a06ea541-117d-4958-a3fd-46b86fc856a2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-19971-996/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14787-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.3.15.1; 1.3.5.5; 1.3.5.9; 1.3.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės mažosios bendrijos „APS trans“ atstovui advokatui Petrui Selilioniui, atsakovo I. T. atstovo Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos atstovui advokatui Giedriui Baziuliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės mažosios bendrijos „APS trans“ ieÅ¡kinį atsakovui I.

T. dėl darbo ginčo. Teismas n u s t a t ė : mažoji bendrija „APS trans“ (toliau – ieÅ¡kovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 1–5) I. T. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. DGKS-1552 darbo byloje Nr. APS-131-3823 (toliau – sprendimas) ir praÅ¡ydama darbuotojo praÅ¡ymÄ dėl galutinio atsiskaitymo iÅ¡ieÅ¡kojimo, teiktÄ Darbo ginčų komisijai ir jos patenkintÄ , atmesti ir priteisti jai iÅ¡ atsakovo 1 258,33 Eur žalos atlyginimÄ .

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ darbdavės 750,23 Eur darbo užmokestį, 1 860 Eur dienpinigius bei netesybas, įmonė kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ darbuotojo 807,83 Eur žalos atlyginimÄ , Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojo praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies – nurodė iÅ¡ieÅ¡koti jam iÅ¡ darbdavės 716,87 Eur darbo užmokestį, 450,50 Eur dienpinigius, 2 150,61 Eur netesybas, o įmonės praÅ¡ymÄ dėl žalos atlyginimo atsisakė nagrinėti dėl praleisto kreipimosi termino, su priimtu Darbo ginčų komisijos sprendimu įmonė nesutinka.

Nurodė, kad atsakovui buvo iÅ¡mokėti dienpinigiai banko kortele, kuria jis naudojosi ir šį faktÄ iÅ¡ dalies pripažino pats atsakovas, nurodęs, kad dalis banko kortelėje buvusių lėšų buvo panaudota ne dienpinigiams, o įmonės interesais (buvo pirktos detalės sugedusiam vilkikui suremontuoti), kadangi atsakovas nepateikė Å¡ių lėšų panaudojimo ataskaitos (apyskaitos), iÅ¡ kurios matytųsi, kokiÄ lėšų dalį jis naudojo asmeninėms, o kokiÄ , jo nuomone, įmonėms reikmėms, nėra pagrindo teigti, kad nurodytos kortelėje buvusios įmonės lėšos panaudotos ne atsakovo dienpinigiams, o kitais tikslais.

Paaiškino, kad atsakovas iš darbo atleistas dėl pravaikštų – šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, šio fakto atsakovas neginčijo, atsakovas padarė žalos, kuri ne ginčo tvarka išieškota iš atsakovo darbo užmokesčio:

1) atsakovui darbo metu buvo iÅ¡mokėta nepagrįstai didelė dienpinigių suma – 1 469,06 Eur kortele, dar 250 Eur atsakovas yra gavęs grynaisiais pinigais, tuo tarpu faktiÅ¡kai priklausiusi suma – 689 Eur, todėl įmonei padaryta žala (atsakovo nepagrįstai įgytos lėšos) Å¡ioje dalyje sudaro 1 030,06 Eur, 2) atsakovas pavogė iÅ¡ įmonės planÅ¡etę TAB5_Komp. LocTracker, padaryta žala – 274,67 Eur, nors atsakovas teigė, kad planÅ¡etė buvo priduota kartu su vilkiku Norvegijos automobilių remonto įmonei, tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, prieÅ¡ingai, patvirtino, kad jokių vilkiko pridavimo remontui dokumentų jis iÅ¡ remonto įmonės nėra gavęs ir įmonei nepateikė, kas patvirtina, jog vilkikas atsakovo paprasčiausiai buvo paliktas likimo valiai, o atsakovas pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo vietos, dėl ko jam ir buvo fiksuojamos pravaikÅ¡tos ir galiausiai atleistas iÅ¡ darbo, 3) atsakovas pavogė 350 litrų dyzelino, padaryta žala – 437,50 Eur, atsakovas nurodė, kad dyzelinÄ jis naudojo Å¡ildymuisi, tačiau tokia atsakovo versija niekuo nepagrįsta, juo labiau, kad atsakovas pripažino, jog nakvojo vieÅ¡butyje, be to, netgi ir Å¡ildantis nurodytu kuru pora dienų, neįmanoma sudeginti tokį didelį kiekį kuro ir bet kokiu atveju įmonė nedavė leidimo nurodytÄ kurÄ naudoti Å¡ildymuisi ar kitoms reikmėms, 4) atsakovas neatsiskaitė už gyvenimÄ vieÅ¡butyje – 185,30 Eur, nors atsakovas nurodė, kad įmonė turėjo apmokėti vieÅ¡butį, tačiau pats atsakovas patvirtino, kad dalį gyvenimo vieÅ¡butyje apmokėjo jis pats ir pretenzijų dėl to įmonei neturi, be to atsakovo atstovė nurodė, kad įmonė turėjo įsipareigojimÄ apmokėti vieÅ¡butį, kÄ , neva, patvirtina jos skelbimas, nors toks įsipareigojimas nebuvo darbo sutarties sudėtine dalimi, toks skelbimas ir pasiÅ«lymas potencialiems darbuotojams buvo pateiktas vieÅ¡ai tik jau po atsakovo atleidimo, dėl ko negaliojo atsakovui, taigi, iÅ¡ aukščiau nurodytų aplinkybių, įmonės teigimu, matyti, kad iÅ¡ viso padaryta žala įmonei 1 975,20 Eur, tačiau dalis Å¡ios žalos buvo iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio ne ginčo tvarka – 1 167,37 Eur, kadangi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 156 straipsnio 1 dalį tokios iÅ¡skaitos dydis negali virÅ¡yti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala, todėl 671,20 Eur suma iÅ¡skaityta pagrįstai, o jÄ virÅ¡ijanti suma – 1 304 Eur priteistina iÅ¡ atsakovo kaip žalos atlyginimas; atitinkamai tik 45,67 Eur (716,87 Eur – 671,20 Eur) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio pagrįstai priteista atsakovui sprendimu, o likusi 671,20 Eur suma priteista nepagrįstai, kadangi ji teisėtai iÅ¡skaityta iÅ¡ atsakovui mokėtinų lėšų ne ginčo tvarka, todėl iÅ¡ atsakovo priteistinas 1 304 Eur dydžio žalos atlyginimas, o į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaičius 45,67 Eur atsakovui neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumÄ , iÅ¡ atsakovo priteistinas 1 258,33 Eur dydžio žalos atlyginimas.

Teigė, kad atsakovas įmonėje dirbo vos mėnesį, įmonei padarė pakankamai stambios žalos, buvo atleistas iÅ¡ darbo dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, atsakovui neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis sudarė vos 45,67 Eur, kas, įmonės vertinimu, sudaro pagrindÄ teigti, jog sprendimu nepagrįstai atsakovo naudai priteista net 2 150,61 Eur netesybų, kurios net keliasdeÅ¡imt kartų virÅ¡ija atsakovui iÅ¡mokėtinÄ sumÄ , todėl tokio dydžio netesybų priteisimas neproporcingas ir pažeidžia įstatymo ir formuojamos teismų praktikos nuostatas.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinyje yra padaryta klaida – darbuotojui priklausė ne 689 Eur dienpinigiai, o 450,50 Eur dienpinigiai; 250 Eur atsakovui buvo iÅ¡mokėti grynaisiais pinigais, tačiau tai patvirtinančio pagrindimo įmonė neturi; planÅ¡etė buvo vilkike, ji yra sudėtinė vilkiko dalis, todėl atsakovui nebuvo duota pasiraÅ¡yti, kad jam perduodama planÅ¡etė; atsakovas dingo, pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo padaręs įmonei daug žalos, todėl darbuotojo reikalavimai dėl galutinio atsiskaitymo su juo turėtų bÅ«ti atmesti, o įmonės ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo patenkintas, taip pat iÅ¡ darbuotojo turėtų bÅ«ti įmonei priteistos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos bei darbuotojui skirta bauda už nedalyvavimÄ teismo posėdyje, piktnaudžiavimÄ teisėmis.

PaaiÅ¡kino ir tai, kad įmonė pripažįsta, jog komandiruotės metu Norvegijoje atsakovo vairuota transporto priemonė 2020 m. spalio 30 d. sugedo, įmonė iÅ¡ Lietuvos su Lietuvoje pirktomis detalėmis iÅ¡siuntė du savo darbuotojus taisyti transporto priemonės, tačiau pataisyti jiems jos nepavyko ir ji buvo perduota servisui. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 76–84). Atsakovas nurodė, kad į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes, jog ieÅ¡kovė liko su juo neatsiskaičiusi, neiÅ¡mokėdama jam darbo užmokesčio ir dienpinigių, be to, jokios žalos jis darbdavei nepadarė.

Teigė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes, jog jam darbo metu buvo iÅ¡mokėta nepagrįstai didelė dienpinigių suma – 1 469,06 Eur kortele ir 250 Eur grynaisiais, prieÅ¡ingai, atsiskaitomųjų banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad jokių dienpinigių ieÅ¡kovė jam nemokėjo, dar daugiau, ieÅ¡kovė nepateikdama mokėjimų pavedimų nuorašų ir/ar kasos iÅ¡laidų orderių pripažįsta neiÅ¡mokėjusi jam su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, o nemokėjimÄ motyvuoja tuo, jog atsakovas savavaliÅ¡kai naudojo įmonės atsiskaitomÄ jÄ kortelę, taip jÄ panaudodamas asmeninėms reikmėms, tačiau jis disponavo darbdavės reguliariai pervedamomis lėšomis ne tik savo reikmėms, bet ir atvykusių remontuoti vilkikÄ asmenų reikmėms, taigi, iÅ¡ vykdomų lėšų pervedimų į Å¡iÄ sÄ skaitÄ neįvardijant jų paskirties matyti, jog darbdavei buvo žinoma, kad jos skiriamos lėšos yra naudojamos, tačiau nėra duomenų apie tai, ar darbdavė reikalavo Å¡ias lėšas pagrįsti ir kadangi komandiruotės ataskaita į darbo bylÄ nepateikta, todėl nėra žinoma, kokias sumas ieÅ¡kovė ir darbuotojai atvykę remontuoti transporto priemones panaudojo pagal tikslinę paskirtį ar asmeniniams poreikiams tenkinti.

PaaiÅ¡kino, kad darbo sutartimi darbdavė įsipareigojo mokėti jam 1 002 Eur dydžio darbo užmokestį (darbo sutarties 1.3 punktas), taip pat įsipareigojo komandiruotės į užsienį metu mokėti ne mažiau 50 procentų Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisės aktuose patvirtintos dienpinigių normos (darbo sutarties 5 punktas), tačiau darbdavė nemokėjimÄ motyvavo tuo, jog jis savavaliÅ¡kai naudojo įmonės atsiskaitomÄ jÄ kortelę, panaudodamas asmeninėms reikmėms 1 469,06 Eur sumÄ , kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių iÅ¡laidų apmokėjimo“ yra aiÅ¡kiai nustatyta dienpinigių mokėjimo tvarka – t. y. dienpinigiai turi bÅ«ti iÅ¡mokami arba prieÅ¡ komandiruotę, arba po komandiruotės, į darbuotojo atsiskaitomÄ jÄ banko sÄ skaitÄ , nors ginčo atveju darbdavė nemokėjo darbuotojui jokių dienpinigių, tik siuntė į savo pačios kortelę lėšas, kurias, kaip jis paaiÅ¡kina, panaudojo darbdavės interesais (vilkiko taisymui), taip pat maitinosi (taupiai).

Nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog jam perduotame vilkike buvo planÅ¡etė ir kad jis jÄ pavogė, be to, sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytas kitas turtas ir už kitÄ kainÄ , nei kad ieÅ¡kovė reikalauja už planÅ¡etę, taipogi, ieÅ¡kovė neįrodė savo teiginių dėl dyzelio vagystės, taip pat jis neturi jokios pareigos atlyginti komandiruotės sÄ naudas (nakvynė vieÅ¡butyje), tokiÄ pareigÄ turi darbdavė (DK 107 straipsnio 2 dalis), aplinkybė, jog 185,30 Eur sÄ skaita už nakvynę komandiruotės metu iÅ¡raÅ¡yta ieÅ¡kovei, patvirtina, kad jis dirbo darbdavės naudai ir kad darbdavė netiesiogiai iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ apmokėti komandiruotės metu patirtas sÄ naudas, be to, ieÅ¡kovė nepateikė sÄ skaitos apmokėjimÄ patvirtinančio dokumento, kas vėl įrodo, kad ieÅ¡kovė neatsiskaitė už darbÄ ir dar siekė pasipelnyti jo sÄ skaita.

Pažymėjo, kad pasibaigus Å¡alių darbo santykiams ieÅ¡kovė su juo neatsiskaitė jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , o duomenų, kad uždelsimas atsiskaityti įvyko dėl jo kaltės, byloje nėra, todėl jam priklauso netesybos – atsižvelgiant į jam neiÅ¡mokėtos sumos dydį, uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį (nuo 2020 m. kovo mėn.), darbdavės pozicijÄ (kaltina darbuotojÄ ), bylos nagrinėjimo trukmę, mano, kad Darbo ginčų komisijos nurodyta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡moka už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ (netesybos) yra pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavės padarytam pažeidimui bei atgrasanti tokius pažeidimus daryti ateityje.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovo atstovas advokatas papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovas lietuvių kalbos nemoka, nesuprato jam duotų pasiraÅ¡yti įmonės dokumentų lietuvių kalba turinio (darbo sutarties, visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties); atsakovÄ tenkina Darbo ginčų komisijos sprendimas; atsakovas iÅ¡ darbdavės negavo 250 Eur grynaisiais pinigais, kaip kad teigia darbdavė; planÅ¡etės atsakovas neėmė, ji perduota su automobiliu į servisÄ ; įmonės kortele atsakovas naudojosi ne vienas, nes sugedus transporto priemonei įmonė atsiuntė dar du savo darbuotojus ir jie taip pat naudojosi ta kortele, buvo perkamos detalės, maistas visų keturių asmenų (2 atvykusių, jo ir jo kolegos) pragyvenimui tomis dienomis, kai buvo remontuojama transporto priemonė, lėšos buvo naudojamos tam pritariant darbdavei, nes iÅ¡laidos buvo derinamos su darbdave, taip pat už kelių mokesčius atsakovas sumokėjo 138,69 Eur (640 Eur zlotais); kadangi sugedus transporto priemonei tuo metu Norvegijoje buvo Å¡altas periodas, snigo, o pradžioje jis joje (transporto priemonėje) gyveno, tai Å¡ildėsi kuru, atvykus ieÅ¡kovės darbuotojams iÅ¡ Lietuvos kol buvo remontuojama transporto priemonė jie visi gyveno vieÅ¡butyje, o dalį kuro įsipylė atvykę į NorvegijÄ darbuotojai, kad grįžtų atgal į LietuvÄ ; darbdavė klausimÄ dėl žalos iÅ¡kėlė tik darbuotojui kreipusis į Darbo ginčų komisijÄ dėl galutinio atsiskaitymo, t. y. praleidusi terminÄ .

Taip pat nurodė, kad ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo turėtų būti paliktas nenagrinėtas, nes jis neteismingas Lietuvos Respublikos teismui. Ieškinys atmetamas. Byloje ginčas kilo dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotoju jį atleidžiant iš darbo ir darbuotojo darbdavei padarytos žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2020 m. spalio 8 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (el. b. apyrašo t.

I, l. 40–41, 46), darbuotojas su 2021 m. vasario 23 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ieÅ¡koti jam iÅ¡ įmonės 750,23 Eur darbo užmokestį ir 1 860 Eur dienpinigius bei netesybas (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 42–45), darbdavė Darbo ginčų komisijos prašė iÅ¡ieÅ¡koti jai iÅ¡ darbuotojo 1 240,03 Eur žalÄ , Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojo praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies – nurodė iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojui iÅ¡ darbdavės 1 167,37 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir dienpinigius bei 2 150,61 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas, darbdavės praÅ¡ymÄ dėl žalos atlyginimo atsisakė nagrinėti dėl praleisto kreipimosi termino (el. b. apyraÅ¡o t.

I, l. 6–11). Darbdavė į teismÄ kreipėsi nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, todėl darbo ginčas dėl galutinio atsiskaitymo ir žalos atlyginimo nagrinėjamas teisme (DK 231 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos darbuotojų naudai. Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

DK 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sÄ naudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų iÅ¡laidų), darbdavys jas turi kompensuoti. DK 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo bÅ«ti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523, 2 punktÄ , dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali bÅ«ti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimÄ . Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sÄ lygos yra Å¡ios:

1) reali žala;

2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu);

3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje;

6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms Å¡ioms sÄ lygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rÅ«Å¡is yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012). Ä®rodyti esant visas bÅ«tinas sÄ lygas darbuotojo atsakomybei taikyti privalo darbdavys. Darbo teisėje darbuotojo kaltė nepreziumuojama, todėl darbdavys turi pateikti įrodymus dėl darbuotojo kaltės. Taip pat darbdavei tenka pareiga įrodyti atsiskaitymo su darbuotoju tinkamumÄ .

Teismas, iÅ¡samiai įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju darbdavė darbuotojo kaltės neįrodė, kaip ir neįrodė tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju atleidžiant jį iÅ¡ darbo. Byloje nustatyta, kad darbuotojas įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d., su darbuotoju sudarytos darbo sutarties 1.3 punkte įtvirtinta, kad darbuotojo mėnesinė alga – 1 002 Eur, atlyginimas mokamas vienÄ kartÄ Ä¯ mėnesį iki mėnesio 10 d., darbo sutarties 5 punkte įtvirtina, kad komandiruotės į užsienį metu komandiruotpinigių norma yra ne mažiau 50 proc.

Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisės aktuose patvirtintos dienpinigių normos (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 40–41, 46), įmonės direktorė 2020 m. spalio 21 d. priėmė įsakymÄ dėl darbuotojo siuntimo į komandiruotę Norvegijoje nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., nurodant, kad komandiruotės metu mokami dienpinigiai, kurių norma – ne mažiau kaip 50 proc. Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisės aktuose patvirtintos dienpinigių normos (el. b. apyraÅ¡o t. I, 12).

Darbdavė už visÄ darbuotojo dirbtÄ laikÄ Ä¯monėje paskaičiavo jam 716,87 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 450,50 Eur dienpinigius, skaičiuojamus 50 proc. norma (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 113–119, 121), bÅ«tent tokias sumas Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojui iÅ¡ darbdavės ir iÅ¡ieÅ¡kojo, darbuotojÄ tenkina nurodytos sumos (tÄ patvirtino jo atstovo atstovas advokatas teismo posėdžio metu, be to, darbuotojas Darbo ginčų komisijos sprendimo neginčijo), taigi, aritmetinio apskaičiavimo teisingumo teismas netikrina.

Pabrėžtina, kad byloje nėra įrodymų, jog darbdavė darbuotojo darbo santykių įmonėje metu bÅ«tų atlikusi darbuotojui bankinį pavedimÄ ar iÅ¡mokėjusi darbuotojui grynaisiais pinigais, nurodant, kad mokamas darbo užmokestis ar dienpinigiai, ar galutinis atsiskaitymas tiek atleidimo iÅ¡ darbo metu, tiek po jo. Nors ieÅ¡kovė teigė, kad atsakovui ji iÅ¡mokėjo 250 Eur grynaisiais pinigais, tačiau teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas patvirtino, jog 250 Eur grynaisiais pinigais iÅ¡mokėjimo atsakovui patvirtinančio pagrindimo įmonė neturi, darbuotojas neigia gavęs darbdavės nurodytus 250 Eur grynaisiais pinigais.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktÄ , pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį, pagal 19 punktÄ , jeigu kasos iÅ¡laidų orderyje arba mokėjimo žiniaraÅ¡tyje nėra pinigų gavėjo paraÅ¡o, laikoma, kad pinigai neiÅ¡mokėti. Å iuo atveju nėra nei kasos iÅ¡laidų orderio, nei atsakovo paraÅ¡o apie pinigų gavimÄ , atsakovas neigia gavęs pinigus iÅ¡ įmonės grynaisiais.

Taigi, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog įmonė darbuotojui iÅ¡mokėjo 250 Eur. Akcentuojama tai, kad darbdavė yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukÅ¡tesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, todėl ji turi prisiimti iÅ¡ savo aplaidaus, neatsakingo elgesio kylančias pasekmes. Darbdavės teigimu, darbuotojas savo asmeninėms reikmėms naudojo įmonės kortelėje buvusias lėšas, taip pat įmonei padarė daug žalos, todėl ji neturi pagrindo papildomai jam iÅ¡mokėti atsiskaitymÄ už darbÄ , su kuo darbuotojas nesutinka.

Darbuotojas pateikė į bylÄ Ä¯rodymÄ , jog jis 2020 m. spalio 22 d. sumokėjo 640 zlotų (138,69 Eur) kelių mokestį (el. b. apyraÅ¡o t, I, l. 159–160), darbdavė neginčijo, kad pateiktas įrodymas, tai mokestis už kelius, tai datai mokėjimas įmonės kortele nebuvo atliekamas, įrodymų apie įmonės darbuotojui perduotus grynuosius pinigus nėra, vadinasi, darbuotojas savomis lėšomis sumokėjo aukščiau nurodytÄ mokestį, įrodymų, kad darbdavė jam bÅ«tų atlyginusi Å¡iÄ sumÄ nėra.

Matyti, kad nors ir įmonės kortelė darbuotojui buvo duota naudojimui (darbuotojas to neginčija), tačiau joje nėra ieškovės pavedimų paskirtimi darbo užmokestis ar dienpinigiai atsakovui (el. b. apyrašo t. I, l. 107–112), darbuotojas aiškina kortelę naudojęs sugedusiai transporto priemonei remontuoti, teigia, jog ja papildomai naudojosi 4 (kartu su juo) ieškovės darbuotojai, taisę transporto priemonę ir turėję maitintis tuo metu, tačiau išlaidos buvo derinamos su darbdave. Įmonės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovo komandiruotės metu jo vairuota transporto priemonė sugedo 2020 m. spalio 30 d.

Norvegijoje, kad iÅ¡ Lietuvos buvo siųsti kiti įmonės darbuotojai jai remontuoti, kad remontas nepavyko ir galiausiai transporto priemonė buvo perduota servisui, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atvykę įmonės darbuotojai remontuoti transporto priemonę buvo iÅ¡ įmonės gavę dienpinigius, apgyvendinimÄ , kad įmonė jau buvo nupirkusi detales remontui ir kad maisto, apgyvendinimo, remonto (detalių) jiems nereikėjo įsigyti atsakovo turėta įmonės kortele, taip pat savaime suprantama, kad laukdamas atvykstančių kolegų atsakovas, gyvendamas tuo metu transporto priemonėje, esant rudens pabaigai Norvegijoje turėjo Å¡ildyti kuru transporto priemonę, ieÅ¡kovė neįrodė, kad atvykę darbuotojai kurÄ pylėsi patys įmonės lėšomis ir nenupylė jo iÅ¡ atsakovo vairuotos transporto priemonės, kaip nurodė atsakovas, pagal DK 107 straipsnio 2 dalį, darbdavė kompensuoja nakvynės iÅ¡laidas, kitokio susitarimo sudarymo su darbuotoju įmonė nepateikė, todėl ji turi kompensuoti darbuotojo gyvenimÄ vieÅ¡butyje tomis dienomis, kai atvykus ieÅ¡kovės atsiųstiems kitiems jos darbuotojams, sugedusi atsakovo vairuota transporto priemonė buvo remontuojama, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog ji prašė darbuotojo atsiskaityti už kortele atliktus mokėjimus (pagrįsti iÅ¡laidas) atleidimo iÅ¡ darbo metu ar pasisavintÄ , kaip kad teigia ieÅ¡kovė, planÅ¡etę (įrodymų apie planÅ¡etės perdavimÄ darbuotojui byloje nėra, o pateiktas įmonės mokėjimas už planÅ¡etę (el. b. apyraÅ¡o t.

I, l.

14) neatitinka praÅ¡omos priteisti sumos), į Darbo ginčų komisijÄ dėl žalos iÅ¡ darbuotojo iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonė įstatymo nustatytu terminu nesikreipė, tai padarė tik pačiam darbuotojui kreipusis į Darbo ginčų komisijÄ reikalaujant galutinio atsiskaitymo iÅ¡ darbdavės iÅ¡ieÅ¡kojimo, visa tai akivaizdžiai rodo įmonės nesÄ Å¾iningumÄ darbuotojo atžvilgiu, aplaidumÄ tvarkant buhalterinę apskaitÄ , tokį įmonės įvertinimÄ sustiprina dar ir tai, kad į bylÄ nepateikti įrodymai, jog darbo sutartis, įsakymas dėl komandiruotės bÅ«tų buvę iÅ¡versti darbuotojui į jam suprantamÄ kalbÄ (darbuotojas ne Lietuvos Respublikos pilietis), tuo labiau nėra net įrodymo apie darbuotojo supažindinimÄ su komandiruotės įsakymu, tokiu atveju teismas taiko DK 6 straipsnio 2 dalį ir visas abejones aiÅ¡kina darbuotojo naudai.

Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad darbdavė neįrodė, jog darbuotojas padarė darbdavei žalÄ , darbdavė neįrodė bÅ«tinų sÄ lygų darbuotojo atsakomybei kilti viseto, taip pat neįrodė, kad atleisdama darbuotojÄ iÅ¡ darbo su juo tinkamai atsiskaitė, todėl darbuotojui iÅ¡ darbdavės priteisiamas 1 167,37 Eur (atskaičius mokesčius) (716,87 Eur darbo užmokestis su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 450,50 Eur dienpinigiai) galutinis atsiskaitymas, o darbdavės reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmetamas.

Kartu pažymėtina ir tai, kad nors atsakovo atstovo atstovas advokatas prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu dėl neteismingumo Lietuvos Respublikos teismui, tačiau teismas įvertina tai, kad darbo sutartyje Å¡alys sulygo ginčus spręsti DK nuostatų pagrindu, pats darbuotojas, gindamas savo pažeistas teises, kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , vadinasi, pripažino, kad ginčai tarp Å¡alių dėl darbo teisinių santykių nagrinėjami Lietuvos Respublikoje, todėl ir civilinė byla dėl žalos atlyginimo teisminga Lietuvos Respublikos teismui.

Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių galutinio atsiskaitymo iÅ¡mokėjimÄ darbuotojui jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , darbdavė su darbuotoju neatsiskaičiusi iki Å¡ios dienos, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojo atleidimo diena atsiskaitymo datos, darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta. Byloje nustatyta, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi bÅ«ti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laikÄ ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas.

Teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ (netesybos) teismo gali bÅ«ti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo iÅ¡vados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas įvertina darbuotojo darbo įmonėje laikÄ (ne pilni du mėnesiai), gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, ginčo nagrinėjimo trukmę, darbdavės aplaidumÄ , neatsakingumÄ tvarkant dokumentacijÄ , teismo aukščiau jau konstatuotÄ darbdavės nesÄ Å¾iningumÄ darbuotojo atžvilgiu, todėl sprendžia, kad teisingas, sÄ Å¾iningas, protingas ir proporcingas iÅ¡ darbdavės darbuotojui priteisiamas netesybų dydis yra 1  000 Eur (atskaičius mokesčius).

IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu prašė skirti darbuotojui baudÄ už nedalyvavimÄ teismo posėdyje, piktnaudžiavimÄ teisėmis, tačiau teismas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovo atstovo profesinės sÄ jungos atstovui advokatui nepavyko susisiekti su atsakovu vieninteliu turimu kontaktu telefonu, o jo nedalyvavimas teismo posėdyje nesutrukdė iÅ¡nagrinėti bylÄ pagal turimus įrodymus byloje (darbuotojas dalyvavo Darbo ginčų komisijos darbo bylos nagrinėjime), sprendžia, kad pripažinti atsakovÄ piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis pagrindo nėra, taigi, pagrindas baudos skyrimui nenustatytas.

Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų. Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieÅ¡kovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieÅ¡kinys atmetamas; darbuotojui iÅ¡ darbdavės priteisiamas 1 167,37 Eur (atskaičius mokesčius) galutinis atsiskaitymas ir 1 000 Eur (atskaičius mokesčius) netesybos; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pagrindo nėra. Atsakovas teismo prašė iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti tiesiogiai jo atstovui Lietuvos vežėjų profesinei sÄ jungai jį atstovavusiam advokatui sumokėtas 700,20 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina ir priteisia jo atstovui Lietuvos vežėjų profesinei sÄ jungai iÅ¡ ieÅ¡kovės 700,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismas iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „APS trans“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovui I. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „APS trans“ (į. k. 302975356) 1 167,37 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynių eurų ir trisdeÅ¡imt septynių euro centų) (atskaičius mokesčius) galutinį atsiskaitymÄ ir 1 000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) (atskaičius mokesčius) netesybas.

Priteisti atsakovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sÄ jungai (į. k. 300512523) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „APS trans“ (į. k. 302975356) 700,20 Eur (septynių Å¡imtų eurų ir dvideÅ¡imties euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. balandžio 20 d. sprendimÄ Nr. DGKS-1552 darbo byloje Nr. APS-131-3823 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Stanislovaitienė