a08e97b2-46cb-4fd8-bae7-129d5a66addf · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas: E

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius                                                                   Â

Baudžiamoji byla Nr.1A-309-508/2011

Teisėja L.Tamulionienė                                                     Â

Proceso Nr. 1-65-2-00034-2009-2

                                                                            Â

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                            Â

2.4.6.3.1

      Â

        Â

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2011 m. gegužės

03 d.

                                                          Â

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus,

teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Rūtai

Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nukentėjusiajai A. L., nuteistajai A. P., jos gynėjui

advokatui Jonui Klipštui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo

baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A. P. apeliacinį

skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011-02-18 nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ

LR BK 139 str. 1 d. ir nuteista laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6

(šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 48 str. 6 d. 1 p., A.

P. įpareigota per bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ir atlyginti A. L. nusikaltimu

padarytÄ turtinę bei neturtinę žalÄ .

IÅ¡ A. P. A. L. priteista

2374,40 Lt turtinės ir 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija,

iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

n u s t a t ė:

A. P. pagal

LR BK 139 str. 1 d. nuteista už tai, kad, būdama viena iš

Kaukazo-Senbernaro aviganio veislės šuns, priskiriamo pavojingų šunų veislei,

savininkų, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintų

agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais

taisyklių 18 (atsakingi asmenys privalo garantuoti, kad agresyvių šunų

auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai,

nuosavybei, ramybei ir nepažeis kitų žmonių teisių ir interesų) punktÄ , bei

Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 58 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno rajone taisyklių 2 (Savininkai privalo

garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei,

gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų ir būtų

užtikrintas žmonių saugumas), 3.1 (Agresyvius šunis įsigyti, laikyti, veisti,

dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys Savivaldybės ar

vyriausybės įgaliotos institucijos išduotus leidimus) punktų reikalavimus,

neužtikrino, kad šuo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, 2009 m. birželio 13 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini) savo namo kieme, šerdama šunį,

nesandariai uždarė voljero vartelius, iš kur išbėgo Senbernaro-Kaukazo aviganis

ir prie V. P. priklausančios sodybos esančiame kelyje

užpuolė A. L. bei įkando nukentėjusiajai padarydamas

kÄ stinę žaizdÄ deÅ¡inio dilbio srityje, deÅ¡inio stipinkaulio lūžimÄ tipinėje

vietoje, deÅ¡inio alkÅ«nkaulio ataugos lūžimÄ , dėl ko A. L. padarė

nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo.

Nuteistoji A. P. apeliaciniu

skundu praÅ¡o Kauno rajono apylinkės teismo 2011-02-18 nuosprendį pakeisti ir jÄ

išteisinti. Nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas

ir turėtų būti panaikintas. Baudžiamoji byla išnagrinėta šališkai, nes teisėjos

padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių

įrodymų, o nuosprendis surašytas pažeidžiant LR BPK 305str.ld.lp. reikalavimus.

Teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir byloje esačių įrodymų. Ji šuns neįsigijo, jo savininke niekada nebuvo, jokių

normatyvinių aktų, reglamentuojančių jų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo,

dresiravimo ir prekybos jais taisykles nepažeidė ir tai kad jį pašerdavo, to

neįrodo. Kad įvykio dienÄ Å¡erdama Å¡unį nesandariai uždarė voljero vartelius,

yra tik teisėjos atkartota prokurorės prielaida, nepatvirtinta jokiais

objektyviais įrodymais.

Apeliaciniame

skunde nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ji nurodė, jog dėl šuns

įsigijimo niekas su ja nesitarė ir jį įsigijo ne ji. Šis jos aiškinimas yra

nepaneigtas. Byloje esanti pažyma apie

Å¡uns savininkÄ , administracinės teisės pažeidimo 2009-06-19 protokolas

Nr.R199851, kuriuo šuns savininkui buvo paskirta 500 Lt dydžio bauda, Kauno

apskrities VPK 2009-07-24 atsakymas Nr.20-8-2313 nukentėjusiai dėl atlikto

patikrinimo pagal jos pareiÅ¡kimÄ , Å¡uns voljero apžiÅ«ros protokolas ir

2009-09-29 užduotis atlikti A. L. medicininį patikrinimÄ patvirtina, voljero įrengimo Å¡uns

laikymui aplinkybės, 2009-08-04 sutikimas dėl šuns nugaišinimo ir sodybos,

esančio (duomenys neskelbtini). priklausomybės

dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiÄ sužalojusio Å¡uns savininkas buvo ne ji.

Skunde

teigiama, kad 2009-06-19 administracinės teisės pažeidimo protokole Nr. 199851

nurodyta, kad ne ji, bet jos sutuoktinis pažeidė „Gyvūnų laikymo Kauno rajone

Taisyklių 6-tÄ punktÄ ir padarė ATPK 110str. 5d. numatytÄ administracinės

teisės pažeidimÄ , jam suraÅ¡ytas administracinės teisės pažeidimo protokolas

Nr.R199851 ir 2009-06-22 nutarimu Nr. H0190102 nubaustas 500 Lt dydžio bauda. Tai įrodo, kad A. L. sužalojusio šuns savininkas buvo nustatytas, sprendimas dėl

to priimtas ir kaltas asmuo nubaustas, apie kÄ A. L. Kauno apskrities VPK informavo 2009-07-10 raÅ¡tu Nr.

20-8-2313, nurodydamas teisę apskusti priimtÄ sprendimÄ ir pačiÄ apskundimo

tvarkÄ . Nukentėjusi Å¡ia teise nepasinaudojo, taip ir liko neaiÅ¡ku, kuom

remiantis 2009-11-24 buvo pareikštas įtarimas jai, o ne tinkamam subjektui,

kadangi jokio dokumento, kurio pagrindu tai buvo padaryta byloje nėra. Tai

tiesiogiai patvirtina, kad vertindamas byloje esančius įrodymus teismas buvo

šališkas.

Apeliaciniame

skunde nurodyta, jog vienas iš atsakomybės atsiradimo pagrindų yra LR Gyvūnų

globos, laikymo ir naudojimo įstatymas Nr. VIII-500, kurio 5 str. 2 d. nustato,

kad savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir

laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nepažeis kitų

asmenų teisių ir interesų. Tai reiškia, kad jis privalo užtikrinti tinkamas ir

saugias gyvÅ«no laikymo sÄ lygas, kad iÅ¡vengti nepageidautinų padarinių ir

neatsirastų atsakomybės pagrindai už neigiamas pasekmes. Bylos esantys įrodymai

patvirtina, kad tinkamas subjektas, galėjęs bÅ«ti atsakingas už A. L. sužalojimÄ buvo nustatytas ir

tik jis galėjo ir turėjo atsakyti už atsiradusias pasekmes dėl A. L. sužalojimo ir jokiu būdu juo

negalėjo būti nuteistoji.

Skunde

nurodyta, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, nes nuosprendyje neįvertintos

byloje esančios pokalbių išklotinės, kurios akivaizdžiai patvirtina

nukentėjusios ketinimus pasipelnyti iš susidariusios situacijos. Priteisdamas

nukentėjusiai žalos atlyginimÄ , teismas pasitenkino tik jos paaiÅ¡kinimu, kad

gydėsi apie šešis mėnesius ambulatoriškai nesant objektyvių tai patvirtinančių

įrodymų, išduotų gydymo įstaigų. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina

tik tai, kad A. L. sveikata

buvo sutrikusi ilgiau, kaip 10 dienų, o Kauno Raudonojo Kryžiaus Klinikinės

Ligoninės pateiktuose ambulatorinio gydymo dokumentuose yra tik duomenys apie

ambulatorinį gydymÄ 2009m. birželio mėnesį. Pati nukentėjusi 2010-09-02 teismo

posėdyje nurodė, kad važinėjo pas gydytojus tris mėnesius. Kas yra neturtinė

žala reglamentuota LR CK 6.250 str. l d., o nukentėjusi A.

L. teismo posėdyje nurodė, kad prašo priteisti

neturtinę žalÄ dėl to, kad negalėjo apie Å¡eÅ¡is mėnesius dirbti namų darbų. Esant tokioms aplinkybėms, net jei ji ir bÅ«tų tinkamas

subjektas, nukentėjusiajai galėjo būti pripažinta teisė į civilinio ieškinio

patenkinimÄ , o jo dydžio klausimas paliktas spręsti civilinio proceso normų

nustatyta tvarka.

Be to, apeliantė

nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji yra onkologinis ligonis,

pastoviai gydoma ne tik Kauno, bet ir Vilniaus gydymo įstaigose, todėl teismo

įpareigojimas per bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, yra negalimas, nes trukdys atlikti reikiamas

medicinines procedūras.

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistÄ jÄ ir jos

gynėjÄ , praÅ¡iusius apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorę ir nukentėjusiÄ jÄ ,

praÅ¡iusias nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad nuteistosios A. P. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡

dalies.

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai

iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus,

teisingai kvalifikavo A. P. nusikalstamÄ veikÄ pagal LR BK

139 str. 1 d. ir iÅ¡sprendė žalos atlyginimo klausimÄ , tačiau paskiriant A. P. LR BK 48 str. 6 d. 2 p. numatytÄ Ä¯pareigojimÄ ,

neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , įpareigodamas jÄ per bausmės

laikotarpį atlyginti A. L. ir neturtinę žalÄ , todėl

skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo

įstatymo (LR BPK 328 str. 1 p.).

LR BK 48 str.

6 d. 2 p. numatyta, kad paskirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas gali

įpareigoti asmenį atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ ar jos

dalį arba tokiÄ Å¾alÄ paÅ¡alinti savo darbu. Å i norma nenumato galimybės

įpareigoti asmenį atlyginti nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , todėl

pirmosios instancijos teismas negalėjo pabloginti nuteistosios padėties labiau,

nei numatyta įstatyme. Pirmosios instancijos teismui neteisingai pritaikius

baudžiamÄ jį įstatymÄ , iÅ¡ A. P. paskirto įpareigojimo per

bausmės laikotarpį atlyginti A. L. padarytÄ turtinę ir

neturtinę žalÄ , Å¡alintinas įpareigojimas atlyginti neturtinę žalÄ .

Apeliaciniame skunde

nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos

aplinkybių ir byloje esačių įrodymų, o nuosprendis surašytas pažeidžiant LR BPK

305 str. l d. l p. reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, faktinės bylos

aplinkybės nustatytos iš byloje surinktų įrodymų, o vertindamas įrodymus, pirmosios

instancijos teismas LR BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, be to, priešingai nei

teigiama apeliaciniame skunde, teismo nuosprendis surašytas nepažeidžiant LR

BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimų, nes jame išsamiai išdėstytos teismo

nustatytos A. P. nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančios

aplinkybės: jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios

aplinkybės.

A. P. pirmosios instancijos teisme

parodė, kad 2009-06-13 apie 21 val. nuėjo pašerti šuns. Vyras tuo metu buvo

kambaryje. Įėjusi į voljerÄ , užstÅ«mė aptvaro vartelių sklendę, ar gerai uždarė

– nepatikrino. Supylė į indÄ Ä—dalÄ ir atsisukusi pamatė, kad voljero varteliai

atidaryti ir Å¡uo paspruko iÅ¡ voljero. Ji iÅ¡bėgo į laukÄ ir pamatė savo Å¡unį,

kuris uostinėjo A. L. šunį. Ji griebė savo šunį ir laikė,

kol atėjo jos vyras. Pastarasis nuvedė Å¡unį į voljerÄ . Po to ji nuvažiavo pas A. L. į namus iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡i nenukentėjo, tuo metu

felčerė atvežė A. L., jai buvo sužalota dešinė

ranka. Prieš šį įvykį šuo buvo

sužalojęs dar du asmenius.

Pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad A. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 139 str. 1

d., pagrįstai grindžiama nukentėjusiosios A. L., liudytojų M. B., V. P., J. P., G. S., A. B., V. V., A. G. ir J. L. parodymais, teismo medicinos

specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga. Šie įrodymai papildo

vienas kitÄ ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes,

įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės

instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip A. P. kaltės, padarius nusikalstamÄ

veikÄ , numatytÄ LR BK 139 str. 1 d.,  įrodymus.

Nukentėjusioji A. L. pirmosios

instancijos teisme parodė, kad 2009-06-13 vakare buvo

išėjusi pasivaikščioti kartu su M. B. ir einant pro P. kiemÄ , iÅ¡bėgo Å¡uo, kuris griebė

jai už dešinės rankos ir tampė, po to paleido ir vėl griebė už riešo ir tampė,

tik pamatęs atbėgusį jos šunį, P. šuo

paleido jos rankÄ ir griebė jos Å¡unį. Pradėjus Å¡auktis pagalbos, atbėgo A. P. sulaikė savo Å¡unį.

Kad A. L. buvo apkandžiota A. P. šuns,

patvirtina ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje nukentėjusiajai konstatuota kÄ stinės

žaizdos dešinio dilbio srityje, dešinio stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje,

dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimas, sužalojimai atitinka nesunkų

sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡io sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10

d. laikotarpiui (t. 1, b.l. 32).

Nukentėjusiosios parodymus teisme patvirtino liudytoja M. B., kuri buvo kartu su nukentėjusiÄ ja įvykio vietoje ir

matė, kaip iš V. P. kiemo išbėgo šuo, kuris pribėgęs

kando A. L. į rankÄ . Po to Å¡uo atsitraukė nuo A. L. ir puolė jos kalytę. Atbėgusi A. P. sulaikė

savo šunį.

Liudytojas V. P. parodė, kad

2009-06-13 apie 21 val. iÅ¡girdęs moteriÅ¡kų balsų riksmÄ , pamatė tuščiÄ voljerÄ

ir, paėmęs antsnukį, nuėjo į laukÄ , kur jo sutuoktinė laikė Å¡unį. Uždėjęs

Å¡uniui antsnukį, nuvedė jį į voljerÄ . Po to su sutuoktine nuvažiavo pas A. L., jai buvo sužalota deÅ¡inė ranka.

Liudytoja J. P. parodė, kad jie laikė šunį –

Kaukazo aviganio ir senbernaro veislės miÅ¡rÅ«nÄ , kurį prižiÅ«rėjo visi Å¡eimos

nariai. 2009-06-13 iš tėvų sužinojo, kad pabėgęs šuo apkandžiojo A. L..

Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja G.

S. parodė, kad 2009-06-13 apie 21 val. pas jÄ Ä¯ namus atėjo A.

L. su kraujuojančia deÅ¡ine ranka, pasakė, kad rankÄ sukandžiojo Å¡uo.

Liudytojas A. B., Kauno rajono Vilkijos seniūnijos

seniÅ«nas, parodė, kad gerai pažįsta Vytauto ir A. P. Å¡eimÄ , jie laikė Å¡unį, kuris anksčiau buvo apkandžiojęs

du žmones, 2009-06-13 apkandžiojo A. L., po to apkandžiojo dar vienÄ asmenį.

Liudytojos A. G. ir V. V. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jas taip

pat buvo apkandžiojęs A. ir V. P. šuo.

Liudytoja

J. L., UAB ,,Nuaras“ administratorė, teisme paaiškino, kad

2009 m. birželio mėnesį paskambinęs Vilkijos apylinkių seniūnas pranešė, kad

šuo apkandžiojo žmones, šuns, kuris priskiriamas agresyviųjų šunų veislei,

savininkas V. P. davė sutikimÄ Å¡unį užmigdyti. Daiktų, dokumentų pateikimo protokole pažymėta, kadÂ

2009-10-06 J. L. pateikė dokumentų kopijas – Vilkijos

apylinkių seniÅ«nijos praÅ¡ymÄ UAB „Nuaras“ iÅ¡vežti Kaukazo ir senbernaro veislės

Å¡unį (miÅ¡rÅ«nÄ ), Sugautų benamių gyvÅ«nų aktÄ , V. P. praÅ¡ymas

dėl gyvÅ«no atidavimo, V. P. sutikimas nugaiÅ¡inti gyvÅ«nÄ (t. 1, b.l. 46-50).

Šie aptarti įrodymai patvirtina

faktines aplinkybes, kad 2009 m. birželio 13 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini) šerdama šunį, A. P. nesandariai uždarė

voljero vartelius, iÅ¡ kur iÅ¡bėgo Senbernaro-Kaukazo aviganis, užpuolė A. L. ir įkando jai padarydamas kÄ stinę žaizdÄ deÅ¡inio dilbio

srityje, deÅ¡inio stipinkaulio lūžimÄ tipinėje vietoje, deÅ¡inio alkÅ«nkaulio

ataugos lūžimÄ , dėl ko A. L. padarytas nesunkus sveikatos

sutrikdymas dėl neatsargumo.

TokiÄ A. P. veikÄ pirmosios

instancijos teismas teisingai kvalifikavo pagal LR BK 139 str. 1 d., t.y. kaip

nesunkų A. L. sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo. IÅ¡

teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų neginčijamai nustatyta, kad A. P., būdama viena iš mišrūno Kaukazo aviganio – senbernaro

veislės šuns savininkų, pažeidė teisės aktų nustatytas šunų įsigijo, auginimo,

laikymo taisykles, šerdama šunį būtent ji nesandariai uždariusi voljero

vartelius neužtikrino gyvūno priežiūros, kad šis nekeltų grėsmės žmonių

sveikatai bei gyvybei ir, iš voljero išbėgęs šuo, užpuolė ir apkandžiojo

nukentėjusiÄ jÄ A. L. tik dėl A. P. neatsargios

kaltės. Pastarosios kaltė pasireiškė nusikalstamo nerūpestingumo forma, nes ji,

šerdama šunį, nenumatė, kad šuo ištrūks iš voljero ir, užpuolęs žmogų, gali jį

sužaloti, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir

turėjo tai numatyti. Įvertinus nusikalstamus padarinius, jog nukentėjusiajai A. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 139 str. 1 d.

Apeliantė ginčija, kad ji yra šuns savininkė, tačiau

iš bylos aplinkybių nustatyta, kad tiek ji, tiek ir jos sutuoktinis V. P., šunį įsigijo, jį augino, prižiūrėjo, maitino. Teisme

apklausti V. P. ir J. P. patvirtino,

kad A. P. kartu su kitais šeimos nariais rūpinosi prieš

porÄ metų įgytu Kaukazo aviganio – senbernaro veislės miÅ¡rÅ«nu, kuriam V. P. pastatė voljerÄ , A. P. Å¡erdavo

šunį, neatsisakė juo rūpintis, tokiu būdu konkliudentiniais veiksmais prisiėmė

atsakomybę už Å¡uns laikymÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad V.

P. už Å¡uns netinkamÄ laikymÄ buvo nubaustas administracine tvarka (1 t.,

b.l. 16). Šuo iš voljero ištrūko būtent tada, kai A. P. jį

šėrė, todėl pastaroji privalo atsakyti už savo nusikalstamai nerūpestingus

veiksmus, nes būdama viena iš šuns šeimininkų, A. P. turėjo

būti dėmesinga visuomenės interesams ir griežtai laikytis Lietuvos Respublikos

valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-24 įsakymu

Nr. 242 patvirtintų agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo,

dresavimo ir prekybos jais taisyklių bei Kauno rajono savivaldybės tarybos

2000-08-31 sprendimu Nr. 58 patvirtintų GyvÅ«nų laikymo Kauno rajone taisyklių.Â

Nuteistoji

nesutinka su jai paskirta laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jÄ bÅ«ti

namuose nuo 23 iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, nes, kaip nurodyta

apeliaciniame skunde, ji yra onkologinė ligonė ir tai gali trukdyti atlikti

reikiamas medicinines procedūras. Pažymėtina, kad bausmės skyrimo momentu,

teismas nepreziumuoja, ar nuteistasis galės atlikti skirtÄ Ä¯pareigojimÄ , tačiau

jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatyto

įpareigojimo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį

nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ

baudžiamojo poveikio priemonę (LR BK 48 str. 9 d.). Teisėjų kolegijos nuomone,

bausmė A. P. paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės

skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 str. 2 d., ir yra adekvati padarytai

nusikalstamai veikai.

Apeliantė nesutinka ir su priteistu žalos atlyginimu,

tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas,

civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ iÅ¡sprendė nepažeisdamas LR BPK 109 str., 111 str. 1

d. ir 115 str. 1 d. reikalavimų ir vadovavosi LR CK 6.250 str. 2 d.

nuostatomis, priteistos neturtinės žalos dydis atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo

bei protingumo kriterijus. Žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodo asmuo,

kuriam padaryta žala, o galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji A. L. pareiškė

20000 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos (1 t.,

b.l. 72). Nukentėjusioji teisme nurodė, kad po A. P. šuns

užpuolimo ji sirgo apie šešis mėnesius, gydėsi ambulatoriškai, pirko vaistus,

vitaminus, kitus medikamentus, važinėjo į gydymo įstaigÄ perriÅ¡imams ir kitoms

procedūroms automobiliu, dėl to turėjo išlaidų kurui bei automobilio parkavimo

išlaidų, turtinės žalos dydį – 2374,40 Lt nukentėjusioji pagrindė rašytiniais

įrodymais, pateikdama juos į bylÄ (2 t., b.l. 57-62). PraÅ¡ydama priteisti

neturtinės žalos atlyginimÄ , nukentėjusioji A. L. teisme

nurodė, kad dėl sužalojimų ji patyrė fizinį skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, jaučia baimę,

šešis mėnesius ji negalėjo dirbti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė

nepatogumus.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios A. L. civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ A. P. pagrįstai priteisė 2374,40 Lt turtinės bei 3000 LtÂ

neturtinės žalos atlyginimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant nuosprendyje

nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas

dėl turtinės žalos dydžio, kurį pagrindžia rašytiniai įrodymai bei neturtinės

žalos dydžio, kuris neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose ir

yra teisingas atlygis nukentėjusiajai, patyrusiai skriaudÄ dėl A.

P. neatsargių nusikalstamų veiksmų. A. P. skunde

nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimÄ ,

nurodydamas, kad A. L. šešis mėnesius negalėjo dirbti namų

darbų, kas neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms. Pažymėtina, kad teismo

medicinos specialisto iÅ¡vada bei kiti medicininiai dokumentai patvirtina apie A. L. rankos sužalojimÄ , neabejotina, kad dėl sužalojimų

nukentėjusioji kurį laiko buvo nedarbinga, o ir besitęsiant gydymo procesui bei

jam pasibaigus, kurį laikÄ iÅ¡lieka liekamieji reiÅ¡kiniai, trukdantys

apsitarnauti buityje kaip įprasta.

Apeliantė skunde nurodė, kad nukentėjusiajai galėjo būti pripažinta teisė į civilinio

ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o jo dydžio klausimas paliktas spręsti civilinio proceso

normų nustatyta tvarka, tačiau LR BPK 115 str. 2 d. nurodyta, kad

išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti

neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos,

teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam

ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio

perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, tai

nebuvo iÅ¡imtinis atvejis, kai reiktų taikyti Å¡iÄ normÄ , nes nukentėjusiosios A. L. civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas ir nekeliantis abejonių,

kas leido pirmosios instancijos teismui civilinį ieškinį išnagrinėti kartu su

baudžiamÄ ja byla.

Nepagrįstas ir apeliantės skundo argumentas, kad

bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, nes nuosprendyje neįvertintos

nukentėjusiosios A. L. pokalbių išklotinės,

patvirtinančios nukentėjusiosios ketinimus pasipelnyti iš susidariusios

situacijos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendyje iš tiesų nevertintos

nukentėjusiosios telefoninių pokalbių išklotinės, tačiau ar gauti duomenys

laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas, kurio žinioje yra

byla (LR BPK 20 str. 2 d.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino

nukentėjusiosios telefoninių pokalbių iÅ¡klotinių, nelaikytina, kad bylÄ

išnagrinėjo šališkas teismas, nes pirmosios instancijos teismas, objektyviai

įvertinęs nukentėjusiajai padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , jos nurodytÄ

civilinį ieškinį patenkino tik iš dalies ir priteisti žalų dydžiai, teisėjų

kolegijos nuomone, yra adekvatūs padarytai žalai bei nelaikytini pasipelnymu iš

susidariusios situacijos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo

proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

 n u s p r

e n d ž i a:

nuteistosios A. P. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Kauno rajono

apylinkės teismo 2011-02-18 nuosprendį pakeisti: iš A. P. paskirto

įpareigojimo per bausmės laikotarpį atlyginti A. L. padarytÄ

turtinę ir neturtinę žalÄ , paÅ¡alinti įpareigojimÄ atlyginti neturtinę žalÄ .

Kitoje dalyje

nuosprendžio nekeisti.

Kolegijos

pirmininkas                                   Egidijus Jonas Grigaravičius

Teisėjai                                       Â

                 Emilija Akelienė                    Â

                       Â

                                                     Â

              Â

                                                                       Svetlana

Jurgaitienė  Â