a08b20bb-0170-4e54-a472-cbfeaa42be6c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-1149-789/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03579-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės, dalyvaujant pareiškėjui R. Č. ir jo atstovui advokatui A.

G., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui A. M., trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Valstybės žemės fondo atstovei G. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Č. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Valstybės žemės fondui, valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. Č. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino, praÅ¡ydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) 2020 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-1738-(100.5);

2) panaikinti NŽT 2020 m. lapkričio 18 d. įsakymÄ Nr. 1P-329-(1.3 E.) „Dėl R. Č. iÅ¡duoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo“. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad 2020 m. spalio 1 d. registruotu paÅ¡tu gavo atsakovės NŽT 2020 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-1738-(10.5) „Dėl įspėjimo ir įpareigojimo“ (toliau – ir skundžiamas raÅ¡tas, raÅ¡tas), jog 2020 m. liepos 16 d. NŽT nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimo turėtojų veiklai įvertinti (toliau – ir Komisija) posėdyje buvo iÅ¡nagrinėta visa su įtariamu pažeidimu susijusi informacija ir dokumentai.

Remiantis Komisijos 2020 m. rugsėjo 8 d. išvadomis ir siūlymais, kuriems rezoliucija pritarė NŽT direktorius, skundžiamu raštu pareiškėjas buvo įspėtas dėl padarytų teisės aktų pažeidimų atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) kadastrinius matavimus bei įpareigotas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos pašalinti nustatytus pažeidimus ir pateikti Komisijai pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus.

Minėtame raÅ¡te buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pareiÅ¡kėjas turi atstatyti Žemės sklypo ribas vietovėje vadovaudamasis abriso ir preliminaraus plano sprendiniais. PareiÅ¡kėjas taip pat buvo informuotas, kad jeigu per nurodytÄ laikÄ nepateiks dokumentų, įrodančių pažeidimo paÅ¡alinimÄ , bus priimtas sprendimas sustabdyti 3 mėnesiams jo matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovė nustatė pažeidimus dėl to, kad jis, atlikęs Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatęs, kad Žemės sklypo ribų linijų ilgiai pailgėjo nuo 2,49 m iki 5,86 m, nesikreipė į atsakovės teritorinį skyrių dėl iÅ¡vados.

Pareiškėjas nesutinka, kad jis privalėjo kreiptis į atsakovės teritorinį skyrių dėl išvados. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, (toliau – ir Nuostatai) ir kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kad jei atliekant kadastrinius matavimus skiriasi žemės sklypo ribų linijų ilgiai, būtina kreiptis dėl išvados.

Teigia, kad į atsakovės teritorinį skyrių būtina kreiptis tik tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priede, arba žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Šiuo atveju Žemės sklypo ploto paklaida neviršijo leidžiamos paklaidos, kadangi sumažėjo 2 kvadratiniais metrais, Žemės sklypo konfigūracija nesiskyrė nuo dokumente, pagal kurį jis buvo suprojektuotas, nurodytos Žemės sklypo konfigūracijos.

Pažymi, kad Žemės sklypo kraštinių ilgiai nebuvo suprojektuoti. Skundžiamame rašte minimas abrisas ar preliminarus planas nėra nei teritorijų planavimo dokumentas, nei žemės valdos projektas, todėl jame nurodytų kraštinių ilgių neatitikimas neįpareigoja kreiptis į teritorinį skyrių dėl išvados. Papildomai pažymi, kad pareiškėjo atlikti kadastriniai matavimai patikrinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Paaiškina, kad skundžiamame rašte reikalaujama, kad pareiškėjas pakeistų Žemės sklypo ribas taip, kad jos atitiktų abrise ir preliminariame plane nurodytus Žemės sklypo ribų kraštinių ilgius.

Pareiškėjo teigimu, įstatymai imperatyviai draudžia keisti žemės sklypo ribas. Nurodo, kad, atlikdamas kadastrinius matavimus, pareiškėjas tik pamatavo natūroje esančių (vietovėje paženklintų) riboženklių koordinates bei senus riboženklius tose pačiose vietose pakeitė naujais. Būtent pagal riboženklių koordinates, kurios buvo nustatytos geodeziniais prietaisais, vėliau buvo apskaičiuoti ir atitinkamų kraštinių ilgiai. Be to, pareiškėjas neturi įgaliojimų pakeisti įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre Žemės sklypo ribas, t. y. jis negali pakeisti Nekilnojamojo turto kadastro duomenų.

Teigia, kad sutartį dėl kadastrinių matavimų su užsakovu (žemės sklypo savininku) buvo sudariusi valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondas. Pareiškėjas kadastrinius matavimus atliko pagal darbo sutartį su būtent šia valstybės įmone. Šiuo metu jis nedirba VĮ Valstybės žemės fonde, taigi neturi jokių sutartinių santykių su užsakovu (žemės sklypo savininku). Pažymi, kad veiksmai, dėl kurių jis yra įspėtas, atlikti prieš trejus metus.

Dėl objektyvių aplinkybių (įregistruotų matavimų) šiuo metu nėra galimybės taisyti tariamų ir (ar) tikrų pažeidimų. Mano, kad sankcijų taikymas už prieš trejus metus atliktus veiksmus prieštarauja teisingumo bei teisinės valstybės principams. Nurodo, kad 2020 m. lapkričio 18 d. atsakovės direktoriaus įsakymas Nr. 1P-329-(1.3 E.) „Dėl R. Č. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo sustabdytas pareiškėjui išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas 3 mėnesius, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į skundÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė nurodo, kad Tarnyboje gauti 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. sausio 8 d. A. R. skundai dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, (toliau – ir kadastriniai matavimai) teisingumo.

Dėl šių skundų pradėta administracinė procedūra. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas 2001 m. rugsėjo 26 d., o Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal matininko R. Č. 2017 m. atliktus Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nagrinėdama pareiškėjo skundus, NŽT nustatė, kad, palyginus abrise ir preliminariame plane nurodytus Žemės sklypo ribų linijų ilgius su parengtame plane nurodytais Žemės sklypo ribų linijų ilgiais, buvo nustatyta, kad, pareiškėjui atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypo šiaurinė riba pailgėjo 5,31 m (nuo 26 m iki 31,31 m), rytinė riba pailgėjo 2,49 m (nuo 19 m iki 21,49 m), pietinė riba pailgėjo 5,86 m (nuo 30 m iki 35,86 m), vakarinė riba sutrumpėjo 0,02 m (nuo 20 m iki 19,98 m).

Žemės sklypo plotas sumažėjo 0,0002 ha (nuo 0,0700 ha iki 0,0698 ha). NŽT, vadovaudamasi Matininko kvalifikacijos pažymėjimų iÅ¡davimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805 „Dėl Matininko kvalifikacijos pažymėjimų iÅ¡davimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Taisyklės) 14 punktu, 2020 m. vasario 19 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-355-(10.5.) kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ , praÅ¡ydama pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl atliktų Žemės sklypo kadastrinių matavimų.

PareiÅ¡kėjas pateikė 2020 m. vasario 28 d. paaiÅ¡kinimÄ , kad Å¡iuo metu nebedirba toje darbovietėje, kurioje dirbdamas 2017 m. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl negali pateikti jokių dokumentų, susijusių su minėtais matavimais, taip pat negali tiksliai atsakyti į raÅ¡te keliamus klausimus, todėl praÅ¡o vadovautis jo anksčiau NŽT teiktais paaiÅ¡kinimais dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko vadovaudamasis NŽT Kėdainių skyriaus bei VĮ Registrų centro pateiktais dokumentais.

Abrise ir preliminariame plane buvo klaidingai nurodyti Žemės sklypo ribų linijų ilgiai ir plotas, nes, atlikus minėto Žemės sklypo kadastrinius matavimus, gauti Žemės sklypo ribų linijų ilgiai (tarp riboženkliais vietovėje įtvirtintų taÅ¡kų) ir plotas neatitiko abriso ir preliminaraus plano sprendinių. PareiÅ¡kėjas į Tarnybos Kėdainių skyrių pagal Nuostatų 21 punktÄ dėl iÅ¡vados pateikimo nesikreipė, nes, jo nuomone, Žemės sklypo konfigÅ«racija atitiko abrise ir preliminariame plane nurodytÄ Å½emės sklypo konfigÅ«racijÄ , o Žemės sklypo plotas nevirÅ¡ijo maksimalios leistinos (ribinės) Žemės sklypo ploto paklaidos.

Atsakovė nurodo, kad NŽT nuolatinė komisija kvalifikacijos pažymėjimo turėtojų veiklai įvertinti 2020 m. liepos 16 d. posėdyje iÅ¡klausė pareiÅ¡kėjo atstovo advokato A. G. paaiÅ¡kinimus. Atstovas pažymėjo, kad, 2017 m. pareiÅ¡kėjui atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo rasti visi iÅ¡likę Žemės sklypo ribas žymintys riboženkliai, o VÄ® Registrų centras, atlikdamas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrÄ , trÅ«kumų nenustatė ir Žemės sklypo kadastro duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre.

Taip pat nurodė, kad A. R. skundai dėl pareiÅ¡kėjo atliktų Žemės sklypo kadastrinių matavimų VÄ® Registrų centro Centrinio registratoriaus buvo atmesti. A. R. Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT) buvo pateikęs praÅ¡ymÄ panaikinti pareiÅ¡kėjo 2017 m. vasario 28 d. sprendimÄ Nr. 1, kuriuo buvo nuspręsta neatsižvelgti į pateiktas pastabas. Teismas praÅ¡ymÄ patenkino ir panaikino minėtÄ sprendimÄ , tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) šį VAAT sprendimÄ panaikino ir administracinę bylÄ nutraukė.

Nurodo, kad Komisija nustatė, kad, pareiÅ¡kėjui 2017 m. atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypo ribų linijų ilgiai pailgėjo nuo 2,49 m iki 5,86 m, ir pažymėjo, kad tokie Žemės sklypo ribų linijų ilgių skirtumai yra dideli, nes, pagal Žemės sklypo suformavimo dokumentus, Žemės sklypo ribų linijų ilgis yra tik 19 m – 30 m. Komisija konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, 2017 m. atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatęs, kad vietovėje tarp Žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių gaunami minėto Žemės sklypo ribų linijų ilgiai neatitinka abrise ir preliminariame plane nurodytų Žemės sklypo ribų linijų ilgių, privalėjo vadovautis Nuostatų 21 punktu ir kreiptis į NŽT Kėdainių skyrių dėl iÅ¡vados pateikimo, o Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbus galėjo tęsti tik gavęs NŽT Kėdainių skyriaus iÅ¡vadÄ .

Tačiau pareiÅ¡kėjas nesikreipė į NŽT Kėdainių skyrių dėl iÅ¡vados pateikimo, taip pažeisdamas Nuostatų 21 punkto reikalavimus, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 24 d.) (toliau – ir Kadastrinių matavimų taisyklės) 11 punkto reikalavimus. Remiantis Komisijos iÅ¡vadomis ir siÅ«lymais, kuriems rezoliucija pritarė NŽT direktorius, pareiÅ¡kėjas, turintis matininko kvalifikacijos pažymėjimÄ Nr. 2M-M-662, buvo įspėtas dėl padarytų teisės aktų pažeidimų atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus bei įpareigotas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos paÅ¡alinti nustatytus pažeidimus ir pateikti Komisijai pažeidimo paÅ¡alinimo įrodymo dokumentus.

Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis turi atstatyti Žemės sklypo ribas vietovėje vadovaudamasis abriso ir preliminaraus plano sprendiniais. Atsakovė nurodo, kad nustačius, jog kadastriniai matavimai atlikti ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, matininkas traukiamas atsakomybėn neatsižvelgiant į tai, ar matininko nustatyti ar patikslinti kadastro duomenys buvo ar nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.

Pažymi, kad, prieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėjas, jam nebuvo nustatyta prievolė pakeisti Žemės sklypo ribas. PareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kinta, kad jis turi atstatyti Žemės sklypo ribas vietovėje vadovaudamasis abriso ir preliminaraus plano sprendiniais. Vykdydamas profesines funkcijas, matininkas saistomas galiojančių teisės aktų reikalavimų. Matininkas, įpareigotas paÅ¡alinti pažeidimus, turi pareigÄ pateikti įrodymus, jog negalėjo paÅ¡alinti pažeidimų dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Nepakanka tik deklaratyviai nurodyti, jog žemės sklypo savininkas galimai nesutiks ir neleis iÅ¡ naujo atlikti kadastrinių matavimų. Be to, net ir nustačius, kad matininkas objektyviai negalėjo iÅ¡taisyti pažeidimų, tai nėra pagrindas panaikini poveikio priemonę – įspėjimÄ , nes tai reikÅ¡tų pažeidimo paneigimÄ , t. y. pažeidimo paÅ¡alinimo negalimumas negali savaime paneigti pažeidimo padarymo fakto ir eliminuoti matininko atsakomybę. Teigia, kad nei Kadastro įstatymas, nei kiti galiojantys teisės aktai nenustato, kad matininkas, nustačius neÅ¡iurkÅ¡tų veiklos pažeidimÄ , negali bÅ«ti įspėjamas dėl pažeidimo paÅ¡alinimo, jeigu nuo pažeidimo padarymo praėjo treji metai.

AiÅ¡kina, kad matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas nereiÅ¡kia, kad kartu matininkui uždraudžiama imtis veiksmų, nukreiptų į padarytų pažeidimų paÅ¡alinimÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir Registrų centras) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. PaaiÅ¡kina, kad matininko veiklos kontrolę vykdo Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. NŽT. Nurodo, kad Registrų centrui nėra žinomos NŽT skundžiamo sprendimo priėmimo aplinkybės, todėl dėl jų nepasisako.

Mano, jog teismo sprendimas neturės įtakos Registrų centro teisėms ir pareigoms. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybės žemės fondas atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė. Teismo posėdyje VÄ® Valstybės žemės fondo atstovė prašė skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2020 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡to Nr. 1SS-1738-(100.5) „Dėl įspėjimo ir įpareigojimo“ ir 2020 m. lapkričio 18 d.

įsakymo Nr. 1P-329-(1.3 E.) „Dėl R. Č. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. sausio 8 d. gauti A. R. skundai dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, teisingumo.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas 2001 m. rugsėjo 26 d., o Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos 2017 m. pagal pareiÅ¡kėjo atliktus Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ä®gyvendinant patvirtintÄ Å¾emės reformos žemėtvarkos projektÄ , 2001 m. gegužės 24 d. Žemės sklypo ribas vietovėje paženklino, žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktÄ užpildė, žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisÄ bei 2001 m. birželio 11 d.

žemės sklypo planÄ M 1:5000 parengė VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmo žemėtvarkos skyriaus projekto autorė O. S.. PareiÅ¡kėjas 2017 m. sausio 19 d. atliko Žemės sklypo kadastrinių matavimų darbus. PareiÅ¡kėjas 2017 m. vasario 2 d. raÅ¡tais iÅ¡siuntė 2017 m. sausio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto Nr. Pr.198-3 kopijÄ ir 2017 m. sausio 23 d. Žemės sklypo plano M 1:500 fragmento iÅ¡traukÄ Å½emės sklypo ženklinime nedalyvavusiam kviestiniam asmeniui ir Tarnybos Kėdainių skyriui.

Plane nurodyta, kad Žemės sklypo Å¡iaurinės ribos linijos ilgis yra 31,31 m ir 4,07 m, rytinės ribos linijos ilgis – 21,49 m, pietinės ribos linijos ilgis – 35,86 m, vakarinės ribos linijos ilgis – 11,09 m ir 8,89 m, žemės sklypo plotas – 0,0698 ha. A. R. 2017 m. vasario 20 d. raÅ¡tu pateikė pareiÅ¡kėjui pastabas dėl paženklinto Žemės sklypo ribų. PareiÅ¡kėjas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktas pastabas, 2017 m. vasario 28 d. parengė SprendimÄ Nr. 1, kuriame nusprendė netikslinti Žemės sklypo ribų vietovėje, kadangi kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Žemės sklypo suformavimo dokumentais.

Tarnybos Kėdainių skyrius 2017 m. kovo 6 d. raÅ¡tu Nr. 9SD-602-(14.9.137 E.) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad nesutinka su pamatuotomis Žemės sklypo ribomis, nes Žemės sklypo ribos neatitinka abrise bei preliminariame plane nurodytų atstumų tarp Žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų, t. y. kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Žemės sklypo suformavimo dokumentais. PareiÅ¡kėjas 2017 m. kovo 14 d. raÅ¡tu Tarnybos Kėdainių skyriui pateikė SprendimÄ Nr. 2, kuriame nusprendė netikslinti Žemės sklypo ribų vietovėje.

Palyginus abrise ir preliminariame plane nurodytus Žemės sklypo ribų linijų ilgius su Plane nurodytais Žemės sklypo ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad, pareiškėjui atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypo šiaurinė riba pailgėjo 5,31 m (nuo 26 m iki 31,31 m), rytinė riba pailgėjo 2,49 m (nuo 19 m iki 21,49 m), pietinė riba pailgėjo 5,86 m (nuo 30 m iki 35,86 m), vakarinė riba sutrumpėjo 0,02 m (nuo 20 m iki 19,98 m), Žemės sklypo plotas sumažėjo 0,0002 ha (nuo 0,0700 ha iki 0,0698 ha).

NŽT, vadovaudamasi Taisyklių 14 punktu, 2020 m. vasario 19 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-355-(10.5.) kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ , praÅ¡ydama pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl atliktų Žemės sklypo kadastrinių matavimų. PareiÅ¡kėjas NŽT pateikė 2020 m. vasario 28 d. paaiÅ¡kinimÄ , kad Å¡iuo metu nebedirba toje darbovietėje, kurioje dirbdamas 2017 m. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl negali pateikti jokių dokumentų, susijusių su minėtais matavimais, taip pat negali tiksliai atsakyti į raÅ¡te keliamus klausimus, todėl praÅ¡o vadovautis jo anksčiau NŽT teiktais paaiÅ¡kinimais dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad Žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko vadovaudamasis NŽT Kėdainių skyriaus bei Registrų centro pateiktais dokumentais, pažymėjo, kad galėjo būti, kad tam tikrus papildomus dokumentus buvo pateikęs ir Žemės sklypo savininkas; prieš atliekant Žemės sklypo ribų ženklinimo darbus vietovėje rado senus Žemės sklypo ribas žyminčius riboženklius, kuriuos Žemės sklypo ženklinimo metu pakeitė naujais riboženkliais; kiti Žemės sklypo ribos posūkio taškai nebuvo vietovėje įtvirtinami riboženkliais, kadangi sutapo su pastate esančio buto kapitaline siena;

Žemės sklypo ribų ženklinime dalyvavę asmenys vietovėje parodė natÅ«roje buvusius riboženklius, į Žemės sklypo ribų ženklinimÄ buvo kviestas ir A. R., nors, pagal tuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, nebuvo prievolės jį kviesti. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad A. R. Žemės sklypo ribų ženklinime nedalyvavo, nors praneÅ¡imas jam buvo įteiktas, o, gavus jo skundÄ pareiÅ¡kėjo tuometinėje darbovietėje (VÄ® Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriuje), jo tiesioginis vadovas nuvyko į vietÄ ir, dalyvaujant A.

R., patikrino pareiškėjo atliktus minėto Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Patikrinimo metu A. R. kitokių Žemės sklypo ribų nenurodė, tik konstatavo, kad su pareiškėjo Žemės sklypo kadastrinių matavimų metu nustatytomis Žemės sklypo ribomis nesutinka. Paaiškinime taip pat nurodyta, kad, pareiškėjo manymu, abrise ir preliminariame plane buvo klaidingai nurodyti Žemės sklypo ribų linijų ilgiai ir plotas, nes, atlikus minėto Žemės sklypo kadastrinius matavimus, gauti Žemės sklypo ribų linijų ilgiai (tarp riboženkliais vietovėje įtvirtintų taškų) ir plotas neatitiko abriso ir preliminaraus plano sprendinių.

PareiÅ¡kėjas į Tarnybos Kėdainių skyrių pagal Nuostatų 21 punktÄ dėl iÅ¡vados pateikimo nesikreipė, nes, jo nuomone, Žemės sklypo konfigÅ«racija atitiko abrise ir preliminariame plane nurodytÄ Å½emės sklypo konfigÅ«racijÄ , o Žemės sklypo plotas nevirÅ¡ijo maksimalios leistinos (ribinės) Žemės sklypo ploto paklaidos. NŽT nuolatinė komisija kvalifikacijos pažymėjimo turėtojų veiklai įvertinti 2020 m. liepos 16 d. posėdyje iÅ¡klausė pareiÅ¡kėjo atstovo advokato A.

G. paaiÅ¡kinimus. Atstovas pažymėjo, kad, 2017 m. pareiÅ¡kėjui atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo rasti visi iÅ¡likę Žemės sklypo ribas žymintys riboženkliai, o Registrų centras, atlikdamas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrÄ , trÅ«kumų nenustatė ir Žemės sklypo kadastro duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Taip pat nurodė, kad nėra duomenų, kad Žemės sklypo savininkas su patikslintomis ribomis nesutiktų, o A. R. skundai dėl pareiÅ¡kėjo atliktų Žemės sklypo kadastrinių matavimų Registrų centro Centrinio registratoriaus buvo atmesti.

A. R. VAAT buvo pateikęs skundÄ panaikinti 2017 m. vasario 28 d. pareiÅ¡kėjo sprendimÄ Nr.

1. VAAT skundÄ patenkino ir panaikino minėtÄ sprendimÄ , tačiau LVAT šį VAAT sprendimÄ panaikino ir administracinę bylÄ nutraukė. A. R. prie skundo NŽT pateikė UAB ,,Geometra“ 2014 m. spalio 4 d. raÅ¡tÄ , kuris buvo adresuotas NŽT Kėdainių skyriui ir kuriuo buvo praÅ¡oma, vadovaujantis Nuostatų 21 punktu, pateikti iÅ¡vadÄ dėl Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbų tęsimo. UAB „Geometra“ raÅ¡te buvo nurodyta, kad Žemės sklypo paženklinimo darbų metu 2014 m. spalio 29 d. nustatyta, kad Žemės sklypo riboženkliai vietovėje neiÅ¡likę.

Tarnybos Kėdainių skyrius 2014 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 9SD-(14.9.104.)-3600 informavo UAB ,,Geometra“, kad Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai turi būti tęsiami vadovaujantis abriso ir preliminaraus plano sprendiniais. Komisija nustatė, kad, pareiškėjui 2017 m. atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypo ribų linijų ilgiai pailgėjo nuo 2,49 m iki 5,86 m, ir pažymėjo, kad tokie Žemės sklypo ribų linijų ilgių skirtumai yra dideli, nes, pagal Žemės sklypo suformavimo dokumentus, Žemės sklypo ribų linijų ilgis yra tik 19 m – 30 m.

Komisija konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, 2017 m. atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatęs, kad vietovėje tarp Žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių gaunami minėto Žemės sklypo ribų linijų ilgiai neatitinka abrise ir preliminariame plane nurodytų Žemės sklypo ribų linijų ilgių, privalėjo vadovautis Nuostatų 21 punktu ir kreiptis į Tarnybos Kėdainių skyrių dėl iÅ¡vados pateikimo, o Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbus galėjo tęsti tik gavęs Tarnybos Kėdainių skyriaus iÅ¡vadÄ .

Komisija nustatė, kad pareiÅ¡kėjas, nustatęs minėtus Žemės sklypo ribų linijų ilgių neatitikimus, nesikreipė į Tarnybos Kėdainių skyrių dėl iÅ¡vados pateikimo, taip pažeisdamas Nuostatų 21 punkto reikalavimus, bei Žemės sklypo ribas atstatė nesivadovaudamas abriso ir preliminaraus plano sprendiniais, taip pažeisdamas Kadastrinių matavimų taisyklių 11 punkto reikalavimus. Komisija nusprendė siÅ«lyti Tarnybos direktoriui įspėti pareiÅ¡kėjÄ dėl pažeidimų, padarytų atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, bei įpareigoti jį ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos paÅ¡alinti nustatytus pažeidimus ir pateikti Komisijai pažeidimo paÅ¡alinimÄ Ä¯rodančius dokumentus.

Remiantis Komisijos išvadomis ir siūlymais, kuriems rezoliucija pritarė Tarnybos direktorius, pareiškėjas skundžiamu raštu buvo įspėtas dėl padarytų teisės aktų pažeidimų atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus bei įpareigotas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos pašalinti nustatytus pažeidimus ir pateikti Komisijai pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis turi atstatyti Žemės sklypo ribas vietovėje vadovaudamasis abriso ir preliminaraus plano sprendiniais.

PareiÅ¡kėjui neįvykdžius ginčijamame raÅ¡te nustatytų nurodymų, NŽT 2020 m. lapkričio 18 d. priėmė įsakymÄ Nr. 1P-329-(1.3 E.) „Dėl R. Č. iÅ¡duoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo“. PareiÅ¡kėjas nesutinka, jog turėjo kreiptis į atsakovės teritorinį skyrių dėl iÅ¡vados. Mano, kad į TarnybÄ bÅ«tina kreiptis tik tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos).

Nurodo, kad Žemės sklypo ploto paklaida neviršijo leidžiamos paklaidos (sumažėjo 2 kvadratiniais metrais), Žemės sklypo konfigūracija nepakito. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus.

Ä®statymo 11 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, kad matininkas privalo savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d.) 21 punktÄ , tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Å¡ių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos), vykdytojas apie tai raÅ¡tu informuoja užsakovÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietÄ .

Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiÅ¡kai naudojamas Å¡io žemės sklypo ribas. IÅ¡vardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalÄ . Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų iÅ¡nagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitÄ kartografinę medžiagÄ , nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos) skirtumo priežastis ir suraÅ¡o iÅ¡vadÄ dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte bÅ«tinumo.

Å iuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus iÅ¡vadomis. Taigi, pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , NŽT teritorinio skyriaus iÅ¡vada reikalinga, kai žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos). Nustatyta, kad, pareiÅ¡kėjui atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypo Å¡iaurinė riba pailgėjo 5,31 m (nuo 26 m iki 31,31 m), rytinė riba pailgėjo 2,49 m (nuo 19 m iki 21,49 m), pietinė riba pailgėjo 5,86 m (nuo 30 m iki 35,86 m), vakarinė riba sutrumpėjo 0,02 m (nuo 20 m iki 19,98 m), Žemės sklypo plotas sumažėjo 0,0002 ha (nuo 0,0700 ha iki 0,0698 ha).

Dėl Å¡ių skaičiavimų ginčo byloje nėra. Ä®vertinus Nuostatų 1 priede esančiÄ Å¾emės sklypo ploto lentelę dėl maksimalių leistinų (ribinių) paklaidų nustatyta, kad Žemės sklypo plotas nevirÅ¡ijo leistinos maksimalios ploto paklaidos. Vadovaujantis Nuostatų 100 punktu, į kadastrÄ draudžiama įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis prieÅ¡ tai nepatikrinus, ar Å¡io daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Pagal Nuostatų 109 punktÄ , nekilnojamojo daikto ribas kadastro žemėlapyje pažymi kadastro tvarkytojo darbuotojai valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, naudodami geografinių informacinių sistemų (GIS) programines priemones, naujausiÄ kartografinę medžiagÄ ir Lietuvos Respublikos georeferencinių duomenų pagrindÄ .

Nuostatų 114 punkte nustatyta, kad, prieÅ¡ pažymėdamas kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas, kadastro tvarkytojas patikrina, ar nėra trukdančių pažymėti nekilnojamojo daikto ribas aplinkybių, nustatytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje. Nuostatų 125 punkte nurodyta, kad jeigu žemės sklypo ribos nesutampa su Å¡ių Nuostatų 124 punkte minėtomis ribomis, yra neleistinų ribų nesutapimų, negalima nustatyti, kurios ribos klaidingos, arba jeigu sklypo ploto paklaida neleistina, arba pasikeičia sklypo konfigÅ«racija, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nežymimos; kadastro tvarkytojas tais atvejais, kai negali žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo parengia iÅ¡vadÄ , nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ pateikia jÄ Å¾emėtvarkos skyriui, o Å¡is per 10 darbo dienų nuo iÅ¡vados gavimo priima sprendimÄ dėl bÅ«tinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis; priėmus sprendimÄ dėl bÅ«tinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, suraÅ¡omas žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktas, kurio formÄ nustato NŽT, ir jo pagrindu pagal Å¡ių Nuostatų reikalavimus parengiamas naujas žemės sklypo planas; netikslumus turi iÅ¡taisyti žemės sklypo planÄ parengęs vykdytojas.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra tik iÅ¡vieÅ¡inti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Ä®statymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, iÅ¡vieÅ¡indama Å¡iuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugÄ , suteikdama patikimÄ ir teisėtai gautÄ informacijÄ apie Å¡ių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.

Ä®statymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įraÅ¡ai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įraÅ¡yti (žr. LVAT 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017). Kadangi registro duomenys įraÅ¡omi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo, siekiantis nuginčyti Å¡ių duomenų teisingumÄ , turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įraÅ¡yti, yra neteisėti (žr.

LAT 2007 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007). Taigi pažymėtina, kad, pagal Nuostatuose įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , Registrų centras yra įpareigotas patikrinti, ar daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje bei Å¡io žemės sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir registre patikslinti pagal pareiÅ¡kėjo 2017 m. sausio 23 d. parengtÄ Å½emės sklypo kadastro duomenų bylÄ .

Pažymėtina, kad Ä®statymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiama, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamÄ jį daiktÄ rinkinys. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ar jau įraÅ¡ytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Ä®statymo 2 straipsnio 6 dalis).

Remiantis Ä®statymo 2 straipsnio 4 dalimi, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibÅ«dinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietÄ , gamtines ir Å«kines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sÄ lygas. Pažymėtina, kad Registrų centras, gavęs A. R. skundÄ , jį iÅ¡nagrinėjo. Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2017 m. birželio 12 d. sprendimu paliko galioti Registrų centro Kauno filialo 2017 m. kovo 28 d. sprendimÄ ir 2017 m. balandžio 3 d. sprendimÄ , nustačiusi, jog sklypo konfigÅ«racija atitinka 2001 m. birželio 11 d. parengtame Žemės sklypo plane Nr. 198-3 (M1:5000) ir 2001 m. gegužės 24 d. parengtame Žemės sklypo abrise nurodytÄ konfigÅ«racijÄ , o sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų yra tiek, kiek nurodyta paminėtuose dokumentuose.

Taigi, Å¡iais Registrų centro sprendimais yra nuspręsta, kad Žemės sklypo konfigÅ«racija atitinka 2001 m. birželio 11 d. parengtame Žemės sklypo plane Nr. 198-3 (M1:5000) ir 2001 m. gegužės 24 d. parengtame Žemės sklypo abrise nurodytÄ konfigÅ«racijÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog Registrų centro Centrinio registratoriaus sprendimas nėra nuginčytas ir yra galiojantis. LVAT 2019 m. spalio 29 d. administracinėje byloje Nr. A-965-492/2019 konstatavo, jog A. R., manydamas, kad pareiÅ¡kėjo padaryti pažeidimai sukėlė jam konkrečias materialines pasekmes – Žemės sklypo ribos įregistruotos ir kadastro duomenys nustatyti pažeidžiant jo teisę naudotis teisės aktų nustatyta tvarka greta esančiu sklypu ar jo dalimi, savo pažeistas teises turi ginti ginčydamas duomenų įraÅ¡ymo Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre teisėtumÄ .

Teismas pažymi, kad, nenuginčijus minėtų Registrų centro sprendimų, nėra pagrindo teigti, kad Å¡iuose sprendimuose nustatytos aplinkybės ir padarytos iÅ¡vados yra nepagrįstos ir neteisėtos. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas privalėjo kreiptis į NŽT teritorinį skyrių dėl to, kad Žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija) neatitiko teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos). PareiÅ¡kėjas nesutinka su įpareigojimu paÅ¡alinti nustatytÄ pažeidimÄ bei matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymÄ 3 mėnesiams.

Ä®statymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad, Vyriausybės įgaliotai institucijai (Å¡iuo atveju – NŽT) nustačius neÅ¡iurkÅ¡tų veiklos pažeidimÄ , matininkas įspėjamas, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos turi paÅ¡alinti nustatytÄ pažeidimÄ ir pateikti Å¡io pažeidimo paÅ¡alinimo įrodymo dokumentus. NeÅ¡iurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymÄ , pažeidimas, kuris nesukelia pagrindo žalai tretiesiems asmenims atsirasti ir kurį paÅ¡alinti gali pats matininkas.

Matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, jeigu iki termino, per kurį turėjo paÅ¡alinti pažeidimus, pabaigos matininkas nepateikė pažeidimų paÅ¡alinimo įrodymo dokumentų. Matininkui per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytÄ terminÄ iÅ¡taisius nustatytus pažeidimus ir pateikus dokumentus, įrodančius Å¡ių pažeidimų paÅ¡alinimÄ , ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Å¡ių dokumentų pateikimo dienos kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas (Ä®statymo 11 straipsnio 11 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjas nepažeidė Ä®statymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų ar kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų, techninių reglamentų, standartų, reglamentuojančių jo darbų atlikimÄ . Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad NŽT ginčijamu raÅ¡tu neteisėtai ir nepagrįstai įspėjo pareiÅ¡kėjÄ ir įpareigojo paÅ¡alinti nustatytÄ pažeidimÄ , taip pat Ä®sakymu neteisėtai ir nepagrįstai sustabdė matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimÄ 3 mėnesiams ir įpareigojo paÅ¡alintini nustatytÄ pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjas, be kita ko, teigia, jog nors teisės aktuose nėra nustatytas terminas, per kurį gali bÅ«ti skiriama nuobauda matininkui, tačiau asmeniui, galbÅ«t padariusiam drausminį nusižengimÄ , negali neribotÄ laikÄ bÅ«ti taikoma atsakomybė. Mano, kad nagrinėjamu atveju atsakomybės taikymas už prieÅ¡ trejus metus atliktus veiksmus prieÅ¡tarauja teisingumo bei teisinės valstybės principams. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nagrinėjamu atveju nuobaudos skyrimo terminai nėra reguliuojami Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme ir kituose atsakomybę už matininkų padarytus pažeidimus reguliuojančiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad matininkas atlieka kadastrinius matavimus ir rengia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, o jo veikla yra prižiÅ«rima Vyriausybės įgaliotos institucijos. Taigi matininkas, kaip ir kiekvienas valstybės pareigÅ«nas, tarnautojas ar institucija, privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Matininkui už jo veiklos pažeidimus gali bÅ«ti taikoma atsakomybė (skiriamos nuobaudos). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti įstatymo analogijÄ . Taigi teismas remsis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) nuostatomis, kuriose nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai. Pagal VTÄ® 34 straipsnio 1 dalį, nustačius pažeidimÄ , tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Kaip savo praktikoje ne kartÄ yra pažymėjęs LVAT, senaties terminas – tai laikotarpis, per kurį subjektui gali bÅ«ti paskirtos sankcijos už tam tikrus pažeidimus.

Senaties termino esmė yra ta, jog jis turi užtikrinti, kad asmenys galėtų bÅ«ti patraukti atsakomybėn tik per tam tikrÄ konkretų iÅ¡ anksto apibrėžtÄ laikotarpį. Greitas reagavimas padarius teisės pažeidimÄ , greitai paskirta poveikio priemonė turi didesnį prevencinį poveikį tiek teisės pažeidėjui, tiek kitiems asmenims (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2136/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, p. 295–327; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-492/2014, Administracinė jurisprudencija Nr. 27, p. 273–310).

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo atlikti kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2017 m. balandžio 3 d. Pažymėtina, kad NŽT Kėdainių skyriaus 2017 m. kovo 6 d. raÅ¡tas patvirtina, jog NŽT informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog nesutinka su jo atliktais kadastriniais matavimais. PareiÅ¡kėjas su NŽT pastabomis nesutiko ir kreipėsi į Registrų centro Kauno filialÄ , pateikdamas registruoti kadastro duomenų bylÄ . Pažymėtina, kad dėl Å¡ių veiksmų nuobauda pareiÅ¡kėjui paskirta 2020 m. rugsėjo 14 d.

Atsižvelgus į VTÄ® įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog buvo pažeisti VTÄ® nustatyti nuobaudų skyrimo terminai. Pažymėtina, kad NŽT, žinodama apie, jos manymu, padarytus pareiÅ¡kėjo pažeidimus, dėl atsakomybės taikymo turėjo spręsti per protingÄ laikÄ . Nepagrįstas delsimas vertinamas kaip NŽT pasinaudojimas suteikta diskrecija apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedÅ«rų. Atsakovė, įgyvendindama teisę iÅ¡siaiÅ¡kinti ir tirti pareiÅ¡kėjo galimai padarytÄ pažeidimÄ , negali pažeisti jo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti, pagal kompetencijÄ priskirtus atlikti veiksmus ji privalo atlikti operatyviai.

NŽT teigia, kad administracinė procedÅ«ra pradėta gavus 2020 m. sausio 6 ir 8 d. A. R. skundus. Pažymėtina, kad A. R. pareiÅ¡kėjui 2017 m. vasario 20 d. raÅ¡tu pateikė pastabas dėl paženklinto Žemės sklypo ribų. PareiÅ¡kėjas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktas pastabas, 2017 m. vasario 28 d. parengė sprendimÄ , kuriame nusprendė netikslinti Žemės sklypo ribų vietovėje, kadangi kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Žemės sklypo suformavimo dokumentais. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad NŽT 2017 m. buvo žinomi pareiÅ¡kėjo atlikti veiksmai, tačiau jokių aktyvių veiksmų ji nesiėmė iki 2020 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡to priėmimo.

Tokie Tarnybos veiksmai, kai imamasi veiksmų praėjus 3 metams po jos pačios nustatytų pareiÅ¡kėjo padarytų pažeidimų, neatitinka protingumo, operatyvumo, teisingumo bei proporcingumo principų. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad senaties terminas atlieka keletÄ pagrindinių funkcijų: užtikrina teisinį saugumÄ ir tikrumÄ , apsaugo asmenį nuo kaltinimo dėl seniai įvykusių įvykių, į kurį gali bÅ«ti sudėtinga atsikirsti, ir apsaugo nuo galimo neteisingumo, kuris gali kilti tais atvejais, kai teismams reikės priimti sprendimÄ dėl įvykių, įvykusių tolimoje praeityje, remiantis įrodymais, kurie galėjo tapti nepatikimais arba nepilnais dėl praėjusio laiko (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ byloje S. ir kt. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimų Nr. 22083/93, Nr. 22095/93).

Pavyzdžiui, nagrinėdamas bylÄ , susijusiÄ su drausminės teisėjų atsakomybės taikymu, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, jog tokios situacijos, kai nėra nustatyta apskritai jokių drausminės atsakomybės ribų laike, kelia rimtÄ grėsmę teisiniam saugumui. Å ios aplinkybės buvo pagrindas Europos Žmogaus Teisių Teismui konstatuoti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimÄ byloje O. V. prieÅ¡ UkrainÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 21722/11).

Ä®vertinęs aplinkybę, kad atsakomybė pareiÅ¡kėjui buvo pritaikyta praėjus daugiau kaip 3 metams po nustatyto pažeidimo, teismas konstatuoja, jog yra pažeisti VTÄ® įstatyme nustatyti atsakomybės taikymo terminai, o tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas panaikinti ginčijamÄ raÅ¡tÄ ir Ä®sakymÄ . PareiÅ¡kėjas pateikė teismui praÅ¡ymÄ atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės NŽT 1 500 Eur proceso iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų priskiriamos iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (iÅ¡laidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbÄ rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylÄ teisme) bei kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai (ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo pagrįstos, bÅ«tinos, realios. Priteisdamas atstovavimo iÅ¡laidas, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, į tai, ar proceso Å¡alys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sÄ Å¾iningai, ar proceso Å¡alies iÅ¡laidavimas nebuvo perteklinis.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už Å¡ias jam suteiktas teisines paslaugas: už skundo, patikslinto skundo, įvairių kitų procesinių dokumentų suraÅ¡ymÄ , įskaitant ir praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas suraÅ¡ymÄ , už pasiruoÅ¡imÄ ir dalyvavimÄ teismo posėdyje. PareiÅ¡kėjo pateikti duomenys patvirtina, kad jis 2020 m. spalio 30 d. pasirašė atstovavimo sutartį su advokato A. G. kontora, pagal jÄ advokatas A. G. įsipareigojo pareiÅ¡kėjui teikti sutartyje nurodytas teisines paslaugas.

Advokato A. G. kontora iÅ¡rašė pareiÅ¡kėjui pinigų priėmimo kvitÄ , kuris patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2021 m. kovo 2 d. sumokėjo 1 500 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5. 2020 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 889,2 Eur.

Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma yra 2 223 Eur. Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,4. 2020 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 889,2 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma yra 355,68 Eur.

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o teismo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už atstovavimÄ teismo posėdyje ir nurodo, jog tam buvo sugaiÅ¡ta 3 val. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdžio pradžia – 10.24 val., pabaiga – 11.16 val., taigi posėdžio trukmė – 56 minutės (posėdžio pažyma). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ , už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,1.

Pagal Rekomendacijų 9 punktÄ , teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. 2020 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 927,90 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo laikas 2021 m. kovo 3 d. posėdyje – 56 minutės, už advokato atstovavimÄ teismo posėdyje pareiÅ¡kėjui galėtų bÅ«ti priteistina 92,79 Eur.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡laidas už 2021 m. kovo 3 d. praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų suraÅ¡ymÄ . Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,4. 2020 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 927,90 Eur.

Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma yra 371,16 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tenkintinas, jo naudai iÅ¡ atsakovės priteisiama 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. Č. skundÄ patenkinti. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2020 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-1738-(100.5) „Dėl įspėjimo ir įpareigojimo“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2020 m. lapkričio 18 d. įsakymÄ Nr. 1P-329-(1.3 E.) „Dėl R. Č. iÅ¡duoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo“. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. Č. iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 1 500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Egidija Puzinskaitė Rasa Ragulskytė-Markovienė Eglė Žulytė-Janulionienė