a07abb1a-880c-40da-830d-bbc5caf5ff1e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1821-611/2014Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15828-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.2.; 30.10.; 32.1.; 44.2.; 44.2.4.1.; 44.5.2.5.; 121.14; 121.21(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. gegužės 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų E. Å . ir Ž.

Å . ir atsakovų V. B. ir R. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų E. Å ., Ž. Å . ieÅ¡kinį atsakovams V. B., R. B., UAB „Arlitanus“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl servituto nustatymo, įpareigojimo kompensuoti atlygintinus nuostolius bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, bei atsakovų V. B., R. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams E. Å ., Ž. Å . dėl dalies nuostolių, patiriamų dėl kelio servituto nustatymo, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

Ginčo esmė ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami (1) nustatyti atsakovams V. B. ir R. B. priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kelio ir inžinierinių tinklų tiesimo servitutÄ pagal pateiktÄ UAB „Geoplanum“ parengtÄ 2013-04-23 servitutų nustatymo žemės sklypuose planÄ , plane pažymėtÄ skaičiaus 5,6,9,1,011,12,5, už tai ieÅ¡kovams sumokant atsakovams piniginę kompensacijÄ â€“ 2866,77 Lt; (2) įpareigoti atsakovus V.

B., R. B. netrukdyti ieÅ¡kovams nustatyto servituto plote savo lėšomis įsirengti keliÄ ir nutiesti inžinierinius tinklus; (3) įpareigoti atsakovus UAB „Arlitanus“, Nacionalinę žemės tarnybÄ prie žemės Å«kio ministerijos solidariai atlyginti ieÅ¡kovams nuostolius – 2866,77 Lt arba kitÄ teismo priteistÄ sumÄ , patirtus ieÅ¡kovų dėl kompensacijos atsakovams V. B., R. B. už servituto nustatymo priteisimo; (4) priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Be to, ieÅ¡kovai atsiliepimu į atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad sutinka atsakovams sumokėti 2866,77 Lt kompensacijÄ už nustatytÄ servitutÄ , o likusioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Vilniaus miesto tarybos 2000-03-01 sprendimu Nr. 528 buvo patvirtintas Pilaitės teritorijos Å¡iaurinės dalies detalusis planas, vadovaujantis jo sprendiniais, Vilniaus miesto valdybos 2000-04-13 sprendimu patvirtintos Pilaitės teritorijos Å¡iaurinės dalies gyvenamojo kvartalo žemės sklypų individualiai statybai Nr. 602-640 ribos ir plotai. 2000-11-15 Vilniaus apskrities sprendimu Nr.01-1013 Z. G. atkurta nuosavybė į 0,0626 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Sklypo plotas ir ribos nustatytos žemės sklypo plane, patvirtintame Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos skyriaus vedėjos A. V.. Plane esančioje sklypo iÅ¡dėstymo schemoje buvo pavaizduotas privažiavimas prie žemės sklypo Nr.635. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad nepaisant to, jog minėtas kelias buvo aiÅ¡kiai numatytas sklypo plane bei Vilniaus miesto tarybos 2003-03-01 sprendimu Nr.528 patvirtintame detaliajame plane, kelio vietoje buvo suformuoti privatÅ«s kaimyniniai sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriems nėra nustatytas servitutas ir kelio, kuriuo ieÅ¡kovai galėtų patekti į žemės sklypÄ taip pat nėra.

IeÅ¡kovų teigimu, atsakovas UAB "Arlitanus", formuodamas žemės sklypus, turėjo patikrinti, ar prie ieÅ¡kovų žemės sklypo yra privažiavimas, o jo nesant turėjo nuspręsti, kokį privažiavimo bÅ«dÄ prie Å¡io žemės sklypo tikslinga numatyti – bendrojo naudojimo keliÄ ar kelio servitutÄ . Å ių veiksmų atsakovas UAB "Arlitanus", pažeisdamas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos reikalavimus, neatliko, dėl to, pagal UAB "Arlitanus" parengtÄ Å¾emėtvarkos projektÄ suformavus žemės sklypus, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovams priklausantis žemės sklypas Å¡iai dienai yra apsuptas privačios nuosavybės žemės sklypų ir neturi privažiavimo.

Kadangi prie ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo nėra galimybės nei prieiti ar privažiuoti, nei nutiesti komunikacijų, nustatytinas kelio (teisė važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku) ir inžinerinių tinklų tiesimo servitutas, kurio ribos pažymėtos UAB "Geoplanum" parengtame servitutų nustatymo žemės sklypuose plane skaičiais 5, 9, 10, 11, 12, 5. Atsakovo UAB „Arlitanus“ žemės sklypų planas, siÅ«lant nustatyti privažiavimÄ prie ieÅ¡kovų sklypo per žemės sklypÄ , kurio kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini)vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi suprojektuotas minėto žemės sklypo viduryje, siÅ«lomo servituto plotis yra nepakankamas kelio ilgis ir bendras plotas yra didesni nei siÅ«lo ieÅ¡kovai, plotis yra nepakankamas, be to, siÅ«loma nustatyti servitutÄ Å¾emės sklype, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės dviem metais anksčiau nei UAB „Arlitanus“ parengė žemėtvarkos projektÄ , o dar 2012 m. yra suderinti Å¡io žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai, nustatant žemės sklypo panaudojimo bÅ«do keitimÄ , sklypo padalijimÄ , naudojimo ir tvarkymo režimÄ , o esant tokiems sprendimas, atsakovo siÅ«lomo servituto nustatymas bÅ«tų neįmanomas.

Ä®vertinus VÄ® „Registrų centras“ nustatytÄ 0,1300 ha ploto žemės sklypo, priklausančio atsakovams, vidutinę rinkos vertę (30 800 Lt), tinkama kompensacija už 0,0242 ha ploto servitutÄ sudaro 2 867,77 Lt. Pažymėjo, kad atsakovų Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodomų nuostolių apskaičiavimu yra nustatoma servituto ploto rinkos vertė, kuri bÅ«tų aktuali servituto ploto iÅ¡pirkimo, o ne kompensacijos už naudojimosi teisę mokėjimo atveju. Atsakovai V. B. ir R. B. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Be to, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis priteisti atsakovams 19 000 Lt, kuriuos sudaro jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo rinkos vertės sumažėjimas, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovai, įsigydami žemės sklypÄ , nesiaiÅ¡kino, ar yra numatytas privažiavimas prie jų sklypo, o tÄ galėjo padaryti susipažindami su vieÅ¡ais duomenimis, t.y. tiek su aktualiais kadastro žemėlapiais, tiek su BuivydiÅ¡kių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuriuose buvo aiÅ¡kiai nurodytos suformuotų žemės sklypų ribos ir plotai, specialios sÄ lygos ir servitutai.

IeÅ¡kovai nepagrįstai reikalauja, kad kelio servitutas bÅ«tų nustatytas bÅ«tent atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ir neįrodė, kad toks kelio servituto nustatymas yra pats racionaliausiai ir mažiausiai (lyginant su kitais greta esančių žemės sklypų savininkais) varžantis tarnaujančio daikto savininko teises. Nusprendus tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir nustačius servitutÄ , turi bÅ«ti iÅ¡spręstas atsakovų patiriamų nuostolių atlyginimo klausimas. Nustačius servitutÄ pagal UAB „Geoplanum“ parengtÄ 2013-04-23 Servitutų nustatymo žemės sklypuose planÄ , atsakovams priklausančio žemės sklypo rinkos vertė sumažės 19 000 Lt, tÄ patvirtina Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinio reikalavimus Nacionalinei žemės tarnybai atmesti, pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba už netinkamÄ Å¾emės reformos žemėtvarkos projekto autoriaus funkcijų vykdymÄ neatsako.Atsakovas UAB „Arlitanus“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodė, kad jis neturėjo informacijos apie patvirtintus bei pradėtus rengti detaliuosius planus, ieÅ¡kovų žemės sklypas nebuvo suprojektuotas anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte, todėl atsakovas neturėjo projektuoti privažiavimo prie ieÅ¡kovų sklypo.

SiÅ«lė privažiavimÄ prie ieÅ¡kovų sklypo įrengti per E. S. priklausantį sklypÄ .Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ E. Å ., Ž. Å ., R. B. ir V. B. po 30,75 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto tarybos 2000-03-01 sprendimu Nr.528 „Dėl Pilaitės teritorijos Å¡iaurinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas Pilaitės teritorijos Å¡iaurinės dalies detalusis planas, kuriuo sprendiniais Vilniaus miesto valdybos 2000-04-13 sprendimu buvo patvirtintos Pilaitės teritorijos Å¡iaurinės dalies gyvenamojo kvartalo žemės sklypų individualiai statybai Nr.602-640 ribos ir plotai.

Teismas konstatavo, kad žemėtvarkos projekto rengėjas UAB „Arlitanus“, projektuodamas žemės sklypus, besiribojančius su V. G. nuosavybės teise valdomu 0,0626 ha žemės sklypu Nr.635, pagal Metodikos 7.12, 55.3 p.p. reikalavimus privalėjo atsižvelgti į Detaliajame plane patvirtintus suprojektuotus kelius, gatves bei atsižvelgti į žemės sklypų individualiai statybai ir kitų žemės sklypų ribas. Tačiau, kaip nustatyta byloje, rengiant Žemėtvarkos projektÄ G. nuosavybės teise valdomo 0,0626 ha žemės sklypo Nr. 635 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinėje gretimybėje buvo 0,6991 ha žemes sklypas Nr. 1559-5 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris 2008 m. buvo sugrÄ Å¾intas natÅ«ra A.

R., o vakarinėje bei rytinėje gretimybėse buvo projektuojami V. B. asmeninio ūkio žemės sklypai Nr. 1943-2 (0,13 ha) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (0,38 ha) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2008 metais A. R. 0,6991 ha žemės sklypo Nr.1559-5 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis ir 2010 metais V. B. suprojektuoto 0,13 ha asmeninio ūkio žemės sklypo Nr.1943-2 dalis pateko į numatyto privažiavimo prie 0,0626 ha žemės sklypo Nr. 635 ribas.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kadangi A.

R. natÅ«ra grÄ Å¾into 0,6991 ha žemės sklypo Nr.1559-5 dalis pateko į detaliajame plane numatytÄ privažiavimÄ prie Å¡iuo metu ieÅ¡kovams priklausančio sklypo, Å¡ioje dalyje detalusis planas neteko galios, nes neliko detaliajame plane suprojektuoto kelio prie ieÅ¡kovų žemės sklypo iÅ¡ Rusnės gatvės, be to, nurodyti fiziniai asmenys nuosavybės teises į žemės sklypus pagal BuivydiÅ¡kių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, patvirtintus Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010-06-21 įsakymu Nr.2.3.-8756-(01), įregistravo VÄ® „Registrų centras“, kiti nei detaliajame plane duomenys galioja ir nepanaikinti, nes pagal LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastro duomenys LR nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti 2010-07-30. Pagal Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, patvirtintus Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-21 įsakymu Nr. 2.3.-8756-(01), nebuvo įvertinta, kad aplink ieškovų žemės sklypo yra įregistruoti privačios nuosavybės žemės sklypai ir suformavus žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovai neturės privažiavimo.

Atsakovų teiginį, kad jų žemės sklype niekada nebuvo kelio ir Å¡iuo metu nėra, teismas atmetė, nes žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovų nuosavybė), buvo suformuotas apjungiant jį su plotu, kuris detaliajame plane suprojektuotas kaip privažiavimas prie ieÅ¡kovų žemės sklypo, kuriuo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); kita dalis kelio apjungta su žemės sklypu, kuriuo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o savininkė yra E. S.. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovai pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo didesnio ploto ginčo žemės sklypÄ kelio dalies sÄ skaita nei jis buvo suprojektuotas detaliajame plane.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai, nepasinaudodami kaimyniniu žemės sklypu negali patekti į jiems priklausantį žemės sklypÄ /namÄ , nes privažiavimo prie jų žemės sklypo kelio nėra, todėl servituto nustatymo bÅ«tinybė yra akivaizdi ir jos negali paneigti abstrakti galimybė ateityje įrengti kitÄ keliÄ arba realiai neegzistuojantis administraciniu aktu nustatytas servitutas (2012-03-28 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-126/2012). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų reikalavimas nustatyti atsakovams V.

B. ir R. B. priklausančiame žemės sklype kelio servitutÄ pagal pateiktÄ UAB „Geoplanum“ parengtÄ 2013-04-23 servitutų nustatymo žemės sklypuose planÄ , plane pažymėtÄ skaičiaus 5, 6, 9, 1, 011, 12, 5, iÅ¡ esmės galėtų bÅ«ti tenkintinas. IeÅ¡kovų reikalavimas įpareigoti atsakovus netrukdyti ieÅ¡kovams nustatyto servituto plote savo lėšomis nutiesti inžinierinius tinklus atmestinas, nes ieÅ¡kovai nepateikė teismui jokių duomenų, kokie konkretÅ«s inžinieriniai tinklai bus tiesiami per teismo nustatytÄ kelio servitutÄ ir kokia apimtimi, nepagrindė inžinierinių tinklų bÅ«tinumo, nepateikė komunalinių ar vietinių tinklų prisijungimo sÄ lygų, taigi, Å¡is reikalavimas yra nepagrįstas, nes neįrodytas, todėl atmestinas.

Teismas pažymėjo, kad pagal CK 4.112 str. 2 d. servitutas turi bÅ«ti pats mažiausias, kad bÅ«tų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto savininkui, todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovai neįrodė, kad jų praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas palyginus su atsakovo pateiktomis UAB „Arlitanus“ alternatyvomis pagal pateiktÄ UAB „Geoplanum“ parengtÄ 2013-04-23 servitutų nustatymo žemės sklypuose planÄ , yra mažiausias. Kadangi ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl inžinierinių tinklų tiesimo servituto nustatymo atmetė, teismas nurodė, kad negali bÅ«ti tenkintinas ir su pagrindiniu ieÅ¡kinio reikalavimu susijęs papildomas dėl inžinierinių tinklų tiesimo kliūčių Å¡alinimo.

Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovai turi teisę į nuostolių atlyginimÄ , tačiau nagrinėjamoje byloje atmetus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl servituto nustatymo pagal konkretų parengtÄ servitutų nustatymo žemės sklypuose planÄ , teismas konstatavo, neturintis pagrindo spręsti dėl konkretaus nuostolių atlyginimo dydžio priteisimo pagal ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus. Be to, nurodė, kad kadangi ieÅ¡kovų reikalavimai dėl kelio servituto nustatymo pagal jų pateiktÄ planÄ bei įpareigojimas priteisti nuostolius atsakovams V. ir R.

B. atmetami, nėra pagrindo svarstyti regresinį reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo iÅ¡ kaltų asmenų atsakovų UAB „Arlitanus“, Nacionalinės žemės tarnybos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atsakovai V. B. ir R. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pakeisti ir iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisti lygiomis dalimis atsakovui V. B. 2 900 Lt, o taip pat ir R.

B. 2 900 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisti lygiomis dalimis atsakovui V. B. 800 Lt iÅ¡laidų už nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos NR.13-I-117 parengimÄ , o visas byloje patirtas teismo iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteisti tik iÅ¡ ieÅ¡kovų. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:nors pirmosios instancijos teismas atmetė tiek ieÅ¡kinį, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinį, teismo sprendimas yra priimtas atsakovui naudai.

IeÅ¡kovai pradiniu ieÅ¡kiniu prašė nustatyti neatlygintinÄ kelio servitutÄ , o atsakovai, nesutikdami su tokiu ieÅ¡kiniu, pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo, ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti dalį nuostolių, patiriamų dėl kelio servituto nustatymo. Toks atsakovų elgesys laikytinas tinkamu ir sÄ Å¾iningu. Taigi, atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė bÅ«tent todėl, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovams pažeidus savo procesinę pareigÄ ir pradiniame ieÅ¡kinyje nepasiÅ«lius atlyginimo už kelio servituto nustatymÄ , atsakovai patyrė iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti už prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimÄ bei nekilnojamojo turto ataskaitos.

Jeigu ieÅ¡kovai nebÅ«tų inicijavę bylos, atsakovai bylinėjimosi iÅ¡laidų nebÅ«tų patyrę. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinyje buvo suformuluoti trys savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurie visi buvo atmesti. Tuo tarpu atsakovų yra atmestas tik vienas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas. Todėl ieÅ¡kovų procentiÅ¡kai atmesta daugiau ieÅ¡kinio reikalavimų, kas taip pat sudaro pagrindÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovams bylinėjimosi iÅ¡laidas.              IeÅ¡kovai E. Å . ir Ž. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimÄ dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kinys, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės neiÅ¡sprendė bylos ir ginčo: neatsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai, neturėdami galimybės privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami nustatyti servitutÄ ir teismas sprendime konstatavo, kad servitutas yra bÅ«tinas, vis vien privažiavimo prie Å¡io sklypo nenustatė. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014-01-13 raÅ¡tÄ , kuriame nurodoma, jog Pilaitės teritorijos Å¡iaurinės dalies detaliojo plano sprendiniai galioja, o Žemės reformos žemėtvarkos projektas negali pakeisti Vilniaus miesto tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinių.

Rengiant žemėtvarkos projektÄ , bÅ«tina įvertinti parengtus ar pradėtus rengti detaliuosius planus arba kitus teritorijų planavimo dokumentus. Teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0167:2513, Å¡iuo metu yra galiojantis Pilaitės teritorijos Å¡iaurinės dalies detalusis planas ir jos sprendiniai, pagal kuriuos privažiavimas į sklypÄ , kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra suplanuotas iÅ¡ R. gatvės. Naujesnių teritorijų planavimo dokumentų Å¡ių sklypų teritorijoje nėra.

Neatsižvelgdamas į tai, teismas padarė neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad detalusis planas neteko galios.Atmesdamas ieÅ¡kinį, teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į ieÅ¡kovų argumentus, kad atsakovo siÅ«lomi servitutai ne tik neatitinka Pilaitės teritorijos Å¡iaurinės dalies detaliojo plano sprendinių, bet ir formuojami žemės sklypuose, į kuriuos nuosavybės teisės buvo atkurtos gerokai anksčiau, nei 2010 m. birželio 21 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr.2.3-8756-(01) buvo suformuoti valstybinės žemės sklypai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie 2010 m. rugsėjo 6 d.

Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi parduoti V. B. ir D. B., o Å¡iÄ dienÄ priklauso atsakovams V. B. ir R. B.. Atsakovų nurodomose galimose servitutų suformavimo vietose niekada nebuvo kelių, planavimo dokumentuose tokia galimybė taip pat nebuvo numatyta. Be to, suformavus 5,5 m. pločio, kuris yra bÅ«tinas pravažiavimui, o ne siauresnius, kaip nurodo atsakovai, servitutus, atsakovų siÅ«lomų servitutų plotai bÅ«tų didesni nei UAB "Geoplanum" parengtame 2013-04-23 servitutų nustatymo žemės sklypuose plane.Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieÅ¡kovai nepagrindė inžinerinių tinklų bÅ«tinumo, nepateikė komunalinių ar vietinių tinklų prisijungimo sÄ lygų, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovus netrukdyti ieÅ¡kovams nustatyto servituto plote savo lėšomis nutiesti inžinerinius tinklus.

Pažymėtina, kad prisijungimo sÄ lygos nėra ir negali bÅ«ti rengiamos, kol nėra nustatytas servitutas. Å iai dienai ieÅ¡kovams yra žinomas tik minimalus teisės aktais nustatytas servituto plotis, į kÄ atsižvelgiant UAB "Geoplanum" 2013-04-23 parengė servitutų nustatymo žemės sklypuose planÄ , kuris atitinka visus teismo nurodytus reikalavimus ir kuriame nurodytos ir servituto ribos, ir lokalizacija. Todėl teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų reikalavimas dėl servituto nustatymo yra neįrodytas, yra nepagrįsta.Sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstyti argumentai prieÅ¡tarauja teismo iÅ¡vadoms ir grindžiami ne byloje esančiais įrodymais, o subjektyvia atsakovų nuomone.

Sprendime esantys argumentai prieÅ¡tarauja tarpusavyje: teismas, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovų reikalavimas nustatyti atsakovams V. B., R. B. priklausančiame žemės sklype kelio servitutÄ pagal pateiktÄ UAB „Geoplanum" parengtÄ 2013-04-23 servitutų nustatymo žemės sklypuose planÄ iÅ¡ esmės galėtų bÅ«ti tenkintinas, nes UAB "Geoplanum" parengtas 2013-04-23 servitutų nustatymo žemės sklypuose planas iÅ¡ esmės atitinka Pilaitės teritorijos Å¡iaurinės dalies detaliojo plano sprendinius ir mažiausiai varžo tarnaujančiojo daikto savininko teises, tačiau kartu nurodo, kad Pilaitės teritorijos Å¡iaurinės dalies detalusis planas nebegalioja, nors Miesto plėtros departamento 2014- 01-13 raÅ¡te Nr.A51-2116/14-(2.14.2.12-MP-8) nurodyta prieÅ¡ingai.             IeÅ¡kovai atsiliepimu į atsakovų V.

B. ir R. B. apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 6 d. sprendimu atmetė tiek ieÅ¡kinį, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinį, atitinkamai, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 93 str. 1,2 d. ir atsižvelgdamas į tai, kad sprendimas nebuvo priimtas nė vienos iÅ¡ Å¡alių naudai (t. y., atmestas tiek ieÅ¡kinys, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinys), bylinėjimosi iÅ¡laidų nė vienos Å¡alies naudai pagrįstai nepriteisė.Atsakovų praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti virÅ¡ija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr.1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nurodytus maksimalius dydžius.

Atsakovai V. B. ir R. B. atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimÄ dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys palikti nepakeistÄ bei tenkinti atsakovų V. B. ir R. B. apeliacinį skundÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti kelio servitutÄ atsakovų žemės sklype iÅ¡ esmės galėtų bÅ«ti tenkinamas.

Tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad yra galimos ir kitos kelio servituto alternatyvos, kurios yra nustatytos UAB „Arlitanus" parengtame plane, o ieškovai neįrodė, jog jų prašomas nustatyti kelio servitutas yra pats racionaliausias ir mažiausiai varžantis tarnaujančio daikto savininko teises.Ieškovai nepagrįstai vadovaujasi tik Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalaus sprendiniais, kurie, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra netekę galios.

Esant tokiai situacijai, kai ieÅ¡kovai neturi privažiavimo į savo žemės sklypÄ , o aplink esantys žemės sklypai yra privatÅ«s, kelio servituto nustatymo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis CK nuostatomis, o ne pagal Pilaitės teritorijos Å¡iaurinės dalies detalaus plano sprendinius.Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 19 str. 5 d. bei 15 str. 1 d. ir Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 58 p., Žemėtvarkos projektas yra tas specialusis teritorijų planavimo dokumentas, kuriame kaimo vietovėse turi bÅ«ti formuojami asmenino Å«kio žemės sklypai ir nustatomos jų ribos.

Todėl laikytina, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip asmeninio Å«kio paskirties sklypas, pagrįstai buvo suformuotas žemėtvarkos projekte. Nustatant Å¡io žemės sklypo ribas ir kitas naudojimo sÄ lygas reikia vadovautis žemėtvarkos projekto sprendiniais. Žemėtvarkos projekte V. B. suprojektuoto asmeninio Å«kio žemės sklype Nr. 1943-2 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nei privažiavimas į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ , nei kelio servitutas nėra nustatyti.

Tokie Žemėtvarkos projekto sprendiniai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. IeÅ¡kovai, kaip dabartiniai žemės sklypo savininkai, neginčijo Žemėtvarkos projekto sprendinių, kuriais žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra numatytas privažiavimas į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ . Å ie Žemėtvarkos projekto sprendiniai nėra užginčyti ir yra galiojantys bei visiems privalomi. Å ioje byloje nepareiÅ¡kus reikalavimų dėl atitinkamų Žemėtvarkos projekto sprendinių pripažinimo negaliojančiais, jų teisėtumo klausimas neturi bÅ«ti sprendžiamas.Detaliojo plano sprendiniai, kuriais per atsakovų žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo R. gatvės buvo suplanuotas akligatvis į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nebegalioja.

Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raÅ¡te yra nurodyta, prieÅ¡ingai, tačiau toks teiginys jokiais argumentais nėra pagrįstas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento teiginys prieÅ¡tarauja Vilniaus miesto tarybos 2002-11-20 sprendimo Nr.730 turiniui bei aukščiau Å¡iame atsiliepime jau iÅ¡dėstytiems argumentams. Be to, ieÅ¡kovai savo apeliaciniame skunde nepagrįstai minėtÄ raÅ¡tÄ laiko oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, nors tai nėra Vilniaus miesto savivaldybės iÅ¡duotas dokumentas, vykdant savivaldybei teisės aktai priskirtas funkcijas.

Kita vertus, netgi jei apeliacinės instancijos teismas ir padarytų iÅ¡vadÄ , kad detaliojo plano sprendiniai, kuriais atsakovų žemės sklype buvo numatytas akligatvis nuo Rusnės gatvės, tebegalioja, Å¡ie detaliojo plano sprendiniai nebuvo realizuoti, t.y. toks akligatvis nebuvo suformuotas ir natÅ«roje nėra įrengtas, administraciniu aktu kelio servitutas nebuvo nustatytas. Å iai dienai žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) jau yra privatus, todėl kelio servituto nustatymo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis CK nuostatomis, o ne pagal detaliojo plano sprendinius.Tiek pagal detalųjį planÄ ir teritorijų planavimo suvestinį skaitmeninį žemėlapį, tiek pagal ieÅ¡kovų žemės sklypo planÄ , galimas privažiavimas pavaizduotas per du žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (t.y. atsakovų žemės sklypÄ ) ir (duomenys neskelbtini), o ne vien tik per žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.y. atsakovų žemės sklypÄ ).IeÅ¡kovai nepagrįstai praÅ¡o nustatyti net 5,5 m pločio kelio servitutÄ .

IeÅ¡kovas tinkamai nepagrindė, kodėl yra praÅ¡oma nustatyti bÅ«tent tokio pločio kelio servitutÄ . Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" 8 lentelėje nurodyta, kad minimalus privažiavimo automobiliams plotis gali bÅ«ti 3 metrai. Pagal CK 4.112 str. 2 d. servitutas turi bÅ«ti pats mažiausias. UAB „Geoplanum" parengtame 2013-04-23 Servitutų nustatymo žemės sklypuose plane pastabose nurodyta, kad projektinio kelio servituto plotis nustatytas vadovaujantis Kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008.

Å is reglamentas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomas, nes jis nustato tik visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius sprendinius (reglamento 1 punktas). Tuo tarpu Å¡iuo atveju kelio servitutÄ yra praÅ¡oma nustatyti gyvenamojoje vietovėje.Jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėlto padarytų iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo yra tenkintinas ir nustatytų ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ kelio servitutÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovams turi bÅ«ti priteisti nuostoliai (kompensacija) dėl tokio servituto nustatymo.

Nustatant atsakovų nuostolių atlyginimo klausimÄ bÅ«tina vadovautis atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais argumentais ir į bylÄ pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr.13-1-117, kuri patvirtina, kad, atsakovų žemės sklype nustačius ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ kelio servitutÄ , atsakovų žemės sklypo rinkos vertės sumažės 19 000 Lt. Tai yra atsakovų nuostoliai, kuriuos turi atlyginti ieÅ¡kovai. IeÅ¡kovai nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 13-1-117 teisingumÄ .Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad jeigu bÅ«tų nustatytas kelio servitutas, pagal CK 4.113 str. 2 d. ir CK 4.114 str. 1 d. darbus, susijusius su kelio įrengimu, turėtų atlikti ieÅ¡kovai, kaip servituto turėtojai.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.113 str. 2 d. normÄ , iÅ¡ kurios negalima daryti iÅ¡vados, kad darbus, susijusius su kelio įrengimu, turi vykdyti servituto turėtojai. Todėl, teismui nustačius kelio servitutÄ , pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtÄ ir suderintÄ kelio projektÄ keliÄ turės įrengti atsakovai V. B. ir R. B., kaip žemės sklypo, kuriame įrengiamas kelias, savininkai, o ieÅ¡kovai turės jiems kompensuoti visus dėl to patirtus nuostolius.IeÅ¡kovai, praÅ¡ydami teismÄ Ä¯pareigoti atsakovus netrukdyti ieÅ¡kovams nustatyto kelio servituto plote savo lėšomis įsirengti keliÄ ir nutiesti inžinerinius tinklus, nepateikė kelio įrengimo projekto, inžinerinių tinklų tiesimo sÄ lygų ir brėžinių, kelio ir inžinerinių tinklų priežiÅ«ros ir remonto sÄ lygų.

Todėl tenkinus tokį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , bÅ«tų pažeistos atsakovų teisės, nes, pirma, nepagrįstai iÅ¡ jų bÅ«tų atimtos statytojo teisės, antra, tokio reikalavimo tenkinimas reikÅ¡tų, kad jie turi netrukdyti bet kokiems kelio įrengimo ir inžinerinių tinklų tiesimo darbams, nepriklausomai nuo to, ar Å¡ie darbai vykdomi pagal teisės aktų reikalavimus, ar nėra pažeidžiamos atsakovų teisės, ar yra numatytos kompensacinės priemonės ir t.t.              Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo dalyje, atmesti kaip nepagrįstÄ , o atsakovų V. ir R.

B. apeliacinį skundÄ nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisės aktais. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:nagrinėjamoje byloje yra pateikta ir kitų privažiavimo į žemės sklypÄ variantų, o ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog jų pateiktame plane suprojektuotas kelio servitutas yra racionaliausias ir mažiausiai varžantis tarnaujantį daiktÄ . Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje apeliantai taip pat nepaneigė patekimo į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ galimybės atsakovo UAB „Arlitanus" pateiktame pasiÅ«lyme nurodytu kelio servitutu nuo Ventės g. pusės per atsakovams Vytautui ir R.

B. priklausantį žemės sklypÄ .Apeliantai nenurodo, kodėl nepriklausomai nuo to, kuriam gretimam žemės sklypui bÅ«tų nustatomas servitutas, ieÅ¡kovui bÅ«tinas ne mažesnio nei 5,5 m pločio kelio ir inžinierinių tinklų servitutas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012 konstatuota, jog jeigu nustatant kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį keliÄ , jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu.

Å ios normos turinys suponuoja tai, kad kelio servituto plotis (iÅ¡sidėstymas) gali bÅ«ti nustatomas pagal faktiÅ¡kai egzistuojančio (egzistavusio) kelio plotį arba pagal Lietuvos respublikos civiliniame kodekse nustatytÄ bendrÄ dydį - 4 metrus.Ginčijame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime teisingai ir pagrįstai buvo atsižvelgta į aplinkybę, jog 2008 metais A. R. natÅ«ra gražinto žemės sklypo dalis patenka į prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvusi privažiavimÄ , todėl detaliojo plano sprendiniai Å¡ioje žemės dalyje nėra galiojantys.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. sausio 13 d. raÅ¡te Nr.A51-2116/4-(2.14.2.12-MP-8) nurodoma, jog BuivydiÅ¡kių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos duomenys Vilniaus miesto Teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje nepažymėti, todėl privažiavimas prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) turi bÅ«ti laikomas nustatytu.

Duomenų apie žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymÄ , patvirtintÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 87-56-(01) neturėjimas negali bÅ«ti laikoma priežastimi pripažinti, jog teisės aktų tvarka priimto žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniai detaliuoju planu suprojektuotame privažiavime yra negaliojantys. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai IeÅ¡kovų apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, atsakovų V.

B. ir R. B. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.             Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto tarybos 2000-03-01 sprendimu patvirtino Pilaitės teritorijos Å¡iaurinės dalies detalųjį planÄ (toliau – detalusis planas) (t. 2 b.l. 82).

Remiantis Å¡io detaliojo plano sprendiniais, Vilniaus miesto valdybos 2000-04-13 sprendimu Nr.815V buvo patvirtintos žemės sklypų Nr.602-640 ribos ir plotai. Å is detalusis planas yra įregistruotas Miesto plėtros departamento Vilniaus miesto teritorijų planavimo dokumentų registre (reg. Nr.555).              2000-11-15 Vilniaus apskrities sprendimu Nr.01-10-13 Z. G. atkurta nuosavybės teisė į 0,0626 ha ploto žemės sklypÄ Pilaitės Å¡iaurinėje dalyje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr.635.

Sklypo plotas ir ribos buvo nustatytos žemės sklypo plane, patvirtintame Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos skyriaus vedėjos A. V., kuriame nurodytas privažiavimas prie minėto žemės sklypo. Šį žemės sklypÄ iÅ¡ Z. G. 2011-12-20 pirkimo-pardavimo įsigijo ieÅ¡kovai. Be to, byloje taip pat nustatyta, kad 2010-09-06 D. B. pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis įsigijo žemės sklypus Nr.1943-2 ir Nr. 1943-3 (atitinkamai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2010-10-08 pirkimo-pardavimo sutartimi Å¡iuos sklypus pardavė atsakovams V.

B. ir R. B.. Žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su ieÅ¡kovams priklausančiu žemės sklypu iÅ¡ R. gatvės pusės. Dėl servituto nustatymo ir servituto vietosNagrinėjamoje byloje Å¡alys neginčija, kad 2010 metais, suformavus atsakovams V. ir R. B. priklausančius žemės sklypus, Å¡iuo metu ieÅ¡kovams priklausantis žemės sklypas tapo atskirtas, be jokio privažiavimo prie Å¡io sklypo. Å iuo metu atsakovams priklausantys žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuoti pagal atsakovo UAB „Arlitanus“ parengtÄ Å¾emėtvarkos projektÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr.207 (redakcija, galiojusi nuo 2008-08-15 iki 2011-12-31) 7.12 p. ir 55.3 p. įtvirtintas nuostatas, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , reikia įvertinti patvirtintus ar pradėtus rengti detaliuosius planus, patvirtintuose detaliuosiuose planuose suprojektuotus kelius, gatves, aikÅ¡teles, želdinius, individualios statybos žemės sklypų ir kitų žemės sklypų ribas. Kaip matyti iÅ¡ Pilaitės Å¡iaurinės dalies detaliojo plano, prie ieÅ¡kovams Å¡iuo metu priklausančio žemės sklypo bei kitų 6 suprojektuotų žemės sklypų individualiai statybai buvo numatytas privažiavimas.

Taigi, 2010 metais, atsakovui UAB „Arlitanus“ rengiant žemėtvarkos projektÄ , jis privalėjo atsižvelgti į detaliajame plane patvirtintÄ suprojektuotÄ privažiavimÄ , atsižvelgti į žemės sklypų individualiai statybai ir kitų žemės sklypų ribas, ir nustatęs, kad prie sklypo Nr.635, Å¡iuo metu priklausančio ieÅ¡kovams, yra reikalingas privažiavimas, turėjo spręsti privažiavimo ar kelio servituto formavimo klausimÄ . Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2014-01-13 raÅ¡te patvirtino, jog BuivydiÅ¡kių kadastro vietovės (kuriuose yra ieÅ¡kovų bei atsakovų žemės sklypai) žemėtvarkos projekto duomenys Vilniaus miesto Teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje nepažymėti, žemėtvarkos projektas nebuvo gautas.

Be to, žemės reformos žemėtvarkos projektas negali pakeisti Vilniaus miesto tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinių. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas konstatavo, kad teritorijoje, kurioje yra atsakovams R. ir V. B. priklausantis žemės sklypas, Å¡iuo metu yra galiojantis Pilaitės teritorijos Å¡iaurinės dalies detalusis planas ir jo sprendiniai, pagal kuriuos privažiavimas į sklypÄ , priklausantį ieÅ¡kovams yra suplanuotas iÅ¡ R. gatvės, o kitų naujesnių teritorijų planavimo dokumentų Å¡ių sklypų teritorijoje nėra (t.

II, b.l.80-81). Pirmosios instancijos teismo teiginiai, neva detalusis planas dalyje, kuria nustatytas privažiavimas prie ieÅ¡kovų sklypo, nebegalioja, kadangi A. R. natÅ«ra grÄ Å¾into 0,6911 ha žemės sklypo dalis (Å¡iuo metu priklausanti E. S., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pateko į detaliajame plane numatytÄ privažiavimÄ prie Å¡iuo metu ieÅ¡kovams priklausančio sklypo, yra visiÅ¡kai nepagrįsta, kadangi remiantis 2002-11-20 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.730 „Dėl tarybos 2000-03-01 sprendimo Nr.528 „Dėl Pilaitės teritorijos Å¡iaurinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ papildymo“ nustatyta, jog detalusis planas negalioja tik tose dalyse, kuriose <...> žemė natÅ«ra grÄ Å¾inta jÄ turėjusiems savininkams (Å¡iuo atveju A.

R.), tuo tarpu atsakovai V. ir R. B. žemės sklypÄ (kadastro nr. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ R. g. pusės įsigijo iÅ¡ buvusios savininkės V. B., žemės sklypÄ Ä¯sigijusios 2010-10-08 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Taigi, darytina iÅ¡vada, jog teritorijoje, kurioje yra atsakovams priklausantis žemės sklypas iÅ¡ Rusnės g. pusės (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Å¡iuo metu yra galiojantis Pilaitės teritorijos Å¡iaurinės dalies detalusis planas ir jo sprendiniai. Aplinkybė, jog atsakovai ir kiti Å¡alia esančių žemės sklypų savininkai nuosavybės teises į žemės sklypus įregistravo VÄ® „Registrų centras“, negali paneigti, jog detalusis planas ir jo sprendimai minėtoje teritorijoje galioja, kadangi nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir jų suvaržymų registracija reikÅ¡minga iÅ¡vieÅ¡inimo, tačiau ne nustatymo tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009).Remiantis CK 4.124 str. servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

Servituto nustatymas teismo sprendimu yra atskiras pagrindas servitutui atsirasti. Jis taikomas tada, kai savininkų valios suderinti ir servitutÄ nustatyti kitais bÅ«dais nepavyksta. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovai su atsakovais V. ir R. B. dėl kelio servituto nesutaria, nors Å¡alys ir neginčija, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovai į savo žemės sklypÄ patekti negali.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas teismų praktikÄ dėl servituto nustatymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik įrodžius, jog jis objektyviai bÅ«tinas, jo bÅ«tinumas objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko interesų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2012).

Minėta, jog Å¡alys byloje sutinka ir neginčija, jog suformavus atsakovams V. ir R. B. bei E. S. priklausančius žemės sklypus, ieÅ¡kovai neturi jokios galimybės patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ . Taigi, konstatuotina, kad ieÅ¡kovams kelio servituto nustatymas yra akivaizdžiai ir objektyviai bÅ«tinas bei įrodytas, ieÅ¡kovai privalo turėti privažiavimÄ prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, o vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti Å¡iÄ situacijÄ Å¡iuo metu yra kelio servituto nustatymas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavus, jog servitutas yra bÅ«tinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012). PrieÅ¡ingu atveju, nenustačius kelio servituto, t.y. privažiavimo iki ieÅ¡kovų žemės sklypo, bÅ«tų iÅ¡ esmės suvaržyta ieÅ¡kovų nuosavybės teisė. Å iÄ iÅ¡vadÄ konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kuris, nors ir pripažinęs kelio servituto akivaizdų bÅ«tinumÄ , nepagrįstai kelio servituto nenustatė.

Tuo labiau, kad bylos dėl kelio servituto nustatymo turi vieÅ¡ojo intereso pobÅ«dį, taigi pirmosios instancijos teismas turėjo imtis aktyvių veiksmų, siekdamas iÅ¡spręsti susidariusiÄ ieÅ¡kovams nepalankiÄ situacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2008).Ginčas byloje iÅ¡ esmės kyla dėl kelio servituto vietos bei priteistinos kompensacijos dydžio, jei servitutas bÅ«tų nustatytas atsakovams priklausančiame žemės sklype.Pažymėtina, jog proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimÄ itin svarbÅ«s, kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iÅ¡ tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutÄ .

Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutÄ , kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises. Be to, esant keliems galimiems servituto nustatymo variantams parenkant servituto, kuris mažiausiai ribotų tarnaujančiojo daikto savininko teises, vietÄ , bei atitinkamai sprendžiant atlygintinumo klausimÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi protingos žemėnaudos principais, atsižvelgiama į turtinius ir neturtinius tarnaujančiojo daikto savininko netekimus: galimybės naudotis daikto dalimi netekimu, nepatogumų atsiradimÄ dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi, ilgalaikį tokių nepatogumų pobÅ«dį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Civilinė byla Nr. 3K-3-210/2012).

Parenkant servituto nustatymo vietÄ , atsižvelgtina, kad ieÅ¡kovų siÅ«lomas kelio servitutas, einantis per atsakovams R. ir V. B. priklausantį žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ esmės atitinka Vilniaus miesto tarybos 2000-03-01 sprendimu patvirtintÄ Pilaitės teritorijos Å¡iaurinės dalies detalųjį planÄ , kuris, kaip minėta aukščiau, atsakovams priklausančio sklypo teritorijoje galioja ir apie kurį, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai, prieÅ¡ įsigydami žemės sklypÄ , turėjo žinoti ir suprasti, kad jie pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo didesnio ploto žemės sklypÄ numatyto kelio dalies sÄ skaita.

Be to, ieÅ¡kovų siÅ«lomas servitutinis kelias suprojektuotas tik per vienÄ Å¾emės sklypÄ , yra 5,5 m. pločio, jo plotas sudaro 0,0242 ha. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į teisės aktais nustatytÄ akligatvio plotį, todėl padarė neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog jų siÅ«lomas kelio servitutas yra pats racionaliausias. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Å¡iuo metu galiojančio Statybos techniniu reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ nuostatomis, (Å¡iuo STR taip pat buvo remiamasi rengiant detaliųjų planÄ (t.

II, b.l.34)), akligatvio, būtino privažiuoti prie atskirų objektų eismo juostos plotis esant dviem eismo juostoms yra 2,75 m (STR 2.06.01:1999 7 lentelė), t.y. iš viso kelio plotis turi būti 5,5 m. Taigi, nepaisant to, jog ieškovų pateiktose servituto nustatymo žemės sklype plano pastabose nurodyta, kad kelio servituto 5,5 m. plotis nustatytas remiantis Kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008, kuris nagrinėjamu atveju nėra aktualus, kadangi netaikomas gyvenamųjų vietovių ribose (KTR 1 punktas), laikytina, kad 5,5 m. kelio plotis yra teisingai nustatytas ir būtent tokio pločio yra būtinas privažiavimui prie ieškovams priklausančio žemės sklypo.

Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, jog atsakovams savo siÅ«lomuose alternatyviuose kelio servitutuose taip pat nurodžius bÅ«tinÄ 5,5 m. kelio plotį, jų alternatyvÅ«s servitutai sudarytų didesnį plotÄ nei ieÅ¡kovų nurodytas servitutas bei labiau pažeistų kitų žemės sklypų savininkų teises. Be to, atkreiptinas atsakovų V. ir R. B. dėmesys, kad jų nurodomas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" nustato daugiabučio gyvenamojo pastato ir jo sklypo projekto sprendinių reikalavimų sistemÄ , todėl nagrinėjamu atveju, nustatant akligatvio plotį iki ieÅ¡kovų žemės sklypo netaikytinas.

Pažymėtina, kad pagrindiniai duomenys, reikalingi kelio servitutui nustatyti, yra kelio plotis ir jo iÅ¡sidėstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012). Å ie elementai yra nurodyti teismui pateikiamame ieÅ¡kovų pateikto 2013-04-23 UAB „Geo Planum“ Servitutų nustatymo žemės sklypuose plane. Ä®vertinus visa tai, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų siÅ«lomas kelio servitutas, einantis per atsakovams priklausantį žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra racionaliausias ir mažiausiai varžantis tarnaujančio daikto savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-283/2010), atitinka žemėnaudos, sÄ Å¾iningumo bei proporcingumo principus, todėl yra pagrindas Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkinti ir kelio servitutÄ iki ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo nustatyti pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ 2013-04-23 UAB „Geo Planum“ servitutų nustatymo žemės sklypuose planÄ , plane pažymėtÄ skaičiais 5, 6, 9, 10, 11, 12, 15 (t.

I, b.l.25). Dėl kompensacijos.Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpcijÄ â€“ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o Å¡io daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi bÅ«ti kompensuojami, todėl byloje pripažintina, kad tarnaujančiojo daikto savininkai – atsakovai – turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jų teisių, nustatant servitutÄ jų žemės sklype, suvaržymÄ (CK 4.129 str.).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiÅ«ros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobÅ«dis ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-217/2011).

Nagrinėjamu atveju, nustatant atsakovams iÅ¡mokėtinos kompensacijos dydį, atsižvelgtina, jog UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto ataskaitoje konstatuota, kad bendra atsakovų žemės sklypo, nesant nustatyto ieÅ¡kovų siÅ«lomo kelio servituto, rinkos vertė 2013-09-11 yra 95 000 Lt, tuo tarpu žemės sklypo vertė, nustačius ieÅ¡kovų pasiÅ«lytÄ kelio servitutÄ , sudarytų tik 76 000 Lt. Taigi, nustačius atsakovų žemės sklype ieÅ¡kovų pasiÅ«lytÄ servitutÄ , Å¡io žemės sklypo vertės sumažėjimas dėl servituto remiantis Nekilnojamojo turto ataskaita sudarytų 19 000 Lt (t.

II, b.l.127). IeÅ¡kovai, teigdami, kad tokia kompensacija yra per didelė ir siÅ«lydami 2866,77 Lt nuostolių atlyginimÄ , nepateikė kitokio atsakovų individualaus žemės sklypo vertinimo, remiasi tik VÄ® „Registrų centras“ nurodyta žemės sklypo, priklausančio atsakovams, vidutine rinkos verte, buvusia prieÅ¡ keletÄ metų, t.y. 2011-12-29 – 30 800 Lt. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, yra nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, t.y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panaÅ¡ių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes.

Tuo tarpu individualaus vertinimo iÅ¡vados, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009). Pažymėtina, kad CK 4.129 str. prasme tarnaujančio daikto savininko teisė reikalauti nuostolių atlyginimo reiÅ¡kia teisingÄ atlyginimÄ savininkui, todėl įvertinus, kad servitutas nustatomas visam laikui, palyginus atsakovams priklausančio sklypo plotÄ (0,013 ha) bei kelio servituto plotÄ (0,0242 ha), į tai, kad kelio servitutas reikalingas iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovams, kadangi atsakovai turi galimybę patekti į savo sklypÄ iÅ¡ R. g. pusės, laikytina, kad bÅ«tent individualiu atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimu nustatytas 19 000 Lt žemės sklypo nuvertėjimo dydis turi bÅ«ti laikoma teisinga ir sÄ Å¾ininga kompensacija, priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovams R. ir V.

B. už jų žemės sklype nustatytÄ kelio servitutÄ . Pažymėtina, kad už servituto nustatymÄ priteistinos kompensacijos dydis yra įrodinėtina aplinkybė civilinėje byloje, kompensacijos dydį atsakovai turi teisę įrodinėti, nepareikÅ¡dami prieÅ¡ieÅ¡kinio, o teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, turi įvertinti abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus. Todėl 19 000 Lt kompensacijos iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisimas nelaikytinas atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimu, nes pirmosios instancijos teismo psrnedimas Å¡ioej dalyje neskundžiamas, taip pat tai nelaikytina ieÅ¡kovų procesinės padėties bloginimu.

Dėl įpareigojimo netrukdyti įsirengti kelio.IeÅ¡kovai taip pat praÅ¡o įpareigoti atsakovus atsakovus V. ir R. B. netrukdyti ieÅ¡kovams nustatyto servituto plote savo lėšomis įsirengti keliÄ ir nutiesti inžinierinius tinklus. Vis dėlto, pažymėtina, kad ieÅ¡kovai nepateikė teismui jokių duomenų, kad atsakovai kokiu nors bÅ«du trukdytų ieÅ¡kovams įsirengti keliÄ , imtųsi neteisėtų veiksmų, siekdami pakenkti tinkamam kelio servituto nustatymui, be to, Å¡iuo metu nepagrindė inžinerinių tinklų bÅ«tinumo, nenurodė jų sÄ lygų.

Atkreiptinas dėmesys, kad iki Å¡iol nenustačius kelio servituto, atsakovai V. ir R. B. netgi neturėjo galimybės ir pagrindo trukdyti ieÅ¡kovams dėl kelio servituto įrengimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo teismo sprendimu nustačius kelio servitutÄ , abi Å¡alys, kaimynai, turi bendradarbiauti, veikti teisėtai, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir nepažeisti vienas kitų teisių bei teisėtų interesų. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju tokio neteisėtumo (trukdymo įsirengti keliÄ ) nenustačius, ir ieÅ¡kovams to neįrodžius, ieÅ¡kovų reikalavimai Å¡ioje dalyje pagrįstai yra atmesti (CPK 178 str.).

Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieÅ¡kovų apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje netenkinamas.Dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Arlitanus“ civilinės atsakomybės.LR Žemės įstatymo 44 str. 2 d. numato, kad žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjai įstatymų ir (ar) sutartyje dėl žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti žemės savininkui ar kitam naudotojui žalÄ , atsiradusiÄ dėl jų neteisėtų veiksmų rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentÄ .

ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus, atlygina valstybė. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus, atlygina savivaldybė. Be to, pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr.207 (redakcija, galiojusi nuo 2008-08-15 iki 2011-12-31) 7.12 p. ir 55.3 p. įtvirtintas nuostatas, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , reikia įvertinti patvirtintus ar pradėtus rengti detaliuosius planus, patvirtintuose detaliuosiuose planuose suprojektuotus kelius, gatves, aikÅ¡teles, želdinius, individualios statybos žemės sklypų ir kitų žemės sklypų ribas.

IeÅ¡kovų teigimu, UAB „Arlitanus“ žemėtvarkos projektÄ parengė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, o Nacionalinė žemės tarnyba neįvertino, kad žemės sklypai buvo suformuoti netinkamai, todėl neteisėtai patvirtino žemės sklypų žemėtvarkos projektÄ ir turi atlyginti ieÅ¡kovams patirtus nuostolius. Vis dėlto, pažymėtina, kad byloje nėra Nacionalinės žemės tarnybos iÅ¡vados dėl UAB „Arlitanus“ parengto žemėtvarkos projekto tinkamumo, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010-06-21 įsakymo, teigiant, kad pagal jį privažiavimo prie ieÅ¡kovų žemės sklypo nebeliko.

Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo UAB „Arlitanus ir Nacionalinės žemės tarnybos atsakomybės dėl susidariusios ieÅ¡kovams nepalankios situacijos, dėl ko buvo taip suformuoti žemės sklypai, kad ieÅ¡kovai prarado bet kokį patekimÄ Ä¯ savo žemės sklypÄ , netyrė su Å¡iuo klausmų susijusių įrodymų, dėl jų nepasisakė. Tuo tarpu, nesant aukščiau nurodytų duomenų, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas negali pagal esamus įrodymus iÅ¡spręsti ieÅ¡kovų reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Arlitanus“, todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir klausimas dėl žalos atlyginimo iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Arlitanus“ perduotinas spręsti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 4 p.).

Kiti apeliacinių skundų argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų neturi teisinės reikšmės ginčui, nepaneigia nustatytų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir padarytų teismo išvadų, arba yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.Dėl bylinėjimosi išlaidų.CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidas paskirstomos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

IÅ¡nagrinėjus bylÄ atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinys laikytinas tenkintu visa apimtimi, ieÅ¡kovų vienas reikalavimas tenkintas, antras reikalavimas atmestas, o dėl trečio reikalavimo byla perduota iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi, Å¡iuo metu negalima tinkamai visumoje įvertinti proporcingai patenkintų reikalavimų apimties, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , atitinkamai tenkintiems reikalavimams turės pareigÄ paskirti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių, turėtų paskirstyti ir Å¡alių apeliacinės istancijos teisme patirtų iÅ¡laidų paskirstymÄ , todėl apeliacinės instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų paskirstymo klausimas teisėjų kolegijos nesprendžiamas.Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad dėl aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimÄ panaikinti, dalyje dėl ieÅ¡kinio reikalavimų dėl servituto nustatymo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nustatyti atsakovams V.

B. ir R. B. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ir inžinerinių tinklų tiesimo servitutÄ pagal pateiktÄ UAB „Geo Planum“ parengtÄ 2013-04-23 Servitutų nustatymo žemės sklypuose planÄ , plane pažymėtÄ skaičiais 5, 6, 9, 10, 11, 12, 15, už tai ieÅ¡kovams sumokant atsakovams V. B. ir R. B. 19 000 Lt kompensacijÄ ; pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys dalyje dėl įpareigojimo netrukdyti įsirengti keliÄ ir nutiesti inžinerinius tinklus, paliktinas nepakeistu.

Be to, klausimÄ dalyje dėl įpareigojimo atsakovus UAB „Arlitanus“ ir Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos solidariai atlyginti ieÅ¡kovams patirtus nuostolius dėl kompensacijos atsakovams R. ir V. B. ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 3 ir 4 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutarė:

             IeÅ¡kovų E. Å . ir Ž. Å . bei atsakovų V. B. ir R. B. apeliacinis skundus tenkintini iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti teismo sprendimÄ dalyje, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovų E. Å . ir Ž. Å . ieÅ¡kinio reikalavimas dėl servituto nustatymo, ir nustatyti ieÅ¡kovų E. Å . ir Ž. Å . naudai atsakovams V. B. ir R. B. priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr.0101/0167:2513, BuivydiÅ¡kių k., Vilniaus m. sav.) kelio ir inžinerinių tinklų tiesimo servitutÄ pagal pateiktÄ UAB „Geo Planum“ parengtÄ 2013-04-23 Servitutų nustatymo žemės sklypuose planÄ , plane pažymėtÄ skaičiais 5, 6, 9, 10, 11, 12, 15.Už nustatytÄ kelio servitutÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų E. Å . ir Ž.

Å . solidariai 19000 Lt (devyniolika tÅ«kstančių litų) kompensacijÄ atsakovams V. B. ir R. B. solidariai.Panaikinti teismo sprendimÄ dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kovų E. Å . ir Ž. Å . ieÅ¡kinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo iÅ¡ atsakovų UAB „Arlitanus“ ir Nacionalinės žemės tarnybos bei kuria buvo paskirstytos Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                          Romualda Janovičienė Andžej Maciejevski Alma Urbanavičienė