a08b6845-806d-4e2b-b903-74cf293cfd8a · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-399-1109/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19040-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1; 1.2.3.4.1; 1.2.6.1.1; 2.1.8; 2.1.10; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 31 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei, kaltinamajam R.

J., jo gynėjai advokatei R. K., nukentėjusiajai L. K., ekspertui S. S., teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini),. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumÄ , iÅ¡siskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006 m. gegužės 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį, 3 MGL (108,65 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 132 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I Nusikalstamų veikų aplinkybės R. J. 2020 m. gegužės 17 d. laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 20.05 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia užrakino buto duris ir tuo metu pas kaltinamÄ jį namuose besisvečiavusiai A. K. pageidaujant iÅ¡eiti, to padaryti jai neleido ir laikė jÄ savo namuose, tokiu bÅ«du neteisėtai atėmė jai laisvę. Å iais veiksmais R. J. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 146 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. J. neatsargiai atėmė gyvybę A. K.: po to kai 2020 m. gegužės 17 d. apie 20.05 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, neteisėtai atėmė A. K. laisvę, A. K., siekdama iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ neteisėto laisvės atėmimo vietos, Å¡aukėsi pagalbos ir lipo pro buto langÄ , tačiau paslydusi nukrito iÅ¡ antro namo aukÅ¡to ant betoninio grindinio ko pasėkoje patyrė politraumÄ (kelių kÅ«no sričių sužalojimÄ ), pasireiÅ¡kusiÄ poodinėmis kraujosruvomis kÅ«no kairėje pusėje – kairės akies vokuose, kairiame užausyje, pereinančiomis į sprandÄ , kairio peties srityje, kairiame žaste, juosmens kairėje, kairės Å¡launies iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje; poodine kraujosruva ties krÅ«tinkaulio virÅ¡utine dalimi; odos nubrozdinimais kairės alkÅ«nės srityje ir deÅ¡inio kelio sÄ nario srities iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje; kaukolės skliauto kairės pusės įspaustiniu momenkaulio ir smilkinkaulio lūžiu, pereinančiu į deÅ¡inį momenkaulį bei į kaukolės pamatÄ ; kairio skruostikaulio lūžiu, galvos smegenų sumuÅ¡imais kairiame pusrutulyje (F-T-P-O), trauminėmis kraujo iÅ¡lajomis po vorantinkliniu bei kietuoju galvos smegenų dangalais virÅ¡ kairiojo pusrutulio; kairės pusės 1-3, 9, 10 Å¡onkaulių lūžiais; krÅ«tininės stuburo dalies 4, 5, 6 slankstelių keterinių ataugų, krÅ«tininės dalies 1, 2 bei kaklinės dalies 7 slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžiais; plaučių sumuÅ¡imu, kairės pusės pneumotoraksu ir poodine emfizema; blužnies plyÅ¡imu; kairio inksto sumuÅ¡imu su kraujavimu į Å¡lapimo takus; kepenų pavirÅ¡iniais plyÅ¡imais S5 ir S6 segmentuose, kraujavimu į pilvo ertmę, sunkiai sutrikdžiusiÄ A.

K. sveikatÄ , dėl ko nuo patirtos politraumos atokių komplikacijų: smegenų komos su iÅ¡sivysčiusiu sepsiu, pasireiÅ¡kusiu pÅ«lingu meningitu ir absceduojančiu plaučių uždegimu, kas sukėlė progresuojantį poliorganinį nepakankamumÄ , 2020 m. rugsėjo 12 d. ligoninėje nukentėjusioji A. K. mirė. Å iais veiksmais R. J. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 132 straipsnio 1 dalyje. II Ä®rodymai Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad dėl nužudymo kaltės nepripažįsta.

Parodė, kad įvykio dienÄ pas jį į namus atėjo A. K.. Ji buvo atėjusi prieÅ¡ tai, prašė leisti permiegoti, tačiau jos neįleido, nes buvo girta, vos ant kojų pastovėjo. Ä®vykio dienÄ pats buvo iÅ¡gėręs, todėl jÄ Ä¯leido. PrieÅ¡ ateinant A. K. buvo vartojęs alaus. Alų gėrė ir tada, kai atėjo A. K.. Iki ateinant A. K. buvo iÅ¡gėręs apie 3–5 butelius 1 l talpos 6–7 laipsnių stiprumo alaus, ne daugiau nei 10 butelių buvo iÅ¡gėręs. A. K. pas jį atėjo bÅ«dama neblaivi.

Atėjus A. K., alkoholį vartojo kartu su ja, gėrė alų. Kiek iÅ¡gėrė, negali pasakyti. Jis klausė radijÄ , rÅ«kė, kÄ veikė A. K., nežino. IÅ¡eidamas į tualetÄ , kuris yra koridoriuje, užrakino duris, kad ji nieko nepavogtų, ar kiti iÅ¡ to bendrabučio ko nors nepavogtų. Kai užrakino duris, A. K. buvo jo bute, galėjo bÅ«ti prisnÅ«dusi. Kiek užtruko tualete nežino. Grįžęs iÅ¡ tualeto, nuėjo į laukÄ parÅ«kyti. Išėjęs parÅ«kyti, pamatė greitÄ jÄ ir policijÄ , gyventojus.

Matė iÅ¡kritusį žmogų, tai galėjo bÅ«ti A. K.. Kad iÅ¡krito, taip kalbėjo gyventojai. Kai su policijos pareigÅ«nais užėjo į jo kambarį, pamatė, kad buvo purvina palangė. Moteris gulėjo po jo buto langu. Tai buvo pirmas kartas, kai A. K. buvo atėjusi pas jį į namus. Jis pats A. K. simpatijos nereiÅ¡kė, iniciatyvos su ja bendrauti nerodė. Ji ateidavo pas kitus kaimynus, pas kaimynÄ (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, ar ji prašė jÄ iÅ¡leisti iÅ¡ buto. Jis negirdėjo, kad A.

K. bÅ«tų Å¡aukusis pagalbos. Jei bÅ«tų buvęs Å¡alia, nebÅ«tų leidęs jai iÅ¡Å¡okti. BÅ«nant kartu bute, ji nesiÅ¡aukė pagalbos. Anksčiau savo bute buvo užrakinęs sugyventinę Z. B.. Taip buvo padaręs, kai reikėjo iÅ¡eiti su reikalais, kad jai niekas alaus neatneÅ¡tų. Dėl to užrakinimo niekas policijos nekvietė. Po Å¡io įvykio dar gyveno kartu su Z. B., vėliau iÅ¡siskyrė, tačiau ne dėl to įvykio. Z. T. irgi buvo užrakinęs savo bute, iÅ¡eidama į parduotuvę ar į tualetÄ , kad nieko nepavogtų, policijos dėl to jam taip pat nekvietė.

Nesutinka atlyginti civilinį ieÅ¡kinį, nes neturi pinigų. Nukentėjusioji L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį sužinojo iÅ¡ spaudos, buvo raÅ¡oma, kad Ž. Å ., Sodų gatvėje pro namo antro aikÅ¡to langÄ iÅ¡krito moteris, gim. 1968m. Instinktyviai pajuto, kad tai gali bÅ«ti jos mama. MamÄ surado Kauno klinikose, bÅ«klė buvo sunki. Mama iki mirties keturis mėnesius gulėjo slaugos namuose, nes tik ligoninė galėjo sutekti tinkamÄ priežiÅ«rÄ . Ji lankydavo mamÄ , pirkdavo viskÄ , kas buvo reikalinga, rÅ«pinosi, kad bÅ«tų pripažinta neveiksnia ir ji galėtų tvarkyti mamos turtinius klausimus, sumokėti skolas, rÅ«pintis ja.

Dėl mamos mirties patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , praÅ¡o priteisti civilinį ieÅ¡kinį. Turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos, nurodytos civiliniame ieÅ¡kinyje: kreipimasis į teisininkus dėl mamos neveiksnumo nustatymo, pirkti vaistai, iÅ¡laidos už civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ ir teisines konsultacijas bei laidotuvių iÅ¡laidos, 108 eurai už gedulingus pietus, 544,49 eurai už teisines paslaugas, 130 eurų už kapo duobės iÅ¡kasimÄ , 527 eurai ir papildomai 100 eurų už laidotuves.

Neturtinę žalÄ sudaro iÅ¡gyvenimai dėl mamos netekties. Paskutinį kartÄ asmeniÅ¡kai su mama bendravo pieÅ¡ penkerius ar daugiau metų, bet ryÅ¡ys nebuvo nutrÅ«kęs. Visada domėjosi jos gyvenimu, žinojo, kad ji nuolat vartoja alkoholį, turi draugÄ IvanÄ . Apie mamÄ Å¾inodavo iÅ¡ aplinkinių – mamos draugės, kelis kartus per savaitę pravažiuodavo pro mamos namus, jos nematydavo, tačiau matydavo, kad aplinka tvarkinga. Mama turėjo seseris, tačiau su jomis nelabai bendravo. Paskutinius penkerius metus su mama nebendravo tuo tikslu, kad ji susivoktų, kad atsistotų ant kojų, kad gydytųsi.

PrieÅ¡ tai ji bandė pagydyti mamÄ gal 12 metų, stengėsi įvairiais bÅ«dais jai padėti, kol gydytojas pasakė, kad ji pati turi norti gydytis. Galiausiai su mama ryšį nutraukė, kad jai bÅ«tų paskata, kad ji ateitų papraÅ¡yti pagalbos, kad viskas pasikeistų. Ji vis tiek buvo jos mama, rÅ«pinosi, kad nukentėjusiajai nieko netrÅ«ktų. Dėl įvykio nukentėjusioji susirgo depresija, pradėjo kamuoti panikos priepuoliai, negalėjo normaliai rÅ«pintis savo vaiku, paÅ¡lijo santykiai su vyru, nebegalėjo dirbti.

Lankėsi pas privačiÄ psichologę, pas neurologę, kamavo nemiga. Iki mamos mirties pas psichologę lankėsi tris kartus, po to tik kreipėsi dėl panikos priepuolių. Dokumentus dėl neveiksnumo tvarkėsi tam, kad galėtų rÅ«pintis mama ir jos turtiniais reikalais. A. K. turėjo labai daug skolų, nes gėrė. Nukentėjusioji sumokėjo visas skolas. Gavo 350 eurų laidojimo paÅ¡alpÄ . 200 eurų kainavo susitikimas su advokatu ir 800 eurų ieÅ¡kinio suraÅ¡ymas. Ekspertas S. S. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pateiktÄ iÅ¡vadÄ patvirtina.

IÅ¡ medicininių dokumentų buvo aiÅ¡ku, kad R. J. 2006 m. buvo patyręs galvos smegenų traumÄ , buvo gydomas galvos smegenų traumų skyriuje, Å«mi subdurinė hematoma. 2013 m. darbingumo netekimas nustatytas – 60 proc. Po galvos smegenų traumų lieka padariniai. Perspektyvoje gali vystytis pažinimo funkcijų sutrikimai. RyÅ¡ium su tuo, buvo atliekamas tyrimas, funkcijų nustatymas. IÅ¡ duomenų buvo žinoma, kad 2013 m. jam buvo 24, tai yra, nesiekė demensijos lygio. Atlikus psichologinį tyrimÄ , buvo nustatyta, kad kognityvinių funkcijų tyrime protinės bÅ«klės tyrimas atitinka 27 balus, nesiekia demensijos lygio, nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas.

IÅ¡ instrumentinių tyrimo nekilo abejonių, kad yra tik lengvas kognityvinis sutrikimas, dėl to asmuo atsako už savo veiksmus. R. J. gali valdyti veiksmus. Dėl kognityvinio sutrikimo gali suprasti ir valdyti savo veiksmus. Liudytoja R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gegužės mėnesį, apie 15.00 val., bÅ«dama namo viduje, koridoriuje, bendro naudojimo patalpoje, kartu su V. D. iÅ¡girdo pagalbos Å¡auksmÄ , buvo tiesiog Å¡aukiama „gelbėkit“. Balso nepažino, tačiau suprato, kad Å¡aukė moteris.

BÅ«dama namo viduje, rėkimÄ girdėjo kelis kartus, tik nesuprato, iÅ¡ kur tas garsas sklinda. AntrÄ kartÄ pagalbos Å¡auksmÄ iÅ¡girdo į pavakarę. Tada buvo su A. Å . hole, girdėjo, kad moteris Å¡aukėsi pagalbos „(duomenys neskelbtini), gelbėk“. Suprato, kad garsas sklinda iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto pro atidarytÄ langÄ . Atpažino, kad tai (duomenys neskelbtini) balsas. Ji pasakė (duomenys neskelbtini), kad eitų gelbėti, bet (duomenys neskelbtini) tik patraukė pečiais, nežinojo, kÄ daryti, atsakė, kad nieko negalės padaryti.

Tuo metu langas trumpam užsidarė, nes balsas tapo duslus, po kelių minučių langas trenkėsi į kraÅ¡tÄ , stipriai atsidarė. Moteris toliau rėkė jÄ gelbėti. Tada ji (liudytoja) išėjo į laukÄ , nulipo laiptais žemyn ir pamatė, kad moteris jau buvo perlipusi langÄ , pasisukusi Å¡onu ranka laikėsi už lango rėmo. Tada liudytoja paklausė moters, kÄ Å¡Ä¯ daranti, pasakė, kad kvies „durnynÄ â€œ, o moteris pasakė kviesti, bet gelbėti jÄ ir nukrito. Liudytoja iÅ¡kvietė pagalbÄ .

Nukritusiai moteriai iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas, kuris jÄ net supykino. Po kurio laiko laiptais nusileido ir (duomenys neskelbtini), tačiau ji neleido jam prieiti prie iÅ¡kritusios moters. IÅ¡kritusiÄ moterį – (duomenys neskelbtini) – ji anksčiau buvo mačiusi, pastaroji ateidavo pas A. Å ., buvo iÅ¡gerianti moteris, tačiau nebuvo agresyvi, elgdavosi ramiai. Su R. A. matė pirmÄ kartÄ . Å iaip R. J. ramus žmogus, tačiau pavartojęs alkoholio tampa įkyrus, nori bendrauti. Kai iÅ¡girdo pagalbos Å¡auksmÄ , pirma mintis buvo, kad užrakintos durys ir jos neiÅ¡leidžia.

Kaimynai yra pasakoję, kad (duomenys neskelbtini) taip elgiasi su moterimis – užrakina ir neiÅ¡leidžia. Liudytoja negirdėjo tokių žodžių „(duomenys neskelbtini), kodėl mane laikai“. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 93–94, 98–100), kur ji parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), name yra 29 butai. 2020 m. gegužės 17 d. apie 19.50 val. ji išėjo į laukÄ prie laiptinės parÅ«kyti. Stovint prie laiptinės ji iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , tiksliau balsÄ .

Liudytoja balsÄ atpažino, kaip (duomenys neskelbtini) (pavardės dabar neatsimena, prisimena tik, kad pavardė prasideda iÅ¡ K raidės). Ji aiÅ¡kiai girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) Å¡aukė: „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu prie laiptinės buvo viena. (duomenys neskelbtini) ji nematė, nes toje vietoje, kur rÅ«kė, nesimatė, bet balsÄ girdėjo taip aiÅ¡kiai, lyg (duomenys neskelbtini) bÅ«tų rėkusi pro atidarytÄ langÄ . Tuomet ji iÅ¡girdo, kad langas užsidarė. Tada ji suprato, kad (duomenys neskelbtini) tikrai rėkė pro atidarytÄ langÄ .

Taip pat suprato, kad (duomenys neskelbtini) yra pas R. J. bute, nes jo buto langas yra antrame aukÅ¡te toje pusėje, iÅ¡ kur girdėjo AuÅ¡ros balsÄ , be to žino, kad gretimame bute, kurio langai yra toje pusėje, niekas negyvena. Po to, kai užsidarė langas, praėjus ne daugiau kaip minutei laiko, prie laiptinės parÅ«kyti išėjo kaimynas A. Å ., gyvenantis 2 bute. Jiems su (duomenys neskelbtini) rÅ«kant, iÅ¡girdo, kad labai smarkiai su trenksmu atsidarė langas antrame aukÅ¡te. Tada ji nulipo prie laiptinės esančiais laiptais ir pamatė, kad pro (duomenys neskelbtini) langÄ (duomenys neskelbtini) jau buvo perkėlusi kairę kojÄ ir jau kėlė deÅ¡inę kojÄ , o kaire ranka laikėsi už lango staktos.

Kojas (duomenys neskelbtini) jau pastatė ant minėto karnizo. Liudytoja pasakė (duomenys neskelbtini): „KÄ Äia darai? AÅ¡ tau iÅ¡kviesiu durnynÄ â€œ. (duomenys neskelbtini) jai atsakė: „Kviesk, bet padėk nulipt“. Vos tik tai pasakiusi (duomenys neskelbtini) neiÅ¡laikė pusiausvyros ir nukrito ant betoninio grindinio nugara į žemę. (duomenys neskelbtini) krito aukÅ¡tielninka, trenkėsi su nugara ir galva į betoninį grindinį. Nukritusi (duomenys neskelbtini) pajudino tik kairę rankÄ , Liudytoja matė, kad (duomenys neskelbtini) buvo be sÄ monės. Kai (duomenys neskelbtini) nukrito, lange jokio kito asmens silueto liudytoja nematė.

A. Å . nematė, kaip (duomenys neskelbtini) krito, jis pamatė (duomenys neskelbtini) tik nukritusiÄ ir tada jis pasakė, kad kviečiam greitÄ jÄ pagalbÄ . Priėjusi arčiau, liudytoja pamatė, kad (duomenys neskelbtini) galva kraujuoja ir paskambino 112. Po to kai (duomenys neskelbtini) nukrito, po kelių minučių atėjo 21 buto gyventojas R. J.. Atėjęs jis norėjo (duomenys neskelbtini) pajudinti bet ji neleido, matė, kad jis yra neblaivus. Tada R. J. vėl norėjo prie (duomenys neskelbtini) prieiti, liudytoja jį pastÅ«mė ir nuvarė lauk nuo (duomenys neskelbtini), sakydama, kad (duomenys neskelbtini) gali bÅ«ti lūžęs stuburas.

Tada R. J. atsitraukė ir nuėjo į laiptinę. Kai pasilenkė prie (duomenys neskelbtini) patikrinti, ar ji kvėpuoja, nuo (duomenys neskelbtini) užuodė sklindantį stiprų alkoholio kvapÄ . IÅ¡ pradžių atvyko policijos pareigÅ«nai, po to greitosios pagalbos darbuotojai. (duomenys neskelbtini) liudytoja iÅ¡ matymo pažįsta, nes ji kartais lankosi pas (duomenys neskelbtini), jie vartoja alkoholinius gėrimus kartu. TÄ pačiÄ dienÄ apie 19.00 val. ji girdėjo, kaip (duomenys neskelbtini) per pravirÄ langÄ rėkė, kad jÄ iÅ¡leistų (duomenys neskelbtini) iÅ¡ buto, ji Å¡aukėsi „(duomenys neskelbtini), padėk, manęs neiÅ¡leidžia“, (duomenys neskelbtini) klausė R.

J. „kodėl tu mane laikai“. O po to kažkas uždarė buto langÄ , kas uždarė, nežino. Daugiau nieko negirdėjo. (duomenys neskelbtini)s nurodytu adresu gyvena apie 10 metų, kiek žino, jis tÄ butÄ nuomojasi. (duomenys neskelbtini) kaip žmogus bÅ«damas blaivus yra ramus, o neblaivus bÅ«na agresyvus. Kai gauna paÅ¡alpÄ , jis užgeria, bute bÅ«na paÅ¡alinių asmenų, buvo ir triukÅ¡mų anksčiau bei muÅ¡tynių. Pas R. J. A. liudytoja pamatė pirmÄ kartÄ , (duomenys neskelbtini) daugiau ateidavo pas A.

Å ., su juo daugiau bendravo, buvo draugai. (duomenys neskelbtini)buvo alkoholikė, jos blaivios nėra mačiusi. Anksčiau (duomenys neskelbtini) prie jų namo pasirodydavo rečiau, tačiau pastaruoju metu, t. y. paskutinę savaitę ar dvi savaites, (duomenys neskelbtini) vis dažniau sutikdavo laiptinėje, bet pas kÄ (duomenys neskelbtini) lankydavosi, ji nežino. Jų name yra tik viena laiptinė. Apie kaimynÄ R. J. gali pasakyti, kad kai jis bÅ«na blaivus, tai tik pasisveikina ir daugiau nieko nekalba, bet kai iÅ¡geria, tai pasidaro įkyrus.

Daugiau apie R. J. papasakoti nelabai gali, nes dauguma kaimynų girto (duomenys neskelbtini) vengia. BÅ«damas girtas R. J. dažnai ateina ir sako: „Oi, kaip gerai dabar bÅ«tų paturėt kokiÄ moterį, pripirÅ¡k man kokiÄ nors“. IÅ¡ tokių R. J. kalbų R. D. suprasdavo, kad (duomenys neskelbtini) nori lytinių santykių. Taip pat iÅ¡ anksčiau gyvenančių už jÄ kaimynų (dabar jau neprisimena iÅ¡ kurių), yra ne kartÄ girdėjusi, kad R. J., bÅ«damas girtas, mėgsta pas save bute užrakinti moteris.

Pagal visÄ situacijÄ , kuri vyko 2020 m. gegužės 17 d. liudytoja mano, kad po to, kai (duomenys neskelbtini) kvietė (duomenys neskelbtini), o po to langas užsidarė, tai mano, kad tÄ langÄ uždarė R. J., kad (duomenys neskelbtini) nerėktų. Ji mano, kad R. J. norėjo su (duomenys neskelbtini) turėti lytinių santykių, dėl to (duomenys neskelbtini) greičiausiai ir lipo pro langÄ . Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, taip pat pagarsino liudytojos R. D. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu duotus parodymus (1 t., b. l. 102–103), kur liudytoja parodė, kad ji 2020 m. gegužės mėnesį, (duomenys neskelbtini) nukritimo dienÄ , nematė, kada (duomenys neskelbtini) atėjo į bendrabutį.

Prisimena tik, kad apie 19.00 – 19.30 val. ji, grįždama iÅ¡ bendrų patalpų į savo butÄ , iÅ¡girdo moters riksmÄ : „Gelbėk, gelbėk, (duomenys neskelbtini) gelbėk“. IÅ¡ pradžių nesuprato kas čia rėkia, bet tuomet koridoriuje sutiko kaimynę V. D., su kuria abi nustebusios stovėjo koridoriuje ir klausėsi. Tuomet vėl iÅ¡girdo moteriÅ¡kÄ riksmÄ : „Gelbėk, (duomenys neskelbtini)“. Tada iÅ¡ balso atpažino, kad tai rėkia (duomenys neskelbtini). Dar su kaimyne V.

D. viena į kitÄ pažiÅ«rėjo ir pasakė, kad tai (duomenys neskelbtini) balsas. Taip pat suprato, kad riksmas sklido iÅ¡ antro namo aukÅ¡to, tačiau iÅ¡ kur tiksliai, nesiaiÅ¡kino ir su kaimyne Vida iÅ¡siskirstė, t. y. R. D. grįžo atgal į savo butÄ , o kaimynė V. D. išėjo prie laiptinės parÅ«kyti. Namuose praleido nuo 30 minučių iki 1 valandos laiko ir apie 19.55 val. ji išėjo parÅ«kyti prie laiptinės bei praėjus gal minutei laiko atėjo parÅ«kyti A. Å .. Tuomet abu su (duomenys neskelbtini) iÅ¡girdo iÅ¡ bendrabučio vidaus, antro aukÅ¡to sklindantį (duomenys neskelbtini) Å¡auksmÄ :

„(duomenys neskelbtini), gelbėk“ ir iÅ¡girdo uždaromo lango garsÄ . Ji pasakė A. Å .: „Tavo simpatija tave kviečia“. A. Å . jai atsakė: „Lyg man čia reikia“ ir tada ji išėjo iÅ¡ laiptinės bei atsisėdo lauke ant suoliuko, o A. Å . liko laiptinės tarpduryje. Atsisėdusi iÅ¡girdo, jog atsidarė langas ir, kad (duomenys neskelbtini) vėl kviečia (duomenys neskelbtini). Šį kartÄ balsas sklido iÅ¡ lauko. Liudytoja nulipo žemyn laiptais, esančiais prie laiptinės ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini) viena koja jau buvo perlipusi per R.

J. langÄ antrame namo aukÅ¡te bei viena ranka laikėsi už palangės, esančios lauke. Nuo laiptų, esančių prie laiptinės iki R. J.lango, yra apie 10 metrų, tačiau stovint ant laiptų R. J.buto lango nesimato, nes užstoja namo kampas. Liudytoja (duomenys neskelbtini) pasakė „KÄ Äia darai? AÅ¡ tau durnynÄ iÅ¡kviesiu“. (duomenys neskelbtini) jai pasakė: „Kviesk, bet padėk nulipt“ ir po Å¡ių žodžių (duomenys neskelbtini) nukrito. A. Å . visÄ laikÄ , kol (duomenys neskelbtini) nukrito, taip ir liko stovėti laiptinės tarpduryje, laiptais nusileidęs nebuvo.

Tuo metu, kai kalbėjo su (duomenys neskelbtini), ji nematė, ar bute prie lango kas nors buvo, nes stovėjo ne tiesiai prieÅ¡ais langÄ , o Å¡one, todėl net jei kas nors ir buvo prie lango, ji negalėjo matyti. Be to, ji nekreipė dėmesio į langÄ ir kas yra bute, stebėjo (duomenys neskelbtini) statomÄ kojÄ , nes prisimena, kad visur buvo Å¡lapia, buvo po lietaus, todėl bijojo, kad (duomenys neskelbtini)nepaslystų ir nenukristų. Po to, kai (duomenys neskelbtini) nukrito, ji skambino greitajai medicinos pagalbai.

Prisimena, kad medikai jai telefonu sakė patikrinti AuÅ¡ros kvėpavimÄ , todėl pokalbis su medikais užtruko apie 5 minutes. IÅ¡ bendrabučio vidaus pamatė ateinantį R. J.. Atėjęs R. J. nieko neklausinėjo, tiesiog ėjo tiesiai prie gulinčios (duomenys neskelbtini), bet ji (duomenys neskelbtini) nustÅ«mė, kad jis (duomenys neskelbtini) nejudintų. Kai iÅ¡ bendrabučio atėjo R. J., jis visiÅ¡kai neatrodė nustebęs. Kai R. J.bÅ«na girtas, tai visi bendrabutyje gyvenantys žmonės jo vengia.

Kai bÅ«na blaivus, R. J.su niekuo nebendrauja, tik pasisveikina ir daugiau neturi kÄ pasakyti, tačiau bÅ«damas girtas jis bÅ«na labai įkyrus. BÅ«tent dėl to bendrabučio gyventojai jo vengia. BÅ«damas girtas tampa įkyrus tada labai nori kalbėti ir pasakoti visokias nesÄ mones, reikalauja, kad jo klausytųsi. (duomenys neskelbtini) pasakoja, kad jis anksčiau buvo tolimųjų reisų vairuotojas, pasakoja kiek Å¡alių jis aplankęs, kur yra buvęs, kÄ matė, kur plaukė, taip pat pasakojo, kad turėjo žmonÄ , kad yra iÅ¡siskyręs, turi vaikų ir panaÅ¡iai.

Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. PaaiÅ¡kino, jog pirmÄ pagalbos Å¡auksmÄ iÅ¡girdo dienos metu kai buvo su V. D.. DienÄ pagalbos Å¡auksmÄ girdėjo tris kartus. Ji galvojo, kad gal moteris neÅ¡oks, nesitikėjo, jog ji pasileis, mano, kad tai bus paslydimas, ji statydama antrÄ kojÄ pasileido ir krito. Liudytojas A. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepamena, kada buvo įvykis. Jis nematė, kaip moteris iÅ¡krito, tik pamena, kad kaimynė R.

D. jo klausė, kur ji lipa, bet pačio kritimo momento nematė. (duomenys neskelbtini) matė jau nukritusiÄ . Jis su kaimyne R. D. rÅ«kė prie durų, vestibiulyje, lango iÅ¡ ten nesimatė. Vėliau kaimynė buvo nulipusi nuo laiptų, klausė moters, kur ji lipa, liepė lipti atgal, tačiau Å¡i nukrito. Moteris gulėjo nukritusi iÅ¡ antro aukÅ¡to, pro langÄ , kur gyvena R. J.. Po to atėjo R. J., norėjo, kad jis (liudytojas) padėtų (duomenys neskelbtini) parneÅ¡ti moterį namo, bet liudytojas neleido to daryti, sakė, kad negalima judinti žmogaus.

Jis (liudytojas) pagalbos Å¡auksmų negirdėjo, nes buvo kÄ ik atsikėlęs. Jam sakė, kad moteris (duomenys neskelbtini) Å¡aukė, bet pats jis to negirdėjo. Kai rÅ«kė, pagalbos Å¡auksmo taip pat negirdėjo. (duomenys neskelbtini) nieko nesakė. (duomenys neskelbtini) tik sakė, kur tu lipi, lipk atgal. (duomenys neskelbtini) į tai nieko nesakė. Jis (duomenys neskelbtini) pažinojo, buvo draugai apie 3–4 metus, ji ateidavo pas jį į svečius pasiguost, kai susipykdavo su savo draugu, kartais kartu vartodavo alkoholį. bÅ«davo pas jį ateidavo.

Ä®vykio dienÄ ryte (duomenys neskelbtini) buvo atėjusi pas jį apie 9.00–10.00 val. buvo prikvaitusi, gal vartojusi antidepresantų, jis liepė jai eiti iÅ¡simiegoti ir ji išėjo. Apie R. J. su ja nieko neÅ¡nekėjo. BÅ«davo atvejų, kai (duomenys neskelbtini) iÅ¡gerdavo, tai kabindavosi, paÅ¡nekindavo (duomenys neskelbtini), rodydavo ai dėmesį, tačiau (duomenys neskelbtini) nenorėjo su (duomenys neskelbtini) prasidėti. Kaip tÄ dienÄ (duomenys neskelbtini) atsirado pas R. J., jis nežino. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo A.

Å . parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 105–106, 108-109), kur jis parodė, kad A. K. pažinojo apie 2-3 metus. Su ja pabendraudavo, buvo draugai. A. K. pas jį į namus ateidavo dažnai. Kartais ji ateidavo blaivi, o kartais iÅ¡gėrusi, taip pat (duomenys neskelbtini) kartais pasilikdavo pas jį nakvoti, kai susipykdavo su savo romų tautybės sugyventiniu. A. K. nuolat keisdavo darbus dėl to, kad pradėjusi dirbti naujame darbe po kurio laiko „užgerdavo“, t. y. kelias dienas iÅ¡ eilės vartodavo alkoholinius gėrimus ir dėl to negalėdavo nueiti į darbÄ , o tada jÄ atleisdavo iÅ¡ darbo.

Kai A. K. eidavo pas jį, liudytojas neretai matydavo ir girdėdavo, kad jo kaimynas (duomenys neskelbtini) (pavardės nežino), gyvenantis bendrabučio antrame aukÅ¡te, pro savo kambario langÄ kviesdavo gatvėje einančiÄ (duomenys neskelbtini) sakydamas „Ateik pas mane į namus, pabaliavosim“. (duomenys neskelbtini) A. K. kviesdavosi ateiti pas jį į namus tik tuomet, kai pats bÅ«davo neblaivus. Kai (duomenys neskelbtini) bÅ«na blaivus, jis daugiausiai bÅ«davo namuose ir su niekuo nebendraudavo. BÅ«damas girtas (duomenys neskelbtini) bÅ«davo įkyrus, daug kalbėdavo, pasakodavo apie senus laikus, kai dirbdavo vairuotoju, girdavosi, kad jis yra iÅ¡važinėjęs visÄ RusijÄ ir panaÅ¡iai.

Dėl to bendrabučio gyventojai vengdavo girto (duomenys neskelbtini), nes Å¡is įkyriai pasakodavo tas pačias istorijas. Liudytojas matydavo ir girdėdavo, kad kai (duomenys neskelbtini) kviesdavo A. K. pas jį ateiti, (duomenys neskelbtini) jam visada atsikirsdavo, t. y. atsakydavo kÄ nors grubiai, iÅ¡ to jis suprasdavo, kad A. K. vengia (duomenys neskelbtini), todėl jis nemano, kad A. K. su (duomenys neskelbtini) bendraudavo. Bent jau (duomenys neskelbtini) jam niekada nėra nieko pasakojusi, kad bendrautų su (duomenys neskelbtini) ar kartu vartotų alkoholinius gėrimus.

Taip pat kartais bÅ«davo, kad liudytojas su A. K. sėdėdavo prie bendrabučio laiptinės ir rÅ«kydavo ir tuo metu ateidavo girtas (duomenys neskelbtini), kuris bandydavo kibinti (duomenys neskelbtini) žodžiais, norėdavo papasakoti jai savo istorijas, bet A. K. jį varydavo nuo savęs vartodama necenzÅ«rinius žodžius. 2020 m. gegužės 17 d. A. K. buvo atėjusi pas liudytojÄ Ä¯ namus. KuriÄ valandÄ neprisimena, bet tai buvo tikrai iki pietų. Ji buvo girta, svirduliavo, jos kalba buvo neriÅ¡li. Atėjusi klausinėjo jo kÄ jai daryti, kaip jai nustoti gerti ir „iÅ¡lipti iÅ¡ Å¡itos duobės“, t. y. nustoti kiekvienÄ dienÄ vartoti alkoholinius gėrimus.

Jis jai pasakė, kad eitų namo ir iÅ¡simiegotų. Tuomet A. K. išėjo. Kur ji išėjo, jis nežino, nematė, ji pati jam nesakė kur eis. Vėliau tÄ pačiÄ dienÄ matė, kad apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) su A. K. kartu ėjo iÅ¡ Sodų gatvės į bendrabutį, kuriame gyvena. Liudytojas tuo metu buvo kieme prie bendrabučio ir rÅ«kė. Ar jie kÄ nors nešėsi, jis neatkreipė dėmesio. Jis labai nustebo ir A. K. dar paklausė „(duomenys neskelbtini), kaip tu čia su (duomenys neskelbtini)?“, bet (duomenys neskelbtini) jam nieko neatsakė ir jis matė, kad (duomenys neskelbtini) nuėjo kartu su (duomenys neskelbtini) į bendrabučio vidų ir užlipo laiptais į antrÄ aukÅ¡tÄ .

Mano, kad A. K. Å¡iaip nebÅ«tų ėjusi pas (duomenys neskelbtini) į namus, nes kiek yra matęs ir girdėjęs, jam atrodė, kad ji (duomenys neskelbtini) vengdavo, bet greičiausiai (duomenys neskelbtini) norėjo nemokamai iÅ¡gerti alkoholinių gėrimų, todėl ir nuėjo su (duomenys neskelbtini). ParÅ«kęs jis grįžo atgal į savo butÄ ir, kadangi buvo pavargęs, nuėjo pamiegoti. Pamiegojęs keletÄ valandų, apie 20.00 val., jis atsikėlė ir išėjo prie laiptinės parÅ«kyti. Kol miegojo, prabudęs nebuvo, jokio triukÅ¡mo negirdėjo.

Kai apie 20.00 val. išėjo prie laiptinės parÅ«kyti, ten sutiko kaimynę RaimondÄ , kuri taip pat buvo atėjusi parÅ«kyti. Jie su (duomenys neskelbtini) sėdėjo prie laiptinės, rÅ«kė ir iÅ¡girdo, kad atsidarė langas antrame namo aukÅ¡te. Namas, kuriame gyvena yra 2 aukÅ¡tų. Namas yra senos statybos, todėl antras namo aukÅ¡tas yra gana aukÅ¡tai. Kai iÅ¡girdo, kad atsidarė langas antrame namo aukÅ¡te, tuomet (duomenys neskelbtini) pamatė virÅ¡uje kažkieno kojas ir pasakė jam, kad eina pažiÅ«rėti kas čia vyksta, o jis liko sėdėti.

Girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) pasakė: „KÄ Äia darai? AÅ¡ tau iÅ¡kviesiu durnynÄ â€œ. Tuomet jis iÅ¡girdo, kad kažkas bumbtelėjo už maždaug 6 metrų nuo tos vietos, kur jis sėdėjo, tačiau, kas nutiko, nematė ir iÅ¡ tos vietos, kur sėdėjo, negalėjo matyti. Tuomet jis atsikėlė ir nuėjo pažiÅ«rėti kas nutiko bei pamatė ant kairio Å¡ono, labiau ant nugaros, gulinčiÄ A. K.. Kai (duomenys neskelbtini) nukrito, jis į (duomenys neskelbtini) langus nežiÅ«rėjo, nes jam ir taip viskas buvo aiÅ¡ku, kad A.

K. iÅ¡krito pro (duomenys neskelbtini) kambario langÄ . Taip pat, kai (duomenys neskelbtini) nukrito, jis (duomenys neskelbtini) balso negirdėjo. Ji gulėjo ant betoninio takelio, prie namo, jos galva kraujavo. A. K. nieko nerėkė ir neÅ¡nekėjo, truputį judino kažkuriÄ rankÄ , bet daugiau nejudėjo. Suprato, kad ji iÅ¡krito pro langÄ . Tuomet jis pasakė (duomenys neskelbtini), kad kviestų greitÄ jÄ ir pasakė, kad jiems negalima (duomenys neskelbtini) judinti, nes nežino kas jai yra, kÄ ji susižalojo. T.

R. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Labai greitai, gal po kokių 2 minučių, iÅ¡ bendrabučio vidaus pamatė į laukÄ iÅ¡einantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo girtas. (duomenys neskelbtini)priėjo prie nukritusios (duomenys neskelbtini) ir visiÅ¡kai neatrodė nustebęs, kai pamatė (duomenys neskelbtini). Tuomet (duomenys neskelbtini) jam pasakė „Padėk man parneÅ¡t jÄ â€œ. Jis (duomenys neskelbtini) grubiai pasakė, kad negalima (duomenys neskelbtini) judinti, nes nežino kas jai sužalota, kad dar labiau jai nepakenktų.

Atvyko policijos pareigÅ«nai ir netrukus atvyko greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Kurį laikÄ (duomenys neskelbtini) dar buvo lauke prie jų, bet paskui grįžo atgal į savo butÄ . Kadangi laukė atvykstančių medikų, į (duomenys neskelbtini) nekreipė dėmesio ir negali pasakyti, kada Å¡is pasiÅ¡alino ir nuėjo atgal į savo butÄ . Kol laukė atvykstančių medikų, kaimynė (duomenys neskelbtini) jam pasakė, kad prieÅ¡ pat jam ateinant parÅ«kyti prie laiptinės girdėjo, jog (duomenys neskelbtini), bÅ«dama (duomenys neskelbtini) bute kvietėsi pagalbos, sakydama:

„(duomenys neskelbtini), padėk“. (duomenys neskelbtini) jam pasakė, kad jį kvietė jo draugė, t. y. (duomenys neskelbtini) taip pasakydama kalbėjo apie (duomenys neskelbtini), nes žinojo, kad jis su A. K. bendrauja. Apie kaimynÄ (duomenys neskelbtini) gali pasakyti, kad jis alkoholį vartoja tuomet, kai gauna pinigų už savo neįgalumÄ . Gavęs pinigų, jis apie 3 dienas geria alkoholinius gėrimus, kol baigiasi pinigai, o tada iÅ¡siblaivo ir bÅ«na tvarkingas žmogus. Kai iÅ¡geria, (duomenys neskelbtini) tampa labai įkyrus, o kartais pasidaro ir agresyvus ir nori muÅ¡tis.

Anksčiau ne kartÄ yra tramdęs girtÄ (duomenys neskelbtini). Liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad Å¡ie jo parodymai teisingi. Papildomai paaiÅ¡kino, kad jeigu bÅ«tų kažkÄ girdėjęs, bÅ«tų kažkÄ padaręs. Nebuvo taip, kad R. D. jam sakė gelbėti savo simpatijÄ . Liudytoja V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. gegužės 17 d., apie 20.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) žiÅ«rėjo žinias, po to, išėjusi į laukÄ , matė nukritusiÄ A.

K., kuriai iÅ¡ po galvos matėsi kraujas. Kai greitoji moterį kėlė ant neÅ¡tuvų, matė, kad ji judino rankÄ . Dienos metu, apie 16 val., kartu su R. D. girdėjo Å¡aukiant moteriÅ¡kÄ balsÄ , tačiau, kas Å¡aukė, nežinojo, neatpažino. Liudytoja Å¡auksmÄ girdėjo ir viena, ir kartu su kaimyne R. D.. Kai girdėjo Å¡auksmÄ , A. Å . nebuvo. AntrÄ kartÄ Å¡auksmÄ iÅ¡girdo praėjus gal pusvalandžiui nuo pirmo karto, ne ilgiau. Jei bÅ«tų mačiusi A. Å ., bÅ«tų jam pasakiusi, kad jį kažkas Å¡aukia.

Ji to Å¡aukimo nesureikÅ¡mino. Žodžius „paleisk mane“ iÅ¡girdo antrÄ kartÄ , kai R. D. Å¡alia nebuvo. Jai tas Å¡auksmas nepasirodė agresyvus. Ji nėra girdėjusi, kad R. J. užrakintų moteris ir neiÅ¡leistų. Liudytoja G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. gegužės 17 d. apie 8.30 val., grįžusi namo po naktinės pamainos, miegojo savo bute, kuris yra po R. J. butu. Apie 11.00–12.00 val., tiksliai nepamena, gali bÅ«ti, kad tai buvo vakare, girdėjo, kaip moteriÅ¡kas balsas Å¡aukia „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepagalvojo, kad kažkas vyksta.

Po to, praėjus neilgam laiko tarpui po pirmo Å¡aukimo, iÅ¡girdo, kaip kaimynė R. D. sakė „nelipti, iÅ¡krisi“, pradėjo loti jos Å¡uo ir ji išėjusi į laukÄ pamatė ant žemės gulinčiÄ moterį. R. J. išėjo iÅ¡ laiptinės, kai moteris buvo nukritusi, norėjo jÄ kelti, tačiau liudytoja neleido. NukritusiÄ moterį iÅ¡ matymo pažįsta, ji dažnai ateidavo pas kaimynÄ A. Å .. Kad moteris eitų į antrÄ aukÅ¡tÄ , nėra mačiusi, ji dažniausiai ateidavo iÅ¡gėrusi.

Be to, paskutiniu metu tos moters elgesys buvo neadekvatus. R. J. yra mėgėjas iÅ¡gerti, bÅ«na ir triukÅ¡mo. Pas jį ateidavo ir vyrų, ir moterų, tačiau nematydavo, kad bendrautų su A. K.. Liudytoja buvo girdėjusi kalbas, kad R. J. mėgėjas užrakinti. Liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvyki nieko nežino, nes tuo metu dirbo, nieko nematė. Girdėjo, kad moteris iÅ¡krito pro langÄ . Neteko girdėti apie R. J. ir jo santykius su moterimis. Jis gyvena vienas. Ji nežino, dėl ko ta moteris iÅ¡krito.

Moterį buvo mačiusi, ji ateidavo pas R. J.. Jai pačiai neteko ir kviesti policijos dėl R. J.. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos J. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 139–140), kur ji parodė, kad visÄ tÄ laikÄ , kiek ji apie 3 metus gyvena Å¡itame bute, kaimynas (duomenys neskelbtini) (pavardės nežino), gyvenantis 21-ame bute nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. KiekvienÄ mėnesį kai (duomenys neskelbtini) gauna paÅ¡alpÄ , pas jį namuose pradeda rinktis asocialÅ«s asmenys, dažniausiai renkasi asocialios moterys, su kuriomis (duomenys neskelbtini) kartu vartoja alkoholinius gėrimus.

Kai pas (duomenys neskelbtini) vartojami alkoholiniai gėrimai, jo bute prasideda triukÅ¡mas, t. y. pradeda garsiai rėkauti. Butas, kuriame ji gyvena, yra antrame namo aukÅ¡te, netoli (duomenys neskelbtini) buto, todėl gerai girdisi triukÅ¡mas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto. Ne kartÄ ji yra girdėjusi, kad (duomenys neskelbtini) savo bute užrakina ir neiÅ¡leidžia iÅ¡ buto moterų ir girdi, kad tos moterys rėkia: „(duomenys neskelbtini), iÅ¡leisk“. 2020 m. gegužės 17 d. visÄ parÄ dirbo ir namie nebuvo, todėl įvykio nematė, apie įvykį girdėjo iÅ¡ kaimynų, kurie jai pasakė, kad pas R.

J. buvusi moteris iÅ¡krito pro langÄ . Kas ta moteris, ji nežino, jos nepažįsta, tačiau pagal kaimynų apibÅ«dinimÄ tÄ moterį pastaruoju metu dažnai matydavo einančiÄ pas R. J. į namus. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad Å¡ie parodymai teisingi. Yra buvę atvejų, kad moterys Å¡aukė, pati yra girdėjusi vienÄ ar du tokius atveju. Mano, kad tos moterys Å¡aukdavo, nes norėdavo iÅ¡eiti. Policijos pati nekvietė, ar kiti asmenys yra kvietę policijÄ , nežino. Pas R.

J. balkono nėra, nulipti nėra galimybių, nes yra nuožulni palangė, vamzdis. Mano, jog moteris buvo neblaivi. Liudytoja D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra R. J. kaimynė, apie įvykį sužinojo kitÄ dienÄ , jai papasakojo kažkas iÅ¡ kaimynų. K. R. pasakojo, kad moteris, vardu (duomenys neskelbtini), laikėsi už palangės ir neiÅ¡silaikiusi nukrito iÅ¡ R. J. buto. MinėtÄ moterį matydavo, ji ateidavo, tačiau nežinau pas kÄ . Liudytoja R. J. apibÅ«dino, kaip nekonfliktiÅ¡kÄ .

Nėra jo mačiusi neblaivaus. Liudytojos butas vienoje pusėje, R. J. kitoje. BÅ«davo bendrabutyje kažkas patriukÅ¡mauja, tačiau nesikiÅ¡a niekas. Apie įvykį, kaip iÅ¡kirto, nieko nežino. Sakė, kad buvo ir pagalbos Å¡auksmas, girdėjo, jog Å¡aukė ,, (duomenys neskelbtini), gelbėk“. Pačiai jai neteko girdėti triukÅ¡mų ar Å¡auksmų iÅ¡ jo buto. Liudytoja R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nieko nežino apie įvykį, nes nematė, girdėjo tik tai, kÄ Å¾monės kalbėjo – kad A.

K. iÅ¡krito pro langÄ . (duomenys neskelbtini) ji žinojo, (duomenys neskelbtini) gyveno Å aldytuvų gatvėje per porÄ namų nuo jos, tačiau ji su (duomenys neskelbtini) ji nebendravo. Ji taip pat daug metų pažįsta R. J., bendrauja su juo. Å iuo metu dėl traumos bendrauja mažiau, anksčiau bendraudavo daugiau, bÅ«davo iÅ¡gerdavo. Kai susitikdavo, bÅ«davo jo bute. Jokio pavojaus iÅ¡ jo jai nėra buvę. Buvo ne kartÄ jÄ vienÄ palikęs savo bute, nueidavo pas kaimynę ar kur, o ji likdavo jo kambaryje.

IÅ¡eidamas jis užrakindavo kambarį, bet ji turėjo atsarginį raktÄ , jeigu reiktų. Jos nepalikdavo užrakintos bute ilgam laikui, nebent pusvalandžiui. Yra buvusi situacija, kai R. J. nenorėjo, jog ji iÅ¡eitų, durys buvo užrakintos, o jis stovėjo prie durų ir neleido jai praeiti Ji pati pagalbos nekvietė, sakė jam, kad iÅ¡leistų arba iÅ¡lauÅ¡ duris. Kaimynai per sienas iÅ¡girdo ir iÅ¡kvietė policijÄ . Taip buvo tik tÄ kartÄ . Jis neiÅ¡leido jos, nes nenorėjo likti vienas, prašė pabÅ«ti ilgiau, tačiau rankos prieÅ¡ jÄ nekėlė, paprašė gražiai dar pabÅ«ti.

Ji nežino, ar dėl tos pačios priežasties buvo užrakinta A. K.. Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį nieko nežino, jam tik žuvusios moters sugyventinis, (duomenys neskelbtini), pasakojo, kad įvyko nelaimė, iÅ¡krito pro langÄ . Jis nežino, kodėl ir kaip moteris iÅ¡krito. Liudytojas gyvena kartu su R. T., kuri bendravo su R. J., pas jį eidavo į svečius, tačiau viskas bÅ«davo kultÅ«ringai. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo A.

P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 143–144), kur jis parodė, kad jis ir jo sugyventinė R. T. pažįsta R. J. ir su juo bendrauja apie 3 metus. Girdėjo, kad 2020 m. gegužės mėnesį, pas R. J. namuose buvo A. K.. Girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) užrakino jÄ bute, o ji lipdama per langÄ nukrito ir susižalojo. Apie šį įvykį girdėjo iÅ¡ kitų (duomenys neskelbtini) gyvenančių pažįstamų. (duomenys neskelbtini) jis pažįsta, nes anksčiau ji buvo jo kaimynė, kai dar gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Paskutinius 3–4 mėnesius iki įvykio, (duomenys neskelbtini) vartodavo alkoholinius gėrimus kasdien. Jis nežino ar A. K. bendravo su R. J.. Žino, kad R. J. iÅ¡gėręs mėgsta užrakinti savo bute esančius asmenis ir jų neiÅ¡leisti. Taip ne kartÄ jis buvo užrakinęs ir liudytojo sugyventinę R. T.. Liudytojas patvirtino, kad Å¡ie jo parodymai teisingi. Papildomai paaiÅ¡kino, kad R. J. buvo užrakinęs ir jo sugyventinę R. T., nes jam vienam nuobodu. Liudytojas tiesiog ateidavo pas R. J., pasiimdavo sugyventinę ir iÅ¡eidavo.

R. T. sakydavo, kad nieko nebÅ«davo, (duomenys neskelbtini) jos neiÅ¡leisdavo, nes nordavo dar pakalbėti. Nežino kodėl A. K. lipo per langÄ , mano, kad dėl alkoholio. Liudytoja Z. B. parodė, kad pieÅ¡ deÅ¡imt metų su R. J. buvo sugyventiniai. Vėliau jis susirado kitÄ moterį ir jie iÅ¡siskyrė. Kai iÅ¡siskyrė su juo nebendravo. Kartu gyveno apie du metus, jų santykiai buvo įvairÅ«s. Jis buvo agresyvaus bÅ«do – kokiÄ lėkÅ¡tę nei iÅ¡ Å¡io, nei iÅ¡ to sudaužo, kažkada padėklÄ su maistu nuvertė, piktnaudžiavo alkoholiu.

PrieÅ¡ jÄ smurtavo nedažnai. Ji nuo jo pabėgdavo. Tokių sužalojimų, kad reikėtų kur nors kreiptis, nebuvo. Jam bÅ«davo epilepsijos priepuolių. VienÄ kartÄ R. J. buvo jÄ užrakinęs. Jis turėjo kažkur iÅ¡važiuoti, nenorėjo, kad ji iÅ¡eitų, bet jis greitai grįžo. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos Z. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 132–134 ), kur ji parodė, kad ji pažįsta R. J., tačiau su juo nebendrauja jau apie 7 metus.

Iki tol apie 2 metus gyveno kartu su (duomenys neskelbtini) bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini)buvo sugyventiniai. Kol gyveno su (duomenys neskelbtini), iš pradžių viskas būdavo gerai, bet po kurio laiko pastebėjo, kad jeigu (duomenys neskelbtini) turi kiek nors pinigų, tai išleidžia juos alkoholiui, taip pat (duomenys neskelbtini) neretai prasidėdavo epilepsijos priepuoliai. (duomenys neskelbtini) Z. B. yra pasakojęs, kad jam jaunystėje buvo atlikta galvos operacija po to, kai jis parkrito ir jam į smegenis išsiliejo kraujas.

Gyvendama kartu su (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad jis neprognozuojamas, kai ji atneÅ¡davo jam maistÄ , jis kartais paėmęs tÄ maistÄ tiesiog mesdavo su visais indais. Taip (duomenys neskelbtini) elgdavosi ne tik bÅ«damas neblaivus, bet ir tuomet, kai bÅ«davo blaivus. BÅ«damas neblaivus (duomenys neskelbtini) dažnai prieÅ¡ Z. B. smurtaudavo, tačiau dėl smurto ji niekada nesikreipė nei į policijÄ , nei į medikus, nes jai bÅ«davo gėda, o kai nustojo su (duomenys neskelbtini) bendrauti, pretenzijų jam nebeturėjo.

Kartais (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, jiems dviese bÅ«nant bute, staiga sugalvodavo ir užrakindavo butÄ , o raktÄ pasiimdavo su savimi ir rėkdavo: „Daugiau niekur neiÅ¡eisi“. Ji (duomenys neskelbtini)praÅ¡ydavo, kad jis duotų raktÄ , kad iÅ¡leistų jÄ , bet jis kartais iÅ¡leisdavo jÄ , o kartais nekreipdavo dėmesio, ko ji praÅ¡o. Mano, kad (duomenys neskelbtini) taip galėjo elgtis dėl to, kad jam buvo operuota galva. Liudytoja patvirtino, kad Å¡ie jos parodymai teisingi. Papildomai paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis jÄ buvo užrakinęs kelis kartus po 2-3 valandas.

Sakydavo, kad taip daro, jog ji niekur neiÅ¡eitų. Liudytoja E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo Kauno apskrities AVPK kartu su kolega R. S., kai gavo praneÅ¡imÄ , kad galimai iÅ¡krito moteris iÅ¡ antro aukÅ¡to. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), rado ant nugaros ant grindinio gulinčiÄ ir kraujuojančiÄ moterį. Pranešėja paaiÅ¡kino, kad pažįstama moteris buvo pas jos kaimynÄ , kuris gyvena antrame aukÅ¡te, vartojo alkoholį ir įvyko konfliktas, moteris norėjo iÅ¡eiti, jos neiÅ¡leido, tikėtina, kad prarado pusiausvyrÄ ir iÅ¡krito.

Atvykus medikams, nukentėjusioji skubiai iÅ¡vežtÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ , ji informavo tyrėjus, kad atvyktų. IÅ¡ pradžių apsiklausė asmenis, kurie ten buvo, kÄ jie žinojo. Atvykus bandė bendrauti su iÅ¡kritusia moterimi, Å¡i buvo sÄ moninga, bet nereagavo. Pasilenkusi matė, kad trauma rimta. Jos nejudino, tačiau bandė bendrauti, kad neprarastų sÄ monės. Bandė ieÅ¡koti vyriÅ¡kio, kurį nurodė pranešėja. Jis buvo nusileidęs žemyn, po to grįžo atgal į namus. Kai moteriai buvo suteikta pagalbÄ , ji su kolega nuėjo pas minėtÄ vyriÅ¡kį.

Vyras policijos pareigÅ«nus įsileido, buvo stipriai neblaivus, negalėjo konkrečiai nurodyti, sakė, kad vartojo alkoholį, bet detaliau negalėjo papasakoti. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos E. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 119–120), kur ji parodė, kad 2020 m. gegužės mėnesį dirbo kartu su kolega R. S.. Apie 19.00 val., iÅ¡ Kauno apskrities VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), pro langÄ iÅ¡krito moteris. Atvykus nurodytu adresu, pamatė prie namo ant betoninio pagrindo gulinčiÄ moterį, kuriai kraujavo galva.

Atrodė, kad stipriai kraujuoja, nes ant grindinio buvo daug kraujo. Aplink gulinčiÄ moterį pastebėjo daugiabučio gyventojus. Aplink gulinčiÄ moterį buvę asmenys bandė kalbinti gulinčiÄ moterį, tačiau moteris į aplinkÄ nereagavo. Policijos pareigÅ«nai taip pat bandė kalbinti gulinčiÄ moterį, matė, kad moteris guli atsimerkusi, tačiau nieko nekalbėjo, į aplinkÄ nereagavo. IÅ¡ lauke prie moters buvusių asmenų sužinojo, kad moteris Å¡iame name negyvena, tik dažnai lankosi.

Asmenys taip pat nurodė, kad moteris svečiavosi pas Å¡iame name gyvenantį vyrÄ , kuris taip pat buvo lauke ir stebėjo, kaip atvykę medikai uždėjo gulinčiai moteriai kaklo įtvarÄ ir iÅ¡sivežė jÄ Ä¯ ligoninę. Vėliau vyras pasiÅ¡alino. Kai moteris greitosios medicinos pagalbos medikų buvo iÅ¡vežta, liudytoja su kolega toliau aiÅ¡kinosi aplinkybes. IÅ¡ namo gyventojų buvusių lauke sužinojo nukritusios moters vardÄ ir pavardę, nustatė jos tapatybę, taip pat sužinojo, kuriame bute lankėsi nukritusi moteris.

Nuėjus pas vyrÄ , kurio bute lankėsi ir pro kurio langÄ iÅ¡krito moteris, vyras buvo neblaivus, kalbėjo nelabai riÅ¡liai. IÅ¡ vyro jie sužinojo, kad jis kartu su pro langÄ iÅ¡kritusia moterimi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Paklausus, kodėl moteris iÅ¡krito pro langÄ , vyras paaiÅ¡kino, kad moteris lipo pro langÄ , jis jÄ norėjo sugriebti, bet moteris nuslydo ir iÅ¡krito (1 t., b. l. 119–120). Liudytoja patvirtino, kad Å¡ie jos parodymai teisingi. Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gegužės mėnesį, važiavo pagal iÅ¡kvietimÄ , kur moteris gulėjo ant žemės, iÅ¡kritusi pro langÄ .

Ä® įvykio vietÄ važiavo kartu su kolege E. A.. Tuo adresu važiavo ne pirmÄ kartÄ . Yra ir anksčiau buvę panaÅ¡ių incidentų – kad neiÅ¡leidžia, kad konfliktai, t. y. moterys praÅ¡osi pagalbos, kad neiÅ¡leidžia. Nuvykus į įvykio vietÄ , jis mobilizavo moters galvÄ , kuri dar kažkÄ kalbėjo. Žmonės Å¡nekėjo, kad ten pas juos bute dažnai tokie konfliktai. Asmenį rado bute, jis pasakė, jog nieko nedarė, moteris iÅ¡krito ir viskas, bandė dar sulaikyti, apie neiÅ¡leidimÄ nieko nesakė.

Pas vyrÄ nuėjo, kai sulaukė medikų, kurie moterį iÅ¡vežė. Liudytojas minėtu adresu dėl to, kad moteris kviečia policijÄ , yra važiavęs du kartus. VienÄ kartÄ moteris norėjo eiti namo, tačiau jai ilgai neatidarė durų, atvykus policijos pareigÅ«nams išėjo. Viskas bÅ«davo su ta pačia moterimi. Liudytoja L. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra R. J. motina. Apie įvykį sužinojo iÅ¡ tame name gyvenančios moters, kuri paskambino liudytojai ir papasakojo, kas nutiko, minėjo, jog iÅ¡ R.

J. buto, iÅ¡ antro aukÅ¡to, iÅ¡krito moteris. Ji gyvena atskirai nuo sÅ«naus. R. J. nepiktybiÅ¡kas, turi problemų su sveikata, turėjo traumÄ , operuota galva, serga epilepsija, todėl ji jam padeda, sumoka mokesčius, pagamina valgyti. SÅ«nus jai pasakojo, kad moteris iÅ¡krito, jis jos neiÅ¡metė, sakė, kad buvo išėjęs parÅ«kyti, galvojo, kad jam grįžus ji jau miegos, o nusileidęs į apačiÄ pamatė, kad ji jau guli iÅ¡kritusi. R. J. sakydavo, kad ta moteris užeidavo pas jį, praÅ¡ydavo miegoti, tačiau, kaip tuo metu buvo, ji nežino, mano, jog abu buvo iÅ¡gėrę.

Ji nežino, kodėl jis tÄ moterį laikė bute. Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra nukentėjusiosios L. K. sutuoktinis, žino, kad jo žmonos mama buvo užrakinta ir bandant jai pabėgti iÅ¡ buto, iÅ¡krito iÅ¡ antro aukÅ¡to, pateko į sunkiÄ komÄ ir numirė. Sutuoktinės mamÄ pažinojo nuo 2007 m., bendravo. Paskutiniu metu nebendravo, žmona buvo nutraukusi ryšį su ja dėl alkoholizmo. Galvojo, kad nutraukus ryšį mama atsisakys alkoholio. Tris metus tikrai nebendravo.

Apie jÄ sužinodavo iÅ¡ aplinkinių. Žmona sunkiai reagavo į ryÅ¡io nutraukimÄ . Visi aplinkiniai sakė, kad reikia nutraukti bendravimÄ . Sunku jai buvo, nes vis tiek mama yra mama. Pasiryžo tam po 8–9 metų, bandė ‚,Minesotos“ programÄ , tačiau nepadėjo. Turi vaikų, kurie su močiute bendravo, tačiau kai jie iÅ¡vyko į AirijÄ , bendravimÄ nutraukė, nes nenorėjo, jog vaikas matytų iÅ¡gėrusiÄ močiutę, kad nebÅ«tų neigiamos įtakos. Apie įvykį žmona sužinojo iÅ¡ spaudos, kai perskaitė, kad iÅ¡krito pro langÄ panaÅ¡aus amžiaus kaip jos mama moteris.

Žmonai buvo Å¡okas, silpna pasidarė, drebėjo visa. Kai pirmÄ kartÄ aplankė, gydytojai pasakė, kad ji neiÅ¡gyvens, sutuoktinė alpo. Ji dėl mamos bandė viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti. Kai pasakė, kad pagerės, ieÅ¡kojo specialistų, kurie galėtų rÅ«pintis, galėtų slaugyti. Nuo tos dienos, kai sužinojo, žmona negalėjo dirbti savo darbo – ji grožio srities lektorė, tarptautinė pranešėja, nebegalėjo susikoncentruoti, visada buvo aÅ¡arose, vaikui dėmesio nelabai rodydavo, buvo užsidariusi.

Nukentėjo ir šeimyniniai santykiai, nes žmogus pasikeitė. Nežino, ar buvo nustatyta depresinė būklė, bet buvo nemiga. Kai mirė jos mama, jai buvo dar sunkiau, buvo sunki emocinė būklė. Iš 2020 m. gegužės 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvyko vieta ir patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūros metu fotografuota, pridėtos nuotraukos, ant palangės rasta tamsi dėmė, paimti biologiniai pėdsakai, nukopijuoti pirštų ir delno pėdsakai (1 t., b. l. 28–43).

IÅ¡ ROIK praneÅ¡imo matyti, kad 2020 m. gegužės 17 d. 20.05 val. buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ pranešėjos R. D., kad (duomenys neskelbtini), moteris lipo ir iÅ¡krito iÅ¡ 2 aukÅ¡to, sÄ moninga, iÅ¡ galvos bėga kraujas (1 t., b. l. 44). IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 13 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti ,,K. G. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė PetraÅ¡iÅ«nų skyrius“, esanti (duomenys neskelbtini), kur palatoje rasta mirusi moteris, apžiÅ«ros metu fotografuota, pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 50–54).

Iš ROIK pranešimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. 19.32 val. buvo gautas pranešimas iš sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojos, kad slaugos namuose mirė A. K., buvusi komoje (1 t., b. l. 55). Iš ROIK pranešimo matyti, kad 2013 m. gruodžio 17 d. 00.40 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), jog vyksta konfliktas tarp kaimynų, iš savo buto kaimynas R. J. neišleidžia kaimynės (2 t., b. l. 3–5).? Iš ROIK pranešimo matyti, kad 2018 m. lapkričio 19 d. 00.15 val. buvo gautas pranešimas, kad kaimynas girdi, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, moteris prašo atiduoti raktus, paleisti.

Bute rasti R. J. ir R. T. (2 t., b. l. 7, 10–12).? IÅ¡ 2020 m. gegužės 20 d. – 2020 m. rugsėjo 14 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G 1224/2020 (02) matyti, kad A. K. konstatuota politrauma (kelių kÅ«no sričių sužalojimas), pasireiÅ¡kusi poodinėmis kraujosruvomis kÅ«no kairėje pusėje - kairės akies vokuose, kairiame užausyje, pereinant į sprandÄ , kairio peties srityje, kairiame žaste, juosmens kairėje, kairės Å¡launies iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje; poodine kraujosruva ties krÅ«tinkaulio virÅ¡utine dalimi; odos nubrozdinimais kairės alkÅ«nės srityje ir deÅ¡inio kelio sÄ nario srities iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje; kaukolės skliauto kairės pusės įspaustiniu momenkaulio ir smilkinkaulio lūžiu, pereinančiu į deÅ¡inį momenkaulį bei kaukolės pamatÄ ; kairio skruostikaulio lūžiu, galvos smegenų sumuÅ¡imais kairiame pusrutulyje (F-T-P-O), trauminėmis kraujo iÅ¡lajomis po voratinkliniu bei kietuoju galvos smegenų dangalais virÅ¡ kairio pusrutulio; kairės pusės 1-3, 9, 10 Å¡onkaulių lūžiais; krÅ«tininės stuburo dalies 4, 5, 6 slankstelių keterinių ataugų; krÅ«tininės dalies 1, 2 bei kaklinės dalies 7 slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžiais; plaučių sumuÅ¡imu, kairės pusės pneumotoraksu ir poodine emfizema; blužnies plyÅ¡imu; kairio inskto sumuÅ¡imu su kraujavimu į Å¡lapimo takus; kepenų pavirÅ¡iniais plyÅ¡imais S5 ir S6 segmentuose, kraujavimu į pilvo ertmę.

Visi sužalojimai yra susidarę tuo pačiu laiku, atspindi didelės energijos kinetinę traumÄ , bÅ«dingÄ kritimui iÅ¡ aukÅ¡tumos ir galėjo iÅ¡tikti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku A. K. lipant per antro aukÅ¡to langÄ ir nukrentant ant nelygaus betoninio pagrindo. Krisdama ant betoninio pagrindo trenkėsi kairiÄ ja kÅ«no puse. Kitokio pobÅ«džio fizinių sužalojimų (kovai – savigynai priskiriamų ar kitokių) A. K. kÅ«ne nenustatyta. Galvos smegenų sumuÅ¡imai; skliauto įspaustinis bei kaukolės pamato lūžis, kraujo iÅ¡lajos po smegenų dangalais; plaučių sumuÅ¡imas, blužnies ir kepenų plyÅ¡imai atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus.

A. K. patirti sužalojimai atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus pagal kelis punktus ir, be abejonės, laiku nesuteikus kvalifikuotos medicininės pagalbos ji bÅ«tų mirusi. A. K. iÅ¡oriniuose lytiniuose organuose, makÅ¡tyje ir iÅ¡angėje jokių sužalojimų nenustatyta. Biologiniuose ėminiuose iÅ¡ A. K. makÅ¡ties spermos nerasta. A. K. patirta kritimo iÅ¡ aukÅ¡tumos trauma, kaip nedaloma visuma vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nesant pagal mechanizmÄ iÅ¡siskiriančių sužalojimų, atskirai kvalifikuoti kiekvienÄ atskirai beprasmiÅ¡ka (2 t., b. l. 108–110).

IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 14 d. – 2020 m. rugsėjo 18 d. specialisto iÅ¡vados Nr. M 816/2020 (02) matyti, kad A. K. mirties priežastis yra užsitęsusi po patirtos 2020 m. gegužės 17 d. politraumos smegenų koma su iÅ¡sivysčiusiu sepsiu, pasireiÅ¡kusiu pÅ«lingu meningitu ir absceduojančiu plaučių uždegimu. Tai sukėlė progresuojantį poliorganinį nepakankamumÄ . A. K. mirė ligoninėje 2020 m. rugsėjo 12 d. 19.20 val. 2020 m. gegužės 17 d. A. K. patyrė didelės energijos politraumÄ , pasireiÅ¡kusiÄ daugybiniais kaukolės, stuburo, Å¡onkaulių kairės pusės lūžiais su smegenų ir vidaus organų didelės apimties pažeidimais.

Visumoje šie sužalojimai būdingi kritimui iš aukštumos ir neabejotinai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Mirtis įvyko nuo patirtos politraumos atokių komplikacijų ir svarbiausias sužalojimas šiuo atveju buvo sunki galvos smegenų trauma. Yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp 2020 m. gegužės 17 d. A. K. patirtos politraumos ir mirties (2 t., b. l. 119–123). Iš 2020 m. liepos 15 d. specialisto išvados matyti, kad tirti pateikti įvykio vietos apžiūros metu paimti nuo lango rėmo vidinės apatinės dalies bute, esančiame Sodų g. 24-21, Kaune, rankų pėdsakai, iš kurių viena daktiloskopine plokštele nukopijuotas delno pėdsakas yra tinkamas asmeniui identifikuoti ir paliktas nukentėjusios A.

K. deÅ¡inės rankos delnu, kiti 5 nukopijuoti pirÅ¡tų pėdsakai yra netinkami asmeniui identifikuoti (2 t., b. l. 129–133). III Ä®rodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimai R. J. kaltinime nurodytomis laiko ir vietos aplinkybėmis neteisėtai apribojus A. K. laisvę ir atėmus jos gyvybę dėl neatsargumo, pasitvirtino.

Nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta iš dalies paties kaltinamojo parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis ir kitais rašytiniais įrodymais, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, nes visi ištirti įrodymai tarpusavyje nuosekliai ir logiškai susiję, nenustatyta, kad jie būtų užfiksuoti, surinkti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymus, todėl jie laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais. BK 146 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių.

Objektyviai veika pasireiškia tuo, kad kitam asmeniui atimama laisvė, kai tam nėra jokio teisėto pagrindo. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog kitam žmogui laisvę atima be jokio įstatyminio pagrindo, t. y. neteisėtai, ir to nori. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens uždarymas patalpoje, neleidžiant jam išeiti, atitinka šios nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-231-648/2016). BK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad kvalifikuojant veikÄ pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti:

1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas;

2) jo kaltę dėl kito žmogaus mirties. Neatsargus gyvybės atėmimas gali būti padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo pasitikėjimo padaromas tada, kai asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingus šiame kodekse nustatytus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veikÄ kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimÄ . Tokia pareiga gali iÅ¡plaukti iÅ¡ įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumÄ ir numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimÄ kaip jo veikos padarinius.

Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetencijÄ , iÅ¡silavinimÄ , sveikatos bÅ«klę ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-628/2020, Nr. 2K-7-193-895/2016 ir kt.). Be to, praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

Byloje liudytojų R. D., V. D., A. Å ., G. P., D. V., netiesioginiais liudytojų E. A., R. S., A. P., L. J. parodymais nustatyta ir įrodyta, kad 2020 m. gegužės 17 d. kaltinamasi R. J. buvo neteisėtai atėmęs laisvę pas jį svečiuose tuo metu buvusiai A. K., t. y. užrakino buto duris ir jos neiÅ¡leido. Liudytojos R. D. ir V. D. patvirtino įvykio dienÄ girdėjusios nukentėjusiosios A. K. pagalbos Å¡auksmÄ , girdėjo kaip moteris Å¡aukė jÄ gelbėti, Å¡aukėsi (duomenys neskelbtini), kad Å¡is jÄ gelbėtų.

Taip pat nustatyta, kad liudytojos A. K. pagalbos Å¡auksmÄ girdėjo dviem skirtingais laiko tarpais – dienÄ ir pavakare, prieÅ¡ A. K. iÅ¡krentant pro langÄ . R. D. patvirtino, jog dienos metu A. K. balsÄ girdėjo mažiausiai tris kartus, pagalbos Å¡auksmas sklido iÅ¡ antro aukÅ¡to, o prieÅ¡ pat įvykį R. D. iÅ¡girdusi A. K. Å¡auksmÄ suprato, kad jis sklinda iÅ¡ R. J. buto. Kai liudytoja pamatė, kad A. K. bando lipti pro R. J. buto langÄ , paklausė, kÄ Äia ji daranti, pasakė, kad iÅ¡kvies (duomenys neskelbtini) „durnynÄ â€œ, taip bandydama pasakyti, kad ji elgiasi neprotingai lipdama per langÄ , pavojingai, į kÄ nukentėjusioji atsakė „kviesk, bet padėk nulipti“ ir po Å¡ių žodžių neiÅ¡laikiusi pusiausvyros iÅ¡krito.

Liudytoja G. P. taip pat parodė girdėjusi moters Å¡auksmÄ , moteris kvietė (duomenys neskelbtini), taip pat girdėjusi, kaip kaimynė liepė nelipti, po ko kilo triukÅ¡mas ir išėjusi į laukÄ pamatė ant žemės gulinčiÄ nukentėjusiÄ jÄ . Kaimynė D. V., nors pati įvykio nematė, tačiau parodė, jog po įvykio jai R. D. pasakojusi, kad (duomenys neskelbtini) Å¡aukėsi pagalbos, kvietė (duomenys neskelbtini), prašė jo gelbėti „(duomenys neskelbtini), gelbėk“, po to iÅ¡krito pro R.

J. buto langÄ . Liudytojas A. Å ., nors teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino girdėjęs A. K. pagalbos Å¡auksmÄ , tačiau patvirtino, jog kaimynė jam sakiusi, kad (duomenys neskelbtini) Å¡aukėsi jo pagalbos, taip pat, jam su R. D. išėjus parÅ«kyti, girdėjo kaip pastaroji pasakė, kad iÅ¡kvies „durnynÄ â€œ, po ko iÅ¡girdo kaip kažkas nukrito ir matė ant žemės gulinčia A. K.. Liudytojų girdėti nevienkartiniai A. K. pagalbos Å¡auksmai, po to sekęs jos ketinimas pasiÅ¡alinti iÅ¡ buto lipant per langÄ patvirtina, kad nukentėjusioji A.

K. R. J. bute buvo prieÅ¡ savo valiÄ , ji to nenorėjo, norėjo iÅ¡eiti. Netiesiogiai aplinkybę dėl nukentėjusiosios laikymo prieÅ¡ jos valiÄ R. J. bute patvirtina ir liudytojų policijos pareigÅ«nų, atvykusių į įvykio vietÄ pagal gautÄ praneÅ¡imÄ â€“ E. A. ir R. S., parodymai, kad pranešėja paaiÅ¡kino, jog moteris norėjo iÅ¡eiti, jos neiÅ¡leido ir ji praradusi pusiausvyrÄ iÅ¡krito per langÄ . Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino faktÄ , kad buvo užrakinęs nukentėjusiÄ jÄ A.

K. savo bute 2020 m. gegužės 17 d. apie 19 val., tačiau savo kaltės, kad tai padarė tyčia – nepripažino, nepripažino, kad jis tai darė prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ â€“ teigė išėjęs į tualetÄ ir užrakinęs butÄ , kad niekas jo neapvogtų. Tačiau Å¡iuos kaltinamojo parodymus paneigia teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Teismas pažymi, jog kaltinamasis nurodydamas įvykio aplinkybes kitiems asmenims ir duodamas parodymus proceso metu nebuvo nuoseklus.

Teisme jis laikėsi pozicijos, kad nukentėjusioji buvo jo bute, kai jis eidamas į tualetÄ užrakino buto duris, po ko nukentėjusioji iÅ¡krito. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas sekančiÄ dienÄ po įvykio, R. J. teigė, kad A. K. jis nepažįsta, butÄ buvo užrakinęs dėl saugumo, jame nieko nebuvo, o į apačiÄ buvo nusileidęs, nes laukė laiÅ¡ko. Po to, kai byloje buvo atlikta visa eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų, iÅ¡tirta įvykio vieta, apklausti liudytojai, R. J. 2020 m. gruodžio 7 d. apklausos metu pripažino, kad užrakino moterį savo bute ir taip neteisėtai atėmė jai laisvę, tačiau paaiÅ¡kino, kad nepamena, kur tuo metu buvo, kai A.

K. iÅ¡krito per langÄ â€“ gali bÅ«ti, kad buvo bute, bet gali bÅ«ti, kad buvo nuėjęs į tualetÄ ar į laukÄ parÅ«kyti. Ar matė, kaip moteris lipo per langÄ , prašė, kad jÄ paleistų, nepamena, tačiau jeigu ji lipo per langÄ , greičiausiai buvo jÄ užrakinęs savo bute. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo motinos L. J. parodymų, jai R. J. nurodė, kad moterį užrakino savo bute, galvojo, kad ji užmigs, o pats nuėjo parÅ«kyti. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis ir kitus jau aptartus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad aplinkybę, jog buvo užrakinęs savo bute A.

K., kaltinamasis pripažino tik priremtas įrodymų. Be to, R. D., V. D., o taip pat ir policijos pareigÅ«nų E. A., R. S. parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis buvo savo kambaryje kai nukentėjusioji Å¡aukėsi pagalbos ir jos neiÅ¡leido. Liudytoja R. D. parodė, kad pavakare ji vėl girdėjo A. K. pagalbos Å¡auksmÄ , suprato, kad jis sklido per langÄ , taip pat girdėjo kaip langas trumpam užsidarė, po to vėl atsidarė ir vėl girdėjo kaip moteris rėkė „gelbėkit“, po to išėjusi su A.

Å . parÅ«kyti, palipusi laiptais žemyn matė A. K., kuri bandė lipti per R. J. buto langÄ , prašė padėti jai nulipti ir iÅ¡krito. Be to, R. D. patvirtino, jog teisingi jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad girdėjo kaip A. K. Å¡aukdamasi pagalbos klausė „kodėl tu mane laikai“, po ko liudytoja ir iÅ¡girdo uždaromÄ langÄ , o netrukus langas vėl atsidarė, po ko netrukus A. K. iÅ¡krito. Be to, tiek R. D., tiek ir A. Å . parodė, kad neturkus po to, kai A. K. iÅ¡krito, iÅ¡ laiptinės atėjo R.

J., kuris norėjo jÄ pakelti, parsineÅ¡ti į savo kambarį ir neatrodė nustebęs dėl to, kas atsitiko. IÅ¡ to, kad moteriai Å¡aukiantis pagalbos buvo girdimas kreipinys ir priekaiÅ¡tas, kad jos neiÅ¡leidžia, po ko netrukus langas trumpam užsidarė, o kai vėl buvo atidarytas nukentėjusioji lipo per langÄ , darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiajai A. K. kviečiantis pagalbÄ , R. J. buvo savo bute, girdėjo jos pagalbos Å¡auksmus, suprato, kad ji norėjo iÅ¡ jo pasiÅ¡alinti, o jos neiÅ¡leisdamas suprato, kad elgiasi neteisėtai, apriboja jai laisvę.

Pažymėtina, jog kaltinamojo versijos dėl jo buvimo/išėjimo iÅ¡ buto nuolat keitėsi, nebuvo nuoseklios, be to, nei vienos iÅ¡ jų nepatvirtina kiti įrodymai, o pagrindÄ tikėti liudytojos R. D. parodymais, iÅ¡ kurių darytina iÅ¡vada, kad A. K. R. J. bute buvo ne viena, o su R. J., suteikia ir liudytojų E. A. bei R. S. parodymai. IÅ¡ jų parodymų matyti, kad iÅ¡ karto po įvykio bendravo su kaltinamuoju, kuris, aiÅ¡kindamas jiems įvykio aplinkybes, neneigė, jog A. K. iÅ¡kritimo momentu buvo kartu su ja savo kambaryje, nors ir neriÅ¡liai, tačiau aiÅ¡kino, kad jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus, jis matė, kad A.

K. lipa per langÄ , nurodė, kad bandė jÄ pagriebti, bet moteris nuslydo ir nukrito. Å ių liudytojų parodymus vertinant su R. D. parodymais dėl užtrenkiamo lango, dėl A. K. priekaiÅ¡to Å¡aukiantis pagalbos „kodėl tu mane laikai“, kuris aiÅ¡kiai buvo nukreiptas į konkretų Å¡alia jos buvusį asmenį, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis buvo savo kambaryje A. K. Å¡aukiantis pagalbos ir matė kaip ji lipo ir iÅ¡krito per langÄ . Tai patvirtina, kad kaltinamasis girdėjo moters pagalbos praÅ¡ymus ir matė, kaip ji lipo pro langÄ , todėl neabejotinai suprato, kad ji nenori bÅ«ti jo bute, nori pasiÅ¡alinti, o jis, neiÅ¡leisdamas jos iÅ¡ savo buto, neatrakindamas durų, tokiu bÅ«tu jai visiÅ¡kai be jokio teisėto pagrindo apriboja laisvę.

Tai, kad moteris kaltinamojo bute buvo laikoma užrakinta gana ilgÄ laikÄ , kaltinamasis neiÅ¡leido jos, net ir aiÅ¡kiai girdėdamas jos praÅ¡ymus gelbėti, jÄ iÅ¡leisti, bei suprasdamas jos nenorÄ bÅ«ti tame bute, rodo, jog kaltinamasis suvokė, kad neteisėtai apriboja A. K. laisvę ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Liudytojų R. S., R. T., Z. B., A. P. parodymai apie anksčiau buvusius atvejus kai R. J. užrakinęs iÅ¡ savo namų neiÅ¡leido moterų tik patvirtina aplinkybę, kad ir Å¡iuo nagrinėjamu atveju R.

J. neteisėtai atėmė A. K. laisvę, užrakindamas jÄ savo bute ir neleisdamas jai iÅ¡eiti, kai ji to pageidavo. R. S. patvirtino, jog ne pirmÄ kartÄ važiavo Å¡iuo adresu dėl praneÅ¡imų, kad neiÅ¡leidžia iÅ¡ namų. Å ie jo parodymai visiÅ¡kai atitinka raÅ¡ytinius įrodymus – iÅ¡ policijos registruojamų įvykių ROIK praneÅ¡imų matyti, kad 2013 m. gruodžio 17 d. apie 00.40 val. gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, kaimynas R. J. iÅ¡ savo buto neiÅ¡leidžia kaimynės, 2018 m. lapkričio 19 d. taip pat gautas praneÅ¡imas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, pranešėjas girdi, kad moteris praÅ¡o atiduoti raktus, paleisti.

Bute rasti R. J. ir R. T.. R. T. bei buvusi R. J. sugyventinė Z. B. taip pat patvirtino, jog yra buvę atvejų, kad kaltinamasis jas yra laikęs savo bute prieÅ¡ jų valiÄ â€“ užrakinęs ir neiÅ¡leidęs, išėjęs. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir R. T. sugyventinis, kaltinamojo draugas A. P.. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad byloje nustatyta ir įrodyta, jog R. J. 2020 m. gegužės 17 d. laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 20.05 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia užrakino buto duris ir tuo metu pas kaltinamÄ jį namuose besisvečiavusiai A.

K. pageidaujant iÅ¡eiti, to padaryti jai neleido, laikė jÄ savo namuose, tokiu bÅ«du neteisėtai atėmė jai laisvę. Byloje taip pat kaltinamojo, liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes liudytojų parodymais nustatyta, kad bÅ«damas blaivus kaltinamasis yra ramus, o pavartojęs alkoholio tampa agresyvus, įkyrus, priekabus. Nors kaltinamasis teigia, kad jis turi sveikatos problemų, tačiau specialisto iÅ¡vadoje nenustatyta, kad kaltinamasis sirgtų psichiniu sutrikimu, kuris bÅ«tų sukliudęs jam suprasti ar valdyti savo veiksmus.

Å iÄ iÅ¡vadÄ teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir teismo ekspertas psichiatras S. S., todėl abejoti R. J. pakaltinamumu, teismas neturi pagrindo. Apibendrinant, konstatuojama, jog kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto laisvės atėmimo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 146 straipsnio 1 dalį. ApraÅ¡ant faktines kaltinimo aplinkybes, buvo nurodyta, kad kaltinamasis tyčia užrakinęs duris paslėpė nuo A. K. raktÄ , tačiau byloje aplinkybė dėl paslėpto rakto nenustatyta ir neįrodyta, todėl Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo.

Å ios aplinkybės paÅ¡alinimas kaltinimo esmės ir teismo nustatytų aplinkybių, kad užrakinęs savo buto duris R. J. neleido A. K. iÅ¡eiti iÅ¡ jo buto ir taip neteisėtai atėmė jai laisvę, nekeičia. Aukščiau aptartais ir iÅ¡tirtais įrodymais, t. y. liudytojų R. D., V. D., A. Å . parodymais nustatyta, kad A. K., siekdama pasiÅ¡alinti iÅ¡ R. J. buto, esančio antrame namo aukÅ¡te, lipo per buto langÄ , tačiau paslydusi nukrito ant betoninio grindinio, patyrė sunkius kÅ«no sužalojimus ir 2020 m. rugsėjo 12 d. dėl komplikacijų mirė. 2020 m. gegužės 20 d.

– 2020 m rugsėjo 14 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1224/2020 (02) konstatuota, kad A. K. patyrė politraumÄ , pasireiÅ¡kusiÄ Ä¯vairių kÅ«no sričių sužalojimais, o taip pat ir kaukolės skliauto, skruostikaulio lūžiais, galvos smegenų sumuÅ¡imais, trauminėmis kraujo iÅ¡lajomis po voratinkliniu bei kietuoju galvos smegenų dangalu, Å¡onkaulių, stuburo slankstelių lūžiais, vidaus organų sumuÅ¡imais. Å ioje iÅ¡vadoje taip pat konstatuota, jog iÅ¡vadoje nurodyti sužalojimai susiję tuo pačiu laiku, atspindi didelės kinetinės energijos kinetinę traumÄ , bÅ«dingi kritimui iÅ¡ aukÅ¡tumos ir galėjo iÅ¡tikti nurodytu laiku lipant A.

K. per antro aukÅ¡to langÄ ir nukrentant ant nelygaus betoninio pagrindo. A. K. patirta kritimo iÅ¡ aukÅ¡tumos trauma kaip nedaloma visuma vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Byloje taip pat nustatyta, kad iÅ¡ karto po įvykio A. K. buvo gydoma, tačiau po keturių mėnesių ligoninėje mirė taip ir neatgavusi sÄ monės. 2020 m. rugsėjo 19-2020 m. rugsėjo 18 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 816/2020(02) nustatyta, kad A. K. mirties priežastis yra užsitęsusi po 2020 m. gegužės 17 d. politraumos smegenų koma su iÅ¡sivysčiusiu sepsiu, pasireiÅ¡kusiu pÅ«lingu meningitu ir absceduojančiu plaučių uždegimu.

Mirtis įvyko nuo patirtos politraumos atokių komplikacijų, svarbiausias sužalojimas Å¡iuo atveju buvo sunki galvos smegenų trauma. Å ie duomenys patvirtina, jog kritimo metu patirta politrauma buvo tiesioginė A. K. mirties priežastis. Kaip jau aptarta aukščiau, byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis buvo neteisėtai atėmęs A. K. laisvę ir laikė jÄ savo bute prieÅ¡ jos valiÄ , o A. K., siekdama pasiÅ¡alinti iÅ¡ buto, lipo per langÄ , tačiau nukrito ir sunkiai susižalojo, dėl ko vėliau mirė.

Nors kaltinamasis nepripažino savo kaltės dėl neatsargaus A. K. gyvybės atėmimo, tačiau byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad A. K. neteko gyvybės dėl R. J. nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Kaip jau nustatyta, kaltinamasis buvo neteisėtai apribojęs A. K. laisvę, girdėjo nevienkartinius jos pagalbos Å¡auksmus, todėl neabejotinai suprato, kad A. K. nenori bÅ«ti jo bute, nori iÅ¡ jo iÅ¡trÅ«kti. Dėl Å¡ių aplinkybių turėjo pareigÄ numatyti, kad, siekdama iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ kaltinamojo buto ir taip pabėgti nuo jos atžvilgiu kaltinamojo daromos neteisėtos veikos, nukentėjusioji gali elgtis rizikingai, gali lipti per vienintelę angÄ â€“ langÄ , ir krisdama susižaloti ar net netekti gyvybės, nes nei kopėčių nei kito saugaus bÅ«do nusileisti ant žemės iÅ¡ antro aukÅ¡to per kaltinamojo buto langÄ nėra.

Be to, kaltinamasis ne tik turėjo pareigÄ tai numatyti, bet ir galėjo tai padaryti. Bylos duomenys nepatvirtina, kad R. J. bÅ«tų buvęs nepakaltinamas ir nesupratęs aplinkos, aplink vykstančių veiksmų, todėl, bÅ«damas suaugęs, pakaltinamas, gyvenimiÅ¡kos patirties turintis asmuo, neabejotinai turėjo ir galėjo numatyti tokias pasekmes. Kaip nustatyta, A. K., siekdama iÅ¡vengti jos atžvilgiu vykdomos neteisėtos veikos – laisvės atėmimo, lipo per langÄ , nukrito ir patyrė sunkius sužalojimus, dėl kurių vėliau ligoninėje mirė.

Jeigu kaltinamasis nebÅ«tų neteisėtai apribojęs A. K. laisvės, ji nebÅ«tų lipusi per langÄ ir tokioms pasekmėms atsirasti rizika nebÅ«tų kilusi, tokios pasekmės nebÅ«tų kilę. Todėl darytina iÅ¡vada, kad A. K. gyvybės neteko dėl kaltinamojo kaltės, jo nusikalstamo nerÅ«pestingumo, todėl R. J. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kaip neatsargus A. K. gyvybės atėmimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad kaltę dėl neteisėto laisvės atėmimo pripažįsta, tačiau nenustatyta, kad nuoÅ¡irdžiai dėl to bÅ«tų gailėjęsis, be to, bandė suÅ¡velninti savo padėtį ir sumenkinti savo kaltę, teigdamas, kad jis įvykio metu kambaryje nebuvo, nors teismas nustatė, kad buvo prieÅ¡ingai.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. IV Dėl bausmės skyrimo BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi bÅ«ti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Kaltinamasis VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, priklausomybės ligų centre neregistruotas.

Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus gauta specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2020 R. J. konstatuojamas psichikos sutrikimas – lengvas kognityvinis sutrikimas, tačiau jis neįtakojo gebėjimo suvokti ir valdyti savo veiksmus, todėl darytina iÅ¡vada, jog R. J. pakaltinamumu abejoti nėra pagrindo. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ ir vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , kurio pasekmės sunkios ir neatstatomos – atimta žmogaus gyvybė.

Nesunkų nusikaltimÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia, o neatsargų – dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Nusikaltimai baigti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, praeityje – 2006 m. vienÄ kartÄ teistas pinigine bauda, kurios Å¡iai dienai nesumokėjęs, vykdymas nenutrauktas. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, tai, kad padarytos dvi nusikalstamos veikos, vienos iÅ¡ jų pasekmės sunkios ir neatstatomos, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis nukentėjusiosios neatsiprašė, žalos neatlygino, kaltinamajam skirtinos griežčiausios sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės: už BK 146 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ 8 mėnesiai laisvės atėmimo, už BK 132 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, subendrintinos iÅ¡ dalies jas sudedant ir paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę – 2 metus laisvės atėmimo. Kadangi byloje nėra duomenų apie kai, kokia yra nesumokėta 2006 m. gegužės 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos dalis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė su anksčiau paskirta ir neįvykdyta baudos bausme nebendrinamos ir nuosprendžiai vykdytini atskirai. Nors kaltinamasis praeityje buvo teistas vienÄ kartÄ , tačiau tai buvo daugiau nei prieÅ¡ deÅ¡imt metų, veika nebuvo smurtinė, paskirta tik 3 MGL dydžio piniginė bauda.

Šioje byloje R. J. teisiamas už du nusikaltimus, kurie vienas su kitu labai glaudžiai susijęs, laiko atžvilgiu sekė vienas po kito, padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir vienas neatsargus nusikaltimas. Tai, viena vertus neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, kita vertus, teismo vertinimu, nerodo, kad jis linkęs piktybiškai pažeidinėti įstatymus. Padarytos nusikalstamos veikos šiuo atveju yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne antivisuomeninių nuostatų išraiškos pasekmė.

Asmuo turi problemų su alkoholio vartojimu, todėl bÅ«tina imtis priemonių padėti kovoti su Å¡ia problema. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad, vadovaujantis teismų praktika, turi bÅ«ti vengiama laisvės atėmimo bausmės skyrimo, jei bausmės tikslų galima pasiekti ir kitomis priemonėmis. Å iuo atveju, įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, bausmės tikslai – kaltinamojo nubaudimas, individualioji bei bendroji prevencija, gali bÅ«ti pasiekta ir ne pasiunčiant kaltinamojo iÅ¡ karto atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau atidedant jos vykdymÄ bei skiriant kaltinamajam draudimus bei įpareigojimus, kurie teismo vertinimu, esant nuolatinei probacijos pareigÅ«nų stebėsenai, pagalbai ir kontrolei, gali turėti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamojo elgesio korekcijai, integracijai į visuomenę.

Todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) nuostatomis, atidėtinas 2 metų laikotarpiui, skiriant įpareigojimus viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio nuostatos nenumatė pareigos skirti intensyviÄ priežiÅ«rÄ atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , intensyvi priežiÅ«ra kaltinamajam neskirtina.

V Dėl civilinių ieškinių Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 84–85) dėl 22 386,79 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad A. K. nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. birželio 15 d. (28 lovadieniai) buvo gydyta LSMU ligoninės Kauno klinikų Centrinės reanimacijos, Neurochirurginės reanimacijos, Galvos smegenų traumų ir Centriniame anesteziologijos skyriuose dėl židininės smegenų hematomos.

Taip pat A. K. buvo gydyta VÅ¡Ä® K. G. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje Slaugos skyriuje laikotarpiais nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. birželio 30 d. (15 lovadienių) ir nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 12 d. (74 lovadieniai) dėl nozokominės bÅ«klės. Už pacientės gydymÄ ligonių kasa iÅ¡ viso turėjo iÅ¡laidų už 22 386,79 Eur sumÄ . Gydymo iÅ¡laidos paskaičiuotos vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-1145 ,,Dėl Aktyviojo gydymo stacionarinėmis paslaugoms nepriskiriamų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, kurių iÅ¡laidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sÄ rašų ir slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų ir jų bazinių kainų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai A. K. sužalojimai, dėl kurių ji buvo gydoma ligoninėse nuo 2020 m. gegužės 17 d., ir dėl kurių jÄ vėliau iÅ¡tiko mirtis, padaryti neatsargiais nusikalstamais kaltinamojo R. J. veiksmais. Valstybinės ligonių kasos patirtos iÅ¡laidos dėl gydymo pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, kurių pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejot, todėl konstatuojama, jog civilinis ieÅ¡kinys įrodytas, pagrįstas, todėl tenkinamas, priteisiant jį visa apimtimi iÅ¡ R.

J.. Nukentėjusioji L. K. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 33 409,49 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad turtinę žalÄ sudaro: 544,49 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidos, 865 Eur laidojimo iÅ¡laidos, iÅ¡ viso 1 409,49 Eur. Neturtinę žalÄ sudaro 32 000 Eur (3 t., b. l. 165–173). Nukentėjusioji civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po įvykio jos mama paniro į komÄ , todėl siekiant tinkamai ja pasirÅ«pinti, jÄ globoti bei tvarkyti turtinius reikalus inicijavo civilinę bylÄ dėl neveiksnumo, kuriÄ vedė pasinaudodama teisine pagalba, už kuriÄ iÅ¡ viso sumokėjo 544,49 eurus, taip pat patyrė 865 eurų turtinę žalÄ dėl mamos laidotuvių, todėl praÅ¡o Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kaltinamojo.

Byloje nukentėjusiosios patirtos iÅ¡laidos dėl laidotuvių pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais – kvitais (4 t., b. l. 29, 47, 38), kurie patvirtina, jog dėl duobės iÅ¡kasimo, gedulingų pietų ir kitų laidojimo priemonių bei paslaugų nukentėjusiosios Å¡eima patyrė 865 eurų iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos pagrįstos, tiesiogiai susiję su A. K. mirtimi, kuri yra neteisėtos kaltinamojo veikos pasekmė. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, jog Å¡ios iÅ¡laidos apskaičiuotas neatėmus 350 eurų laidojimo paÅ¡alpos, kuriÄ gavo.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, Å¡ioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ R. J. 515 eurų (865-350=515) turėtoms laidojimo iÅ¡laidoms padengti. Byloje pridėti raÅ¡ytiniai duomenys taip pat patvirtina, jog buvo kreiptasi dėl iÅ¡vados apie A. K. neveiksnumÄ (4 t., b. l. 2–7), dėl nukentėjusiosios L. K. tinkamumo bÅ«ti globėja (4 t., b. l. 1), o taip pat byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog už įvairias teisines paslaugas, sprendžiant neveiksnumo nustatymo klausimÄ buvo sumokėta 544,49 Eur (4 t., b. l. 32–36).

Teismas pažymi, jog Å¡ios iÅ¡laidos nelaikytinos bÅ«tinomis turtinėmis iÅ¡laidomis, atsiradusiomis dėl nukentėjusiosios sužalojimų ir jos mirties. Jos nėra tiesiogiai susiję su kaltinamojo kaltais veiksmais. Be to, Å¡ios iÅ¡laidos patirtos sprendžiant klausimÄ civilinio proceso tvarka, todėl jų atlyginimo klausimas ir turi bÅ«ti sprendžiamas civilinėje byloje. Dėl Å¡ių aplinkybių minėtos iÅ¡laidos nelaikytinos turtine žala nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, todėl civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl 544,49 eurų proceso iÅ¡laidų, siekiant nustatyti A.

K. neveiksnumÄ , priteisimo netenkinamas. Nukentėjusioji taip pat praÅ¡o priteisti jai 32 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji neturtinę žalÄ civiliniame ieÅ¡kinyje grindžia tuo, kad jÄ ir motinÄ siejo glaudus ir artimas dvasinis ryÅ¡ys, kuris dėl mamos mirties buvo negrįžtamai sunaikintas. Su motina santykiai buvo glaudÅ«s, bet ir sudėtingi, nes mama vartojo alkoholį. Kai nukentėjusiajai buvo 12 metų, pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį, tačiau net ir tada jų ryÅ¡ys buvo glaudus.

Ji stengėsi mamai padėti gydytis priklausomybę (buvo pasikvietusi gyventi į AirijÄ , eidavo kartu į Minesotos programÄ , apmokėdavo mamos skolas, mokesčius), o mama rÅ«pinosi ir pagal galimybes norėjo bÅ«ti geresnė mama, dalyvavo jos vestuvėse, vaiko krikÅ¡tynose. Paskutiniu metu su mama nebendravo, tačiau domėjosi jos sveikata bei gyvenimu per trečiuosius asmenis, bent kartÄ per savaitę pravažiuodavo pro mamos namÄ , nuolat susižinodavo iÅ¡ bendrų pažįstamų. Dėl mamos sužalojimų ir netekties patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Pirminės gydytojų prognozės buvo, kad mama neiÅ¡gyvens, vėliau prognozės keitėsi, kol po keturių mėnesių mamos gyvybė užgeso. Sužinojusi, kad mamai liko gyventi vos kelios dienos, patyrė Å¡okÄ . EmociÅ¡kai jautėsi suparalyžuota, dėl streso nebegalėjo dirbti, rÅ«pintis Å¡eima, visÄ laikÄ lankė mamÄ ligoninėje, pirko reikalingas priemones, nuolat bendravo su mama, tikėdamasi, kad jų ryÅ¡ys padės pabusti iÅ¡ komos. Ji gyveno visiÅ¡kai depresijoje, užklupo nuolatinis liÅ«desys, aÅ¡aros, bloga nuotaika, apatiÅ¡kumas aplinkai, teko atsisakyti darbo, nes nebegalėjo susikaupti.

Motinai mirus, emocinė bÅ«klė dar labiau pablogėjo, prasidėjo nemiga, dėl ko visiÅ¡kai iÅ¡seko, turėjo vartoti nervų sistemÄ veikiančius vaistus, o nuo 2020 m. gruodžio prasidėjo ir panikos priepuoliai, kurių metu paima nerimas, baimė, negali kvėpuoti, dÅ«sta. Dėl patiriamų neigiamų iÅ¡gyvenimų prasidėjo ir nuolatiniai konfliktai su sutuoktiniu, nutrÅ«ko socialinis gyvenimas. Nors mama ir sirgo alkoholizmu, tačiau iki Å¡iol negali susitaikyti su tuo, kad nepavyko atsisveikinti su mama, jos apkabinti, pasakyti, kad jÄ myli ir atleidžia.

MamÄ visada mylėjo. Be močiutės liko ir nepilnametis nukentėjusiosios sÅ«nus. Neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus padidina ir kaltinamojo neprisipažinimas, tai, kad jis nelankė jos motinos ligoninėje, nukentėjusiosios neatsiprašė, nepasiÅ«lė nei materialinės nei moralinės paramos. AnalogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir teisiamojo posėdžio metu, papildomai paaiÅ¡kino, kad su motina asmeniÅ¡kai santykių nepalaikė paskutinius penkerius metus. Nukentėjusiosios sutuoktinis G.

K. patvirtino, kad jo sutuoktinės emocinė bÅ«sena dėl nelaimės ir motinos mirties buvo bloga, paÅ¡lijo santykiai Å¡eimoje, ji nebegalėjo dirbti, rÅ«pintis vaiku, kankino nemiga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal Å¡iÄ normÄ , nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Siekdamas nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir įvertina tai, kad nukentėjusiÄ jÄ ir mirusiÄ jÄ A.

K. siejo giminystės ryÅ¡iai. Nukentėjusioji yra žuvusios A. K. dukra. Byloje surinkti duomenys taip pat neleidžia abejoti tuo, kad bÅ«tent nukentėjusioji rÅ«pinosi kiek galėdama savo mama nuo įvykio iki jos mirties, o jos sunki sveikatos bÅ«klė kėlė nerimÄ ir susirÅ«pinimÄ dėl mamos sveikatos bÅ«klės, dėl jų santykių ateities. Dėl Å¡ių priežasčių nukentėjusioji jautė nerimÄ , stresÄ , kitus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Nors nukentėjusioji teigė, kad dėl Å¡io įvykio jai buvo depresija, panikos priepuoliai, tačiau medicininiai dokumentai neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad Å¡i bÅ«klė atsiradusi bÅ«tent dėl nagrinėjamo įvykio ir mamos mirties.

IÅ¡ medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2020 m. lapkričio mėnesį nukentėjusioji konsultuota neurologo, nurodyta, jog pacientė apie 1 metus laiko kasdien patiria didelį stresÄ tiek asmeniniame gyvenime, tiek ir darbe, vargina kasdieninis galvos skausmas, jaučia nuovargį, silpnumÄ , prastai miega, paskutinį mėnesį dažnai jaučia Å¡irdies permuÅ¡imus, diegliukus kairės rankos tirpimÄ , tirpimÄ , tirpsta lÅ«pa. Stresinių situacijų metu jaučia panikos atakas – trÅ«ksta oro, iÅ¡muÅ¡a karÅ¡tis, stipriai plaka Å¡irdis.

Nurodyta diagnozė – įtampos tipo galvos skausmas, vitamino D stoka (4 t., b. l. 40–43). IÅ¡ 2021 m. sausio 5 d. iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nukentėjusioji skundėsi sutrikusiu miegu, sutrikimas tęsiasi nuo rugsėjo mėn. (4 t., b. l. 44–46). Pažymėtina, jog medicininiuose dokumentuos nėra duomenų, kad nukentėjusioji sietų savo sveikatos pablogėjimÄ su jos mamai nutikusia nelaime, kaip nurodyta, sveikatos pablogėjimÄ jaučia apie 1 metus laiko, t. y. dar gerokai iki įvykusios nelaimės. Depresijos diagnozė iÅ¡ viso nekonstatuota.

Esant tokiems duomenims, nėra pagrindo daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajai sveikata sutriko bÅ«tent dėl patirto streso dėl motinos sunkios bÅ«klės ir jos mirties, tačiau nukentėjusioji neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl mamos bÅ«klės, o po to ir dėl jos mirties. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusioji dirbo iki Å¡io įvykio, kÄ dirbo ir, kad ji dirbti nebegalėjo dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamų įvykių patiriamo streso.

Vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusioji ir jos Å¡eima faktiÅ¡kai jau penkerius metus iki įvykio buvo nutraukusi ryÅ¡ius su mama. Nors teigiama, kad apie jos gyvenimÄ susižinodavo iÅ¡ kitų asmenų, tačiau tai netolygu asmeniniam bendravimui ir tam emociniam ryÅ¡iui, kuris bÅ«na nuolat, pastoviai periodiÅ¡kai bendraujant net ir buitinėmis, kasdieninėmis temomis. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir įvertina tai, kad veika, dėl kurios žuvo A.

K., nebuvo tyčinė, padaryta dėl neatsargumo, o neigiamų padarinių atsiradimui įtakos turėjo ir pats rizikingas nukentėjusiosios elgesys – bÅ«dama neblaivi, objektyviai negalėdama įvertinti grėsmių ji kaip vienintelę iÅ¡eitį pasirinko lipti per langÄ , o paslydusi nukrito ant betoninio grindinio ir susižalojo. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, o taip pat tai, kad nukentėjusioji su mama asmeninio ryÅ¡io nepalaikė jau penkerius metus, įvertinus neatsargiÄ kaltės formÄ , pačios žuvusiosios neblaiviÄ bÅ«senÄ , kaltinamojo sveikatÄ ir jo blogÄ turtinę padėtį (gyvena iÅ¡ paÅ¡alpos, duomenų, kad turėtų turto, nėra, galimybės dirbti labai ribotos), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog neturtinės žalos dydis mažintinas, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo (duomenys neskelbtini)J.

L. (duomenys neskelbtini) 7 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. VI Dėl proceso iÅ¡laidų BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios pateikti raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, kad ji patyrė 1000 eurų iÅ¡laidų atstovo kvalifikuoto teisininko pagalbai pamokėti susipažįstant su bylos medžiaga bei suraÅ¡ant civilinį ieÅ¡kinį (3 t., b. l. 174–176). Teismas, aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinęs blogÄ kaltinamojo turtinę padėtį – gyvena tik iÅ¡ iÅ¡mokos, kuri nesiekia 200 eurų, ribotas galimybes dirbti, priteistinų civilinių ieÅ¡kinių dydžius, nusprendžia nukentėjusiosios patirtų atstovavimo iÅ¡laidų iÅ¡ kaltinamojo nepriteisti.

VII Kiti klausimai Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, asmens tapatybės kortelė grÄ Å¾intina kaltinamajam. Daiktai ir dokumentai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vatos tamponas su biologiniais pėdsakais, paimtas įvykio vietos apžiÅ«ros metu (1 t., b. l. 28–31); daktiloskopinės plokÅ¡telės (6 vnt.), paimtos įvykio vietos apžiÅ«ros metu (1 t., b. l. 28–31); batų pora, kelnės, kojinės, rankÅ¡luostis, pateikti savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 152–154);

A. K. abiejų rankų panagių turinys, supakuotas į konteinerius, paimtas reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT Kauno skyriaus vyresniojo teismo med. eksperto J. V. (1 t., b. l. 162–163); kompaktinis diskas su vaizdo įrašais iš policijos pareigūnų kūno kameros (1 t., b. l. 164, 2 t., b. l. 82–86); daktiloskopinė kortelė su įtariamojo R. J. rankų pirštų ir delnų atspaudų pavyzdžiais (2 t., b. l. 20); R. J. seilių lyginamasis pavyzdys, paimtas pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu (2 t., b. l. 21–22); daktiloskopinės kortelės (2 vnt.) su nukentėjusiosios A.

K. rankų pirÅ¡tų ir delnų atspaudų pavyzdžiais, paimtais pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu (2 t., b. l. 25–26); kompaktinis diskas su A. K. naudoto telefono abonento iÅ¡klotinėmis (2 t., b. l. 55–56), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia“, paimtas reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iÅ¡ L. K. (1 t., b. l. 160–161), grÄ Å¾intinas L. K.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius laisvės atėmimo. R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Å¡ias bausmes subendrinti iÅ¡ dalies jas sudedant ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant kaltinamÄ jį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento paėmimÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, asmens tapatybės kortelę grÄ Å¾inti R. J.. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ R. J. 22 386,79 Eur (dvideÅ¡imt du tÅ«kstančius tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 79 eurocentus) turtinei žalai atlyginti.

L. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ R. J. 515 Eur (penkis Å¡imtus penkiolika eurų) turtinei žalai atlyginti ir 7 000 Eur (septynis tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. L. K. proceso iÅ¡laidų už atstovo teisinę pagalbÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje iÅ¡ R. J. nepriteisti. Daiktus, turėjusius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vatos tamponÄ su biologiniais pėdsakais, paimtÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«ros metu (1 t., b. l. 28–31); daktiloskopines plokÅ¡teles (6 vnt.), paimtas įvykio vietos apžiÅ«ros metu (1 t., b. l. 28–31); batų porÄ , kelnes, kojines, rankÅ¡luostį, pateiktus savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 152–154);

A. K. abiejų rankų panagių turinį, supakuotÄ Ä¯ konteinerius, paimtÄ reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iÅ¡ VTMT Kauno skyriaus vyresniojo teismo med. eksperto J. V. (1 t., b. l. 162–163); kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡ais iÅ¡ policijos pareigÅ«nų kÅ«no kameros (1 t., b. l. 164, 2 t., b. l. 82–86); daktiloskopinę kortelę su R. J. rankų pirÅ¡tų ir delnų atspaudų pavyzdžiais (2 t., b. l. 20); R. J. seilių lyginamÄ jį pavyzdį, paimtÄ pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu (2 t., b. l. 21–22); daktiloskopines korteles (2 vnt.) su nukentėjusiosios A.

K. rankų pirÅ¡tų ir delnų atspaudų pavyzdžiais, paimtas pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu (2 t., b. l. 25–26); kompaktinį diskÄ su A. K. naudoto telefono abonento iÅ¡klotinėmis (2 t., b. l. 55–56), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, paimtÄ reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iÅ¡ L. K. (1 t., b. l. 160–161), grÄ Å¾inti L. K.. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Jolanta Ramonienė