2025-01-15 Nr. AB-769-3-61-3-03704-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. (P. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. (P. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2025-01-15 Nr. AB-769-3-61-3-03704-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas P. M. (P. M.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 24S107567 (toliau – ir Sprendimas).
Full text
Administracinė byla Nr. A-1101-629/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03704-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. (P. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. (P. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas P. M. (P. M.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 24S107567 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose administracinėje byloje Nr. I2-6699-505/2024 nagrinėjant jo skundą dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 24S21064 „Grąžinti į užsienio valstybę“ (toliau – ir 2024 m. sausio 18 d. sprendimas) panaikinimo, sužinojo, kad Migracijos departamentas 2024 m. balandžio mėn. yra priėmęs dar vieną sprendimą dėl pareiškėjo. Migracijos departamentas teismui atsiliepime į jo skundą buvo pateikęs neteisingą informaciją, neva toks sprendimas buvo priimtas 2024 m. balandžio 4 d. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su Migracijos departamento 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu ir jis nebuvo jam įteiktas. Į Migracijos departamentą buvo kreiptasi dėl minėto sprendimo nuorašo gavimo. Per advokatą sprendimo nuorašas gautas tik 2024 m. liepos 8 d. Tuomet paaiškėjo, kad sprendimas buvo priimtas 2024 m. balandžio 24 d.
2.2. Sprendimu nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus ), įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimų atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriuose talkomis Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Sprendimas priimtas, nes asmuo (pareiškėjas) gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Sprendimas yra neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje ir vadovaujasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais. Joks sprendimas negali būti priimtas remiantis prielaidomis, tikimybėmis ar išvedžiojimais. Jis lojalus Lietuvos Respublikai ir nekelia jokios grėsmės viešajai tvarkai, dirba, turi pastovią gyvenamą vietą. Panašus sprendimas buvo priimtas anksčiau, jis yra apskųstas ir dar neįsiteisėjęs.
2.3. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 18 d. sprendimu yra nusprendęs grąžinti jį į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. vasario 7 d. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti, – Ukraina. Migracijos departamento 2024 m. sausio 18 d. sprendimas neįsiteisėjęs. Migracijos departamento 2024 m. sausio 18 d. sprendimas ir Sprendimas yra tarpusavyje susiję ir abu neįsiteisėję.
3. Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai.
4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Migracijos departamentas gavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2024 m. kovo 25 d. raštą Nr. 14PR-611 „Dėl nustatytos užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai“ (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, kad VSAT dėl pareiškėjo 2023 m. balandžio 21 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio „Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną“ 1 dalį („Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų“). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pareiškėją pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 75 parų areštą bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir objektyviais duomenimis pagrįstą Sprendimą.
4.2. Migracijos departamentas priėmė 2024 m. sausio 18 d. sprendimą grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. vasario 7 d. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti, – Ukraina. Migracijos departamento 2024 m. sausio 18 d. sprendimas nėra skundžiamas nagrinėjamoje byloje. Taip pat Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, atsižvelgęs į nustatytas ir nenuginčijamas aplinkybes (padarytas nusikaltimas, baudžiamasis įsakymas), o ne remiantis prielaidomis, tikimybėmis ar išvedžiojimais. Įvertinus teisės aktuose įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį, kompetentingos valstybės institucijos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (3 m.), atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, nenustatyta jo ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintas kaip proporcingas.
4.3. Kadangi pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės viešajai tvarkai, įvertinus tai, kad jis ir ateityje gali siekti atvykti į kitas Šengeno valstybes, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, pareiškėjo duomenys teiktini SIS.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.
II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo P. M. skundą.
7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
7.1. Pareiškėjas yra Ukrainos pilietis. Pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinė viza, nėra duomenų apie jo darbinę veiklą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie asmens šeimos narius ar jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
7.2. Migracijos departamentas gavo VSAT 2023 m. kovo 25 d. raštą Nr. 14PR-611, kuriame pateikta informacija apie tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. birželio 26 d. asmenį pripažino kaltu ir nuteisė jį pagal BK 292 straipsnio „Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną“ 1 dalį bei skyrė jam 75 parų areštą bei turto konfiskavimą. Asmens padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 4 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas.
7.3. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 24S107567 nusprendė uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 metus), įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 metus). Sprendimas priimtas, nes asmuo gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.
8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) nuostatomis ir nurodė, kad atsakovas nustatė pareiškėjui 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, atsižvelgęs į jo padarytą nusikalstamą veiką (apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 292 str. 1 d.). Kadangi neteisėtas žmonių gabenimas yra apysunkis nusikaltimas, iš esmės skatinantis nelegalią migraciją, darantis didelę žalą visuomenei ir turintis neigiamas socialines bei ekonomines pasekmes, teismas vertino, kad atsakovo nustatytas 3 metų terminas drausti atvykti į Lietuvos Respubliką yra pagrįstas, proporcingas ir teisėtas, nes viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė.
9. Teismas vadovavosi Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu, ir nustatė, kad atsakovas įvertino, jog pareiškėjui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės viešajai tvarkai ir tai, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti atvykti į kitas Šengeno valstybes bei, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedantį spėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS.
10. Teismas nusprendė, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, nustatytas juridinių faktų visetas. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais argumentais. Teismas atmetė pareiškėjo skundą.
III. 11. Pareiškėjas P. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti Migracijos departamento Sprendimą.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog:
12.1. Teismo sprendimas neteisingas. Pareiškėjas neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau įstatymų nustatyta tvarka siekia jį gauti, čia gyvena nuo 2023 m., stengiasi vykdyti visus Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, o teismų procesiniuose dokumentuose akcentuojama pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai – neatitinka tikrovės.
12.2. Teismo išvada, kad Migracijos departamento 2024 m. sausio 18 d. sprendimas nėra skundžiamas nagrinėjamoje byloje yra neteisinga, nes teismui buvo žinoma, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjant jo skundą dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 18 d. sprendimo panaikinimo, pareiškėjas sužinojo, jog Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 24 d. buvo priėmęs Sprendimą, kuris ir yra skundžiamas šioje byloje.
12.3. Teismas neteisingai išaiškino Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies normas, nenurodė, kokiais įrodymais remiantis padaryta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne kenkti, o išsaugoti savo gyvybę. Kiekvienas procesinis sprendimas turi būti priimamas ne tik vadovaujantis įstatymų normomis, bet ir teisingumo, humaniškumo ir sąžiningumo principais. Pareiškėjas negali dirbti dėl užsitęsusių teismų procesų, išlaikyti savo šeimą, o jo išsiuntimas į Ukrainą prilygsta jo gyvenimo žlugimui.
13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovas pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, susijusius su bylos faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjo padarytu nusikaltimu, kurio jis neginčija, jam nustatytu 3 metų draudimu atvykti į Lietuvos Respubliką, sutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir papildomai akcentuoja, kad:
13.1. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose suformulavo reikalavimą panaikinti Sprendimą, bylos nagrinėjimo metu netikslino skundo reikalavimo ir neprašė teismo panaikinti Migracijos departamento 2024 m. sausio 18 d. sprendimo (dėl šio sprendimo pareiškėjas teikė skundą administracinėje byloje Nr. I2-6699-505/2024, kuris buvo atmestas). Iš pareiškėjo skundo teismui turinio matyti, jog pareiškėjas žinojo apie Migracijos departamento 2024 m. sausio 18 d. sprendimą dar iki kreipiantis į teismą dėl Sprendimo.
13.2. Apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies nuostatos išaiškinimo yra deklaratyvus, pareiškėjas nenurodė, kuo pasižymi netinkamas aiškinimas.
13.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė teismas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 24S107567, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui P. M. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje esančius įrodymus, priėjo prie išvados, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, yra objektyvus, pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisingas, o teismų procesiniuose sprendimuose akcentuojama pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai – neatitinka tikrovės.
17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo ginčo šalių argumentus, atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiu aspektu, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo galimybę kelti grėsmę viešajai tvarkai, bei padarė pagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.
19. Dėl nagrinėjamos bylos ribų teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 24S107567. Regionų administracinio teismo teisėjos 2024 m. liepos 11 d. rezoliucija priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingos teismo išvados, kad Migracijos departamento 2024 m. sausio 18 d. sprendimas nėra skundžiamas nagrinėjamoje byloje.
20. Įstatymo 133 straipsnio (Draudimas atvykti į Lietuvą) 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. To paties straipsnio 7 dalis numato, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 str. 8 d.).
21. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pareiškėją pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 292 straipsnio „Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną“ 1 dalį („Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje“), skyrė 75 parų arešto bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskaciją. Baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs. VSAT Rašte konstatavo, kad pareiškėjo atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai bei pasiūlė nustatyta tvarka įtraukti 3 metams pareiškėjo duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma, be kita ko, pareiškėjo padaryto teisės pažeidimo pobūdis patvirtina, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir yra pagrindas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, šiuo aspektu Migracijos departamentas įvertino kompetentingos valstybės institucijos pateiktą informaciją (VSAT Raštas) (Kriterijų vertinimo tvarkos 37.1 p.), pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje (nesieja) (Kriterijų vertinimo tvarkos 37.2 p.), bei vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 38.1 punktu laikė proporcingu ir nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metų laikotarpį. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nukrypti nuo tokio vertinimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai ir teisėtai nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
23. SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinta, jog valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme (SIS reglamento 24 str. 2 d. a p.).
24. Migracijos departamento Sprendimu, vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu bei Taisyklių 15 punktu, nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų dėl nesutikimo su šia Sprendimo dalimi, o teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais bei pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus ir proporcingas, kad perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi būtų įvestas į SIS.
25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė užsieniečių draudimą atvykti reguliuojančias teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. M. (P. M.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė