2023-02-01 Nr. AB-2702-3-61-3-09079-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-88-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09079-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.2; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas I. M. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašė: 1) atnaujinti terminą skundui dėl Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. sprendimų „Dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“ Nr. V3-705, Nr. V3-706 ir Nr. V3-707 (toliau – ir Fondo Sprendimai) paduoti; 2) panaikinti Fondo Sprendimus; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-13014 (toliau – ir Valdybos Sprendimas); 4) panaikinti Valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą „Dėl I. M. vaikų išlaikymo išmokų skolos išieškojimo priverstine tvarka“ Nr. VRE_SP2 15969 (toliau – ir Valdybos Mažeikių skyriaus Sprendimas); 5) panaikinti Valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. birželio 15 d. atsakymą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (8.20E) DV S-49519 (toliau – ir Valdybos Klaipėdos skyriaus Sprendimas); 6) priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė aplinkybes, susijusias jo prašymais Fondo administracijos direktoriui, Valdybai bei gautais atsakymais, Valdybos Mažeikių skyriaus vaikų išlaikymo skolos perskaičiavimu bei išieškojimu, administracinės bylos Nr. eI2-99-320/2022 išnagrinėjimu Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose ir teigė, kad Valdybos skyriai terminą skundui dėl Fondo Sprendimų atnaujino, teikė atsakymus pareiškėjui ir nė viename iš jų nenurodė, kad terminas yra praleistas ir dėl to prašymai nebenagrinėtini. Tuo pačiu teigė, kad terminas skundui dėl Fondo Sprendimų iš esmės nebuvo praleistas dėl Valdybos skyrių veiksmų nuolatos tikslinant apskaičiuotą skolą, laukiant administracinės bylos išnagrinėjimo, tikintis, kad priimtas sprendimas turės įtakos skolos dydžiui, priimant pareiškėjo prašymus, atsakant į juos, neatsisakant jų priimti ir nenurodant, kad apskundimo terminai praleisti dar 2017 m. Tuo atveju, jei teismas laikytų, kad Fondo Sprendimų apskundimo terminas buvo praleistas, pareiškėjas prašė pripažinti nurodytas priežastis ir susiklosčiusias aplinkybes svarbiomis ir atnaujinti praleistą terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjui termino skundui dėl Fondo Sprendimų paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, išaiškino pareiškėjui, kad dėl Valdybos Mažeikių skyriaus Sprendimo ir Valdybos Klaipėdos skyriaus Sprendimo ir Valdybos Sprendimo jis turi kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus (Galinio Pylimo g. 9, Klaipėda).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi ir 30 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo, kada jam buvo įteikti Fondo Sprendimai, tačiau jis teigia, kad, nesutikdamas su šiais sprendimai, jis 2017 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Fondo administraciją. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad vėliausiai apie Fondo Sprendimus pareiškėjas sužinojo 2017 m. lapkričio 21 d. Fondo Sprendimuose nurodyta, kad jie per 15 darbo dienų skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas skundą dėl Fondo Sprendimų Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2022 m. gruodžio 9 d., t. y. praėjus daugiau nei 5 metams nuo vėliausios sužinojimo apie Fondo Sprendimus dienos.

Teismas vertino, kad pareiškėjas iš esmės nenurodė priežasčių, dėl kurių praleido terminą Fondo Sprendimams apskųsti. Šiuose sprendimuose buvo nurodyta jų apskundimo tvarka, t. y. aiškiai nurodyta, kad jie skundžiami ne Fondui, Valdybai, bet Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nors pareiškėjas teigia, jog tikėjosi, kad situaciją pavyks išspręsti bendradarbiaujant su valstybės institucijomis, iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad jis naudojosi kvalifikuota teisine pagalba: 2017 m. lapkričio 24 d., 2018 m. sausio 10 d. – advokato L. M. paslaugomis, 2019 m. lapkričio 7 d. – advokatės J. K. paslaugomis, todėl neabejotinai turėjo galimybę savo tikslus realizuoti per atstovus – kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą Fondo Sprendimuose nurodytu terminu.

Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra priklausančios nuo pareiškėjo valios, jo pasirinkto elgesio varianto. Jokių aplinkybių, kurios galėjo sudaryti kliūtis kreiptis pareiškėjui į teismą, pareiškėjas nenurodė. Todėl teismas prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Fondo Sprendimų netenkino, skundo dalį dėl Fondo Sprendimų panaikinimo atsisakė priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Teismas iš pareiškėjo skundo bei prie jo pateiktų dokumentų nustatė, kad Valdybos Sprendimas priimtas ikiteismine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 8 d. skundą, kuris patikslintas 2022 m. rugsėjo 13 d., be kita ko, dėl Valdybos Mažeikių skyriaus Sprendimo ir Valdybos Klaipėdos skyriaus Sprendimo. Tiek Valdybos Mažeikių skyriaus Sprendime, tiek Valdybos Klaipėdos skyriaus Sprendime nurodyta, kad šie sprendimai, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, per 20 darbo dienų skundžiami Valdybai.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1257 Valdybos Mažeikių skyrius nuo 2021 m. liepos 1 d. reorganizavimo būdu prijungtas prie Valdybos Klaipėdos skyriaus. Nors pareiškėjas skunde atsakovais nurodo Valdybą ir Valdybos Klaipėdos skyrių, vadovaujantis ABTĮ 28 straipsnio 3 dalimi, atsakovu šioje byloje turėtų būti Valdybos Klaipėdos skyrius, o ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka dėl minėtų Valdybos Mažeikių skyriaus Sprendimo ir Valdybos Klaipėdos skyriaus Sprendimo išnagrinėjusi Valdyba turėtų būti nurodyta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, priėjo prie išvados, kad skundas dėl prašomų panaikinti Valdybos Sprendimo, Valdybos Mažeikių skyriaus Sprendimo ir Valdybos Klaipėdos skyriaus Sprendimo turi būti paduodamas pagal atsakovo Valdybos Klaipėdos skyriaus buveinės vietą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (Galinio Pylimo g. 9, Klaipėda). Esant šioms aplinkybėms, skundo dalį dėl Valdybos Sprendimo, Valdybos Mažeikių skyriaus Sprendimo ir Valdybos Klaipėdos skyriaus Sprendimo teismas atsisakė priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teismas pareiškėjui išaiškino, kad skundą dėl Valdybos Sprendimo, Valdybos Mažeikių skyriaus Sprendimo ir Valdybos Klaipėdos skyriaus Sprendimo panaikinimo jis turi teikti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (ABTĮ 33 straipsnio 3 dalis).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjo teigimu, teismas nepasisakė dėl Valdybos ir jos teritorinių skyrių veiksmų ir sprendimų, turėjusių tiesioginės įtakos pareiškėjo veiksmams, taip pat nevertino, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. visos funkcijos buvo perduotos Mažeikių skyriui, dėl ko atitinkamai jo veiksmai priimant pareiškėjo dokumentus ir įrodymus, šių dokumentų vertinimas liudijo tai, kad perėmus funkcijas, pasikeitė ir skundų pateikimo, praleistų terminų atnaujinimo nagrinėjimo tvarka. Valdybos teritoriniam skyriui perėmus funkcijas, teisę spręsti dėl termino atnaujinimo galėjo Valdyba nuo 2018 m. sausio 1 d. Jei būtų vertinama priešingai, tuomet turi būti vertinami Valdybos ir jos teritorinių skyrių veiksmai, teikiant pareiškėjui atsakymus, perskaičiuojant skolą, vertinant ir priimant sprendimą dėl to pačio termino atnaujinimo ir šių veiksmų įtakos pareiškėjo termino atnaujinimo pagrįstumui. Vertinant tai, kad Valdyba turėjo teisę pasisakyti dėl termino atnaujinimo, teismas negalėjo pareiškėjo skundo vertinti kaip savarankiško prašymo atnaujinti terminą dėl Fondo Sprendimų apskundimo ir jį spręsti bylos priėmimo stadijoje. Šis klausimas turėjo būti vertinamas kaip Valdybos Sprendimo apskundimo dalis ir nagrinėjamas iškėlus bylą. Valdybos teritoriniai skyriai nuo pat 2017 m. lapkričio 21 d., kai pareiškėjas sužinojo apie 2017 m. birželio 19 d. priimtus sprendimus, su pareiškėju komunikavo, teikė jam atsakymus ir atliko kitus veiksmus. Teritorinių skyrių veiksmai pripažintini kaip tęstiniai ir pasikeitus reglamentavimui, apskundimo terminai turėtų būti laikomi nepraleisti arba Valdybos veiksmais atnaujinti priimant pareiškėjo dokumentus, vertinant juos.

Pareiškėjas akcentuoja, kad iki pat Valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. birželio 15 d. atsakymo nebuvo aišku, ar Fondo Sprendimais nustatyta skola bus perskaičiuota, kaip ji bus perskaičiuota, ar naujai pateikti dokumentai Klaipėdos skyriui bus visgi įvertinti, todėl vertinant aktualų teisinį reglamentavimą, anksčiau kreiptis dėl Fondo Sprendimų iš esmės nebuvo pagrindo. Pareiškėjas tikėjosi visą šią situaciją išspręsti ir tas tikėjimas buvo pagrįstas valstybinės institucijos veiksmais. Jei būtų vertinama, kad apskundimo terminas buvo praleistas, negalima sutikti, kad jis buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių, o buvo sąlygotas Valdybos teritorinių skyrių veiksmų, kas yra svarbios priežastys ir yra pakankamos terminą atnaujinti.

Teismas vertino tai, kad pareiškėją atstovavo kvalifikuoti teisininkai, tačiau toks vertinimas, Valdybos ir jos teritorinių skyrių neteisingų ir neteisėtų veiksmų apimtyje, iš esmės yra nesąžiningas. Kaip matyti iš Valdybos teritorinių skyrių raštų, sprendimų ir Valdybos Sprendimo, apskundimo ir atitinkamų veiksmų tvarka, seka nėra aiški net ir tos srities specialistams, atstovaujantiems instituciją.

Pareiškėjas pažymi, kad prašė prijungti išnagrinėtos Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų administracinės bylos Nr. eI2-99-320/2022 medžiagą, kurioje surinkti visi reikšmingi ir aktualūs dokumentai, tačiau teismas bylos neprijungė, todėl iš esmės neturėjo galimybės susipažinti su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais ir juos pagrindžiančiais įrodymais, nenustatė ir termino trūkumams pašalinti pateikiant dokumentus.

Pareiškėjo teigimu, būtent Valdybos Sprendimas tiek dėl neatnaujinto termino, tiek dėl iš dalies tenkinto reikalavimo turi tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams ir skundas dėl Valdybos Sprendimų turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas tik formaliai nustatė, kad Valdyba Sprendimą priėmė kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo institucija. Vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad Valdybos Sprendime nurodyta šio sprendimo ir kitų susijusių teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka – skundą pateikiant Vilniaus apygardos administraciniam teismui, skundas paduotas teisingai – Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o atsakovai yra Valdyba ir Valdybos Klaipėdos skyrius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Fondo Sprendimų, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, ir dėl to, kad skundo reikalavimas dėl Valdybos Mažeikių skyriaus Sprendimo, Valdybos Klaipėdos skyriaus Sprendimo bei Valdybos Sprendimo nepriskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 ir 9 punktai), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Fondo Sprendimų paduoti ir nenustatė nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, kurios sutrukdė jam skųsti Fondo Sprendimus juose nurodyta tvarka, t. y. per 15 darbo dienų kreipiantis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas taip pat nustatė, kad Valdybos Sprendimas yra priimtas ikiteismine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl, be kita ko, Valdybos Mažeikių skyriaus Sprendimo ir Valdybos Klaipėdos skyriaus Sprendimo. Teismas sprendė, kad atsakovu byloje turėtų būti Valdybos Klaipėdos skyrius, o Valdyba – trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Skundas dėl Valdybos Sprendimo, Valdybos Mažeikių skyriaus Sprendimo ir Valdybos Klaipėdos skyriaus Sprendimo turi būti paduodamas pagal atsakovo Valdybos Klaipėdos skyriaus buveinės vietą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigdamas, kad teismas nepagrįstai pareiškėjo prašymą dėl Valdybos Sprendimo dalies, kuria Valdyba atsisakė terminą atnaujinti, savo iniciatyva laikė savarankišku prašymu. Teismas nevertino visos susiklosčiusios situacijos, Valdybos ir jos teritorinių skyrių veiksmų ir jų įtakos Fondo Sprendimų apskundimui, nevertino Valdybos funkcijų perdavimo teritoriniams skyriams ir su tuo susijusios apskundimo tvarkos ir dėl to neteisingai nusprendė, kad terminas praleistas ne dėl svarbių, nuo pačio pareiškėjo priklausiusių subjektyvių priežasčių. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo teikiamas skundas priskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Šią aplinkybę, pareiškėjo teigimu, patvirtina Valdybos Sprendime nurodyta Valdybos Mažeikių skyriaus Sprendimo ir Valdybos Klaipėdos skyriaus Sprendimo apskundimo tvarka, nurodant, kad skundas paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau kartu joje pažymėta, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., 2011 m. birželio 9 d., 2000 m. birželio 30 d. nutarimus). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis skundo padavimo terminų ir teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklių.

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiami Fondo Sprendimai buvo priimti 2017 m. birželio 19 d., yra aktuali ABTĮ redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 28 d. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustatė, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju skundžiami Fondo Sprendimai buvo priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymu, kuris nustatė specialią sprendimų dėl Fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko apskundimo tvarką. Šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalis nustatė, kad sprendimą dėl Fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko skolininkas turi teisę apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka per 15 darbo dienų nuo tada, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie Fondo administratoriaus sprendimą. Tokia siekiamų apskusti Fondo Sprendimu apskundimo tvarka yra nurodyta šiose sprendimuose, pažymint, kad sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka per 15 darbo dienų nuo jų gavimo.

Pareiškėjas nurodė, kad apie priimtus Fondo Sprendimus jam tapo žinoma 2017 m. lapkričio 21 d., tai reiškia, kad pareiškėjas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra ženkliai praleidęs skundo teismui dėl minėtų sprendimų padavimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Pareiškėjas neneigia, kad jis galėjo suprasti ir suprato Fondo Sprendimų apskundimo tvarką ir terminus. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis laisva valia pasirinko nesinaudoti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais jam tinkamai išaiškinta teise kreiptis į teismą dėl Fondo Sprendimų panaikinimo, o teikti papildomus paaiškinimus, dokumentus atsakovui, siekdamas, kad atsakovas perskaičiuotų jam Fondo Sprendimais nustatytą skolą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teigdamas, jog iki pat Valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. birželio 15 d. atsakymo nebuvo aišku, ar Fondo Sprendimais nustatyta skola bus perskaičiuota, kaip ji bus perskaičiuota, ar naujai pateikti dokumentai Klaipėdos skyriui bus visgi įvertinti, iš esmės patvirtina, jog jam nebuvo pateiktos garantijos, kad Fondo Sprendimai bus panaikinti.

Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas laisva valia pasirinko savo elgesio modelį, todėl privalo prisiimti su tuo susijusią riziką bei kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis, nepriklausiusiomis nuo jo valios ir pakankamai svarbiomis šiam terminui atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo dėl Fondo Sprendimų padavimo terminą.

Sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo skundas dėl Valdybos Mažeikių skyriaus Sprendimo, Valdybos Klaipėdos skyriaus Sprendimo ir Valdybos Sprendimo nepriskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, aktualus yra ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas, pagal kurį skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad nurodytoje teisės normoje yra aiškiai įtvirtinta, jog tais atvejais, kai teritorinio administravimo subjekto priimtas administracinis aktas buvo tikrinamas aukštesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to teritorinio padalinio, kurio administracinio akto teisėtumas buvo tikrinamas, buveinės vietą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-616-1062/2017; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-816-492/2017; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-507-525/2018; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-259-552/2020).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia ginčyti Valdybos Mažeikių skyriaus Sprendimą, Valdybos Klaipėdos skyriaus Sprendimą bei Valdybos sprendimą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ką patvirtina ir siekiamų apskųsti sprendimų turinys, Valdyba Sprendimą priėmė išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 13 d. gautą ir 2022 m. rugsėjo 8 d. patikslintą skundą dėl, be kita ko, Valdybos Mažeikių skyriaus Sprendimo ir Valdybos Klaipėdos skyriaus Sprendimo panaikinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1257 Valdybos Mažeikių skyrius nuo 2021 m. liepos 1 d. reorganizavimo būdu prijungtas prie Valdybos Klaipėdos skyriaus, skundas dėl Valdybos Sprendimo, Valdybos Mažeikių skyriaus Sprendimo ir Valdybos Klaipėdos skyriaus Sprendimo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, turi būti paduodamas pagal atsakovo Valdybos Klaipėdos skyriaus buveinės vietą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (Galinio Pylimo g. 9, Klaipėda).

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, jog Valdybos Sprendime yra nurodyta skundo padavimo tvarka, jį paduodant Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pažymėtina, kad klaidingai nurodyta skundžiamame sprendime apskundimo tvarka nepaneigia to, kad skundą paduodantis asmuo privalo vadovautis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklėmis ir skundą nagrinėjamu atveju paduoti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo I. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis