ir kilusių padarinių – G. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl visi bendrininkai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems Å¡io nusikaltimo požymiams. Kadangi smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo visi bendrininkai, už nežymų sveikatos sutrikdymÄ atsako visi kÅ«no sužalojimus padarę asmenys, nepriklausomai nuo to, kas ir kokio pobÅ«džio smurtinius veiksmus atliko.

Tarp nuteistųjų atliktų smurtinių veiksmų bei atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo G. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys. Nuteistųjų veiksmai buvo tyčiniai, jie veikė netiesioginės tyčios forma.

27. Byloje nustatyta, kad V. G. ir D. R. suduoti smÅ«giai nepadarė nukentėjusiajam sunkių sužalojimų, sukėlusių mirtį, tačiau suduodami tokius smÅ«gius Å¡ie nuteistieji padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , todėl nuteistųjų V. G. ir D. R. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir V. G., bei D. R. pripažintini kaltais, padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, Å¡io procesinio sprendimo 14 dalyje nurodytais veiksmais ir aplinkybėmis.

28. Atsižvelgiant į tai, kad D. B., peržengdamas susitarimo su V. G. ir D. R. ribas (vykdytojo ekscesas), be anksčiau minėtų tyčinių veiksmų atliko ir sunkiausius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus, t. y. tyčia vienÄ kartÄ smogė peiliu G. V. į pilvÄ , padarydamas Å¡iam durtinę–pjautinę priekinės pilvo sienos žaizdÄ su aortos perpjovimu, dėl ko, įvykus Å«miam vidiniam nukraujavimui, G. V. įvykio vietoje mirė, tuo bÅ«du jis tyčia nužudė G. V. (BK 129 straipsnis), papildomai D. B. veiksmai atlikti tuo pačiu metu, to paties nukentėjusiojo atžvilgiu papildomai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojami.

29. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodė, kad V. G., D. R. ir D. B. iÅ¡teisintini pagal BK 184 straipsnį, t. y. ne pagal tÄ straipsnį, pagal kurį buvo kaltinami (BK 284 straipsnis), tačiau tai laikytina raÅ¡ymo apsirikimu, nes nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė teisingÄ straipsnį – BK 284 straipsnį, pagal kurį iÅ¡teisino D. B., V. G. ir D. R. Dėl D. B. padaryto nužudymo 30. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu nuteistajam D. B. apie galimybę jo veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį nepranešė, tuo pažeidė BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatas ir dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo (nuteistojo) D. B. teisės.

31. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiami bylÄ nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad perkvalifikavimo į lengvesnį nusikaltimÄ taisyklės taikymas iÅ¡ esmės nepažeidžia gynybos teisių, jei perkvalifikuojant veikÄ tik paÅ¡alinami nusikaltimo sudėties požymiai, griežtinantys kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380-942/2015).

32. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas perkvalifikuodamas D. B. veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto (kvalifikuoto nužudymo) į BK 129 straipsnio 1 dalį (paprastÄ nužudymÄ ), t. y. paÅ¡alindamas nusikaltimo sudėties požymį, griežtinantį kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę – chuliganiÅ¡kas paskatas ir perkvalifikuodamas D. B. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ lengvesnę, iÅ¡ esmės nepažeidė D. B. gynybos teisių. PaÅ¡alinus iÅ¡ D. B. inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymį, griežtinantį kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę – chuliganiÅ¡kas paskatas, kitos kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nepasikeitė, kaltinimo naujomis aplinkybėmis teismas taip pat neiÅ¡plėtė.

Susidariusi situacija nelaikytina tokia, kuri bÅ«tų staigmena nuteistajam D. B. ir dėl to bÅ«tų suvaržytos gynybos teisės, teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir jo galimybė veiksmingai gintis nuo kaltinimo ar kitaip pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis. PrieÅ¡ingai, perkvalifikavus D. B. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ BK 129 straipsnio 1 dalį buvo palengvinta nuteistojo D. B. teisinė padėtis.

33. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o jį iÅ¡teisinti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o D. B. padarytÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kaip padarytÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

34. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys, kai iÅ¡ jų iÅ¡sivystantys padariniai yra dėsningi ir iÅ¡ anksto numatomi.

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (į kurias žmogaus kÅ«no dalis (organus) yra smÅ«giuojama), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo, ir kt.

35. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ atsako tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Teismų praktikoje nužudymu dėl chuliganiÅ¡kų paskatų pripažįstamas nužudymas padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas etikos bei moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, kai siekiama prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mę dingstį.

Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Tais atvejais, kai nužudoma iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (jei nėra kitų šio straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių).

Nužudymas nelaikomas padarytu dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu. Teismų praktikoje taip pat laikomasi ir tokios pozicijos, kad nužudymas dėl chuliganiškų paskatų nekvalifikuotinas tais atvejais, kai tai įvyksta tarpusavio asmeninių konfliktų, nesutarimų metu, pavyzdžiui, per išgertuves ir pan.

36. Nuteistasis D. B. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtÄ , muÅ¡damas pastarÄ jį rankomis ir spardydamas kojomis, tačiau neigė nužudęs G. V., nes peilio neturėjo ir nukentėjusiajam nedÅ«rė. Nuteistasis D. B. nežino, kas dÅ«rė peiliu nukentėjusiajam G. V. Tačiau Å¡ie nuteistojo D. B. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s. Nuteistasis D. B. pirmosios instancijos teisme nors taip pat neigė nužudęs nukentėjusįjį G. V., tačiau parodė, kad turėjo su savimi sulankstomÄ peilį. AnalogiÅ¡kus parodymus dėl peilio turėjimo nuteistasis D. B. davė ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (t. 6, b. l. 192-194). Å iuos nuteistojo D. B. parodymus, kad ne jis dÅ«rė peiliu nukentėjusiajam G. V. ir jį nužudė, paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

37. Nuteistasis V. G. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nedÅ«rė nukentėjusiajam G. V., nes tuo metu neturėjo peilio, turėjo tik metalinę raktų grandinėlę. Nukentėjusiajam G. V. nukritus ant žemės ir pasikėlus jo drabužiams, V. G. pamatė nukentėjusiojo kÅ«ne durtinę žaizdÄ ir D. B. rankoje laikomÄ peilį. Nuteistasis V. G. pamatė D. B. rankoje peilį, kai G. V. jau buvo nudurtas. Nuteistasis V. G. nurodė, kad D. R. rankose laikė metalinį Å¡luotos kotÄ . AnalogiÅ¡kus parodymus nuteistasis V.

G. davė ir pirmosios instancijos teisme, papildomai nurodydamas, kad papriekaiÅ¡tavus D. B. dėl G. V. padaryto sužalojimo, D. B. pasakė, kad jeigu kÄ , sakyti, jog tai jis (D. B.) nužudė G. V. D. B. žadėjo nueiti į policijÄ ir prisipažinti dėl padaryto nužudymo. Å iuos nuteistojo V. G. parodymus patvirtina nuteistojo D. R. duoti parodymai. Nuteistasis D. R. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad įvykio metu peilio su savimi neturėjo, turėjo tik metalinį Å¡luotos kotÄ . AnalogiÅ¡kus parodymus nuteistasis D.

R. davė ir pirmosios instancijos teisme, papildomai nurodydamas, kad peilio pas V. G. nematė, V. G. turėjo tik metalinę grandinėlę. Po įvykio, kai važiavo slėpti nukentėjusiojo G. V. kÅ«nÄ , D. R. girdėjo, kad D. B. automobilyje pasakė, kad „va, vienÄ pristyrinau (nudÅ«riau), vienu bus mažiau“. D. B. taip pat pasakė, kad jeigu kÄ , sakyti, jog tai jis (D. B.) nužudė G. V.

38. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais viso proceso metu nuosekliais nuteistųjų V. G. ir D. R. parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. su D. B. yra tik pažįstami, o D. R. su D. B. yra pusbroliai, juos sieja giminystės ryšiai, nuteistieji nėra susipykę. Byloje nėra jokių patikimų domenų, kad V. G. ir D. R. būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus D. B. atžvilgiu, norėtų D. B. melagingai apkalbėti. Be to, nuteistųjų V. G. ir D. R. parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

39. Liudytoja Ž. Å ., nuteistojo D. R. pusseserė, teisiamajame posėdyje parodė, kad D. R. jai pasakė, jog D. B. prisidirbo, o D. R. turės kentėti. Liudytoja A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. R. jai pasakė, kad D. B. nužudė (nudÅ«rė peiliu) G. V. Apie tai liudytoja A. B. papasakojo savo sugyventiniui A. J., kuris teisiamajame posėdyje patvirtino Å¡iÄ aplinkybę.

40. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 331/2017(02) matyti, jog G. V. mirė nuo durtinės-pjautinės priekinės pilvo sienelės kiauryminės žaizdos su aortos perpjovimu, ištikus ūmiam vidiniam nukraujavimui. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu duriančiu-pjaunančiu peilio tipo įrankiu. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir greitai baigėsi mirtimi. Mirtis ištiko per kelias-keliolika minučių nuo durtinio pjautinio pilvo sužalojimo (t. 2, b. l. 12-17).

41. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad į J. M. sodybÄ kiekvienas nuteistasis atsinešė kažkokį tai daiktÄ , skirtÄ kÅ«no sužalojimams daryti. Nuteistasis V. G. su savimi turėjo metalinę raktų grandinėlę, D. R. – metalinį Å¡luotos kotÄ , tačiau niekas nematė, kÄ su savimi paėmė D. B. MuÅ¡tynių metu kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų turėjo savo atsineÅ¡tÄ daiktÄ ir po to, kai jau buvo sužalotas (nudurtas) nukentėjusysis G. V., kaip parodė nuteistasis V. G., jis pamatė D.

B. rankoje peilį. Nei V. G., nei D. R. įvykio metu peilio su savimi neturėjo, todėl negalėjo padaryti nukentėjusiajam durtinės-pjautinės žaizdos pilve, nuo kurios nukentėjusysis G. V. mirė. Nuteistasis D. B. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad jis įvykio metu turėjo su savimi sulankstomÄ peilį. Nuteistajam V. G. papriekaiÅ¡tavus D. B. dėl G. V. padaryto kÅ«no sužalojimo, D. B. pasakė, kad jeigu kÄ , sakyti, jog tai jis (D. B.) nužudė G. V. Tai girdėjo ir nuteistasis D. R.

Å iÄ aplinkybę nuteistasis D. B. pripažino ir pirmosios instancijos teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis D. R. taip pat patvirtino girdėjęs, kaip po įvykio, kai važiavo slėpti nukentėjusiojo G. V. kÅ«nÄ , D. B. automobilyje pasakė, kad „va, vienÄ pristyrinau (nudÅ«riau), vienu bus mažiau“. Byloje esantis įrodymų visetas patvirtina, kad bÅ«tent nuteistasis D. B. įvykio metu turėjo peilį, tyčia dÅ«rė peiliu nukentėjusiajam G. V. į pilvÄ ir tokiu bÅ«du jį nužudė.

42. Byloje nustatyta, kad D. B. kartu su kitais nuteistaisiais atėjo į J. M. sodybos kiemÄ pastarosios praÅ¡ymu iÅ¡gelbėti jÄ nuo girto ir agresyviai nusiteikusio G. V., kuris prieÅ¡ tai pavartojo J. M. atžvilgiu fizinį smurtÄ , grasino jÄ nužudyti, reikalavo pinigų bei spardė jos namo duris ir daužė langus. D. B. kartu su kitais nuteistaisiais atėjus į įvykio vietÄ , jie pamatė agresyviai nusiteikusį G. V., kuris spardė namo duris, todėl norėdami apginti senyvo amžiaus moterį nuo neteisėtų G. V. veiksmų, sudrausminti nukentėjusįjį, jį iÅ¡varyti iÅ¡ J.

M. sodybos kiemo, pavartojo G. V. atžvilgiu fizinį smurtÄ . Nuteistasis D. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jeigu nuteistieji nebÅ«tų užpuolę nukentėjusiojo G. V., tai pastarasis bÅ«tų užpuolęs juos, nes vos tik atėjus G. V. smogė V. G. Nors nagrinėjamu atveju D. B. atliktas neteisėtas veiksmas – dÅ«ris peiliu nukentėjusiajam G. V. į pilvÄ buvo neadekvatus esamai situacijai, tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos D. B. tuo metu buvo labai girtas ir dÅ«rė peiliu ne iÅ¡ karto, o jau įsismarkavus muÅ¡tinėms (po 15-20 minučių nuo muÅ¡tinių pradžios), bÅ«damas įsiaudrinęs. Nors nusikalstama veika buvo padaryta vieÅ¡oje vietoje, tačiau triukÅ¡mo nebuvo, Å¡io įvykio paÅ¡aliniai asmenys nestebėjo, jų rimtis nebuvo sutrikdyta.

Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad D. B. nukentėjusįjį nužudė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paÅ¡alino iÅ¡ D. B. kaltinimo kvalifikuojantį požymį – chuliganiÅ¡kas paskatas ir teisingai perkvalifikavo D. B. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto (nužudymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų) į BK 129 straipsnio 1 dalį (nužudymas).

43. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje daryti jo pokalbių įrašai negali būti pripažinti leistinais įrodymais.

44. IÅ¡ Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties dėl leidimo atlikti veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, matyti, kad laikotarpiu nuo 2017-03-22 iki 2017-04-22 Kauno apskr. VPK KP S NT V 3-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui J. H., vyresniajam tyrėjui M. P., vyresniajam tyrėjui D. M. ir Kauno apskr. VP KP SUV 1-ojo skyriaus vyriausiajam specialistui J. M. leista Kauno tardymo izoliatoriaus, esančio Kaune, A. Mickevičiaus g. 11, patalpose, neatskleidžiant savo tapatybės, įrengti garsÄ ir vaizdÄ fiksuojančias technines priemones; techninių priemonių pagalba Å¡iose patalpose slapta sekti įtariamÄ jį D.

B., fiksuojant jo pokalbius ir darant tokių pokalbių garso bei vaizdo įraÅ¡us (t. 3, b. l. 125-126). IÅ¡ 2017 m. lapkričio 10 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad užfiksuotas 2017 m. kovo 23 d. vykęs įtariamojo D. B. ir savo tapatybės neatskleidžiančio ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no pokalbis (t. 3, b. l. 130-131). IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas D. B. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, vadovavosi Å¡io 2017 m. lapkričio 10 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų atlikimo protokole užfiksuoto pokalbio turiniu, kaip vienu iÅ¡ įrodymų.

45. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog tokio pobÅ«džio duomenys, nors formaliai ir buvo gauti vykdant teismo sankcionuotus savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus (BPK 158 straipsnis), neatitinka Å¡ių procesinių veiksmų esmės. Be to, tokiais veiksmais pažeidžiama kaltinamojo teisė tylėti ir neduoti parodymų prieÅ¡ save. Ä®tariamojo apklausa turi bÅ«ti vykdoma nustatyta tvarka (BPK 188 straipsnis), paisant įtariamo asmens teisių (BPK 21 straipsnio 4 dalis) ir realiai užtikrinant jo teisę gintis. Tokių metodų (neformalių pokalbių, įtvirtinant juos kaip BPK 158 straipsnyje nustatytÄ veiksmÄ ) naudojimas vykdant įtariamojo apklausÄ nėra leistinas, o suraÅ¡yti Å¡io veiksmo protokolai neatitinka įrodymų leistinumo standartų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62-628/2019, 2K-233-788/2016).

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareigÅ«no „neformalÅ«s“ pokalbiai su sulaikytu D. B. ir slaptai padarytas garso įraÅ¡as negali bÅ«ti laikomi leistinu įrodymu byloje. Kita vertus, nors nagrinėjamoje byloje dalis duomenų, kuriais teismas grindė D. B. kaltumÄ , neatitinka leistinumo reikalavimų, tačiau jų įrodomoji reikÅ¡mė Å¡ioje byloje nėra lemiama apeliantui D. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos (nužudymo) faktinėms aplinkybėms nustatyti, todėl vien tai, kad teismas nepagrįstai vertino Å¡iuos duomenis ir minėjo juos priimto procesinio sprendimo motyvuose, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad byloje padaryta esminių BPK pažeidimų, dėl kurių bÅ«tina naikinti ar keisti priimtÄ procesinį sprendimÄ .

Teisėtai gautų, iÅ¡tirtų ir patikrintų įrodymų visumos pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent D. B. nužudė nukentėjusįjį G. V. ir jo nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmių 47. Pripažinus V. G. ir D. R. kaltais padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, bÅ«tina iÅ¡spręsti bausmių skyrimo ir jų bendrinimo klausimÄ .

48. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

49. Nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato vieÅ¡uosius darbus arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki vienerių metų.

50. Panaikinus dalyje iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priėmus Å¡ioje dalyje naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį apeliacinės instancijos teisme, bausmė nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui skiriama apeliacinio skundo ribose. Å i baudžiamoji byla V. G. ir D. R. atžvilgiu nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundÄ , kuriame nenurodyta V. G. ir D. R. skirtina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bausmė ir jos bendrinimo bÅ«das su kita skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, nes prokuroras prašė nuteistuosius pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnį. Tačiau prokurorė apeliacinės instancijos teisme prašė V. G. ir D. R. pripažinti kaltais pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jiems 1 metų laisvės atėmimo bausmę bei nurodė bausmės bendrinimo bÅ«dÄ su kita skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme.

51. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. G. ir D. R. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę veikÄ bei padėjo jÄ iÅ¡aiÅ¡kinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

52. Kaip jau minėta nuteistieji V. G. ir D. R. iÅ¡ esmės neneigė padarę nukentėjusiajam G. V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ (BK 140 straipsnio 1 dalis), tik nenurodė kokius tiksliai fizinio smurto veiksmus kiekvienas nuteistasis atliko nukentėjusiojo G. V. atžvilgiu. Nuteistasis V. G. parodė, kad buvo kelis kartus užsimojęs metaline raktų grandinėle, norėdamas ja suduoti nukentėjusiajam per kojas, tačiau nežino, ar pataikė ir kur pataikė. Dėl savo veiksmų gailisi. Nuteistasis D.

R. parodė, kad turėjo su savimi metalinę lazdÄ nuo Å¡luotos, buvo užsimojęs ja suduoti nukentėjusiajam, tačiau nežino, ar pataikė nukentėjusiajam, nes buvo tamsu, tačiau dėl veiksmų taip pat gailisi. Tokie nuteistųjų V. G. ir D. R. duoti parodymai iÅ¡ esmės laikytini prisipažinimu padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi. Atsižvelgiant į tai, pripažintina V. G. ir D. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

53. Nuteistiesiems V. G. ir D. R. darant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, nustatyta viena jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei dvi jų baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakojo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

54. Skiriant nuteistiesiems bausmes, atsižvelgiama į nuteistųjų V. G. ir D. R. asmenybes. Nuteistasis V. G. neteistas (buvo teistas du kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto vagystėmis, tačiau teistumai iÅ¡nykę, todėl tai vertintina kaip asmenybę charakterizuojantys duomenys). 2011-08-12 nutarimu V. G. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (už tai, kad bÅ«damas neblaivus grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ ) susitaikius su nukentėjusiÄ ja, kas taip pat neigiamai charakterizuoja V.

G. asmenybę. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. G., praėjus kelioms dienoms (2017-03-13) po Å¡ioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo (2017-03-05), padarė kitÄ nusikaltimÄ â€“ vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus (BK 281 straipsnio 7 dalis), už tai jam buvo paskirta areÅ¡to bausmė (t. 5, b. l. 61-64). Nuteistasis V. G. baustas administracine tvarka, dauguma administracinės teisės pažeidimų padaryta V. G. esant neblaiviam. V. G. yra nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, vykdantis individualiÄ veiklÄ .

Nuteistasis D. R. taip pat neteistas (teistumas iÅ¡nykęs, todėl vertintini Å¡ie duomenys, kaip asmenybę charakterizuojantys). Baustas vienÄ kartÄ administracine tvarka, yra nevedęs, turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirba. Skiriant bausmę įvertinamas V. G. ir D. R. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rÅ«Å¡is, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, t. y. kad V. G. kartu su D. R. bendrininkų grupėje padarė tyčinį, baigtÄ smurtinį nusikaltimÄ , bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio.

Įvertinamos ir nustatytos jų atsakomybę lengvinanti bei sunkinančios aplinkybės.

55. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta Å¡io procesinio sprendimo 54 dalyje ir į tai, kad abu asmenys nusikalstamos veikos padarymo metu laikytini pirmÄ kartÄ teisiamais, vadovaujantis BK 55 straipsniu, jiems skirtinos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, t. y. laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas artimas vidurkiui, paskiriant jiems įpareigojimus (BK 48 straipsnis). Nuteistiesiems V. G. ir D. R. paskirtos Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo bÅ«du su laisvės apribojimo bausmėmis, paskirtomis skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 237 straipsnio 1 dalį (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Ä® nuteistiesiems V. G. ir D. R. paskirtų bausmių laikÄ Ä¯skaitytinas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikotarpis (BK 66 straipsnis).

56. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

57. Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato.

58. Ä®vertinus D. B. asmenybę (anksčiau teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kurių daugumÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, bausta administracine tvarka už alkoholinio gėrimo vagystę iÅ¡ parduotuvės, nedirba, nevedęs, pradinio iÅ¡silavinimo, D. B. konstatuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, pagal savo psichikos bÅ«klę D. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo ir Å¡iuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti), padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus (padarė tyčia vienÄ baigtÄ labai sunkų smurtinį nusikaltimÄ , panaudodamas peilį, t. y. daiktÄ , turintį bendrÄ buitinę paskirtį, tačiau Å¡ioje konkrečioje situacijoje – pritaikytÄ kÅ«no sužalojimams daryti, kas rodo didesnį rÅ«Å¡inį Å¡ios D.

B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , buvo durta į sveikatai ir gyvybei svarbių organų sritį – pilvÄ , kas sukėlė negrįžtamas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį, D. B. dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigaili, žalos nukentėjusiesiems neatlygino). Nėra jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakojo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismo D.

B. paskirta bausmė, mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, yra aiÅ¡kiai per griežta. D. B. paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus, bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, jos Å¡velninti nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sÄ lygų, taip pat nenustatyta nei iÅ¡imtinių aplinkybių, mažinančių D.

B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nei iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su D. B. asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad straipsnių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas D. B. už jos nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 3, 4 dalimis, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria V. G. ir D. R. iÅ¡teisinti pagal BK 284 straipsnį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: V. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veika, numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. G.:

1) per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

2) neatlygintinai iÅ¡dirbti 140 valandų per 7 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iÅ¡dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų per mėnesį, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu V. G. paskirtÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 237 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę, ir galutinę subendrintÄ bausmę V. G. paskirti laisvės apribojimÄ 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. G.:

1) per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

2) neatlygintinai iÅ¡dirbti 140 valandų per 7 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iÅ¡dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų per mėnesį, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. G. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikotarpį nuo 2017-03-19 iki 2017-04-07 (imtinai), vienÄ kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. D. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veika, numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. R.:

1) per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

2) neatlygintinai iÅ¡dirbti 140 valandų per 7 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iÅ¡dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų per mėnesį, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu D. R. paskirtÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 237 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę, ir galutinę subendrintÄ bausmę D. R. paskirti laisvės apribojimÄ 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. R.:

1) per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

2) neatlygintinai iÅ¡dirbti 140 valandų per 7 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iÅ¡dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų per mėnesį, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. R. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikotarpį nuo 2017-03-19 iki 2017-04-07 (imtinai), vienÄ kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo D. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Ernesta Montvidienė Regina Pocienė Algimantas Valantinas