a07b50dd-2d4d-4637-916d-2bdc930da3ad · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-278-932/2023

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00449-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1;

2.4.6.5.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei,

nuteistajam R. M. ir jo gynėjui advokatui Sergejui Milovui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. M. ir jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) baudos bausmė.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2021 m. spalio 18 d., 16.54 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto įrenginio, iÅ¡ elektroninio paÅ¡to „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninį paÅ¡tÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, adresuodamas (duomenys neskelbtini) A. D., surašė laiÅ¡kÄ â€žTaip, (necenzÅ«rinis žodis) ir aÅ¡ prisidedu prie įspėjimo: palik, (necenzÅ«rinis žodis), ramybėje mano vaikus ir leisk dirbti ir gyventi. Ne amžinai tu bÅ«si (duomenys neskelbtini) ir (necenzÅ«rinis žodis) saugomas. Dar, (necenzÅ«rinis žodis), jei aÅ¡ praloÅ¡iu bylas teisme dėl (duomenys neskelbtini) - saugokis pats ir savo Å¡eimÄ saugok. Bėk, (necenzÅ«rinis žodis), skųstis ir bijok nuolatos, (necenzÅ«rinis žodis) tu“. Tokiais savo veiksmais R. M. iÅ¡reiÅ¡kė grasinimÄ sunkiai sužaloti A. D. bei jo Å¡eimos narius ir A. D. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad toks grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. ir jo gynėjas advokatas Sergejus Milovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį – nuosprendį, kadangi R. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.1. Skunde pirmiausia pažymima, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, netinkamai vertino iÅ¡tirtus įrodymus, nuosprendyje padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, – kas tiesiogiai nulėmė klaidas kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus, tai yra taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ .

2.2. Apeliantai, cituodami lingvistikos eksperčių iÅ¡vadas ir jų paaiÅ¡kinimus teisiamajame posėdyje, pažymi, kad nuteistojo iÅ¡siųstame laiÅ¡ke įžvelgti negalima tiesioginio grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ . Apeliantų teigimu, laiÅ¡kas nukentėjusiajam buvo tik neigiamų emocijų pliÅ«psnis, protestas prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) vykdomÄ politikÄ , jo priimamus sprendimus, prieÅ¡taraujančius įstatymams, prieÅ¡ Konstitucijos laužymÄ ir jos nuostatų nepaisymÄ . Nuteistasis nesiruošė imtis priemonių, nukreiptų į susidorojimÄ su A. D.. RaÅ¡ydamas, kad prisideda prie įspėjimų, turėjo galvoje prisidedantis prie visų vieÅ¡ai reiÅ¡kiamų neigiamų nuomonių dėl A. D. priimamų sprendimų. LaiÅ¡kÄ parašė impulsyviai, jame iÅ¡dėstė savo požiÅ«rį, tačiau Å¡iuo laiÅ¡ku jis negrasino A. D.. Tai buvo grubus jo nuomonės iÅ¡sakymas. Jis tikėjosi, kad A. D. atsilieps į jam adresuotÄ laiÅ¡kÄ , kadangi apeliantas nurodė savo telefonÄ bei savo pavardę. Siekdamas kerÅ¡to už, nuteistojo nuomone, netinkamÄ , neteisingÄ (duomenys neskelbtini) valdymÄ , jis parašė ir iÅ¡siuntė nukentėjusiajam grasinantį laiÅ¡kÄ , tokiu bÅ«du norėdamas jį iÅ¡gÄ sdinti, norėjo, kad nukentėjusysis bijotų, pasijaustų nesaugus, tačiau jis neiÅ¡reiÅ¡kė grasinimo nužudyti arba sunkiai sužaloti nukentėjusįjį ar jo artimuosius.

2.3. Skunde pažymima, kad ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas R. M. paraÅ¡yto laiÅ¡ko turinį, jame iÅ¡sakytus grasinimus siejo su grasinimu saugotis, bet ne su grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ . Tai patvirtina ir paties nukentėjusiojo parodymai, kuriuos vertinant galima teigti, jog pastarasis galimai buvo iÅ¡sigandęs, jautėsi nesaugiai, tačiau nėra pagrindo tvirtinti, kad gavęs R. M. laiÅ¡kÄ bijojo konkrečių BK 145 straipsnyje aiÅ¡kiai apibrėžtų padarinių – bÅ«ti nužudytam ar sunkiai sužalotam. Be to, ir pats nukentėjusysis proceso metu tvirtino, kad nuteistojo laiÅ¡kas sukėlė nerimÄ , baimės, nesaugumo jausmÄ , kadangi jis tikrai nežinojo, ko galima tikėtis iÅ¡ tokių žmonių.

2.4. Apeliantai pabrėžia, kad nukentėjusiojo baimę realiai patirti sunkų sveikatos sutrikdymÄ ar bÅ«ti nužudytam pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai susiejo su nuteistojo iÅ¡siųstu laiÅ¡ku. Apeliantų teigimu, tokiÄ baimę nukentėjusiajam sukėlė anksčiau gauti laiÅ¡kai iÅ¡ adresato (duomenys neskelbtini), dėl kurių A. D. ir kreipėsi į teisėsaugÄ . Tuo tarpu R. M. raÅ¡ytÄ laiÅ¡kÄ A. D. gavo vėliau ir kaip pavojingÄ Ä¯vertino tik prieÅ¡ tai gautų laiÅ¡kų su realiais grasinimais kontekste. Kaip nurodė nukentėjusysis, nuteistojo laiÅ¡kas koreliavo su tuo kas vyko prieÅ¡ tai, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad R. M. bÅ«tų žinojęs apie (duomenys neskelbtini) ar kitų asmenų nukentėjusiajam paraÅ¡ytus laiÅ¡kus ir, juo labiau, jų turinį.

2.5. Skunde nurodoma, kad nuteistasis buvo paaiÅ¡kinęs, jog spaudos internetiniuose portaluose perskaitė straipsnį, kad (duomenys neskelbtini) „užpuolė“ jo adresu paraÅ¡ytos žinutės, dėl ko, kaip pažymi apeliantas R. M., jam pasidarė linksma ir jis nusprendė A. D. paraÅ¡yti laiÅ¡kÄ , jį „patrolinti“, laiÅ¡ke nurodyti „saugokis“. Teismas nesiaiÅ¡kino, kÄ konkrečiai ir kada skaitė R. M., kokio turinio žinutės, kuriomis „užpuolė“ nukentėjusįjį buvo pavieÅ¡intos ir ar apskritai tokių žinučių turinys buvo pavieÅ¡intas. Nesant duomenų, galinčių patvirtinti, jog nuteistasis žinojo, kad nukentėjusiajam yra grasinama nužudymu ir sunkiu sveikatos sutrikdymu arba kitais padariniais, kuriuos bÅ«tų galima prilyginti ir vertinti grasinimais pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog A. D. paraÅ¡ytame laiÅ¡ke R. M. prisidėjo prie įspėjimo saugotis bÅ«tent tokių grasinimų. Tai tik prielaida, kuriai patvirtinti nepakanka iÅ¡vados, kad nukentėjusysis nuteistojo laiÅ¡kÄ suvokė kaip realiÄ galimybę bÅ«ti nužudytam ar sunkiai sužalotam. A. D. šį laiÅ¡kÄ vertino jau bÅ«damas paveiktas kitų, prieÅ¡ tai gautų laiÅ¡kų turinio, dėl to R. M. negali atsakyti už aplinkybes, kurių jo tyčia neapėmė. Nesant ankstesnių laiÅ¡kų, kuriuos sukÅ«rė (duomenys neskelbtini) ir dar kiti asmenys, nuteistojo laiÅ¡kas nebÅ«tų sukėlęs A. D. tokios emocijos, kuriÄ teismas įvertino kaip sudarančiÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

2.6. Apeliantai taip pat pabrėžia, kad nuteistojo su nukentėjusiuoju nesieja jokie tarpusavio santykiai. R. M. nežinojo, nei kur A. D. gyvena, nei kokia jo Å¡eimos padėtis ar pan. Jie niekada nebuvo susitikę, bendravę. Nuteistojo motyvas paraÅ¡yti byloje nagrinėjamÄ laiÅ¡kÄ yra tik momentinis impulsas, vienkartinis neigiamų emocijų, pykčio proveržis, kurio realumo nepagrindžia jokie nei iki, nei po jo sekę R. M. veiksmai. Toks nuteistojo grubus ir grasinantis laiÅ¡kas nėra etiÅ¡kas ir teisingas plačiÄ ja prasme, tačiau nėra tiek pavojingas, kad sukeltų baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas

5. Nagrinėjamoje byloje apeliantai praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi R. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡analizavusi byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas iÅ¡vadas ir R. M. nepagrįstai pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendis naikintinas ir R. M. priimtinas naujas – iÅ¡teisinamasis – nuosprendis.

7. Apeliaciniame skunde neginčijama, kad R. M. atliko pirmosios instancijos teismo nustatytus veiksmus, t. y. el. paÅ¡tu iÅ¡siuntė nukentėjusiajam A. D. laiÅ¡kÄ , kurio turinys apraÅ¡ytas Å¡io nuosprendžio 1 pastraipoje. Apeliantai nesutinka tik su nustatytų veiksmų kvalifikavimu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iÅ¡siųstas laiÅ¡kas nukentėjusiajam buvo tik impulsyvus, grubus, neigiamų emocijų pliÅ«psnis bei protestas prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) vykdomÄ politikÄ , tačiau R. M. neiÅ¡reiÅ¡kė grasinimo nužudyti arba sunkiai sužaloti nukentėjusįjį ar jo artimuosius.

8. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Taigi taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal Å¡iÄ BK normÄ , bÅ«tina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. tai, jog buvo grasinama bÅ«tent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , tiek ir pakankamÄ pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo (realumÄ ). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi bÅ«ti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iÅ¡ kurių galima spręsti, jog Å¡is asmuo iÅ¡ tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra bÅ«tina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimÄ , tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindÄ bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos. Vertinant grasinimo realumÄ , reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017).

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad R. M. laiÅ¡kas yra susietas su grasinimu saugotis, t. y. saugotis pačiam nukentėjusiajam A. D., taip pat saugoti savo Å¡eimÄ , bei nuolatos bijoti laiÅ¡ko autoriaus. Taip pat buvo konstatuota, kad grasinančio pobÅ«džio laiÅ¡ku nuteistasis įbaugino nukentėjusįjį, dėl ko pastarasis bijojo tiek dėl savo paties, tiek dėl Å¡eimos narių galimo sveikatos sutrikdymo. Ä®vertinus R. M. iÅ¡siųsto elektroninio laiÅ¡ko turinį, sutiktina, kad toks laiÅ¡kas buvo aiÅ¡kiai grasinančio pobÅ«džio, kadangi, kaip matyti, laiÅ¡ke buvo iÅ¡sakyti netiesioginiai grasinimai neigiamais padariniais, vartojamos nerimÄ keliančios, bauginančio pobÅ«džio frazės. Vis dėlto teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta baudžiamajame įstatyme apibrėžtų grasinimų sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , kas yra bÅ«tinas BK 145 straipsnio 1 dalies požymis.

10. Pirmiausia, paties laiÅ¡ko turinyje nėra jokių sÄ sajų su galimu nukentėjusiojo ar jo Å¡eimos narių sužalojimu, tik įžeidžiančiomis frazėmis iÅ¡reiÅ¡kiamas grasinimas neigiamais padariniais nukentėjusiajam, siekiama įbauginti adresatÄ , kelti nerimÄ , nurodoma saugotis, kas konstatuota ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės iÅ¡vadoje (1 t., b. l. 81-84) bei Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialistės iÅ¡vadoje (1 t., b. l. 181-183). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausta ekspertė S. K., kuri patvirtino savo iÅ¡vadÄ , ir paaiÅ¡kino, kad R.

M. laiÅ¡kas nukentėjusiajam yra grasinančio pobÅ«džio, jame įvardijami grėsmingi, pavojingi veiksmai adresato atžvilgiu. Tokio laiÅ¡ko tikslas sukelti baimės jausmÄ , gÄ sdinti (1 t., b. l. 195-196). Teisiamojo posėdžio metu apklausta A. G. taip pat patvirtino savo iÅ¡vadÄ , nurodė, kad elektroniniame laiÅ¡ke yra iÅ¡sakytas adresato bauginimas nemaloniais, pavojingais veiksmais, tačiau laiÅ¡ke tiesioginio grasinimo sutrikdyti žmogaus sveikatÄ Ä¯Å¾velgti negalima, nėra aiÅ¡ku, kÄ norėjo pasakyti laiÅ¡ko autorius (1 t., b. l. 196-197).

Tuo tarpu R. M. tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad pamatęs internetiniuose portaluose straipsnius apie (duomenys neskelbtini) „užpuolusias“ žinutes, pats parašė A. D. laiÅ¡kÄ , kuriame grubiai iÅ¡dėstė savo požiÅ«rį apie nukentėjusiojo vykdomÄ politikÄ , tokiu bÅ«du norėjo iÅ¡reikÅ¡ti pyktį, pasityčioti, tačiau nesiruošė imtis jokių veiksmų (1 t., b. l. 104, 189-190). Nukentėjusysis A. D. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nuteistojo laiÅ¡kas jam sukėlė nerimo jausmÄ , baimę dėl savęs ir savo Å¡eimos, taip pat kėlė jausmÄ , kad gali bÅ«ti sužalotas, bijojo dėl savo sveikatos (1 t., b. l. 187-189).

Ikiteisminio tyrimo metu dukart kaip liudytojas apklaustas A. D. taip pat tvirtino dėl R. M. laiÅ¡ko jautęs nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , baimę, labiausiai bijojo dėl savo vaikų, namuose atsirado baimės jausmas (1 t., b. l. 86-87; 88-90). Taigi nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistojo laiÅ¡ko turinys yra grasinančio, baimę keliančio pobÅ«džio. Psichinės prievartos naudojimo iÅ¡ esmės neginčija ir pats nuteistasis, pabrėždamas, kad norėjo pasityčioti iÅ¡ nukentėjusiojo, siekė, jog pastarajam bÅ«tų sukeltas baimės jausmas, kÄ realiai ir patyrė nukentėjusysis.

Tačiau teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis panaudojo bendro pobÅ«džio psichinę prievartÄ , kuria buvo siekiama sukelti nukentėjusiajam baimę dėl galimų neigiamų padarinių, bet nenustatytas grasinimas bÅ«tent sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , o Å¡is požymis yra bÅ«tinas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį taikyti.

11. IÅ¡ nukentėjusiojo duotų paaiÅ¡kinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad pastarasis nurodė jautęs baimę ir dėl savo bei Å¡eimos narių sveikatos, tačiau vertinant analizuojamo laiÅ¡ko turinį svarbus ne tik nukentėjusiojo suvokimas. Kaip minėta, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį bÅ«tinas tiek konkretus grasinimas, tiek ir jo realumas. Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad baimę bÅ«ti sužalotam jis siejo nuteistojo atsiųstÄ laiÅ¡kÄ vertindamas su kitų valstybių, kuriose yra buvę pasikėsinimų į sveikatos apsaugos ministrus, pavyzdžiais bei anksčiau gautais nenustatytų asmenų laiÅ¡kais, kuriuose buvo iÅ¡reikÅ¡ti sistemingai pasikartojantys tiesioginiai grasinimai nužudyti ar bÅ«ti sunkiai sužalotam.

Čia pabrėžtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo žinojimÄ apie kitų asmenų nukentėjusiajam siųstų laiÅ¡kų turinį, tai, kad tuose laiÅ¡kuose buvo nurodyti konkretÅ«s grasinimai nužudyti ir (ar) sunkiai sutrikdyti sveikatÄ . Nuteistasis tik minėjo internetiniame puslapyje matęs straipsnį apie nukentėjusįjį „užpuolusias“ žinutes, tačiau nežinojo nei žinučių autorių, nei, svarbiausia, jų turinio.

Tokie nuteistojo parodymai nėra paneigti, paminėtina ir tai, kad nuteistasis ir nukentėjusysis yra nepažįstami asmenys, nuteistojo iÅ¡siųstas laiÅ¡kas yra vienkartinis. Pats nukentėjusysis tvirtino, kad vien dėl nuteistojo iÅ¡siųsto laiÅ¡ko nebÅ«tų kreipęsis į teisėsaugos institucijas, kas leidžia spręsti, jog R. M. laiÅ¡kas kėlė baimės jausmÄ dėl savo sveikatos tik kitų, anksčiau gautų grasinančių laiÅ¡kų kontekste, dėl kurių ir buvo kreiptasi į prokuratÅ«rÄ dar iki nuteistojo laiÅ¡ko.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis iÅ¡siuntė grasinančio pobÅ«džio laiÅ¡kÄ nukentėjusiajam po to, kai jam buvo priimti nepalankÅ«s nutarimai administracinių nusižengimų bylose, kuriose pastarasis patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl nosį ir burnÄ dengiančios apsaugos priemonės nedėvėjimo (1 t., b. l. 116-122). Å ias aplinkybes kaip tik ir akcentavo nuteistasis, tvirtinęs, jog savo laiÅ¡ku siekė iÅ¡reikÅ¡ti nuomonę apie A. D. vykdomÄ politikÄ , pasityčioti iÅ¡ jo, bet ne grasinti sunkiai sutrikdyti sveikatÄ .

Valstybėje priimamai sprendimai yra vertinami visuomenės, suprantama, kad neretai nepalankiai, pasitaiko, kai vienais ar kitais sprendimais nepatenkinti asmenys neigiamÄ požiÅ«rį iÅ¡reiÅ¡kia pasirinkdami netinkamÄ formÄ ir bÅ«dus. Esamu atveju neigiamas požiÅ«ris buvo iÅ¡reikÅ¡tas iÅ¡siunčiant grasinantį laiÅ¡kÄ , kurio turinys akivaizdžiai rodo, jog buvo peržengtos etiÅ¡ko bendravimo ribos, tačiau daryti iÅ¡vadÄ , kad tokiu elgesiu buvo grasinama sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , vis dėlto negalima.

Pabrėžtina, kad grasinančio pobÅ«džio laiÅ¡kÄ R. M. iÅ¡siuntė po suraÅ¡yto teksto nurodydamas tiek savo vardÄ , tiek ir telefono numerį, kaip pats aiÅ¡kino, tikėdamasis, kad (duomenys neskelbtini) jam atsakys. IÅ¡ nuteistojo jokių žinučių ar kitokių kontaktų nei iki nagrinėjamo įvykio nei po jo nukentėjusysis daugiau nebuvo sulaukęs. Visų anksčiau aptartų aplinkybių visuma rodo, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka duomenų R. M. iÅ¡siųstÄ elektroninį laiÅ¡kÄ vertinti kaip tyčinį realų grasinimÄ sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , dėl ko atitinkamai darytina iÅ¡vada nuteistojo veiksmuose nesant BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.

12. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagal byloje nustatytas aplinkybes netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai pripažino R. M. kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – R. M. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo R. M. ir jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo apeliacinį skundÄ tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:

R. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ .

Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė

Rasa Paužaitė

Ugnius Trumpulis