2021-11-24 Nr. AB-25229-3-62-3-02124-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-966-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02124-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. buvo kalinamas Kauno TI nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Teigė, kad dėl mechaninės ventiliacijos keliamo triukšmo kameroje negalėdavo išsimiegoti, ventiliacija garsiai veikdavo visą parą, todėl jam sutriko sveikata. Iš kameros sanitarinio mazgo nuolat sklisdavo nemalonūs kvapai. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sutriko sveikata, t. y. patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas prašė netaikyti trejų metų senaties termino.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas Kauno TI nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog ventiliacija veikė per garsiai. Pažymėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas (toliau – ir NVSC) 2017 m. birželio 8 d. atliko patikrinimą Kauno TI kameroje Nr. 234, ventiliacijos skleidžiamas garsas kamerose Nr. 217 ir 350, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vertinamas nebuvo. NVSC rašte nurodyta, kad Kauno tardymo izoliatoriuje buvo atlikti oro tiekimo-šalinimo sistemos keliamo triukšmo matavimai, kurių metu buvo nustatytas triukšmo ribinių dydžių viršijimas. Kauno TI administracija nedelsiant reagavo į gautą informaciją ir reguliavo ventiliacijos įrenginius. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad skiriasi kamerų plotai, baldų išdėstymas, padėtis gatvės ir kitų kamerų atžvilgiu bei kiti techniniai parametrai, kurie galėtų lemti skirtingus garso matavimo rezultatus skirtingose kamerose. Faktas, jog Kauno TI buvo nustatytas garso lygio pažeidimas, nėra pagrindas teigti, jog pažeidimas buvo fiksuotas visose kamerose. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje neužfiksuota duomenų apie garso įtaką jo sveikatai. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovas prašė taikyti trejų metų senaties terminą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kauno TI sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio 18 d. ir nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis praleido ieškinio senaties terminą, taikė trejų metų ieškinio senaties terminą ir dėl to atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. Atsižvelgęs į tai, teismas analizavo pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

7. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, oro tiekimo-šalinimo sistemos (ventiliacijos) keliamo triukšmo ribiniai dydžiai viršijo Lietuvos higienos normos Nr. HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje”, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604, (toliau – ir Higienos norma HN 33:2011) numatytas normas, kas yra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

8. Teismas nurodė, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad kameroje iš sanitarinio mazgo sklisdavo nemalonūs kvapai, tačiau šių aplinkybių bei galimai pareiškėjui sukeltų neigiamų pasekmių neindividualizavo, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl sklindančio nemalonaus kvapo iš sanitarinio mazgo buvo kreipęsi į Kauno TI ar kitas institucijas, todėl abstraktaus ir niekuo nepagrįsto pareiškėjo tvirtinimo pagrindu nagrinėjamame kontekste atsakovo civilinė atsakomybė yra negalima.

9. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant kalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, taip pat nėra duomenų, kad Kauno TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ar kad atsakovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Pareiškėjas į atsakovą dėl per didelio triukšmo lygio ginčo laikotarpiu nesikreipė. Teismas sprendė, jog pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, kad atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti pažymą iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

11. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjui kilusias pasekmes. Jis iki šiol vartoja vaistus nuo skausmo ir dėl miego. Buvo pažeistas visų asmenų lygybės principas. Visi kaliniai Kauno TI kamerose laikomi vienodomis sąlygomis. Jau yra atvejų, kai teismas už šį pažeidimą kitiems asmenims priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo nustatytas pažeidimas patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas sveikatai ir gyvybei pavojingoje aplinkoje. Buvo pažeista pareiškėjo teisė į orumą, padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas pažymi, kad dėl nuolatinio ventiliacijos keliamo triukšmo jis patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, skausmą, papildomą diskomfortą ir pasekmes jaučia iki šiol. Pareiškėjas nurodo, kad jam skaudėjo galvą, nes jis anksčiau turėjo traumą, o dar prisidėjo ventiliacijos keliamas triukšmas. Pareiškėjas anksčiau negalėjo kreiptis į teismą, nes nuolat buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL). Pareiškėjas tai paminėjo savo skunde, teismui tereikėjo išreikalauti pažymą iš LAVL, bet teismas to nepadarė. Pareiškėjas iki šiol vartoja vaistus nuo galvos skausmo, dažnai jaučia silpnumą. Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

12. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas savo pateikiamo bylos aplinkybių vertinimo nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais. Apeliantas aiškiai ir nuosekliai nepaaiškino, dėl kokių priežasčių į teismą kreipėsi tik po beveik ketverių metų nuo tada, kai jo teisės, jo teigimu, pirmą kartą buvo pažeistos. Nors apeliantas teigia, kad ginti pažeistas teises jam trukdė (duomenys neskelbtini) trauma, tačiau ši aplinkybė vertintina ypač kritiškai dar ir dėl to, jog Kauno TI turi duomenų, kad pareiškėjas ir anksčiau yra kreipęsis į teismą ir gynęs savo pažeistas teises dėl kitų pažeidimų. Apelianto deklaratyvūs argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Kauno TI veiksmų, nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu vertinęs pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., pripažino, kad visą šį laikotarpį buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kauno TI sąlygas (viršytas triukšmo lygis), o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

16. Pateikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka, mano, kad teismas turėjo jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, taip pat teigia, kad anksčiau negalėjo kreiptis į teismą, nes nuolat buvo gydomas LAVL.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų, o tik juos papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

19. Nors pareiškėjas teigia, kad jis negalėjo anksčiau kreiptis į teismą, kadangi nuolat buvo gydomas LAVL, šiuos jo argumentus paneigia aplinkybė, jog, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų, jis, pavyzdžiui, 2018 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos, kurią kildino iš kitų, nei nagrinėjamoje byloje, netinkamų kalinimo Kauno TI sąlygų, atlyginimo (administracinė byla Nr. A-1193-442/2020. Tai įrodo, kad pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl žalos, kurią prašo atlyginti nagrinėjamoje byloje, atlyginimo.

20. Remiantis šiais argumentais taip pat atsisakytina tenkinti pareiškėjo prašymą išreikalauti LAVL pažymą, kaip neturinčią reikšmės nagrinėjamoje byloje. Be to, ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kuri nustato, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių nenustatyta.

21. Vertindama pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

22. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-442/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-53-602/2021 ir kt.).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (normas viršijantis ventiliacijos sistemos garso lygis kameroje nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.), atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra duomenų, kad dėl nustatytų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai (pareiškėjas pats nurodo, kad jam skaudėjo galvą dėl anksčiau (2015 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 93) patirtos traumos, 2016 m. gruodžio 12 d. pirminės gydytojo apžiūros metu nurodė, kad jam periodiškai skauda galvą (b. l. 82), o duomenų, kurie leistų teigti, kad dėl nustatyto higienos normos pažeidimo jo sveikatos būklė pablogėjo, byloje nėra), įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo principais, daro išvadą, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatyto pažeidimo galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, šie pareiškėjui kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Konstatuotas pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

24. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad kitais atvejais dėl analogiško pažeidimo kitiems asmenims buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, jis nenurodo konkrečių atvejų. Tuo tarpu, iš Lietuvos vyriausiojo teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. TA-141-822/2021, kurioje konstatuotas analogiškas pažeidimas, matyti, kad tokiu atveju neturtinės žalos atlyginimas nebuvo priteistas.

25. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys