a083a495-4e8a-4408-8cfc-3d38b650ffda · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-439-370/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00554-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.18.8; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės TikniÅ«tės ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eko žaliavos“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-630-796/2020 pagal ieÅ¡kovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Eko žaliavos“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eko žaliavos“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovei (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl atleidimo nuo dalies valstybinės žemės mokesčio, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eko žaliavos“ 183 509,26 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio, 715,69 Eur delspinigių, susidariusių kiekvienai atitinkamo mokestinio laikotarpio nepriemokai skaičiuojant 0,03 proc. delspinigius (skaičiuojant iki 180 dienų) iki ieÅ¡kinio pateikimo teisme dienos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė yra valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomininkė pagal 2014 m. liepos 3 d. ir 2016 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis (toliau kartu – nuomos sutartys). Atsakovė tinkamai sutarčių nevykdė, nesumokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2018 – 2019 metus ir liko skolinga 183 509,26 Eur.

Pažymėjo, kad nors nuomos sutartys buvo sudarytos atsakovės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau ir – NŽT), tačiau pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimÄ Nr. T2–134 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 6 punktÄ , žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė ir NŽT atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ji negali naudotis žemės sklypais, taip pat nepagrįstai kaltina NŽT dėl nuomos sutarčių sÄ lygų, t. y., jog atsakovei nebuvo žinoma apie bÅ«tinybę atlikti archeologinius tyrinėjimus žemės sklypuose. Atsakovė, kaip verslininkas / profesionalas, negalėjo nežinoti apie archeologinių tyrimų sÄ lygÄ , kuri buvo įraÅ¡yta į nuomos sutartis.

4. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad nuomos sutartys buvo sudarytos atsakovės ir NŽT, nustatant, kad atsakovė galės naudotis valstybinės žemės sklypais pagal jų naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ , įregistruotÄ Nekilnojamojo turto registre, tačiau dėl ieÅ¡kovės ir NŽT veiksmų iÅ¡sinuomotais žemės sklypais atsakovė iki Å¡iol negali naudotis. IeÅ¡kovė trukdo atsakovei pradėti statybos darbus Å¡iuose žemės sklypuose, o NŽT iÅ¡nuomojo atsakovei valstybinės žemės sklypus su siurprizinėmis sÄ lygomis ir neinformavo atsakovės, kad ji iÅ¡sinuomotais valstybinės žemės sklypais negalės naudotis ilgÄ laikÄ , nes juose savo lėšomis reikės atlikti archeologinius tyrimus.

5. Atsakovė priešieškiniu prašė:

1) atleisti atsakovę 3 (trejiems) metams, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 1 d., nuo žemės nuomos mokesčio mokėjimo pagal 2016 m. lapkričio 15 d. Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis, kurių Nr. 13SŽN-297-(14.13.55), Nr. 13SŽN-315-(14.13.55), Nr. 13SŽN-301-(14.13.55), Nr. 13SŽN-299-(14.13.55), Nr. 13SŽN-300-(14.13.55), Nr. 13SŽN-298-(14.13.55), Nr. 13SŽN-296-(14.13.55), Nr. 13SŽN-294-(14.13.55); 2) iš atsakovės priteisti Lietuvos valstybei, atstovaujamai NŽT, 2 085 Eur žemės nuomos mokesčio pagal 2014 m. liepos 3 d. Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartį Nr. 13SŽN-(14.13.55)-147.

6. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2014 m. liepos 3 d. įvykusio aukciono pagrindu atsakovė ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-147, pagal kuriÄ Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, iÅ¡nuomojo atsakovei 0,0336 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 99 metų laikotarpiui. Sutarties Å¡alys susitarė, kad žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Žemės nuomos mokesčio dydis metams – 21 600 Lt (6 255,79 Eur).

7. Atsakovė 2018 m. kovo 28 d. kreipėsi į NŽT su praÅ¡ymu parduoti žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2018 m. balandžio 24 d. gavo neigiamÄ atsakymÄ Nr. (13SD-909-(14.13.104.), kurį apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2018 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7623-618/2018 įmonės ieÅ¡kinį tenkino ir panaikino 2018 m. balandžio 24 d. raÅ¡tÄ bei įpareigojo NŽT per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su įmone valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį ne aukciono tvarka.

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-497-826-2019 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Teismai pripažino, kad NŽT 2018 m. balandžio 24 d. neteisėtai atsisakė parduoti šį žemės sklypÄ , todėl nuo Å¡ios datos nebegali bÅ«ti skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis. Valstybinės žemės nuomos mokestis už sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), turi bÅ«ti apskaičiuotas tik už 2018 metų pirmuosius keturis mėnesius ir jo dydis yra 2 085 Eur.

8. Nurodo, kad nuo 2019 m. kovo 25 d. iki Å¡iol ji negali naudoti iÅ¡sinuomotų iÅ¡ valstybės (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų tam tikslui, kuriam jie buvo iÅ¡nuomoti, t. y. pastatų, numatytų teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detaliuoju planu, projektavimui ir statybai, kadangi su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kyla ginčų dėl projektuojamų pastatų aukščių, taip pat Å¡iuose sklypuose atsakovė savo lėšomis įsipareigojo finansuoti inžinierinių tinklų iÅ¡kėlimÄ , tačiau nuomos sutartyse nebuvo susitarta, kad atsakovė savo lėšomis atliks archeologinius tyrinėjimus, įrengs pėsčiųjų tako (su epizodiniu automobilių pravažiavimu) atkarpÄ , automobilių stovėjimo aikÅ¡telę Å¡alia tako, pėsčiųjų tako sankryÅ¾Ä Sukilėlių gatvėje.

Atsakovė tikėjosi, kad atsižvelgiant į sumÄ , kuria bus finansuojami Å¡ie papildomi darbai, įmonė bus atleista nuo žemės nuomos mokesčio, tačiau taip neatsitiko.

9. IeÅ¡kovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nenurodė jokių aplinkybių dėl jai padarytos žalos dydžio, kurios atlyginimo reikalaujama iÅ¡ ieÅ¡kovės, taip pat nenurodo civilinės atsakomybės sÄ lygų ir kokiu pagrindu ieÅ¡kovė privalo atlyginti atsakovei padarytÄ Å¾alÄ .

10. Atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, nėra tinkama atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, kadangi atsakovė (UAB „Eko žaliavos“) nenurodė jokio teisinio pagrindo, pagal kurį Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atliktų žemės nuomos mokesčio administravimo funkcijÄ . II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 11. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, ieÅ¡kinį tenkino – priteisė atsakovei ieÅ¡kovės iÅ¡ 183 509,26 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2018 ir 2019 metus, 715,69 Eur delspinigius, 5 (penkių) proc. dydžio metines palÅ«kanas.

12. Teismas nustatė, kad atsakovė nuomos sutartis yra sudariusi su NŽT, atstovaujančia Lietuvos Respublikos valstybei. Atsakovei aukciono bÅ«du buvo iÅ¡nuomoti žemės sklypai, kurie yra Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.6, 1.8 punktais, ApraÅ¡o 1, 4, 6 punktais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, nėra tinkama atsakovė Å¡ioje byloje, nes spręsti klausimÄ dėl atleidimo nuo viso ar dalies valstybinės žemės mokesčio turi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

13. Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ji nuo 2018 m. balandžio 24 d. nebėra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkė, o yra teisėta šio žemės sklypo savininkė, taip pat nepateikė duomenų, kad ieškovės prašoma priteisti nuomos mokesčio suma yra apskaičiuota neteisingai.

14. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neįrodė, jog ji negali naudotis žemės sklypais pagal paskirtį, prieÅ¡ingai, atsakovei sklypai buvo perduoti, įmonė naudojasi žemės sklypais, projektuoja juose siekiamus statyti statinius, įkeitė nuomos teises kreditoriams, atliko nuomojamų sklypų keitimus su UAB „Alligra“.

15. Teismas nustatė, kad žemės nuomos mokesčio dydis atitinka nuomos sutartyse nurodytÄ mokesčio dydį, kurį atsakovė pati pasiÅ«lė aukcionų metu, ir deklaracijoje nurodytus duomenis. Atsakovė, siekdama atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio, turėjo galimybę pasinaudoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-108 patvirtinta Valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatų teikimo tvarka, tačiau Å¡ia galimybe nepasinaudojo.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 183 509,26 Eur žemės nuomos mokestį už visus sklypus yra pagrįstas sutarčių ir teisės aktų (Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 8 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.2–1.9 punktų) nuostatomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.545 straipsnis, 6.552 straipsnis).

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 16. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Eko žaliavos“ praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. Teismas sprendime nenurodė motyvų, kas turi teisę teisme pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, Å¡iuo konkrečiu atveju, ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ar Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas sprendimas turi bÅ«ti naikinamas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). 16.2.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, sudarė nuomos sutartis, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinį teisme galėjo pareikÅ¡ti Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, o ne Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. 16.3. Teismas nepagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes prieÅ¡ieÅ¡kiniu buvo keliamas ginčas, kad atsakovė, aukciono bÅ«du iÅ¡sinuomojusi valstybinės žemės sklypus, dėl apgaulės negali jais naudotis pagal jų paskirtį ir aukciono sÄ lygas, todėl prašė teismo modifikuoti valstybinės žemės nuomos sutartis, leidžiant tris metus nemokėti žemės nuomos mokesčio, kol Å¡iuos valstybinius žemės sklypus savo lėšomis padarys tinkamus naudoti pagal jų naudojimo paskirtį ir pagal aukciono sÄ lygas. 16.4.

Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, netinkamai nustatė įrodinėjimo dalykÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes skundžiamo sprendimo iÅ¡vados dėl Å¡alių tinkamumo, dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyko neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių ir prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. Taip pat teismas netyrė atsakovės pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų ir dėl jų nepasisakė, o tai lėmė, kad teismas nepagrįstai nenustatė faktinių aplinkybių dėl ginčo sklypų negalėjimo naudoti pagal paskirtį bei Klaipėdos miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų trukdant naudotis iÅ¡sinuomotais ginčo sklypais, NŽT neteisėtų veiksmų vilkinant sudaryti sutartį dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo.

17. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovė apeliaciniu skundu piktnaudžiauja teisminiu procesu, nes iÅ¡ esmės atkartoja procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes.

18. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ atsakovė, pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, praÅ¡o skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 18.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Nors atsakovė nurodo, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimas nėra savivaldybės funkcija, tačiau pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnį savivaldybių turtÄ valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymÄ â€“ įgyvendindamos turto savininko funkcijas. 18.2.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ginčas byloje kilo dėl sutarčių modifikavimo, nes 2020 m. spalio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad neprašo sutarties keitimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, taip pat vertins, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo ir atmestas apeliantės prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl atleidimo nuo dalies valstybinės žemės mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, 2014 m. liepos 3 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-147, pagal kuriÄ Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, iÅ¡nuomojo apeliantei 99 metų laikotarpiui 0,0336 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės nuomos mokesčio dydis metams – 21 600 Lt (6 255,79 Eur).

22. Apeliantė ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, 2016 m. lapkričio 15 d. sudarė Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis:

1) Nr. 13SŽN-297-(14.13.55), 2) Nr. 13SŽN-315-(14.13.55), 3) Nr. 13SŽN-301-(14.13.55), 4) Nr. 13SŽN-299-(14.13.55), 5) Nr. 13SŽN-300-(14.13.55), 6) Nr. 13SŽN-298-(14.13.55), 7) Nr. 13SŽN-296-(14.13.55), 8) Nr. 13SŽN-294-(14.13.55)), kurių pagrindu apeliantei 99 metų laikotarpiui buvo išnuomoti Klaipėdoje esantys pastatais neužstatyti žemės sklypai: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)).

23. Pagal nuomos sutartis (nutarties 22 punktas) apeliantė įsipareigojo Å¡iuose žemės sklypuose atlikti archeologinius tyrinėjimus (nuomos sutarčių 7.2.1. papunktis), įrengti atstatomo pėsčiųjų tako atkarpÄ su automobilių apsisukimo aikÅ¡tele, Å¡io tako sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)gatvėmis (nuomos sutarčių 7.2.2. papunktis), taip pat apeliantė įsipareigojo žemės sklypuose finansuoti pagal detaliojo plano sprendinius projektuojamiems pastatams trukdančių inžinierinių tinklų iÅ¡kėlimÄ ir dviejų dujų slėgio reguliatorių perkėlimÄ (nuomos sutarčių 7.2.3. papunktis).

Dėl naujų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimu ir įrodymų priėmimo 24. IeÅ¡kovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė naujus įrodymus – 2020 m. gruodžio 8 d. straipsnį iÅ¡ internetinės svetainės „www.lrytas.lt“. IeÅ¡kovės vertinimu, nauji pridedami įrodymai patvirtina, jog nuomojamų sklypų komercinis panaudojimas užtruko ilgiau ne dėl ieÅ¡kovės ar trečiojo asmens veiksmų ar neveikimo, o dėl Klaipėdos senamiestyje nuomojamų žemės sklypuose randamų kultÅ«rinių artefaktų.

25. Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Kartu bÅ«tina atsižvelgti ir į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

26. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės teikiami nauji rašytiniai įrodymai yra susiję su apeliantės apeliacinio skundo vertinimu, tačiau neturi reikšmės vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl atleidimo nuo dalies valstybinės žemės mokesčio, todėl neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai ir negali paneigti ar patvirtinti bylai reikšmingų aplinkybių, todėl juos atsisakytina pridėti prie bylos. Dėl ieškovės ieškinio 27. Apeliantė nurodo, kad ieškinį teisme dėl valstybinės žemės mokesčio priteisimo galėjo pareikšti Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, o ne ieškovė (Klaipėdos miesto savavaldybės administracija), nes nuomos sutartis sudarė atsakovė ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT.

28. CPK 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai.

29. Pagal CPK 38 straipsnio 1 dalį galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylÄ (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims. Valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys (CK 2.35 straipsnio 1 dalis). Valstybė ir savivaldybės įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas (CK 2.36 straipsnio 2 dalis). Savivaldybė yra vieÅ¡asis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSÄ®) 2 straipsnio 1 dalis). Pagal VSÄ® 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuotas savivaldybės administracijos statusas – tai savivaldybės įstaiga, kuri, be kitų funkcijų, savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimÄ arba pati juos įgyvendina.

30. VSÄ® 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pajamos už iÅ¡nuomotÄ valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius, sudaro savivaldybių finansinius iÅ¡teklius. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad savivaldybių biudžeto pajamoms priskirtinos pajamos, gautos už iÅ¡nuomotÄ arba suteiktÄ naudotis valstybinę žemę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ (toliau – Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798) 1.6 punktas detalizuoja minėtÄ nuostatÄ ir numato, kad valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį privalo mokėti į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, biudžetÄ , iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.

Taigi, pagal teisinį reglamentavimÄ , nagrinėjamos bylos ieÅ¡kovė (Klaipėdos miesto savavaldybės administracija), nebÅ«dama valstybinės žemės nuomos sutarties Å¡alimi, surenka pajamas už iÅ¡nuomotÄ valstybinę žemę.

31. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T2-134 patvirtinto ApraÅ¡o 6 punktÄ , žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, o pagal Tvarkos apraÅ¡o 41 punktÄ Å¾emės nuomos mokestis už iÅ¡sinuomotÄ ar naudojamÄ valstybinę žemę sumokamas į Savivaldybės administracijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ teisės aktais nustatytais terminais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) buvo netinkama ieÅ¡kovė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovei dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo.

Dėl apeliantės prieÅ¡ieÅ¡kinio 32. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.6, 1.8 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-134 patvirtinto ApraÅ¡o 1, 4, 6 punktais padarė iÅ¡vadÄ , kad Valstybė, atstovaujama NŽT, nėra tinkama atsakovė Å¡ioje byloje, kadangi spręsti klausimÄ dėl atleidimo nuo viso ar dalies valstybinės žemės mokesčio turi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

33. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes prieÅ¡ieÅ¡kiniu buvo keliamas ginčas, kad atsakovė, aukciono bÅ«du iÅ¡sinuomojusi valstybinės žemės sklypus, dėl apgaulės negali jais naudotis pagal jų paskirtį ir aukciono sÄ lygas, todėl prašė teismo modifikuoti valstybinės žemės nuomos sutartis, leidžiant tris metus nemokėti žemės nuomos mokesčio, kol Å¡iuos valstybinius žemės sklypus savo lėšomis padarys tinkamus naudoti pagal jų naudojimo paskirtį ir pagal aukciono sÄ lygas. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

34. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantė žemės sklypuose (nutarties 22) įsipareigojo atlikti archeologinius tyrinėjimus (nuomos sutarčių 7.2.1. papunktis), įrengti atstatomo pėsčiųjų tako atkarpÄ su automobilių apsisukimo aikÅ¡tele, Å¡io tako sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis (nuomos sutarčių 7.2.2. papunktis), taip pat apeliantė įsipareigojo žemės sklypuose finansuoti pagal detaliojo plano sprendinius projektuojamiems pastatams trukdančių inžinierinių tinklų iÅ¡kėlimÄ ir dviejų dujų slėgio reguliatorių perkėlimÄ (nuomos sutarčių 7.2.3. papunktis).

35. Nors apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ji žemės sklypais pagal jų paskirtį negalėjo naudotis dėl siurprizinių nuomos sutarčių sÄ lygų (nutarties 22 punktas), taip pat, jog pagal nuomos sutartis apeliantė nurodytų darbų neprivalo atlikti savo sÄ skaita, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei Å¡alys iÅ¡ tiesų bÅ«tų sudariusios susitarimÄ dėl ieÅ¡kovės ar valstybės pareigos kompensuoti apeliantės patirtus kaÅ¡tus dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, jos neabejotinai bÅ«tų aptarusios ne tik tokio atlyginimo tvarkÄ , bet ir pačiÄ darbų eigÄ , pareigÄ informuoti apie ketinamus atlikti konkrečius darbus, jų pagrindimÄ patvirtinančių įrodymų pateikimÄ bei akceptavimÄ , darbų priėmimÄ ir iÅ¡laidų jiems pagrįstumo pripažinimÄ .

Å iuo konkrečiu atveju mažai tikėtina, kad sutarties Å¡alys, bÅ«damos savo srities profesionalėmis, nebÅ«tų aptarusios paminėtų ir esminių tokiam susitarimui sÄ lygų, o valstybės institucija (NŽT) bÅ«tų besÄ lygiÅ¡kai perleidusi apeliantei teisę nuspręsti, kiek ir kokių darbų reikalinga (tikslinga) atlikti ar bÅ«tų įsipareigojusi atlyginti bet kokias, neapibrėžto dydžio, apeliantės iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių laisva valia sudaryta ir pasiraÅ¡yta sutartis yra galiojanti ir nesant jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog nuomos sutartys bÅ«tų įstatymo nustatyta tvarka nuginčytos, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad apeliantė neįrodė, jog nuomos sutarties sÄ lygos buvo siurprizinės ir dėl jų apeliantei buvo apribota galimybė naudotis žemės sklypais pagal jų paskirtį.

36. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, netinkamai nustatė įrodinėjimo dalykÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes skundžiamo sprendimo iÅ¡vados dėl Å¡alių tinkamumo, dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyko neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių ir prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams.

37. Pagal ApraÅ¡o 31 punktÄ â€žTaryba savo biudžeto sÄ skaita turi teisę mažinti valstybinės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti“. Savivaldybių įgaliojimai teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sÄ skaita apibrėžti VSÄ® 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte. Tai iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Savivaldybės teisė mažinti žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti savo biudžeto sÄ skaita reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ. Å io nutarimo 8 punkte numatyta, kad Savivaldybių tarybos savo biudžeto sÄ skaita turi teise mažinti žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti.

38. Atleidimo nuo žemės, žemės nuomos, bei nekilnojamojo turto mokesčių arba lengvatų taikymo tvarkÄ detalizuoja valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatų teikimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-128. Pagal Å¡io apraÅ¡o 3 punktÄ Å¾emės nuomos mokesčio lengvata gali bÅ«ti teikiama asmenims, kurių nuomojamame valstybiniame žemės sklype juridinis asmuo einamaisiais metais vykdo kÅ«no kultÅ«ros ir sporto organizacijų ar neįgaliųjų socialinių įmonių veiklÄ ir kurie atitinka Å¡iame Tvarkos apraÅ¡e nurodytus reikalavimus bei pateikė reikiamus dokumentus. Pagal apraÅ¡o 11 punktÄ praÅ¡ymai suteikti valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatÄ už einamuosius mokestinius metus priimami iki spalio 1 d.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus (nutarties 38 punktas), darytina iÅ¡vada, kad mažinti žemės nuomos mokestį yra iÅ¡imtinė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kompetencija. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ dėl nuomos mokesčio tarifo sumažinimo ar dėl pareigos mokėti žemės nuomos mokestį atleidimo, taip pat nepateikė duomenų, kad apeliantės vykdoma veikla sudarytų pagrindÄ jÄ atleisti nuo pareigos mokėti žemės nuomos mokestį.

Byloje nepateikta duomenų, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba bÅ«tų priėmusi sprendimÄ dėl nuomos mokesčio tarifo sumažinimo ar dėl atleidimo mokėti žemės nuomos mokestį. Taip pat pažymėtina, kad tokį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ bÅ«tų galima ginčyti teismine tvarka, tačiau bendrosios kompetencijos teismas neturi galios priimti sprendimų, kurie nepriskiriami jo kompetencijai, be to, jei Å¡iuo klausimu Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimas ir bÅ«tų priimtas, tačiau jis apeliantės netenkintų, Å¡is ginčas turėtų bÅ«ti sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų egzistavimo 40. Apeliantė nurodo, kad teismas sprendime nenurodė motyvų, kas turi teisę teisme pareikšti ieškinį dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, šiuo konkrečiu atveju ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, ar Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, todėl šioje dalyje skundžiamas sprendimas turi būti naikinamas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

41. Teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikina apskųstÄ sprendimÄ ir perduoda bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte: kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į visus esminius Å¡alių argumentus, taip pat ir į tai, kad ieÅ¡kinį teisme dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo galėjo pareikÅ¡ti ieÅ¡kovė (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija). Ä®vertinus apeliacinio skundo motyvus dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo matyti, kad atsakovė iÅ¡ esmės nesutinka su teismo argumentacija taikant materialiosios teisės normas ginčo atveju. Teisėjų kolegija pažymi, kad materialiosios teisės normų atitinkamas taikymas ir teismo argumentacija, sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , su kuria nesutinka apeliantas, negali lemti iÅ¡vados, kad yra absoliutus teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

Å aliai, nesutinkančiai su teismo priimtu procesiniu sprendimu, materialiosios teisės normų taikymu ir padarytomis iÅ¡vadomis, CPK nustatyta galimybė tokį teismo procesinį sprendimÄ apskųsti apeliacine tvarka (CPK 301, 340 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantė pasinaudojo Å¡ia teise. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės yra motyvuotas, tai pagrindo spręsti, kad teismo sprendimas yra be motyvų, t. y. kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nėra.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ sprendimÄ CPK 329 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 4 punkto pagrindais.

44. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui. Dėl procesinės bylos baigties 45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios teismo sprendimÄ , konstatuoja, kad teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, laikėsi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino ir aiÅ¡kino bylos aplinkybes ir nuomos sutartis, todėl apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Danguolė Martinavičienė Agnė TikniÅ«tė JÅ«ratė Varanauskaitė