2016-04-19 Nr. AB-8706-3-61-3-03946-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3014-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03946-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.4; 16.6; 16.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. T. skundą atsakovui Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja L. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1-9), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Turizmo departamentas) direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. P-92 „Dėl tarnybinės nuobaudos L. T. skyrimo“; 2) panaikinti Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. P-93 „Dėl L. T. atleidimo iš pareigų“; 3) grąžinti ją į Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas; 4) priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Nurodė, kad iki 2015 m. liepos 2 d., kai buvo atleista, ėjo Turizmo departamento Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas. 2015 m. balandžio 23 d. elektroniniu laišku, atsakydama į Turizmo departamento direktorės 2015 m. balandžio 21 d. elektroniniu laišku pateiktus klausimus dėl sutarties su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Kopa“ įgyvendinimo, informavo, kad jos galimybės daryti įtaką sutarties su UAB „Kopa“ kontrolės įgyvendinimui yra apribotos galimo interesų konflikto, nes šioje įmonėje dirba pareiškėjos vyro tėvo žmona. 2015 m. balandžio 27 d. buvo priimtas Turizmo departamento direktoriaus įsakymas Nr. P-55 „Dėl komisijos galimam Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojos L.

T. tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“, su kuriuo pareiškėja supažindinta nebuvo. 2015 m. gegužės 4 d. pareiškėja gavo 2015 m. gegužės 4 d. pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. TD-6, kuriame nurodyta, kad yra duomenų, jog ji yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą – galimai pažeidusi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas) 11 straipsnio reikalavimus. Pareiškėja buvo kaltinama tuo, kad Turizmo departamento Viešojo pirkimo komisijos pirmininko neinformavo apie privačių interesų konfliktą ir neatsistatydino iš šios komisijos nario pareigų, buvo pateikti klausimai, į kuriuos pareiškėja paprašyta pasiaiškinti per 5 darbo dienas nuo pranešimo įteikimo dienos.

Pareiškėja 2015 m. gegužės 20 d. pateikė paaiškinimą. 2015 m. birželio 1 d. pareiškėja gavo patikslintą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. TD-5, kuriame pateikti klausimai nebuvo susiję su aukščiau minėtu kaltinimu. 2015 m. birželio 2 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo į patikslintą pranešimą, kuriame nurodė, kad į savo seserį B. V. 2014 m. lapkričio 24 d. N. N. pasiūlė kreiptis konsultacijos, kai N. N. prašė pareiškėjos padėti spręsti iškilusias problemas dėl nekokybiškų tekstų rengimo.

Turizmo departamento direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. P-92 konstatuota, kad pareiškėja atliko šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir jai skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, Turizmo departamento direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. P-93 buvo atleista iš pareigų.

Nesutiko su skundžiamais įsakymais, nes, pareiškėjos nuomone, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo šališkas – jai raštu kreipusis dėl J. R. nušalinimo nuo Turizmo departamento direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. P-55 sudarytos komisijos pirmininko pareigų dėl jo šališkumo pareiškėjos atžvilgiu ir nurodžius, kad turi šališkumą įrodančius dokumentus bei liudytojus, tai nebuvo padaryta, tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas nešališkumo principas, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 6.1 punktas. 2015 m. liepos 2 d.

įsakyme Nr. P-92 „Dėl tarnybinės nuobaudos L. T. skyrimo“, kuriuo pareiškėja pripažinta padariusi šiurkštų tarnybinį pažeidimą, nėra nurodyta, kokiais veiksmais šiurkštus pažeidimas atliktas. Tvirtino, kad niekada neteigė, jog dėl jos vyro tėvo žmonos darbo UAB „Kopa“ ir jos vykdomų funkcijų yra interesų konfliktas, anksčiau šios informacijos Turizmo departamento direktorei negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių, nes fakto apie vyro tėvo žmonos darbą UAB „Kopa“ nežinojo iki 2015 m. balandžio 22 d.; anksčiau to sužinoti negalėjo, nes su vyro šeima nepalaiko glaudžių ryšių.

Nurodė, kad atsakovas nepagrindė, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjos tyčia; priešingai, jos veiksmuose apskritai nėra kaltės. Teigė, kad Turizmo departamento darbuotojai N. N. pateikdama savo sesers B. V. kontaktus, nežinojo, kad ir seseriai neradus tinkamų rašytojų, kurie skubiai galėtų parengti tekstus, bus susitarta, kad pati B. V. juos parengs. Manė, kad N. N. pateikdama sesers, kuri galėjo padėti išspręsti susidariusią situaciją, kontaktinius duomenis, veikė Turizmo departamento interesais ir siekė, kad jis nepatirtų žalos.

Atsakovui 2015 m. birželio 8 d. raštu Nr. SD-677 kreipusis į Turizmo departamento darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinę sąjungą (toliau – ir Profesinė sąjunga) dėl pareiškėjai siūlomos nuobaudos skyrimo, buvo gautas Profesinės sąjungos 2015 m. birželio 15 d. atsakymas, kuriame nurodyta, kad neprieštaraujama siūlomos tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo, o ne atleidimo, skyrimui. Be to, kyla pagrįstų įtarimų dėl Profesinės sąjungos valdybos narės S. V. šališkumo ir palankumo atsakovo vadovams.

Pareiškėja skundo pagrindo papildyme (II t., b. l. 1-4) nurodė, kad su pareiškėja buvo siekta susidoroti. Jos atžvilgiu nepagrįsti kaltinimai ir psichologinis spaudimas prasidėjo 2015 m. kovo-balandžio mėn., pareiškėjai aktyviai dalyvavus Profesinės sąjungos steigimo veikloje. Per 2015 m. balandžio mėn. pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėti trys tarnybiniai tyrimai, nors iki tol jai nė karto nebuvo skirta tarnybinė nuobauda. 2015 m. balandžio 10 d. atsakovo direktorė pareiškėjai pasiūlė išeiti iš darbo savo noru. 2015 m. balandžio 20 d. pareiškėjos kasmetiniame tarnybinės veiklos vertinime komisija nemotyvuotai nesutiko su tiesioginės vadovės vertinimu.

Atsakovas Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 55-65) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad komisijos, kuri buvo sudaryta 2015 m. balandžio 27 d. Turizmo departamento direktorės įsakymu Nr. P-55, nariai, tirdami pareiškėjos tarnybinius nusižengimus, veikė nešališkai ir visas faktines bei teisines aplinkybes įvertino objektyviai ištyrę turimus įrodymus bei paaiškėjusius faktus. Pareiškėja kartu su 2015 m. gegužės 6 d. raštu atsakovo direktorei jokių dokumentų nepateikė, taip pat nenurodė jokių J. R. šališkumą apibūdinančių aplinkybių, kurias galėtų paliudyti jos turimi liudytojai. Pareiškėja nuo 2014 m. gegužės iki liepos mėn. buvo Turizmo departamento Viešųjų pirkimų komisijos, kuri vykdė viešąjį pirkimą – „Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių leidinių ir smulkių rinkodarinių priemonių sukūrimo ir leidybos paslaugos“ – narė.

Šį viešąjį pirkimą laimėjo UAB „Kopa“. Viešasis pirkimas buvo vykdomas, siekiant įgyvendinti projektą Nr. VP3-1.3-ŪM-04-V-09-001 „Lietuvos įvaizdžio gerinimas, žinomumo užsienio rinkose didinimas bei įvaizdžio priemonių, leidinių leidyba“ (toliau – ir Projektas), kurio vykdytojas yra atsakovas. Pareiškėjos vyro tėvo žmona R. T. UAB „Kopa“ padalinyje Vilniuje dirba nuo 1999 m. spalio 10 d. administratore. Pareiškėjos vyro tėvo žmona pagal Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 5 dalį yra laikoma artimu asmeniu, jos atžvilgiu pareiškėjai, kaip valstybės tarnautojai, nuo 2013 m. birželio 28 d. einančiai atsakovo Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, bei būnant Turizmo departamento Viešųjų pirkimų komisijos nare, tokiu būdu dalyvaujant rengiant, svarstant ir priimant sprendimus dėl laimėtojo – UAB „Kopa“, kilo interesų konfliktas.

Apie interesų konfliktą, susijusį su UAB „Kopa“ darbuotoja R. T., 2014 m. gegužės-liepos mėn. pareiškėja raštu neinformavo Turizmo departamento Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko, kitų Turizmo departamento Viešųjų pirkimų komisijos narių (asmenų, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje) ir nenusišalino nuo dalyvavimo tolesnėse pirkimų procedūrose, nors privalėjo tai padaryti, taigi padarė tęstinį pažeidimą. Tik po to, kai Turizmo departamento direktorė J. K. 2015 m. balandžio 21 d. kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti informaciją, susijusią su Projekto veiklų vykdymu, 2015 m. balandžio 23 d. pareiškėja el. paštu informavo J.

K. apie tai, kad ji, kaip Projekto vadovė, negali vykdyti sutarties su UAB „Kopa“ įgyvendinimo kontrolės, kadangi tai apriboja viešųjų ir privačių interesų konfliktas, nes šioje bendrovėje dirba jos vyro tėvo žmona. Pareiškėja dėl Projekto vadovo pakeitimo kreipėsi 2015 m. balandžio 14 d., tačiau šiame kreipimesi interesų konfliktas artimo asmens atžvilgiu neminimas. Atsakovo nuomone, pareiškėjai apie interesų konfliktą turėjo būti žinoma anksčiau, nei ji nurodo – 2015 m. balandžio 22 d., o R. T. darbo UAB „Kopa“ kaip aplinkybės, galinčios sukelti interesų konfliktą, pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo net ir tada, kai buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas.

Atsakovo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pati pareiškėja nurodė UAB „Kopa“ dirbti su jos seserimi, todėl negali būti, kad pareiškėja nežinojo, jog tekstus rengs jos sesuo. Kita vertus, pats faktas, kad pareiškėja apskritai rekomendavo savo seserį, sudaro teisės pažeidimą ir reiškia viešųjų ir privačių interesų supainiojimą. Pareiškėja aktyviais veiksmais darė įtaką netinkamam sutarties su UAB „Kopa“ vykdymui, tai kėlė netinkamo sutarties įgyvendinimo riziką. Pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nesilaikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatytos pareigos teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 4 punkte.

Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – profesinės sąjungos sutikimo nereikia. Atsakovas nurodė, kad jokių išskirtinių privilegijų, lyginant su kitais darbuotojais, S. V. nėra gavusi, atsakovas niekaip nesistengė paveikti Profesinės sąjungos valdybos narės sprendimų, o tokio pobūdžio pareiškėjos teiginiai yra pagrįsti subjektyvia nuomone.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad 2015 m. pavasarį ji įsteigė Profesinę sąjungą, nuo 2015 m. kovo mėn. jos atžvilgiu inicijuoti 4 tarnybiniai patikrinimai. Buvo taikomas psichologinis spaudimas, siūloma išeiti iš darbo, grasinama susidoroti, susirinkimų metu kitų darbuotojų akivaizdoje buvo žeminama, kolegoms buvo sudaroma nuomonė, kad su ja geriau nebendrauti. Turizmo departamento Viešųjų pirkimų komisijos veikloje dalyvavo iki 2014 m. rugsėjo pradžios. Projekte dirbo vadove pagal atsakovo įsakymą, bet su juo supažindinta nebuvo. Įgyvendinant Projektą, veiksmų nevykdė, nes Projekte dirbančių žmonių nebuvo, Projekto darbo valandos buvo išdirbtos iki jai tampant Projekto vadove. Kovo mėnesį, patikrinusi privalomas vykdyti funkcijas, informavo atsakovo vadovę, kad Projekto veiklose gali turėti interesų konfliktą. Teigė, kad N. N. jai nebuvo pavaldi 2014 m. lapkričio mėn., nors tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvadoje nustatyta priešingai. N. N. buvo atsakinga už 2 ar 3 leidinių tekstų rengimą, jos pareigybė Projekte buvo vadybininkė. Su UAB „Kopa“ atstovais bendravo du kartus susirinkimų, vykusių atsakovo patalpose, metu, sutarties vykdymo priežiūros nevykdė. Veikloje, už kurią buvo atsakinga N. N., buvo susidarę problemos dėl tekstų rašymo. UAB „Kopa“ atstovai patys informavo, kad neturi gerų rašytojų, buvo praleidę visus terminus. Pareiškėjos sesuo turėjo rašytojų kontaktų, todėl N. N. davė jos kontaktus. N. N. įkalbinėjo pareiškėjos seserį parašyti tekstus. Tyrimas buvo akivaizdžiai subjektyvus, nes J. R. buvo šališkas, pareiškėja su juo turėjo ilgalaikį konfliktą, vadovė apie tai žinojo.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad Turizmo departamento įgyvendinamas Projektas artėjo prie žlugimo ribos. Gavusi informaciją iš L. T., pasitikrino informaciją viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje ir joje nerado informacijos apie interesų konfliktą. N. N. informavo apie tai, kad Projektas vyksta nesklandžiai, todėl buvo pasitelkta darbuotoja iš kito projekto – R. A.. R. A. pradėjo dirbti Turizmo departamente 2015 m. vasario mėn. pradžioje kitame projekte pagal darbo sutartį. 2015 m. balandžio pabaigoje N. N. ir R. A. paaiškino, kad tekstus rašė L. T. sesuo, todėl buvo duotas žodinis nurodymas komisijai pasidomėti dar vienu epizodu. Gavusi informaciją apie 2015 m. birželio 5 d. vykusio susitikimo su UAB „Kopa” metu paaiškėjusias aplinkybes, priėmė sprendimą atleisti pareiškėją iš valstybės tarnybos. Pareiškėja dirbo Projekte, apie 2015 m. kovo mėn. buvo atnešusi jai derinti leidinių maketus.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas J. R. davė parodymus, kad jis nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. dirba Turizmo departamento Vidaus administravimo skyriaus vedėju, iki tol dirbo direktoriaus pavaduotojo pareigose, o nuo 2014 m. spalio pradžios iki 2015 m. sausio mėn. ėjo direktoriaus pareigas. Paaiškino, kad buvo sudaryta komisija dėl L. T. veiksmų dėl viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje derinimo. Pareiškėja, būdama Turizmo departamento Viešųjų pirkimų komisijos nare, nenusišalino, kai buvo svarstomi klausimai, susiję su bendrove, kurioje dirba jai artimas asmuo. Taip pat buvo nustatyta, kad ji rekomendavo savo seserį atlikti darbą Projekte, kurį ji kuravo ir jame turėjo tiesioginę įtaką, t. y. turėjo teisę vertinti darbus, siūlyti koreguoti ir pan. Asmenys, dėl kurių kilo interesų konfliktas, nebuvo deklaruoti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėja buvo Projekto vadovė, darbo sutartis nebuvo sudaryta, tai įėjo į valstybės tarnautojo pareigas. 2015 m. birželio 2 d. įvyko komisijos galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti posėdis, kurioje komisijos narių nuomonė dėl nuobaudos išsiskyrė – ar taikyti griežčiausią, ar ne. Komisijos nariai priėmė sprendimą siūlyti skirti pareiškėjai griežtą papeikimą. Buvo nuspręsta kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, taip ir buvo padaryta. 2015 m. birželio 5 d. dalyvavo susitikime su UAB „Kopa“ atstovais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Priteisė atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos naudai iš pareiškėjos 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas iš Komisijos galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti 2015 m. birželio 4 d. išvados Nr. TD-6 (I t., b. l. 20-28) turinio nustatė, kad kaip tarnybinis nusižengimas įvertinta tai, jog pareiškėja, 2014 m. gegužės-liepos mėn. būdama Turizmo departamento Viešųjų pirkimų komisijos, kuri vykdė viešąjį pirkimą – „Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių leidinių ir smulkių rinkodarinių priemonių sukūrimo ir leidybos paslaugos“, kurį laimėjo UAB „Kopa“, narė, apie interesų konfliktą, susijusį su UAB „Kopa“ darbuotoja (administratore) R.

T. (pareiškėjos sutuoktinio tėvo sutuoktine), neinformavo Turizmo departamento Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko, kitų Turizmo departamento Viešųjų pirkimų komisijos narių, nenusišalino nuo Turizmo departamento Viešųjų pirkimų komisijos veiklos, svarstant UAB „Kopa“ klausimą; taip pat tai, kad pareiškėja, nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. būdama projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-04-09-001 „Lietuvos įvaizdžio gerinimas, žinomumo užsienio rinkose didinimas bei įvaizdžio priemonių, leidinių leidyba“ vadove ir atsakinga už Projekto veiklų įgyvendinimo kontrolę, terminų bei kitų sąlygų ir įsipareigojimų, numatytų sutartyse su rangovais, laikymosi priežiūrą, kuriai buvo priskirta atlikti ir rangovo UAB „Kopa“ sutarties (2014 m. rugpjūčio 27 d.

Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių leidinių ir smulkių rinkodarinių priemonių sukūrimo ir leidybos paslaugų viešojo pirkimo sutarties Nr. S-121, sudarytos su UAB Kopa“) sąlygų ir įsipareigojimų laikymosi priežiūrą, apie interesų konfliktą, susijusį su UAB „Kopa“ darbuotoja R. T. (pareiškėjos sutuoktinio tėvo sutuoktine), neinformavo atsakingų asmenų bei nenusišalino nuo Projekto vadovo funkcijų vykdymo; taip pat tai, kad Turizmo departamento Rinkodaros skyriaus vyriausiajai specialistei N. N. paprašius padėti spręsti su Projektu iškilusias problemas dėl 2014 m. rugpjūčio 27 d.

Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių leidinių ir smulkių rinkodarinių priemonių sukūrimo ir leidybos paslaugų viešojo pirkimo sutarties Nr. S-121, sudarytos su UAB „Kopa“, vykdymo, 2014 m. lapkričio 24 d. elektroniniu laišku nusiuntė N. N. (sau pavaldžiam asmeniui) savo sesers B. V. telefono numerį ir pasiūlė N. N. kartu su UAB „Kopa“ pasikonsultuoti su B. V. dėl UAB „Kopa“ sutarčiai vykdyti pasitelkiamų asmenų, taip pat tai, kad pareiškėja privačių interesų deklaracijoje duomenų apie sutuoktinio tėvo sutuoktinę R.

T. ir savo seserį B. V. nedeklaravo. Komisija konstatavo, kad tokiomis veikomis pareiškėja netinkamai atliko Turizmo departamento Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo 7.5, 7.6, 7.10 ir 7.11 papunkčiuose nurodytas funkcijas bei Projekto vadovui priskirtas funkcijas, tokiu būdu pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 straipsnį, 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, 7 straipsnio 2 dalį, VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 4 punktą (valstybės tarnautojų etikos nešališkumo principą) ir 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Komisija pripažino, kad pareiškėjos elgesys laikytinas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu.

Turizmo departamento direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. P-92 pripažinta, kad pareiškėja (Turizmo departamento Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotoja) padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. šiurkščiai pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 straipsnį, 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, 7 straipsnio 2 dalį, Turizmo departamento Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Turizmo departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-191, 7.5, 7.6, 7.10 ir 7.11 papunkčius ir už šiurkštų tarnybinį pažeidimą paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Šis įsakymas priimtas atsižvelgiant į Komisijos galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti 2015 m. birželio 4 d. išvadą Nr. TD-6, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2015 m. birželio 18 d. raštą Nr. S-1155-(2.5).

Teismas rėmėsi VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 2-5 dalių, 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.), 7 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.), 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A469-844/2007, kt.).

Byloje nekyla ginčo, kad pareiškėja 2014 m. gegužės-liepos mėn. buvo Viešųjų pirkimų komisijos, kuri vykdė viešąjį pirkimą – „Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių leidinių ir smulkių rinkodarinių priemonių sukūrimo ir leidybos paslaugos“ narė, o šį viešąjį pirkimą laimėjo UAB „Kopa“. Be to, pareiškėja, kaip Turizmo departamento Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotoja ir atsakovo 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-1481 (II t., b. l. 24-30) paskirta projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-04-09-001 „Lietuvos įvaizdžio gerinimas, žinomumo užsienio rinkose didinimas bei įvaizdžio priemonių, leidinių leidyba“ vadove, privalėjo vykdyti Projekto veiklų įgyvendinimo kontrolę, terminų bei kitų sąlygų ir įsipareigojimų, numatytų sutartyse su rangovais, laikymosi priežiūrą, taip pat privalėjo vykdyti ir Turizmo departamento su rangovu UAB „Kopa“ 2014 m. rugpjūčio 27 d. sudarytos Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių leidinių ir smulkių rinkodarinių priemonių sukūrimo ir leidybos paslaugų viešojo pirkimo sutarties Nr. S-121 (I t., b. l. 61-104), sąlygų ir įsipareigojimų laikymosi priežiūrą (pareigybės aprašymo (I t., b. l. 161-163) 7.5, 7.6, 7.10, 7.11 papunkčiai, atsakovo 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. V-1481 1.1.1 papunktis).

Teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma rodo, kad pareiškėja žinojo apie savo pareigą vykdyti Projekto vadovei priskirtas Projekto veiklų įgyvendinimo kontrolės, terminų bei kitų sąlygų ir įsipareigojimų, numatytų sutartyse su rangovais, laikymosi priežiūros, tarp jų sutarties su UAB „Kopa“, funkcijas. Visų pirma, pareiškėja buvo pasirašytinai supažindinta su Turizmo departamento Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigybės aprašymu, taigi jai buvo žinoma, kad ji privalo vykdyti jame numatytas funkcijas, tarp jų, įgyvendinamų projektų stebėseną. Iš pareiškėjos 2015 m. balandžio 14 d. elektroninio laiško (I t., b. l. 13) turinio matyti, kad pareiškėjai ne tik buvo žinoma, jog ji paskirta aptariamo Projekto vadove, bet ir tiksli data, nuo kada ji paskirta Projekto vadove (nuo 2014 m. rugsėjo 5 d.). Iš pareiškėjos 2015 m. balandžio 23 d. elektroninio laiško (I t., b. l. 11) atsakovo vadovei taip pat matyti, kad jai žinoma apie atliekamas Projekto vadovės pareigas. Iš pareiškėjos skunde teismui nurodytų aplinkybių (skundo 6 lapas), pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėja dalyvavo susitikimuose su UAB „Kopa“ atstovais, svarstant su UAB „Kopa“ sudarytos sutarties vykdymo klausimus, be to, matyti, kad pareiškėja vertino (teikė nuomonę) apie UAB „Kopa“ perduodamų Turizmo departamentui paslaugų kokybę (elektroninis susirašinėjimas su N. N., I t., b. l. 29-31). Iš atsakovo vadovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėja vykdė Projekto vadovės funkcijas, derino leidinių maketus. Taip pat atsakovo vadovė 2015 m. balandžio 21 d. elektroniniu laišku paprašė pareiškėjos pateikti duomenis apie Projekto ir sutarties, sudarytos su UAB „Kopa“, vykdymo eigą (I t., b. l. 12). Pareiškėja 2015 m. balandžio 23 d. atsakovo vadovei elektroniniu laišku pateikė paaiškinimą dėl Projekto vykdymo aplinkybių (I t., b. l. 11), kartu nurodydama, kad jos galimybės įtakoti sutarties su UAB „Kopa“ kontrolės įgyvendinimą yra apribotos jos galimo interesų konflikto, nes šioje įmonėje dirba „jos vyro tėvo žmona“.

Teismas pažymėjo, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslas – užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (įstatymo 1 str.). Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra ir kt. (įstatymo 3 str. 1 d.).

Asmens elgesys, kai jis, būdamas viešųjų pirkimų komisijos nariu, dalyvauja priimant sprendimus, susijusius su bendrove, kurioje dirba Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo prasme jam artimas asmuo (sutuoktinio tėvo sutuoktinė), o taip pat elgesys, kai jis, vykdydamas tarnybines pareigas, atlieka viešojo pirkimo sutarties, sudarytos su bendrove, kurioje dirba jam artimas asmuo, sąlygų ir įsipareigojimų laikymosi priežiūrą, visuomenės požiūriu kelia abejonių interesų konflikto buvimu (galimu pasinaudojimu einamomis pareigomis, nevieša tarnybine informacija, ar pan. siekiant, kad viešąjį pirkimą laimėtų bendrovė, kurioje dirba artimas giminaitis, siekiant palankių sprendimų tokios bendrovės naudai dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo ir pan.).

Kaip minėta, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslai yra prevenciniai, konstatuoti, jog asmuo pažeidė įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto požymius ir įrodyti, kad asmuo nesiėmė šiame įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Aptartos faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjos elgesyje buvo formalieji viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto požymiai, šią aplinkybę patvirtina ir pačios pareiškėjos 2015 m. balandžio 23 d. elektroniniame laiške (I t., b. l.

11) pateiktas požiūris į susidariusią situaciją, t. y. kad jos galimybės įtakoti sutarties su UAB „Kopa“ kontrolės įgyvendinimą yra apribotos galimo interesų konflikto. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja nesiėmė jokių įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, privataus intereso nustatyta tvarka nedeklaravo, dalyvaudama sprendimų, susijusių su UAB „Kopa“, priėmime, vykdydama sutarties, sudarytos su UAB „Kopa“, sąlygų laikymosi priežiūros funkciją, apie kilusį interesų konfliktą neinformavo nei savo tiesioginio vadovo ar institucijos vadovo įgalioto atstovo (tai padarė tik 2015 m. balandžio 23 d., atsakovo vadovei paprašius pateikti paaiškinimus dėl sutarties su UAB „Kopa“ vykdymo aplinkybių), nei kitų asmenų, kurie kartu dalyvavo sprendimų rengime, svarstyme ar priėmime, nenusišalino nuo dalyvavimo minėtose procedūrose.

Taigi, pareiškėjos elgesys atsakovo buvo teisingai kvalifikuotas kaip Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimas.

Teismas pareiškėjos argumentus, kad jos veiksmuose nebuvo kaltės, nes fakto, kad UAB „Kopa“ dirba jos sutuoktinio tėvo sutuoktinė ji nežinojo iki 2015 m. balandžio 22 d., kai tai paaiškėjo visiškai atsitiktinai, 2015 m. balandžio 22 d. su sutuoktiniu aptariant susiklosčiusią darbinę situaciją, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad VTĮ, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas reikalauja valstybės tarnautoją vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

Valstybės tarnautojui nustatyta įstatyminė pareiga deklaruoti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, apibrėždamas artimus asmenis, kartu nustato valstybės tarnautojui ne tik pareigą deklaruoti šiuos asmenis ir jų interesus, bet ir papildomas pareigas bei draudimus, susijusius su šių asmenų pajamų šaltiniais, turimu turtu, kt. (įstatymo 12 str. 1 d., 13 str. 2 d., 19 str. 1 d.).

Taigi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas reikalauja valstybės tarnautoją būti atidžiu privačių interesų aspektu ir atidžiai įvertinti reikšmingas aplinkybes, galinčias sukelti interesų konfliktą, ypač susijusias su artimų asmenų, apibrėžtų įstatyme, privačiais interesais (turimu turtu, gaunamų pajamų šaltiniais, kt.). Vadinasi, valstybės tarnautojas šių asmenų privačių interesų atžvilgiu negali elgtis indiferentiškai, o, priešingai, privalo atidžiai įvertinti jam objektyviai prieinamą informaciją dėl jų privačių interesų.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos paaiškinimų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad pareiškėja neturėjo objektyvios galimybės įvertinti artimo asmens – jos sutuoktinio tėvo sutuoktinės R. T. – privačių interesų, susijusių su darbu UAB „Kopa“. Kaip nustatyta, R. T. dirba UAB „Kopa“ nuo 1999 m. spalio 10 d. (pareiškėjos 2015 m. gegužės 20 d. paaiškinimas). Pareiškėjos paaiškinimais, informacija apie R. T. darbą UAB „Kopa“ jai tapo žinoma namie su sutuoktiniu aptariant susiklosčiusią darbinę situaciją 2015 m. balandžio 22 d.

Taigi, pareiškėjos sutuoktiniui buvo žinoma informacija apie jo tėvo sutuoktinės darbovietę. Pareiškėja 2015 m. gegužės 20 d. paaiškinime teigė, kad žinojo, jog vyro tėvo žmona dirba kažkokioje įmonėje administratore, tačiau tiksliai kurioje nesidomėjo, nes tam, jos teigimu, nebuvo nei poreikio, nei galimybių. Tačiau, kaip minėta, pareiškėja, būdama valstybės tarnautoja, turėjo pareigą nustatyti aplinkybes, susijusias su artimų asmenų privačiais interesais, todėl jos paaiškinimai, kad tam nebuvo poreikio, prieštarauja valstybės tarnautojams nustatytoms pareigoms.

Pareiškėjos paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad neturėjo galimybių nustatyti, kurioje tiksliai įmonėje dirba vyro tėvo žmona, neatitinka faktinių aplinkybių, nes, kaip minėta, pareiškėjos sutuoktiniui buvo žinoma informacija apie jo tėvo sutuoktinės darbovietę, taigi, ši informacija pareiškėjai objektyviai buvo prieinama. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai aptariamose pareiškėjos veikose nustatė visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir kaltę.

Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėja atsakovo 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-1481 (II t., b. l. 24-30) buvo paskirta projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-04-09-001 „Lietuvos įvaizdžio gerinimas, žinomumo užsienio rinkose didinimas bei įvaizdžio priemonių, leidinių leidyba“ vadove. To paties atsakovo įsakymo 1.2.9 punktu N. N. buvo paskirta Projekto vadybininke, kuriai buvo pavestas tam tikrų leidinių sukūrimo, leidybos kokybės kontrolės vykdymas, leidinių dizaino derinimas, vaizdinės medžiagos parinkimas, derinimas, iškilusių klausimų sprendimas su paslaugų teikėjais ir kt. Nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 18 d. N. N. elektroniniu paštu kreipėsi į pareiškėją, persiųsdama UAB „Kopa“, pastarajai vykdant Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių leidinių ir smulkių rinkodarinių priemonių sukūrimo ir leidybos paslaugų viešojo pirkimo sutarties Nr. S-121 sąlygas, parengtus tekstus atitinkamam leidiniui, nurodydama, kad yra problemų su UAB „Kopa“ tekstų rašytojais ir prašydama pareiškėjos atsiųsti jos rekomenduojamus tekstų rašytojų kontaktus, kad juos galėtų perduoti UAB „Kopa“ (I t., b. l. 31). Pareiškėja 2014 m. lapkričio 18 d. elektroniniu laišku atsakė N. N., kad UAB „Kopa“ rašytoja tikrai netinka ir paprašė paklausti UAB „Kopa“, kokią kainą jie moka ir pažadėdama atsiųsti rekomenduojamos rašytojos kontaktus. N. N. 2014 m. lapkričio 19 d. elektroniniu laišku paprašė pareiškėjos atsiųsti rašytojos kontaktus ir nurodė, kad UAB „Kopa“ nori patys derinti su rekomenduojamu žmogumi detales. Pareiškėja 2014 m. lapkričio 19 d. elektroniniu laišku N. N. atsakė, kad ji kontaktus duos pirmadienį. N. N. 2014 m. lapkričio 24 d. elektroniniu laišku vėl prašė pareiškėjos duoti rašytojos kontaktus, o pareiškėja 2014 m. lapkričio 24 d. elektroniniu laišku N. N. nurodė tekstų rašytojos telefono numerį ir vardą „(Duomenys neskelbtini)“ (I t., b. l. 30).

Į bylą pateikta 2014 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaita faktūra TEK Nr. 001 (I t., b. l. 106), 2014 m. gruodžio 12 d. paslaugų priėmimo-perdavimo aktas (I t., b. l. 107), 2015 m. vasario 6 d. PVM sąskaita faktūra TEK Nr. 002 (I t., b. l. 108), 2015 m. vasario 6 d. paslaugų priėmimo-perdavimo aktas (I t., b. l. 109) patvirtina, kad UAB „Kopa“ 2014 m. gruodžio – 2015 m. vasario mėn. pirko tekstų rašymo paslaugas iš B. V.. Iš pareiškėjos 2015 m. birželio 2 d. paaiškinimo matyti, kad B. V. yra pareiškėjos sesuo (I t., b. l. 17-18). Iš 2015 m. birželio 5 d. vykusio Turizmo departamento atstovų susitikimo su UAB „Kopa“ atstovais garso įrašo (priedas prie atsakovo atsiliepimo į skundą) matyti, kad UAB „Kopa“ atstovai patvirtino faktą, kad jie samdė Turizmo departamento darbuotojų rekomenduotą tekstų rašytoją B. V., nes Turizmo departamentui kitos rašytojos parašyti tekstai netiko.

Iš aptartų faktinių aplinkybių teismas sprendė, kad pareiškėja, būdama Projekto vadove ir išreiškusi Projekto vadybininkei N. N. neigiamą nuomonę apie UAB „Kopa“, su kuria Turizmo departamentas buvo pasirašęs viešojo pirkimo sutartį, atliktas paslaugas (netinkamai parašytus tekstus), N. N. paprašius, pasiūlė rekomenduoti UAB „Kopa“ atstovams pasamdyti jos seserį B. V. toms pačioms paslaugoms atlikti. Tokia rekomendacija UAB „Kopa“ atstovams buvo perduota, o UAB „Kopa“ pasamdė paslaugų atlikimui pareiškėjos seserį. Atmesti pareiškėjos paaiškinimai, kad N. N. pateikdama savo sesers kontaktus, nežinojo, kad bus susitarta, jog tekstus rengs būtent sesuo. Iš aptarto susirašinėjimo tarp N. N. ir pareiškėjos elektroniniu paštu aiškiai matyti, kad pareiškėja žinojo, jog jos pasiūlytas asmuo bus rekomenduotas UAB „Kopa“ kaip tekstų rašytojas. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjos 2014 m. lapkričio 24 d. elektroninio laiško turinys, t. y. pareiškėja savo seserį įvardijo kaip tekstų rašytoją (o ne asmenį, kuris gali rekomenduoti gerų tekstų rašytojų). Taigi, pareiškėjos paaiškinimai neatitinka byloje surinktų įrodymų.

Teismo manymu, atsakovas aptariamus pareiškėjos veiksmus tinkamai įvertino kaip nesuderinamus su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu. Pareiškėja, turėjusi vykdyti Turizmo departamento su rangovu UAB „Kopa“ sudarytos Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių leidinių ir smulkių rinkodarinių priemonių sukūrimo ir leidybos paslaugų viešojo pirkimo sutarties Nr. S-121 sąlygų ir įsipareigojimų laikymosi priežiūrą, dalyvavo priimant sprendimą rekomenduoti rangovui UAB „Kopa“ pasamdyti paslaugų pagal sutartį teikimui jai artimą asmenį, apie kilusį interesų konfliktą atsakingų asmenų ir N. N., taip pat dalyvavusios priimant tokį sprendimą, neinformavo, nuo dalyvavimo priimant tokį sprendimą nenusišalino. Pastebėta, kad UAB „Kopa“ 2014 m. gruodžio – 2015 m. vasario mėn. pirko tekstų rašymo paslaugas, skirtas Turizmo departamento su rangovu UAB „Kopa“ sudarytos sutarties vykdymui iš pareiškėjai artimo asmens sesers B. V., tačiau pareiškėja, į kurios tarnybines pareigas įėjo UAB „Kopa“ pagal sutartį teikiamų paslaugų atitikties sutarties sąlygoms priežiūra, taigi ir jos sesers vykdant UAB „Kopa“ užsakymą parašytų tekstų atitikties sutarties sąlygoms priežiūra, apie kilusį interesų konfliktą atsakingų asmenų neinformavo, nuo Projekto vadovės pareigų nenusišalino, kilusio interesų konflikto privačių interesų deklaracijoje nedeklaravo.

Nors Komisijos galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti 2015 m. birželio 4 d. išvadoje Nr. TD-6 neteisingai nurodyta, kad N. N. tuo metu buvo pavaldi pareiškėjai (N. N. buvo Projektų administravimo skyriaus vyr. specialiste), tačiau, teismo nuomone, tai nekeičia nustatyto pažeidimo esmės, kadangi, kaip minėta, pareiškėja kartu su N. N. dalyvavo priimant sprendimą rekomenduoti rangovui UAB „Kopa“ pasamdyti paslaugų pagal sutartį teikimui jai artimą asmenį, be to, Projekte pareiškėja vykdė vadovaujančias funkcijas.

Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad kvalifikuojant pareiškėjos veiksmus kaip tarnybinį nusižengimą neturi teisinės reikšmės pareiškėjos nurodyti motyvai, dėl kurių ji teigia perdavusi N. N. savo sesers kontaktinius duomenis, t. y. kad ji nesiekė asmeninės naudos, siekė, jog būtų sėkmingai ir laiku įgyvendintas Projektas. Kaip jau minėta, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslai yra prevenciniai, konstatuoti, jog asmuo pažeidė įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto požymius ir įrodyti, kad asmuo nesiėmė šiame įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Aptartas pareiškėjos elgesys visuomenės požiūriu kelia abejonių interesų konflikto buvimu, todėl pareiškėja, nesiimdama priemonių šiam konfliktui išvengti, nepriklausomai nuo jos nurodytų motyvų, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

Teismas nesutiko su tuo, kad Komisijos galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti atliktas tyrimas buvo šališkas. Kaip nustatyta iš komisijos 2015 m. birželio 4 d. išvados Nr. TD-6 turinio, atsakovo pateiktų įrodymų, surinktų tyrimo metu, komisija išsamiai ir visapusiškai ištyrė faktines aplinkybes, padarytas išvadas išsamiai motyvavo ir pagrindė surinktais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyti išvadoje esantys netikslumai yra neesminiai, įtakos pareiškėjos veiksmų kvalifikavimui neturi. Nors pareiškėja teigia, kad atsakovo vadovė nepagrįstai nenušalino komisijos pirmininko J. R. nuo tyrimo, tačiau tokie pareiškėjos argumentai nepagrįsti. Pareiškėjos 2015 m. gegužės 6 d. rašte, kuriuo ji prašė atsakovo vadovės nušalinti J. R. (I t., b. l. 48), tik deklaratyviai teigiama, kad minėtas asmuo yra šališkas jos atžvilgiu, tačiau jokie duomenys ir aplinkybės, pagrindžiančios šį teiginį, nenurodomi. Todėl, teismo vertinimu, atsakovo vadovė 2015 m. gegužės 18 d. raštu (I t., b. l. 19) pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo. Iš pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad ji J. R. šališkumą grindžia ne konkrečiomis aplinkybėmis, galinčiomis pagrįsti asmeninį suinteresuotumą nepagrįstai apkaltinti pareiškėją, bet su šiuo asmeniu susiklosčiusių tarnybinių santykių subjektyviu vertinimu, šiuos santykius apibūdindama kaip ilgalaikį konfliktą. Tačiau liudytoju apklaustas J. R. neigė, kad santykiai su pareiškėja konfliktiški.

Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad Komisijos galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti 2015 m. birželio 4 d. išvadoje Nr. TD-6 minėti pareiškėjos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies, 7 straipsnio 2 dalies, VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 4 punkto ir 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimai, jos veiksmuose pagrįstai nustatyti visi būtinieji tarnybinio nusižengimo požymiai.

Teismas, vertindamas pareiškėjos tarnybinio nusižengimo įvertinimą kaip šiurkštų, rėmėsi VTĮ 29 straipsnio 5 dalies, 6 dalies 4 punkto (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant VTĮ 29 straipsnio 5 dalį, kad nepakanka apsiriboti tik formaliu tarnautojo tam tikros pareigos nevykdymo fakto konstatavimu, o yra būtina taikyti papildomus šį nusižengimą charakterizuojančius kriterijus ir juos taikant spręsti apie nusižengimo šiurkštumo pobūdį (2007 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-620/2007), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant VTĮ 29 straipsnio 4 dalį, kad ši teisės norma neįpareigoja visais atvejais atleisti iš valstybės tarnybos, kai tarnautojas padaro šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o tik suteikia tokią galimybę (2004 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-334/2004), nagrinėjamu atveju iš esmės sutiko su Komisijos galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti 2015 m. birželio 4 d. išvadoje Nr. TD-6 ir Turizmo departamento direktoriaus 2015 m. liepos 2 d.

įsakyme Nr. P-92 išdėstytais argumentais, kuriais remiantis, pareiškėjos veiksmai įvertinti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Pareiškėja pažeidė vieną svarbiausių valstybės tarnautojų nešališkumo principų, nesiėmė priemonių išvengti viešųjų ir privačių interesų konfliktų, teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo privačių interesų. Pareiškėjos veiksmai sudarė prielaidas gauti artimam asmeniui naudą, netinkamai prižiūrėti didelės vertės viešojo pirkimo sutarties sąlygų laikymąsi. Pareiškėjos elgesys aiškiai pakenkė asmenų pasitikėjimui Turizmo departamento vykdomos veiklos nešališkumu, jos skaidrumu.

Tai matoma iš 2015 m. birželio 5 d. vykusio Turizmo departamento susitikimo su UAB „Kopa“ atstovais metu šios bendrovės atstovų išsakyto požiūrio į Turizmo departamento veiklą (garso įrašas, priedas prie atsakovo atsiliepimo į skundą). Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjai, kaip valstybės tarnautojai, užėmusiai vadovaujančias Turizmo departamento Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, pakankamos pareiškėjos padarytą tarnybinį pažeidimą savo pobūdžiu pripažinti šiurkščiu, net ir nevertinant aplinkybės, kad pareiškėjai atsakovo 2015 m. gegužės 18 d.

įsakymu Nr. 76 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, dėl kurios pagrįstumo ir teisėtumo šiuo metu nagrinėjamas kitas teisminis ginčas. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad atsakovo vadovė, vertindama pareiškėjos nusižengimo pobūdį, pagrįstai atsižvelgė į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2015 m. birželio 18 d. raštą Nr. S-1155-(2.5), kuriame nurodyta, jog Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sutinka su Komisijos galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti 2015 m. birželio 4 d. išvadoje Nr. TD-6 nurodytais motyvais (I t., b. l. 174).

Teismas nenustatė, kad, skirdamas tarnybinę nuobaudą, atsakovas būtų pažeidęs tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindines procedūras ir taisykles. Komisijos galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti 2015 m. birželio 4 d. išvadoje Nr. TD-6 pateiktas pasiūlymas, kokią konkrečią tarnybinės nuobaudos rūšį parinkti, yra rekomendacinio pobūdžio ir atsakovo vadovės nesaistė (Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, (toliau – ir Taisyklės) 13 p.). R. P. sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skiriant darbuotojui, išrinktam į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas nėra reikalingas, todėl pareiškėjos skundo argumentai dėl Profesinės sąjungos sutikimo teisiškai nėra reikšmingi.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad Turizmo departamento direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. P-92 už šiurkštų tarnybinį nusižengimą pareiškėjai pagrįstai ir teisėtai buvo paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir ji atsakovo 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. P-93 pagrįstai ir teisėtai buvo atleista iš Turizmo departamento Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų. Tai konstatavus, pareiškėjos skundo pagrindo papildyme (II t., b. l. 1-4) išdėstyti argumentai dėl atsakovo siekio susidoroti su pareiškėja teismo plačiau nevertinti.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 6 dalių nuostatomis, teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 2 d. tarp advokato J. U. ir atsakovo buvo sudaryta atstovavimo sutartis (I t., b. l. 105). Administracinėje byloje buvo parengtas atsakovo atsiliepimas į skundą (I t., b. l. 55-65), įvyko du teismo posėdžiai – 2015 m. spalio 26 d. ir 2015 m. gruodžio 22 d., už šias teiktas teisines paslaugas atsakovo atstovas pateikė sąskaitas ir jų apmokėjimą įrodančius dokumentus (II t., b. l. 32-37) bei prašo atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą (2 054,50 Eur (II t., b. l. 31)) priteisti iš pareiškėjos.

Atsakovo atstovas pateikė 2015 m. rugsėjo 1 d. sąskaitą AD 2015/048 1 354,50 Eur sumai už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą (II t., b. l. 33), kuri apmokėta 2015 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo pavedimu (II t., b. l. 36). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punktas numato, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimali leistina priteisti suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris 2015 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 699,8 Eur.

Taigi, atsakovo prašoma priteisti suma – 1 354,50 Eur neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio (2,5 x 699,8 Eur = 1 749,5 Eur). Taip pat atsakovo atstovas pateikė 2015 m. spalio 27 d. sąskaitą AD 2015-065 210 Eur sumai už pasirengimą ir atstovavimą 2015 m. spalio 26 d. teismo posėdyje, sąskaitoje nurodyta paslaugų apimtis – pasirengimas ir atstovavimas 2015 m. spalio 26 d. teismo posėdyje, trukmė – 3 valandos (II t., b. l. 34), sąskaita apmokėta 2015 m. lapkričio 2 d. mokėjimo pavedimu (II t., b. l. 37). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą priteistinų išlaidų suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą apskaičiuojama taikant koeficientą: 0,1.

Įvertinus 2015 m. spalio 26 d. teismo posėdžio trukmę, pagal 2015 m. spalio 27 d. sąskaitą AD 2015-065 maksimali priteistina suma sudarytų 71,39 Eur (0,1 x 713,9 Eur x 1 (1 val.) = 71,9 Eur). Atsakovo atstovas taip pat pateikė 2015 m. gruodžio 21 d. sąskaitą AD 2015/082 490 Eur sumai už konsultacijas 2015 m. gruodžio 21 d. susitikimo metu, pasirengimą ir atstovavimą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. posėdyje, paslaugų trukmė – 7 valandos (II t., b. l. 35), kuri apmokėta 2015 m. gruodžio 22 d. mokėjimo pavedimu (II t., b. l. 32).

Įvertinus 2015 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžio trukmę, maksimali priteistina suma pagal Rekomendacijas sudarytų 214,17 Eur (0,1 x 713,9 Eur x 3 (3 val.) = 214,17 Eur).

Apskaičiuota maksimali iš pareiškėjos atsakovo naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, sudaranti 1 640,06 Eur, teismo vertinimu, pagal Rekomendacijų 2 punktą yra akivaizdžiai per didelė ir mažintina. Pažymėta, kad byla teisės taikymo požiūriu nereikalaujanti specifinių tam tikros srities teisinių žinių, o kyla iš tarnybinių teisinių santykių. Atsakovas yra viešojo administravimo įstaiga, kurioje, kaip matyti iš bylos medžiagos, dirba teisinį išsilavinimą turintys asmenys. Įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį (dėl atleidimo iš valstybės tarnybos), advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, racionalumo principą, atsakovui iš pareiškėjos priteistinų atstovavimo išlaidų suma sumažinta iki 700 Eur.

III. Pareiškėja L. T. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjai tarnybinė (drausminė) nuobauda skirta už tai, kad pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja pagal įstatymo nuostatas privalėjo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Tačiau pareiškėja apie tai, kad UAB „Kopa“ dirba vyro tėvo žmona informavo atsakovo direktorę iš karto apie tai sužinojusi, t. y. 2015 m. balandžio 23 d., atsakydama į jos klausimus dėl sutarties su UAB „Kopa“ įgyvendinimo. Pareiškėja anksčiau šios informacijos atsakovo direktorei ar kitiems asmenims pateikti negalėjo dėl objektyvių priežasčių, t. y. ne dėl savo kaltės ar juolab tyčios, nes fakto, kad jos vyro tėvo žmona dirba UAB „Kopa“ nežinojo iki 2015 m. balandžio 22 d., kai tai paaiškėjo visiškai atsitiktinai (dėl to pareiškėja, 2015 m. balandžio 14 d. prašydama pakeisti Projekto vadovą, neminėjo galimo interesų konflikto). 2015 m. balandžio 22 d. su vyru aptariant susiklosčiusią darbinę situaciją, paaiškėjo, kad pareiškėjos vyro tėvo žmona dirba UAB „Kopa“ administratore. Pareiškėja anksčiau šių aplinkybių išsiaiškinti negalėjo, nes su vyro šeima nepalaiko glaudžių ryšių. Pareiškėja žinojo tik faktą, kad vyro tėvo žmona R. T. daug metų dirba administratore. Įtarimų dėl to, kad R. T. gali dirbti UAB „Kopa“ nekilo dar ir dėl to, kad UAB „Kopa“ yra Kauno įmonė. Tačiau paaiškėjo, kad pareiškėjos vyro tėvo žmona dirba UAB „Kopa“ Vilniaus filiale. Pareiškėja niekada jokia forma neteigė, kad dėl jos vyro žmonos darbo UAB „Kopa“ ir jos vykdomų funkcijų yra interesų konfliktas. Būtent dėl to, kad pareiškėja nežinojo, ar susiklosčiusią faktinę situaciją reikėtų laikyti interesų konfliktu. Taigi, pareiškėjos veiksmuose ne tik kad nebuvo tyčios, tačiau apskritai nebuvo kaltės.

2. Pareiškėja, dalyvaudama Turizmo departamento Viešųjų pirkimų komisijos darbe, nežinojo fakto, kad vieno iš konkurso dalyvių – UAB „Kopa“ – įmonėje dirba asmuo, laikomas artimu asmeniu. Todėl iki šio fakto sužinojimo pareiškėja negalėjo imtis jokių veiksmų, kurie padėtų pašalinti įtarimus dėl galimo interesų konflikto (kartu ir išsiaiškinti, ar susiklosčiusi situacija galėtų būti laikoma interesų konfliktu). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jei pareiškėja anksčiau būtų žinojusi apie tai, kad vyro tėvo žmona dirba UAB „Kopa“ ir sąmoningai tai slėpusi (galvodama, kad šioje situacijoje yra interesų konfliktas), nebūtų logiška šią informaciją savanoriškai atskleisti atsakovo direktorei.

Informaciją apie pareiškėjos vyro tėvo žmonos darbą UAB „Kopa“ pareiškėja atsakovo direktorei pateikė siekdama įgyvendinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme numatytą pareigą vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Pareiškėja, nežinodama, ar dėl jos vyro tėvo žmonos darbo UAB „Kopa“ ir jos vykdomų funkcijų susiklosčiusi situacija gali būti laikoma interesų konfliktu, informaciją apie tai, kad jos vyro tėvo žmona dirba UAB „Kopa“ pateikė atsakovo direktorei, tikėdamasi, kad atsakovo direktorė įvertins pareiškėjos pateiktą informaciją ir, jei bus pagrindas manyti, kad šioje situacijoje pareiškėjos vykdomos funkcijos, susijusios su UAB „Kopa“ sutarties įgyvendinimu, sukelia interesų konfliktą, imsis Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatytų veiksmų, t. y. nušalins pareiškėją nuo funkcijų, susijusių su UAB „Kopa“ sutarties įgyvendinimu vykdymo.

Taigi, pareiškėja, sužinojusi apie tai, kad vyro tėvo žmona dirba UAB „Kopa“, visų pirma, ėmėsi veiksmų, siekdama išsiaiškinti, ar susiklosčiusi situacija būtų laikoma interesų konfliktu. Jei pareiškėja iš atsakovo atsakingų asmenų būtų gavusi informaciją, kad, jų nuomone, susiklosčiusi situacija sukelia interesų konfliktą, ir jei ji atsakovo direktorės nebūtų nušalinta nuo funkcijų, susijusių su UAB „Kopa“ sutarties įgyvendinimu, vykdymo, ji pati, vadovaudamasi Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, būtų nusišalinusi nuo tokių funkcijų vykdymo.

Tačiau vietoje to, kad susiklosčiusi situacija būtų išsiaiškinta geranoriškai (nes, kaip minėta, pareiškėja pati savanoriškai pateikė informaciją apie vyro tėvo žmonos darbą UAB „Kopa“), buvo pradėtas tarnybinis tyrimas ir pareiškėja pripažinta kalta dėl Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra argumentų ir įrodymų, kurie leistų teigti, kad pareiškėja apie vyro tėvo žmonos darbą UAB „Kopa“ žinojo anksčiau, bet nieko nepranešė.

3. Iš to matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai neanalizavo visų byloje esančių aplinkybių, susiklosčiusią situaciją vertino formaliai ir iš esmės vadovavosi vien 2015 m. birželio 4 d. komisijos išvada Nr. TD-6. Teismas sprendime nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas pažymima, kad įstatymas savo esme yra prevencinis; <...> tai reiškia, kad įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. neįvykdė įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A469-844/2007). Toks teismo vertinimas laikytinas visiškai formaliu, neatitinkančiu realios situacijos. Pareiškėja, sužinojusi apie galimą interesų konfliktą, iš karto informavo atsakovo direktorę dėl susiklosčiusios situacijos. Tai reiškia, jog pareiškėja ėmėsi visų priemonių tam, kad išvengtų galimo interesų konflikto kilimo. Anksčiau pranešti apie susiklosčiusią situaciją dėl vyro tėvo žmonos darbo UAB „Kopa“ pareiškėja neturėjo galimybės, nes iki balandžio 2015 m. balandžio 22 d. pokalbio su sutuoktiniu nežinojo, jog jo tėvo žmona dirba UAB „Kopa“ Vilniaus filiale.

4. Didesnę pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį sudaro teismo argumentai, jog pareiškėja nesilaikė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintos valstybės tarnautojų pareigos laikytis įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba. Taip pat teismas kaip vieną iš pagrindų, argumentuojančių tokį teismo sprendimą, nurodo, jog pareiškėja nesilaikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimo, jog privačių interesų deklaracijoje privalu nurodyti savo ir sutuoktinio duomenis apie artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrą asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ar pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikroms konkrečioms šios veiklos vykdymo aplinkybėms (atsiradus reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, išreiškiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su minėtomis konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis virsta interesų konfliktu; todėl privačių interesų deklaracija turi būti papildoma tik paaiškėjus naujomis aplinkybėmis, kurios yra prielaidos interesų konfliktui kilti, bet ne konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis, kurios tokias prielaidas paverčia interesų konfliktu;

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas interesų konflikto kilimo atveju numato asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, nusišalinimą, o ne kilusio interesų konflikto deklaravimą (2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1774/2012, 2012 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-185/2012, 2013 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1566/2013). Todėl paskirtoji nuobauda pareiškėjai – atleidimas iš darbo už šiurkštų Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio reikalavimų pažeidimą, yra neproporcinga.

Teismų praktikoje yra suformuluota, jog galimo interesų kilimo atveju asmuo turi tiesiog nusišalinti.

5. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai neišnagrinėjo žalos kilimo atsakovui klausimo, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jam kilo reali žala ir kokio ji dydžio, darytina išvada, jog teismas neteisingai konstatavo, kad yra nustatyti visi būtinieji tarnybinio nusižengimo požymiai. Tad akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė neteisingą sprendimą. Nėra pagrįstas teismo teiginys, jog pareiškėjos elgesys aiškiai pakenkė asmenų pasitikėjimui Turizmo departamento vykdomos veiklos nešališkumu, jos skaidrumu. Teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis, grindžia šį teiginį ir kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėja pakenkė asmenų pasitikėjimui bei koks yra tariamosios žalos dydis. Taigi, šis teismo teiginys yra visiškai nemotyvuotas ir neaiškus. Kadangi teismas netinkamai aiškino pažeidimus, kuriais pareiškėja pripažįstama kalta padariusi tarnybinį (drausminį) nusižengimą, nenustatė jos kaltės ir visiškai neaiškino žalos kilimo fakto, tai reiškia, jog neįrodė būtinųjų pažeidimo elementų, likusiųjų elementų įrodinėti nebereikia. Toks teismo tarnybinio nusižengimo aiškinimas yra neteisėtas.

6. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad N. N. nebuvo pavaldi pareiškėjai. Tačiau 2014 m. lapkričio 24 d., kai pareiškėja, N. N. kelis kartus paprašius ir net reikalavus padėti išspręsti dėl UAB „Kopa“ pateiktų tekstų kilusias problemas, vyriausiajai specialistei N. N. pateikė savo sesers B. kontaktus. Pareiškėja savo sesers B. V. kontaktus N. N. pateikė ne siekdama asmeninės naudos, o atsižvelgdama į atsakovo interesus, kad sėkmingai ir laiku būtų įgyvendintas Projektas. 2014 m. lapkričio 12 d. į pareiškėją, prašydama kolegiškos pagalbos, kreipėsi N. N., kuri dirbo Turizmo departamento Projektų administravimo skyriuje ir nebuvo pavaldi pareiškėjai (Pareiškėja ėjo kito skyriaus – Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigas).

N. N., žinodama, jog praeityje pareiškėja yra dirbusi žurnalo redaktore, paprašė, kad padėtų įvertinti N. N. prižiūrimo paslaugų tiekėjo atsiųstus tekstus, dėl kurių kokybės jai kilo pagrįstų abejonių. N. N. pagal tarp atsakovo ir UAB „Kopa“ pasirašytą paslaugų teikimo sutartį buvo asmuo, atsakingas už suteiktų paslaugų kokybės įvertinimą. N. N. pareiškėjai pateikė savo jau pakoreguotus tekstus. Savo siūlomas korekcijas pareiškėja pateikė N. N. ir konstatavo, kad pateikti tekstai iš tiesų nėra kokybiški.

Po to N. N. suorganizavo susitikimą su paslaugų tiekėju – UAB „Kopa“ dėl tekstų kokybės aptarimo. N. N., jausdamasi nepakankamai užtikrinta dėl savo gebėjimų apginti atsakovo interesus iš tiekėjo reikalaujant kokybiškų tekstų (ginčai dėl tekstų kokybės su tiekėjais būdavo itin sudėtingi), paprašė susitikime sudalyvauti pareiškėją. Susitikimo metu buvo aptarta galimybė iš naujo parengti kokybės neatitinkantį tekstą, pasitelkiant kitą teksto rašytoją. UAB „Kopa“ atstovė Ž. M. teigė, jog savo aplinkoje gerų tekstų autorių neturi, todėl paprašė pateikti gerų tekstų rašytojų rekomendacijų.

Pareiškėja, kuri anksčiau buvo žurnalo redaktorė, todėl pažinojo keletą tikrai kokybiškus tekstus rašančių asmenų, UAB „Kopa“ atstovei nurodė, kad galėtų apklausti savo buvusius kolegas. Kadangi po šio susitikimo į pareiškėją niekas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai dėl galimų rekomendacijų nesikreipė, jokios informacijos reikalingos buvusių kolegų apklausai neatsiuntė (teksto apimtis, parengimo terminai ir kt.), pareiškėja buvusių kolegų neapklausinėjo. Kadangi už šią veiklą buvo atsakinga N. N., pareiškėja manė, jog N. N. šią problemą išsprendė savarankiškai.

Tačiau 2014 m. lapkričio 18 d. N. N., pareiškėjai būnant komandiruotėje, el. laišku informavo, kad „jaučiu, kad visgi turim bėdą su tais jų rašytojais“. N. N. prašė atsiųsti rašytojų kontaktų. Pareiškėja N. N. paprašė išsiaiškinti dėl sąlygų, o kontaktą pažadėjo pateikti grįžusi iš komandiruotės, nes buvusių kolegų kontaktiniai duomenys buvo asmeniniame kompiuteryje. Taigi, pareiškėja ketino pateikti vieno ar kelių iš savo buvusių kolegų kontaktus. Jei pareiškėja būtų nuo pat pradžių planavusi pateikti savo sesers kontaktinius duomenis, ji juos būtų galėjusi pateikti iš karto, nes, skirtingai nei buvusių kolegų kontaktus, kurie buvo jos asmeniniame kompiuteryje, sesers kontaktus ji turėjo mobiliajame telefone. 2014 m. lapkričio 24 d. pareiškėjai grįžus iš komandiruotės N. N. toliau prašė ir net reikalavo pareiškėjos pateikti rašytojo kontaktus, nes pati savarankiškai tinkamų tekstų rašytojų nesurado.

Kadangi jau buvo praėję teksto parašymo terminai, tapo akivaizdu, jog jei nebus rastas tinkamas teksto autorius, kuris skubiai parengs kokybišką tekstą, paaiškės, jog N. N. nesusitvarko su jai priskirtomis funkcijomis, vykdo jas blogai ir dėl to net gali kilti grėsmė kitoms atsakovo vykdomoms veikloms. Kadangi paaiškėjo, kad terminai jau buvo pradelsti ir kad teksto reikia kuo skubiau, pareiškėjos buvę kolegos, turėdami kitų darbų, atsisakė rašyti tekstus UAB „Kopa“. Tik tuomet, kai jau nebebuvo kitos išeities ir pareiškėja nebeturėjo į ką kreiptis, ji pagalbos kreipėsi į savo seserį B.

V., dirbusią įvairiuose leidiniuose, prašydama, kad sesuo padėtų N. N.. Kadangi sąlygų, išskyrus terminus ir apimtis, pareiškėja seseriai patikslinti negalėjo, ji davė N. N. sesers kontaktus, kad jos tiesiogiai viską išsiaiškintų. Pareiškėja, N. N. pateikdama sesers kontaktus, nežinojo, kad ir seseriai neradus tinkamų rašytojų, kurie skubiai galėtų parengti tekstus, bus susitarta, jog pati B. V. juos parengs. Pareiškėja, N. N. pateikdama sesers, kuri, pareiškėjos nuomone, galėjo padėti išspręsti susidariusią situaciją, kontaktinius duomenis, veikė atsakovo interesais ir siekė, kad atsakovas nepatirtų žalos.

Už bendravimą su UAB „Kopa“ bei tekstų rengimą, kaip ir minėta, buvo atsakinga N. N., o ne, pareiškėja. Pareiškėja įtakos UAB „Kopa“ sprendimams daryti negalėjo, nes jokių ryšių su jais nepalaikė. Nei atsakovo 2015 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. P-92, nei kituose dokumentuose nėra nurodyta, kokia tiksliai žala kilo. Pareiškėjos seseriai B. V. už tekstų parengimą buvo sumokėta kaina, kuri neviršija tokių tekstų parengimo rinkos kainos, taip pat B. V. tekstus parengė per ypatingai trumpus terminus, per kuriuos tekstus parengti atsisakė kiti tekstų rašytojai.

Taigi, žala dėl to, kad pareiškėja N. N. pateikė savo sesers B. V. kontaktus, atsakovui nekilo. B. V. buvo pasitelkta tik skubiai reikalingų tekstų parašymui (šių tekstų apimtis – 25 000 tūkst. spaudos ženklų), kitų tekstų rašymui paslaugų tiekėjas samdė kitus autorius (pagal sutartį bendra tekstų apimtis, kuri turėjo būti parengta, - 470 000 tūkst. spaudos ženklų). Taigi, pareiškėjos veiksmuose, N. N. pateikiant savo sesers B. V. kontaktus, nėra pareiškėjos kaltės. Atkreiptinas dėmesys, jog komisijos 2015 m. birželio 4 d.

Nr. TD-6 išvadoje nurodyta, jog apie faktą, jog pareiškėja UAB „Kopa“ sutarties vykdymui rekomendavo savo seserį B. V., Turizmo departamentui tapo žinoma 2015 m. kovo 20 d. iš UAB „Kopa“ Viešųjų pirkimų vadovės Ž. M. el. paštu Rinkodaros skyriaus vyriausiosios specialistės N. N. adresu gavus informaciją apie UAB „Kopa“ sutarties įgyvendinimo eigą. Pareiškėjai pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodyta pareiškėjai pateikti paaiškinimą dėl galimo interesų konflikto valstybės tarnyboje dėl sesers B.

V. paslaugų užsakymo tekstų sukūrimui, įteiktas 2015 m. birželio 1 d. Ankstesniame, 2015 m. gegužės 4 d. pranešime pareiškėjai dėl tarnybinio nusižengimo, apie interesų konfliktą, kylantį dėl sesers B. V. paslaugų užsakymo tekstų sukūrimui, neužsimenama. Tai reiškia, jog Turizmo departamentas apie tarnybinį nusižengimą sužinojęs 2015 m. kovo 20 d., tyrimą pradėjo tik 2015 m. birželio 1 d. Kadangi Turizmo departamentas tyrimą dėl šio galimo tarnybinio nusižengimo pradėjo praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, darytina išvada, jog atsakovas tarnybinę nuobaudą skyrė neteisėtai (VTĮ 30 str. 1 d.).

7. Pareiškėja 2015 m. gegužės 22 d. teikė prašymą atsakovui pateikti dokumentus, įrodančius, jog Projektas, kuriame pareiškėja, atsakovo teigimu, buvo paskirta vadove, yra fiktyvus. Tačiau Turizmo departamentas tokios informacijos nepateikė, tinkamai tokio savo atsisakymo nekomentuodamas. Šių dokumentų pareiškėja prašė iš atsakovo išreikalauti 2015 m. gruodžio 23 d. teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog šiais dokumentais įrodys, jog įsakymas, kuriuo ji paskirta Projekto vadove, yra niekinis bei suformintas, siekiant išsimokėti Europos Sąjungos projektų lėšas per priedus už darbus, kurie realiai nebuvo atlikti.

Teismas šį pareiškėjos prašymą atmetė. Taip pat pareiškėja 2015 m. birželio 5 d. raštu kreipėsi į atsakovo direktorę, prašydama nuo atsakovo direktoriaus 2015m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. P-55 sudarytos komisijos pirmininko pareigų nušalinti J. R., kuris yra šališkas pareiškėjos atžvilgiu. Tačiau nepaisant to, kad pareiškėja atsakovo direktorei nurodė turinti įrodymų dėl J. R. šališkumo jos atžvilgiu, atsakovo direktorė, net neprašydama pareiškėjos pateikti turimų įrodymų ir jų nevertindama, J. R. nuo komisijos, tiriančios pareiškėjos galimą tarnybinį nusižengimą, pirmininko pareigų nenušalino, nors teismo posėdžio metu atsakovo direktorė J.

K. pripažino, jog žinojo apie tarp pareiškėjos ir J. R. kilusį konfliktą, tačiau net ir tai žinodama, skyrė jį komisijos pirmininku. Be kita ko, teismo posėdžio metu, J. K. prisipažino, jog sprendimą nesivadovauti komisijos siūlymu ir skirti pareiškėjai atleidimą priėmė dėl neva daryto spaudimo UAB „Kopa“, nors pareiškėja su UAB „Kopa“ jokių kontaktų neturėjo. Už sutarties su UAB „Kopa“ priežiūrą buvo atsakinga N. N. ir ji greičiausiai UAB „Kopa“ atžvilgiu vykdė spaudimą, apie kurį užsimena UAB „Kopa“ atstovai susirinkimo garso įraše pateiktame teismui.

Pareiškėja turi pagrįstų prielaidų manyti, jog UAB „Kopa“ buvo galimai suklaidinta, tačiau teismui neiškvietus UAB „Kopa“ atstovų liudytojais byloje, nebuvo galimybės tinkamai išsiaiškinti UAB „Kopa“ teiginių dėl suklaidinimo. Šis faktas apskritai nebuvo niekur ištirtas, pareiškėjos prašymas teismo metu iškviesti UAB „Kopa“ liudytojais byloje, teismo taip pat nebuvo tenkintas. Tad akivaizdu, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo skirta visiškai ne dėl to, dėl ko buvo atliekamas tyrimas. Todėl pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo vykdomas ir sprendimas dėl jai skirtinos tarnybinės nuobaudos priimtas šališkų asmenų, todėl pareiškėjos veiksmai buvo vertinami neobjektyviai ir turint išankstinį nusistatymą pripažinti pareiškėją kalta ir atleisti ją iš užimamų pareigų.

8. 2015 m. gruodžio 21 d. pareiškėja teismui pateikė skundo pagrindo papildymą (su papildomais įrodymais byloje) dėl atsakovo siekio susidoroti su ja, tačiau teismas nusprendęs, jog skiriant tarnybines nuobaudas atsakovas nepadarė jokių pagrindinių procedūrų pažeidimų ir tarnybines nuobaudas skyrė pagrįstai, skundo pagrindo papildymo plačiau nevertino. Pažymėtina, kad nepagrįsti kaltinimai ir psichologinis spaudimas pareiškėjos atžvilgiu prasidėjo 2015 m. balandžio mėn., pareiškėjai aktyviai dalyvavus Profesinės sąjungos steigimo veikloje. Persekiojimą ir psichologinį smurtą prieš pareiškėją vykdė Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorė J. K. bei direktoriaus pavaduotojas J. R., jie taip pat neigiamai pareiškėjos atžvilgiu nuteikė ir kitus atsakovo darbuotojus:

a) per 2015 m. balandžio mėn. pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėti trys tarnybiniai tyrimai, nors pareiškėjai iki jų nė karto nebuvo skirta tarnybinė nuobauda, taip pat jos atžvilgiu nebuvo pradėtas joks tarnybinis tyrimas, pareiškėjos tarnybinė veikla už 2013 m. buvo įvertinta labai gerai, pareiškėjai buvo skirta 2 kvalifikacinė klasė, 2014 m. pareiškėja savo tiesioginės vadovės buvo įvertinta „labai gerai“; b) 2015 m. balandžio 10 d. atsakovo direktorė pasiūlė pareiškėjai išeiti iš darbo savo noru, nes priešingu atveju, ji bus atleista inicijuojant tarnybinius tyrimus ir skiriant tarnybines nuobaudas; c) 2015 m. balandžio 20 d. pareiškėjos kasmetiniame tarnybinės veiklos vertinime, komisija nemotyvuotai, nesutikdama su pareiškėjos tiesioginės vadovės įvertinimu „labai gerai“, pareiškėjos darbą už 2014 m.

įvertino „gerai“; d) 2015 m. gegužės 4 d. visuotiniame atsakovo darbuotojų susirinkime, kurio metu visi buvo informuoti apie būsimą restruktūrizaciją, atsakovo direktorė visų akivaizdoje pasakė, jog nesupranta kodėl pareiškėja taip elgiasi (nenurodė kaip), nes juk jai buvo pateiktas pasiūlymas, o kažkada kita darbuotoja, kuriai buvo pasiūlyta – pati išėjo; e) 2015 m. gegužės 6 d. vykusiame visuotiniame atsakovo darbuotojų susirinkime buvo pranešta, kad Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetas atsakovui persiuntė gautą 2015 m. gegužės 4 d. pranešimą apie Europos Sąjungos lėšų grobstymą atsakovo įstaigoje, kuris buvo anoniminis, pasirašytas atsakovo darbuotojų vardu, tačiau susirinkime viešai buvo teigiama, kad skundą galimai parašė pareiškėja, nors tai nėra tiesa; vietoje to, kad būtų inicijuotas patikrinimas, siekiant išsiaiškinti ir paneigti pranešime išdėstytos informacijos, faktų pagrįstumą, prasidėjo masinis darbuotojų spaudimas, grasinimai bei žeminimas, verčiant pasirašyti abejotino tikslingumo dokumentus, kuriuose darbuotojai turi patvirtinti, jog nėra jokiais veiksmais prisidėję prie pranešimo rengimo ir platinimo bei kad nepritaria jokiai pranešime išdėstytai bei surašytai informacijai (kas jau savaime yra netiesa, nes dalis informacijos, išdėstytos rašte, yra vieša ir darbuotojams žinoma); f) 2015 m. gegužės 7 d. pareiškėja dėl nepakeliamos įtampos darbe kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri pareiškėjai iki 2015 m. gegužės 15 d. išdavė nedarbingumo pažymėjimą, pareiškėjai buvo skirtas stiprių antidepresantų kursas, jai iki šiol taikoma psichologinė terapija.

9. 2015 m. sausio 2 d. atsakovo direktore tapus J. K., J. R. buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju. Naujai paskirta direktorė nuo paskyrimo dienos iki pat atleidimo iš pareigų dienos nė karto nebuvo pasikvietusi pareiškėjos, kad ji asmeniškai pristatytų savo atliekamus darbus ar pasiaiškintų dėl pareiškėjos atžvilgiu formuluojamų kaltinimų. Pareiškėja kelis kartus prašė, kad naujoji direktorė ją priimtų ir iš pačios pareiškėjos išgirstų informaciją apie jos vykdomus darbus. Nuomonę ir žinias apie pareiškėjos vykdomus darbus ir atsakomybes nauja direktorė susidarė iš kitų asmenų.

Taip pat pareiškėjai nuo sausio mėnesio pradėtas mažinti darbo užmokestis už darbą prie Europos Sąjungos projektų. Atsakovo vadovybė nereagavo bei neatsižvelgė į pareiškėjos prašymus. 2015 m. gegužės 6 d. pareiškėja pateikė atsakovo vadovei prašymą nušalinti J. R. nuo komisijos, kuri tiria 2-ąjį galimai pareiškėjos įvykdytą drausmės pažeidimą (dėl galimo viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimo) pirmininko pareigų. Prašyme pareiškėja nurodė, jog turi įrodymus savo teiginiams pagrįsti bei liudininkus.

Atsakovo vadovė atsisakė tenkinti tokį pareiškėjos prašymą ir J. R. nenušalino, nurodydama, jog nemato tam pagrindo. 2015 m. gegužės 6 d. pareiškėja (kaip Profesinės sąjungos pirmininkė) pateikė atsakovo vadovei raštą, kuriuo į tarnybinio pažeidimo komisiją delegavo profesinės sąjungos atstovę R. B.. Atsakovo vadovė nurodyto asmens į tarnybinių pažeidimų tyrimo komisiją neįtraukė. Atsakovo vadovė melagingais pareiškimais viešai diskredituoja pareiškėją bei verčia abejoti jos kompetencija. Pareiškėja, atsakydama į atsakovo vadovės pasirašytą 2015 m. kovo 30 d. raštą dėl atstovo delegavimo, 2015 m. kovo 12 d. raštu atsakė į raštą bei išsiuntė prašomą informaciją.

Tačiau atsakovo vadovė tiek darbuotojų susirinkime (2015 m. gegužės 4 d.), tiek ir susitikime su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovu teigė bei rašė, jog Profesinė sąjunga nėra nei raštu, nei žodžiu oficialiai informavusi jos apie Profesinės sąjungos įsteigimą. Dėl šios priežasties atsakovo direktorė teigia nepasikonsultavusi su Turizmo departamente veikiančia Profesine sąjunga prieš priimant sprendimą dėl Turizmo departamento restruktūrizacijos. Taigi, atsakovas neužtikrino pareiškėjos, kaip Profesinės sąjungos pirmininkės, teisės nebūti diskriminuojamai dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje.

Atsakovas Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš pareiškėjos atsakovo naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad jos veiksmuose nėra kaltės, kadangi ji neva iki 2015 m. balandžio 22 d. nežinojo aplinkybės, jog jos sutuoktinio tėvo žmona R. T. dirba UAB „Kopa“ Vilniaus filiale administratore. R. T. yra pareiškėjos artimas asmuo – vyro tėvo žmona – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo prasme, o tokias aplinkybes pareiškėja turi pareigą išsiaiškinti, žinoti ir deklaruoti. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad pareiškėja, 2014 m. gegužės-liepos mėn. būdama Turizmo departamento Viešųjų pirkimų komisijos, kuri vykdė viešąjį pirkimą - „Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių leidinių ir smulkių rinkodarinių priemonių sukūrimo ir leidybos paslaugos“, kurį laimėjo UAB „Kopa“, narė apie interesų konfliktą, susijusį su UAB „Kopa“ darbuotoja (administratore) R.

T. (pareiškėjos sutuoktinio tėvo sutuoktine), neinformavo Turizmo departamento Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko, kitų šios komisijos narių, nenusišalino nuo komisijos veiklos, svarstant UAB „Kopa“ klausimą; taip pat, kad pareiškėja, nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. būdama projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-04-09-001 „Lietuvos įvaizdžio gerinimas, žinomumo užsienio rinkose didinimas bei įvaizdžio priemonių, leidinių leidyba“ vadove ir atsakinga už Projekto veiklų įgyvendinimo kontrolę, terminų bei kitų sąlygų ir įsipareigojimų, numatytų sutartyse su rangovais, laikymosi priežiūrą, kuriai buvo priskirta atlikti ir rangovo UAB „Kopa“ sutarties (2014 m. rugpjūčio 27 d.

Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių leidinių ir smulkių rinkodarinių priemonių sukūrimo ir leidybos paslaugų viešojo pirkimo sutarties Nr. S-121, sudarytos su UAB Kopa“) sąlygų ir įsipareigojimų laikymosi priežiūrą, apie interesų konfliktą, susijusį su UAB „Kopa“ darbuotoja R. T. (pareiškėjos sutuoktinio tėvo sutuoktine), neinformavo atsakingų asmenų bei nenusišalino nuo Projekto vadovo funkcijų vykdymo. Taigi, pareiškėja nesiėmė jokių įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, privataus intereso nustatyta tvarka nedeklaravo, dalyvaudama sprendimų, susijusių su UAB „Kopa“, priėmime, vykdydama sutarties, sudarytos su UAB „Kopa“, sąlygų laikymosi priežiūros funkciją, apie kilusį interesų konfliktą neinformavo nei savo tiesioginio vadovo ar institucijos vadovo įgalioto atstovo (tai padarė tik 2015 m. balandžio 23 d., atsakovo vadovei paprašius pateikti paaiškinimus dėl sutarties su UAB „Kopa“ vykdymo aplinkybių), nei kitų asmenų, kurie kartu dalyvavo sprendimų rengime, svarstyme ar priėmime, nenusišalino nuo dalyvavimo minėtose procedūrose.

Netgi po 2015 m. balandžio 23 d., privačių interesų, susijusių su R. T. ir UAB „Kopa“, pareiškėja nedeklaravo. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė, kad dėl jos dalyvavimo Turizmo departamento Viešųjų pirkimų komisijos veikloje, svarstant UAB „Kopa“ klausimą gali kilti jos privačių ir viešųjų interesų konfliktas. Todėl pareiškėjos veiksmus / neveikimą atsakovas pagrįstai kvalifikavo kaip Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimą.

2. Su pareiškėjos argumentu, kad jos kaltę paneigia tai, jog glaudžių ryšių su vyro šeima nepalaiko, todėl aplinkybės dėl vyro tėvo žmonos darbo UAB „Kopa“ negalėjo išsiaiškinti, o teismo sprendime nėra motyvuoto argumento ir įrodymo, leidžiančio teigti, kad pareiškėja žinojo apie vyro tėvo žmonos darbą UAB „Kopa“ anksčiau nei 2015 m. balandžio 23 d., nesutinka, nes Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra numatyta valstybės tarnautojo pareiga deklaruoti konkrečius asmenis, kurie pagal įstatymą yra laikytini artimais asmenimis (pareiškėja turėjo pareigą deklaruoti sau artimą asmenį – vyro tėvo žmoną – pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 str. 1 d. 7 p.).

Be to, ši pareiga yra pozityvi, kas reiškia, kad valstybės tarnautojui Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo yra numatyta pareiga aktyviai domėtis interesų konfliktą galinčiomis sukelti aplinkybėmis ir užtikrinti, kad jo veikloje nekiltų interesų konfliktas. Tačiau tokių pareigų pareiškėja neatliko, pažeisdama Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, nustatytu laiku nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pareiškėja nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o netiksliai nurodžiusi deklaruotinus duomenis bei nenurodžiusi duomenų, dėl kurių galėjo kilti interesų konfliktas, pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2012 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1322/2012, 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-230/2013). Kadangi įstatymo leidėjas nustatė pozityvią pareiškėjos pareigą deklaruoti privačius interesus, taip pat ir susijusius su artimų asmenų interesais, darytina išvada, jog valstybės tarnyboje dirbantis asmuo turi žinoti faktus, susijusius su privačių interesų egzistavimu, todėl tokiu atveju įrodinėjimo našta, kai siekiama paneigti tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes, tenka asmeniui, jas neigiančiam.

Taigi, pareiškėja turi pateikti objektyvius duomenis, kad ji neturėjo galimybių žinoti apie tai, kad jos vyro tėvo žmona R. T. nuo 1999 m. dirba UAB „Kopa“ administratore (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1322/2012). Taigi, būtent pareiškėja, o ne atsakovas ar teismas, turėjo įrodyti, kad ji objektyviai negalėjo žinoti aplinkybės apie R. T.. Pareiškėja teismui tokių įrodymų nepateikė. Kita vertus, pareiškėja teigia, kad informaciją apie R.

T. darbą įmonėje sužinojo iš savo vyro, vadinasi, šiam ši informacija buvo žinoma iš anksčiau (R. T. UAB „Kopa“ dirba nuo 1999 m.). Pareiškėja 2015 m. gegužės 20 d. paaiškinime teigė, kad žinojo, jog vyro tėvo žmona dirba kažkokioje įmonėje administratore, tačiau tiksliai kurioje nesidomėjo, nes tam, jos teigimu, nebuvo nei poreikio, nei galimybių. Tai įrodo, kad pareiškėja objektyviai galėjo žinoti informaciją apie R. T. darbą įmonėje, tačiau tiesiog nesidomėjo. Tačiau tokie pareiškėjos teiginiai yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir nepaneigia jos pozityvios pareigos žinoti apie artimų asmenų privačius interesus.

Kadangi Pareiškėja apie jai artimų asmenų privačius interesus nesidomėjo, ji nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme numatytų valstybės tarnautojui pareigų, todėl privalo prisiimti tokių pareigų nevykdymo pasekmes. Vadinasi, pareiškėjos elgesys, kuomet ji aktyviai neveikė ir nenusišalino nuo Turizmo departamento Viešųjų pirkimo komisijos narės pareigų bei Projekto vadovės pareigų, laikytinas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimu ir tarnybinė atsakomybė pareiškėjai pritaikyta pagrįstai.

3. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad jeigu būtų sąmoningai slėpusi informaciją apie vyro tėvo žmonos darbą UAB „Kopa“, nebūtų logiška savanoriškai atskleisti informaciją atsakovo direktorei. Atskleidusi informaciją, pareiškėja siekė įgyvendinti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnyje numatytas pareigas. Kaip minėta, pareiškėjai pareiga laikytis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatų kyla ne tik tada, kai paaiškėja interesų konfliktas, bet jau tada, kai asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas.

Jau nuo tada asmeniui kyla pareiga pačiam pasidomėti, ar įstatyme numatytų artimų asmenų darbas kitose įmonėse nesudaro prielaidų interesų konflikto kilimui ateityje. Taigi, jeigu pareiškėja siekė įgyvendinti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnyje numatytas pareigas, ji taip pat turėjo siekti įgyvendinti ir kitas įstatymo nuostatas, t. y. 3 straipsnio 2 punkto, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tai, kad pareiškėja nesidomėjo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme jai numatytomis pareigomis patvirtina ir ta aplinkybė, jog pareiškėja teigė nežinanti, kad susiklosčiusi situacija reiškia interesų konfliktą, nors pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad sutuoktinio artimus asmenis yra privalu deklaruoti.

Jeigu pareiškėja teigia nežinojusi, kad R. T. darbas UAB „Kopa“ reiškia interesų konfliktą, vadinasi jai neturėjo kilti trukdžių atskleisti šią informaciją atsakovo direktorei. Kita vertus, pareiškėja pati sau prieštarauja, kadangi 2015 m. balandžio 23 d. laiške atsakovo direktorei nurodė, jog negali vykdyti Projekto priežiūros dėl galimo interesų konflikto. Vadinasi, pareiškėja savo kaltę suprato ar turėjo suprasti. Pareiškėjai, kaip Turizmo departamento Rinkodaros skyriaus vadovo pavaduotojai bei Projekto vadovei, atsakingai už viso Projekto įgyvendinimo priežiūrą, taip pat ir sutarčių įgyvendinimo priežiūrą (atsakovo 2014 m. rugsėjo 5 d.

įsakymo Nr. V-181 1.1.1 p.), taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai ir visuomenė turi pagristų lūkesčių, kad valstybės institucijos vadovaujančias pozicijas užimantys asmenys yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų. Todėl pareiškėja tūrėjo būti ypač rūpestinga ir apdairi, imdamasi visų įmanomų priemonių, kad išvengtų viešųjų ir privačių interesų konflikto, ir iš anksto pasirūpinti šių interesų konflikto prevencija, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokia informacija yra viešai skelbiama ir prieinama.

Akivaizdu, kad nenusišalindama nuo Viešųjų pirkimų komisijos narės pareigų bei vykdydama sutarties su UAB „Kopa“ įgyvendinimo kontrolę, pareiškėja veikė būdama viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje. Be to, vertinant valstybės tarnyboje dirbančio asmens elgesį, abejonės, jeigu tokios yra, atitenka ne jo, o viešojo intereso naudai. Išdėstyti argumentai paneigia pareiškėjos argumentus, kad ji ėmėsi visų priemonių tam, kad išvengtų galimo interesų konflikto.

4. Pareiškėja netinkamai aiškina Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 2 dalį bei su tuo susijusią teismų praktiką. Pareiškėja nurodo, jos manymu, šioje byloje aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1774/2012, 2013 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1566/2013, 2012 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-185/2012), tačiau šia praktika nagrinėjamoje byloje remiamasi nepagrįstai, kadangi nesutampa minėtos praktikos ir šios bylos ratio decidendi. Pareiškėjos minėtose bylose spręstos situacijos, kai atsakovų nurodytos aplinkybės buvo ne prielaidos interesų konfliktui kilti, o konkrečios pareiškėjų tarnybinės veiklos aplinkybės, kurios deklaruotą prielaidą interesų konfliktui kilti pavertė interesų konfliktu. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjos buvo reikalaujama deklaruoti ne kokias nors tarnybinės veiklos aplinkybes (pvz., dalyvavimą Viešųjų pirkimų komisijoje ar buvimą Projekto vadove, kuri koordinuoja sutarties su UAB „Kopa“ vykdymą), tačiau deklaruoti ir informuoti savo vadovą ar kitus atsakingus asmenis apie prielaidas interesų konfliktui kilti, t. y. tai, kad pareiškėjos vyro tėvo žmona dirba UAB „Kopa“, kuri laimėjo atsakovo organizuojamą didelės vertės 195 673 Eur konkursą. Taip pat pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-185/2012 nurodyta pozicija ir iš to daro nepagrįstą išvadą, kad galimo interesų kilimo atveju asmuo turi tiesiog nusišalinti.

5. Pareiškėja nepagrįstai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neišnagrinėjo žalos kilimo atsakovui klausimo, todėl teismas neteisingai konstatavo, kad jog nustatyti visi būtinieji tarnybinio nusižengimo požymiai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis, jo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. neįvykdė įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (pvz., 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-844/2007, 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1774/2012).

Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti konkrečias pasekmes, patvirtinančias, kad pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius ir konstatuoti, kad asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Taigi, konstatuoti, kad asmuo pažeidė įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto požymius ir įrodyti, kad asmuo nesiėmė šiame įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti.

Vadinasi, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimas yra apibūdinamas tik nurodant neteisėtą veiksmą / neveikimą, t. y. padariniai nenurodomi ir nėra būtinas požymis. Tokiais atvejais tarnybinis nusižengimas laikomas padarytu nuo įstatyme nurodytų pareigų pažeidimo momento. Byloje surinktos faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjos elgesyje buvo formalieji viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto požymiai, šią aplinkybę patvirtina ir pačios pareiškėjos 2015 m. balandžio 23 d. elektroniniame laiške pateiktas požiūris į susidariusią situaciją.

Pareiškėja nesiėmė jokių įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, privataus intereso nustatyta tvarka nedeklaravo, dalyvaudama sprendimų, susijusių su UAB „Kopa“, priėmime, vykdydama sutarties, sudarytos su UAB „Kopa“, sąlygų laikymosi priežiūros funkciją, apie kilusį interesų konfliktą neinformavo nei savo tiesioginio vadovo ar institucijos vadovo įgalioto atstovo (tai padarė tik 2015 m. balandžio 23 d., atsakovo vadovei paprašius pateikti paaiškinimus dėl sutarties su UAB „Kopa“ vykdymo aplinkybių), nei kitų asmenų, kurie kartu dalyvavo sprendimų rengime, svarstyme ar priėmime, nenusišalino nuo dalyvavimo minėtose procedūrose.

Taigi šių Pareiškėjos neteisėtų veiksmų / neveikimo pakanka, kad būtų konstatuota jos kaltė ir atsakomybė.

6. Kita vertus, pareiškėjos padaryti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimai, susiję ir su pareiškėjos sesers įdarbinimu, neabejotinai sukėlė neigiamą poveikį atsakovo įstaigos darbui bei reputacijai, padarė žalą atsakovo prestižui ir geram vardui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika leidžia teigti, jog dėl tarnybinių nusižengimo gali kilti įvairaus pobūdžio neigiamos pasekmės, pvz., sukeliamas neigiamas poveikis bendram įstaigos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai, žala valstybės institucijos ir tarnybos prestižui bei geram vardui (žr. 2011 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2489/2011 ir kt.).

Atsakovui pareiškėjos neteisėti veiksmai tapo žinomi tik iš UAB „Kopa“ vadovų, todėl atsakovas, bendraudamas su UAB „Kopa“, pasirodė nesugebantis tinkamai organizuoti darbo, neabejotinai tokie veiksmai leido UAB „Kopa“ abejoti atsakovo veiklos skaidrumu, nešališkumu. Šiurkščiai pažeisdama įstatymus, pareiškėja pakenkė atsakovo geram vardui, kadangi dėl pareiškėjos savanaudiškų veiksmų, atsakovas pasirodė kaip nesilaikantis sutartinių įsipareigojimų su UAB „Kopa“. 2015 m. birželio 5 d. vykusio susitikimo tarp atsakovo ir UAB „Kopa“ atstovų metu, įmonės direktorius S. M. išreiškė poziciją, kad pas atsakovą vyksta neskaidri veikla, kyla interesų konfliktai, tokias žinias įmonė be abejo gali perduoti ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims ir tai neabejotinai daro žalą atsakovo, kaip visuomenės interesams atstovaujančios institucijos, geram vardui ir reputacijai.

Be jokios abejonės, pareiškėjos veiksmai darė įtaką ir atsakovo derybinei pozicijai su UAB „Kopa“, kuomet iškilus tam tikriems klausimams dėl UAB „Kopa“ įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo ir jai pareiškus pretenzijas, UAB „Kopa“ iškart pateikė priekaištus ir kontrargumentus, jog atsakovo organizacijoje vyksta neskaidri veikla, yra interesų konfliktas bei nurodė, kad jeigu atsakovas UAB „Kopa“ reikš pretenzijas, UAB „Kopa“ pareikš pretenzijas dėl minėtų pareiškėjos padarytų teisės pažeidimų. Pagal atsakovo nuostatus, numatytų funkcijų įgyvendinimas tiesiogiai priklauso nuo tokių projektų, kaip atsakovo vykdomo Projekto sėkmingo įgyvendinimo.

Taigi, ypatingai svarbūs yra tinkamas Projekto veiklų koordinavimas bei stebėsena, Projekto vykdymo ir administravimo grupės darbuotojų darbo organizavimas tokiu būdu, kad Projekto metu sukuriamų įvaizdžio priemonių ir leidinių kokybė būtų tinkami bei atitiktų sutarčių, pasirašytų su išoriniais paslaugų teikėjais, sąlygas. Atliekant Projekto vadovo funkcijas, pareiškėjai buvo priskirta atlikti ir UAB „Kopa“ sutarties, kurios suma yra 675 619,90 Lt su PVM, terminų, kitų sąlygų ir įsipareigojimų laikymosi priežiūra.

Pareiškėja netinkamai vykdė sutarties su UAB „Kopa“ įgyvendinimo priežiūrą, kadangi ne tik buvo interesų konflikte (įmonėje dirbo vyro tėvo žmona bei pati pareiškėja nurodė UAB „Kopai“ dirbti su jos seserimi), tačiau ir pažeidė sutarties su UAB „Kopa“ sąlygas, pagal kurias visus darbus turėjo atlikti UAB „Kopa“, o ne pareiškėjos nurodyti asmenys, ar tuo labiau jos sesuo. Todėl negalima teigti, kad pareiškėjos veiksmai nesukėlė žalos atsakovui.

7. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad jos veiksmuose, N. N. pateikiant savo sesers B. V. kontaktus, nėra pareiškėjos kaltės. Atsakovas, įgyvendindamas Projektą, sudarė su UAB „Kopa“ sutartį, pagal kurią UAB „Kopa“ turėjo parengti ir išspausdinti įvairius leidinius ir kai kuriems iš jų pagal tarp atsakovo ir UAB „Kopa“ sudarytą sutartį (Priedas prie atsiliepimo į skundą Nr. 1), tekstus turėjo parengti UAB „Kopa“, o kai kuriems pats atsakovas vykdė atskirus viešuosius pirkimus dėl tekstų parengimo. Pareiškėja atsakovo 2014 m. rugsėjo 5 d.

įsakymu Nr. V-1481 (II t., b. l. 24-30) buvo paskirta Projekto vadove, apie tai žinojo, nes pati prašė atsakovo direktorės nebebūti projekto vadove. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja, ne viską kontroliavo ir sprendė N. N.. Iš byloje esančių elektroninių laiškų turinio matyti, kad pareiškėja vykdė sutarties su UAB „Kopa“ įgyvendinimo priežiūrą bei vertino įmonės atliekamų darbų kokybę tekstų atžvilgiu. Matyti, kad aktyviai reiškė savo nuomonę dėl tekstų turinio bei dėl pačių rašytojų, pareiškėja nurodė, kad UAB „Kopa“ rašytoja netinkama ir pati pasiūlė kaip tekstų rašytoją savo seserį B.

V.. Tokia rekomendacija UAB „Kopa“ atstovams buvo perduota, o UAB „Kopa“ pasamdė paslaugų atlikimui pareiškėjos seserį. Nekyla abejonių, kad pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nesilaikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatytos pareigos teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Taip pat, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 4 punkte – piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas.

Juk pareiškėja suvokė, kad pažeidžia įstatymų nuostatas, nurodydama bendrovei bendradarbiauti su B. V. arba bent jau turėjo ir galėjo suvokti, kad daro teisės pažeidimą. Pareiškėja, turėjusi vykdyti Turizmo departamento su rangovu UAB „Kopa“ sudarytos Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių leidinių ir smulkių rinkodarinių priemonių sukūrimo ir leidybos paslaugų viešojo pirkimo sutarties Nr. S-121 sąlygų ir įsipareigojimų laikymosi priežiūrą, dalyvavo priimant sprendimą rekomenduoti rangovui UAB „Kopa“ pasamdyti paslaugų pagal sutartį teikimui jai artimą asmenį, apie kilusį interesų konfliktą atsakingų asmenų ir N. N., taip pat dalyvavusios priimant tokį sprendimą, neinformavo, nuo dalyvavimo priimant tokį sprendimą nenusišalino.

UAB „Kopa“ 2014 m. gruodžio – 2015 m. vasario mėn. pirko tekstų rašymo paslaugas, skirtas Turizmo departamento su rangovu UAB „Kopa“ sudarytos sutarties vykdymui iš pareiškėjai artimo asmens sesers B. V., tačiau pareiškėja, į kurios tarnybines pareigas įėjo UAB „Kopa“ pagal sutartį teikiamų paslaugų atitikties sutarties sąlygoms priežiūra, taigi ir jos sesers vykdant UAB „Kopa“ užsakymą parašytų tekstų atitikties sutarties sąlygoms priežiūra, apie kilusį interesų konfliktą atsakingų asmenų neinformavo, nuo Projekto vadovės pareigų nenusišalino, kilusio interesų konflikto privačių interesų deklaracijoje nedeklaravo.

Tokie pareiškėjos veiksmai niekaip nėra suderinami su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis, todėl pareiškėjos veiksmai pagrįstai įvertinti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas ir jai pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų.

8. Nepagrįstai pareiškėja teigia, kad nežinojo, jog pati B. V. parengs tekstus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime, iš aptarto susirašinėjimo tarp N. N. ir pareiškėjos elektroniniu paštu aiškiai matyti, kad pareiškėja žinojo, jog jos pasiūlytas asmuo bus rekomenduotas UAB „Kopa“ kaip tekstų rašytojas. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjos 2014 m. lapkričio 24 d. elektroninio laiško turinys, t. y. pareiškėja savo seserį įvardijo kaip tekstų rašytoją (o ne asmenį, kuris gali rekomenduoti gerų tekstų rašytojų). Taigi, pareiškėjos paaiškinimai neatitinka byloje surinktų įrodymų. Be to, reikia pažymėti, kad pareiškėja kartu su N. N. vertino tekstų kokybę ir rašytojus, buvo projekto vadove, todėl negali būti, kad prieš tai sprendusi šiuos klausimus, pareiškėja staiga nustojo domėtis tekstų kokybe bei autoriais ir nuo tada, kai tekstus pradėjo rengti sesuo, pareiškėja nieko apie projekto veiklas nebežinojo. Tokie pareiškėjos argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija, tačiau jie prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Akivaizdu, kad pareiškėja žinojo apie savo sesers dalyvavimą rengiant tekstus. Be to, pareiškėja buvo Projekto vadovė, todėl turėjo pareigą domėtis, kaip yra įgyvendinama sutartis su UAB „Kopa“. Akivaizdu, kad pareiškėja pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje principus, rekomenduodama savo seserį rašyti tekstus UAB „Kopa“.

9. Neturi reikšmės pareiškėjos argumentai, kad savo sesers B. V. kontaktus N. N. pateikė ne siekdama asmeninės naudos, o atsižvelgdama į atsakovo interesus, kad sėkmingai ir laiku būtų įgyvendintas Projektas bei kad pareiškėja, N. N. pateikdama sesers, kuri pareiškėjos nuomone, galėjo padėti išspręsti susidariusią situaciją, kontaktinius duomenis, veikė atsakovo interesais ir siekė, kad atsakovas nepatirtų žalos. Atsakovas nėra privatus juridinis asmuo ir pareiškėja nėra atsakovo vadovė, kad galėtų kaip jai patinka vadovauti savo įmonėje. Šiuo atveju reikia atsižvelgti ir pirmenybę teikti kitoms teisės ginamoms vertybėms, t. y. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo bei VTĮ nustatytiems pagrindiniams principams bei vertybėms. Net ir siekdama sėkmingai įgyvendinti Projektą (kas savaime jau kelia įtarimą, nes paslaugas pirkti pareiškėja nurodė iš jos sesers, o tai vertintina kaip naudos kitiems asmenimis siekimas, naudojantis savo tarnybine padėtimi), pareiškėja neturėjo teisės pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 7 straipsnio 2 dalies, VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 5 punkto (valstybės tarnautojo etikos principas – nešališkumas) ir 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto (pareiškėja nesilaikė valstybės tarnautojų veiklos etikos principo (nešališkumo), nevengė viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo privačių interesų), kuriuose įtvirtintos įpareigojamosios normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentas, kad ji siekė gero Turizmo departamentui, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Valstybės tarnyboje dirbančio asmens privačių interesų deklaravimas ir pareiga veikti taip, kad jo veikloje nekiltų interesų konfliktas, yra sudėtinė jam teisės aktais pavestų pareigų visumos dalis, ir subjektyvus įsitikinimas, kad tam tikrų pareigų galima nevykdyti, neatleidžia nuo atsakomybės nei sudaro pagrindą pažeidimą vertinti mažareikšmiu.

10. Nepagrįstai pareiškėja teigia, kad atsakovas tyrimą dėl tarnybinio nusižengimo pradėjo praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Pareiškėja neteisingai interpretuoja išvadą dėl jos tarnybinio nusižengimo tyrimo. Išvados 5 puslapio 10 punkte nurodyta, kad apie B. V. paslaugų teikimo faktą UAB „Kopa“ atsakovo tam tikriems darbuotojams tapo žinoma 2015 m. kovo 20 d., iš UAB „Kopa“ Viešųjų pirkimų vadovės Ž. M. el. paštu Turizmo departamento Rinkodaros skyriaus vyriausiosios specialistės N. N. adresu gavus informaciją apie UAB „Kopa“ sutarties įgyvendinimo eigą, pridedant pagrindžiančius dokumentus – tekstų lietuvių kalba sukūrimo paslaugų perėmimą 2014 m. gruodžio 12 d. ir 2015 m. vasario 6 d.

Paslaugų priėmimo-perdavimo iš B. V. aktais bei įsipareigojimą apmokėti už paslaugas pagal sąskaitas faktūras (Serija TEK Nr. 001 ir TEK Nr. 002). Tačiau 2015 m. kovo 20 d. atsakovui tapo žinoma tik ta aplinkybė, jog B. V. teikė paslaugas UAB „Kopa“, tačiau ne ta aplinkybė, jog B. V. yra pareiškėjos sesuo. Kai UAB „Kopa“ viešųjų pirkimų vadovė atsiuntė atsakovui B. V. sąskaitas ir aktus, atsakovui nebuvo suteikta informacija apie tai, kad B. yra pareiškėjos sesuo. Tai atsakovo direktorė sužinojo jau po tarnybinio patikrinimo dėl interesų konflikto, susijusio su pareiškėjos vyro tėvo žmonos darbu UAB „Kopa“, pradėjimo, kai apie tai direktorę informavo N. A.

A. 2015 m. gegužės mėn. pabaigoje. Todėl, pradėjus tarnybinį patikrinimą, atsakovo direktorė nurodė komisijai papildomai ištirti ir šį pareiškėjos pažeidimą. Papildomai 2015 m. birželio 1 d. pareiškėjos buvo pareikalauta pasiaiškinti dėl sesers B. V.. Tarnybinio tyrimo išvada parengta 2015 m. birželio 4 d., o įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos priimtas 2015 m. liepos 2 d. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 25, 2013 m. p. 560, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2193/2012).

Šiuo atveju tyrimo išvada pateikta 2015 m. birželio 4 d., o nuobauda skirta 2015 m. liepos 2 d., t. y. nebuvo praleisti įstatyme numatyti mėnesio / 6 mėnesių terminai.

11. Kita vertus, pareiškėja darė tęstinį pažeidimą, t. y. nevykdė įstatyme numatytų pareigų deklaruoti, informuoti savo vadovą, nusišalinti nuo sprendimų priėmimo esant interesų konfliktui, kas reiškia, jog tokio pažeidimo padarymo diena sutampa su jo pabaigos diena (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2171/2013). Aplinkybė, kad B. V. yra pareiškėjos sesuo, patvirtinta 2015 m. birželio 4 d. komisijos išvadoje, šio fakto, kaip interesų konflikto dėl artimo asmens, pareiškėja 2015 m. birželio 4 d. nebuvo deklaravusi, nebuvo apie tai informavusi savo tiesioginio vadovo, todėl pareiškėjai tarnybinė nuobauda, be to, kad rekomendavo savo seserį darbui UAB „Kopa“, skirta ir už tai, kad ji toliau nevykdė pareigos nusišalinti nuo Projekto vadovės pareigų, nors visą laiką po sesers paskyrimo, buvo interesų konflikte, nes koordinavo (netinkamai) sutarties su UAB „Kopa“ įgyvendinimą bei vertino tekstų bei UAB „Kopa“ panaudojant tuos tekstus sukurtų kitų produktų kokybę (tai patvirtino ir atsakovo direktorė posėdžio metu).

Be to, nedeklaravo privačių interesų, nepranešė vadovams apie savo asmeninį suinteresuotumą. Šie tarnybiniai nusižengimai truko iki 2015 m. birželio 4 d., kai buvo surašyta tarnybinio tyrimo komisijos išvada. Šio tarnybinio nusižengimo padarymo diena sutampa su jo pabaigos diena. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. gegužės 4 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjos buvo klausiama, ar bet kuriuo metu pareiškėjai dirbant Turizmo departamente, ji siūlė / rekomendavo tiesiogiai ir / ar netiesiogiai (per kitus atsakovo darbuotojus) UAB „Kopa“ ar kitiems tiekėjams paslaugų atlikimui asmenis, kurie su pareiškėja būtų susiję giminystės ryšiais ir / ar pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą laikytini artimais asmenimis.

Jeigu taip, pareiškėjos prašyta įvardinti konkrečius asmenis bei paslaugų teikėjus, kuriems artimi asmenys būtų rekomenduoti. Atsakydama į šiuos klausimus, pareiškėja privalėjo nurodyti, kad ji rekomendavo savo seserį darbui su UAB „Kopa“, tačiau to nepadarė. Vietoj to, pareiškėja 2015 m. gegužės 20 d. (nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gegužės 15 d. pareiškėja buvo nedarbinga) paprašė patikslinti pranešime nurodytus klausimus ir tik gavusi 2015 m. birželio 1 d. patikslintą pranešimą, 2015 m. birželio 2 d. informavo komisiją, kad B.

V. yra pareiškėjos sesuo ir kad ji rekomendavo savo seserį tekstų rašymui UAB „Kopa“. Taigi, ne tik visą laiką nuo tada, kai pareiškėja nurodė savo seserį N. N., bet ir vėliau nuo 2015 m. gegužės 4 d. pareiškėja turėjo pareigą informuoti savo vadovą apie interesų konfliktą ir nusišalinti nuo Projekto vadovės pareigų atliekant sutarties su UAB „Kopa“ įgyvendinimo priežiūrą. Pareiškėja vadovo apie interesų konfliktą neinformavo ir savo privačių interesų nedeklaravo, tuo padarydama tęstinį pažeidimą. Taigi, pareiškėja elgiasi nesąžiningai, teigdama, kad tarnybinis nusižengimas pradėtas per vėlai, kadangi pati pareiškėja visą laiką iki kol nebuvo tiesiogiai paklausta, piktybiškai slėpė faktą apie tai, kad leido savo seseriai gauti asmeninės naudos, teikiant tekstų kūrimo paslaugas (tęstinis pažeidimas).

Pastebėtina, kad UAB „Kopa“ turėjo savo rašytojus, o paslaugoms, kai tekstų sukūrimą atsakovas atskirai pirkdavo iš kitų tiekėjų, turėjo būti organizuojamas atskiras viešasis pirkimas. Šiuo atveju pareiškėja savo seserį nurodė samdyti be jokių viešųjų pirkimų procedūrų, be to, taip pažeisdama sutartį su UAB „Kopa“, kurioje numatyta, kad tekstų kūrimo paslaugas teikia UAB „Kopa“ rašytojai, o ne pareiškėjos nurodyti. Be to, po pareiškėjos sesers paslaugų teikimo UAB „Kopa“, pareiškėja apie kilusį interesų konfliktą atsakingų asmenų neinformavo, nuo Projekto vadovės pareigų nenusišalino, kilusio interesų konflikto privačių interesų deklaracijoje nedeklaravo.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta laikantis visų procedūrinių reikalavimų ir yra teisėta bei pagrįsta.

12. N. N. pareiškėja pati rekomendavo savo seserį ir ne dėl to, kad ji pasiūlytų kitų rašytojų, o dėl to, kad būtent B. V. tuos tekstus ir parengtų. Šios aplinkybės dar kartą buvo patvirtintos 2015 m. birželio 5 d. vykusio susitikimo su UAB „Kopa“ atstovais metu (susitikimo garso įrašas). Susitikimo metu UAB „Kopa“ direktorius ir viešųjų pirkimų vadovė paaiškino, kad jiems buvo nurodyta su kuo dirbti, kad pareiškėja pasiūlė žmogų ir UAB „Kopa“ darė taip, kaip liepė Turizmo departamento darbuotojai. Negali būti, kad UAB „Kopa“ atstovai kažką ne taip suprato, kadangi iš tiesų pareiškėja nurodė dirbti konkrečiai su B. V., tai patvirtina byloje esantys elektroniniai laiškai. Pareiškėja aktyviais veiksmais darė įtaką netinkamam sutarties su UAB „Kopa“ vykdymui, tai kėlė netinkamo sutarties įgyvendinimo riziką, o Turizmo departamentas turėjo dėti dideles pastangas, siekdamas sureguliuoti išbalansuotus sutarties šalių įsipareigojimus, įgyvendinant Europos Sąjungos projektą. Nepagrįsti argumentai, kad pareiškėja nubausta ne dėl to, dėl ko buvo atliekamas tyrimas. 2015 m. birželio 5 d. susitikime įvardyti teiginiai neprieštarauja komisijos tyrimo išvadoje nurodytiesiems faktams. Atsakovo direktorė, įsitikinusi, kad neskaidri pareiškėjos veikla pakenkė asmenų pasitikėjimui atsakovo vykdomos veiklos nešališkumui, nusprendė atleisti pareiškėją iš pareigų. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad pareiškėja nubausta dėl to, dėl ko nebuvo vykdomas tyrimas. Įrodymų apie tai, kad komisijos nariai būtų šališki pareiškėjos atžvilgiu, pareiškėja nepateikė, todėl nebuvo pagrindo tenkinti jos prašymo nušalinti nuo komisijos pirmininko pareigų J. R..

13. Pareiškėja klaidingai nurodo, kad jos atžvilgiu 2015 m. balandžio mėn. buvo pradėti trys tarnybiniai patikrinimai: 2015 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. P-49 galiojimas panaikintas Turizmo departamento direktoriaus 2015 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. P-52. Taigi, tyrimas pareiškėjos atžvilgiu nebuvo pradėtas. Pareiškėja niekada nebuvo gąsdinama ar reikalaujama, kad ji išeitų iš darbo, nes kitaip jai bus paskirtos drausminės nuobaudos. Teismo posėdžio metu atsakovo direktorė paaiškino, kad pasiūlė pareiškėjai dirbti kitur, nes valstybės tarnyba nėra privati institucija, kur pareiškėja galėtų, kaip ji pati išsireiškė, užsidirbti pinigų.

Pareiškėjos 2015 m. balandžio 20 d. kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą ji apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsakovo manymu, pareiškėja buvo įvertinta pagrįstai, atsižvelgiant į jos atliktus darbus. Taip pat atsakovo direktorė niekada neragino kitų darbuotojų nebendrauti su pareiškėja. Šiuo atveju tai yra pačios pareiškėjos tam tikrų įvykių, pokalbių darbinėje aplinkoje interpretacija ir neigiamų emocijų priskyrimas sau, tačiau tai niekaip nėra susiję su atsakovo veiksmais ir siekiu tinkamai vadovauti darbui Turizmo departamente.

Direktorė jokiu būdu nesistengia kaip nors paveikti jai pavaldžius atsakovo tarnautojus. Visgi, atsakovo direktorė negali atsakyti už kiekvieno darbuotojo skirtingą interpretaciją dėl to darbuotojo atžvilgiu reiškiamų abejonių dėl darbo kokybės, darbo vertinimo išvadų ir kt. Be to, pareiškėja savo skunde nurodo, kad rašte nurodytos aplinkybės dėl lėšų grobstymo yra tiesa, tačiau nei vienas Turizmo departamento darbuotojas niekada viešai nesakė, kad tai parašė pareiškėja. Visų antra, Turizmo departamento darbuotojai niekada nebuvo spaudžiami pasirašyti 2015 m. gegužės 6 d. rašto (Priedas prie skundo Nr.

21) ir tai gali paliudyti visi raštą pasirašiusieji atsakovo darbuotojai, kurie laisva valia pasirašė patvirtinimą, jog nėra prisidėję prie rašto dėl Europos Sąjungos lėšų grobstymo Turizmo departamente rengimo. Tačiau pareiškėja 2015 m. gegužės 13 d. nutarė kreiptis elektroniniu laišku į Seimo narius nurodydama, kad Turizmo departamente nėra atliekamas tyrimas dėl Europos Sąjungos lėšų grobstymo, tačiau darbuotojai yra verčiami pasirašyti raštą, kad jie neprisidėjo prie rašto dėl Europos Sąjungos lėšų grobstymo rengimo.

Akivaizdu, kad pareiškėja šiuo atveju yra priešiškai nusiteikusi ne tik prieš atsakovo direktorę, bet ir prieš visus kitus Turizmo departamento darbuotojus, kurie kategoriškai nesutinka su rašte dėl Europos Sąjungos lėšų grobstymo išdėstytais motyvais. Atsakovo manymu, tokie veiksmai charakterizuoja pareiškėją kaip konfliktišką, nesąžiningą darbuotoją. Taigi, pareiškėjos pretenzijos dėl jos atžvilgiu neva daromo psichologinio spaudimo yra jos interpretacijos, kurias daryti ji yra laisva, tačiau pareiškėja neturėtų klaidinti teismo ir stengtis paveikti būsimą teismo sprendimą, suteikdama tikrovės neatitinkančią informaciją.

Dėl neva pareiškėjai mažinto darbo užmokesčio už darbą prie Europos Sąjungos projektų, pabrėžtina, jog nuo 2015 m. sausio mėn. atsakovo direktorė priėmė sprendimą, apie kurį sausio mėn. valstybės tarnautojų ir darbuotojų susirinkime informavo visus valstybės tarnautojus ir darbuotojus. Nuspręsta, kad kiekvieno darbuotojo, dirbančio pagal papildomo darbo sutartį, maksimalus valandų skaičius per mėn. negali viršyti 50 val. Toks direktorės sprendimas sukėlė neigiamą darbuotojų reakciją. Tačiau toks sprendimas priimtas visų darbuotojų, o ne išskirtinai vienos pareiškėjos atžvilgiu.

Negalima teigti, kad pareiškėja patyrė psichologinį smurtą ir šiuo aspektu, nes nėra išskiriama iš visų darbuotojų. Pareiškėjos atlyginimo mažėjimas yra tiesiogiai susijęs su Turizmo departamente vykstančiais pertvarkymais ir darbo valandų projektuose mažinimu ir yra taikomas visiems darbuotojams, kurie dirba Europos Sąjungos projektuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjos apeliacinis skundas netenkintinas.

Pareiškėja, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu faktiniu aplinkybių vertinimu bei teisės taikymu ginčo teisiniams santykiams.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu, bei ginčo santykių kvalifikavimu, todėl iš naujo jų nekartoja, tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė skelbia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimas, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Taigi teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose.

Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, kad ABTĮ įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

Remdamasis išdėstytomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo papildomų įrodymų gavimo galimybių bei jų įtakos teisingam bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog teismo įrodymų tyrimas ir jų vertinimas atitinka suformuotą teismų praktiką, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neteisingai įvertintų įrodymų pagrindu.

Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nustatęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus (Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1994 m. balandžio 19 d., § 61). Europos Žmogaus Teisių Teismas, plėtodamas doktriną vėliau nagrinėtose bylose, papildomai nurodė, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad teismo pareigos nurodyti savo sprendimų motyvus apimtis gali keistis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio. Be to, būtina atsižvelgti į, inter alia, pareiškimų, kuriuos teismams gali pateikti bylos šalis, įvairovę ir į Susitariančiose šalyse egzistuojančius skirtumus, susijusius su įstatymų nuostatomis, praktikoje susiklosčiusiomis taisyklėmis, teisine doktrina ir teismų sprendimų paskelbimu bei surašymu. Todėl klausimas, ar teismas neįvykdė savo įsipareigojimo, kylančio iš Konvencijos 6 straipsnio, pateikti motyvus, gali būti sprendžiamas tik įvertinant bylos aplinkybes (Hiro Balani prieš Ispaniją, 1994 m. gruodžio 9 d., § 27; Ruiz Torija prieš Ispaniją, 1994 m. gruodžio 9 d., § 29; Suominen prieš Suomiją, 2003 m. liepos 1 d., § 34 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimu atsakė į pagrindinius pareiškėjos skundo reikalavimus ir, nustatęs tarnybinio nusižengimo sudėtį, turėjo pagrindą nevertinti dalies pareiškėjos skundo argumentų, pripažinęs juos nereikšmingais. Tokia teismo pozicija atitinka minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

Byloje nėra nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnyje numatytų nusišalinimo pagrindų, esant kuriems Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos nariai, tame tarpe ir Komisijos pirmininkas turėjo pagrindą nusišalinti nuo pareiškėjos tarnybinių nusižengimų tyrimo. Todėl byloje pagrįstai buvo vertinamas tik tyrimo objektyvumas bendrąją prasme ir nebuvo nustatytas tyrimo šališkumas. Dėl ko spręstina, kad teismas pagrįstai rėmėsi Komisijos galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti 2015 m. birželio 4 d. išvadoje Nr. TD-6 nurodytomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar tarnybinis nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, kiekvieną kartą vertinama individualiai, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, mastą, atsiradusias pasekmes ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Byloje yra įrodyta, kad pareiškėja pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies, 7 straipsnio 2 dalies, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 4 punkto ir 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimus.

Tyrimo išvada patvirtina, kad pareiškėjai inkriminuotą nusižengimą sudaro dvi veikos , tai yra viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas, susijęs su UAB „Kopa“ darbuotoja R. T. ir interesų konfliktas, rekomenduojant savo seserį rašyti tekstus UAB „Kopa“. Todėl pagal šių pažeidimų apimtį bei pažeidimo padarymo aplinkybės pagrįstai buvo pripažinta, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir paskirta tarnybinė nuobauda, atleidimas iš pareigų, yra proporcinga padarytiems pažeidimams.

Pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas yra formalios sudėties, o padaryta žala nėra inkriminuotą tarnybinį nusižengimą kvalifikuojanti aplinkybė, todėl nėra privalomai įrodinėtina. Padarytų veikų padariniai yra vertinamojo pobūdžio ir, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos pripažino, kaip žalingus valstybės tarnybai. Nuobauda paskirta nepasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, skaičiuojant vieno mėnesio terminą nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos (VTĮ 30 straipsnio 1 dalis).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų suformuotą praktiką analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Dėl paminėtų priežasčių apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepagrįstas dokumentais, todėl netenkintinas (ABTĮ 45 straipsnio 2 dalis)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos L. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė