2017-07-31 Nr. AB-14583-3-61-3-00717-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3264-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00717-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Višinskienės, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti krašto apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) įsakymą; 2) įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją nutraukti su pareiškėju sudarytą (duomenys neskelbtini) Profesinės karo tarnybos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nuo (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją išmokėti pareiškėjui atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio 36 mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinę kompensaciją KASOKTĮ 67 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatyta tvarka; 4) įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją skirti pareiškėjui karių valstybinę pensiją už tarnybą arba karių valstybinę netekto darbingumo pensiją, paskiriant pareiškėjui tą pensiją, kuri yra didesnė; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) neterminuotai buvo priimtas į profesinę karo tarnybą. Tarnybos metu jis patyrė įvairių pobūdžių traumas, tačiau siekiant nesukelti problemų tarnybai ir jos neprarasti, vadovybei žinant, kai kurios patirtos traumos būdavo slepiamos. Dėl patirtų traumų buvo pakenkta R. K. sveikatai, (duomenys neskelbtini) jam nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis, darbo ribojimai: (duomenys neskelbtini). Apie nustatytus apribojimus pareiškėjas informavo vadovybę ir kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos Karinę medicinos ekspertizės komisiją dėl jo sveikatos būklės įvertinimo, kuri (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nustatė E sveikatos grupę ir nurodė, kad jis tinkamas profesinei karo tarnybai, tačiau netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose.

Kadangi pareiškėjo sveikatos būklės pasikeitimas yra susijęs išimtinai su jo karine tarnyba, vadovybei vengiant dėl to priimti atitinkamus sprendimus, pareiškėjas teigia asmeniškai kreipęsis į Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisiją dėl sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statuso nustatymo. Sprendimas dar nėra priimtas.

Kadangi realus tarnybos pareigų atlikimas pareiškėjui kėlė didelius skausmus ir nepatogumus, pareiškėjas kreipėsi pakartotinai į vadovybę, kuo greičiau spręsti nurodytus klausimus. Vadovybės nurodymu pareiškėjas užpildė vadovybės jam pateiktą standartinę prašymo nutraukti profesinę karo tarnybos sutartį formą ir (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą nuo (duomenys neskelbtini) nutraukti su juo sudarytą (duomenys neskelbtini) sutartį dėl sveikatos būklės.

Pareiškėjo teigimu, Profesinės karo tarnybos sutartis su juo turėjo būti nutraukiama vadovybės iniciatyva pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punktą dėl to, kad jo sveikatos būklė dėl tarnybos pablogėjo taip, jog jis nebegali atlikti tarnybos pareigų, ir jam nustatytas neįgalumas. Tačiau krašto apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) įsakymu Profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu – pareiškėjo iniciatyva. Pareiškėjo nuomone, toks sutarties nutraukimo pagrindas prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir pareiškėjo prašymo turiniui. Pareiškėjas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) prašyme nurodė konkrečias sąlygas, kuriomis su juo turėtų būti nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis, be to, vienkartinės kompensacijos išmokėjimas bei pensijos skyrimas galimas tik nutraukiant profesinės karo tarnybos sutartį KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teisę nutraukti profesinės karo tarnybos sutartis šiuo pagrindu turi tik krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti kiti asmenys. Todėl, vien iš pareiškėjo prašymo buvo akivaizdu, kad jis siekė nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ne savo iniciatyva, o kreipėsi į vadovybę, kad būtų atsižvelgta į jo sveikatos būklę, sudarančią pagrindą vadovybei nutraukti sutartį KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Be to, jis jau buvo kreipęsis į Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisiją dėl priežastinio ryšio tarp tarnybos ir jo sveikatos būklės pablogėjimo nustatymo, todėl vadovybei turėjo būti aiškiai suprantama, kokiu pagrindu pareiškėjas siekia tarnybos sutarties nutraukimo. Pareiškėjo nuomone, krašto apsaugos ministras, nesutikdamas tenkinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymo visa apimtimi, privalėjo apie tai informuoti bei nurodyti nesutikimo argumentus, pareikalauti patikslinti prašymą, o ne savo iniciatyva nuspręsti, kokiu pagrindu bus nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad karys KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu Profesinės karo tarnybos sutartį gali nutraukti tik dėl svarbių priežasčių, tačiau tarp krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231 patvirtintame Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos apraše nurodytų svarbių priežasčių sveikatos būklė nenurodyta, kadangi tokiu atveju karys turi būti atleidžiamas iš tarnybos KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nutraukęs profesinės karo tarnybos sutartį pagal KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalį, atsakovas išvengė pareigos mokėti pareiškėjui vienkartinę kompensaciją bei paskirti pensiją. Ši prašymo dalis iš viso buvo ignoruota, nors pareiškėjo sveikatos būklė netinkama tarnybai atlikti tapo tik dėl pačios karinės tarnybos.

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Paaiškino, kad pareiškėjas, siekdamas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį, (duomenys neskelbtini) pateikė nustatytos formos prašymą, kuriame nurodė priežastis (dėl sveikatos būklės, nes turi rimtų sveikatos problemų), dėl kurių jis nenori tęsti tarnybos ir paprašė išleisti į atsargą. Be to, pareiškėjas šį prašymą nustatyta tvarka suderino su savo tiesioginiu vadu, kuris pateikė siūlymą pareiškėjo prašyme nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis. Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) yra numatyti tik du galimi siūlymai dėl galimo sprendimo – pripažinti kario prašyme nurodytas priežastis svarbiomis ir nutraukti tarnybos sutartį arba ne. Kitų sprendimų, pareiškėjui pateikus prašymą savo iniciatyva nutraukti sutartį, nesant KASOKTĮ 38 straipsnyje numatytiems pagrindams, būti negalėjo.

Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentas, kad jis nesiekė nutraukti sutarties savo iniciatyva, prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir jo prašymui, kuris pateiktas vadovaujantis Aprašu, įgyvendinančiu KASOKTĮ 37 straipsnio nuostatas.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) prašyme pats nurodė, kad pagal Karo medicinos tarnybos Karinės medicininės ekspertizės komisijos išvadas yra pripažintas tinkamu toliau tarnauti profesinėje karo tarnyboje, taigi žinodamas, kad negali būti atleistas iš tarnybos kitu teisiniu pagrindu (pvz. pagal KASOKTĮ 38 str. 1 d. 9 p. ar 2 d. 5 p., numatančiu sutarties nutraukimą dėl sveikatos būklės), apsisprendė sutartį nutraukti kitu pagrindu – savo iniciatyva.

Dėl pareiškėjo reikalavimo nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atsakovas pažymėjo, kad KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas sutarties nutraukimo pagrindas yra imperatyvaus pobūdžio ir nesiejamas su kario apsisprendimu. Pagrindinė atleidimo iš tarnybos šiuo pagrindu sąlyga yra ne paties fakto (šiuo atveju neįgalumo) buvimas, o konstatavimas (nustatymas), kad karys negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl nustatyto neįgalumo ar kitų šioje normoje nurodytų aplinkybių. Nesant kompetentingos institucijos sprendimo, darbdavys neturėjo pagrindo spręsti pareiškėjo atleidimo iš tarnybos klausimo nurodytu pagrindu. Šiuo atveju Karinė medicinos ekspertizės komisija, įvertinusi pareiškėjo sveikatos būklę, priėmė ekspertinį nutarimą, kuriuo pareiškėjas pripažintas tinkamu tolimesnei profesinei karo tarnybai. Pareiškėjas nurodyto sprendimo neskundė, todėl nutarimas yra galiojantis ir juo buvo privaloma vadovautis, sprendžiant kario tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą.

Atsakovo teigimu pareiškėjo prašomos vienkartinės kompensacijos mokėjimas nėra susijęs su kario atleidimu iš profesinės karo tarnybos. Atleidimas iš profesinės karo tarnybos ir kompensacijos, numatytos KASOKTĮ 67 straipsnyje, mokėjimas yra du skirtingi ir nesusiję institutai. Be to, vien tik neįgalumo turėjimas nėra pagrindas išmokėti vienkartinę kompensaciją KASOKTĮ 67 straipsnio pagrindu. Šiuo atveju vienkartinės kompensacijos sumokėjimas galimas tik nustačius priežastinį ryšį tarp sveikatos sutrikimo ir jo tarnybinių pareigų vykdymo bei esant papildomoms sąlygoms, numatytoms šiame straipsnyje. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Tarnybinio tyrimo komisija dar nėra priėmusi sprendimo dėl pareiškėjo prašymų nustatyti sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu, todėl laiko, kad pareiškėjas neturi teisinio pagrindo kelti kompensacijos išmokėjimo klausimus šioje byloje.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad dėl pensijos pareiškėjui skyrimo apskritai dar nėra ginčo, nes jokie sprendimai (administracinis aktas), kurie galėtų būti skundžiami teismui, pareiškėjo atžvilgiu nėra priimti. Be to, pareiškėjas neatitinka minėtame įstatyme keliamų reikalavimų pensijai gauti, atsižvelgiant į atleidimo iš tarnybos pagrindą bei ištarnautų metų skaičių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo paties kario valia pagrindus nustato KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjas dėl sutarties nutraukimo kreipėsi savo iniciatyva, Apraše nustatyta tvarka, pateikdamas jame nustatytos formos prašymą, bei nurodydamas, kad nors Karinė medicinos ekspertizės komisija pripažino jį tinkamu tęsti profesinę karo tarnybą, dėl sveikatos būklės jis nori būti atleistas iš tarnybos ir išleistas į atsargą. Pagal pareiškėjo pateiktą objektyvią informaciją jis buvo tinkamas vykdyti profesinę karo tarnybą, tačiau sutartį prašė nutraukti dėl pareiškėjui svarbių subjektyvių priežasčių, susijusių su jo sveikata. Krašto apsaugos ministras laikė pareiškėjo nurodytas subjektyvias priežastis svarbiomis (Aprašo 3 p.) ir (duomenys neskelbtini) įsakymu tenkino pareiškėjo prašymą atleisti iš profesinės karo tarnybos anksčiau įsipareigoto tarnauti laiko paties kario iniciatyva.

Lietuvos kariuomenė pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisija pripažino pareiškėją tinkamu profesinei karo tarnybai pagal nustatytą E sveikatos grupę, netinkamu tarnybai tarptautinėse operacijose. Jo sveikatos būklė buvo vertinta po neįgalumo jam nustatymo, todėl į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pareiškėjui (duomenys neskelbtini) išduotus dokumentus, atliekant pareiškėjo karinę medicinos ekspertizę buvo atsižvelgta. Atsiliepime pabrėžiama, kad Karinės medicinos ekspertizės komisija yra vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar karys tinkamas tęsti karo tarnybą. Sumažėjusio darbingumo nustatymo faktas profesinės karo tarnybos kariui savaime nesuponuoja pagrindo būti atleistam iš profesinės karo tarnybos dėl neįgalumo, būtina, kad po neįgalumo nustatymo minėta komisija pripažintų karį netinkamu tarnybai. Šiuo atveju pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu tarnybai, todėl jo atleidimui pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punktą nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl vienkartinės išmokos pareiškėjui skyrimo atsiliepime nurodyta, kad kol pareiškėjo prašymas jo sveikatos sutrikimą susieti priežastiniu ryšiu su tarnybinių pareigų vykdymu dar yra tiriamas, reikalavimas įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui vienkartinę kompensaciją neturėtų būti nagrinėjamas.

Lietuvos kariuomenė nesutiko su pareiškėjo reikalavimu skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Nurodė, kad šios pensijos skyrimą, be kita ko, reglamentuoja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83, tačiau duomenų, kad pareiškėjas dėl pensijos skyrimo kreipėsi nuostatuose nustatyta tvarka Lietuvos kariuomenė neturi. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra pateikęs prašymą susieti jo sveikatos sutrikimus priežastiniu ryšiu su tarnybinių pareigų vykdymu, priklausomai nuo priimto sprendimo, jam skiriamos valstybinės kario netekto darbingumo pensijos dydis gali skirtis. Dėl nurodytų priežasčių Lietuvos kariuomenė mano, kad šis skundo reikalavimas taip pat neturėtų būti bylos nagrinėjimo dalyku.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu nutraukė administracinę bylą dėl pareikėjo R. K. reikalavimų įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją išmokėti atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio 36 mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinę kompensaciją Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatyta tvarka ir skirti karių valstybinę pensiją už tarnybą arba karių valstybinę netekto darbingumo pensiją, paskiriant pareiškėjui tą pensiją, kuri yra didesnė. Kitą dalį pareiškėjo skundo reikalavimų atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Krašto apsaugos ministerijos vardu Lietuvos kariuomenės vadas ir pareiškėjas pasirašė neterminuotą Profesinės karo tarnybos sutartį, kuria pareiškėjas įsipareigojo tarnauti profesinėje karo tarnyboje Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. Sutarties 6 punkte nustatyta, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka sutartis gali būti nutraukta nepasibaigus 1 punkte nustatytam laikotarpiui („neterminuotai“).

Karinės medicinos ekspertizės komisijos (duomenys neskelbtini) ekspertinio nutarimo pažymoje (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad pareiškėjas yra tinkamas profesinei karo tarnybai, tačiau netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose.

(duomenys neskelbtini) pareiškėjas kreipėsi į krašto apsaugos ministrą su prašymu nuo (duomenys neskelbtini) nutraukti su juo (duomenys neskelbtini) sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį (duomenys neskelbtini) ir išleisti į atsargą, dėl sveikatos būklės. Nors pagal Karo medicinos tarnybos Karinės medicininės ekspertizės komisijos išvadas pripažintas tinkamu tolimesnei karinei tarnybai, pareiškėjas prašyme nurodė turintis rimtų sveikatos sutrikimų, (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu prašymu pareiškėjas prašė skirti pensiją, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenėje ištarnautus metus, išmokėti 36 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinę kompensaciją bei leisti dėvėti karinę uniformą iškilmingomis progomis. (Duomenys neskelbtini) tarnybos vadas ir (duomenys neskelbtini) vadas siūlė pripažinti kario nurodytas priežastis svarbiomis ir atleisti jį pagal KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalį.

Krašto apsaugos ministras (duomenys neskelbtini) įsakymu atleido pareiškėją nuo (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) pareigų, nutraukė su pareiškėju sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą bei suteikė pareiškėjui teisę iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą su atsargos kario skiriamaisiais ženklais. Pareiškėjas šiuo įsakymu paskirtas atlikti tarnybą rezerve, atliekant ją Lietuvos kariuomenės parengtojo rezervo kariniuose vienetuose.

Nustatyta, kad ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, Karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu bei Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231 (Aprašas), 3 punktu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu įsakymu, nurodo, kad iš profesinės karo tarnybos jis turėjo būti atleistas ne KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu, o 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada atsakovui kyla pareiga su kariu nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį. Įvertinus šio straipsnio 9 punkte įtvirtintą sutarties nutraukimo pagrindą svarbu pažymėti, kad šio punkto taikymui yra būtina sąlyga – išvada, jog karys negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl neįgalumo. Šio punkto taikymui nepakanka kario valios išraiškos, jog dėl sveikatos būklės jis negali tarnauti krašto apsaugos sistemoje. Tam, kad atsakovui kiltų pareiga nutraukti su kariu sudarytą sutartį, reikalinga kvalifikuota išvada, jog karys negali tarnauti būtent dėl sveikatos būklės.

Karinės medicinos ekspertizės komisija (duomenys neskelbtini) ekspertinio nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog pareiškėjas yra tinkamas profesinei karo tarnybai. Todėl pareiškėjo argumentas ir skundo reikalavimas, jog šiuo atveju krašto apsaugos ministras turėjo įstatyminę pareigą nutraukti su juo (pareiškėju) sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teismo atmestas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas krašto apsaugos ministrui pateikė prašymą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ir išleisti jį į atsargą dėl sveikatos būklės. Pareiškėjas nurodė turintis rimtų sveikatos sutrikimų. Tame pačiame prašyme pareiškėjas nurodė žinantis, jog Karo medicininės tarnybos Karinė medicininė ekspertizė pripažinusi jį tinkamu tolesnei karinei tarnybai. Pareiškėjo 5 vertinime. Taigi teismas vertino, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus, jog jis neprašė nutraukti su juo sudarytos profesinės karo tarnybos sutarties savo iniciatyva. Pareiškėjo argumentas, kad jis (duomenys neskelbtini) prašymu tik informavo vadovybę apie sveikatos būklę, tikėdamasis, kad vadovybė imsis iniciatyvos sutartį nutraukti KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teismo įvertintas, kaip nepagrįstas nei fakto, nei teisės taikymo prasme – pareiškėjas akivaizdžiai deklaravo ketinimus netęsti profesinės karo tarnybos, o KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymui kario valia nereikalinga. Be to, kritiškai vertintas ir pareiškėjo argumentas, kad KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymą turėjo nulemti jo prašyme suformuluoti pageidavimai gauti vienkartinę kompensaciją bei pensiją, nes KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymui pareiškėjo prašymo turinys įtakos neturi ir negali turėti, kadangi tam reikalingi objektyvūs duomenys, t. y. medicininė išvada, jog karys dėl sveikatos būklės nėra tinkamas tolesnei karo tarnybai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymas atsakovo buvo tinkamai įvertintas, pagrįstai pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su pastarojo sveikatos būkle, pripažintos svarbiomis, tinkamai buvo pritaikytos aktualios teisės aktų nuostatos, todėl krašto apsaugos ministras teisėtai nutraukė su pareiškėju sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl Karo medicinos ekspertizės komisijos (duomenys neskelbtini) ekspertinio nutarimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nesusijusių su nagrinėjamu dalyku – ginčijamo krašto apsaugos ministro įsakymo teisėtumu.

Įvertinęs KASOKTĮ 67 straipsnio 1 ir 7 dalyse, Kompensacijų, mokamų kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju, išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-420, 2 ir 3 punktuose nustatytą reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad sprendimas dėl pareiškėjo reikalaujamos vienkartinės kompensacijos yra priimamas kitu administraciniu aktu, nei krašto apsaugos ministro įsakymas dėl profesinės karo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš profesinės karo tarnybos. Be to, toks aktas priimamas tik esant Tarnybinio tyrimo komisijos arba teismo sprendimui, kuriuo nustatomas kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Tarnybinio tyrimo komisija sprendimo pareiškėjo atžvilgiu dar nėra priėmusi, nors tokia administracinė procedūra yra pradėta ir tebevyksta. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ, redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 3 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimto individualaus administracinio akto keliamu klausimu, konstatuota, kad tarp proceso šalių nėra ginčo, nagrinėtino ABTĮ tvarka. Todėl, šioje dalyje administracinė byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją skirti jam karių valstybinę pensiją už tarnybą arba karių valstybinę netekto darbingumo pensiją, teismas pažymėjo, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo. Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti (12 str. 4 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos per Nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba dėl atsisakymo ją paskirti ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui. Jei atsisakoma skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį (12 str. 5 d.). Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 (Nuostatai), 6 punkte nustatyta, kad kartu su prašymu skirti pensiją už tarnybą pateikiama: 6.1. personalo tarnybos parengtas tarnybos laiko (darbo stažo) lapas; 6.2. darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas); 6.3. žinybinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, jeigu pareigūnas ar karys atleidžiamas dėl sveikatos būklės. O 7 punkte nustatyta, kad artu su prašymu skirti netekto darbingumo pensiją pateikiama: 7.1. žinybinės medicininės ekspertizės komisijos išvada; 7.2. darbingumo lygio pažyma, išduota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 7.3. personalo tarnybos parengtas tarnybos laiko (darbo stažo) lapas; 7.4. darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas).

Kadangi į nagrinėjamą administracinę bylą nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas į Krašto apsaugos ministeriją būtų kreipęsis su prašymu Nuostatų 6 punkte reglamentuota tvarka, kaip ir duomenų, jog pareiškėjui būtų buvę atsisakyta skirti pensiją, teismas konstatavo, kad tarp šalių šiuo klausimu nėra ginčo nagrinėtino Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 3 str.). Todėl šioje dalyje administracinė byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjo teigimu, teismas pareiškėjo valios turinio visiškai neanalizavo, ir apsiribojo išvada, kad pareiškėjas išreiškė valią nutraukti sutartį, remdamasis vien tuo, kad jis pateikė prašymą, pildytą ant Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) patvirtintos formos (blanko). Tačiau šiuo aspektu teismas pažeidė bendrą turinio viršenybės prieš formą principą, nes išvadą apie pareiškėjo valios turinį darė iš esmės vien tik remdamasis dokumento išorine forma, blanku, teisės aktu, kuriuo ši forma patvirtinta, o ne paties pareiškėjo paaiškinimais, vidiniais interesais ir poreikiais, kurie lėmė pareiškėjo valią. Teismas nepagrįstai apsiribojo vien tik (duomenys neskelbtini) prašymo formos analize ir formos ryšiu su Įsakymo priėmimu LR KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pareiškėjas pažymi, kad minėtą blanką pildė būtent vadovybės nurodymu, tačiau šio aplinkybės teismas visiškai nevertino. Tokia teismo pozicija galėtų būti pateisinama nebent tuo atveju, jeigu iš pareiškėjui pateikto blanko pareiškėjas savaime būtų turėjęs ir galėjęs suprasti, kad šis blankas pildomas tik tuo atveju, jeigu karys prašo nutraukti sutartį jo iniciatyva. Tačiau taip nėra, susipažinus su konkrečiai pareiškėjui vadovybės pateiktu prašymo blanku, kuris (duomenys neskelbtini) buvo užpildytas ir pateiktas vadovybei, matyti, kad šiame blanke netgi pašalintas tekstas, jog tai yra „Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo priedas“. Įvertinus tai, kad pareiškėjas negalėjo iš (duomenys neskelbtini) prašymo formos ir jau buvusio standartinio turinio suprasti šio pildomo dokumento reikšmės būtent sutarties nutraukimui KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismas privalėjo vertinti paties pareiškėjo valios turinį prašyme raštu išdėstytų aplinkybių kontekste.

Pareiškėjas pažymi, kad Įsakyme visiškai nepasisakoma dėl prašytos skirti vienkartinės kompensacijos ir pensijos. Šių garantijų skyrimas sutarties nutraukimo metu buvo neatskiriama (duomenys neskelbtini) prašyme išdėstytos pareiškėjo valios dalis. Bent vienos iš šių sąlygų nepaisymas iš esmės reiškė pareiškėjo prašyme išdėstytos jo valios nepaisymą. Todėl Įsakymas jokiu būdu negalėjo būti laikomas priimtu (duomenys neskelbtini) prašymo pagrindu.

Kadangi Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) prašyme nurodė konkrečias profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo sąlygas, net traktuojant šį prašymą kaip prašymą nutraukti tarnybos sutartį kario iniciatyva, vadovybei turėjo būti akivaizdu, kad prašymas teikiamas kaip visuma ir pareiškėjas sutinka ir prašo nutraukti sutartį tik tenkinus visas prašyme nurodytas sąlygas. Tuo tarpu krašto apsaugos ministras savo iniciatyva nusprendė, kurias pareiškėjo prašymo dalis jis tenkins, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad nuo konkrečių prašyme nurodomų profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo sąlygų priklauso ir pareiškėjo valia nutraukti sutartį.

Krašto apsaugos ministrui nusprendus netenkinti pareiškėjo prašymo visomis jame nurodytomis sąlygomis, jis neturėjo teisės nutraukti sutartį LR KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu, nepaisydamas pareiškėjo valios. Nesutikdamas tenkinti pareiškėjo prašymo visa apimtimi, krašto apsaugos ministras privalėjo apie tai informuoti pareiškėją, nurodyti nesutikimo su jo prašymu motyvus ir argumentus, ir pareikalauti patikslinti šį prašymą.

Pareiškėjas prašyme nurodė savo valią, pageidavimus, todėl atsakovas neturėjo teisės atsirinkti tas jo valios, pageidavimų dalis, kurios atsakovui yra priimtinos, ignoruoti tai, kas nepriimtina, tuo labiau pateikiant sutarties nutraukimą, kaip atliktą pareiškėjo valia. Įsakymas negali būti laikomas atitinkančiu LR KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalį. Šiuo pagrindu Įsakymas galėjo būti priimtas tik tuo atveju, jeigu yra kario prašymas ir jis yra tenkinamas. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad atsakovo atliktas pareiškėjo valios interpretavimas būtų turėjęs kokį nors pagrindą.

Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo ir sąlygų nutraukti sutartį LR KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Tai, kad pareiškėjo sveikatos būklė iš tiesų užkerta kelią jam atlikti tarnybą, patvirtina atsakovo sprendimai, kuriais jis iš esmės pripažino pareiškėjo netinkamumą tolesnei tarnybai. Jei pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymas būtų traktuojamas būtent kaip prašymas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį jo iniciatyva, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal LR KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai šiuo atveju turėtų būti taikomos ir krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.V-231 patvirtinto Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatos, kurios numato, kokios priežastys yra laikomos svarbiomis nutraukti profesinę karo tarnybos sutartį.

Aprašo 2 punkte nurodomos konkrečios priežastys, kurios pripažįstamos svarbiomis kario iniciatyva nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą. Tarp šių nurodomų svarbių priežasčių kario sveikatos būklė nenurodoma. Tai pirmiausia leidžia teigti, kad kario sveikatos būklė, dėl kurios karys negali atlikti tarnybos, yra laikoma priežastimi nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ne paties kario iniciatyva, o LR KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – būtent vadovybės valia ir iniciatyva.

Aprašo 3 punkte nurodoma, kad kariams, išskyrus nurodytiems šio tvarkos aprašo 18 punkte, svarbiomis gali būti pripažįstamos ir kitos priežastys, dėl kurių kariai savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą. Sistemiškai vertinant Aprašo 2 punkte nuostatas, numatančias, kurios priežastys laikomos svarbiomis nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį kario iniciatyva, akivaizdu, kad nutraukti profesinę karo tarnybos sutartį negalima vien tik todėl, kad tokia yra kario valia, tačiau tam reikalingos konkrečios svarbios priežastys, kurios iš esmės objektyviai neleidžia kariui atlikti tarnybos.

Priešingu atveju karys laikomas atsisakančiu atlikti tarnybą, kurią jis gali ir turi pareigą atlikti. Šiame kontekste vertinant minėtą Aprašo 3 punkto nuostatą, suteikiančią teisę svarbiomis pripažinti ir kitas priežastis, akivaizdu, kad šios kitos priežastys taip pat turi būti susijusios su kliūtimis kariui atlikti tarnybą. Įsakymas grindžiamas būtent Aprašo 3 punktu, o tai reiškia, kad šiuo atveju svarbiomis priežastimis nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį buvo pripažintos kitos, Apraše nenurodytos, priežastys.

Kitos svarbiomis pripažintos priežastys, kurios vienintelės buvo nurodytos pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašyme, buvo būtent aplinkybės, susijusios su pareiškėjo sveikatos būkle – neįgalumu. Vertinant minėtų aplinkybių visumą, akivaizdu, kad jog atsakovas negalėjo pareiškėjo prašymo traktuoti, kaip kario prašymo nutraukti profesinę karo tarnybos sutartį kario iniciatyva pagal LR KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalį, nes visos faktinės aplinkybės tokiai išvadai prieštaravo.

Pareiškėjo manymu, LR KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies, 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto bei Aprašo nuostatos leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas tikslingai nepriskyrė sveikatos būklės prie svarbių priežasčių nutraukiant tarnybą kario iniciatyva. Kario tarnyba yra ypatinga, nes kariui keliami dideli fizinio pasirengimo reikalavimai. Tinkamam fiziniam pasirengimui, o kartu ir tinkamam tarnybos pareigų vykdymui, būtina, kad kario sveikatos būklė leistų jam tokį pasirengimą palaikyti, tobulinti, būti visada pasirengusiu ginti tėvynę. Todėl tiek priimant į karo tarnybą, tiek ir jos metu, yra vertinama kario sveikata. Jeigu kario sveikata yra tinkama kario pareigoms atlikti, karys neturi teisės atsisakyti atlikti savo pareigų. Tačiau jeigu kario sveikata yra netinkama pareigoms atlikti, įstatymų leidėjas numato, jog pati vadovybė privalo tokį karį atleisti iš tarnybos – toks sprendimas užtikrina tiek valstybės interesą turėti tinkamai pasirengusią gynybinę infrastruktūrą, tiek ir kario teisę į sveikatą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas ne kartą pažymėjo, kad nei pareiškėjas, nei atsakovas nėra kompetentingi spręsti, ar pareiškėjo sveikatos būklė trukdo jam atlikti tarnybą, ar ne. Tačiau atsakovas Įsakymu pripažino, kad svarbi priežastis nutraukti sutartį pagal LR KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalį yra pareiškėjo sveikatos būklė. Šiuo aspektu, teismo vertinimu, atsakovas jau buvo kompetentingas padaryti išvadą, kad jis negali dėl sveikatos toliau vykdyti pareigų. Taigi teismo pozicija šiuo atžvilgiu nenuosekli.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas Įsakymu pripažindamas pareiškėjo sveikatos būklę svarbia priežastimi nutraukti sutartį su pareiškėju, iš esmės konstatavo abiejų juridinių faktų, būtinų LR KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymui, buvimą: 1) karys negali toliau tarnauti (priešingu atveju nebūtų galima taikyti netgi LR KASOKTĮ 37 str. 1 d. nuostatų); 2) priežastis, dėl kurios jis negali tarnauti, yra būtent neįgalumas (kadangi (duomenys neskelbtini) prašyme tai buvo vienintelė pareiškėjo blogą sveikatos būklę nurodanti aplinkybe). Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai atmetė šį pareiškėjo reikalavimą, nes buvo visos sąlygos, kurioms esant pati vadovybė privalėjo inicijuoti sutarties su pareiškėju nutraukimą, tačiau to nepadarė.

Susidariusią situaciją galima vertinti tik kaip patvirtinančią, kad pareiškėjo sveikatos būklė neleido jam toliau tęsti tarnybos, todėl vadovybė, negalėdama pasiūlyti jam kitos tarnybos vietos, privalėjo nutraukti sutartį jos iniciatyva LR KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad derinant Įsakymo priėmimą, jo rengimo metu, rengime ir derinime dalyvaujantys asmenys buvo išreiškę būtent tokią poziciją – kad pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, o turi būti ieškoma kitos tarnybos vietos, o jos neradus – jis turi būti atleidžiamas bendrais pagrindais. Ši pozicija buvo raštu nurodyta prie Įsakymo buvusioje „Derinimo lentelėje“, kurioje atsakingi asmenys dėjo rezoliucijas dėl Įsakymo, ir viena iš rezoliucijų buvo minėta pastaba. Pareiškėjas pastebi, kad atsakovas minėtos „Derinimo lentelės“ teismui nepateikė. Pareiškėjo įsitikinimu, šis dokumentas būtų akivaizdžiai paneigęs, kad atsakovas neva nesuprato pareiškėjo prašymo esmės. Pareiškėjo atstovas prašė išreikalauti šį dokumentą teismo posėdžio metu, tačiau teismas šio prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad tai nėra susiję su Įsakymo teisėtumu. Pareiškėjo įsitikinimu, tokiu būtų teismas nevykdė savo pareigos išnagrinėti bylą iš esmės, nebuvo aktyvus ir nepadėjo silpnesnei ginčo šaliai rinkti įrodymus, kai tokią pareigą turėjo. Minėta derinimo lentelė būtų patvirtinusi, kad atsakovas iš tiesų gerai suprato pareiškėjo valią, tačiau tikslingai jos nepaisė. Todėl ji turėtų būti išreikalauta iš atsakovo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai atmetė jo prašymus dėl įpareigojimo skirti pareiškėjui vienkartinę kompensaciją ir pensiją, motyvuodamas tuo, kad dėl šių klausimų nėra ginčo. Mano, kad ir šiuo atveju teismas nepagrįstai formai suteikė pirmenybę prieš turinį.

Pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kokio teisės akto pagrindu, kokio turinio ir su kokiais priedais turi būti pateikiamas prašymas dėl vienkartinės kompensacijos ir/ar pensijos skyrimo, tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos pateikti pareiškėjui atsakymą į jo (duomenys neskelbtini) prašymo dalį, kiek tai susiję su šiais klausimais. Tuo tarpu atsakovas šią prašymo dalį tiesiog ignoravo ir teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti tokios savo pozicijos.

Teismas visiškai nevertino to aspekto, kad klausimą dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo sprendžiamas būtent krašto apsaugos ministro įsakymu (Kompensacijų, mokamų kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju, išmokėjimo tvarkos aprašo 3 p.). Atitinkamai krašto apsaugos ministras priima sprendimą ir dėl kario pensijos skyrimo (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – LR PKVPĮ) 12 str. 1 d.). Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokia forma buvo pateiktas prašymas, jis abiem klausimais buvo pateiktas tinkamam subjektui, o tai, kad ministras nutarė vienus klausimus spręsti, o kitų ne, yra akivaizdus ginčo buvimo patvirtinimas, todėl teismas neturėjo pagrindo nutraukti bylos dalies. LR PKVPĮ 12 straipsnio 5 dalis imperatyviai nurodo, kad per Nuostatuose nustatytą laiką privalo būti priimti sprendimas dėl pensijos paskyrimo arba dėl atsisakymo ją paskirti ir apie sprendimą pranešta pareiškėjui. Jei atsisakoma skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį. Viso to nagrinėjamu atveju atsakovas nepadarė.

Be to, pažymėtina, kad priešingai nei teigia teismas, sutarties su pareiškėju nutraukimo pagrindas turi tiesioginę įtaką pareiškėjui priklausančių garantijų taikymui. LR PKVPĮ nuostatas, nutraukus profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju dėl jo sveikatos būklės, jis įgytų teisę tiek į karių valstybinę pensiją už tarnybą, tiek ir į karių valstybinę netekto darbingumo pensiją. Taip pat, pagal LR KASOKTĮ 67 straipsnio 1 dalį sutrikus kario sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 5-12 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Šios kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų, o pagal šio straipsnio 7 dalį, dėl sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam 45-55 proc. darbingumo kariui mokama 36 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, kuri gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 18 mėnesių. Taigi, sutarties nutraukimo priežastis ir sveikatos būklė yra svarbi ir šiuo aspektu.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, nevertino tikrosios pareiškėjo valios, iš esmės rėmėsi vien atsakovo interpretacijomis apie tikruosius pareiškėjo ketinimus, ignoravo paties pareiškėjo paaiškinimus, neatsižvelgė į dokumentų turinį ir apsiribojo vien tik jų formos vertinimu, atmetė pareiškėjo atstovo prašymą dėl svarbaus įrodymo išreikalavimo, visiškai nevertino atsakovo Įsakymo atitikimo pareiškėjo prašymui, nepasisakė, kokiu pagrindu atsakovas turėjo teisę keisti pareiškėjo prašyme išdėstytą jo valią, kokiu pagrindu atsakovas selektyviai pasirinko ir tenkino tik jai palankias pareiškėjo prašymo dalis, ir ignoravo, nesprendė tų pareiškėjo prašymo klausimų, kurie atsakovui buvo nepalankūs finansine prasme.

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą.

Papildomai, dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu, nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus, jog jis neprašė nutraukti su juo sudarytos profesinės karo tarnybos sutarties savo iniciatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad KASOKTĮ 38 straipsnyje numatyti profesinės karo tarnybos karių sutarties nutraukimo pagrindai (jų baigtinis sąrašas), kai tokia sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva, t. y. ne kario prašymu. Savo iniciatyva karys gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą tik vienu – KASOKTĮ 37 straipsnio pagrindu, t. y. tik krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių.

Pagal Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtintą Krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231, svarbiomis gali būti pripažįstamos ir kitos (ne tik Tvarkos apraše nurodytos) priežastys. Taigi pareiškėjas, pasinaudodamas šia galimybe, laikydamasis nustatytų procedūrų, krašto apsaugos ministrui pateikė atitinkamą prašymą atleisti iš tarnybos savo noru, o tokio prašymo priežastimis nurodė pablogėjusią sveikatos būklę, tuo pačiu akcentuodamas, jog pagal Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvadas yra tinkamas tolimesnei karinei tarnybai.

Svarbu pažymėti, kad pareiškėjas neprašo grąžinti jo į tarnybą, nes jo tikslas ir buvo iš jos išeiti, tik pareiškėjui netinka pats atleidimo iš tarnybos įsakymo teisinis pagrindas (atleidimo formuluotė), o ne pats atleidimo faktas. Todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad tikroji jo valia nebuvo profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo iniciavimas ir neva iš prašymo turinio ir formos jis negalėjo to žinoti ir suprasti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas buvo profesinės karo tarnybos karys, profesinėje karo tarnyboje tarnavo apie (duomenys neskelbtini) metų, turėjo karininko (duomenys neskelbtini) laipsnį, ėjo vadovaujančias pareigas, todėl jo motyvas, kad jis nežinojo ar nesuprato savo veiksmų esmės, turėtų būti vertinami kritiškai.

Kaip matyti iš pareiškėjo krašto apsaugos ministrui teikto prašymo turinio, jis yra aiškus ir suprantamas „prašau nutraukti su manimi sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį ir išleisti mane į atsargą“, o jį pildė pats pareiškėjas. Be to, dar (duomenys neskelbtini) atlikdamas psichologinį vertinimą (tyrimų rezultatai, tyrimo duomenys ir specialistų konsultantų vertinimas, pateikta byloje) pareiškėjas nurodė, jog tarnybos nebeplanuoja tęsti. Taip pat, atsakovo manymu, pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas, jog nebuvo įvertinti pareiškėjo teikti prašymai ir tarnybiniai pranešimai vadovybei.

Pažymima, kad jokių duomenų (dokumentų), patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra, todėl neaišku, ką apeliantas turi omenyje, nurodydamas, kad teismas šių aplinkybių nevertino.

Dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, atsakovas pažymi, kad aptariamojoje normoje numatyta atleidimo iš profesinės karo tarnybos pagrindinė sąlyga yra ne paties fakto (aplinkybės) buvimas (šiuo atveju neįgalumo faktas), o konstatavimas (nustatymas), kad karys negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl nustatyto neįgalumo ar kitų šioje normoje nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, kad vienintelė institucija, įgaliota nustatyti karių tinkamumą profesinei karo tarnybai, yra Karinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – KMEK), kuri vertino pareiškėjo sveikatos būklę (taip pat ir turimą neįgalumą), ir (duomenys neskelbtini) priėmė ekspertinį nutarimą, kad karys tinkamas tęsti karo tarnybą, nors ir pagal žemesnę sveikatos grupę. Šio KMEK sprendimo pareiškėjas nustatyta tvarka neskundė. Taigi šis KMEK nutarimas yra galiojantis ir būtent juo privaloma vadovautis sprendžiant kario tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą. Šiuo aspektu paminėtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėta administracinė byla Nr. A-1887-146/2015, kurioje akcentuota, kad Kario tinkamumą tolesnei profesinei karo tarnybai gali nustatyti tik KMEK. Taigi kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šio punkto (KASOKTĮ 38 str. 1 d. 9 p.) taikymui nepakanka kario valios išraiškos, jog dėl sveikatos būklės jis negali tarnauti krašto apsaugos sistemoje.

Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo teisė ir galimybė vertinti pareiškėjo sveikatos būklę (pagal KASOKTĮ 37 str. ir 38 str. 1 d. 9 p. nuostatas) turi būti vienoda. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas (profesinės karo tarnybos karys) prašyti (savo iniciatyva) nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį gali tik vadovaujantis KASOKTĮ 37 straipsnio nuostatomis ir tik jeigu jo nurodytos priežastys bus pripažintos svarbiomis (priežastys gali būti labai įvairios ir kiekvienu konkrečiu atveju vertinamos individualiai). Šio ginčo atveju pareiškėjas prašė nutraukti sutartį dėl sveikatos (turi rimtų sveikatos sutrikimų) ir ši priežastis buvo pripažinta svarbia, tačiau pagal medikų išvadas (KMEK ekspertinė pažyma, kurios pareiškėjas neginčijo) pareiškėjas buvo tinkamas profesinei karo tarnybai, todėl nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punktu pagrindu nebuvo teisinio pagrindo, nes tam būtina medikų (KMEK) išvada (tai nurodyta ir teismų praktikoje), o ne subjektyvus pareiškėjo vertinimas.

Išvadą dėl vienkartinės kompensacijos ir pensijos teismas padarė išanalizavęs tiek teisinį šių socialinių garantijų reglamentavimą, tiek faktines bylos aplinkybes, o pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kodėl tokia teismo išvada nepagrįsta (būtent teisinio reglamentavimo aiškinimo kontekste). Pažymėtina, kad pagal KASOKTĮ 67 straipsnio nuostatas, kariams, kurie dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, patyrė sveikatos sutrikimą, išmokama atitinkama vienkartinė kompensacija. Šiuo atveju priežastinį ryšį tarp sveikatos sutrikimo ir tarnybos pareigų vykdymo nustato krašto apsaugos ministerijoje sudaryta nuolat veikianti Tarnybinio tyrimo komisija (toliau – Komisija), kurios sprendimai gali būti skundžiami teismui. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į šią Komisiją prašydamas su tarnybos pareigų vykdymu susieti turimus sveikatos sutrikimus. Taigi matyti, kad pareiškėjas žinojo, kokių veiksmų reikia imtis ir kur kreiptis, norint gauti vienkartinę kompensaciją, todėl visiškai nepagrįstas jo argumentas, kad kompensacijos mokėjimo klausimas turėjo būti išspręstas pateikus prašymą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį. Pažymėtina, kad minėtos vienkartinės kompensacijos mokėjimas (teisė į kompensaciją) nėra sietinas su atleidimo iš tarnybos faktu ar procedūromis. Taigi teismas pagrįstai nutraukė šią administracinės bylos dalį.

Atsakovas sutinka ir su teismo išvada, kad byloje nėra ginčo ir dėl pensijos skyrimo pareiškėjui, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas į Krašto apsaugos ministeriją būtų kreipęsis su prašymu Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128, 6 punkte reglamentuota tvarka. Taigi pareiškėjas, norėdamas gauti aptariamą pensiją, visų pirma privalo šią teisę realizuoti taip, kaip ją numato teisės aktai, t. y. pateikti prašymą bei kitus privalomus dokumentus. Atsakovo duomenimis, pareiškėjas nustatyta tvarka jau yra kreipęsis dėl karių ir pareigūnų valstybinės pensijos skyrimo, t. y. pateikė atitinkamą prašymą pensijų skyrimą kariams administruojančiai institucijai. Taigi tik priėmus atitinkamą sprendimą dėl pensijos skyrimo, bus galima spręsti ar dėl to yra ginčas.

Atsakovo nuomone, nepagrįstas pareiškėjo prašymas pateikti skundžiamo įsakymo derinimo lentelę, nes pirmos instancijos teismas jau išsprendė šį klausimą. Įsakymo derinimo procedūros jokios įtakos skundžiamo įsakymo teisėtumui neturi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos kariuomenė palaiko savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui bei sutinka su atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pateikta argumentacija, savo atsiliepimą į apeliacinį skundą grįsdamas iš esmės analogiškais argumentais. Mano, kad teismas nagrinėdamas šia bylą išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl visų pareiškėjo skundo motyvų bei juos argumentuotai atmetė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl krašto apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, su juo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis, jis išleistas į atsargą ir paskirtas atlikti tarnybą rezerve, pagrįstumo ir teisėtumo.

ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias nuostatas ir patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei nurodytiems argumentams, jų iš naujo nekartos, plačiau pasisakys tik dėl apeliaciniuose skunduose nurodomų argumentų, dėl kurių nebuvo pasisakyta skundžiamame teismo sprendime.

Nustatyta, kad ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, Karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu bei Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231, 3 punktu.

Karo prievolės įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja tarnybos rezerve atlikimą. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo tarp proceso šalių dėl šios įstatyminės nuostatos taikymo nagrinėjamu atveju ir ginčijamo įsakymo 4 punkto teisėtumo nėra.

KASOKTĮ 37 straipsnio, reglamentuojančio profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos tarnybos aktyviajame rezerve nutraukimą kario iniciatyva prieš terminą, 1 dalyje nustatyta, kad karys, sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys, sudaręs kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį, savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą tik krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių.

Aprašo, kuris reglamentuoja kario, sudariusio profesinės karo tarnybos sutartį, tarnybos nutraukimo savo iniciatyva prieš kario sutartyje įsipareigotą terminą priežastis ir procedūras, 3 punkte nustatyta, kad kariams, išskyrus nurodytiems šio Aprašo 18 punkte, svarbiomis gali būti pripažįstamos ir kitos priežastys, dėl kurių kariai savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu įsakymu, nurodo, kad iš profesinės karo tarnybos jis turėjo būti atleistas ne KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu, o 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

KASOKTĮ 38 straipsnis reglamentuoja profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutarties nutraukimo pagrindus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, savo praktikoje aiškindamas ir taikydamas KASOKTĮ 38 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad šio straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, kuriais profesinės karo tarnybos sutartis turi būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje. Tuo tarpu KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalis numato pagrindus (1–13 punktai), kuriais profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia (žr. 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1887-146/2015).

KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, be kita ko, ir kai karys negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl neįgalumo, nustatytos priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų (9 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tam, kad šio punkto pagrindu atsakovui kiltų pareiga nutraukti su kariu sudarytą sutartį, reikalinga kvalifikuota išvada, jog karys negali tarnauti būtent dėl sveikatos būklės (šiuo atveju – neįgalumo). Pagal KASOKTĮ ir jo nuostatas įgyvendinančius minėtus poįstatyminius teisės aktus KMEK yra specializuota (karinė) medicinos ekspertizė, kuri vertina asmenų, išvardytų KMEK nuostatų 1 punkte, tarp jų tikrosios karo tarnybos karių, tinkamumą tolesnei tarnybai. Kario tinkamumą tolesnei profesinei karo tarnybai gali nustatyti tik KMEK. Nagrinėjamu atveju Karinės medicinos ekspertizės komisija (duomenys neskelbtini) ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog pareiškėjas yra tinkamas profesinei karo tarnybai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintuose Karinės medicinos ekspertizės nuostatuose (toliau – Nuostatai) įtvirtinta, kad karinė medicinos ekspertizė – asmens sveikatos būklės tikrinimas ir sveikatos grupės nustatymas – ar asmuo tinkamas karo, civilinei krašto apsaugos tarnybai, tarnybai žvalgybos institucijoje ar šaulio tarnybai koviniame būryje.

KMEK (duomenys neskelbtini) ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėjo sveikatos būklė atitinka Ekspertinių išvadų lentelės (duomenys neskelbtini) skiltis, pareiškėjas yra tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą E sveikatos grupę, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose. Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrų 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtintą Ekspertinių išvadų lentelę pareiškėjo susirgimai ir patologinės būklės yra: (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu patvirtintame Sveikatos grupių, apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašyme nustatyta, kad sveikatos grupė yra pagrindinis kriterijus nustatant asmens tinkamumą karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai ir karinei pareigybei pagal sveikatos būklę („Tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelė“) (9.2 punktas). Kokiai karinei pareigybei asmuo gali tikti, nustatoma vadovaujantis tinkamumo karinėms pareigybėms pagal sveikatos grupę kriterijais, kuriuos tvirtina krašto apsaugos ministras Karo medicinos tarnybos vado teikimu (9.3 punktas). Asmenys, kuriems nustatyta E sveikatos grupė, tinkami tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms pagal nustatytą E sveikatos grupę, privalomajai pradinei karo tarnybai, dalyvauti tarptautinėse operacijose ir mokytis karo mokymo įstaigose netinkami (9.8 punktas). Analogiška nuostata įtvirtinta minėtu įsakymu patvirtintoje Tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelėje, kurios pastabose, be kita ko, nustatyta, jog asmuo, tinkamas karinei pareigybei pagal nustatytą sveikatos grupę, tinka ir visoms kitoms karinėms pareigybėms, kurioms nurodyta žemesnė sveikatos grupė.

KMEK kiekvienu atveju atlieka specializuotą individualų asmens (šiuo atveju profesinės karo tarnybos karininko) sveikatos būklės įvertinimą, kurio pagrindu sprendžia, ar toks asmuo apskritai yra tinkamas profesinei karo tarnybai, taip pat dėl jo tinkamumo karinei pareigybei pagal nustatytą sveikatos grupę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija buvo sudaręs Profesinės karo tarnybos sutartį, kurią ir prašė nutraukti. Šioje sutartyje nei konkreti karinė pareigybė, nei sveikatos grupė nėra nurodyta. Tuo tarpu pagal KMEK (duomenys neskelbtini) ekspertinio nutarimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas yra tinkamas profesinei karo tarnybai bei karininko pareigybėms, kurioms nustatyta ne aukštesnė nei E sveikatos grupė.

Pabrėžtina, kad KMEK (duomenys neskelbtini) ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų išvadų pareiškėjas neginčija, taigi jomis privaloma vadovautis sprendžiant kario tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotą pareiškėjo tinkamumą profesinei karo tarnybai atsakovas neturėjo pareigos nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (žr. taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1887-146/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas remiantis formaliais pagrindais, prašymo formai suteikiant viršenybę prieš jo turinį, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymo motyvai ir reikalavimai iš tiesų neturėjo esminės reikšmės galutinėms teismo išvadoms.

Pareiškėjo sveikatos būklė šiuo atveju pagrįstai vertinta kaip svarbi priežastis nutraukti tarnybos sutartį KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu, bet negalėjo būti priežastimi nutraukti minėtą sutartį minėto įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

Pareiškėjas prašė išreikalauti „Derinimo lentelę“, kuri, jo teigimu, turėjo patvirtinanti, kad atsakovas suprato, bet nepaisė pareiškėjo valios būti atleistam būtent dėl sveikatos būklės, taip pat negalėtų būti pagrindu esamą situaciją vertinti kitaip. Pareiškėjo teigimu, derinant Įsakymo priėmimą, jo rengimo metu, rengime ir derinime dalyvaujantys asmenys buvo išreiškę būtent tokią poziciją – kad pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, o turi būti ieškoma kitos tarnybos vietos, o jos neradus – jis turi būti atleidžiamas bendrais pagrindais. Ši pozicija buvo raštu nurodyta prie Įsakymo buvusioje „Derinimo lentelėje“, kurioje atsakingi asmenys dėjo rezoliucijas dėl Įsakymo, ir viena iš rezoliucijų buvo minėta pastaba. Apeliacinės instancijos teismas išsireikalavo minėtą „Derinimo lentelę“, kurioje matosi vieno iš derinusio įsakymo projektą karininko pastaba, kurią minėjo pareiškėjas. Tačiau ši „Derinimo lentelėje“ nurodyta vieno iš derinusių įsakymo projektą pareigūno pastaba neleidžia kitaip vertinti byloje taikytinų teisės aktų nuostatų ir nepašalina nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas neturi KMEK pažymos apie tai, kad jis nėra tinkamas profesinei karo tarnybai. Tokiu būdu nėra galimybės teisėjų kolegijai vertinti atsakovo pareigos konkrečiu atveju pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punktą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį savo iniciatyva, be to, šią galimybę vis tik pašalina ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį.

Skundu teismui pareiškėjas prašo įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją išmokėti pareiškėjui 36 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinę kompensaciją KASOKTĮ 67 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjas prašo įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją skirti ir karių valstybinę pensiją už tarnybą arba karių valstybinę netekto darbingumo pensiją, paskiriant tą pensiją, kuri yra didesnė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą dėl pareikėjo R. K. reikalavimų įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją išmokėti atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio 36 mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinę kompensaciją Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatyta tvarka ir skirti karių valstybinę pensiją už tarnybą arba karių valstybinę netekto darbingumo pensiją, paskiriant pareiškėjui tą pensiją, kuri yra didesnė.

Įvertinęs KASOKTĮ 67 straipsnio 1 ir 7 dalyse, Kompensacijų, mokamų kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju, išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-420, 2 ir 3 punktuose nustatytą reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad sprendimas dėl pareiškėjo reikalaujamos vienkartinės kompensacijos yra priimamas kitu administraciniu aktu, nei krašto apsaugos ministro įsakymas dėl profesinės karo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš profesinės karo tarnybos. Be to, toks aktas priimamas tik esant Tarnybinio tyrimo komisijos arba teismo sprendimui, kuriuo nustatomas kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Tarnybinio tyrimo komisija sprendimo pareiškėjo atžvilgiu dar nėra priėmusi, nors tokia administracinė procedūra yra pradėta ir tebevyksta. Atsakovo duomenimis, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į šią komisiją prašydamas su tarnybos pareigų vykdymu susieti turimus sveikatos sutrikimus.

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją skirti jam karių valstybinę pensiją už tarnybą arba karių valstybinę netekto darbingumo pensiją teismas pagrįstai pažymėjo, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo. Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti (12 str. 4 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos per Nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba dėl atsisakymo ją paskirti ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui. Jei atsisakoma skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį (12 str. 5 d.). Kadangi į nagrinėjamą administracinę bylą nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas į Krašto apsaugos ministeriją būtų kreipęsis su prašymu Nuostatų 6 punkte reglamentuota tvarka, kaip ir duomenų, jog pareiškėjui būtų buvę atsisakyta skirti pensiją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių šiuo klausimu nėra ginčo, nagrinėtino Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovo duomenimis, pareiškėjas nustatyta tvarka jau yra kreipęsis dėl karių ir pareigūnų valstybinės pensijos skyrimo, t. y. pateikė atitinkamą prašymą pensijų skyrimą kariams administruojančiai institucijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.). Pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis iš karo tarnybos buvo atleistas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nepateikė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti šio sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė