Legislator Case Law & Legislation
a0882c0a-ea64-4751-b5f7-2bbec919c8cc AI generated

a0882c0a-ea64-4751-b5f7-2bbec919c8cc · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number a0882c0a-ea64-4751-b5f7-2bbec919c8cc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 183 509,26 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2018–2019 metus, 715,69 Eur delspinigių, susidariusių kiekvienai atitinkamo mokestinio laikotarpio nepriemokai skaičiuojant 0,03 proc. delspinigius (skaičiuojant iki 180 dienų) iki Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo (ieÅ¡kinyje padarytas raÅ¡ymo apsirikimas nurodant „iki teismo įsakymo“) visiÅ¡ko įvykdymo.

Legislator headnote

AI generated

a0882c0a-ea64-4751-b5f7-2bbec919c8cc · Klaipėdos apygardos teismas: Patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodo, jog 2014 m. liepos 3 d. įvykusio aukciono pagrindu buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-147, pagal kuriÄ Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, iÅ¡nuomojo UAB „Eko žaliavos“ 0,0336 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 99 metų laikotarpiui. Sutartyje numatyta, kad žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-630-796/2020 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00554-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.16.8.; 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovui L.

A., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eko žaliavos“ atstovui advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovui A. P. (A. P.), žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eko žaliavos“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EKO žaliavos“ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl atleidimo nuo dalies valstybinės žemės nuomos mokesčio, n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 183 509,26 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2018–2019 metus, 715,69 Eur delspinigių, susidariusių kiekvienai atitinkamo mokestinio laikotarpio nepriemokai skaičiuojant 0,03 proc. delspinigius (skaičiuojant iki 180 dienų) iki Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo (ieÅ¡kinyje padarytas raÅ¡ymo apsirikimas nurodant „iki teismo įsakymo“) visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Nurodo, jog atsakovė yra Valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininkė pagal 2014 m. liepos 3 d. ir 2016 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. Atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų pagal parengtas žemės nuomos mokesčio deklaracijas ir yra skolinga valstybinės žemės nuomos mokestį ir delspinigius. 3. 2020 m. vasario 12 d. (per EPP) atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eko žaliavos“ pateikė byloje atsiliepimÄ , kuriame nurodo, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Valstybinės žemės nuomos sandoris buvo sudarytas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, nustatant, kad atsakovė galės naudotis valstybinės žemės sklypais pagal jų naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ , įregistruotÄ Nekilnojamojo turto registre, tačiau dėl ieÅ¡kovės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos veiksmų iÅ¡sinuomotais žemės sklypais atsakovė iki Å¡iol negali naudotis. IeÅ¡kovė visaip trukdo atsakovei pradėti statybos darbus Å¡iuose žemės sklypuose, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡nuomojo atsakovei valstybinės žemės sklypus su siurprizinėmis sÄ lygomis ir neinformavo atsakovės, kad ji iÅ¡sinuomotais valstybinės žemės sklypais negalės naudotis ilgÄ laikÄ , nes juose dar iÅ¡ savo lėšų reikės atlikti archeologinius tyrimus.

Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė šiuo metu negali naudotis dalimi išsinuomotų žemės sklypų ne dėl savo kaltės, mano, kad jai turėtų būti sumažintas valstybinės žemės nuomos mokestis, todėl ji šiuo metu rengia priešieškinį byloje.

4. IeÅ¡kovė byloje pateikė dublikÄ , kuriame nurodo, jog atsakovė kaltina ieÅ¡kovę ir Nacionalinę žemės tarnybÄ kažkokiais tariamais veiksmais, dėl kurių atsakovė negalėjo / negali:

1) naudotis pagal valstybinės žemės nuomos sutartis valdomais žemės sklypais;

2) mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčių. Atsakovė nurodė, jog tokių veiksmų įrodymus pateiks tik su prieÅ¡ieÅ¡kiniu (dėl didelio dokumentų kiekio ir reikalingo papildomo laiko), todėl ieÅ¡kovė dublike negali pasisakyti dėl atsakovės prielaidų. Pažymi, kad atsakovė pasisakydama dėl kaltinimų byloje nedalyvaujančiai Nacionalinei žemės tarnybai, siekiant proceso operatyvumo ir objektyvumo, kažkodėl nepraÅ¡o į bylÄ Ä¯traukti Nacionalinės žemės tarnybos. Todėl praÅ¡o trečiuoju asmeniu į bylÄ Ä¯traukti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM).

5. Taip pat nesutinka su atsakovės motyvais dėl NŽT prie ŽŪM siurprizinių žemės nuomos sutarčių sÄ lygų, apie kurias atsakovei nebuvo žinoma, t. y. apie bÅ«tinybę atlikti archeologinius tyrinėjimus, nes atsakovės pasiraÅ¡ytų žemės ((duomenys neskelbtini)) nuomos sutarčių 7.2.1 punktuose aiÅ¡kiai nurodyta apie archeologinių tyrimų bÅ«tinybę.

6. Atsakovė 2020 m. kovo 16 d. byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį. Atsakove pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodyta Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, UAB „Eko žaliavos“ taip pat siÅ«lo atsakove pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį įtraukti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ; tenkinti atsakovės UAB „Eko žaliavos“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir atsakovę 3 (trejiems) metams, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 1 d., atleisti nuo žemės nuomos mokesčio pagal 2016 m. lapkričio 15 d.

Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis, kurių Nr. 13SŽN-297-(14.13.55), Nr. 13SŽN-315-(14.13.55), Nr. 13SŽN-301-(14.13.55), Nr. 13SŽN-299-(14.13.55), Nr. 13SŽN-300-(14.13.55), Nr. 13SŽN-298-(14.13.55), Nr. 13SŽN-296-(14.13.55), Nr. 13SŽN-294-(14.13.55); iš atsakovės UAB „Eko žaliavos“ priteisti Lietuvos valstybei 2 085,00 Eur žemės nuomos mokesčio pagal 2014 m. liepos 3 d. Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartį Nr. 13SŽN-(14.13.55)-147; priteisti iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakovės UAB „Eko žaliavos“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. 7. 2020 m. balandžio 21 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, jog atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių kildinama ir apskaičiuojama žala, kurios atlyginimo reikalaujama iÅ¡ ieÅ¡kovės; nenurodo nė vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, nenurodyta, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė privalo atlyginti atsakovės tariamÄ Å¾alÄ . Tariamos žalos atlyginimo motyvai kildinami iÅ¡ sutartinių santykių su trečiÄ ja Å¡alimi (Nacionaline žemės tarnyba), dėl kurių turinio kilusį ginÄÄ atsakovė netgi nuslėpė nuo ieÅ¡kovės, todėl praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. 8. 2020 m. gegužės 15 d. atsakovė UAB „Eko žaliavos“ byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo patikslino Å¡alis ir atsakove nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. 9. 2020 m. spalio 9 d. atsakovė UAB „Eko žaliavos“ pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo dar kartÄ patikslino byloje dalyvaujančius asmenis ir atsakove nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiaisiais asmenimis – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ .

10. Patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodo, jog 2014 m. liepos 3 d. įvykusio aukciono pagrindu buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-147, pagal kuriÄ Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, iÅ¡nuomojo UAB „Eko žaliavos“ 0,0336 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 99 metų laikotarpiui. Sutartyje numatyta, kad žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

Žemės nuomos mokesčio dydis metams – 21 600,00 Lt. 11. 2018 m. kovo 28 d. kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių su praÅ¡ymu parduoti šį žemės sklypÄ , tačiau 2018 m. balandžio 24 d. gavo neigiamÄ atsakymÄ Nr. (13SD-909-(14.13.104.), kurį apskundė teismui. Teismai pripažino, kad NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2018 m. balandžio 24 d. neteisėtai atsisakė parduoti šį žemės sklypÄ , o tai reiÅ¡kia, kad nuo Å¡ios datos UAB „Eko žaliavos“ įgijo teisę šį žemės sklypÄ valdyti nuosavybės teise, todėl nuo Å¡ios datos nebegali bÅ«ti skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis (tik nekilnojamojo turto mokestis).

Å iuo metu NŽT prie ŽŪM dar nėra pardavusi UAB „Eko žaliavos“ Å¡io žemės sklypo ir vis vilkina tai padaryti, todėl UAB „Eko žaliavos“ vis dar negali realizuoti savo teisės valdyti šį žemės sklypÄ nuosavybės teise, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ji privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį pagal 2014 m. liepos 3 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-147. Valstybinės žemės nuomos mokestis už sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), turi bÅ«ti apskaičiuotas tik už 2018 metų pirmuosius keturis mėnesius ir jo dydis yra 2085 Eur. 12. 2016 m. spalio 19 d.

įvykusio valstybinės žemės sklypų nuomos aukciono pagrindu 2016 m. lapkričio 15 d. išsinuomojo Klaipėdos mieste esančius neužstatytus pastatais žemės sklypus, adresais: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai buvo suformuoti detaliuoju planu (toliau – ir Detalusis planas), patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 12 d. sprendimu. Šie žemės sklypai skirti komercinės paskirties pastatų statybai ir eksploatacijai. Atsakovė išsinuomojo žemės sklypus siekdama juose pastatyti du viešbučius su komercinėmis patalpomis.

13. Atsakovė nurodo, kad nuo 2019 m. kovo 25 d. iki šiol ji negali naudoti išsinuomotų iš valstybės (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų tam tikslui, kuriam jie buvo išnuomoti, t. y. pastatų, numatytų teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu, projektavimui ir statybai, kadangi su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kyla ginčų dėl projektuojamų pastatų aukščių.

14. Be to, visų Å¡ių žemės sklypų nuomos sutartyse (7.2 punkte) yra nurodytos papildomos žemės sklypo nuomos aukciono sÄ lygos, t. y. žemės sklypo nuomininkas prieÅ¡ vykdydamas žemės judinimo darbus privalo atlikti archeologinius tyrimus (Sutarties 7.2.1 punktas); žemės sklypo nuomininkas įrengia pėsčiųjų tako (su epizodiniu automobilių pravažiavimu) atkarpÄ , automobilių stovėjimo aikÅ¡telę Å¡alia jo, pėsčiųjų tako sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini) (Sutarties 7.2.2 punktas);

žemės sklypo nuomininkas finansuoja inžinerinių tinklų iÅ¡kėlimÄ (Sutarties 7.2.3 punktas). Å iuose trijuose punktuose labai aiÅ¡kiai nurodyta, kad UAB „Eko žaliavos“ savo lėšomis iÅ¡ Å¡ių žemės sklypų privalo iÅ¡kelti tik inžinerinius tinklus ir dėl to ginčo nekyla, tačiau nenurodyta, kad archeologinius tyrimus, pėsčiųjų tako, automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ir pėsčiųjų tako sankryžos įrengimÄ privalo finansuoti atsakovė. UAB „Eko žaliavos“ Å¡iuos darbus dabar atlieka iÅ¡ savo lėšų ir pagrįstai tikėjosi, kad atsižvelgiant į sumÄ , kuria bus finansuojami Å¡ie papildomi darbai, įmonė bus atleista nuo žemės nuomos mokesčio, tačiau taip neatsitiko.

Tada kyla klausimas, kas turi finansuoti archeologinius tyrimus, pėsčiųjų tako, automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ir pėsčiųjų tako sankryžos įrengimÄ . Atsakovė pagrįstai mano, kad neaptarti darbai turi bÅ«ti finansuojami iÅ¡ savivaldybės ar valstybės lėšų, tačiau Å¡iuo metu juos atlieka atsakovė iÅ¡ savo lėšų.

15. UAB „Eko žaliavos“ nurodo, kad aukciono sÄ lygos buvo nesÄ Å¾iningos ir niekas negalėjo tikėtis, kad iÅ¡sinuomojamuose žemės sklypuose 10 metų, o gal ir daugiau nebus galima vykdyti komercinės veiklos, jei apskritai ji bus galima. Kadangi UAB „Eko žaliavos“ Å¡iems projektams iÅ¡leido daug pinigų, ji nenori trauktis ir nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarčių dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų, todėl mano, kad bÅ«tų sÄ Å¾ininga ir adekvatu, kad Å¡ia finansine naÅ¡ta pasidalytų abi sandorio pusės proporcingai ir tai galėtų bÅ«ti atsakovės atleidimas nuo žemės nuomos mokesčio bent jau 3 metams.

16. Taigi atsakovė vertina, kad visus žemės nuomos mokesčius yra sumokėjusi už 2016 ir 2017 metus, o nuo 2018 m. atsisakė mokėti, nes, pirma, ieškovė daro neteisėtas kliūtis statybos projektams parengti, o antra, iki šiol ji negali naudotis išsinuomotais žemės sklypais, nes jų naudojimas negalimas, kol juose nebus atlikti išsamūs tyrimai ir kol nebus nustatyta, ar juose nėra vertingų istorinių daiktų (senojo miesto liekanų), saugotinų kaip kultūros paveldas, kuriuos komercinių pastatų statyba gali sunaikinti.

17. Bendrovė iÅ¡sinuomojo Statybinius sklypus, kurie yra kitos paskirties, naudojimo bÅ«das – „komercinės paskirties objektų teritorijos“, todėl pagrįstai tikėjosi, kad iÅ¡ karto galės juos naudoti pagal jų naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ , t. y. juose statyti du vieÅ¡bučio paskirties pastatus, kaip tai numatyta Detaliajame plane. Tik atsakovei iÅ¡sinuomojus Statybinius žemės sklypus, paaiÅ¡kėjo, kad Detaliajame plane nurodyta statyba galbÅ«t negalima, nes tai priklausys nuo atliktų archeologinių tyrimų, be to, dabar Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sako, kad projektuoti ir statyti Statybiniuose žemės sklypuose negalima nekoreguojant Detaliojo plano sprendinių, nes jame nenustatyti kai kurie privalomieji teritorijos rodikliai, todėl statyti apie 17 m aukščio pastatų žemės sklypuose negalima, o reikėtų statyti beveik per pusę mažesnius, t. y. 11 m aukščio, o kiek ir ko bus galima tiksliai statyti, paaiÅ¡kėtų parengus iÅ¡ naujo Detalųjį planÄ .

Atsakovė pažymi, kad valstybinės žemės nuomos santykiams visų pirma taikytinos Civilinio kodekso normos. Nuomotojas atsako už iÅ¡nuomoto daikto trÅ«kumus, kurie visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies kliudo naudoti daiktÄ pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trÅ«kumus nežinojo (CK 6.485 straipsnio 1 dalis). Kadangi sandorių (žemės nuomos) pagrindu UAB „Eko žaliavos“ iÅ¡sinuomojo daiktus (Statybinius žemės sklypus), kurių kurį laikÄ negali naudoti pagal jų paskirtį, Lietuvos valstybė, kuriai UAB „Eko žaliavos“ įsiskolino, kaip kreditorė, laikytina pažeidusia prievolę (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas) perduoti laikinai naudotis daiktÄ , tinkamÄ naudoti pagal jo paskirtį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybė, kaip nuomotoja iÅ¡ nuomos teisinių santykių, atsako už iÅ¡nuomotų Statybinių žemės sklypų trÅ«kumus, t. y. už tai, kad dėl neatliktų tyrimų ir netinkamai parengto Detaliojo plano neįmanoma jų naudoti pagal paskirtį, ir nesvarbu, ar kreditorė Lietuvos valstybė, suformuodama Statybinius žemės sklypus ir sudarydama nuomos sutartis, apie galimus tyrimų rezultatus žinojo ar nežinojo (CK 6.485 straipsnio 1 dalis). Kadangi kreditorė dėl savo kaltės neįvykdė pareigos skolininkei UAB „Eko žaliavos“ perduoti naudotis žemės sklypus, tinkamus pastatų statybai, dėl to skolininkė pagrįstai sustabdė prievolės (sutartos žemės nuomos kainos mokėjimo) vykdymÄ (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir teismo praÅ¡o iÅ¡ dalies (3 metams) atleisti jÄ nuo prievolės vykdymo (CK 6.64 straipsnio 2 dalis). 18. 2020 m. birželio 5 d. ir 2020 m. spalio 15 d. teisme buvo gauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsiliepimai į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuose nurodo, jog patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio motyvai bei esmė nepasikeitė, todėl Savivaldybės administracija nekartoja 2020 m. balandžio 21 d. atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį motyvų ir pridėtų įrodymų ir teismo praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkinti. 19. 2020 m. spalio 19 d.

įvykusio teismo posėdžio metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovas L. A. paaiÅ¡kino, jog su patikslintu ieÅ¡kiniu yra susipažinęs, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atsiliepimo neteiks. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės teismo posėdyje. Nurodė, jog CPK 141 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui nereikalingas.

20. Atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ 2020 m. gegužės 15 d. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, kuriuo praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, nėra tinkama atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, kadangi ieÅ¡kovė nenurodė jokio teisinio pagrindo, pagal kurį valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, atliktų žemės nuomos mokesčio administravimo funkcijÄ . Nurodo, jog atsakove pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį turi bÅ«ti Klaipėdos miesto savivaldybė.

21. Pažymi, kad bendrovė ne tik naudojasi žemės sklypais, bet ir įkeitė nuomos teises kreditoriams, atliko nuomojamų sklypų keitimus su UAB „Alligra“, taigi gali naudotis žemės sklypais. Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo nurodo, kad ieškovė nesumoka visos žemės sklypo kainos, o išsimokėtinai pirkimas negalimas, kadangi bendrovė įkeitė nuomos teisę. Taip pat nurodo, kad nuomos sutartyse aiškiai yra nurodyta, kad archeologinius ir istorinius tyrimus privalo atlikti nuomininkas, t. y. pati bendrovė, tokius įsipareigojimus pati bendrovė prisiėmė laisva valia dalyvaudama aukcione ir pasirašydama valstybinės žemės nuomos sutartis.

Lietuvos valstybė jokios prievolės nėra pažeidusi, visos aukciono ir sandorių sÄ lygos buvo atviros ir nenuslėptos. Nacionalinė žemės tarnyba buvo patvirtinusi numatomų iÅ¡nuomoti žemės sklypų duomenis ir sÄ lygas, kurių 15 punkte buvo numatytos papildomos žemės nuomos aukciono sÄ lygos: žemės sklypo nuomininkas prieÅ¡ vykdydamas žemės judinimo darbus privalo atlikti archeologinius tyrimus; žemės sklypo nuomininkas įrengia pėsčiųjų tako (su epizodiniu automobilių pravažiavimu) atkarpÄ , automobilių stovėjimo aikÅ¡telę Å¡alia jo, pėsčiųjų tako sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini) gatvėmis;

žemės sklypo nuomininkas finansuoja žemės sklypuose pagal detaliojo plano sprendinius projektuojamiems pastatams trukdančių inžinierinių tinklų iÅ¡kėlimÄ ir dviejų dujų slėgio reguliatorių perkėlimÄ . Tos pačios nuostatos buvo perkeltos į valstybinių žemės nuomos sutarčių 7.2 punktÄ . Taigi visos sÄ lygos buvo atviros ir žinomos. Atsakovė tiesiog bando be pagrindo visÄ rizikÄ perkelti valstybės institucijoms. 22. 2020 m. spalio 19 d. įvykusio teismo posėdžio metu NŽT prie ŽŪM atstovas A.

P. paaiÅ¡kino, jog su patikslintu ieÅ¡kiniu yra susipažinęs, palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės teismo posėdyje. Nurodė, jog CPK 141 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui nereikalingas. IeÅ¡kinys tenkintinas. PrieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas 23. Nagrinėjamoje byloje yra keliami tinkamo ieÅ¡kovo pagal ieÅ¡kinį, tinkamo atsakovo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį klausimai, taip pat atleidimo nuo dalies valstybinės žemės nuomos mokėjimo ir įsiskolinimo už valstybinės žemės nuomÄ klausimai.

Faktinės bylos aplinkybės 24. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog 2014 m. gegužės 2 d. įvyko žemės sklypo nuomos aukcionas, kurį laimėjo UAB „Eko žaliavos“. 2014 m. liepos 3 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-147, pagal kuriÄ Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, iÅ¡nuomojo atsakovei UAB „Eko žaliavos“ 99 metų laikotarpiui 0,0336 ha ploto žemės sklypÄ , kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Valstybinės žemės nuomos sutarties 1 ir 2 punktai).

Žemės nuomos mokesčio dydis metams – 6255,79 Eur (21 600,00 Lt) (Valstybinės žemės nuomos sutarties 10 punktas). 2016 m. spalio 19 d. įvyko valstybinės žemės sklypų nuomos aukcionas, kurio rezultatų pagrindu atsakovei UAB „Eko žaliavos“ pagal 2016 m. lapkričio 15 d. Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis, kurių Nr. 13SŽN-297-(14.13.55), Nr. 13SŽN-315-(14.13.55), Nr. 13SŽN-301-(14.13.55), Nr. 13SŽN-299-(14.13.55), Nr. 13SŽN-300-(14.13.55), Nr. 13SŽN-298-(14.13.55), Nr. 13SŽN-296-(14.13.55), Nr. 13SŽN-294-(14.13.55), 2016-11-15 buvo išnuomoti Klaipėdos mieste esantys pastatais neužstatyti žemės sklypai: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio ir atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį tinkamumo 25. Atsakovė byloje pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o UAB „Eko žaliavos“ trejiems metams, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 1 d., atleisti nuo žemės nuomos mokesčio pagal 2016 m. lapkričio 15 d. Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis, kurių Nr. 13SŽN-297-(14.13.55), Nr. 13SŽN-315-(14.13.55), Nr. 13SŽN-301-(14.13.55), Nr. 13SŽN-299-(14.13.55), Nr. 13SŽN-300-(14.13.55), Nr. 13SŽN-298-(14.13.55), Nr. 13SŽN-296-(14.13.55), Nr. 13SŽN-294-(14.13.55); iÅ¡ atsakovės UAB „Eko žaliavos“ priteisti Lietuvos valstybei 2 085,00 Eur žemės nuomos mokesčio pagal 2014 m. liepos 3 d.

Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartį Nr. 13SŽN-(14.13.55)-147; priteisti iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakovės UAB „Eko žaliavos“ turėtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Atsakovė pagal priešieškinį Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nurodė, jog ji nėra tinkama atsakovė pagal UAB „Eko žaliavos“ priešieškinį. Atsakovė nurodė, jog atsakove pagal priešieškinį turi būti Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

27. Atsakovės atstovas 2020 m. rugpjūčio 3 d. posėdžio metu nurodė, jog atsakove pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį traukia Nacionalinę žemės tarnybÄ , nes ji su atsakove sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis, taip pat vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr.692, „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.16 punktu. 2020 m. spalio 29 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patikslino ir nurodė, jog nors procesiniuose dokumentuose ar pasisakydamas teismo posėdžio metu ir vartoja sÄ vokÄ â€žsutarties modifikavimas“, tačiau atsakovė nepraÅ¡o keisti Valstybinių žemės nuomos sutarčių, tik praÅ¡o atleisti jÄ nuo žemės mokesčio mokėjimo už trejus metus pagal 2016 m. lapkričio 15 d.

Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis, kurių Nr. 13SŽN-297-(14.13.55), Nr. 13SŽN-315-(14.13.55), Nr. 13SŽN-301-(14.13.55), Nr. 13SŽN-299-(14.13.55), Nr. 13SŽN-300-(14.13.55), Nr. 13SŽN-298-(14.13.55), Nr. 13SŽN-296-(14.13.55), Nr. 13SŽN-294-(14.13.55). Taip pat atsakovės atstovas nurodo, jog valstybinės žemės nuomos mokestis už žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), turi bÅ«ti perskaičiuotas, t. y. apskaičiuotas tik už 2018 m. pirmuosius keturis mėnesius, ir praÅ¡o iÅ¡ atsakovės UAB „Eko žaliavos“ priteisti Lietuvos valstybei 2 085,00 Eur žemės nuomos mokesčio pagal 2014 m. liepos 3 d.

Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartį Nr. 13SŽN- (14.13.55)-147.

28. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos Å¡alies pakeitimÄ tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, jog atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės. AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡ias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Å¡ios teisės normos prasmę praÅ¡yti pakeisti netinkamÄ Å¡alį (tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ ) gali bet kuri Å¡alis, taip pat Å¡is pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014).

29. Atsakovės atstovui advokato padėjėjui V. Petrylai 2020 m. rugpjūčio 3 d. posėdžio metu buvo iÅ¡aiÅ¡kinta Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio prasmė ir suteikta teisė galutinai apsispręsti dėl Å¡alių procesinės padėties byloje. 2020 m. spalio 9 d. atsakovė UAB „Eko žaliavos“ pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo dar kartÄ patikslino byloje dalyvaujančius asmenis ir atsakove nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiuoju asmeniu – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ ir įtraukė naujÄ trečiÄ jį asmenį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ .

30. Atsakovės atstovas nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.16 punkte nurodyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba ar savivaldybės taryba, jeigu iÅ¡nuomota valstybinė žemė patikėjimo teise perduota savivaldybei, turi kontroliuoti, kaip valstybinės žemės pirkėjai ir nuomininkai vykdo sÄ lygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustačiusios pažeidimus – reikalauti juos paÅ¡alinti arba inicijuoti Å¡ių sutarčių nutraukimÄ ir kreiptis dėl nuostolių atlyginimo.

Savivaldybės taryba turi kontroliuoti, kaip vykdoma valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, sÄ lyga dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo, o nustačiusi pažeidimus – reikalauti paÅ¡alinti pažeidimus arba kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl sutarties nutraukimo inicijavimo ir įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl nuomos mokesčio sumokėjimo ir nuostolių atlyginimo.

31. Atsakovės atstovo vertinimu, vadovaudamasi Å¡ia nuostata Nacionalinė žemės tarnyba, kadangi ji su atsakove sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartis, valdė Å¡iuos žemės sklypus patikėjimo teise, ji turi kontroliuoti, kaip valstybinės žemės nuomininkai vykdo sÄ lygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse, o nustačiusi pažeidimus – reikalauti juos paÅ¡alinti arba inicijuoti Å¡ių sutarčių nutraukimÄ ir kreiptis dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovės atstovo vertinimu, kontrolė apima ir mokesčių už iÅ¡sinuomotus žemės sklypus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ bei teisę atleisti nuo dalies žemės nuomos mokesčio sumokėjimo, todėl, jo vertinimu, atsakovė byloje yra tinkama.

32. Teisės aiÅ¡kinimas yra teismo, nagrinėjančio bylÄ , kurioje turi bÅ«ti taikomas atitinkamas teisės aktas, prerogatyva. Teismo kompetencija taikyti ir aiÅ¡kinti įstatymus bei kitus teisės aktus įtvirtinta CPK 3 straipsnyje, Teismų įstatymo 1 straipsnyje, 3 straipsnio 2 dalyje, taip pat akcentuota Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 11 d. sprendimÄ , 2011 m. spalio 25 d. nutarimÄ ). Be to, tai, kad teismo veikla visų pirma yra saistoma teisės normų, o Å¡ias jis taiko ir aiÅ¡kina neveikiamas kitų asmenų ir institucijų, yra ir tam tikra teismo nepriklausomumo garantija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad pagal Konstitucijos 109 straipsnį teisingumo vykdymas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija, todėl teismai, vykdydami teisingumÄ , ne tik turi teisę, bet ir privalo aiÅ¡kinti įstatymÄ , nes teisės aiÅ¡kinimas yra neatskiriama teisingumo vykdymo proceso dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Sirowa“ skundÄ , bylos Nr. 3K-3-53/1998; kt.).

33. Teismas, aiÅ¡kindamas teisę, taiko įvairius aiÅ¡kinimo metodus ir taisykles, juos pasirinkdamas ir derindamas pagal tai, kokiame teisės akte įtvirtinta aiÅ¡kintina teisės norma ar normos, atsižvelgdamas į Å¡io teisės akto reglamentuojamų santykių sritį, poreikio aiÅ¡kinti konkrečiÄ teisės normÄ priežastis ir kitas svarbias aplinkybes. Teisės doktrinoje ir praktikoje pripažįstama ir taikoma nemažai skirtingų ir kartu tarpusavyje susijusių teisės aiÅ¡kinimo metodų – lingvistinis (gramatinis), sisteminis, teleologinis, lyginamasis, istorinis, loginis, bendrųjų teisės principų, kt. Kokie metodai taikytini konkrečiu atveju, kaip jie derinami tarpusavyje, kaip sprendžiami jų konkurencijos klausimai ir motyvuojamos jais remiantis gautos iÅ¡vados – teismo, nagrinėjančio konkrečiÄ bylÄ , kurioje sprendžiamas teisės aiÅ¡kinimo klausimas, kompetencijos dalykas.

34. Vienas iÅ¡ teisės aiÅ¡kinimo metodų yra sisteminis teisės aiÅ¡kinimo metodas, kurio esmė atitinka bendrÄ teisės doktrinos požiÅ«rį, kad teisės norma nėra izoliuota, ji sistemiÅ¡kai susieta su kitomis teisės normomis, kadangi pati teisė yra vientisa ir darni sistema. Atsižvelgdamas į tai kas iÅ¡dėstyta, teismas vertina, jog, sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį tinkamumo, atsakovės UAB „Eko žaliavos“ atstovo nurodomÄ teisės normÄ reikia aiÅ¡kinti atsižvelgiant į jos vietÄ pačiame Vyriausybės nutarime ir į Å¡ios normos sisteminius ryÅ¡ius su kitais nacionalinės teisės įstatymais.

35. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.16 punkte nurodyta, jog parduodamo ar iÅ¡nuomojamo žemės sklypo naudojimo sÄ lygos, veiklos apribojimai, papildomi įsipareigojimai bei įvykdymo terminai, atsakomybė už jų pažeidimÄ ar nevykdymÄ turi bÅ«ti numatomi valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartyse. Nacionalinė žemės tarnyba ar savivaldybės taryba, jeigu iÅ¡nuomota valstybinė žemė patikėjimo teise perduota savivaldybei, turi kontroliuoti, kaip valstybinės žemės pirkėjai ir nuomininkai vykdo sÄ lygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustačiusios pažeidimus – reikalauti juos paÅ¡alinti arba inicijuoti Å¡ių sutarčių nutraukimÄ ir kreiptis dėl nuostolių atlyginimo.

Savivaldybės taryba turi kontroliuoti, kaip vykdoma valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, sÄ lyga dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo, o nustačiusi pažeidimus – reikalauti paÅ¡alinti pažeidimus arba kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl sutarties nutraukimo inicijavimo ir įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl nuomos mokesčio sumokėjimo ir nuostolių atlyginimo. Taigi Vyriausybės nutarimo punkte, kuriuo vadovaujasi atsakovės atstovas, aptariant žemės nuomos mokesčio mokėjimo klausimus yra nurodoma, jog Savivaldybės taryba turi kontroliuoti, kaip vykdoma valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, sÄ lyga dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo.

Teismo vertinimu, nurodyta teisės norma Savivaldybės tarybai nustačius pažeidimus suteikia teisę pasirinkti kelis elgesio variantus, tai yra: reikalauti paÅ¡alinti pažeidimus arba kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl sutarties nutraukimo inicijavimo, arba įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl nuomos mokesčio sumokėjimo ir nuostolių atlyginimo. Nurodyta teisės norma Nacionalinei žemės tarnybai suteikia teisę kreiptis į teismÄ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, o kartu ir atsakyti kaip atsakovei, jei yra reiÅ¡kiami tokie reikalavimai byloje.

Å ioje byloje atsakovė nereiÅ¡kia reikalavimo nutraukti ar pakeisti valstybines žemės nuomos sutartis. Nurodoma teisės norma teisę kreiptis į teismÄ dėl nuomos mokesčio sumokėjimo suteikia Savivaldybių taryboms. Pažymėtina, jog tokiÄ iÅ¡vadÄ teismui leidžia daryti ir kiti norminiai aktai.

36. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 (nauja redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.) „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.6 punktas numato, jog valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetÄ iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Å io nutarimo 1.8 punktas taip pat numato, kad Savivaldybių tarybos savo biudžeto sÄ skaita turi teisę mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti, visi ginčai, kylantys dėl atsisakymo mokėti nuomos mokestį, nuomos mokesčio dydžio ir nuomos mokesčio nesumokėjimo nustatytaisiais terminais, sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka (Nutarimo 1.9 punktas).

Vadovaujantis Å¡iuo nutarimu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu bei kitais teisės aktais Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-134 buvo patvirtintas Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – Tvarkos apraÅ¡as). Tvarkos apraÅ¡o 1 punktas numato, jog jis, be kita ko, nustato nuomos mokesčio už valstybinę žemę iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkÄ Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

Tvarkos apraÅ¡o 4 punkte nurodyta, jog valstybinės žemės nuomininkas – fizinis ar juridinis asmuo, sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį su Nacionaline žemės tarnyba, savivaldybe ar kitu įstatymuose nurodytu valstybinės žemės patikėtiniu. Žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija) (Tvarkos apraÅ¡o 6 punktas). Tvarkos apraÅ¡o 31 punktas numato, jog Taryba savo biudžeto sÄ skaita turi teisę mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Žemės nuomos mokesčio lengvatų teikimo tvarka Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-108 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatų teikimo tvarkos aprašo“.

37. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė valstybinės žemės nuomos sutartis yra sudariusi su Nacionaline žemės tarnyba, atstovaujančia Lietuvos Respublikos valstybei. Atsakovei aukciono bÅ«du buvo iÅ¡nuomoti žemės sklypai, kurie yra Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.6, 1.8 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-134 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos apraÅ¡o 1, 4, 6 punktais teismas vertina, kad Valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, nėra tinkama atsakovė Å¡ioje byloje, kadangi spręsti klausimÄ dėl atleidimo nuo viso ar dalies valstybinės žemės mokesčio turi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

Pažymėtina, jog atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nesikreipė į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ su praÅ¡ymu atleisti atsakovę nuo žemės nuomos mokesčių mokėjimo.

38. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nėra tinkama atsakovė byloje pagal UAB „Eko žaliavos“ priešieškinį. UAB „Eko žaliavos“ buvo išaiškintos CPK 45 straipsnio pasekmės, ieškovė nesutiko pakeisti atsakovės, todėl atsakovės UAB „Eko žaliavos“ priešieškinis atmestinas. Dėl ieškovės tinkamumo ir ieškinio pagrįstumo 39.

Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo priteisti iš atsakovės UAB „Eko žaliavos“ 183 509,26 Eur nesumokėto žemės nuomos mokesčio už 2018–2019 metus, 715,69 Eur delspinigių, susidariusių kiekvienai atitinkamo mokestinio laikotarpio nepriemokai skaičiuojant 0,03 proc. delspinigius (skaičiuojant iki 180 dienų) iki šio ieškinio padavimo dienos, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo (ieškinyje padaryta klaida nurodant „iki teismo įsakymo“) visiško įvykdymo.

40. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ieÅ¡kovė Klaipėdos miesto savivaldybė nėra tinkama ieÅ¡kovė pagal ieÅ¡kinį dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, nes nėra teisinės normos, kuri leistų ieÅ¡kovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai kreiptis į teismÄ dėl nuomos mokesčio priteisimo. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ji yra tinkama atsakovė byloje.

41. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-134 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos apraÅ¡o 6 punktas numato, jog žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Tvarkos apraÅ¡o 41 punktas numato, jog žemės nuomos mokestis už iÅ¡sinuomotÄ ar naudojamÄ valstybinę žemę sumokamas į Savivaldybės administracijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ teisės aktais nustatytais terminais. Pažymėtina, jog Tvarkos apraÅ¡e nustatyta žemės nuomos mokesčio deklaravimo ir mokėjimo tvarka, žemės nuomininkų pareigos, susijusios su Å¡io mokesčio sumokėjimu, savivaldybės atitinkamų institucijų ir padalinių funkcijos.

Tvarkos apraÅ¡o VIII skyriuje „Žemės nuomos mokesčio nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarka“ nurodyta, jog nesumokėjus žemės nuomos mokesčio per 180 dienų, skaičiuojant nuo mokesčio sumokėjimo termino pabaigos, pradedama mokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ra, kuriÄ inicijuoja Mokesčių skyrius (Tvarkos apraÅ¡o 65 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra tinkama ieÅ¡kovė reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo.

42. Atsakovė UAB „Eko žaliavos“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog neneigia, kad yra įsiskolinusi kaip nuomininkė, tačiau su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes jos įsiskolinimai yra susiję su negalėjimu naudotis iÅ¡sinuomotais daiktais pagal jų paskirtį, todėl jaučiasi apgauta, be to, vienÄ iÅ¡ nuomojamų žemės sklypų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos jau privalėjo parduoti pagal teismo sprendimÄ . Atsakovės atstovas 2020 m. spalio 19 d. posėdžio metu patikslino, jog ieÅ¡kovės praÅ¡omo priteisti įsiskolinimo dydžio neginčija, tačiau mano, jog dėl prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų faktinių aplinkybių atsakovė turėtų bÅ«ti atleista nuo dalies žemės nuomos mokesčio sumokėjimo.

43. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog 2014 m. gegužės 2 d. įvykusio žemės sklypo nuomos aukciono, kurį laimėjo UAB „Eko žaliavos“, rezultatas – su Å¡ia įmone 2014 m. liepos 3 d. sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-147, pagal kuriÄ Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, iÅ¡nuomojo atsakovei 0,0336 ha ploto žemės sklypÄ , kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas), 99 metų laikotarpiui (sutarties 2 punktas).

Sutartyje numatyta, kad žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui (sutarties 4.1 punktas). Žemės nuomos mokesčio dydis metams – 6255,79 Eur (21 600,00 Lt) (sutarties 10 punktas). Pagal valstybinės žemės nuomos sutarties 11 punkto nuostatas žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ (galiojanti 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1081 redakcija).

Sutarties 13 ir 14 punktai numato, jog sutarties Å¡alys už sutarties pažeidimÄ atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nuomininkas įsipareigoja laikytis nuomos sutarties ir įstatymų, už jų nevykdymÄ jis atsako pagal įstatymus.

44. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 (nauja redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.) „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.2 punktas numato, jog, nuomojant valstybinę žemę aukciono bÅ«du, nuomos mokesčio dydis lygus aukciono metu pasiÅ«lytam didžiausiam nuomos mokesčiui. Valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetÄ iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos (nutarimo 1.6 punktas).

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 30 d. d. sprendimu Nr. T2-134 patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkÄ . Pagal Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos apraÅ¡o 41 punktÄ Å¾emės nuomos mokestis už iÅ¡sinuomotÄ ar naudojamÄ valstybinę žemę sumokamas į Savivaldybės administracijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ teisės aktais nustatytais terminais. Atsakovei buvo pateiktos žemės nuomos mokesčio deklaracijos AAA00015895 ir AAA00025120 už 2018 ir 2019 metus.

Duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo deklaracijose nurodyto dydžio žemės nuomos mokestį už sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), byloje nėra. IÅ¡ deklaracijų bei pateiktos mokesčių mokėtojo kortelės matyti, jog atsakovės įsiskolinimas už sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomÄ ieÅ¡kovui sudaro 12 511,58 Eur (6255,7 Eur už 2018 m. ir 6255,79 Eur už 2019 m.).

45. Atsakovė nurodo, jog ji už Å¡io žemės sklypo nuomÄ turėtų mokėti tik už 2018 metų pirmuosius keturis mėnesius, tai yra 2085 Eur. Å iÄ sumÄ atsakovė sutinka mokėti. Nurodo, jog valstybinės žemės nuomos mokestis turėtų bÅ«ti perskaičiuotas, nes dėl NŽT neteisėtų veiksmų ji iki Å¡iol negali realizuoti savo teisės valdyti šį žemės sklypÄ nuosavybės teise, nors teismų sprendimai ir pripažino atsakovei teisę įsigyti Å¡iuos sklypus. Atsakovė nuo 2018 m. balandžio 24 d., jei NŽT prie ŽŪM nebÅ«tų jai trukdžiusi, turėjo teisę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl Å¡io žemės sklypo įsigijimo.

46. NŽT prie ŽŪM nurodė, jog nesutinka su tokiais atsakovės nurodytais motyvais, kadangi tik dėl bendrovės veiksmų nesudaromas pirkimo–pardavimo sandoris. Atsakovė nesumoka visos žemės sklypo kainos, o išsimokėtinai pirkimas negalimas, kadangi bendrovė pati įkeitė nuomos teisę. Žemės sklypas su taikomais apribojimais negali būti parduodamas išsimokėtinai. Paaiškinimas šiuo klausimu atsakovei buvo pateiktas 2019 m. liepos 11 d. raštu Nr. 13SD-1608-(14.13.104.), kuris atsakovės nebuvo skundžiamas.

47. Nustatyta, jog atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie pavirtintų, kad atsakovė nuo 2018 m. balandžio 24 d. nebėra šio sklypo nuomininkė, o yra teisėta savininkė, taip pat nepateikė įrodymų, kad ieškovės prašoma priteisti nuomos mokesčio suma yra apskaičiuota neteisingai. Teismas pažymi, jog atsakovės nurodomos faktinės aplinkybės dėl galimo NŽT prie ŽŪM žemės sklypo įsigijimo vilkinimo / nevilkinimo, jos galbūt neteisėtų / teisėtų veiksmų nėra šios bylos dalykas, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

48. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2016 m. spalio 19 d. įvyko valstybinės žemės sklypų nuomos aukcionas, kurio pagrindu atsakovei UAB „Eko žaliavos“ pagal 2016 m. lapkričio 15 d. Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis, kurių Nr. 13SŽN-297-(14.13.55), Nr. 13SŽN-315-(14.13.55), Nr. 13SŽN-301-(14.13.55), Nr. 13SŽN-299-(14.13.55), Nr. 13SŽN-300-(14.13.55), Nr. 13SŽN-298-(14.13.55), Nr. 13SŽN-296-(14.13.55), Nr. 13SŽN-294-(14.13.55) 2016-11-15, buvo išnuomoti Klaipėdos mieste esantys pastatais neužstatyti žemės sklypai: (duomenys neskelbtini).

49. Atsakovė nurodo, jog dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų nuo 2019 m. kovo 25 d. iki šiol negali naudoti išsinuomotų iš valstybės (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų tam tikslui, kuriam jie buvo išnuomoti, t. y. pastatų, numatytų teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu, projektavimui ir statybai, nes ieškovė nederino atsakovės pateiktos viešbučio su komercinėmis patalpomis Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, o vėliau ir viešbučio su komercinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini) projektinio pasiūlymo.

Pabrėžia, kad atsakovė, kaip nuomininkė, iki Å¡iol negali naudotis iÅ¡nuomotais tiek (duomenys neskelbtini), esančiais žemės sklypais, nes juose Detaliuoju planu formuojant Å¡iuos žemės sklypus ir nustatant jiems naudojimo reglamentÄ nebuvo atlikti reikalingi archeologiniai tyrimai, pėsčiųjų tako, automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ir pėsčiųjų tako sankryžos įrengimas, Å¡iuos darbus dabar bendrovė yra užsakiusi atlikti.

50. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba įsakymais, jie yra pridėti prie atsiliepimo į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, buvo patvirtinusi numatomų iÅ¡nuomoti žemės sklypų duomenis ir sÄ lygas, kurių 15 punkte buvo numatytos papildomos žemės nuomos aukciono sÄ lygos: žemės sklypo nuomininkas prieÅ¡ vykdydamas žemės judinimo darbus privalo atlikti archeologinius tyrimus; žemės sklypo nuomininkas įrengia pėsčiųjų tako (su epizodiniu automobilių pravažiavimu) atkarpÄ , automobilių stovėjimo aikÅ¡telę Å¡alia jo, pėsčiųjų tako sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini) gatvėmis;

žemės sklypo nuomininkas finansuoja žemės sklypuose pagal detaliojo plano sprendinius projektuojamiems pastatams trukdančių inžinerinių tinklų iÅ¡kėlimÄ ir dviejų dujų slėgio reguliatorių perkėlimÄ . Nustatyta, kad tos pačios nuostatos buvo perkeltos į valstybinių žemės nuomos sutarčių 7.2 punktÄ . Visose žemės sklypų nuomos sutartyse (7.2 punkte) yra nurodytos papildomos žemės sklypo nuomos aukciono sÄ lygos, t. y. žemės sklypo nuomininkas prieÅ¡ vykdydamas žemės judinimo darbus privalo atlikti archeologinius tyrimus (Sutarties 7.2.1 punktas);

žemės sklypo nuomininkas įrengia pėsčiųjų tako (su epizodiniu automobilių pravažiavimu) atkarpÄ , automobilių stovėjimo aikÅ¡telę Å¡alia jo, pėsčiųjų tako sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini) (Sutarties 7.2.2 punktas); žemės sklypo nuomininkas finansuoja inžinerinių tinklų iÅ¡kėlimÄ (Sutarties 7.2.3 punktas).

51. Atsakovė nurodo, kad sutartyse aiÅ¡kiai nurodyta, jog UAB „Eko žaliavos“ savo lėšomis iÅ¡ Å¡ių žemės sklypų privalo iÅ¡kelti tik inžinerinius tinklus ir dėl to ginčo nekyla, tačiau nenurodyta, kad archeologinius tyrimus, pėsčiųjų tako, automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ir pėsčiųjų tako sankryžos įrengimÄ privalo finansuoti bendrovė. Bendrovė Å¡iuos darbus dabar atlieka iÅ¡ savo lėšų ir pagrįstai mano, kad atsižvelgiant į sumÄ , kuria bus finansuojami Å¡ie papildomi darbai, ji turėtų bÅ«ti atleista nuo žemės nuomos mokesčio, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė bÅ«tų kreipusis į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ su praÅ¡ymu atleisti jÄ nuo dalies valstybinės žemės nuomos mokesčio ir toks jos praÅ¡ymas bÅ«tų tenkintas.

Kaip jau nurodyta teismo anksčiau, atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio klausimai turi bÅ«ti sprendžiami, taikant prieÅ¡ tai iÅ¡vardytas teisės aktų bei Vietos savivaldos įstatymo normas (nutarties 35, 36 punktai). Nors atsakovė ir nurodo, jog aukciono sÄ lygos buvo nesÄ Å¾iningos ir ji negalėjo tikėtis, jog iÅ¡sinuomotose žemės sklypuose 10 metų, o gal ir daugiau nebus galima vykdyti komercinės veiklos, jei apskritai ji bus galima, tačiau Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys nėra nuginčytos, tokių reikalavimų nekeliama Å¡ioje byloje, todėl laikomos teisėtomis ir turi bÅ«ti vykdomos.

52. Atsakovė nurodo, jog nagrinėjamu atveju tiek Lietuvos valstybė, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nuo 2016 m. pabaigos gauna naudÄ iÅ¡ ginčo žemės sklypų nuomos, t. y. iÅ¡ sutartinių santykių, kurių pagrindu UAB „Eko žaliavos“ įsipareigojo mokėti aukcione pasiÅ«lytÄ Å¾emės nuomos kainÄ . Ginčo byloje nėra, kad atsakovė nuo 2018 m. nebemoka žemės nuomos mokesčio, todėl įsiskolino ieÅ¡kinyje nurodytÄ sumÄ ir dėl jos dydžio taip pat nėra ginčo.

Pažymėtina, jog atsakovei aukciono bÅ«du buvo iÅ¡nuomoti žemės sklypai, kurie yra Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Pagal Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos apraÅ¡o 20 punktÄ Å¾emės nuomos mokesčio dydis metams už iÅ¡nuomotÄ aukciono bÅ«du valstybinę žemę yra lygus aukciono metu pasiÅ«lytam didžiausiam nuomos mokesčiui. Ginčas Å¡ioje byloje kyla todėl, kad UAB „Eko žaliavos“, kaip nuomininkė, negali naudotis iÅ¡sinuomotais daiktais, o tai reiÅ¡kia, kad turi teisę į žemės nuomos mokesčio sumažinimÄ (CK 6.492 straipsnio 5 dalis) ir į nuostolių, patirtų dėl to, kad kreditorius (Lietuvos valstybė) pažeidė prievolę, atlyginimÄ (CK 6.64 straipsnio 4 dalis).

53. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės nurodomais argumentais, kad ji negali naudotis sklypais pagal paskirtį. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovei sklypai buvo perduoti, bendrovė naudojasi žemės sklypais, projektuoja juose siekiamus statyti statinius, kaip nurodė NŽT prie ŽŪM, įkeitė nuomos teises kreditoriams, atliko nuomojamų sklypų keitimus su UAB „Alligra“. Nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad, jos vertinimu, turi teisę į nuomos mokesčio sumažinimÄ ir nuostolių atlyginimÄ , tačiau prieÅ¡ieÅ¡kiniu teismo prašė tik atleisti jÄ nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo už trejus metus. Atsakovė byloje nereiÅ¡kė reikalavimų pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartis sumažinant nuomos mokestį ar priteisti nuostolių (žalos) atlyginimÄ , neįrodinėjo NŽT prie ŽŪM ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės sÄ lygų.

54. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovei buvo pateiktos žemės nuomos mokesčio deklaracijos AAA00015895 ir AAA00025120 už 2018 ir 2019 metus. Duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo deklaracijose nurodyto dydžio žemės nuomos mokestį už sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), byloje nėra. IÅ¡ deklaracijų bei pateiktos mokesčių mokėtojo kortelės matyti, jog atsakovės įsiskolinimas už sklypų valstybinės žemės nuomÄ ieÅ¡kovui sudaro 170 997,68 Eur (85 498,84 Eur už 2018 m. ir 854 998,84 Eur už 2019 metus).

55. Atsakovė pripažino, kad yra iÅ¡sinuomojusi ieÅ¡kinyje nurodytus valstybinės žemės sklypus, todėl privalo sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Å io mokesčio dydį ieÅ¡kovė teisingai nurodė ieÅ¡kinyje, mokesčio dydis atitinka žemės nuomos sutartyse nurodytÄ mokesčio dydį, kurį atsakovė pati pasiÅ«lė aukcionų metu, ir deklaracijoje nurodytus duomenis. Atsakovė, siekdama atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio, turėjo galimybę pasinaudoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-108 patvirtinta Valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatų teikimo tvarka, tačiau Å¡ia galimybe nepasinaudojo, todėl nėra pagrindo ieÅ¡kovės reikalavimo mažinti.

56. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 183 509,26 Eur žemės nuomos mokestį už visus sklypus yra pagrįstas sutarčių ir teisės aktų (Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 8 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.2–1.9 punktų) nuostatomis, todėl visiÅ¡kai tenkintinas (CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.545 straipsnis, 6.552 straipsnis).

57. Atsakovės atstovas 2020 m. spalio 19 d. posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su prašomais priteisti delspinigiais, nes Valstybinės žemės nuomos sutartyse delspinigiai nebuvo numatyti. Pažymėjo, jog atsakovei pagal Valstybinės žemės nuomos sutartis nėra numatyta jokia atsakomybė ar galimas delspinigių skaičiavimas, jų dydis turėjo būti aiškiai numatytas sutartyse, todėl su jais nesutinka, iš ieškinio neaišku, kodėl ieškovė prašo priteisti būtent tokio dydžio delspinigius. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės nurodytais argumentais.

58. IÅ¡ byloje pateiktų Valstybinės žemės nuomos sutarčių nustatyta, kad atsakomybė už žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimus kyla Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nuomininkas įsipareigoja laikytis nuomos sutarties ir įstatymų, už jų nevykdymÄ jis atsako pagal įstatymÄ (Valstybinės žemės nuomos sutarčių 13, 14 punktai). Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-134 patvirtintos Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos 43 punkto nuostatas už laiku nesumokėtÄ nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis nustatomas pagal tuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytus dydžius.

Lietuvos Respublikos finansų ministras, vykdydamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 99 straipsnio nuostatas, 2015 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1K-084 „Dėl delspinigių dydžio nustatymo 2015 m. antrajam ketvirčiui“ nuo 2015 m. balandžio 1 d. nustatė delspinigių dydį – 0,03 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-188 (nuo 2017 m. birželio 14 d. galioja 2017 m. gegužės 25 d.

įsakymo Nr. 1K-201 redakcija, TAR, 2017-09968) patvirtintose Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklėse (4 punkte) nurodyta, kad kitam ketvirčiui taikomÄ delspinigių dydį skelbia finansų ministras iki einamojo ketvirčio trečiojo mėnesio pabaigos; jeigu nepaskelbiamas kitas delspinigių dydis, taikomas paskutinis finansų ministro paskelbtas delspinigių dydis. 2015 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1K-084 paskelbtas delspinigių dydis (0,03 proc.) yra paskutinis paskelbtas delspinigių dydis.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir mokesčių mokėtojo kortelėje teisingai suskaičiavo iÅ¡ atsakovės reikalaujamų delspinigių dydį – 715,69 Eur. Kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, ieÅ¡kovė reikalauja delspinigių už 180 dienų, tad ieÅ¡kovė reikalaujamų priteisti delspinigių sumÄ pati apribojo pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas (reikalavimas neperžengia sutrumpinto Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties dėl netesybų priteisimo termino). Kadangi atsakovė laiku neįvykdė prievolės sumokėti žemės nuomos mokestį, reikalavimas priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 715,69 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnis).

59. Atsakovė praleido terminÄ piniginėms prievolėms įvykdyti, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (184 224,95 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos 60. IeÅ¡kovė pagal įstatymÄ atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p., 10 p.). Jei ieÅ¡kovė nebÅ«tų atleista nuo žyminio mokesčio, už elektroninėmis ryÅ¡ių priemonėmis pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, kurio suma – 184 224,95 Eur, turėtų sumokėti žyminį mokestį – 2356,69 Eur. VisiÅ¡kai patenkinus ieÅ¡kinį, žyminis mokestis priteistinas valstybei iÅ¡ atsakovės (CPK 96 str. 1 d.).

61. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, tretieji asmenys NŽT prie ŽŪM ir Klaipėdos miesto savivaldybės taryba įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, o atsakovės priešieškinis atmestinas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį tenkinti visiškai.

Priešieškinį atmesti. Priteisti ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eko žaliavos“ 183 509,26 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2018 ir 2019 metus, 715,69 Eur delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo 184 224,95 Eur sumos nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eko žaliavos“ 2356,69 Eur žyminį mokestį valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėja Kristina Domarkienė