a08bd3c8-bf65-4f70-9a09-1aef3cf47937 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-23942-819/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18665-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta MisiÅ«naitė-Bashir, sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui I. S., N. L., jų atstovei advokatei Gitanai Gudaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų I.

S. ir N. L. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos ir valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujančios Lietuvos Respublikos interesus. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad pareiÅ¡kėjai N. L. ir I.

S. po motinos M. I. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ , pradėję jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjai nurodo, kad pareiÅ¡kėjai yra M. I. vaikai. M. I. Mirė (duomenys neskelbtini). Po M. I. mirties liko turtas – asmeniniai daiktai, pinigai banko sÄ skaitoje ir turtinė teisė į nedidesnį kaip 0,1200 ha žemės sklypÄ Vilniaus mieste individualiai statybai. Mirus M. I., pareiÅ¡kėjai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimų iÅ¡davimo.

Po M. I. mirties likusį turtÄ jie priėmė faktiniu valdymu – po mamos mirties pradėjo valdyti ir naudotis likusiais kilnojamaisiais daiktais, asmeniniais daiktais, likusiomis piniginėmis lėšomis ir turtine teise į žemę, baigdami įforminti atitinkamus dokumentus. PareiÅ¡kėjai jų mamai susirgus ir gydantis, taip pat po jos mirties rÅ«pinosi jos turtu. Tik praėjus daugiau nei vieneriems metams po jos mirties ir paketinus įregistruoti nuosavybės teisę į žemę, į kuriÄ nuosavybės teisė buvo atkurta mamai dar esant gyvai, o likę formalumai dėl nuosavybės teisės įforminimo baigti atlikti po jos mirties, paaiÅ¡kėjo, kad tik turint paveldėjimo teisės liudijimus paveldėtas turtas bus įregistruotas įpėdinių vardu ir tik tada bus galima juo disponuoti.

PareiÅ¡kėjai nurodo, kad tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtÄ turtÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis, turi įregistruoti Å¡iÄ nuosavybės teisę vieÅ¡ajame registre. Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ .

Pabrėžia, kad po mamos mirties pareiÅ¡kėjai, kaip bendra nuosavybe rÅ«pindamiesi visu likusiu kilnojamuoju turtu, atliko aktyvius veiksmus dėl po mamos mirties likusios turtinės teisės į žemę įregistravimo. PareiÅ¡kėjai akivaizdžiais konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikimÄ po mamos mirties savo vardu ir tapti mirusios M. I. turto savininkais. Pridedami dokumentai – M. I. banko kortelės kopija, asmens dokumento kopija, sprendimo dėl nedidesnio kaip 0,1200 ha žemės sklypo individualiai statybai Vilniaus mieste suteikimo patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai perėmė visus po M.

I. mirties likusius kilnojamuosius daiktus, nekilnojamųjų daiktų po jos mirties neliko, o turtinę teisę bus galima įregistruoti tik teismine tvarka patvirtinus faktÄ , kad palikimÄ priėmė mirusios dukra ir sÅ«nus, faktiÅ¡kai jį pradėję valdyti. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. Valstybinė mokesčių inspekcija valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauja tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamÄ jį turtÄ , taip pat vertybinius popierius (iÅ¡skyrus akcijas). Valstybinė mokesčių inspekcija pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo neginčija. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – VÄ® „Turto bankas“) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

PaaiÅ¡kina, kad VĮ „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos M. I. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Todėl tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiÅ¡kimo pagrįstumu, VÄ® „Turto bankas“ neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei teismas nustatys pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , Nacionalinė žemės tarnyba neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kėjams Å¡is faktas bÅ«tų nustatomas. PaaiÅ¡kino, kad pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomoje nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje Nr. 1801 esančius dokumentus nustatyta, jog yra vykdomas nuosavybės teisių atkÅ«rimas į buvusio savininko A.

O. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę. M. I. yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę. Kartu su pareiÅ¡kimu pateiktas Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 15 d. raÅ¡tas Nr. 49SF-2773-(14.49.104) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ patvirtina, kad M. I. buvo kviečiama rinktis ne didesnį nei 0,1200 ha žemės sklypÄ ar jo dalį individualiai statybai. Kadangi M. I. mirusi, rinktis naujus žemės sklypus turi teisę jos turtinių teisių paveldėtojai.

IÅ¡ Testamentų registro matyti, kad M. I. palikimo priėmimo faktų nėra. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja N. L. papildomai nurodė, kad mirus mamai ir jÄ palaidojus, jie su broliu tarpusavyje apsiÅ¡nekėjo dėl likusio mamos turto, kas kÄ nori pasiimti; brolis paėmė nuotraukas, dalį indų, pinigus, pareiÅ¡kėja paėmė dalį indų, korteles; likusį turtÄ nutarė atiduoti Caritui, kitiems giminaičiams; dėl žemės nepuolė staigiai tvarkyti, buvo prieÅ¡ metus mama dar gavusi laiÅ¡kÄ dėl žemės, tačiau dėl sveikatos negalėjo to klausimo tvarkyti; su broliu po mamos mirties susitarė, kad ji paskambins dėl tos žemės; vasaros gale pasiskambino į Nacionalinę žemės tarnybÄ , jai buvo nurodyta, kad gaus laiÅ¡kÄ ir su juo turi kreiptis; kadangi tame bute niekas negyveno, laiÅ¡kÄ rado vėliau, terminÄ praleido; pasiskambinus į Nacionalinę žemės tarnybÄ ir vėl, pasakė, kad reikia pažymos iÅ¡ notaro dėl paveldėjimo; pasiskambinusi notarui sužinojo, kad praleido terminÄ paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo, paaiÅ¡kino, kad reikia kreiptis į teismÄ , dėl pandemijos viskas Å¡iek tiek užtruko; mama gyveno (duomenys neskelbtini); pretenzijų iÅ¡ kitų asmenų dėl mamos palikimo pareiÅ¡kėja negavo; mama buvo iÅ¡situokusi; ginčų tarp giminų dėl mamos palikimo nėra; po mamos mirties pareiÅ¡kėja iÅ¡ sÄ skaitos išėmė kelis Å¡imtus, o ten sÄ skaitoje yra iki Å¡iol kažkiek likę; po mamos mirties jokių skolų nebuvo atsiradę.

PareiÅ¡kėja prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas I. S. nurodė, kad motina paskutinius metu jau beveik nekalbėjo, todėl su motina jie negalėjo sutvarkyti dokumentų dėl žemės iki galo; po laidotuvių susitarė su pareiÅ¡kėja, kad pareiÅ¡kėja užsiims žeme, jis neskubino, nes manė, kad dokumentus reikia sutvarkyti per pusę metų, o paaiÅ¡kėjo, kad tas terminas 3 mėnesiai; sužinojo, kad reikia kreiptis į teismÄ ; po mamos mirties pasiėmė keletÄ indų atsiminimui, nuotraukas, senus dokumentus, kurie negalioja; pretenzijų į mamos palikimÄ jam niekas per šį laikÄ nereiÅ¡kė.

Prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Teismo posėdžio metu liudytojas M. S. paaiÅ¡kino, kad I. S. yra jo tėvas, N. L. jo teta, tėvo sesuo, konfliktų su jais liudytojas neturi; močiutė neturėjo daug turto, butas buvo padovanotas sesei (tetai), po laidotuvių tėvas ir teta padalino turtÄ â€“ nuotraukas, vazas, indus, knygas, tam tikrus daiktus susitarė atiduoti, pas močiutę daug daiktų nebuvo; pinigus močiutė rinko, duodavo anÅ«kams, pinigėlius paėmė tėvas, o dokumentus paėmė teta, nes ji prižiÅ«rėjo močiutę; kivirčų dėl palikimo nebuvo, palikimo iÅ¡ esmės ir nebuvo.

PareiÅ¡kimas tenkinamas. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad M. I., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu M. I. buvo iÅ¡situokusi, buvo užauginusi du vaikus – pareiÅ¡kėjus I. S. ir N. L. M. I. (duomenys neskelbtini) mirus, niekas į notarÄ pagal paskutinę mirusios M. I. gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) nesikreipė. Testamentų registre iki Å¡iol registruotų M. I. palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti faktų, duomenų apie tai, kad M.

I. paliko testamentÄ , nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad mirties momentu M. I. nuosavybės teise nevaldė nekilnojamojo turto, jos palikimÄ sudarė likę asmeniniai, kilnojamieji daiktai, dokumentai, grynieji pinigai ir piniginės lėšos, esančios kortelės sÄ skaitoje AB „Swedbank“, taip pat turtinė teisė į ne didesnį nei 0,1200 ha žemės sklypÄ Vilniaus mieste individualiai statybai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymÄ arba (ir) pagal testamentÄ . Paveldimi materialÅ«s dalykai ir nematerialÅ«s dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytÄ terminÄ teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad po M.

I. mirties jos įstatyminiai įpėdiniai – pareiÅ¡kėjai I. S. ir N. L. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarÄ dėl palikimo priėmimo per nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjai teigia, kad nepaisant to, jie savo motinos turtÄ po jos mirties pradėjo faktiÅ¡kai valdyti ir šį faktÄ praÅ¡o teismo nustatyti, nes jis pareiÅ¡kėjams turi juridinę reikÅ¡mę. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimÄ , jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir jÄ ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėjai, bÅ«dami įstatyminiai M. I. įpėdiniai, siekia įforminti nuosavybės teisę į jos palikimÄ (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad praÅ¡omas nustatyti faktas, kad pareiÅ¡kėjai priėmė savo motinos palikimÄ po jos mirties pradėdami jį faktiÅ¡kai valdyti, pareiÅ¡kėjams turi juridinę reikÅ¡mę (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo.

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡ veiksmų fakto ir jų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu svarbu ir tai, ar Å¡iuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.). IÅ¡ pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, liudytoju byloje apklausto M. S. parodymų, kuriais netikėti teismas neturi objektyvaus pagrindo, nustatyta, kad M.

I. palikimÄ sudariusius jos asmeninius daiktus, kilnojamuosius daiktus, dokumentus, grynuosius pinigus ir pinigines lėšas, buvusias jos kortelės sÄ skaitoje AB „Swedbank“, pareiÅ¡kėjai pasidalino bendru sutarimu netrukus po jos laidotuvių, dalį daiktų bendru sutarimu atidavė tretiesiems asmenims. Tai liudija, kad pareiÅ¡kėjai aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl jų motinos M. I. palikimo priėmimo, iÅ¡ karto po jos mirties pradėdami jį valdyti kaip savo. Tokius veiksmus M. I. palikimo atžvilgiu liudija ir pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimai dėl jų teisių į motinos turėtÄ turtinę teisę į ne didesnį nei 0,1200 ha žemės sklypÄ Vilniaus mieste individualiai statybai (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis) įgyvendinimo, pagal kuriuos pareiÅ¡kėjai po mamos mirties aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė ketinimÄ ir Å¡io mamos turto atžvilgiu, domėjosi Nacionalinėje žemės tarnyboje kokių veiksmų bÅ«tina imtis, siekiant baigti Å¡ios turtinės teisės įforminimÄ nustatyta tvarka, dėl ko Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. rugsėjo 2 d. raÅ¡tu siuntė M. I. vardu papildomÄ kvietimÄ dėl Å¡ios teisės tolesnės įgyvendinimo.

Vertindamas Å¡ių byloje surinktų įrodymų visumÄ , nebuvimÄ byloje jokių duomenų apie kitus asmenis, iÅ¡reiÅ¡kusius valiÄ Ä¯ M. I. palikimÄ , ir/ar kilusios ginčus dėl jos palikimo priėmimo, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiÅ¡kėjai atliko aktyvius veiksmus jų motinos M. I. palikimui priimti pradėdami jį faktiÅ¡kai valdyti nuo pat M. I. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Ä®vertinus tai, pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo tenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas n u t a r i a: pareiÅ¡kėjų N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad po M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėjai N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti. Å is faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimams į turtÄ , priklausiusį M. I., iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjams N. L. ir I. S. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Asta MisiÅ«naitė-Bashir