2020-02-06 Nr. CB-1299-2-06-3-02373-2019-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-480/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02373-2019-8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. sausio 29 d. gautu pareiškėjo V. N. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas skundu prašė nutraukti antstolio vykdomąją bylą arba joje taikyti senatį. Teismai nustatė, kad 2016 m. balandžio 22 d. Ispanijos Karalystės notaras surašė įgaliojimą, kuris patvirtintas apostile, kuriuo įgaliotoja J. V. – M. S. įgaliojo savo motiną J. V., kad ji be jokių apribojimų galėtų nepilnamečio vaiko J.

N. atžvilgiu vykti į visas Lietuvos Respublikos valdžios institucijas, atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus. Įgaliojime nėra nustatytas jo galiojimo terminas. Notaro patvirtintas veiksmams atlikti užsienyje skirtas įgaliojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina įgaliojimą išdavęs asmuo (CK 2.142 straipsnio 2 dalis). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2000 m. birželio 6 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. N2-5118/23, pagal kurį iš pareiškėjo V. N. yra išieškomas išlaikymas sūnui J. N., išlaikymą skaičiuojant ¼ dydžio V.

N. gaunamo visų rūšių darbo užmokesčio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL. Antstolio 2019 m. vasario 6 d. patvarkymu perskaičiuotas 2000 m. birželio 6 d. vykdomojo rašto pagrindu išieškomas išlaikymo įsiskolinimas, nustatant, kad bendra mokėtino išlaikymo įsiskolinimo suma yra 8788,37 Eur ir 1188,98 Eur vykdymo išlaidų. 2019 m. vasario 6 d. patvarkymu minėtas išlaikymo įsiskolinimas ir vykdymo išlaidos išieškomos iš pareiškėjo V. N. gaunamo darbo užmokesčio. Duomenų, patvirtinančių, kad konkrečios sumos pagal prieš tai minėtus patvarkymus yra išieškotos iš pareiškėjo, byloje nėra.

Teismai įvertino pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nes antstolei nekilo pareiga CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nutraukti vykdomąją bylą. Antstolė patvarkymu atliko išlaikymo įsiskolinimo indeksaciją teisėtai ir pagrįstai perskaičiavo įsiskolinimo dydį. Dėl senaties taikymo teismai pažymėjo, kad jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos (išlaikymas), vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam yra priteistos išmokos. Šiam laikotarpiui pasibaigus, nesumokėtos išlaikymo išmokos arba jų dalis išieškomi kaip bet kuri kita skola – t. y. sulaukęs 18 metų jaunuolis nepraranda teisės į tėvo nesumokėtą išlaikymą.

Išlaikymo indeksavimo sumos perskaičiavimui senaties terminas negali būti taikomas. Išlaikymo indeksavimas yra paties skolininko pareiga.

Pareiškėjas V. N. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjo V. N. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Kasaciniame skunde teigiama, kad 2016 m. birželio 22 d. Ispanijos Karalystės notaras įgaliojimą išdavė veiksmams Lietuvos Respublikoje atlikti, todėl šiuo atveju turi būti taikoma ne CK 2.142 straipsnio 2 dalis (veiksmas užsienyje), o 2.142 straipsnio 1 dalis (veiksmams Lietuvos Respublikoje). 2016 m. birželio 22 d. Ispanijos Karalystės notaro išduotas įgaliojimas Lietuvos Respublikoje galiojo vienerius metus nuo jo sudarymo dienos, nes tokiems santykiams taikoma CK 2.142 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į tai, išieškotojos motina ir įgaliotas asmuo J. V. pasibaigus įgaliojimo terminui neturėjo jokios teisės atstovauti J. V. M. S. vykdomojoje byloje. Tiek įgalioto asmens J. V. 2019 m. kreipimasis į antstolės Linos Pužienės kontorą dėl išlaikymo įsiskolinimo perskaičiavimo, tiek išieškotų pinigų pervedimas į įgalioto asmens J. V. sąskaitą banke, atlikti jau nebegaliojant 2016 m. balandžio 22 d. išduotam įgaliojimui.

2. CPK 803 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su prašymu suteikti teisinę pagalbą užsienyje Lietuvos Respublikos teismai gali kreiptis į, be kita ko, užsienio teismus ar kitas valstybės institucijas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, į užsienio valstybės teismą ar kitą valstybės instituciją dėl teisinės pagalbos suteikimo teismas kreipiasi, jeigu asmuo, kuris turi būti apklaustas arba kuriam turi būti įteiktas procesinis dokumentas, nėra Lietuvos Respublikos pilietis arba jeigu reikia atlikti kitokį procesinį veiksmą. Pareiškėjas tiek antstolės Linos Pužienės kontorai, tiek ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams teikė prašymus kreiptis į atitinkamas Ispanijos Karalystės institucijas siekiant išsiaiškinti, ar J. N. (S.) buvo įvaikintas Ispanijos Karalystėje, tačiau šie prašymai buvo nepagrįstai atmesti. Skundai dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 443 straipsnis), t. y. šiose bylose teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti pareiškėjo kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gediminas Sagatys

Vincas Verseckas