Legislator Case Law & Legislation
a072bc98-853f-4e89-928d-2327dafb2852 AI generated

a072bc98-853f-4e89-928d-2327dafb2852 · Kauno apygardos teismas

Case Number a072bc98-853f-4e89-928d-2327dafb2852
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

C., atstovaujamo įstatyminės atstovės G. C., pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. K. ir D. B., trečiasis asmuo VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės 3-iasis notarų biuras, dėl tėvystės fakto nustatymo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiÅ¡kėjo G. C., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo įstatyminės atstovės G. C., pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. K. ir D. B., kuriuo pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti, kad L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra G.

Legislator headnote

AI generated

a072bc98-853f-4e89-928d-2327dafb2852 · Kauno apygardos teismas: Apeliančių nuomone, netgi nustačius pareiÅ¡kėjui jo praÅ¡omÄ juridinį faktÄ , pareiÅ¡kėjo teisės nebÅ«tų pažeistos vien todėl, kad suinteresuoti asmenys įgyvendino savo paveldėjimo teisę. Jeigu apeliantėms bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas ir jos pradėtų naudoti, valdyti ir disponuoti palikimÄ sudarančiu turtu iki juridinio fakto (tėvystės) nustatymo (jeigu toks faktas bÅ«tų nustatytas), pareiÅ¡kėjui priklausanti mirusiojo turto dalis galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma pagal nepagrįsto praturtėjimo taisykles.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-2020-413-2015Proceso Nr. 2-69-3-10602-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs suinteresuotųjų asmenų V. K. ir D. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-15638-955/2015 pagal pareiÅ¡kėjo G.

C., atstovaujamo įstatyminės atstovės G. C., pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. K. ir D. B., trečiasis asmuo VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės 3-iasis notarų biuras, dėl tėvystės fakto nustatymo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiÅ¡kėjo G. C., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo įstatyminės atstovės G. C., pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. K. ir D. B., kuriuo pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti, kad L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra G.

C. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas; skirti teismo medicinos DNR ekspertizę juridinę reikÅ¡mę turinčiam giminystės santykių faktui nustatyti. PareiÅ¡kimo reikalavimui užtikrinti pareiÅ¡kėjas prašė taikyti byloje laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti iÅ¡duoti suinteresuotiems asmenims V. K., D. B. ar bet kuriam kitam asmeniui paveldėjimo teisės liudijimus dėl palikimo priėmimo po L. D. mirties paveldėjimo byloje Nr. 10, užvestoje VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės 3-iajame notaro biure.

PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad dėl paveldėjimo priėmimo į notarÄ kreipėsi mirusiojo L. D. seserys V. K. ir D. B.. Užbaigus L. D. turto paveldėjimo bylÄ ir iÅ¡davus paveldėjimo teisės liudijimÄ , suinteresuoti asmenys galės nevaržomai realizuoti paveldėtÄ turtÄ , dėl ko pareiÅ¡kėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas bÅ«tų apsunkintas, o jo turtinės teisės - pažeistos. Nustačius tėvystės faktÄ , pareiÅ¡kėjas G. C. taps mirusiojo L. D. pirmos eilės paveldėtoju, todėl svarbu užtikrinti, kad iki tėvystės fakto nustatymo L.

D. paveldėjimo byla nebÅ«tų užbaigta bei paveldėjimo teisės liudijimai nebÅ«tų iÅ¡duoti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė paveldėjimo teisės liudijimų iÅ¡davimÄ paveldėjimo byloje Nr. 10, vedamoje VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės 3-iajame notaro biure, suinteresuotiems asmenims V. K. ir D. B. ar bet kuriam kitam asmeniui po L.

D., mirusio 2014 m. lapkričio 2 d., mirties atsiradusiam palikimui priimti.Teismas pažymėjo, kad nesustabdžius paveldėjimo teisės liudijimų iÅ¡davimo gali bÅ«ti pažeistos pareiÅ¡kėjo G. C. turtinės teisės ir įstatymų saugomi interesai, kadangi iÅ¡davus paveldėjimo teisės liudijimus bei suinteresuotiems asmenims įregistravus paveldėtÄ turtÄ savo vardu ir jį perleidus tretiesiems asmenims, teismui priėmus galimai pareiÅ¡kėjui palankų teismo sprendimÄ , jo vykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu. III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys V. K. ir D. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės; priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo suinteresuotųjų asmenų naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: žyminį mokestį 28 Eur ir iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms apmokėti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino praÅ¡ymÄ , nes paveldėjimo bylÄ vedantis notaras nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių paveldėjimo teisės liudijimas suinteresuotiesiems asmenims negalėtų bÅ«ti iÅ¡duotas.

Be to, paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio teisės į paveldėjimÄ Ä¯forminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties. PraÅ¡ymas taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę buvo pateiktas ne byloje dėl paveldėjimo teisės nuginčijimo, o byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio tėvystės fakto nustatymo, todėl iki pareiÅ¡kėjas nėra pripažintas mirusiojo įpėdiniu, nei jis, nei jo įstatyminė atstovė neturi teisės ginčyti palikimo priėmimo teisėtumo ir sudaryti kliūčių paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimui suinteresuotiesiems asmenims, kadangi jie nėra tinkami subjektai pagal CK 5.8 straipsnį.

Apeliančių nuomone, netgi nustačius pareiÅ¡kėjui jo praÅ¡omÄ juridinį faktÄ , pareiÅ¡kėjo teisės nebÅ«tų pažeistos vien todėl, kad suinteresuoti asmenys įgyvendino savo paveldėjimo teisę. Jeigu apeliantėms bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas ir jos pradėtų naudoti, valdyti ir disponuoti palikimÄ sudarančiu turtu iki juridinio fakto (tėvystės) nustatymo (jeigu toks faktas bÅ«tų nustatytas), pareiÅ¡kėjui priklausanti mirusiojo turto dalis galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma pagal nepagrįsto praturtėjimo taisykles.

Todėl teismui atsisakius taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pareiÅ¡kėjo teisės ir teisėti interesai nebÅ«tų pažeisti, teismo sprendimo įvykdymas nebÅ«tų apsunkintas.

2. Apeliančių nuomone, taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jų teises, kadangi apeliantės negali įgyvendinti savo teisių į palikimo priėmimÄ . Taikius laikinÄ sias pasaugos priemones, joms apribojama galimybė tvarkyti paveldimÄ turtÄ . Be to, siekiant užtikrinti, kad ginčo laikotarpiu paveldimas turtas nenuvertėtų, bÅ«tų tinkamai saugomas ir prižiÅ«rimas, bÅ«tina paskirti turto administratorių, kas lems papildomas iÅ¡laidas. Pažymi, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones nėra žinoma, ar pareiÅ¡kėjo (jo įstatyminės atstovės) reikalavimai bus patenkinti, todėl iÅ¡nagrinėjus bylÄ gali paaiÅ¡kėti, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepagrįstai ir kad dėl jų taikymo suinteresuotieji asmenys turėjo nuostolių.

Vadovaujantis nurodytu, apeliančių nuomone, apeliacinės instancijos teismui atmetus suinteresuotųjų asmenų praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, bÅ«tų sÄ Å¾ininga įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , proporcingÄ viso paveldimo turto vertei. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjo įstatyminė atstovė G. C. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pareiÅ¡kėjas (jo įstatyminė atstovė) nėra tinkami subjektai ir neturi teisės ginčyti palikimo priėmimo teisėtumo ir sudaryti kliūčių paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimui suinteresuotiesiems asmenims, kadangi teismui nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį giminystės faktÄ , kad mirusysis L. D. yra G. C. biologinis tėvas, pareiÅ¡kėjas taptų pirmosios eilės paveldėtoju, turinčiu teisę priimti palikimÄ .

Vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas iki tėvystės nustatymo nėra įgijęs paveldėtojo statuso paveldėjimo byloje, negali bÅ«ti pagrindas pripažinti pareiÅ¡kėjÄ netinkamu subjektu, turinčiu teisę reikÅ¡ti praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones iki byla bus iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės yra vertinamas ne ieÅ¡kinio pagrįstumas, o grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nesustabdžius paveldėjimo teisės liudijimų iÅ¡davimo, gali bÅ«ti pažeistos pareiÅ¡kėjo turtinės teisės ir įstatymų saugomi interesai, kadangi iÅ¡davus paveldėjimo teisės liudijimus bei suinteresuotiems asmenims įregistravus paveldėtÄ turtÄ savo vardu ir jį perleidus tretiesiems asmenims, teismui priėmus galimai pareiÅ¡kėjui palankų teismo sprendimÄ , jo vykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu.2.

Nors pareiÅ¡kėjo gimimo liudijime tėvas nenurodytas, pareiÅ¡kėjÄ G. C. augino, visÄ laikÄ juo rÅ«pinosi ir jo biologiniu tėvu buvo mirusysis L. D., kÄ patvirtina byloje pateikti liudytojos raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai ir fotografijos. Pažymi, kad tėvystės faktas nebuvo vieÅ¡inamas, kadangi mirusysis L. D. buvo dvasininkas. Po L. D. mirties pareiÅ¡kėjo atstovė mirusiojo seserų buvo įkalbėta nevieÅ¡inti Å¡io fakto, garantuojant kad jos nepretenduos į mirusiojo turtÄ ir teises į jį perleis pareiÅ¡kėjui.

Tačiau apeliantės savo įsipareigojimų nesilaikė ir kreipėsi į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. Tiek pareiÅ¡kėjas, tiek jo įstatyminė atstovė gyvena mirusiajam priklausančiame name, todėl perėmus paveldimÄ turtÄ apeliantėms, pareiÅ¡kėjas prarastų turimÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas yra nepilnametis, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti nagrinėjimas ne lik individualaus, bet ir vieÅ¡ojo intereso aspektu.3.

Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apriboja mirusiajam priklausančio turto priežiÅ«rÄ ir tvarkymÄ , dėl ko turi bÅ«ti skiriamas turto administratorius. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo įstatyminė atstovė G. C. nuo 2005 metų su mirusiuoju L. D. gyveno kartu, taigi ir iki palikėjo mirties ir po to turtÄ ir toliau prižiÅ«ri bei juo rÅ«pinasi pareiÅ¡kėja, kÄ patvirtina teismui pateikti mokėjimo dokumentai už turto apsaugÄ ir komunalines paslaugas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumÄ bei jo realų įvykdymÄ (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nėra nagrinėjama iÅ¡ esmės. Teismui, taikančiam CPK 145 straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje galimo ieÅ¡kovui (pareiÅ¡kėjui) palankaus sprendimo neįvykdymo grėsmė yra galima. PraÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo esmę ir bÅ«ti susijusios su galimai palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymu.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas (jo įstatyminė atstovė) kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio giminystės (tėvystės) fakto nustatymo, nurodydamas (įrodinėdamas), kad L. D., miręs (duomenys neskelbtini), yra jo, t. y. G. C., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. IÅ¡ pareiÅ¡kimo turtinio matyti, kad pareiÅ¡kimas paduotas su tikslu priimti pareiÅ¡kėjui palikimÄ po L. D. mirties kaip pirmos eilės įpėdiniui (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Apeliantės yra ketvirtos eilės įpėdinės, taigi jos gali paveldėti pagal įstatymÄ tik nesant aukÅ¡tesnės eilės įpėdinių (CK 5.11 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ pasakyto seka, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka pareikÅ¡to reikalavimo esmę ir yra susijusios su galimai palankiu pareiÅ¡kėjui teismo sprendimu ir tolimesnių jo vykdymu. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir iÅ¡davus suinteresuotiems asmenims paveldėjimo teisės liudijimus, apeliantės, įgijusios paveldimÄ turtÄ , turėtų įstatyminę teisę laisvai šį turtÄ valdyti, juo naudotis, ir disponuoti, taigi ir teisę šį turtÄ perleisti kitiems asmenims – sÄ Å¾iningiems įgijėjams, dėl ko pareiÅ¡kėjui galimai palankus teismo sprendimas (juo sukuriamos teisinės pasekmės) taptų sunkiai įvykdomas arba iÅ¡ viso neįvykdomas (CK 4.20 straipsnis).

Taigi tiek pareiÅ¡kėjas, tiek jo atstovė pagal įstatymÄ turi tiesioginį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Vadovaujantis nurodytu, sutiktina su atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentu, kad vien ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas iki tėvystės juridinio fakto nustatymo nėra įgijęs oficialaus paveldėtojo statuso, nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, suinteresuotiems asmenims užkertamas kelias rÅ«pintis paveldimu turtu, dėl ko turtas gali nuvertėti, ir sÄ lygoja bÅ«tinybę paskirti turto administratorių, kas lems papildomas turto priežiÅ«ros iÅ¡laidas, nors dar nėra aiÅ¡ku, ar pareiÅ¡kėjo (jo atstovės) reikalavimai bus patenkinti.

Visų pirma, kaip nurodė pareiÅ¡kėjo atstovė, paveldimas turtas (butas), reikalaujantis priežiÅ«ros, yra tinkamai saugomas ir prižiÅ«rimas pačios pareiÅ¡kėjo įstatyminės atstovės, kuri kartu su pareiÅ¡kėju jame gyvena ir moka atitinkamus mokesčius (b. l. 73-78). Antra, Å¡ie atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nes neparemti nurodomas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais. Trečia, jau minėta, kad sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, byla iÅ¡ esmės nėra nagrinėjama ir dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo teismas nepasisako, o yra vertinamos tik galimai ieÅ¡kovui (pareiÅ¡kėjui) palankaus teismo spendimo neįvykdymo grėsmės ir tikimybė, ar pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas preliminariai yra pagrįstas.

Pažymėtina, kad paveldimo turto administratoriaus paskyrimo klausimÄ sprendžia teismas (CK 5.65 straipsnis). Bylos duomenimis nenustatyta, kad paveldimam turtui bÅ«tų paskirtas turto administratorius, todėl atskirojo skundo argumentai dėl papildomų iÅ¡laidų, susijusių su paveldimo turto administravimu, kai turto administratoriaus skyrimo procedÅ«ra dar nepradėta, yra teisiÅ¡kai nepagrįsti ir nereikÅ¡mingi. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Netenkinus atskirojo skundo, apeliantės prašė įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ pateikti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , proporcingÄ viso turto vertei.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro nutarties dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Tuo tarpu nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimas nėra Å¡ios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas (CPK 312 straipsnis). Apeliantėms iÅ¡aiÅ¡kintina, kad dėl nuotolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo jos turi teisę atskiru praÅ¡ymu kreiptis į bylÄ nagrinėjantį pirmosios instancijos teismÄ .

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a : palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį nepakeistÄ .Å i apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                     Gintautas Koriaginas