a08789f7-e847-4cef-8fb8-a2d7bf39b535 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr.I-1727-422/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00740-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 30d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. M. atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos,dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 3-8).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-09-22 iki 2017-04-26 buvo laikomas PravieniÅ¡kių pataisos namuose perpildytose kamerose. Patalpų plotÄ mažino jose esantys baldai. Tvirtino, jog nebuvo dezinfekuojami čiužiniai, neveikė ventiliacija, nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo.

Patalpos buvo vėdinamos tik per langus. NatÅ«rali Å¡viesa silpnai patekdavo į patalpas. Dirbtinis apÅ¡vietimas buvo per stiprus, nuo jo skaudėdavo akis ir galvÄ . Nebuvo užtikrinta tinkama temperatÅ«ra patalpose. ŽiemÄ buvo nuo 8 iki 13 laipsnių Å¡ilumos, o vasarÄ iki temperatÅ«ra pakildavo iki 30 laipsnių. Nebuvo leidžiama turėti ventiliatoriaus ar Å¡ildytuvo. Patalpos buvo neremontuojamos, sienos ir lubos drėgnos, dažai nuo sienų atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Patalpose buvo tarakonų, pelių, utėlių, blakių.

Nebuvo vykdoma dezinfekcija. Maitinimas buvo netinkamas, neužtikrintas maisto kaloringumas. Tokios gyvenimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui sukėlė psichologinių iÅ¡gyvenimų, jis tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, buvo pažeistas jo orumas. Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 11-19)nurodė, jog pareiÅ¡kėjas pataisos įstaigojebausmę atliko nuo 2015-09-17 iki 2017-04-26.PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Be to, pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko.Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pataisos namų teritorijoje yra įrengtos sporto aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji.Ä®staiga yra sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“ pagal kuriÄ objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos.

Patalpose buvo periodiÅ¡kai naikinami kenkėjai, graužikai. Patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Patalpų Å¡ildymas yra centralizuotas, Å¡iluma į visus sektorius tiekiama iÅ¡ įstaigos katilinės. PareiÅ¡kėjas su skundais dėl prastų sÄ lygų patalpose ar dėl parazitų į atsakovÄ nesikreipė. Patalpose buvo užtikrinamas tinkamas apÅ¡vietimas. Maistas įstaigoje gaminamas ir iÅ¡duodamas vadovaujantis teisės aktais. Kasmetiniuose patikrinimuose esminių pataisos įstaigos valgyklos veiklos trÅ«kumų nenustatyta.

PareiÅ¡kėjas dėl prasto maitinimo į administracijÄ nebuvo keipęsis. Atsakovas taip pat nurodė, jog teisės aktai nenumato galimybės pareiÅ¡kėjui turėti ventiliatorių ar Å¡ildytuvÄ . SÄ raÅ¡as, kokius daiktus gali turėti nuteistasis, yra baigtinis. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Tvirtino, jog nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose.

PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s, nepagrįsti. Prašė skundÄ atmesti. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos dėl to, kad jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK, Pataisos įstaiga) laikotarpiu nuo 2015-09-17 iki 2017-04-26, nebuvo užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimÄ tinkamomis sÄ lygomis.Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Neteisėtumo CK 6.271straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– Taisyklės).

Taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.Atsakovas nurodė, jog kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro bÅ«rio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ .

Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti duÅ¡ai, poilsio kambariai arba bibliotekos. Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, Å¡alys nepateikė.

Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ Pataisos įstaigos pažymoje nurodytokonkrečiospatalposmiegamųjųvietųskaičiaus(b.l.21, 35).PareiÅ¡kėjas nuo 2015-09-22 iki 2016-05-25 buvo paskirtas gyventi į7 bÅ«rį,74 brigadÄ 5 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas- 49,93 kv. m, joje įrengta 16miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,12 kv.m.Laikotarpiu nuo 2016-05-26 iki 2017-04-26 buvo paskirtas gyventi į 6 bÅ«rį, 61 brigadÄ 1 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas- 54,58 kv.m., joje įrengta 18 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,03 kv. m.Atsakovo atstovo pateikti raÅ¡ytiniai duomenys apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ , jos plotÄ ir jame kalėjusių asmenų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ .

Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2016-05-26 iki 2017-04-26teko 3,03 kv. m (11 mėnesių trÅ«ko 0,07 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose).Akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų– valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTÄ® 57 str.).

Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos savo nutartyse nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Nustatęs gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , teismas atkreipia dėmesį ir į atsakovo nurodytas aplinkybes, jog vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis, t.y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotÄ ir numatytÄ apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičiuos gyvenamosiose patalpose keičiasi (miegamasis ne visada bÅ«na užpildytas dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji iÅ¡vyksta etapais į kitus pataisos namus, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, lankosi Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje ir pan.), todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto.

Be to, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl jis turėjo judėjimo laisvę. Pareiškėjas skunde taip pat kelia pretenzijas dėl netinkamos ventiliacijos, apšvietimo, temperatūros gyvenamosiose patalpose. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015-11-01, toliau- Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau – Higienos norma HN 134:2015).Atsakovas nurodė, kad patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos natūraliai per langus ar ventiliacines angas (b. l. 21-22).

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per atdarus langus, taip dalinai išvengiant drėgmės patalpose, pats pareiškėjas šios aplinkybės neneigia, jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, nepateikė, todėl jo argumentai dėl netinkamos patalpų vėdinimo sistemos atmestini kaip neįrodyti (ABTĮ 56 str.).Higienos normos HN 76:2010 22 punkte numatyta, jog natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %.

Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx (22 p.). Higienos normos HN 136:2015 14 punkte nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx, o natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas nėra numatytas.Atsakovas nurodė, jog įstaiga užtikrina tinkamÄ patalpų apÅ¡vietimÄ . Ä®staigoje įrengti kaitrinių lempų ir liuminescencinių lempų Å¡viestuvai (b.l. 21-22). Taip pat nurodė, jog gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis.

PareiÅ¡kėjas duomenų apie tai, jog dėl netinkamo apÅ¡vietimo kreipėsi į administracijÄ ar kitas institucijas, teismui nepateikė. Atsakovas nurodė, jog pareiÅ¡kėjo skundų dėl netinkamo apÅ¡vietimo nebuvo gauta.Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad prastas apÅ¡vietimas kenkė regėjimui, tačiau byloje esančiuose medicininiuose pažymėjimuose nėra Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų, pareiÅ¡kėjui nebuvo diagnozuotas joks regėjimo sutrikimas (b. l. 51).Higienos normos HN 76:2010 26 punkte buvo numatyta, jog oro temperatÅ«ra Å¡altuoju metų laiku turi bÅ«ti nuo 18 °C iki 22 °C, o Å¡iltuoju – nuo 18 °C iki 28 °C .

Higienos normos HN 136:2015 16 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.Atsakovas tvirtino, jog Pataisos įstaigojepatalpų šildymas yra centralizuotas, šiluma į visus sektorius tiekiama iš įstaigos katilinės, todėl patalpose oro temperatūra yra užtikrinama,kaip tai numato Higienos normos, esant būtinybei, nuteistiesiems išduodami ventiliatoriai arba šildytuvai (b. l. 21-22). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamos temperatūros būtų teikęs skundus pataisos namų administracijai ar pareigūnams reiškęs prašymus dėl ventiliatoriaus ar šildytuvo išdavimo, o tokie prašymai nebuvo patenkinti.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės aukščiau minimų pažeidimų, yra nepagrįstos.

Pareiškėjas skunde taip pat tvirtino, kad lokaliniame sektoriuje buvo parazitų (blakių), tarakonų, graužikų. Byloje nustatyta, jog pataisos įstaiga yra sudariusi 2014-11-14 sutartį su UAB „Dezinfa“. Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 27-34). Byloje nėra duomenų apie tai, kad sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Pagal esamus duomenis spręstina, jog Pravieniškių PN-AK skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui, švaros ir tvarkos patalpose palaikymui.

Akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sÄ lygų gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kėjo valios.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog čiužiniai buvo nedezinfekuojami, patalpų sienos drėgnos, dažai atsilupę ir t.t., tačiau duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl minėtų pažeidimų į administracijÄ , byloje nepateikta, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o Å¡iuo metu dėl praėjusio ilgo laiko pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų negalima nustatyti, nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Teisės aktai įpareigoja ir pačius nuteistuosius (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjÄ ) nuolat rÅ«pintis patalpų Å¡vara.

Pažymėtina, kad už gyvenamųjų patalpų valymÄ drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, yra atsakingi patys nuteistieji (b. l. 37-50).Kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ pareiÅ¡kėjas nurodė netinkamÄ nuteistųjų maitinimÄ , tačiau į bylÄ jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų (pvz. raÅ¡ytų, bet neįteiktų skundų, raÅ¡ytinių liudytojų parodymų ir pan.) nepateikė, taip pat nenurodė konkrečių atvejų, konkretaus laiko, kada, kokiu bÅ«du tie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl Å¡ie skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai ir atmestini.

Å iame kontekste pažymėtina, jog atsakovas nurodė, kad nuteistasis buvo maitinamas pagal nedirbantiems vyrams patvirtintÄ valgiaraÅ¡tį, teismui pateikė dokumentus, kurie patvirtina, jog valgiaraščiuose nurodyti patiekalų pavadinimai ir svoris gramais, dienos maisto davinio cheminė sudėtis ir energetinė vertė yra užtikrinama (b. l. 23-26). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtu kankinimu, orumo pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais, socialine įtampa, privatumo neužtikrinimu.

PareiÅ¡kėjas apie sveikatos sutrikimus duomenų į bylÄ nepateikė. Pataisos įstaigos į bylÄ pateiktame 2017-05-22 medicininiame pažymėjime nurodyta, jog duomenų apie tai, kad nuteistasisginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į gydytojus dėl blogų gyvenimo sÄ lygų, gerklės, galvos skausmų, temperatÅ«ros bei regėjimo sutrikimų, įstaiga neturi (b. l. 51). Taigi byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .Teismų praktikoje yra nuosekliai pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės bÅ«ti kalinamam tinkamomis sÄ lygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos higienos normas, pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę.

Teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du.

CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr.,pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.PareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu tekęs plotas – 3,03 kv. m (bendrabučio tipo patalpoje 11 mėnesių trÅ«ko 0,07 kv. m ploto) buvo nežymiai mažesnis nei Taisyklėse nustatyta minimali 3,1 kv. m. norma, tačiau byloje nenustatyta, jog PravieniÅ¡kių PN-AK bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsi, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taip pat akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę. Buvimo PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o bÅ«ti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku.

Byloje nenustatyta, kad pataisos namuose bÅ«tų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose. Taigi, pareiÅ¡kėjas turėjo tam tikrÄ judėjimo laisvę. Tai įvertinus, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui miego metu tenkantį santykinai maÅ¾Ä gyvenamÄ jį plotÄ iÅ¡ dalies kompensavo nemaži miegamojo iÅ¡matavimai bei pareiÅ¡kėjui suteikta judėjimo laisvė.

Kartu akcentuotina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi Pataisos įstaigos administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu ar kitų jo laikymo sÄ lygų.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ minėtos kategorijos bylose ( žr. pvz. LVAT 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2147-624/2017), teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už teismo nustatytÄ jo teisių pažeidimÄ .

Pripažintina, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 d. 4 p.).Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1dalies 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo M. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas buvo pažeista.

PareiÅ¡kėjo M. M. reikalavimÄ dėl 16 000 eurų neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                      Janina Vitunskienė