Legislator Case Law & Legislation
a09183ce-dbd3-4d73-bad6-adc6dcd240a5 AI generated

a09183ce-dbd3-4d73-bad6-adc6dcd240a5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number a09183ce-dbd3-4d73-bad6-adc6dcd240a5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. U. skundÄ atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

a09183ce-dbd3-4d73-bad6-adc6dcd240a5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: U. skundÄ atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

AdmAdministracinė byla Nr. eI2-3308-983/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-01407-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Loretai Gončiarovienei,

atsakovo atstovei Kristinai Liublinskienei,

trečiojo suinteresuotojo asmens atstovei Eglei Korkutei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. U. skundÄ atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

I. U. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija, atsakovė) 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 3R-251(2.13-1) (toliau – Sprendimas) dalį, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo skundas: 1) dėl trečiojo suinteresuotojo asmens Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) neteisėtai atlikto pareiÅ¡kėjo asmens duomenų tvarkymo; 2) dėl duomenų subjekto teisių pažeidimo; 3) dėl Tarnybos įpareigojimo pateikti pareiÅ¡kėjui iÅ¡samiÄ informacijÄ apie tai, ar atlikus UAB „Gargždų geležinkelis“ laimėtų viešųjų pirkimų rizikos analizę buvo nustatyti rizikos veiksniai ar pažeidimai, susiję su pareiÅ¡kėjo asmenine veikla ar jo veikla per jo valdomas įmones ir jei tokie rizikos veiksniai ar pažeidimai buvo nustatyti – kokie konkretÅ«s rizikos veiksniai ar pažeidimai; 4) dėl administracinės baudos Tarnybai skyrimo; 5) įpareigoti InspekcijÄ Å¡ioje dalyje iÅ¡nagrinėti skundÄ iÅ¡ naujo.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atsakovė Sprendime iÅ¡vardino teisės aktus, kurie pasak jos suteikė teisę Tarnybai tvarkyti pareiÅ¡kėjo asmens duomenis. PareiÅ¡kėjas su minėta pozicija nesutinka ir mano, kad iÅ¡vardinti teisės aktai Tarnybos veiksmų teisėtumo nepagrindžia, nes nė viename iÅ¡ jų nėra aptarta, kokiais atvejais ir kokius asmens duomenis gali tvarkyti Tarnybos darbuotojai vykdydami jiems priskirtas vieÅ¡osios valdžios funkcijas. Taip pat juose nėra konkrečių nuostatų, reglamentuojančių duomenų tvarkymo teisėtumÄ , tvarkytinų duomenų rūšis, duomenų subjektus, duomenų saugojimo laikotarpius, jų tvarkymo operacijas bei procedÅ«ras, kaip to reikalauja Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) 6 straipsnio 3 dalyje.

Teigia, kad Tarnyba gavo duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Birių krovinių terminalo akcininkus ir tokiu bÅ«du sužinojusi pareiÅ¡kėjo asmens kodÄ , atliko paieÅ¡kÄ pagal jį ir nustatė visas įmones, kurių akcininkas buvo pareiÅ¡kėjas. Mano, jog Tarnyba bÅ«dama centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos valdytoja jau tuomet turėjo ir galėjo įsitikinti, kad nė viena iÅ¡ Å¡ių įmonių niekada nedalyvavo vieÅ¡uosiuose pirkimuose, todėl tolesni Tarnybos veiksmai renkant duomenis apie kiekvieno iÅ¡ pirkimuose nedalyvavusių juridinių asmenų dalyvius aiÅ¡kiai neturėjo teisėto tikslo. PareiÅ¡kėjas nesutinka su atsakovės Sprendime nurodytu teiginiu, jog duomenų rinkimo tikslas buvo identifikuoti rizikÄ vieÅ¡uosiuose pirkimuose keliančius elementus ir mano, kad toks motyvas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja tai faktinei aplinkybei, kad duomenys buvo renkami apie įmonių akcininkus, kurie niekada nebuvo pirkimų vykdytojais ar tiekėjais.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovės teiginiu, jog duomenys buvo renkami tikrinant pareiškėjo kontroliuojamos bendrovės UAB „Gargždų geležinkelis“ laimėtus viešuosius pirkimus, nes Tarnyba nerinko duomenų apie UAB „Gargždų geležinkelis“ akcininkus ir mano, kad tai įrodo, jog informacija, susijusi būtent su pirkimus laimėjusia įmone, net ir nedomino Tarnybos, arba ji turėjo pakankamai informacijos. Taip pat nurodo, kad Tarnyba teigia tikrinusi šešis viešuosius pirkimus, kuriuos įvykdžius sutartys buvo pasirašytos su tiekėju UAB „Gargždų geležinkelis“, tačiau pažymi, jog visi minėti pirkimai buvo užbaigti iki pareiškėjui tampant UAB „Gargždų geležinkelis“ akcininku.

Pareiškėjas visiškai nepateisina tikslingo jo asmens duomenų rinkimo, kuris susijęs su turimomis pirkimuose nedalyvavusių bendrovių akcijomis. Nurodo, jog žiniasklaidoje nebuvo jokios informacijos apie jo valdomas ir nuosavybės teise priklausančias įmones, todėl nesutinka su Tarnybos aiškinimu, kad duomenis ji rinko reaguodama į 2019 m. vasario 7 d. publikuotus straipsnius, kuriuose buvo nurodyta minėta informacija. Pareiškėjo įsitikinimu Tarnyba jo duomenis tvarkė neturėdama tam teisėto tikslo ir pažeisdama BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose įtvirtintus duomenų tvarkymo principus, todėl mano, jog atsakovės sprendimas, nepripažįstantis, jog Tarnyba neteisėtai tvarkė pareiškėjo asmens duomenis, turi būti naikintinas.

Nesutinka su atsakovės Sprendime nurodytais teiginiais, jog pareiÅ¡kėjo, kaip duomenų subjekto teisės nebuvo pažeistos. Nurodo, kad atsakovė iÅ¡vardino teisės aktus, esÄ leidžiančius taikyti BDAR 14 straipsnio 5 dalies c punkte numatytÄ iÅ¡imtį, tačiau juose nėra konkrečiai ir aiÅ¡kiai iÅ¡vardinti asmens duomenų gavimo ir atskleidimo Tarnyboje atvejai, nenustatytos duomenų subjektų interesų apsaugos priemonės, Tarnybai gaunant iÅ¡ Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – JADIS) ir naudojant asmens duomenis. Pažymi, kad tik pradėjusi tvarkyti pareiÅ¡kėjo asmens duomenis, Tarnyba privalėjo pati jam apie tai praneÅ¡ti.

Teigia, jog net ir gavusi pareiÅ¡kėjo atstovės praÅ¡ymus, Tarnyba taip ir nepateikė informacijos, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu, vykdant pirkimų rinkos analizę, iÅ¡ JADIS dalyvių informacinės sistemos buvo renkami duomenys apie visų įmonių, kuriose pareiÅ¡kėjas turėjo akcijų, dalyvius, nors tos įmonės su vieÅ¡aisiais pirkimais nesusijusios, o pareiÅ¡kėjas viešųjų pirkimų laikotarpiu nebuvo UAB „Gargždų geležinkelis“ akcininkas. Nurodo, jog minėtas aplinkybes patvirtina tai, kad Tarnyba pareiÅ¡kėjui nepateikė sÄ Å¾iningos ir aiÅ¡kios informacijos apie jo asmens duomenų tvarkymÄ , nesudarė galimybės įsitikinti, ar nebuvo tvarkomi pertekliniai asmens duomenys, nebÅ«tini Tarnybos funkcijoms atlikti, ar buvo laikomasi proporcingumo ir duomenų kiekio mažinimo principų.

PaaiÅ¡kina, kad Tarnybos asmens duomenų rinkimo priežastis, jog reagavo į publikacijas žiniasklaidoje ir Lietuvos Respublikos Seimo narių praneÅ¡imÄ apie esÄ neteisėtus vieÅ¡uosius pirkimus valstybės įmonėje Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijoje (toliau – VÄ® Klaipėdos valstybinė jÅ«rų uosto direkcija), aiÅ¡kiai kompromituoja pareiÅ¡kėjÄ , apibÅ«dina jį kaip įstatymų pažeidėjÄ , todėl jam svarbu sužinoti apie tikruosius jo duomenų tvarkymo tikslus ir įsitikinti, kad veiksmai tvarkant duomenis buvo teisėti. Pažymi, kad Tarnybai paduotas jo praÅ¡ymas pateikti dokumentÄ , praneÅ¡antį apie galimai keliamos rizikos vertinimo rezultatÄ , yra visiÅ¡kai teisėtas ir pagrįstas.

PareiÅ¡kėjo atstovei papraÅ¡ius pateikti informacijÄ apie su juo susijusių rizikos veiksnių vieÅ¡uosiuose pirkimuose nustatymÄ ar nenustatymÄ , Tarnyba tokios informacijos nepateikė, nes rizikos vertinimas nebuvo Tarnyboje dokumentuotas. PareiÅ¡kėjas mano, jog aplinkybė, kad Tarnyba neįformino rizikos vertinimo eigos ar rezultatų jokiu dokumentu tik patvirtina aplaidų asmens duomenų tvarkymÄ , tačiau tai neatleidžia jos nuo prievolės teikti informacijÄ . Pažymi, kad jis prašė atsiųsti nebÅ«tinai formalų dokumentÄ , suraÅ¡ytÄ užbaigiant rizikos vertinimo procedÅ«rÄ , apibrėždamas tik praÅ¡omo dokumento turinį.

PaaiÅ¡kina, kad pripažinus, jog Tarnyba pažeidė pareiÅ¡kėjo teises tik tuo, jog neiÅ¡aiÅ¡kino jam teisės paduoti skundÄ priežiÅ«ros institucijai ir buvo nuspręsta, kad kitų taisomųjų veiksmų taikymas atsižvelgiant į nustatytÄ pažeidimÄ nebÅ«tų proporcingas. PareiÅ¡kėjas mano, jog Tarnyba įvykdė daugiau pažeidimų, dėl kurių įvykdymo turėtų bÅ«ti skiriama administracinė bauda. Mano ir tai, jog teismui tenkinant skundÄ , turi bÅ«ti panaikinta ir atsakovės sprendimo dalis, kuria ji atsisakė Tarnybai skirti administracinę baudÄ .

PareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti, remiantis jame nurodytais argumentais.

Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriame nurodo, jog su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Inspekcija nesutinka su pareiÅ¡kėjo pozicija, jog teisės aktai, kuriais rėmėsi Tarnyba, jos veiksmų teisėtumo nepagrindžia. Atsakovė pažymi, kad jos sprendimas nebuvo vienareikÅ¡miÅ¡kai pagrįstas vien tik Tarnybos nurodytais teisės aktais, kurie galimai suteikė teisę tvarkyti pareiÅ¡kėjo asmens duomenis.

Inspekcija nurodo, kad Tarnyba teisėtai, vykdydama jai pavestas teisės aktais, reglamentuojančiais viešųjų pirkimų vykdymÄ , vieÅ¡osios valdžios funkcijas ir siekdama atlikti užduotį, vykdomÄ vieÅ¡ojo intereso labui, t. y. vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu, 2019 m. vasario 7 d. atliko JADIS paieÅ¡kÄ pagal pareiÅ¡kėjo asmens kodÄ , ir tÄ pačiÄ dienÄ atliko paieÅ¡kas pagal juridinių asmenų, kurių dalyvis yra pareiÅ¡kėjas, kodus bei suformavo duomenų apie juridinių asmenų dalyvius iÅ¡raÅ¡us su istorija. Nustačius, kad Tarnyba asmens duomenis tvarkė vadovaujantis minėtu BDAR straipsniu, kartu nustatyta asmens duomenų tvarkymo sÄ lyga, kas reiÅ¡kia, kad asmens duomenų tvarkymo tikslas yra bÅ«tinas, tačiau neprivaloma jį įtvirtinti teisės akte, reglamentuojančiam duomenų vykdytojo funkcijas, kurių vykdymui bÅ«tinas asmens duomenų tvarkymas.

Inspekcija nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad minimu atveju Tarnyba veikė neteisėtai, nes teisės aktas, įtvirtinantis Tarnybos funkcijas, kurių atlikimui buvo reikalinga tvarkyti pareiÅ¡kėjo asmens duomenis, neatitiko BDAR 6 straipsnio 3 dalies. Teigia, kad 2019 m. vasario 7 d. Tarnybos darbuotojas atliko paieÅ¡kÄ pagal pareiÅ¡kėjo asmens kodÄ , tačiau duomenų apie pareiÅ¡kėjÄ , kuris yra juridinių asmenų dalyvis, iÅ¡raÅ¡o neperžiÅ«rėjo. Nurodo, jog atlikęs paieÅ¡kas pagal juridinių asmenų kodus, darbuotojas suformavo duomenų apie juridinio asmens dalyvius iÅ¡raÅ¡us su istorija. Pažymi, jog minėtas aplinkybes patvirtina pateiktas prie valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VÄ® Registrų centras) atsakymo vartotojo veiksmų protokolas.

Inspekcija pastebi, kad atlikus paieÅ¡kÄ pagal dalyvio asmens duomenis, rodomas įmonių sÄ raÅ¡as ir yra galimybė susiformuoti asmens, kuris yra juridinių asmenų dalyvis, duomenų iÅ¡raÅ¡Ä . Minėtame sÄ raÅ¡e nurodoma, kokiose įmonėse asmuo yra dalyvis, bet nėra informacijos apie kitus tose įmonėse dalyvaujančius asmenis. Tokio iÅ¡raÅ¡o Tarnyba neformavo apie pareiÅ¡kėjÄ , o pagal sÄ raÅ¡Ä formavo JADIS iÅ¡raÅ¡us, kuriuose matomi visi tų įmonių dalyviai. Teigia, kad JADIS iÅ¡raÅ¡ai formuoti tik kartÄ , todėl akivaizdu, kad Tarnybos atliktų peržiÅ«rų pagal įmones tikslas buvo įvertinti, ar buvo sÄ sajų tarp VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos pirkimuose pasiÅ«lymus pateikusių tiekėjų.

Atsakovė nurodo, jog Tarnyba yra priskiriama JADIS 17.1 papunktyje nurodytai duomenų gavėjų kategorijai – valstybės institucijos ir įstaigos, turinčios teisę gauti visus juridinių asmenų dalyvių ir naudos gavėjų duomenis ir jų sÄ raÅ¡us įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Teikiamu duomenų apimtis Tarnybai nustatyta aukščiau minėtame JADIS papunktyje. Duomenys Tarnybai buvo teikti pagal 2015 m. rugsėjo 4 d. Duomenų teikimo sutartį Nr. JADi-27. Inspekcija pažymi, kad Tarnybai taikomos teisės aktų nuostatos suteikia teisę gauti duomenis, įskaitant ir asmens duomenis iÅ¡ JADIS, o pačiose JADIS nuostatose yra vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatytos tinkamos teisėtų duomenų subjekto interesų apsaugos priemonės (nustatomas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas, praÅ¡omų pateikti asmens duomenų apimtis, pasižadėjimas tų duomenų neatskleisti tretiesiems asmenims ir kitos apsaugos priemonės). Inspekcija nurodo, kad Tarnyba neturėjo pareiÅ¡kėjo informuoti apie jo asmens duomenų rinkimÄ iÅ¡ JADIS vadovaujantis BDAR 14 straipsnio 5 dalies c punktu.

Teigia, kad Tarnyba 2019 m. gegužės 9 d. raÅ¡tu atsakė į pareiÅ¡kėjo atstovės pateiktus klausimus nustatytu laiku, kaip to reikalauja BDAR 12 straipsnio 3 dalis bei 15 straipsnis. Taip pat Tarnybos atstovas papildomai pareiÅ¡kėjo atstovei elektroniniu paÅ¡tu teikė atsakymus į jos užduodamus patikslinančius klausimus. Atsakovė pažymi, kad pareiÅ¡kėjo skundo dalis dėl BDAR 15 straipsnio 1 dalies f punkto neįgyvendinimo buvo pripažintas pagrįstu. Atsakovė pažymi dar ir tai, kad Tarnyba neturi praÅ¡omo pareiÅ¡kėjo dokumento, nes toks nebuvo rengtas, atsakovė pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimo metu nenustatė prieÅ¡ingai, todėl neturėjo galimybės minėto dokumento iÅ¡reikalauti, kaip tÄ prašė padaryti pareiÅ¡kėjas.

Inspekcija teigia, kad pareiÅ¡kėjo manymas, jog Tarnyba galimai neteisėtai tvarkė jo asmens duomenis ir pažeidė, jo kaip duomenų subjekto teises, nesudaro pagrindo skirti baudÄ . Nurodo, jog Inspekcijai nustačius, kad pareiÅ¡kėjui informacija nebuvo pateikta tik pagal BDAR 15 straipsnio 1 dalies f punktÄ , o kita praÅ¡oma informacija buvo suteikta, nenustatė, kad buvo pažeistos kitos duomenų subjektų teisės, todėl neteikė nurodymo Tarnybai įgyvendinti duomenų subjekto teises. Taip pat Inspekcija Sprendime pažymėjo, kad kitų taisomųjų veiksmų taikymas atsižvelgiant į nustatytÄ pažeidimÄ bÅ«tų neproporcingas, todėl praÅ¡ymas skirti baudÄ yra nepagrįstas.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti, Inspekcijos SprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriame nurodo, jog su skundu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas. Nurodo, jog skunde pateikti motyvai bei argumentai neatitinka faktinės situacijos bei nepaneigia Skundu skundžiamo atsakovės sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Tarnyba teigia, kad su pareiškėjo asmens duomenimis buvo susipažinta Tarnybai atliekant VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atliktų pirkimų, kuriuos laimėjo UAB „Gargždų geležinkelis“ analizę, kuri buvo atliekama vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 101 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Pažymi, jog pareiškėjas ignoruoja aplinkybę, kad Tarnybai būtinybę atlikti veiksmus, susijusius su pareiškėjo duomenų JADIS peržiūrėjimu, suponavo jos atliekamų funkcijų, įtvirtintų aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatose ir jomis siekiamų tikslų pobūdis.

PaaiÅ¡kina, kad rizikos vertinimo procedÅ«ra buvo pradėta reaguojant į vieÅ¡ojoje erdvėje pasirodžiusius straipsnius apie pažeidimus vieÅ¡uosiuose pirkimuose, susijusius su pareiÅ¡kėjo valdomomis ir nuosavybės teise priklausančiomis įmonėmis, todėl Tarnyba, kuriai yra pavesta atlikti viešųjų pirkimų priežiÅ«ros funkcijÄ , turėjo įsitikinti, ar nurodoma informacija yra teisinga ir įvertinti viešųjų pirkimų elementų rizikÄ . Akcentuoja (ir tai PareiÅ¡kėjui ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta), jog vertinant pirkimų rizikÄ yra vertinamas pirkimų, o ne juose dalyvavusių tiekėjų rizikingumas. Teigia, kad atliekant pirkimų rizikos analizę, yra patikrinama ir informacija apie tiekėjų tarpusavio ryÅ¡ius, kas ir buvo daroma peržiÅ«rint JADIS esančiÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ .

Pažymi, jog atliekant UAB „Gargždų geležinkelis“ analizę buvo renkama informacija apie su UAB „Gargždų geležinkelis“ susijusių, tame tarpe susijusių ir per akcininkus, Å«kio subjektų dalyvavimÄ vieÅ¡uosiuose pirkimuose. Atkreipia dėmesį, kad Tarnyba turi teisę savarankiÅ¡kai pasirinkti tikrinimo objektÄ , bÅ«dÄ , mastÄ . Nurodo, jog nagrinėjamu atveju siekiant patikrinti žiniasklaidoje nurodytÄ informacijÄ , buvo reikalinga nustatyti, ar yra tiesioginių ar netiesioginių tarpusavio sÄ sajų tarp tiekėjų, dalyvavusių VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos pirkimuose, todėl, atliekant rizikos vertinimo procedÅ«rÄ , buvo bÅ«tina taip pat patikrinti, ar įmonių, susijusių su pareiÅ¡kėju, kiti akcininkai yra susiję su kitomis įmonėmis, dalyvavusiomis minėtuose pirkimuose. Nurodo, kad rizikos analizės atlikimo metu buvo susipažinta su informacija apie kitas pareiÅ¡kėjo valdomas ir nuosavybės teise priklausančias įmones, toliau buvo peržiÅ«rima tų pačių įmonių, kitų akcininkų informacija ir tuomet, jau žinant įmonių pavadinimus, per Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos sutarčių vieÅ¡inimo posistemę, buvo tikrinama, ar tos įmonės yra dalyvavusios VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos pirkimuose. Teigia, kad atlikus analizę ir nenustačius, kad kitos su pareiÅ¡kėju tiesiogiai ar netiesiogiai susietos įmonės yra dalyvavusios minėtuose pirkimuose, bei atsižvelgiant į tai, kad minėtų pirkimų dokumentuose nustatytos sÄ lygos iÅ¡ esmės atitinka viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimÄ , bei į tai, kad Tarnyba nebuvo gavusi potencialių tiekėjų praneÅ¡imų apie galimus VPÄ® ar PÄ® pažeidimus nei dėl minėtų pirkimų nei dėl vieÅ¡ojo pirkimo – pardavimo sutarčių, ir įvertinus rizikingumÄ , buvo nuspręsta neatlikti minėtų pirkimų vertinimo.

Tarnyba nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais, jog Tarnybos rizikos vertinimo eigos ar rezultatų neįforminimas jokiu dokumentu tik patvirtina, jog Tarnyba aplaidžiai tvarko asmens duomenis. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjui jau aiÅ¡kino, kad sprendimas neatlikti pirkimų vertinimo yra fiksuojamas tik duomenų bazėje ir vieÅ¡ai skelbiamas Tarnybos internetinėje svetainėje. Pažymi, kad JADIS gauti pareiÅ¡kėjo asmens duomenys Tarnyboje nėra tvarkomi, o JADIS duomenų apie pareiÅ¡kėjÄ naudojimas buvo vienkartinio pobÅ«džio. Teigia, kad duomenys nebuvo niekam perduoti ar kitaip pavieÅ¡inti. Pažymi, kad rizikos analizės atlikimo metu susipažinus su iÅ¡ JADIS gautais duomenimis, jie buvo iÅ¡kart sunaikinti. Nurodo ir tai, kad duomenys apie tyrimÄ yra saugomi duomenų bazėje. Pažymi tai, kad duomenų bazėje saugomi duomenys tik apie pirkimus ir jokie duomenys apie duomenų subjektus ar jų rizikos identifikavimo tyrimo procesÄ saugomi nėra.

Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 3R-251(2.13-1) „Dėl I. U. 2019 m. rugpjūčio 7 d. skundo“, kuriuo Inspekcija nusprendė pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. balandžio 1 d. VÄ® Registrų centras pateikė praÅ¡ymÄ praneÅ¡ti dėl informacijos apie jį suteikimo. VÄ® Registrų centras 2019 m. balandžio 11 d. raÅ¡tu Nr. S-22830 (1.17.) informavo pareiÅ¡kėjÄ apie tai, kad „automatiniu bÅ«du pagal duomenų teikimo internetu sutartį“ 2019 m. vasario 7 d. Tarnybai buvo pateikti JADIS duomenys pagal pareiÅ¡kėjo asmens kodÄ apie visų juridinių asmenų, kurių akcininkas jis yra, dalyvius su istorija.

2019 m. gegužės 2 d. pareiÅ¡kėjo atstovė kreipėsi į TarnybÄ su praÅ¡ymu praneÅ¡ti, kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu Tarnyba rinko duomenis apie pareiÅ¡kėjo turimas įmonių akcijas. 2019 m. gegužės 9 d. Tarnyba raÅ¡tu Nr. 4S-567 atsakė į pareiÅ¡kėjos klausimÄ . 2019 m. gegužės 28 d. pareiÅ¡kėjo atstovė pateikė pakartotinį praÅ¡ymÄ Tarnybai, į kurį ji atsakė 2019 m. birželio 27 d. raÅ¡tu Nr. 4S-780.

2019 m. rugpjūčio 7 d. pareiÅ¡kėjo atstovė Inspekcijai pateikė skundÄ dėl Tarnybos neteisėto pareiÅ¡kėjo asmens duomenų tvarkymo ir duomenų subjekto teisių pažeidimo. Skundu prašė: 1) įpareigoti TarnybÄ pateikti pareiÅ¡kėjo tvarkomų asmens duomenų kopijÄ ; 2) įpareigoti TarnybÄ pateikti pareiÅ¡kėjo iÅ¡samiÄ informacijÄ apie tai, ar atlikus UAB „Gargždų geležinkelis“ laimėtų viešųjų pirkimų rizikos analizę buvo nustatyti rizikos veiksniai ar pažeidimai, susiję su pareiÅ¡kėjo asmenine veikla ar jo veikla per jo valdomas įmones. Jeigu tokie rizikos veiksniai ar pažeidimai buvo nustatyti – kokie konkretÅ«s rizikos veiksniai ar pažeidimai; 3) įpareigoti TarnybÄ iÅ¡trinti pareiÅ¡kėjo asmens duomenis po to, kai visa 7.2, 7.3 punktuose praÅ¡oma informacija bus suteikta; 4) skirti Tarnybai administracinę baudÄ .

Inspekcija 2020 m. kovo 16 d. Sprendimu Nr. 3R-251 (2.13-1.) „Dėl I. U. 2019 m. rugpjūčio 7 d. skundo“ pareiÅ¡kėjo skundÄ dalyje dėl JADIS peržiÅ«ros ir dėl teisės gauti informacijÄ apie duomenų tvarkymÄ pagal BDAR 14 straipsnį nusprendė atmesti. PareiÅ¡kėjo skundÄ dalyje dėl teisės susipažinti su duomenimis pagal BDAR 15 straipsnio 1 dalies f punktÄ pripažino pagrįstu.

Taigi, BDAR 4 straipsnyje pateikti Å¡iai bylai aktualÅ«s apibrėžimai. Asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardÄ ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vienÄ ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultÅ«rinės ar socialinės tapatybės požymius (1 punktas). Duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įraÅ¡ymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, iÅ¡gava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu bÅ«du sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, iÅ¡trynimas arba sunaikinimas (2 punktas). Duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentÅ«ra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti SÄ jungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretÅ«s jo skyrimo kriterijai gali bÅ«ti nustatyti SÄ jungos arba valstybės narės teise (7 punktas). Duomenų tvarkytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentÅ«ra ar kita įstaiga, kuri duomenų valdytojo vardu tvarko asmens duomenis (8 punktas).

BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmens duomenų tvarkymo principai: teisėtumo, sÄ Å¾iningumo ir skaidrumo principas, tikslo apribojimo principas, duomenų kiekio mažinimo principas, tikslumo principas, saugojimo trukmės apribojimo principas, vientisumo ir konfidencialumo principas.

BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimÄ , kad jo asmens duomenys bÅ«tų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis bÅ«tina siekiant įvykdyti sutartį, kurios Å¡alis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto praÅ¡ymu prieÅ¡ sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis bÅ«tina, kad bÅ«tų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis bÅ«tina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis bÅ«tina siekiant atlikti užduotį, vykdomÄ vieÅ¡ojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas vieÅ¡osios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis bÅ«tina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios Å¡alies interesų, iÅ¡skyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių bÅ«tina užtikrinti asmens duomenų apsaugÄ , yra už juos virÅ¡esni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. Å ios pastraipos f punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis“.

Taigi, BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos Å¡eÅ¡ios savarankiÅ¡kos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sÄ lygos. Esant bent vienai iÅ¡ jų, tokiu mastu, kokiu atskira sÄ lyga yra taikoma, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu.

Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktÄ duomenų tvarkymo teisėtumas tiesiogiai siejamas su bÅ«tinybe atlikti užduotį, vykdomÄ vieÅ¡ojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas vieÅ¡osios valdžios funkcijas.

BDAR 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas Europos SÄ jungos arba duomenų valdytojui taikomojoje valstybės narės teisėje.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Tarnyba vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevencija, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu.

Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PÄ®) 101 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba vykdo Å¡io įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevencijÄ , prižiÅ«ri, kaip laikomasi Å¡ių teisės aktų reikalavimų, įskaitant Å¡ių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir Å¡io įstatymo 19 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius. PÄ® 101 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Tarnyba skundų ir praneÅ¡imų dėl pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo galimų pažeidimų nenagrinėja. Skunduose ir praneÅ¡imuose pateikta informacija naudojama pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali bÅ«ti pradėtas perkančiojo subjekto veiklos patikrinimas vadovaujantis Å¡io straipsnio 2 dalies 5 punktu.

Viešųjų pirkimų, pirkimų atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų, vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutarčių bei pirkimo-pardavimų sutarčių, sudaromų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų, atrinkimo vertinimui ir perkančiųjų organizacijų bei perkančiųjų subjektų atrinkimo tikrinimui procedÅ«rų tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as), patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1S-154 „Dėl Viešųjų pirkimų, pirkimų atliekamų vandentvarkos, energetikos transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų, vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutarčių bei pirkimo-pardavimo sutarčių, sudaromų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų, atrinkimo vertinimui ir perkančiųjų organizacijų bei perkančiųjų subjektų atrinkimo tikrinimui procedÅ«rų tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ApraÅ¡as), 3.1.2. punkte nurodoma, kad Tarnybos valstybės tarnautojams ir darbuotojams skirtas dokumentas nėra vieÅ¡ai skelbiamas, siekiant iÅ¡vengti perkančiųjų organizacijų korekcinių veiksmų, galinčių neigiamai įtakoti rizikos valdymo procesÄ , vadovaujantis Å¡io ApraÅ¡o II ir III skyriuose nustatyta tvarka. ApraÅ¡o 5.1. punkte nurodoma, kad praneÅ¡imas – Tarnybos gauti praÅ¡ymai, skundai, praneÅ¡imai žiniasklaidoje pateikta informacija, informacija, gauta iÅ¡ Tarnybos administracijos padalinių apie galimai perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų padarytus įstatymų pažeidimus, vykdant pirkimų procedÅ«ras, sudarant ar vykdant sutartis. ApraÅ¡o 4 punkte nurodoma, kad pirkimų bei sutarčių atrinkimo vertinimui ir perkančiųjų organizacijų bei perkančiųjų subjektų atrikinimo tikrinimui tikslai: 4.1 užtikrinti identifikuotų didžiausios rizikos sričių, kuriose galimi dažniausi įstatymų ir su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimai, kontrolę; 4.2 didinti pirkimų bei sutarčių vykdymo kontrolės sistemos efektyvumÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog nesutinka su Inspekcijos pozicija, kad Sprendime iÅ¡vardinti teisės aktai pagrindžia Tarnybos veiksmų teisėtumÄ , nes nei viename iÅ¡ jų nėra aptarta, kokiais atvejais ir kokius asmens duomenis gali tvarkyti Tarnybos darbuotojai vykdydami jiems priskirtas vieÅ¡osios valdžios funkcijas.

IÅ¡ Sprendimo turinio matyti, kad spaudoje buvo pasirodę straipsniai apie pažeidimus vieÅ¡uosiuose pirkimuose, todėl 2019 m. vasario 7 d. buvo pradėtas duomenų rinkimas, kurio tikslas buvo - identifikuoti rizikÄ vieÅ¡uosiuose pirkimuose keliančius elementus. Tarnyba atsižvelgdama į aukščiau minėto ApraÅ¡o nuostatus, turėjo įsitikinti, ar spaudoje minima informacija yra teisinga ir įvertinti viešųjų pirkimų rizikÄ . Todėl vertindama viešųjų pirkimų rizikÄ , pasitelkiant JADIS, surinko duomenis apie pareiÅ¡kėjo valdomas ir nuosavybės teise priklausančias įmones.

Teismas nurodo, jog VPÄ® 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtinta, kad Tarnyba atlieka pažeidimų prevencijÄ , prižiÅ«ri, kaip laikomasi Å¡ių teisės aktų reikalavimų, įskaitant reikalavimus vykdant pirkimo sutartis, o PÄ® 101 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Tarnyba vykdo su Å¡io įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevencija. Remdamasi minėtu reglamentavimu, Tarnyba siekdama įvertinti ar spaudoje minima informacija yra teisinga ir siekdama identifikuoti viešųjų pirkimų rizikÄ atliko vertinimÄ , kurio metu pasitelkiant JADIS, surinko duomenis apie pareiÅ¡kėjo valdomas ir nuosavybės teise priklausančias įmones. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima manyti, kad jo asmens duomenys buvo renkami ne Tarnybos tikslais.

Atsižvelgdamas į paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas byloje faktines aplinkybes teismas konstatuoja, jog paminėti teisės aktai suteikia teisę Tarnybai rinkti duomenis vertinant viešųjų pirkimų rizikÄ , todėl pareiÅ¡kėjo duomenys buvo renkami teisėtu bÅ«du, o faktinės aplinkybės patvirtina, kad duomenys buvo renkami Tarnybos tikslais. Todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, jog nei teisės aktai, nei faktinis situacijos vertinimas Tarnybos veiksmų teisėtumo nepagrindžia, atmetamas kaip nepagrįstas.

Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Tarnyba galėjo ir turėjo įsitikinti, jog nei viena iÅ¡ įmonių niekada nedalyvavo vieÅ¡uosiuose pirkimuose, todėl duomenų rinkimas apie kiekvieno iÅ¡ pirkimuose nedalyvavusių juridinių asmenų dalyvius aiÅ¡kiai neturėjo tam teisėto tikslo, tačiau teismo vertinimu, iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Tarnybos darbuotojas atliko paieÅ¡kÄ pagal pareiÅ¡kėjo asmens kodÄ , tačiau duomenų apie asmenį neperžiÅ«rėjo, o atliko paieÅ¡kÄ pagal juridinių asmenų kodus ir suformavo duomenų apie juridinio asmens dalyvius iÅ¡raÅ¡us su istorija, formavo JADIS iÅ¡raÅ¡us, kuriuose matomi visi (kartu su pareiÅ¡kėju) tu įmonių dalyviai. IÅ¡ Tarnybos paaiÅ¡kinimo matyti, kad tokie duomenys apie juridinius asmenis Tarnybos buvo renkami su tikslu įvertinti, ar buvo sÄ sajų tarp VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos pirkimuose pasiÅ«lymus pateikusių tiekėjų. Teismo vertinimu Tarnyba teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi teisės aktais atliko paieÅ¡kas pagal juridinių asmenų, kurių dalyvis yra pareiÅ¡kėjas, kodus ir taip suformavo duomenų apie juridinių asmenų dalyvius sÄ raÅ¡us su istorija, o atlikdama tokius veiksmus veikė pagrįstai, siekdama užtikrinti viešųjų pirkimų priežiÅ«ros kontrolę ir vykdymÄ . Be to, atlikdama minėtus veiksmus su tikslu įvertinti viešųjų pirkimų rizikÄ Tarnyba vertino viešųjų pirkimų, o ne juose dalyvavusių tiekėjų rizikingumÄ , todėl buvo bÅ«tina patikrinti informacijÄ apie tiekėjų tarpusavio ryÅ¡ius, todėl atliekant Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos atliktų pirkimų, kuriuos laimėjo UAB „Gargždų geležinkelis“ analizę, kurios metu buvo siekiama įsitikinti, ar spaudoje pateikiama informacija apie galimus pažeidimus vieÅ¡uosiuose pirkimuose yra teisinga ir ar yra tiesioginių ar netiesioginių tarpusavio sÄ sajų tarp Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos pirkimuose pasiÅ«lymus pateikusių tiekėjų, informacija buvo renkama apie su UAB „Gargždų geležinkelis“ susijusių, tame tarpe susijusių ir per akcininkus, Å«kio subjektų dalyvavimÄ vieÅ¡uosiuose pirkimuose.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad Tarnyba pradėjusi tvarkyti jo duomenis, jam apie tai privalėjo pranešti. Nesutinka, jog šioje situacijoje gali būti pritaikyta BDAR 14 straipsnio 5 dalies c punkte nurodyta išimtis.

BDAR 14 straipsnis įtvirtina informacijÄ , kuri turi bÅ«ti pateikta, kai asmens duomenys yra gauti ne iÅ¡ duomenų subjekto. Å io straipsnio 5 dalies c punkte nurodoma, jog Å¡io straipsnio 1 – 4 dalys netaikomos, jeigu ir tiek, kiek duomenų gavimas ar atskleidimas aiÅ¡kiai nustatytas SÄ jungos arba valstybės narės teisėje, ir kurie taikomi duomenų valdytojui ir kuriuose nustatytos tinkamos teisėtų duomenų subjekto interesų apsaugos priemonės.

VPÄ® 95 straipsnio 2 dalis apibrėžia Viešųjų pirkimų tarnybos teises. VPÄ® 95 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinama teisė savarankiÅ¡kai pasirinkti tikrinimo objektÄ , bÅ«dÄ , mastÄ ir laikÄ . 2 punkte įtvirtinta teisė, kad Tarnyba turi teisę gauti iÅ¡ perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų su pirkimu, įskaitant pirkimo sutarties vykdymÄ , susijusiÄ informacijÄ ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iÅ¡ perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų Å¡ių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu. Prireikus Å¡is terminas gali bÅ«ti pratęstas dar 30 dienų. AnalogiÅ¡kos teisės nustatytos ir PÄ® 101 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte.

JADIS 17.1 papunktis įtvirtina, kad Juridinių asmenų gavėjai yra valstybės institucijos ir įstaigos, turinčios teisę gauti visus juridinių asmenų dalyvių ir naudos gavėjų duomenis ir jų sÄ raÅ¡us įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad viena iÅ¡ Tarnybos teisių pagal VPÄ® 95 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ yra teisė gauti susijusiÄ informacijÄ ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, konstatuoja, kad ji yra laikytina juridinių asmenų duomenų gavėja JADIS 17.1 papunkčio atžvilgiu. Kadangi ji laikoma JADIS duomenų gavėja, todėl vadovaudamasi BDAR 14 straipsnio 5 punkto c dalimi, Tarnyba neprivalėjo informuoti pareiÅ¡kėjo apie jo asmens duomenų rinkimÄ iÅ¡ JADIS. Teismas konstatuoja, kad atsižvelgus į tai kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo informavimo ir BDAR netaikymo Å¡iuo klausimu atmetami kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Tarnyba gavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus nepateikė informacijos, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu buvo tvarkomi asmens duomenys, o taip pat nepateikė praÅ¡omo dokumento, suraÅ¡yto užbaigiant rizikos vertinimo procedÅ«rÄ .

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, matyti, kad pareiÅ¡kėjo atstovė 2019 m. gegužės 2 d. Tarnybai teikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė praneÅ¡ti: 1) kokiu tikslu Tarnyba rinko JADIS tvarkomus duomenis apie pareiÅ¡kėjo turimas akcijas; 2) kokiu teisiniu pagrindu duomenys buvo rinkti; 3) Ar rinkti duomenys buvo perduoti tretiesiems asmenims ir jei taip – kada ir kam. Tarnyba 2019 m. gegužės 9 d. pateikė atsakymÄ â€žDėl praÅ¡ymo“ Nr. 4S-567, kuriame nurodė, kad duomenys iÅ¡ JADIS buvo gauti siekiant Tarnybai atlikti VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos vykdytų pirkimų rizikos analizę. Taip pat nurodė, kad analizė buvo atlikta po straipsnių spaudoje, kurios metu JADIS duomenys buvo tikrinami siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar yra tiesioginių ar netiesioginių tarpusavio sÄ sajų pirkimuose pasiÅ«lymus pateikusių tiekėjų. Pažymėjo, jog JADIS duomenys apie pareiÅ¡kėjÄ tretiesiems asmenims perduoti nebuvo ir informavo pareiÅ¡kėjo atstovę, jog Tarnybos nagrinėjamų praneÅ¡imų rizikos vertinimo sprendimai ir iÅ¡vados ir perkančiųjų organizacijų tikrinimų ataskaitos skelbiamos vieÅ¡ai. Vėliau matyti, kad tarp pareiÅ¡kėjo atstovės ir Tarnybos vyko susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu.

2019 m. gegužės 28 d. pareiÅ¡kėjo atstovė Tarnybai pateikė pakartotinį praÅ¡ymÄ , kuriame prašė atsiųsti dokumento kopijÄ , kuriame buvo užfiksuoti atlikto rizikos vertinimo rezultatai, arba pažymÄ ar kitÄ dokumentÄ , kuriame bÅ«tų vienareikÅ¡miÅ¡kai praneÅ¡ta, kad atlikus UAB „Gargždų geležinkelis“ laimėtų viešųjų pirkimų rizikos analizę jokių rizikos veiksnių ar pažeidimų, susijusių su pareiÅ¡kėjo asmenine veikla ar jo veikla per jo valdomas įmones, nebuvo nustatyti; jei tokie rizikos veiksniai ar pažeidimai buvo nustatyti – nurodyti, kokie tai konkretÅ«s rizikos veiksniai ar pažeidimai. Tarnyba 2019 m. birželio 28 d. pateikė pareiÅ¡kėjo atstovei atsakymÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ â€žDėl praÅ¡ymo“ Nr. 4S-780, kuriame nurodė: 1) rizikos vertinimas yra Tarnybos vidinis procesas, kuris nėra prilyginamas administracinei procedÅ«rai, todėl Å¡iame etape nesuraÅ¡oma iÅ¡vada ir kitokios formos dokumentuotas sprendimas, todėl neturi galimybės pateikti praÅ¡omo dokumento; 2) informacija, kurios praÅ¡o pareiÅ¡kėjo atstovė yra skelbiama Tarnybos internetinėje svetainėje; 3) nebuvo rengtas atsakymas į LR Seimo narių raÅ¡tÄ , nes jis vadovaujantis teisės aktais vertinamas kaip praneÅ¡imas.

VPÄ® 95 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nenagrinėja skundų ir praneÅ¡imų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Å iuose skunduose ir praneÅ¡imuose pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali bÅ«ti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis Å¡io straipsnio 2 dalies 5 punktu. PÄ® 101 straipsnio 4 dalis nustato, kad Tarnyba vykdo Å¡io įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevencijÄ , prižiÅ«ri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant Å¡ių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir Å¡io įstatymo 19 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius.

Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , teismas laiko, jog Tarnyba nustatytu laiku, kaip to reikalauja BDAR 12 straipsnio 3 dalis, atsakė pareiÅ¡kėjo atstovei į jos paklausimus, tinkamai paaiÅ¡kino priežastis dėl kokių priežasčių negalėjo pateikti praÅ¡omo dokumento, kadangi paaiÅ¡kino, kad sprendimas neatlikti pirkimų vertinimo yra fiksuojamas tik duomenų bazėje ir vieÅ¡ai skelbiamas Tarnybos internetinėje svetainėje. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundo argumentus Å¡iuo aspektu atmeta kaip nepagrįstus.

Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog Tarnyba įvykdė daugiau pažeidimų, nei numatyta Sprendime, todėl jai turi bÅ«ti skiriama administracinė bauda, tačiau teismas įvertinęs bylos medžiagÄ sutinka su Sprendime iÅ¡dėstyta Inspekcijos nuomone, jog pripažintinas tik vienas pažeidimas - kad Tarnyba netinkamai įgyvendino BDAR 15 straipsnio nuostatas, nes neinformavo pareiÅ¡kėjo apie BDAR 15 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytÄ teisę pateikti skundÄ priežiÅ«ros institucijai. PareiÅ¡kėjui savo skunde tik abstrakčiai nurodžius, jog yra daugiau pažeidimų, tačiau jų nekonkretizavus, o teismui nenustačius daugiau pažeidimų, nėra jokio pagrindo nesutikti su Inspekcijos Sprendimu ir skirti Tarnybai administracinę baudÄ , todėl ir Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas prieina prie išvados, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir, remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo jo naikinti.

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Remiantis ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalimi, Å¡alis turi teisę į iÅ¡laidų atlyginimÄ tik tokiu atveju, kai jos naudai yra priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas, todėl ir Å¡is pareiÅ¡kėjo reikalavimas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo I. U. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Asta Adamonytė-Šipkauskienė

Tomas Blinstrubis

Beata Martišienė