a08f39ee-c899-4064-bd95-0ff27656ede9 · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1-459-387/2011Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01758-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.(S) VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 10 d.Vilnius Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Vidai Šuminienei, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, gynėjui advokatui V.

M., nukentėjusiajam J. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. V. a.k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 2d., padarymu, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :             Kaltinamasis E. V., bÅ«damas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.Taip, 2010-11-28 apie 01 val. 10 min.

Vilniuje, važiuodamas Laisvės prospektu nuo Architektų gatvės link Sausio 13-osios gatvės, netoli „VaivorykÅ¡tės“ autobusų stotelės ir vairuodamas automobilį „Fiat Doblo“, valst. Nr(duomenys neskelbtini), E. V. pažeidė kelių eismo taisyklių 14, 133 punkto reikalavimus, t.y. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus (kraujyje rasta 1,73 promilės etilo alkoholio), važiuodamas Laisvės prospektu nuo Architektų gatvės link Sausio 13-osios gatvės, neprivažiavus „VaivorykÅ¡tės“ autobusų stotelės nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamojo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, užvažiavo ant deÅ¡inio Å¡aligatvio ir atsitrenkė į ten stovintį gatvės apÅ¡vietimo stulpÄ .

Eismo įvykio metu automobilio keleiviui J. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, apgadintas automobilis ir gatvės apÅ¡vietimo stulpas.Kaltinamasis E. V. savo kaltės dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, parodydamas, kad jis tÄ dienÄ automobilio nevairavo ir avarijos nepadarė. Dėl pareikÅ¡to kaltinimo E. V. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ Â Å¡ventė savo draugės M. (R. – teismo pastaba) gimtadienį. Vakarėlio metu D. (A.), kuris negėrė paprašė jo tarnybinio automobilio raktelių, sakydamas, kad reikia parvežti namo J.

M.. Jis pats liko namuose. Po kiek laiko, negali pasakyti iÅ¡ ko, sužinojo, kad D. padarė avarijÄ . Sudaužė jo tarnybinį automobilį, sužalojo J.. Labai susinervino, nes galvojo, kad draudimas neatlygins padarytų nuostolių, nes vairavo paÅ¡alinis žmogus. Namuose ėmė siautėti, daužė durų stiklus dėl ko susižalojo rankÄ . Jam buvo iÅ¡kviesta medikų pagalba, o taip pat atvyko ir policija. Jis neprisimena nei kam skambino nei apie kÄ kalbėjo. TÄ naktį jis buvo nuvežtas ir į Kelių policijÄ , kur rašė paaiÅ¡kinimÄ .

PaaiÅ¡kinimÄ diktavo policijos darbuotojai. Tai, jog automobilį iki avarijos vairavo jis, o po to padarė avarijÄ , jis nurodė tik dėl tos priežasties, kad galvojo, jog automobilį vairavus kitam vairuotojui negaliotų draudimas. NežiÅ«rint į tai, kad kaltinamasis nepripažįsta savo kaltės padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ bei nurodo, jog autoįvykį padarė kitas asmuo, jo kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie teismo pripažįstami įrodymais.Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad eismo įvykis kilo Vilniuje, Laisvės prospekte, netoli „VaivorykÅ¡tės“ stotelės 2010 11 28.

Kelio danga sausa, asfaltas, vietomis apÅ¡erkÅ¡nijusi. Kelių eismo įvykio rÅ«Å¡is – atsitrenkimas į kliÅ«tį. Ä®vykio vietoje nustatyta, kad automobilis FIAT atsitrenkė į stulpÄ . Fiksuotos deÅ¡inio rato vėžės sniege ant žalios vejos. Å io pėdsako ilgis 25,3m. (t.1., b.l. 3-13).Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolu, suraÅ¡ytu 2010 11 28 (t.1., b.l. 10-11) nustatyta, kad automobilis Fiat Doblo (duomenys neskelbtini) stipriai apgadintas. Sugadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, sudaužyti visi priekiniai žibintai, iÅ¡laužtos deÅ¡inės pusės durys, apgadintos kairės pusės durys, apgadintas priekinis stiklas, įlinkęs stogas, važiuoklė.Automobilio Fiat Doblo (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokolu, suraÅ¡ytu 2010 12 01 (t.1., b.l. 16-24) nustatyta, kad automobilyje kraujo žymių nerasta.

Paimtas mikrodalelių mėginys nuo vairuotojo sėdynės bei stiklo Å¡ukės iÅ¡ automobilio salono.Pažyma dėl kelių įvykio (t.1., b.l. 25-26) nustatyta, kad autoįvykis įvyko dėl to, jog „vairuotojas nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stulpÄ â€œ. Autoįvykio metu nukentėjo keleivis J. M..Specialisto iÅ¡vada (t.1., b.l. 86-88) nustatyta, kad J. M. patyrė kairės akies voko nubrozdijimÄ bei kraujosruvÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ lÅ«pų srityje, deÅ¡inio Å¡launikaulio lūžį.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2010 11 28 eismo įvykio metu, nukentėjusiajam bÅ«nant automobilio keleiviu. Sužalojimas visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ .             Nukentėjusiojo J. M. parodymais nustatyta, kad su kaltinamuoju jau kokie 5 metai yra draugai. Ä®vykio dienÄ susirinko Å¡vęsti M. (E. V. draugės) gimtadienį. Jis daug iÅ¡gėręs, tad paprašė parvežti namo. MaÅ¡inÄ vairavo vienintelis vakarėlyje negėręs D. A.. Kaip iÅ¡važiavo nepamena.

Atsibudo tik po smÅ«gio. Pamatė aplinkui rÅ«kstančius dÅ«mus. D. sakė lipti iÅ¡ maÅ¡inos, bet jis negalėjo, nes koja buvo prispausta. Per avarijÄ jam lūžo Å¡launikaulis. Lūžis dar nesugijęs, po dviejų metų reikės daryti operacijÄ . Žalos atlyginti nepraÅ¡o. Ä® draudimÄ nesikreipė. Kartu nukentėjusysis nurodė, jog maÅ¡ina jie važiavo dviese (su D.). Kaltinamojo (E. V.) su jais nebuvo. Teismo posėdžio metu buvo apklausta Greitosios pagalbos medikų brigada, kuri buvo atvykusi pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ butÄ Lazdynuose, kur buvo Å¡venčiamas gimtadienis.

Taip, liudytojos, gydytojos S. Å ., parodymais nustatyta, kad psichiatrinė brigada buvo iÅ¡kviesta pas kaltinamÄ jį. Namuose buvo kaltinamojo mama, patėvis ir jaunų žmonių. Mama ir patėvis skundėsi, kad kaltinamasis iÅ¡gėręs triukÅ¡mauja, vartoja necenzÅ«rinius žodžius, kumščiu trenkė į duris ir iÅ¡daužė durų stiklÄ . Prie gydytojų kaltinamasis nieko tokio nedarė – tik vaikščiojo ir Å¡Å«kavo. Kaltinamajam jokios medicininės pagalbos nereikėjo, todėl buvo iÅ¡kviesta policija, kad kaltinamÄ jį apramintų.

Kartu liudytoja nurodė, jog matė, kad kaltinamasis susižalojęs rankÄ , tačiau žaizda nebuvo gili, tad jokia medicininė pagalba nebuvo teikiama. Pagalbos atsisakė ir pats kaltinamasis. Kartu liudytoja nurodė, kad į butÄ be jos dar buvo užėję sanitaras V. J. ir vairuotojas R. M.. Apie eismo įvykį jokios kalbos nebuvo.              AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir liudytojai V. J. bei R. M., kurie patvirtino, jog atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ kaltinamasis buvo bute, buvo neramus, buvusi iÅ¡kviesta policija, o apie jokį eismo įvykį kalbama nebuvo.Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai – kaltinamojo giminės ir draugai, kurie dalyvavo gimtadienio vakarėlyje.

Artimi Å¡eimos nariai (kaltinamojo mama ir sesuo atsisakė duoti parodymus teisme). Kiti liudytojai davė žemiau dėstomus parodymus.              Taip, liudytojas D. A. teismo posėdžio metu parodė, jog kaltinamasis yra jo žmonos brolis. Liudytojas taip pat pažįsta ir nukentėjusįjį. Buvo Å¡venčiamas kaltinamojo E. V. merginos M. gimtadienis. Å ventės metu ( jau į vakarėlio pabaigÄ ) nukentėjusiajam pasidarė bloga ir jis paprašė nuvežti jį namo, nes liudytojas nevartojo alkoholio.

Buvo Å¡alta ir jo (liudytojo) automobilis neužsikÅ«rė, todėl sėdo į E. darbinį automobilį ir važiavo iÅ¡ Lazdynų į KaroliniÅ¡kes. Raktelius nuo automobilio davė pats E. V.. Važiuojant jis nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į stulpÄ . Sudaužė automobilį, nukentėjusiajam lūžo koja. Nors automobilis gerokai nukentėjo, jam pačiam nieko rimto neatsitiko. Medikai jo apžiÅ«ros nedarė. Jis tik pÅ«tė į alkotesterį, buvo daromas kraujo tyrimas. Kartu liudytojas nurodė, jog tÄ vakarÄ jis Kelių policijoje rašė du paaiÅ¡kinimus.

Pirmame paaiÅ¡kinime parašė, kad automobilį vairavo jis. Po to kai jis išėjo iÅ¡ policijos, po kokių 10-15 min. jis vėl buvo iÅ¡kviestas. Jam pareigÅ«nai liepę raÅ¡yti kad vairavo E.. Sakė, kad taip bus geriau, nes automobilis esÄ s ne jo, o įmonės. Antrame paaiÅ¡kinime jis ir parašė, kad vairavo kaltinamasis E. V.. Kartu liudytojas negalėjo paaiÅ¡kinti koks pareigÅ«nams skirtumas, kas vairavo automobilį. Su pareigÅ«nais pažįstamas nebuvo ir jų pastangos jam padėti jam nėra suprantamos.

Jis negali paaiÅ¡kinti tokio pareigÅ«nų elgesio. AntrÄ paaiÅ¡kinimÄ jam liepė raÅ¡yti policijos pareigÅ«nas N. V.. Liudytojo parodymais nustatyta, kad po avarijos jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu „112“ ir žmonai. Kam pirma - neprisimena. Ar po įvykio telefonu kalbėjosi su E. neprisimena. Liudytojas taip pat parodė, kad nuo E. namų iki avarijos vietos apie 1 km atstumas. E. eismo įvykio vietoje nebuvo. Po avarijos E. pirmÄ kartÄ jis pamatė kai buvo antrÄ kartÄ iÅ¡kviestas į Kelių policijÄ .

Liudytojas taip pat akcentavo, jog tai jis vairavo automobilį ir padarė avarijÄ , o E. V. yra teisiamas nepagrįstai.             Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta. Ä®vykio dienÄ Å¡ventė draugės M. gimtadienį. Gimtadienį Å¡ventė M. ir E. bute Architektų g., Lazdynuose. Jau po vidurnakčio svečiai pradėjo skirstytis. Nukentėjusysis paprašė, kad jį parvežtų namo. D. buvo vienintelis, kuris negėrė, todėl ir vežė jį namo.

D. nukentėjusįjį namo vežė E. maÅ¡ina. E. su jais kartu nevažiavo, jis liko namuose. Po to iÅ¡ E., kuri taip pat buvo pasilikusi namuose, sužinojo, kad D. padarė avarijÄ . TÄ jai telefonu pasakė D.. E. tuo metu buvo kartu su jais ir iÅ¡girdęs Å¡iÄ Å¾iniÄ labai susinervino. Po to, kai E. pradėjo nebesitvardyti, į namus buvo iÅ¡kviesta policija. E. rėkė, daužė langus. Policija buvo iÅ¡sivežusi E..             Liudytoja M. R. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaltinamojo draugė.

Ä®vykio dienÄ buvo Å¡venčiamas jos gimtadienis. Kartu liudytoja nurodė, jog nukentėjusįjį namo vežė D., o E. tuo metu buvo namuose, Å¡oko su ja. Apie eismo įvykį pasakė E. sesuo. Sužinojęs apie įvykį E. ėmė durniuoti, daužyti stiklus.             Teismo posėdyje buvo apklausti asmenys, atsitiktiniai eismo įvykio liudininkai D. T. ir L. K..             Taip, liudytojo D. T. parodymais nustatyta, kad įvykio naktį jis važiavo vienas maÅ¡ina nuo Parodų rÅ«mų link KaroliniÅ¡kių.

Sumirksėjo Å¡viesos: iÅ¡sijungė ir vėl įsijungė žibintai. Už Lazdynų tilto jis pamatė savo važiavimo juostoje atsitrenkusį į stulpÄ baltÄ Fiat, vadinamasis „kablukas“. Jis nuo smÅ«gio buvo apsisukęs. Automobilis buvo stipriai apgadintas. Vairuotojas galėjo iÅ¡lipti iÅ¡ maÅ¡inos, o keleivis negalėjo iÅ¡lipti, nes buvo prispaustas. Sustojo pažiÅ«rėti, ar viskas tvarkoj ir iÅ¡kvietė policijÄ â€“ skambino 112. Buvo sustoję ir daugiau maÅ¡inų. Buvo labai pavargęs, skubėjo namo, kadangi buvo kitų, kas galėtų padėti, todėl iÅ¡važiavo avarijos vietoje pabuvęs kokias 5 min.

Kartu liudytojas nurodė, jog 112 skambino iÅ¡ mobilaus telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Su Fiat vairuotoju ar keleiviu nebendravo ir jų atpažinti negali.Liudytojo L. K. parodymais nustatyta, kad įvykio naktį su draugais važiavo automobiliu Laisvės pr. link „VaivorykÅ¡tės“. Neprivažiavus tilto, tik užkilus į kalnÄ pamatė įvykusiÄ avarijÄ â€“ maÅ¡ina buvo atsitrenkusi į stulpÄ ir nuo smÅ«gio pasisukusi Å¡onu. Automobilio priekis buvo stipriai sumaitotas. Vairuotojo maÅ¡inoje nebuvo, o keleivis sėdėjo prispaustas ir negalėjo iÅ¡lipti.

Neprisimena, ar įvykio vietoje buvo daugiau sustojusių automobilių, bet žmonės prie automobilio stovėjo. Stovinčių žmonių atpažinti negali. Jis pats sustojęs nebuvo, lėtai pravažiavo pro Å¡alį bei skambino tel. 112. Skambino iÅ¡ savo mobilaus telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu buvo apklausti policijos pareigÅ«nai, kurie dalyvavo apiforminant eismo įvykį bei atvykę pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ E. V. motinos namus, t.y. N. V. , D. J., A. N., O. C., A. D..             Taip , liudytojo D.

J. parodymais nustatyta, kad kaltinamojo asmeniÅ¡kai nepažįsta, teko susidurti tik įvykio metu, kai automobilis atsitrenkė į stulpÄ Laivės pr. neprivažiavus iki Sausio 13-osios g. viaduko. Jis su porininku A. D. atvažiavo į įvykio vietÄ . Ä®vykio vietoje buvo asmuo, kuris prisistatė kaip automobilio vairuotojas. Nukentėjusįjį iÅ¡vežė greitoji. Jis nubraižė eismo įvykio schemÄ , apžiÅ«rėjo automobilį. Paskui nuvažiavo į kelių policijos budėtojų dalį forminti eismo įvykio.

Sutvarkius visÄ dokumentacijÄ jis buvo pakviestas patrulių į Architektų g. Nuvažiavus ten, patruliai perdavė kaltinamÄ jį, kurio rankos buvo kruvinos. Patruliai paaiÅ¡kino, kad jie atvyko dėl Å¡eimyninio konflikto. Konfliktas kilo tada, kai kaltinamasis išėjo, o paskui grįžo visas kruvinas. Kaltinamasis patruliams buvo prisipažinęs, kad vairavo automobilį. Vežant kaltinamÄ jį į kelių policijÄ , jis prašė su juo susitarti. Kelių policijoje kaltinamasis parašė paaiÅ¡kinimÄ , kad vairavo.

Tai jis padarė liudytojo akivaizdoje. Liudytojas nurodė, jog jam nekilę abejonių, kad bÅ«tent kaltinamasis ir vairavo. Ä®vykio metu automobilis buvo labai stipriai apgadintas. Liudytojas, kuris teigė vairavęs, buvo nesužalotas, kai tuo tarpu kaltinamasis buvo visas kruvinas – buvo kraujas ant rankų, viena ranka buvo užvyniota, buvo nubrozdintas veidas. Budėtojas iÅ¡kvietė ir kitÄ asmenį, kuris buvo prisistatęs kaip automobilio, padariusio avarijÄ , vairuotojas.              AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir liudytojas A.

D., kuris patvirtino, jog kaltinamasis vežamas į Kelių policijÄ siÅ«lė neforminti įvykio. Liudytojas taip pat nurodė, kad Kelių policijoje jis girdėjo kaip asmuo, kuris buvo prisistatęs kaip vairavęs automobilį (D. A. – teismo pastaba) kalbėjo su kaltinamuoju ir sakė pastarajam raÅ¡yti tiesÄ .             Liudytojo N. V. parodymais nustatyta, kad kaltinamojo jis asmeniÅ¡kai nepažįsta. Dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialistu.

Jis formino eismo įvykį Laisvės pr. neprivažiavus „VaivorykÅ¡tės“ ties apsisukimu. Ten buvo vadinamas „kablukas“ atsitrenkęs į stulpÄ . Ä®vykio vietoje buvo patrulių ekipažas ir vairuotojas, kuris teigė, kad vairavo automobilį. Tai yra D. A., Å¡iuo metu esantis teismo salėje. Ten buvo aiÅ¡ku, kad įvykis įvyko dėl slidžios kelio dangos, nepasirinkto saugaus greičio. PareigÅ«nai nubraižė schemÄ , viskÄ iÅ¡matavo. D. A. buvo patikrintas girtumas. Jis Kelių policijoje parašė paaiÅ¡kinimÄ .

Vėliau Kelių policijos pareigÅ«nų ekipažas atvežė kitÄ vairuotojÄ ir pasakė, kad tai jis iÅ¡ tikrųjų vairavo automobilį, kuris pateko į autoįvykį. Pastarasis taip pat buvo nuvežtas į narkologinį, o jis paskambino ir paprašė D. A. grįžti atgal į Kelių policijÄ . D. A. atvažiavus, jo paklausė, kaip buvo iÅ¡ tikrųjų. Pastarasis prisipažino, kad vairavo ne jis. Parašė naujÄ paaiÅ¡kinimÄ , nurodydamas, kad vairavo žmonos brolis. Jokio spaudimo jis D.

A. nedarė, tik nurodė, kad įvykio metu nukentėjo kitas asmuo ir kad jis raÅ¡ytų kaip buvo. Vėliau iÅ¡ narkologinio buvo parvežtas kaltinamasis. Jis taip pat parašė paaiÅ¡kinimÄ , kuris buvo prisegtas prie bylos. Liudytojas taip pat nurodė, kad jo nuomone automobilį vairavo kaltinamasis, nes jis buvo susižalojęs rankÄ , taip pat važiuojant normaliu greičiu blaivam, neįmanoma taip atsitrenkti į stulpÄ , nes posÅ«kis nedidelis, naktį transporto mažai. Liudytojas taip pat nurodė, kad D.

A., kai antrÄ kartÄ buvo atvažiavęs į Kelių policijÄ , kalbėdamas telefonu pasakė kažkam rusiÅ¡kÄ frazę „ti menia podstavil“ ( „ tu mane pakiÅ¡ai – teismo pastaba).              Liudytojas A. N., apklaustas teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo asmeniÅ¡kai nepažįsta, su juo buvo susidÅ«ręs tik darbo reikalais. Dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 6-os kuopos 1-o bÅ«rio vyriausiuoju pareigÅ«nu. Prisimena iÅ¡kvietimÄ praėjusiais metais į Architektų g. 15 dėl Å¡eimyninio konflikto.

Konfliktas vyko tarp sÅ«naus ir motinos. Buvo iÅ¡kviesti ir medikai, kurie vėliau iÅ¡vyko. Ten buvo ir daugiau žmonių, nes vyko vakarėlis. Konfliktas buvo nuramintas. Pretenzijų nebuvo, tačiau kol jis aiÅ¡kinosi su motina, jaunuolis porininkui O. C. prisipažino, kad dalyvavo eismo įvykyje, kuriame nukentėjo asmuo. Porininkas su jaunuoliu bendravo lauke. Tuomet ir jis paprašė papasakoti kas įvyko, tačiau kaltinamasis jam nieko nepasakojo. Jie buvo policijos automobilyje. Tikėdamasis, kad jaunuolis kÄ nors pasakos, pasakė, kad daromas garso įraÅ¡as.

Apie gautÄ informacijÄ dėl eismo įvykio pranešė VPK Operatyvaus valdymo skyriui. Buvo iÅ¡kviestas Kelių policijos patrulis. Vienu metu jie su porininku buvo iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio, bet čia paliko mobilųjį telefonÄ , kuriame buvo įjungta garso įraÅ¡ymo funkcija. Kaltinamasis tuo metu kažkam skambino. Po to, atvyko Eismo priežiÅ«ros tarnyba, jiems perdavė kaltinamÄ jį, paaiÅ¡kino, kad jis prisipažino vairavęs, padaręs eismo įvykį ir pasiÅ¡alinęs iÅ¡ jo. Eismo priežiÅ«ros tarnybos pareigÅ«nai pasakė, kad reikės dėl to suraÅ¡yti praneÅ¡imÄ ir nuvykti pas juos į Giraitės g.

3. Nuvykęs ten, iÅ¡klausė padarytÄ garso įraÅ¡Ä . Ä®raÅ¡e buvo aiÅ¡kiai girdėti, kaip jaunuolis skambina kažkokiam pažįstamam ir pasakoja, kad jis vairavo automobilį, padarė avarijÄ , kurios metu nukentėjo žmogus, kad atsakomybę prisiėmė draugas, kuris net nedalyvavo eismo įvykyje. Liudytojo manymu kaltinamasis skambindamas draugui nežinojo, kad viskas toliau įraÅ¡inėjama. Ä®raÅ¡as išėjo kokybiÅ¡kas, viskas puikiai girdisi. Skambino bÅ«tent kaltinamasis. Kartu liudytojas nurodė, jog D.

A. Kelių policijoje antrÄ paaiÅ¡kinimÄ rašė jo akivaizdoje. Jis nebuvo verčiamas nieko raÅ¡yti. Tai darė savo valia gal bÅ«t iÅ¡sigandęs atsakomybės už melagingus parodymus.Liudytojas O. C. davė analogiÅ¡kus parodymus dėl susitikimo su kaltinamuoju. Taip pat liudytojas nurodė, kad jam kaltinamasis pasakė , kad buvo eismo įvykis, yra sužeistas žmogus ir kad vairavo jis (kaltinamasis). Liudytojas taip pat nurodė, kad kaltinamojo prisipažinimÄ jie norėjo įraÅ¡yti mobilaus telefono pagalba, tačiau perspėjus, kad bus daromas garso įraÅ¡as, kaltinamasis nieko ta tema nekalbėjo.

Vienu metu kaltinamasis buvo paliktas policijos automobilyje vienas. Jis tuo metu kažkam skambino ir Å¡is pokalbis buvo įraÅ¡ytas palikto automobilyje mobilaus ryÅ¡io telefono pagalba. Vėliau Å¡is įraÅ¡as buvo perkeltas į CD ir pateiktas tyrėjams.Teismo posėdžio metu taip pat buvo apklausti liudytojai, kurie įvykio naktį, pagal pateiktas telefoninių pokalbių iÅ¡klotines bendravo su kaltinamuoju E. V., t.y. A. B. bei Å . R..Liudytojas A. B. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog įvykio naktį telefonu su kaltinamuoju E. V. kalbėjo, tačiau pokalbio turinio neprisimena. (Pokalbio liudytojas neprisiminė ir perklausius policijos pareigÅ«nų pateiktÄ garso įraÅ¡Ä ).

Kartu liudytojas nurodė, jog vieno pokalbio telefonu su kaltinamuoju metu, kaltinamasis sakė apie nesÄ mones namuose, tai, kad susipyko su motina, pradėjo viskÄ daužyti.Liudytojas Å . R. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jo žmonos dukros (M. R. – teismo pastaba) vaikinas. Naktį, kai buvo Å¡venčiamas gimtadienis skambino E. ir kažkÄ neriÅ¡liai pasakojo apie eismo įvykį. Pasakė „padarėm autoįvykį“. Liudytojo mobilaus telefono numeris esÄ s (duomenys neskelbtini).

TÄ naktį E. skambino kelis kartus. Pirmais skambučiais tarsi kvietė į gimtadienio Å¡ventę, o vėliau pasakė apie autoįvykį. Kartu liudytojas nurodė, kad tiesiogiai E. neįvardijo jog tai jis vairavo automobilį autoįvykio metu.Pats eismo įvykio faktas nekelia abejonių. Automobilio Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, t.y. važiuodamas Laisvės prospektu nuo Architektų gatvės link Sausio 13-osios gatvės, neprivažiavus „VaivorykÅ¡tės“ autobusų stotelės nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamojo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, užvažiavo ant deÅ¡inio Å¡aligatvio ir atsitrenkė į ten stovintį gatvės apÅ¡vietimo stulpÄ .

Å io įvykio metu nukentėjusiajam J. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, apgadintas automobilis ir gatvės apÅ¡vietimo stulpas. Įvykio vietoje nebuvo užfiksuota jokių automobilio stabdymo pėdsakų kas liudija vairuotojo neatidumÄ , reikiamo greičio nepasirinkimÄ dėl ko ir įvyko Å¡is eismo įvykis.Vertindamas surinktus duomenis, analizuodamas liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, pateiktas to vakaro ir nakties pokalbių iÅ¡klotines teismas konstatuoja, kad automobilį Fiat Doblo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir eismo įvykį, sukėlusį nurodytas pasekmes padarė kaltinamasis E. V., kuris buvo neblaivus. E. V. neblaivumas nustatytas specialisto išvada (t.1., b.l. 211-212) kurioje nurodoma, kad 2010 11 28 03.30 val. paimtame jo kraujyje rasta 1,73 prom. etilo alkoholio. Tiek nukentėjusiojo J. M., tiek liudytojų D. A., L. K. ir M. R. parodymus teismas vertina kaip galimai melagingus, duotus turint vienokių ar kitokių paskatų ir siekių. Visi šie asmenys yra draugai, nori geriausios bylos baigties ir siekia, kad teisinės pasekmės dėl šio įvykio būtų kuo švelnesnės (vairavo kitas, vairuotojas buvo blaivus, nukentėjusysis jokių pretenzijų neturi ir t.t.).

Pirmiausia tokias parodymais siekiama, kad nusikalstama veika bÅ«tų kvalifikuota pagal Å¡velnesnį įstatymÄ , t.y. pagal BK 281 str.1d., o ne BK 281 str.2d. (kaip Å¡iuo atveju). Kita vertus, asmenims, siekiantiems nuslėpti tiesÄ yra aiÅ¡ku, kad tuo atveju, jei autoįvykio kaltininku bus pripažintas neblaivus vairuotojas, tai Draudimo bendrovė atlyginusi žalÄ Â gali teikti regresinį ieÅ¡kinį.Teismas tiki ir remiasi liudytojų policijos pareigÅ«nų A. N. bei O. C. parodymais, o taip pat ir kitų policijos pareigÅ«nų parodymais.

Å ių pareigÅ«nų parodymai sutampa bei papildo vienas kitÄ , patvirtinti kitais duomenimis. Teismo posėdžio metu nenustatyta jokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl Å¡ių liudytojų objektyvumo ar galimo Å¡aliÅ¡kumo. Iki įvykio jie nebuvo pažįstami. Kita vertus vertinant liudytojų parodymus pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis E. V. bei liudytojas D. A. savo ranka rašė paaiÅ¡kinimus Kelių policijoje apie Å¡io įvykio aplinkybes, abu nurodydami, kad automobilį vairavo ir avarijÄ padarė bÅ«tent E. V. (t.1., b.l. 162; 199).

Teismas atmeta Å¡ių asmenų aiÅ¡kinimÄ , neva tokius paaiÅ¡kinimus juos privertė paraÅ¡yti policijos pareigÅ«nai. Pirmiausia patys pareigÅ«nai paneigė tokius aiÅ¡kinimus, o kita vertus paaiÅ¡kinimuose nurodomos tokios aplinkybės, kurios pareigÅ«nams ir negalėjo bÅ«ti žinomos ( apie tai, kokiu bÅ«du buvo iÅ¡kviestas į įvykio vietÄ , kas kam skambino). Teismas vertina ir tai, kad pirmo paaiÅ¡kinimo metu (t.1., b.l. 163) D. A. teigdamas, jog tai jis vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį, nurodė, kad eismo įvykis kilo dėl to, jog jam sutrukdė neblaivus per keliÄ einantis pilietis dėl ko jis stabdė ir automobilis slysdamas trenkėsi į stulpÄ .

Tuo tarpu įvykio vietos apžiÅ«ros metu nenustatyti jokie stabdymo ar slydimo pėdsakai. PrieÅ¡ingai yra aiÅ¡kus vėžės ženklas einantis į kelkraÅ¡tį ir besibaigiantis ties stulpu į kurį ir buvo atsitrenkta. Å is faktas parodo, kad D. A. pats nevairavęs automobilio, neteisingai nurodė ir įvykio aplinkybes.Policijos pareigÅ«nai A. N. ir O. C. paaiÅ¡kino teismui, jog sulaikius kaltinamÄ jį E. V. ir bendraujant su juo bÅ«tent iÅ¡ pastarojo ir sužinojo apie padarytÄ autoįvykį. Akivaizdu, kad policijos pareigÅ«nai negalėjo sugalvoti tokios istorijos ir įtikinti kaltinamÄ jį prisipažinti vairavus automobilį.

Bendraudami su kaltinamuoju policijos pareigÅ«nai mobilaus ryÅ¡io telefono pagalba įrašė pokalbį su juo, kurį vėliau pateikė bylÄ tyrusiems pareigÅ«nams. Pripažintina, kad toks garso įraÅ¡as negali bÅ«ti laikomas leistinu įrodymu byloje, nes įraÅ¡as padarytas pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ . Perklausius įraÅ¡Ä nenustatyta, kad asmuo, galimai padaręs pažeidimÄ ar net nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tų įspėtas , kad tai kÄ jis kalbės, gali bÅ«ti įraÅ¡yta, naudojant technines priemones ir panaudota nagrinėjant bylÄ .

Tuo buvo pažeistas Policijos patrulių veiklos instrukcijos 113p. (t.1., b.l. 193-195). Å is garso įraÅ¡as nors teismo ir nepripažįstamas leistinu įrodymu Å¡ioje byloje, visgi teismo pripažįstamas informacijos Å¡altiniu, leidžiančiu atitinkamai vertinti pačių policijos darbuotojų parodymus, o taip pat apklausiant asmenį, galimai kalbėjusį su E. V. įraÅ¡o darymo metu. Å io garso įraÅ¡o turinys leidžia teismui policijos pareigÅ«nų parodymus vertinti kaip teisingus, o jų pateiktÄ informacijÄ â€“ kaip sužinotÄ iÅ¡ paties E. V..

Å ioje byloje apklaustas liudytojas A. B. nors ir nurodė, jog neprisimena tokio pokalbio su E. V., tačiau taip pat ir nepaneigė, jog toks pokalbis buvo. Pokalbio buvimo faktÄ patvirtina ir telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės. (t.1., b.l. 147), iÅ¡ kurių matyti, kad E. V. skambino ir kalbėjosi su Å¡iuo liudytoju.Analizuojant tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus teismas juos vertino lygindamas su kitais duomenimis.Ikiteisminio tyrimo metu buvo iÅ¡reikalautos ir byloje yra telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės, kurių analizė leidžia iÅ¡siaiÅ¡kinti kada , kas ir kam skambino, o taip pat yra Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos duomenys su garso įraÅ¡o kopijomis, kurios leidžia tiksliai nustatyti kas ir kada skambino bei pranešė apie įvykį.Bendrojo pagalbos centro pateikti duomenys , jų analizė bei apraÅ¡ymas protokole teismo laikomas tinkamais duomenimis ir laikomas įrodymu nustatinėjant Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. (t.1. b.l.38-44) Taip Å¡ių duomenų pagalba nustatyta, kad pirmas skambutis apie eismo įvykį buvo gautas 2010 11 28 01 val. 10 min. 06 s. Skambino pravažiuojančio automobilio vairuotojas D.

T., kuris Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir apklausiamas liudytoju teismo posėdžio metu. Å i aplinkybė įgalina teigti, kad pats eismo įvykis įvyko anksčiau negu buvo praneÅ¡ta, t.y. iki 01 val. 10 min. Tuo tarpu tariamai vairavęs automobilį D. A. į BPC skambino tik 01 val. 16 min. 40 s., t.y. faktiÅ¡kai po Å¡eÅ¡ių su puse minutės po pirmo praneÅ¡imo. Byloje esančiomis telefoninių pokalbių iÅ¡klotinėmis (t.1., b.l. 118 bei 123) neginčytinai nustatyta, kad 2010 11 28 01 val. 10 min., t.y. tuoj pat po įvykio yra užfiksuotas iÅ¡einantis E. V. skambutis D.

A.. Pagal prisijungimo celės adresus E. V. tuo metu buvo arčiau įvykio vietos, o D. A. – arčiau vietos, kur vyko gimtadienio Å¡ventė. Å ie duomenys paneigia D. A. aiÅ¡kinimÄ , kad neva tai jis vairavo, padarė avarijÄ ir apie įvykį pranešė savo žmonai – E. A.. Telefono pokalbių iÅ¡klotinės akivaizdžiai parodo, kad 2010 11 28 D. A. su savo žmona E. kalbėjo tik 01 val. 18 min. ir tai Å¡iuo atveju skambino ne jis, o jo žmona. (t.1., b.l. 124; 127). Dar daugiau, aukščiau aptarti duomenys liudija tai, kad avarijos vietoje buvo bÅ«tent E. V. ir bÅ«tent jis paskambino D.

A. , pranešė apie avarijÄ ir iÅ¡kvietė jį į įvykio vietÄ . Paminėtina ir tai, kad D. A. telefonų (Nr.Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)) skambučių iÅ¡klotinių (t.1., b.l. 114 bei 123-125) analizė leidžia konstatuoti ir tÄ faktÄ , jog jis tuoj po avarijos (iÅ¡skyrus aukščiau paminėtÄ skambutį į BPC) iÅ¡ vis niekam neskambino, nes buvo fiksuoti tik įeinantys skambučiai. Tai dar kartÄ patvirtina, kad apie avarijÄ galėjo praneÅ¡ti tik avarijos metu įvykio vietoje buvęs asmuo, t.y.

šiuo atveju tai padarė E. V., nes kaip jau buvo paminėta būtent jo išeinantis skambutis ir buvo užfiksuotas. Įvykio vietoje be kaltinamojo E. V. dar be abejonės buvo ir nukentėjusysis , kuris bandė paskambinti E. A. 2010 11 28 01 val. 07 min. (galimai jau įvykus avarijai), tačiau sujungimas neįvyko (t.1., b.l. 132). Pažymėtina ir tai, kad analizuojant E. V. telefono išklotinę (t.1., b.l. 118-119) visi skambučiai (tiek įeinantys, tiek išeinantys), daryti 2010 11 28 nuo 01 val. 10 min. iki 01 val. 25 min. buvo vykdomi jungiantis per celę Nr. 92EB.

Å ios celės adresas yra R. J. 2/L.AsanavičiÅ«tės g.28, Vilniuje. (t.1., b.l. 121). Analizuojant D. A. telefono skambučių iÅ¡klotinę (t.1., b.l. 123-125) matome, kad 2010 11 28 nuo 00 val. 13 min. iki 01 val. 11 min. skambučiai buvo vykdomi per celę Nr. A41E, kurios adresas yra Architektų g. 14, Vilniuje, o nuo 2010 11 28 01 val. 13 min. skambučiai jau vykdomi jungiantis per celę A21E, kuri yra adresu R. J. g.1, Vilniuje. Å ie duomenys akivaizdžiai parodo, kad D. A. keitė savo buvimo vietÄ bÅ«tent jau įvykus autoįvykiui, kas pilnai patvirtina tiek jo, tiek E. V. pirminius paaiÅ¡kinimus, jog E. V. padaręs avarijÄ Ä¯ jos vietÄ iÅ¡kvietė D.

A. , kad pastarasis prisiimtų atsakomybę esÄ tai jis vairavo ir padarė avarijÄ ir pastarasis vyko į įvykio vietÄ . Teismo posėdžio metu apklaustas mobiliojo ryÅ¡io veikimo specialistas R. L., nors ir nedavė kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, bet patvirtino, jog bÅ«nant adresu Architektų g. 15, Vilniuje ir darant skambutį labiausiai tikėtina, kad bus jungiamasi per celę, esančiÄ adresu Architektų g. 19, Vilniuje, o ne per kitas celes. Å ie duomenys taip pat patvirtina, kad tuo metu, kai įvyko eismo įvykis E. V. negalėjo bÅ«ti namuose, kur vyko gimtadienio Å¡ventė.

Å ių duomenų visuma leidžia teismui padaryti neginčytinÄ iÅ¡vadÄ , kad įvykio vietoje buvo kaltinamasis E. V. ir bÅ«tent jis vairavo automobilį.Tokių bÅ«du neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad E. V., bÅ«damas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę pažeisdamas kelių eismo taisykles. Å io eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. E. V. veika kvalifikuotina pagal BK 281 str.2d.Teismas, skirdamas bausmę E. V. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Priklausomybės ligų centro įskaitÄ neįraÅ¡ytas. Dirba.E. V. įvykdė neatsargų nusikaltimÄ . Teismas konstatuoja, jog parenkant bausmės rūšį bÅ«tinas maksimalus teisingumo principo įgyvendinimas kartu neiÅ¡kreipiant bausmės paskirties. Ä®statymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str.2d. padarymÄ numatė kelias alternatyvias bausmės rÅ«Å¡is tuo parodydamas, jog skiriama bausmė turi bÅ«ti individualizuota ir maksimaliai atitikti savo paskirčiai.

Konstatuotina, jog bausmės tikslai bus pasiekti, o teisingumo principas bus tinkamai įgyvendintas parenkant E. V. bausmę nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Tinkamiausia bausmės rÅ«Å¡is – bauda. Baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, amžių, veikos padarymo aplinkybes ir kaltininko požiÅ«rį į padarytÄ jÄ veikÄ . Baudos dydis parenkamas didesnis, nei numatytas sankcijos vidurkyje.E. V. pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, transporto priemonę vairavo bÅ«damas neblaivus, anksčiau už kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas administracine tvarka, todėl jam taikytina ir baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise.E. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina ta pati kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.Vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytu bei BPK 297, 298, 301, 302, 307 str. str., teismas, n u s p r e n d ė :

E. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281str.2d. ir nubausti 40 MGL (5200 Lt.) bauda, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3(trims) metams.E. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tÄ pačiÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                     Algimantas Valantinas