Legislator Case Law & Legislation
a089b4fa-4dc3-40ce-9c30-2ab896b436f0 AI generated

a089b4fa-4dc3-40ce-9c30-2ab896b436f0 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number a089b4fa-4dc3-40ce-9c30-2ab896b436f0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-2341-428/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00178-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 16.8.; 74. (S)KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 12 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Laurai Mukaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Daliai Viskontienei, atsakovo Lietuvos profesinės sÄ jungos "Sandrauga" atstovams D.B., Lietuvos profesinės sÄ jungos "Sandrauga" atstovas K.J., trečiajam suinteresuotam asmeniui A.K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundÄ atsakovui Lietuvos profesinei sÄ jungai "Sandrauga" dėl sprendimo neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ panaikinimo, n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

a089b4fa-4dc3-40ce-9c30-2ab896b436f0 · Kauno apygardos administracinis teismas: Europos Teisingumo Teismo praktika diskriminacijos dėl lyties bylose, suformavo pagrindinius principus nagrinėjant diskriminacijos bylas kitais pagrindais. Diskriminavimo bylose paprastai nebÅ«na tiesioginių įrodymų, kurie vienareikÅ¡miÅ¡kai leistų tvirtinti, kad darbdavys veikė iÅ¡ diskriminacinių paskatų, arba kad siekė asmenį diskriminuoti. Europos Teisingumo Teismas byloje Jenkins v. Kingsgate (Clothing Productions) Ltd. (Case 96/80 [1981] ECR 911) Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas (Å¡ioje byloje mutati mutandis atsakovas, kuris iÅ¡ esmės gina trečiojo suinteresuoto asmens interesus) diskriminacijos byloje visiÅ¡kai įvykdo įrodinėjimo pareigÄ , jeigu pateikia nepalankaus poveikio faktus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-2341-428/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00178-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 16.8.; 74. (S)KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 12 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Laurai Mukaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Daliai Viskontienei, atsakovo Lietuvos profesinės sÄ jungos "Sandrauga" atstovams D.B., Lietuvos profesinės sÄ jungos "Sandrauga" atstovas K.J., trečiajam suinteresuotam asmeniui A.K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundÄ atsakovui Lietuvos profesinei sÄ jungai "Sandrauga" dėl sprendimo neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ panaikinimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos profesinės sÄ jungos „Sandrauga" 2015-01-28 raÅ¡te Nr. L-(D)-011 priimtÄ sprendimÄ neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ - griežtÄ papeikimÄ A.K. (b.l.4-9).PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė (b.l. 4-9) bei jo atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau - Kauno apskr. VPK) 2015-01-15 raÅ¡tu Nr. 20-S-9539 kreipėsi į Lietuvos profesinę sÄ jungÄ â€žSandrauga" (toliau -Profesinė sÄ junga) gauti sutikimÄ paskirti tarnybinę nuobaudÄ pareigÅ«nui A.K..

Profesinė sÄ junga 2015-01-28 raÅ¡tu Nr. L-(D)-011 atsisakė duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ (griežtÄ papeikimÄ ) pareigÅ«nui A. K.. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 43 straipsnio 4 punktas įpareigoja gauti iÅ¡ankstinį profesinės sÄ jungos renkamojo organo sutikimÄ , skiriant tarnybinę nuobaudÄ profesinių sÄ jungų nariams. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno apskr. VPK) Vidaus tyrimų skyriuje vykdant Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros (toliau - ProkuratÅ«ra) 2014-02-06 nutarimÄ iÅ¡kelti drausmės bylÄ Kauno apskr.

VPK pareigūnui A.K., 2014-02-10 buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Prokūratūros nutarime buvo konstatuotos aplinkybės, kad tyrėjas A. K. galėjo aplaidžiai atlikti savo pareigas, tuo padarydamas didelės žalos valstybei, t.y. padėdamas Ž.V. išvengti atsakomybės ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00111-13. Patvirtintoje tarnybinio patikrinimo 2015-01-14 išvadoje Nr. 20-IS-8 Kauno apskr. VPK Jonavos raj. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui A.K. (nuo 2012-01-05 iki 2013-10-09 ėjusiam Kauno apskr.

VPK Kauno m. Santakos PK VPS Å ilainių PN tyrėjo pareigas) už Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto, LR BPK 2 straipsnio, 116 straipsnio 1 dalies, 179 straipsnio 2 dalies. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymų Nr. 1-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 49 50, 51, 60 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymų Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 4.1, 4.8., 4.9., 4.20., 4.20. ir 4.28 punktų reikalavimų pažeidimus buvo pasiÅ«lyta skirti tarnybinę nuobaudÄ - griežtÄ papeikimÄ .

Kauno apskr. VPK 2015-01-15 raÅ¡tu Nr.20-S-9539 kreipėsi į Lietuvos profesinę sÄ jungÄ â€žSandrauga" dėl sutikimo skirti nuobaudÄ pareigÅ«nui A.K.. Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime pasisakyta, jog profesinės sÄ jungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ pareigÅ«nui - profesinės sÄ jungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumÄ tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigÅ«nui dėl jo narystės profesinėse sÄ jungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sÄ jungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sÄ jungose, nevertindamas pareigÅ«nui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų.

Profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ varžo darbdavio teises. Tarnyba vidaus reikalų įstaigose grindžiama statutiniais santykiais. Profesinės sÄ jungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo (Vidaus tarnybos statuto 44 str. 2 d.). Minėtos teisės normos nustato profesinėms sÄ jungoms pareigÄ savo teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai, protingai, jomis nepiktnaudžiauti ir be pakankamo pagrindo neriboti darbdavio teisių. Statutinių santykių pobÅ«dis lemia ypatingÄ drausmės ir drausminės atsakomybės reikÅ¡mę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigÅ«nams ir didesnius reikalavimus.

Tinkamas drausmės užtikrinimas - vidaus reikalų įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl Å¡ių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigÅ«no narystės profesinėje sÄ jungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvienÄ pareigÅ«no padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeldamas pavojų vieÅ¡am interesui. Akivaizdžiai matyti, kad A.K. padarytas tarnybinis nusižengimas nėra susijęs su naryste Profesinėje sÄ jungoje.

Profesinė sÄ junga be motyvų atsisakė duoti sutikimÄ pareigÅ«nui A. K. skirti tarnybinę nuobaudÄ - griežtÄ papeikimÄ ir tuo pažeidė darbdavio teises.Atsakovas prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , atsiliepime į praÅ¡ymÄ nurodė (b.l. 28-32) ir atsakovo atstovai teismo posėdyje panaÅ¡iai paaiÅ¡kino, jog Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2015-01-15 raÅ¡tu Nr. 20-S-9539 (toliau - pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Lietuvos profesinę sÄ jungÄ â€žSandrauga"' (toliau - atsakovas) su praÅ¡ymu duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ - griežtÄ papeikimÄ , pareigÅ«nui A.K. (toliau - trečiasis suinteresuotas asmuo).

Profesinės sÄ jungos komiteto nariai, posėdyje susipažinę su gautu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ pareigÅ«nui profesinės sÄ jungos renkamojo organo narui A.K., nustatė, kad A.K. galimai yra persekiojamas dėl savo narystės profesinėje sÄ jungoje. Profesinės sÄ jungos padalinio komitetas, atsižvelgė į ankstesnį trečiojo suinteresuoto asmens A. K. ir darbdavio (pareiÅ¡kėjo Å¡ioje byloje) santykius, t.y. tarnybinius ginčus Kauno apygardos administracinio teismo administracinėse byloje Nr. 1-407-423/2010 ir Nr. 1-697-414/2012.

Minėtose administracinėse bylose buvo nagrinėjami tarnybiniai ginčai tarp A.K. (trečiojo asmens) ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Teismo sprendimais minėtose bylose paskirtos A.K. tarnybinės nuobaudos buvo panaikintos dėl Å¡iurkščių tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių pažeidimų. Å ios aplinkybės sudarė faktinį ir teisinį pagrindÄ , renkamam organui pagrįstai konstatuoti, kad trečiasis asmuo yra sistemingai persekiojamas ir diskriminuojamas. Kauno apskr.

VPK, prieÅ¡ingai nei teigia skunde, tarnybinės drausmės procedÅ«ra siekia ne užtikrinti tinkamÄ Ä¯staigos darbÄ , tačiau bausti A.K. už priklausymÄ profesinei sÄ jungai, galimai kerÅ¡yti už ankstesnius pareiÅ¡kėjo nenaudai iÅ¡spręstus teisminius ginčus. Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekiama nustatyti garantijas statutiniams pareigÅ«nams - profesinių sÄ jungų nariams, kad jie nebÅ«tų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sÄ jungose dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sÄ jungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sÄ jungose.

Europos Teisingumo Teismo praktika diskriminacijos dėl lyties bylose, suformavo pagrindinius principus nagrinėjant diskriminacijos bylas kitais pagrindais. Diskriminavimo bylose paprastai nebÅ«na tiesioginių įrodymų, kurie vienareikÅ¡miÅ¡kai leistų tvirtinti, kad darbdavys veikė iÅ¡ diskriminacinių paskatų, arba kad siekė asmenį diskriminuoti. Europos Teisingumo Teismas byloje Jenkins v. Kingsgate (Clothing Productions) Ltd. (Case 96/80 [1981] ECR 911) Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas (Å¡ioje byloje mutati mutandis atsakovas, kuris iÅ¡ esmės gina trečiojo suinteresuoto asmens interesus) diskriminacijos byloje visiÅ¡kai įvykdo įrodinėjimo pareigÄ , jeigu pateikia nepalankaus poveikio faktus.

ETT nustatė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo neturi bÅ«ti reikalaujama įrodyti atsakovo taikyto diskriminacinio veiksmo (neveikimo) pagrindo. IeÅ¡kovo pareiga apsiriboja tuo, kad jis privalo įrodyti atsakovo priimto sprendimo diskriminacinį poveikį jam. Kai diskriminavimo faktinės aplinkybės pateiktos, įrodymų naÅ¡ta perkeliama atsakovui. Profesinė sÄ junga, priimdama skundžiama sprendimÄ , atsižvelgė į akivaizdų vadovybės nusistatymÄ prieÅ¡ A.K., bei faktÄ , kad pareigÅ«nas siekdamas iÅ¡vengti nepagrįsto neigiamo požiÅ«rio į jį, per trumpÄ laiko tarpÄ , neįprastai daug kartų naudojosi tarnybinio kaitumo galimybėmis persikeldamas dirbti į kitus Kauno apskr.

VPK padalinius. Tarnybinis kaitumas A.K. nepadėjo iÅ¡vengti sistemingos diskriminacinės aplinkos jo atžvilgiu.     Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir paaiÅ¡kino, jog inicijuoti teisminiai procesai dėl tarnybinių nuobaudų panaikinimo nepatiko darbdaviui, jautė vadovų nusiteikimÄ prieÅ¡ jį, nepalankų jo vertinimÄ dėl narystės profesinėje sÄ jungoje.      PraÅ¡ymas tenkintinas.     Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl profesinės sÄ jungos atsisakymo duoti sutikima skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ pareigÅ«nui, profesinės sÄ jungos renkamojo organo nariui, A.K. (trečiajam suinteresuotam asmeniui) teisėtumo.     Bylos medžiaga patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas dėl trečiojo suinteresuoto asmens A.K., vykdžiusio Kauno apskr.

VPK Kauno m. Santakos PK VPS Å ilainių PN tyrėjo pareigas, veiksmų buvo pradėtas 2014-02-10 (b.l. 66). Tarnybinis tyrimas dėl A.K. tarnybinės veiklos buvo inicijuotas Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2014-02-06 nutarimo iÅ¡kelti A.K. drausmės bylÄ pagrindu (b.l. 62-65). Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2014-02-06 nutarime buvo konstatuota, kad pareigÅ«nas A.K. (dirbęs Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK VPS Å ilainių PN tyrėju), aplaidžiai vykdydamas savo pareigas, galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 2 str., 166 str. 1 d. 1 p., 179 str. 1 d. ir 2 d., 180 str., 183 str., 185 str., 205-207 str., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08- 11 įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 2.1, 45-54, 60, 61 punktų reikalavimus.

Nutarime nurodyta, kad tyrėjas A. K., atlikdamas ikiteisminio tyrimo veiksmus bei jų neatlikdamas, nors privalėjo atlikti, galėjo aplaidžiai atlikti savo pareigas, tuo padarydamas didelę žalÄ valstybei ir nukentėjusiesiems, tokiu bÅ«du padėjo Ž.V. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00111-13. Minėtame nutarime buvo teigiama, kad A.K. veiksmuose galima įžvelgti BK 229 str. apibrėžtos nusikalstamos veikos požymių. Nutarime pažymėta, kad tyrėjo A.K. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl specialisto dalyvavimo įvykio vietos apžiÅ«roje gali bÅ«ti melagingi, todėl A.K. veiksmuose gali bÅ«ti BK 235 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis.

A.K. veika, jam prisipažinus, kad jis 2013-02-17 įformino įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ komisariato patalpose ir protokole nurodė, kad yra (duomenys nskelbtini), Kaune, bei pripažinimas, kad įvykio vietos apžiÅ«roje nedalyvavo protokole nurodytas T.S., kuris atvyko tik į komisariato patalpas, gali bÅ«ti vertinama kaip dokumento klastojimas, numatytas BK 300 str. 1 d. Taip pat paaiÅ¡kėjus, kad tyrėjo A. K. pateiktas kastetu vadinamas daiktas yra neÅ¡aunamasis ginklas, jo veikoje, kuomet jis minėtÄ daiktÄ Ä¯gijo ir neÅ¡iojo su savimi, gali bÅ«ti LR BK 258 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Nutarime nurodyta, kad Å¡ioms aplinkybėms patvirtinti arba paneigti bÅ«tinas iÅ¡samus tyrėjo A.K. tarnybinės veiklos patikrinimas, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti jo veikimo ir neveikimo aptariamo įvykio kontekste teisėtumÄ . Pradėtas 2014-02-10 tarnybinis patikrinimas dėl A.K. tarnybinės veiklos 2014-03-04 buvo sustabdytas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduota Kauno apskr. VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos virÅ¡ininkui spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A.K. atžvilgiu dėl prokuroro nutarime nurodytų galimai A.K. padarytų nusikalstamų veikų (b.l. 67-72).

Kauno apskr. VPK Vidaus tyrimų skyriuje 2014-11-13 buvo gauta prokuratÅ«ros 2014-11-06 nutarimas nutraukti A.K. atžvilgiu ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-1-00180-14 (b.l.74-92). Tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2015-01-28 (b.l.61). Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada buvo suraÅ¡yta ir patvirtinat 2015-01-14 (b.l.11-24). PareiÅ¡kėjas 2015-01-15 raÅ¡tu Nr. 20-S-9539 kreipėsi į Lietuvos profesinę sÄ jungÄ â€žSandrauga"' su praÅ¡ymu duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ - griežtÄ papeikimÄ , pareigÅ«nui A.K..

Lietuvos profesinė sÄ junga „Sandrauga" 2015-01-28 raÅ¡tu Nr. L-(D)-011 atsisakė duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ (griežtÄ papeikimÄ ) pareigÅ«nui A. K. (b.l. 25).Vidaus tarnybos statuto (toliau tekste - Statutas) 43 str. 1 d. numatyta, kad vidaus reikalų įstaigų pareigÅ«nams yra suteikta teisė steigti profesines sÄ jungas ar stoti į jas savo interesams ginti. Å io Statuto IX skirsnyje (43 - 45 str.) yra reglamentuoti profesinių sÄ jungų veiklos ypatumai vidaus reikalų įstaigose. Statuto 43 str. 4 d. numatyta, kad profesinių sÄ jungų nariams (iÅ¡skyrus iÅ¡imtį, nustatytÄ Å¡io straipsnio 5 dalyje ir Å¡io Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kai pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos iÅ¡rinkus jį į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sÄ jungos organus, jei su juo Å¡i profesinė sÄ junga sudaro darbo sutartį) negali bÅ«ti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iÅ¡ tarnybos dėl jų narystės profesinėse sÄ jungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sÄ jungų nariams arba jų veiklos profesinėse sÄ jungose.

Todėl įstatymu nustatyta bÅ«tinybė gauti iÅ¡ankstinį profesinės sÄ jungos sutikimÄ dėl darbdavio taikomos tarnybinės atsakomybės tuo pačiu yra ir garantija profesinės sÄ jungos nariams, jog bÅ«tų iÅ¡vengta galimybės diskriminuoti pareigÅ«nus dėl jų veiklos profesinėse sÄ jungose ir, kad su jais nebÅ«tų susidorota už tokiÄ veiklÄ , taip pat užtikrinant lygias su kitais pareigÅ«nais teises. Pažymėtina, kad tarnyba vidaus reikalų įstaigose grindžiama statutiniais (pavaldumo) santykiais.

Statuto 44 str. 2 d. nustatyta, kad profesinės sÄ jungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo. Taigi statutinių santykių pobÅ«dis lemia ypatingÄ drausmės ir drausminės atsakomybės reikÅ¡mę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigÅ«nams ir didesnius reikalavimus. Tinkamas drausmės užtikrinimas – tai vidaus reikalų įstaigos veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl Å¡ių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigÅ«no narystės profesinėje sÄ jungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvienÄ pareigÅ«no padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip pat sukelti pavojų vieÅ¡ajam interesui.

Minėtos teisės normos nustato profesinėms sÄ jungoms pareigÄ savo teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai, protingai, jomis nepiktnaudžiauti ir be pakankamo pagrindo neriboti darbdavio teisių.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad dėl profesinės sÄ jungos renkamo organo atsisakymo duoti sutikimÄ patraukti tarnybinėn atsakomybėn profesinės sÄ jungos narį nuosekliai laikomasi pozicijos, kad profesinės sÄ jungos renkamasis organas, gavęs vidaus tarnybos įstaigos vadovo, priėmusio sprendimÄ dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimÄ si sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ pareigÅ«nui, kuris yra profesinės sÄ jungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo) turi iÅ¡spręsti jo kompetencijai priskirtÄ klausimÄ - patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigÅ«no narystės profesinėse sÄ jungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sÄ jungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sÄ jungose, t.y. neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) analizuoti ir vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iÅ¡ esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigÅ«no kaltės. Profesinė sÄ junga, svarstydama, ar duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigÅ«no tarnybos funkcijų vykdymų nesusijusių priežasčių, t.y. dėl jo narystės profesinėse sÄ jungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sÄ jungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sÄ jungose (Statuto 43 straipsnio 4 dalis).

Teisę spręsti tarnybinės (drausminės) atsakomybės klausimus, tarp jų – ar pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , ar yra dėl to kaltas, kokia konkreti nuobauda turi bÅ«ti skiriama ir pan., įstatymų leidėjas suteikė darbdaviui (pagal Statuto 26 straipsnio 8 dalį tarnybines nuobaudas pareigÅ«nams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A5-791/2007, 2008 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A438-1751/2008, 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900/2009 ir kt.).Pažymėtina, kad tuo atveju, jei profesinės sÄ jungos renkamasis organas nustato, jog vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovas nori skirti pareigÅ«nui tarnybinę nuobaudÄ dėl jo narystės profesinėse sÄ jungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sÄ jungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sÄ jungoje, Å¡iÄ nustatytÄ aplinkybę turi pagrįsti nutarime dėl atsisakymo duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ konkrečiais įrodymais bei turimais įrodymais pagrįstais motyvais, o ne prielaidomis ar įtarimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009).

Taigi, profesinės sÄ jungos renkamojo organo sutikimas skiriant nuobaudÄ vidaus reikalų tarnybos pareigÅ«nui – profesinės sÄ jungos nariui, iÅ¡skyrus nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, reikalingas visais atvejais. Nesant profesinės sÄ jungos renkamojo organo sutikimo tarnybinei nuobaudai skirti pareigÅ«nui - profesinės sÄ jungos nariui arba atsisakymÄ duoti sutikimÄ panaikinančio teismo sprendimo, paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta.Profesinė sÄ junga neduodama sutikimo tarnybinei nuobaudai skirti skundžiamame akte nenurodė jokių pagrįstų motyvų bei įrodymų pagrįsti iÅ¡vadai, jog nuobauda galimai gali bÅ«ti skiriama dėl A.K. narystės profesinėje sÄ jungoje (b.l.56-58).

Atsakovas atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti A.K. tarnybinę nuobaudÄ grindė Lietuvos profesinę sÄ jungÄ â€žSandrauga" Kauno apskrities policijos pareigÅ«nų ir darbuotojų profesinės sÄ jungos Renkamojo organo – komiteto 2015-01-28 susirinkimo – posėdžio protokole nurodytais susirinkimo dalyvių argumentais. IÅ¡ minėto protokolo turinyje nurodytų susirinkimo dalyvių nuomonės, taip pat iÅ¡ atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų ir iÅ¡ atsakovo atstovų paaiÅ¡kinimų galima spręsti, jog atsisakoma duoti sutikimÄ skirti A.K. griežtÄ papeikimÄ , nes jo atžvilgiu buvo inicijuotos trys tarnybinės nuobaudos.

PareiÅ¡kėjo paskirtos dvi tarnybinės nuobaudos po teisminio proceso buvo panaikintos. Todėl praÅ¡ant sutikimo skirti A.K. trečiÄ jÄ tarnybinę nuobaudÄ dėl neva neteisingai A.K. atliktų procesinių veiksmų ikiteisminio tyrimo metu, atsakovas įžvelgiama Å¡io pareigÅ«no persekiojimo požymių. Pažymėtina, jog Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-407-423/2010 buvo ginčijamas A.K. 2010-01-05 paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos teisėtumas. Nuobauda A.K. buvo paskirta už dviejų ikiteisminių tyrimo medžiagų nesavalaikį tyrimÄ , ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlikimÄ .

Å ioje administracinėje byloje Nr. I-407-423/2010 teismo 2010-04-29 sprendimu paskirtÄ nuobaudÄ buvo panaikinta. Teismas 2010-04-29 sprendime nurodė, jog tarnybinis kaltinimas A.K. dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, grindžiama tik faktinių aplinkybių, susijusių su ikiteisminio tyrimo eiga baudžiamosiose bylose Nr. 63-1-00770-08 ir Nr. 24-1-00186-09, konstatavimu, visiÅ¡kai nevertinant pareigÅ«no A.K. kaltės, neveikimo metu buvusių faktinių aplinkybių, objektyviai sÄ lygojusių neveikimÄ ar galėjimÄ veikti, kaip to reikalauja teisės aktai.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo vertinami pareiÅ¡kėjo procesiniai veiksmai dviejose ikiteisminio tyrimo bylose, neatsižvelgiant ir nevertinant pareiÅ¡kėjo darbo apimties ir pobÅ«džio kitose bylose. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2011-04-05 iÅ¡nagrinėjęs Kauno apskr. VPK apeliacinį skundÄ paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2010-04-29 sprendimÄ , konstatuodamas, kad atsakovo pateikti argumentai ir įrodymai turi prielaidų pobÅ«dį ir nepaneigia pareiÅ¡kėjo duotų paaiÅ¡kinimų dėl jo kaltės nebuvimo.

Kitoje Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-697-414/2012 buvo ginčijamas A.K. 2012-02-03 paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos teisėtumas. Nuobauda A.K. buvo paskirta už ikiteisminiuose tyrimuose laiku neįvykdytų prokuroro duotų nurodymų, neatliktų procesinių veiksmų, ikiteisminio tyrimo medžiagų nepateikimo tikrinti prokurorui. Teismas 2012-04-10 sprendime konstatavo, jog nagrinėjamojoje byloje ginčas iÅ¡ esmės buvo kilęs dėl profesinės sÄ jungos iÅ¡reikÅ¡tos valios pobÅ«džio, t.y. atsakovui - Kauno apskr.

VPK klaidingai suprantant profesinės sÄ jungos iÅ¡reikÅ¡ta valiÄ neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ . Teismas sprendė, jog profesinė sÄ junga nedavė sutikimo skirti tarnybinę nuobauda A.K., todėl buvo nepagrįstai paskirta nuobauda nesant profesinės sÄ jungos sutikimo. Administracinėje byloje Nr. 1-697-414/2012 skundžiamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigÅ«nui A.K. buvo panaikintas. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , paliko nepakeistÄ Kauno apygardos administracinio teismo 2012-04-10 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-697-414/2012.

Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog paskirtos A.K. tarnybinės nuobaudos buvo panaikintos iÅ¡ esmės dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«rinių pažeidimų, t.y. dėl nepakankamų A.K. kaltės įrodymų pagrindimo ir dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo be profesinės sÄ jungos sutikimo, Kauno apskr. VPK klaidingai suprantant profesinės sÄ jungos atsisakymÄ skirti A.K. konkrečiÄ tarnybinę nuobaudÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog minėtų tarnybinių nusižengimų tyrimas A.K. atžvilgiu 2010 m. ir 2014 m. buvo pradėtas Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro iniciatyva.

Tarnybinio nusižengimo tyrimas 2012 m. A.K. buvo pradėtas Kauno apskr. VPK virÅ¡ininko pavaduotojo tarnybiniu praneÅ¡imu. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad A.K. buvo persekiojamas Kauno apskr. VPK dėl savo narystės profesinėje sÄ jungoje.       Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sÄ raÅ¡Ä , kriterijus, bÅ«tinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarkÄ , kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau – Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Ar pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus suraÅ¡oma tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, joje iÅ¡dėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimÄ (Statuto 26 str., Tvarkos 23 p.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi bÅ«ti nustatyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ (Tvarkos 23 p.). Taigi tarnybinio nusižengimo tyrimo dalykÄ sudaro įrodymų vertinimas nustatant tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės elementus – pareigÅ«no neveikimÄ , dėl pažeidimo kilusias pasekmes, pareigÅ«no kaltę, bei jų reikÅ¡mę tarnybinės atsakomybės taikymui.        Nagrinėjamu atveju, nurodyto tarnybinio nusižengimo duomenys ir nustatytos aplinkybės bei įrodymai lėmė tarnybinį tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų įsitikinimÄ , kad A.K. padarė tarnybinį nusižengimÄ už kurį buvo siÅ«loma skirti tarnybinę nuobaudÄ .

Teismų sprendimuose administracinėse bylose Nr. I-407-423/2010 ir Nr. I-697-414/2012 nebuvo nustatyta, kad Kauno apskr. VPK atliekant A.K. tarnybinių nusižengimų tyrimÄ ir skiriant jam tarnybines nuobaudas buvo koks nors A.K. darbdavio - Kauno apskr. VPK Å¡aliÅ¡kumas, tendencingumas, piktnaudžiavimas įgaliojimais ar kiti akivaizdÅ«s esminiai tarnybinių nusižengimų tyrimo proceso, jį reglamentuojančių imperatyvių teisės normų pažeidimai dėl kurių paskirtos tarnybinės nuobaudos buvo pripažintos neteisėtomis.

Be to pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog valstybės institucijų (valstybės) neteisėti veiksmai gali bÅ«ti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, aiÅ¡kus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumÄ gali bÅ«ti atsižvelgta į situacijų sudėtingumÄ , tekstų taikymo ar aiÅ¡kinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumÄ , įrodymų aiÅ¡kumÄ ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 275–287).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjo - Kauno apskr. VPK veiksmai dėl panaikintų tarnybinių nuobaudų skyrimo buvo susiję su įrodymų vertinimu, profesinės sÄ jungos iÅ¡reikÅ¡tos valios dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ neaiÅ¡kumo. Ä®rodymų nepakankamumas A.K. tarnybinei kaltei pagrįsti ir klaidingas profesinės sÄ jungos valios teisinis vertinimas buvo nustatytas tik teisminių nagrinėjimu metu minėtose Kauno apygardos administracinio teismo bylose Nr. I-407-423/2010 ir Nr. I-697-414/2012.

Nurodytos aplinkybės įgalina teigti, jog pareiÅ¡kėjo veiksmai, susiję su tarnybinių nusižengimų konstatavimu A.K. atžvilgiu ir jų teisinis vertinimas, nebuvo Kauno apskr. VPK kompetencijos ribų ir imperatyvių teisės normų pažeidimas. Nesant nustatyta kitų pagrįstų duomenų, vien tik tarnybinių nuobaudų panaikintas teisminių procesų metu, negali bÅ«ti vertinamas kaip A.K. persekiojamas dėl jo narystės profesinėje sÄ jungoje. Profesinėms sÄ jungoms nėra suteikta teisė vertinti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«ros pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

Profesinės sÄ jungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimÄ , ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma pareigÅ«nui dėl jo veiklos ar narystės profesinėje sÄ jungoje. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog atsakovo atsisakymas duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ pareigÅ«nui A.K. yra nepagrįstas ir neteisėtas ir tai sudaro pagrindÄ jį panaikinti, kadangi byloje nėra nustatyta jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių manyti, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas trečiajam suinteresuotam asmeniui A.K. yra susijęs su Å¡io pareigÅ«no naryste profesinėje sÄ jungoje.

Spręsdamas šį ginÄÄ teismas nevertina numatomos skirti pareigÅ«nui A.K. tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat Å¡io pareigÅ«no kaltės dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, kaip nesusijusių su Å¡ios bylos ginčo dalyku. Tokia administracinių teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose formuoja Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A4-1240/2003, Nr. A11-37/2004, Nr. A3-170/2004).IÅ¡dėstytų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 straipsniais, teisėja n u s p r e n d ž i a:             PraÅ¡ymÄ patenkinti. Panaikinti Lietuvos profesinės sÄ jungos „Sandrauga" 2015-01-28 raÅ¡te Nr. L-(D)-011 priimtÄ sprendimÄ neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ - griežtÄ papeikimÄ A.K.. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                            Jolanta Medvedevienė